2024 m. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su architektu menininku Mantu Maziliausku įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansuotą projektą „Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“. Visuomenei pristatytas metodas ir siūlymai, kaip meninėmis priemonėmis ir kūryba pažįstamos ir nežinomos vietos mieste gali būti pakeistos, suteikiant naujas reikšmes ir įvaizdžius stebėtojų sąmonėje. Unikaliu kūriniu ant marių kranto įprasminta ypatinga vieta mieste.
Miesto viešos erdvės dažnai aptarinėjamos visuomenėje, jų panaudojimas ir tvarkymas labai populiari diskusijų tema, plačiausiai įtraukianti pačius įvairiausius dalyvius. Tokios erdvės – lyg brangiausias bendras miestiečių nekilnojamasis turtas, ypatingai erdvės prie atviro vandens (jūros, upės, marių).
Viena tokių erdvių – apie 80 ha marių pakrantės smėlyno prie pietinės miesto ribos – Stariškiuose. Vieta lyg paslėpta tarp buvusios tarptautinės (geležinkelio) krovinių perkėlos krovinių terminalo, Klaipėdos vandenvietės ir Kairių kaimo (kuris pats prispaustas prie karinio poligono). Vieta nenaudojama ūkinei veiklai, tačiau aktyviai lankoma pietinės miesto dalies gyventojų. Čia ilsimasi ir sportuojama, išnaudojant vienintelio likusio visuomenei atviro patekimo prie marių galimybes. Pietinių miesto rajonų gyventojai, apsupti geležinkelio ir uosto įmonių, čia turėjo paskutinį plyšį gamtinei aplinkai greitai pasiekti. Tačiau miesto plėtra vyksta į vis naujas, dar neužstatytas erdves (urbanizacija), ketindama jas pakeisti negrįžtamai.
Klaipėdos miesto bendruoju planu (patvirtintas 2021 m.) numatyta Stariškius intensyviai urbanizuoti, sukurti pietinį miesto „pocentrį“, kaip vieną iš miesto erdvinės struktūros tobulinimo atributų, kur būtina kompleksiška architektūrinė erdvinė struktūra. 2022 m. Klaipėdos uosto direkcija pradėjo poveikio vertinimą planams plėsti Smeltės pusiasalį, užpilant ~100 ha marių, įrengiant ir mažųjų laivų uostelį gretimų Stariškių siauroje pakrantės juostoje.
Reaguodama į šiuos planus Klaipėdos architektų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos paskatinti visuomenės susidomėjimą šios teritorijos kokybišku išvystymu, suburiant suinteresuotus asmenis kreipiantis į miesto savivaldybę, kad būtų pradėta formuoti vientisa plėtros vizija.
Architektų pasiūlyta „Nacionalinės marinos“ idėja, kuri leistų planuoti etapais vystomą pramoginį uostą kaip įvairių, viena kitą papildančių rekreacinių ir sporto veiklų kompleksą, išnaudojant unikalios Kuršių marių pakrantės ir sausumos teikiamas galimybes ir unikalią progą, kad būtų sukurtas ne tik Klaipėdos miesto potencialą ir poreikius atitinkantis, bet ir platesniam regionui reikšmingas ir patrauklus sporto ir rekreacijos centras. Pavyzdys – „Ukiel“ rekreacijos ir sporto centras veikiantis Olštyno mieste, Lenkijoje. Sumanymas sulaukė plataus palaikymo.
Vietovės plėtros vizija, vystymo koncepcija yra svarbūs įrankiai, būtini tam, kad vystant sudėtingus projektus nebūtų pamiršti pagrindiniai sutarti tikslai, siekiai, kad darbas atvestų iki siekto suprantamo rezultato. Neturint vizijos, su laiku į projektų realizavimą įsitraukiant vis didesniam žmonių ir interesų ratui, ima rastis atsitiktiniai ir nederantys, prieštaraujantys sprendimai. Stariškių vietovė verta vizijos, išgrynintos architektūrinio – urbanistinio konkurso keliu. Be tokios vizijos, vietovės galimybės gali būti iššvaistytos ją užstatant stichiškai.
Miesto savivaldybė 2023 m. pabandė imtis žingsnių vizijos Stariškiuose formavimui, tačiau kažkur sustota. Visuomenės susitelkimui dėl šio klausimo blėstant, Stariškių vizija grimzta prie kitų nerealizuotų šio miesto galimybių. Tuo tarpu uosto plėtros projektas vystomas toliau, rodydamas, kad tuščia vieta čia ilgai nebus. Tai, kad vieta gali tapti dar viena uosto krovos aikštele, rodo netoliese jau keletu aukštų sandėliuojami jūriniai konteineriai. Architektai sutarė, kad šiai vietai reikalingas kultūrinis simbolis, kuris leistų pasiekti šios vietos svarbos platesnio pripažinimo ir atminties. Paprašyta menininko Manto Maziliausko pateikti šiai vietai savo viziją.
Taip radosi meninė instaliacija „AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“. Cituojant M. Maziliauską: „įkurta meninės archiskulptūrinės instaliacijos tinklainė, tarsi buvusio ar būsimo naujojo miesto maža užuomina, lyg sapnuose išnyrantis pavidalas, déjàvu, kurį nepaliaujamai lydi šviesumas ir efemerija“. Sapno miestas užima industrinio mašininio miesto erdvės perspektyvas. Duota pradžia visuomeninei erdvei gamtos ir kultūros lygsvaroje. Atkreiptas dėmesys į Klaipėdos gamtovaizdžio unikalumą bei atverta ir įtvirtinta visuomenės nejudinama teisė jį betarpiškai patirti ir išgyventi“.
„Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“ projekto metu Mantas Maziliauskas sukūrė dar keletą architektūrinių vizijų, kurios kartu su kita autoriaus kūryba, pristatytos parodoje Klaipėdos Kultūrų komunikacijų centre (aprašyta https://artnews.lt/1-materijos-ir-erdves-metafizika-111217). „Pasaulio vienybės šventykla“ skirta Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymo temai, kūrinys „Baltasis“ skirtas ant šiaurinio molo Klaipėdoje stovėjusio Baltojo švyturio temai, „Klaipėdos vartai“ skirti įvažiavimų į miestą paženklinimui. Šiuose kūriniuose autorius pasiūlė tiek pat lengvomis, perregimomis, šytinčiomis linijomis nužymėti erdves ir pavidalus, kuriuos trokšta matyti publika (atstatytą bažnyčią, švyturį, ženklą), nepanaikinant dabar jų vietoje egzistuojančių erdvių. Priešingai, dėka pasiūlytų subtilių intervencijų, erdvės tampa aiškiau suvokiamos ir vertinamos. Tai lyg alternatyva nebeapčiuopiamo įvaizdžio atstatymui skirtiems sunkiasvoriams, dešimtmečiais vystomiems statybų projektams.
Šių metų vasarą organizuojant kūrybines dirbtuves VARTAI Į ATMINTIES LAUKIAMĄJĮ, dviračių žygį – kūrybines dirbtuves MARIŲ POCENTRIAI ir įtraukiant miesto bendruomenę realizuota fizinė struktūra „AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“ ant marių kranto tapo unikaliu Klaipėdos kultūrinės informacijos vienetu, kuris išliks žmonių atmintyje kaip nesyk išreikšto troškimo simbolis. Troškimo šioje miesto vietoje turėti ne tik „racionaliai“, ūkiškai motyvuotas krantines, uostus, bet ir racionaliai vertinti žmogaus ekologijos poreikius, susijusius su sveikata (patekti prie vandens, gamtinės aplinkos), taip pat su kultūra (patirti objekto grožį, reikšmingumą). „AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“ parodo būdą, kaip be didelių fizinių vietovės pertvarkymų įmanoma jai suteikti naują unikalų emocinį turinį (atsiminimą, arba kultūrinį kodą. Įmanoma, kad toks simboliu išreikštas vietos kodas gali išlikti didelio žmonių rato atmintyje bendru įvaizdžiu, numanomu ateities siekiu. Bendru šio kodo ir įvykusio reiškinio atsiminimu artėjama prie taip reikalingos bendros ir kokybiškos vizijos vietovės ateičiai.
Architektas Mantas Daukšys, 2024 12 02
—-
„Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai” projekto viešas baigiamasis renginys vyks š.m. gruodžio 5d. Programoje:
15.00 – 15.45 val. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos salėje (Statybininkų pr. 2) architekto, menininko Manto Maziliausko PASKAITA, nuotraukos ir video …vizijos Klaipėdai.
16.00-16.45 val. po paskaitos automobiliais vyksime į Stariškius, ant Kuršmarių kranto prie realizuotos ARCHISKULPTŪROS kursime ŠVIESOS IR MUZIKOS PERFORMANSą.
https://www.facebook.com/events/1296144364905377
—–
Projekto iniciatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), projekto vadovas Vladas Balsys, darbo grupėje Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė / https://architektams.lt/
Idėjos autorius architektas menininkas Mantas Maziliauskas, https://www.m-pjuvis.com/
Foto nuotraukų autoriai: Valdas Jencius, Aurimas Baužys
Projektą finansuoja: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Partneriai: KŪRĖJŲ SĄJUNGA; LIETUVOS PRŪSŲ BENDRUOMENĖ; KKKC; LAISKA; VUDMORA; KLAIPĖDOS EDUARDO BALSIO MENŲ GIMNAZIJA
dr. Tomas S. Butkus / Vario burnos
2023 m. rudenį LASKAO iniciatyva, pradėtas rengti Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas (toliau – KSADEK). Projektu tęsiamas pokalbis apie Klaipėdos architektūrinės aplinkos autentiškumą ir kompleksiškumą. Atskaitos tašku pasirinktas istorinis Klaipėdos senamiestis (kultūros paveldo vertybės Nr. 16075 juridinėse ribose) ir jo architektūrinė panorama: pastatai (jų tipologija, erdviniai modeliai, kompoziciniai principai); architektūrinės detalės (langai, durys, cokolio, sienų ir stogų detalės); taip pat mažosios architektūros elementai (vartai, tvorelės, žibintai). Nuo paskutinio sisteminio Klaipėdos architektūros tyrimo praėjo 30 metų (autorius – Jonas Tatoris[1]). O nuo šios temos klasiko Richardo Dethlefseno darbų Rytų Prūsijoje[2] – daugiau nei šimtas metų. Panašaus profilio analogiški darbai mažesne apimtimi jau buvo atlikti Vilniuje (Žvėryno medinių namų langų detalės)[3] ir Kaune (modernizmo laikotarpio gyvenamieji namai)[4]. Darbą paskatino ir kaimynų latvių atliekami architektūrinių detalių tyrimai Kuldigoje[5] ir kitur – pvz. Tukume. Todėl tokia iniciatyva atrodė labai tinkama ir reikalinga. Ne tik kaip kultūrinio Lietuvos architektūros lauko praturtinimas, atkreipiant architektų bendruomenės dėmesį, kad be moderniosios architektūros greta vis dar egzistuoja senoji architektūra – paslaptingas, rafinuotas ir neaprėpiamas organiškos formos ir turinio pasaulis. Bet ir kaip savotiškas manifestas bandant naujam gyvenimui prikelti miesto branduolį, pradėti diskusijas apie naują senamiesčio regeneracijos etapą. Praktiškesni šio projekto uždaviniai susiję ir su konkrečios medžiagos paruošimu ir gairėmis verslo vystytojams, projektuotojams ir senamiesčio gyventojams. Taip pat buvo matomas potencialas visuomenės edukacijai. Tokiu būdu būtų užtikrinta sinergija tarp skirtingų ir šiandien dar nepakankamai sąveikaujančių socialinių sektorių – profesinės architektų bendruomenės, kultūros ir meno žmonių, viešojo sektoriaus ir verslo nekilnojamojo turto subjektų.
Klaipėdos miesto ir krašto architektūrinis kultūros paveldas išsiskiria savitumu Lietuvos kontekste dar ir dėl to, kad susiformavo kitoje kultūroje, nei likusi Lietuvos dalis, valstybėje, kurios nebėra – Prūsijoje. Dėl II pasaulinio karo, Klaipėdos kraštas patyrė intensyvaus naikinimo laikotarpį XX a viduryje, karo sugriovimų ir pokario industrializacijos laikotarpiu. 1969 m. Klaipėdoje įkūrus Kultūros paminklų apsaugos inspekciją, restauratorių dirbtuves ir Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrių, prasidėjo profesionali architektūrinio paveldo tyrimo ir tvarkybos projektavimo veikla. Keletą dešimtmečių formuotas solidus šios srities specialistų kolektyvas, kaupti konkrečių tyrimų, pavyzdžių ir techninių žinių archyvai. 1990-2000 m. architektų – restauratorių branduolys dar laikėsi po Restauravimo centro iškaba, vėliau išsisklaidė į privačias bendroves, užsiimančias ir bendrąja architektūrinio projektavimo praktika. Po 1990 m. reikšmingai sumažėjus investicijoms į paveldo objektų tyrimus ir tvarkybą, Klaipėdoje šios srities kompetencijos puoselėjamos labai siauro profilio darbuose ir tik individualiai. Artėjant laikui, kuomet šie specialistai baigs profesinę veiką, iškilo grėsmė, kad kompetencijos liks neperduotos, o sukauptos žinios ir archyvai bus išblaškyti. Taip Klaipėdoje jau buvo nutikę ne kartą.
Kultūros paveldo apsaugos institucijos daugiausia orientuotos į apsaugos reglamentų ir planų rengimą. Naujosios kartos Klaipėdos gyventojams, pastatų savininkams, kūrėjams trūksta vizualinės informacijos apie konkrečiai Klaipėdos senamiesčiui būdingas statinių detales (durų ir langų furnitūrą, apšvietimo įrangą, stogų, dūmtraukių įrengimo elementus, lietaus nuvedimo sistemas, grindinius, spalvas ir pan.). Nežinant, kas tinka Klaipėdos senamiesčiui, jo aplinka palaipsniui pildoma atsitiktiniais, masinės gamybos, tipizuotais, menkos vertės elementais ir taip toliau skurdinamas Klaipėdos senamiesčio kultūrinis paveldas.
KSADEK projektas – tai pastanga kurti naują miesto architektūros archyvą. Šiuo metu nedidelė dalis medžiagos išsklaidyta po atskiras privačias įmones, rekonstrukcijos projektų pavidalu sukaupta pavienių architektų ir restauratorių žinioje. Itin reikšminga senosios Klaipėdos architektūrinio paveldo dalis saugoma buvusio Paminklų konservavimo instituto (PKI) archyve. XX a. 8-9-ame d. buvo parengta daugiau nei 2000 projektinių bylų, restauruota ir naujam gyvenimui prikelta didžioji dalis dabartinio senamiesčio. Dalis autentiškos medžiagos užfiksuota brėžiniuose, tačiau dalis prarasta – keičiantis santvarkoms, žmonėms ir bendrai architektūros sampratai.
Be spragų istoriografinės medžiagos saugojimo ir jos pritaikymo praktikoje srityje, kita problema – specialistų rengimas ir senosios architektūros terminologija. Architektūros mokyklose orientuojamasi į šiuolaikiškos tvarios architektūros kanoną, nelabai suvokiant, kad modernioji architektūra iškilo kaip senosios architektūros neigimo ir atmetimo paradigma. Supaprastintai kalbant – Naujoji architektūra nebeturi detalių – tik medžiagų gaminimo, statybų organizavimo ir patalpų įrengimo technologijas. Tuo tarpu senoji architektūra išsaugojo organišką santykį su gamtine aplinka, fizinės erdvės masteliu, žmogaus parametrais. Kartu detalės atkartoja principinę natūralios aplinkos sąrangą – tiek makro (pamatas-antstatas-stoginė dalis vs šaknys-kamienas-laja), tiek mikro (biomorfiniai ir zoomorfiniai puošybiniai elementai) mastelyje. Profesnėje literatūroje naudojama vakarietiška terminologija lietuviškam kontekste arba nelabai prigijo, arba buvo vartojama dažniausiai nesuvokiant konkrečių pavadinimų etimologinės reikšmės, giluminio ryšio su klasikinio pasaulio kalbinėmis struktūromis. Tačiau dalis architektūrinio paveldo ir supratimo, pavienių specialistų entuziazmo dėka, vis dar džiugina išrankesnio vietinio architektūros vartotojo akį, traukia turistų srautus. Čia reikėtų paminėti Joną Tatorį, pirmosios senamiesčio regeneracijos autorius ir įgyvendintojus – Laimą ir Vytautą Šliogerius, Vytautą ir Nijolę Zubovus, Vaidą Guogį ir kitus.
Renkant medžiagą katalogui, į akis krenta Klaipėdos senamiesčio erdvės išskirtinumas. Lyginant su istoriniais vakarų miestais, čia nerasime tokios elementų gausos ir įvairovės. Per II pasaulinį karą ir po to sekusią miesto „sanaciją“ Klaipėda prarado savo „karūną“ – visas bažnytbokščių dominantes, dalį vertingų bokštelių ir frontonų. Iki pat senamiesčio regeneracijos XX a. 8-ame d. pradžios vyko sisteminis, iš Maskvos „nuleistas“ architektūrinės puošybos ir „nesaikingumų“ valymas nuo pastatų, o kartu ir urbanistinės struktūros elementų kietimas naujais, modernistinę ideologiją ir jos „socialistinę“ laisvo planavimo pagrindu pagrįstą versiją. Taip pat Klaipėdos senamiesčiui būdinga nematoma „šaknų sistema“. Dėl aukšto gruntinio vandens ir istoriškai susiformavusios statybų technologijos čia praktiškai nerasime pastatų su aukštais cokoliais, monumentaliais laiptais ir išraiškingomis baliustradomis. Didžioji dalis pastatų su tašytų lauko akmenų pusrūsiais ir medinėmis vartų detalėmis stovi buvusiame „Salos“ mieste – romėnų karo stovyklos principu (kurį reikėtų laikyti labiau replika, nei klasikiniu artefaktu) XVI a. suplanuotoje ir šiek tiek aukščiau gruntinio vandens horizonto iškilusioje senamiesčio dalyje. Todėl natūralu, kad atliekant KSADEK meninį-mokslinį tyrimą, buvo prieita išvados, kad sistemiškai vertingiausia senamiesčio erdvinio-tūrinio komplekso dalimi reikėtų laikyti pastatų fasadinę dalį. Vartant senosios Klaipėdos nuotraukų albumus, su mikroskopu tyrinėjant atvirutes, iš šių vaizdų išnyra santūriai puošnios, niūriai pragmatiškos Klaipėdos-Memelio vaizdinys, kurio centre – eklektiškas, tačiau gyvybingas miesto organizmas. Šis organizmas apėmė visą miesto politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, ir tai radikaliai skiriasi nuo šiandieninės situacijos, kai šis gyvenimas iš miesto centro buvo perkeltas į naujuosius miesto rajonus – prekybos hales ir centrus.
Reikšmingai sumenkusi ekonominė ir kultūrinė senamiesčio galia natūraliai atsikartoja ir pastatų detalėse. Iškalbingi vitrinų vaizdai, iškabų ir reklamų elementai puošė ne tik pagrindinių, bet ir paralelinių gatvelių, jungusių svarbius prekybos ir miesto prieigos taškus, fasaduose. Didžioji dalis vertingiausių senamiesčio detalių – tai XIX a. pab. – XX a. pr. ekonominio pakilimo ir jo metu dirbusių talentingų architektų ir meistrų (iškiliausia pavardė – Herbertas Reissmannas) rezultatas. Tyrimo metu suskaičiavome maždaug trišimtį durų, langų, portikų, frizų, karnizų ir kitų detalių, kurias, dar įvertinus tipologijos ir vertingumo aspektu, bus galima įtraukti į numatomą išleisti leidinį.
Apibendrintant atliktą tyrimą, galima konstatuoti, kad Klaipėdos senamiestis – milžiniškos apimties, didelių laiko, žmogiškų ir finansinių resursų reikalaujantis objektas. Atliktas mokslinis-meninis tyrimas – pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, kurį būtina tęsti, vėliau išplečiant detalių paieškas į „gylį“ – renkant viešųjų erdvių ir interjero detales ir į „plotį“ – šiaurinę miesto dalį –
Naujamiestį, pasižymintį dar didesne architektūrinių formų gausa ir įvairove. Tam, kad būtų galima pasiekti kokybiškų rezultatį, reikalinga kiekybinė prieiga. Moksle tai vadinama emergentiniu sudėtingumu: tik disponuojant dideliu informacijos kiekiu, galima susidaryti bendrą vaizdą, atrinkti vertingiausias architektūrines detales, identifikuoti charakteringiausius senamiesčio meninės raiškos aspektus. Mūsų skaičiavimais, 100 detalių atrankai reikėtų maždaug 500 elementų. Palyginimui galima pateikti tokius skaičius: viso senamiestyje 36 gatvės, 383 adresai – iš jų 94 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Teoriškai, jei vienas pastatas turi bent 10 detalių, visas senamiestis hipotetiškai disponuoja 4 tūkst. detalių. O kur dar sunaikinti, rekonstruoti pastatai, kurių detales galima rekonstruoti remiantis ikonografine medžiaga?
Natūriniai tyrimai atskleidė, kad nors ir daugėja profesionaliai rekonstruotų istorinių pastatų, kitose vietose autentiškos ir vertingos detalės ir toliau nyksta jas rekonstruojant ar naujinant. Archyviniai ir bibliografiniai tyrimai parodė, kad nėra vienos duomenų bazės, kurioje būtų galima susipažinti su Klaipėdos senamiesčio senaisiais pastatais ir jų detalėmis. Didžiausiomis ir reikšmingiausiomis ikonografinės medžiagos ekspozicijomis disponuoja Vilniaus regiono valstybinis archyvas (VRVA) ir Mažosios Lietuvos istroijos muziejus (MLIM). Šią medžiagą būtina viešinti, daryti prieinamesne visuomenei rengiant parodas, ekskursijas, organizuojant kūrybines dirbtuves ir simpoziumus.
Preliminariais vertinimais, daugiausiai vertingų detalių išsaugota Klaipėdos senamiesčio pastatų sieninėje dalyje. Unikalios fachverkinės konstrukcijos žinomos kaip miesto tapatumo ženklas. Įdomi ir reikšminga frontonų, frizų ir karnizų eklektika, kurios vertė atsiskleidžia pastatų kompleksuose. Paveiki ir miestovaizdį praturtinanti erkerių ir balkonų mozaika. Cokolinės dalies ypatumas – pakankamai siauras elementų asortimentas, paradoksaliai sukuriantis pastatų be fundamento efektą. Tiesa, vartų detalės – sąlyginai priskirtos šiai elementų daliai – yra pakankamai įdomios ir svarbios. Didžiausios globos ir rūpesčio reikalautų stoginės dalies detalės. Bokštų ir bokštelių atstatymas suteiktų miestui daugiau gyvybės, charakterio, išskirtinumo. Įdomiausias ir vertingiausias šios dalies elementas – kaminai ir išskirtinai – virenės. Kiti Klaipėdos senamiesčiui būdingi elementai – grindiniai, erdvių tinklas, lauko reklamos ir inžinerinės infrastruktūros objektai – reikalauja detalesnio tyrimo. Šiai temai galėtų skirti daugiau dėmesio ne tik visuomeninės organizacijos, bet ir už tai atsakingos institucijos – savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas ir kiti. Atskiras tyrimo objektas – pastatų spalviniai sprendimai. Egidijaus Vidrinsko atliktas pastatų spalvinis tyrimas atskleidė, kad senamiestis neturi vienos, vyraujančios spalvinės gamos. Išsaugotas itin mažas kiekis patikimos informacijos (polichrominių tyrimų) apie daugumos pastatų spalvinį pavidalą.
Tokius katalogus vertėtų parengti Vilniaus, Kauno ir Kėdainių senamiesčiams, juos būtų galima naudoti ne tik edukaciniais, bet ir praktiniais tikslais – tiek rekonstruojant ir renovuojant konkrečius pastatus senamiestyje, tiek kuriant naujų namų masyvus užmiestyje. Surinkta medžiaga praverstų formuojant išsivysčiusio, technologiškai pažangaus ir urbanistiškai brandaus miesto įvaizdį – kiekvienas senamiesčio pastatas galėtų turėti savo ID kortelę, išgraviruotą barkodo pavidalu ir suteikiančią vertingos informacijos apie šią vietą tiek turistui, tiek miestiečiui (tokia idėja siūlyta Europos kultūros sostinės iniciatyvos metu, rengiant Urbanistikos muziejaus koncepciją[6]).
Svarbiausias aspektas – KSADEK projektas galėtų tapti atskaitos tašku tolesniam miesto vystymuisi ir pradėti naują senamiesčio – miesto branduolio – regeneracijos etapą, bandant jam sugrąžinti pirminį vaizdą ir originalią struktūrą. Tam galėtų pasitarnauti LASKAO siūlomas steigti Klaipėdos urbanistinių kompetencijų centras.
Šaltiniai:
1. Tatoris, Jonas, Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų. Vilnius, 1994.
2. Dethlefsen, Richard, Stadt- und Landhäuser in Ostpreußen. München, 1918.
3. Skerniškis, Marius, Rudzinskas, Darius, Žvėryno medinių namų langų, apvadų ir dailylenčių katalogas. Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2019-2020. Žr.: https://www.vsaa.lt/patarimai-nuorodos/zveryno-mediniu-namu-langu-apvadu-ir-dailylenciu-katalogas/
4. Daugiau žr.: https://modernist.kaunas.lt/
5. Daugiau žr.: http://www.kuldiga.lv/images/Faili/Kalendars/vecpilsetas_apbuves_noteikumi_attelos_2016s.pdf
6. Daugiau žr.: www.urbanistikosmuziejus.lt
Projekto iniciatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO), https://architektams.lt/
Projekto autoriai: Aurimas Baužys, Tomas S. Butkus (pr. vadovas), Mantas Daukšys, Laimonas Grauslys, Valdas Jencius, Kęstutis Mickevičius, Jurgita Raišutienė, Rolandas Rakevičius, Miglė Rybelė, Egidijus Vidrinskas.
Projekto partneriai: VšĮ Vario burnos; Doleta; Velux
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba; Klaipėdos m. savivaldybės administracija
Šių metų lapkričio 21d. nuo 16val. LASKAO salėje [Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda] vyks KSADEK projekto rezultatų pristatymas-aptarimas.
Facebook įvykis https://www.facebook.com/events/1465542217460197
Projektu tęsiamas pokalbis apie Klaipėdos architektūrinės aplinkos autentiškumą ir kompleksiškumą. Atskaitos tašku pasirinktas istorinis Klaipėdos senamiestis (kultūros paveldo vertybės Nr. 16075 juridinėse ribose) ir jo architektūrinė panorama: pastatai (jų tipologija, erdviniai modeliai, kompoziciniai principai); architektūrinės detalės (langai, durys, cokolio, sienų ir stogų detalės); taip pat mažosios architektūros elementai (vartai, tvorelės, žibintai).
Nuo paskutinio sisteminio Klaipėdos architektūros tyrimo praėjo 30 metų (autorius – Jonas Tatoris). Panašaus profilio analogiški darbai mažesne apimtimi atlikti tik Vilniuje (Žvėryno medinių namų langų detalės) ir Kaune (modernizmo laikotarpio gyvenamieji namai). Klaipėdos miesto ir krašto architektūrinis kultūros paveldas išsiskiria savitumu Lietuvos kontekste dar ir dėl to, kad susiformavo kitoje kultūroje, nei likusi Lietuvos dalis, valstybėje, kurios nebėra – Prūsijoje. Dėl II pasaulinio karo, Klaipėdos kraštas patyrė intensyvaus naikinimo laikotarpį XX a viduryje, karo sugriovimų ir pokario industrializacijos laikotarpiu. 1969 m. Klaipėdoje įkūrus Kultūros paminklų apsaugos inspekciją, restauratorių dirbtuves ir Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrių, prasidėjo profesionali architektūrinio paveldo tyrimo ir tvarkybos projektavimo veikla. Keletą dešimtmečių formuotas solidus šios srities specialistų kolektyvas, kaupti konkrečių tyrimų, pavyzdžių ir techninių žinių archyvai. 1990-2000 m. architektų – restauratorių branduolys dar laikėsi po Restauravimo centro iškaba, vėliau subyrėjo į privačias bendroves, užsiimančias ir bendrąja architektūrinio projektavimo praktika. Po 1990 m. reikšmingai sumažėjus investicijoms į paveldo objektų tyrimus ir tvarkybą, Klaipėdoje šios srities kompetencijos puoselėjamos tik individualiai. Artėjant laikui, kuomet šie specialistai baigs profesinę veiką, kyla grėsmė, kad kompetencijos liks neperduotos, sukauptos žinios ir archyvai bus išblaškyti. Kultūros paveldo apsaugos institucijos daugiausia orientuotos į apsaugos reglamentų ir planų rengimą. Naujosios kartos Klaipėdos gyventojams, pastatų savininkams, kūrėjams trūksta vizualinės informacijos apie konkrečiai Klaipėdos senamiesčiui būdingas statinių detales (durų ir langų furnitūrą, apšvietimo įrangą, stogų, dūmtraukių įrengimo elementus, lietaus nuvedimo sistemas, grindinius, spalvas ir t.t. ir pan.). Nežinant, kas tinka Klaipėdos senamiesčiui, jo aplinka palaipsniui pildoma atsitiktiniais, masinės gamybos, tipizuotais, menkos vertės elementais, Klaipėdos miesto savitumas prarandamas.
Projektas aktualus kaip pastanga kurti miesto architektūros archyvą. Šiuo metu neidedelė dalis medžiagos išsklaidyta po atskirus privačius archyvus, rekonstrukcijos projektų pavidalu sukaupta pavienių architektų ir restauratorių dispozicijoje. Renkant medžiagą svarbus ir dar išlikusios autentiškos medžiagos fiksavimas natūroje – darant apmatavimus, perpiešiant ir fotogrametrijos būdu perkeliant vaizdus į skaitmeninį pavidalą.
Interviu su architektais Laima Šliogeriene, Sauliumi Manomaičiu, Adomu Skiezgelu – projekto Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas (KSADEK) dalis. Plačiau: https://www.atviraklaipeda.lt/2024/11/03/apie-klaipedos-senamiesti-ir-jo-architekturines-detales/
Projekto iniciatorius LASKAO, projekto vadovas – dr. Tomas S. Butkus, projekto darbo grupė: Egidijus Vidrinskas, Valdas Jencius, Laimonas Grauslys, Rolandas Rakevičius, Miglė Rybelė, Kęstutis Mickevičius, Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Projekto partneriai: VARIO BURNOS; DOLETA; VELUX
VANDUO IR ARCHITEKTŪRA: JUODKRANTĖS GINTARO MUZIEJUS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Architektūros fakultetas
Magistro baigiamasis darbas
Studentė: Neda Šiaulianskaitė
Projekto vadovas: Lek. Šarūnas Petrauskas
PROJEKTUI AKTUALI TEORINĖ MEDŽIAGA
Vanduo nuo senų laikų išlieka esminis architektūros elementas, nuolat darantis įtaką pastatams. Jo poveikis ne tik estetinis, bet ir esminis – tiek stovintis, tiek tekantis vandens srautas praturtina pastatus, leisdamas pastatams išsiskirti vizualiai, ir suteikia jiems gyvybingumo jausmą. Nepaisant to, pastebima, kad vandens vengiama ir jis ribotai naudojamas, ypač pastatuose ir urbanistinėje terpėje. Vanduo kartais yra suvokiamas kaip potenciali grėsmė, sukelianti potencialius neigiamus efektus pastatuose ir aplinkoje, kitaip tariant, aplinkoje esami pastatai dažnai turi destruktyvų santykį su vandeniu. Šis vandens trūkumo požiūris, nepaisant jo esminės reikšmės, riboja kūrybiškumo ir funkcionalumo galimybes architektūroje. Architektūra, ignoruodama vandens potencialą, praranda galimybę kurti erdves, kurios būtų ne tik gyvybingos ir patrauklios, bet ir pasižymėtų efektyvia, tvaria ir žmogui pritaikyta vandens naudojimo strategija. Vietos aplinkoje nėra ieškoma naujų būdų, kaip kurti harmoningą dermę tarp statinių ir vandens. Projektą įkvėpė kitų architektų projektai, kuriuose vanduo veikė kaip pagrindinis elementas architektūroje, vandens reikšmę skirtinguose epochos laikotarpiuose, rekreacinių vandens erdvių įvairove Lietuvos miestuose.
Architektūroje, vanduo ne tik suteikia gyvybę ir estetiką, bet ir skatina harmoniją su gamta. Tai išskirtinis elementas, kuris gali keisti erdves, jų funkcijas. Vanduo sukuria tą subtilų ryšį tarp pastato ir gamtos, suteikia atviresnę, gyvybingą ir sukuriamą erdvę, leidžiančią žmonėms jausti ryšį su aplinka. Tai yra kuriamasis veiksnys, simbolizuojantis gyvybę, judrumą ir nuolatinę kūrybingumo būseną. Tai taip pat skatina žmogaus bendravimą su gamta, didina gyvenimo kokybę ir leidžia sukurti įspūdingas bei inovatyvias erdves, paverčiančias pastatus gyvuojančiais ir dalyvaujančiais. Projekte atsižvelgta į nagrinėtas vandens formas, judėjimą, spalvas, atliktus eksperimentus su vandens kietąja formą – ledu. Eksperimento metu atrastos įdomūs formų lūžiai, kontūrai arba netikėtas struktūros trapumas tapo įkvėpimo šaltiniu projektuojant nestandartinius pastatus ir pritraukiant dėmesį dėl jų unikalumo ir originalumo, pastatus priartinti labiau prie gamtos, prie vandens.
PROJEKTINIAI SPRENDINIAI
Analizuodama šiuolaikinias vandens ir architektūros dermes, neabejotinai ieškojau teritorijos, kurioje galėtų dominuoti vandens telkiniai ar jos krantus skalauti jūrą. Teritoriją pasirinkau istorinėje ir unikalioje vietovėje – Kuršių Nerijoje, Juodkrantėje, šalia Gintaro įlankos. Ši aplinka patiria unikalų vandens reiškinį, kuris yra pastovus visose metų sezonuose- sezoninis lietus, sniegas bei yra nuolat apsuptas Kuršių marių. Toks gausus ir pastovus vandens elementas teritorijoje, kuria palankią terpę, skatinančią ne kovoti prieš vandenį, o kurti ir panaudoti jo teikiamas galimybes. Kuriant aplinką, apsuptą vandens, kuriame vanduo yra pagrindinė tema, galima sukurti architektūros koncepcijas, atspindinčias harmoniją tarp vandens ir pastatų. Tai suteikia galimybę eksperimentuoti su architektūros formomis ir medžiagomis, susiejant pastatus su vandens elementu, siekiant sukurti unikalias erdves, kuriose vanduo tampa ne tik natūraliu aplinkos elementu, bet ir kūrybinės ir estetinės inspiracijos šaltiniu architektūrai.
Mano siūlomas projektas – Gintaro muziejus, kuris iš naujo iškeltų vietovę, kuri gyvavo gintaro aukso amžiuje, pabrėžtų vietovės istorinę dalį bei sukurtų kultūrinę/rekreacinę vietą lankytojams iš visos Lietuvos. Vietovę sudarytų kuriamos ekspozicinės, rekreacinės, pažinimo ir apžvalgos erdvės, šalia planuojama mažųjų laivelių prieplauka. Inspiracija architektūriniai išraiškai tapo gintaras, kurį šimtmečius skalavo įlankos vanduo. Gintariniai tūriai lyg iš naujo iškyla iš gelmių, pasakodami šios vietovės istoriją ir reprezentuodami gintaro muziejų. Gintariniai tūriai vaizduojami neglūdinti, nepaliesti žmogaus, tik gamtos paveikti ir sukurti mineralai. Šie mineralai apgaubiami kuršių nerijos architektūra, siekiant išlaikyti vyraujančią architektūrinę išraišką. Pagal gintaro formos lūžius pritaikomi stogų nuolydžiai, sukuriama unikali architektūrinė išraiška, inspiruota gintaro, kuris lieka slypėti tūrių viduje. Žmogus gali ne tik pažinti ir pamatyti gintarų spalvų diapazoną ir juose slypinčius inkliuzus ekspozicinėse erdvėse, bet ir esant atviroje gamtoje, sukurtoje muziejaus aplinkoje. Komplekso vieta parinkta nagrinėjant istorinius brėžinius, kuriuose buvo matomi buvusieji gintaro kolonijos statinių vietos, bei atsižvelgiant į dabartinį vyraujantį užstatymą su gyvenamąją-kurortinę paskirtimi. Gintarinių tūrių dydžiai parinkti siekiant susilieti su esamu gyvenvietės dominuojančiu užstatymu, o kiekvienas tūrio aukštis parinktas pagal būsimą paskirtį. Aukščiausias tūris parinktas rytinėje sklypo dalyje, kuris galėtų veikti ne tik kaip muziejinė paskirtis bet ir kaip švyturys prieplaukos dalyje.
Gintariniai tūriai glausdamiesi vienas prie kito, sudaro neatitraukiamą žiedą, kurį pratęsia pontoninis apskritimo formos tiltas. Siekiant tiesiogiai sujungti gintaro įlankos gatvę su prieplauka, projektuojamas kitas tiltas virš vandens, taip siekiant atskirti judėjimo srautus ir suteikti lankytojui skirtingą vandens emociją. Pavyzdžiui, apskritimo formos tiltas leidžia lengvai prieiti prie vandens telkinio, yra lengvos struktūros, judant tiltu galima jaustis lyg vaikštant ant vandens paviršiaus, patirti besikeičiantį kraštovaizdį kaip begalinę panoraminę kompoziciją ir tuo pačiu metu patekti į socialinio bendravimo erdvę su kitais žmonėmis. Einat centre esančiu tiltu, galima patirti skirtingą emociją per kylančias ir leidžiančias rampas. Pačiame vidiniame žiedo baseine, numatomi kraštovaizdžio elementai – plaukiojantys rekreaciniai plaustai su dirbtine žolės danga ir gintarų ekspozicijomis. Prieplaukoje projektuojama sutvirtinta pakrantė, pirsai, plaustai, nedidelio aukščio poilsinės terasos su vaizdu į Gintaro įlanką. Projektą apima : muziejus, restoranas, registratūra, administracinės patalpos, suvenyrų parduotuvė, baidarių saugykla su rekreacinės įrangos nuomos punktu, prieplaukos statinys su lauko kavine, kuriamos viešos erdvės. Prieplauka galėtų talpinti iki 24 mažųjų laivelių, žvejų laivų ar jachtų. Projektas apima apie 2000 kv m.
KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI
Statiniai planuojami ant statyti ant plokštuminių kitaip dar vadinamų „plūduriuojančių” pamatų, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas priėjimas prie vandens nepaisant svyruojančio vandens lygio, kuris, priklausomai nuo gruntinio vandens lygio ir kritulių, gali skirtis iki 2 metrų. Ant žeminės dalies pastatas (prieplaukos statinys) statomas ant polinių pamatų. Visų statinių konstrukcija sudaryta klijuotų medinių sijų ir dalis iš betono. Klijuotos medinės sijos leidžia peržengti daug didesnius atstumus nei tradicinės medienos sijos, todėl yra tinkamos didelėms atviroms erdvėms be papildomų atramų. Taip pat tinkamos gaminant sudėtingos geometrijos sijas, kurios pritaikomos unikaliems dizaino sprendimams, estetiškiau atrodo interjero sprendimuose. Betonas naudojamas neuždūminamose laiptinėse.
Apvaliam tiltui ant vandens naudojamas – pontoninis tiltas. Pontoninis tilto kontsrukcija – plūduriuojantys pontonai arba plūduriuojančios platformos. Šio tilto privalumas, kad kylant vandens lygiui, kyla ir tilto struktūra, o žiemos sezonu, ledo struktūra nesunaikina ir nepažeidžia formos.
APIBENDRINIMAS
Projektuojant Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, svarbu tinkamai atrasti šiai vietovei reikalingą funkciją, kuri neužgožtų vietovės unikalumo, o suteiktų jai gyvybės. Reikia atsižvelgti į vietovės istoriją, unikalumą, kraštovaizdį, saugomus kultūros paveldo objektus ir vietovės užstatymą.
Gintaro muziejus pasirodė tinkamiausias projektas Juodkrantėje, nes jis išryškina vietos istoriją ir susieja vietovės „auksą” – gintarą – su Kuršių nerijos kraštovaizdžiu bei meninio tyrimo įkvėptomis formomis. Visi šie aspektai, kartu su gintaro akmens unikalumu, paskatino kurti šiuolaikišką muziejaus architektūrinę išraišką, kuri galėtų tapti nauju Juodkrantės traukos centru.
.jpg)
Tradicinis renginys „Zavišinės“ vyks š.m. rugsėjo 06-07 dienomis. „Zavišinių“ tematika – EKSKURSAS. NERINGA ir kviesime keliauti Nida-Smiltynė-Juodkrantė-Pervalka-Preila-Nida kartu aplankant ir išklausant autorius apie išskirtinę istoriją menančius bei įkvėptus naujam gyvenimui architektūros objektus. Architektai Gintautas Vieversys, Adomas Šablevičius ir kiti kolegos pasidalins įžvalgomis apie projektų istoriją, jų pasirinkimą šiam ekskursui bei projektų atnaujinimo peripetijas ir architektūrinius ieškojimus.
Susipažinsime su „Geriausias 2023 metų rekreacinės architektūros kūrinys” konkurso nominantais, pagerbsime laureatą. Išklausysime Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto pranešimo ir diskutuosime apie architektūros, urbanistikos aktualijas Neringoje.
Būtina išankstinė registracija https://forms.gle/wjXmADMeNP5QqkBE7
Registracija numatoma iki 2024 m. rugsėjo 2 d. (imtinai) 12:00, gali būti uždaroma ir anksčiau dėl dalyvių skaičiaus ribojimų.
PROGRAMA [gali būti nežymiai tikslinama ekskursijos eigoje]
Rugsėjo 6 d. [penktadienis] EKSKURSIJA Nida-Smiltynė-Juodkrantė-Pervalka-Preila-Nida, 9:30-17:00
9:30 Užsakytu ZINERLINE autobusu išvažiuojama iš Nidos autobusų stoties [Naglių g.18E, Nida].
10:30 Klaipėdos jachtklubas [Smiltynės g. 25, Klaipėda].
11:30 „Meškos galvos” kopa. Stabtelėjimas arbatai, kavai.
12:30 „Pilkopė” [Vilų g.14, Juodkrantė].
14:00 „12 Terasų” [Pervalkos g.12, Neringa].
15:00 Preilos gelbėjimo stotis [Nidos-Smiltynės pl.29]. Stabtelėjimas atokvėpiui.
16:00 Nidos prieplauka [Naglių g.16, Nida].
ZAVIŠINIŲ VAKARAS „Griuvėsiai” / „Bizarre” Nida [Nidos-Smiltynės pl.7], 17:00-19:30
Konkurso „Geriausias 2023 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų pristatymas ir apdovanojimai. Konkurso komisijos nariai architektai: Gintaras Balčytis, Aurimas Baužys, Gustė Kančaitė, Gintautas Vieversys, Gilma Teodora Gylytė.
Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto Laimono Bogušo pranešimas „Arch-bangos ir urb-vėjai Neringoje“. Diskusija. Kviečiami įsijungti Neringos miesto savivaldybės administracijos ir skirtingų institucijų atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.
Rugsėjo 07d. [šeštadienis]
10:00 Tradicinė žuvienė kavinėje „Kuršis” [Naglių g. 29, Nida]
11:00 Susitinkame aikštėje prie savivaldybės [Taikos g. 2, Nida] Gražina Žemaitienė palydės link „Aksominės kopos” [G. D. Kuverto g. 17A, Neringa] DO ARCHITECTS atstovai apie projekto architektūrinius ieškojimus.
Renginio organizatoriai: Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija.
Renginio rėmėjai : PAROC
Renginio partneriai: LASKAO; KNNP; ZINERLINE; AGILA; NIDOS KURŠIS; GRIUVĖSIAI; BIZARRE NIDA
Kilus klausimams susisiekti su Jurgita Raišutiene, +370 620 76857
Atnaujinta informacija:
www.facebook.com/zavisosfondas / www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Renginio metu padaryti vaizdo įrašai ir (ar) fotografijos gali būti viešinami bei transliuojami gyvai organizatoriaus socialiniuose tinkluose, taip pat kitose reklamos ar informacijos sklaidos priemonėse.
Tradiciškai nuo 2003 metų Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo konkursas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkurso partneriai LASKAO; KNNP; PAROC; ZINERLINE
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2024 m. rugpjūčio mėn. 24 d. 00:00 val. Paraiška: https://forms.gle/mwb2zBJHj41AhkRYA
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų:
Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas];
Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė];
Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda];
Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius];
Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė];
Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė];
Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis];
Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas];
Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė];
Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis];
Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas];
Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė];
VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė];
Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis];
Prieplaukos Nidoje rekonstrukcija [G. Vieversys, A.Šablevičius, E. Buikaitė];
Vainių rūmų konversija Vilniuje [G. T. Gylytė, J. Jauniškytė, D. Skrupskelienė, S. Daugėlienė, A. Baldišiūtė, P. Paskačimas, M. Grabauskaitė, D. Baltrūnas, E. Staškutė, D. Žiugždatė, V. Babij, I. Uogintas, K. Čiplytė];
Multifunkcinė salė Zaraso saloje [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, U. Valatkevičiūtė, V. Obolevičius].
Uostas Svencelėje [DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. Karres en Brands: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus].
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys.
Kviečiame prisiminti praeitų metų konkurso nominantus https://issuu.com/laskao/docs/2022_nominantai
Šiemet tradicinių „Zavišinių“ tematika – EKSKURSAS. NERINGA ir kviesime rugsėjo 6 dieną (preliminariai 11:00-16:00) kartu keliauti Smiltynė-Juokrantė-Pervalka-Preila-Nida. Vakare (preliminariai 17:00-20:00) Nidoje Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto Laimono Bogušo pranešimas „Arch-bangos ir urb-vėjai Neringoje“. „Geriausias 2023 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų pristatymas ir laureato apdovanojimas [renginio programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].
Atnaujinta informacija:
https://www.facebook.com/zavisosfondas /www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo pirmininkas arch. Aurimas Baužys, +370 612 98362
Renginio organizacinės grupės vadovė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857
Šių metų liepos 1, minint Tarptautinę architektų dieną, buvo paskelbta, kad LASKAO – ERGOLAIN stipendijos konkurso nugalėtoja tapo Neda Šiaulianskaitė (Vilnius TECH). Jos magistro darbas „Vanduo ir architektūra: Juodkrantės gintaro muziejus”, kuriam vadovavo Šarūnas Petrauskas, sulaukė aukščiausio komisijos įvertinimo. Konkursui pateiktus darbus vertino LASKAO atstovai architektai Mantas Daukšys, Vladas Balsys, Gediminas Petrauskas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė architektė Aurelija Jankuvienė ir Ergolain projektai atstovė Kristina Siliūnienė.
Žiuri taip pat sužavėjo Vilniaus dailės akademijos (VDA) magistrantės Jaroslavos Kravets darbas „Potvynių tyrimų ir edukacijos centras” (darbo vadovavas doc. Artūras Burba).
Norime padėkoti visiems darbus pateikusiems autoriams:
Dovilei Kudelytei ir Lyrai Vyšniauskaitei (VDA), kursinis darbas „Pulsas, Žiemos uostas, Klaipėda“ (darbo vadovas: Hum. m. dr. Martynas Mankus ir Prof. dr. Tomas Grunskis)
Kasparui Gečui, Gertrūdai Juciūtei, Eglei Jakštonytei, Viktorijai Narbutaitei (VDA), kursinis darbas „LINK“ (darbo vadovas: hum. m. dr. Martynas Mankus)
Gertrūdai Juciūtei (VDA), Magistro studijų baigiamasis darbas „Architektūrinė jungtis Klaipėdoje LINIJA“ (darbo vadovė: Doc. Aušra Siaurusaitytė – Nekrošienė)
Emilijai Balčiūtei ir Nojui Stepšiui (Vilnius TECH), kursinis darbas „Bioenergetikos sodas“ (vadovas: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas)
Karolinai Andrulytei (Vilnius TECH), Magistro studijų baigiamasis darbas „Miestų heterogeniškumas: jūros klasterių kūrimas poindustrinėse teritorijose“ (vadovė: doc. dr. Dalia Dijokienė)
Kviečiame aplankyti šių darbų ekspoziciją, kuri veiks darbo dienomis iki rugpjūčio 2 d. (ekspozicijos laikas galimai bus pratęstas iki rugsėjo mėnesio) LASKAO salėje, III aukštas, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
Dar kartą dėkojame visiems LASKAO – ERGOLAIN stipendijos konkurso dalyviams ir linkime sėkmės tolimesniuose darbuose!
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) ir ERGOLAIN
Šiais metais architektai švenčia sukaktis – 100 metų Lietuvos architektų sąjungai, 25 metai architektų Klaipėdos apskrities organizacijai (LASKAO). Noras stiprinti architektūros mokslo ir meno padėtį savo krašte vienija skirtingus, ambicingus kūrėjus bendrai veiklai, bendriems projektams. Dalinantis patirtimi ir gebėjimais auginamos asmenybės ir bendru indėliu turtinama Lietuvos kultūra.
Neabejingi kultūrai tradiciškai kviečiami į architektūros renginius Klaipėdoje.
Kūrybinės dirbtuvės Stariškėse VARTAI Į ATMINTIES LAUKIAMĄJĮ. Idėjos autorius architektas menininkas Mantas Maziliauskas (mob. tel. nr. pasiteiravimui +37067337734) kviečia 2024 birželio 25 – 30 d. 12:00-19:00 val. į meno dirbtuves mokyklos vyresniųjų klasių mokinius ir tėvus, mokytojus bei visus neformalios, nekomercinės, kūrybos pasauliui ir savikūrai pritariančius Klaipėdiečius. Archiskulptūros atidarymas š.m. birželio 30 d. apie 22:00val. Marių slėnyje, pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, šalia Kairių g.
Tai PRADŽIA. Lai Vėjas, Vanduo ir kūrybos Ugnis su mumis! Lai Pokytis.
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/1110985363332049/
Dviračių žygis – kūrybinės dirbtuvės: MARIŲ POCENTRIAI. Žygis organizuojamas per Klaipėdos miesto pietinės dalies „pocentrius“, suplanuotus miesto bendruoju planu, iki būsimo rekreacinio centro – naujos marinos Stariškėse.
2024 06 30 d. (sekmadienį) pradžia 15:00 val. prie paminklo „Arka“ miesto centre, sustojimai numatyti „pocentriuose“, prie marių (1.- Naujoji perkėla, 2. – Smeltalės upės uostelis, 3. Marių krantas Stariškėse).
Stariškėse (18:00-22:00 val.) meninės – gimnastinės fotografijos ir kt. metodais bus dokumentuojama LASKAO parama Stariškių rekreaciniam kompleksui, naujos Marinos gimimui – archiskulptūrinės instaliacijos atidarymas.
Žygio dalyvių amžius ir profesija neribojami. Kiekvienas pats pasirūpina transporto priemone, maistu, gėrimais ir savo saugumu pagal galiojančius eismo ir sveikatos reikalavimus. Negalintys minti kartu, laukiami Stariškėse. Ten bus pasidalinta proginiu saldumynu, vandeniu ir kiekvieno savo draugui atsivežtais užkandžiais.
Žygio žemėlapis: https://www.google.com/maps/d/u/0/edit?mid=1IyiPnEh7ZC_zLa3IeMivrdvwD5OcfSc&usp=sharing
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/1432595140764434/
ARCHDIENA’24 Klaipėdoje. Tarptautinės architektų dienos (liepos 01) programoje:
15:00 val. Vieta – Klaipėdos kultūros komunikacijų centras (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda)
Šventiniai sveikinimai. Leidinio KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRA 2023 pristatymas. Leidinio sudarytoja architektė Miglė Rybelė.
LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkurso laimėtojų pagerbimas.
Atidaromos dvi architektūros parodos. Archetipai: Klaipėdos architektūra 2023. Paroda pristato Klaipėdos ir Lietuvos architektų 2023 metais sukurtus ir realizuotus objektus. Parodos tikslas – supažindinti visuomenę su naujausiais miesto plėtros projektais, atskleidžiant jų meninę, kultūrinę ir socialinę vertę. Parodoje dalyvauja 26 architektūros projektavimo įmonės, pateikusios virš 50 projektų. Parodos kuratorius – Vladas Balsys, ekspozicijos architektas – Gediminas Petrauskas, grafikos dizainerė – Miglė Rybelė. AtMinties laukiamasis. Paroda „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“ – tai archiskulptūrinių instaliacijų projektų ekspozicija. Ši paroda kviečia sukurti naują kultūrinės raiškos formą Klaipėdoje, integruojant menines instaliacijas į miesto gamtos ir industrinio paveldo erdves. Projekto iniciatorius, architektas ir menininkas M. Maziliauskas
18:00 val. Vieta – Irklavimo bazė (Pylimo g. 6, Klaipėda)
Dalyvaujančių irklavimo regatoje komandų susirinkimas ir pasirengimas startui.
19:00 val. 12-osios Architektų irklavimo regatos varžybos. Partneriai VELUX ir irklavimo klubas „Gigas”. Irklavimo varžybų apdovanojimai. Piknikas. Architektų ir bičiulių vakarojimas.
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/438152735670736/
LASKAO kartu su UAB „Ergolain projektai“ 2024 metų stipendijos konkurso architektūros studentams tema – „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“ darbų ekspozicija 2024 07 01 – 08 01 LASKAO salėje (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda).
Architektūros renginių ciklo’24 iniciatyvinė grupė – architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Iš dalies finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Kultūrpolis; Lietuvos architektų sąjunga; Ergolain projektai; Velux; Rockwool; Wienerberger; Paroc; Stemma Group; Knauf; Klaipėdos LEZ; Doleta; Vakarų siluetas; MB Architektorius; UP Architektai; Lietuvos Prūsų bendruomenė; Asociacija Kūrėjų sąjunga; Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija; Klaipėdos Vydūno gimnazija.
Daugiau informacijos: https://architektams.lt/ ir https://www.facebook.com/
Idėjos autorius architektas menininkas Mantas Maziliauskas (mob. tel. nr. pasiteiravimui +37067337734) 2024 birželio 25 – 30 d. 12:00-19:00 val. kviečia į meno dirbtuves mokyklos vyresniųjų klasių mokinius ir tėvus, mokytojus, personalą bei visus neformalios, nekomercinės, kūrybos pasauliui ir savikūrai pritariančius Klaipėdiečius.
Tai PRADŽIA. Lai Vėjas, Vanduo ir kūrybos Ugnis su mumis! Lai Pokytis
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/1110985363332049/
#archiskulpturinesinstaliacijos Klaipėdai
Architektūros renginių ciklo’24 iniciatyvinė grupė – architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Kultūrpolis; Lietuvos architektų sąjunga; Ergolain projektai; Velux; Rockwool; Wienerberger; Paroc; Stemma Group; Knauf; Klaipėdos LEZ; Doleta; Vakarų siluetas; MB Architektorius; UP Architektai; Via aquaria; Lietuvos Prūsų bendruomenė; Asociacija Kūrėjų sąjunga.
Sveikiname Edmundą Andrijauską 70-ies šaunaus jubiliejaus proga, dėkojame už dalinamą išmintį, linkime didelės energijos ir, džiaugsmo!
LASKAO valdyba
