Spalio 28-ąją Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius neteko savo nario – architekto Vlado Glotnio.
Vladas Glotnis gimė 1927 m. Kėdainių apskrityje, Krakių kaime. 1952 m. baigė Kauno politechnikos instituto architektūros fakultetą ir įgijo architekto specialybę. Baigęs mokslus pradėjo dirbti architektu Klaipėdos srities sviesto ir sūrių pramonės treste (1952-1955 m.), vėliau architekto karjerą tęsė Valstybinio statybos reikalų komiteto Klaipėdos skyriuje (1955-1964 m.), Miestų statybos projektavimo institute (1961-1964 m.), Žemės ūkio statybos projektavimo institute (1964-1991 m.). Nuo 1969 iki 1975 metų ėjo Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko pareigas.
Skaudžias netekties akimirkas išgyvenančiai velionio šeimai, artimiesiems ir draugams LAS Klaipėdos skyriaus bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą.
Atsisveikinimas su velioniu nuo lapkričio 4 d. Šv. Kazimiero gedulo namuose (Kretingos g. 40, Klaipėda), laidotuvės – lapkričio 5d. Lėbartų kapinėse.
Posėdis įvyko 2016-10-20, 15:00 val.
1. SVARSTYTA. Dėl AB “Klaipėdos nafta” dovanos miestui – knechto meninės kompozicijos pastatymo Šiauriniame rage Klaipėdoje (autorius – Klaudijus Pūdymas).
Užsakovas – AB „Klaipėdos nafta“, projektuotojas – UAB „Viadukas“, PV Andrius Čurovas.
Nutarimo_protokolas: b67f_PT_16_06_Knechtas_Siaurinis r (PDF)
Skelbiamas Biurų parko Giraitės g. 3 Vilniuje architektūrinių pasiūlymų konkursas.
Projektinius pasiūlymus dalyviai privalės pateikti iki š.m. gruodžio 12 d.
III vietos laimėtojui: 1 000 eurų.
Biurų parko Giraitės g. 3 Vilniuje architektūrinių pasiūlymų konkurso darbai.
Biurų parko Giraitės g. 3 Vilniuje konkurso rezultatai.
Apžvalginės naujausios Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2015-2016“ apdovanojimus pelnė Latvijos Nacionalinio meno muziejaus Rygoje, kūrybinio ofiso gamtoje „InTegra“, vilos slėnyje Vilniuje, gyvenamojo kvartalo Vilniuje “Rasų namai” ir biurų pastato Vilniuje “K29” architektai.
Vakar bene svarbiausio Lietuvos architektūros renginio – apžvalginės Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2015-2016“ – metu paskelbti ir apdovanoti geriausi per pastaruosius dvejus metus Lietuvos architektų sukurti darbai.
Septintą kartą Lietuvos architektų sąjungos organizuojamai parodai daugiau nei 120 projektų medžiagą pateikė apie 70 architektų grupės bei pavieniai architektai.
Tradiciškai 5 geriausius projektus rinko tarptautinė komisija, sudaryta iš žinomų užsienio profesionalų. Prieš išrinkdami nugalėtojus Estijos architektų sąjungos pirmininkė, žurnalo „Maja“ redaktorė Katrin Koov, Latvijos nacionalinių architektūros apdovanojimų laureatas, biuro „Jaunromans un Abele“ vadovas Martins Jaunromans ir Lenkijos architektūros studijos „Medusa Group“ vadovas Lukasz Zagala aplankė 10 naujų pastatų bei viešųjų erdvių Lietuvoje ir Latvijoje, pretendavusius į prizus.
Penktadienį Kauno architektūros festivalio būstinėje Laisvės alėjoje, Kaune vykusio renginio metu lygiaverčiai prizai – skulptūrėlės „1/5 Metro“ – įteiktos Latvijos Nacionalinio meno muziejaus Rygoje („Processoffice ir Andrius Skiezgelas Architecture“), kūrybinio ofiso gamtoje „InTegra“ (Lijanos Petrikėnės grupė, „Vilniaus architektūros studija“, arch. L. Petrikėnė, I. Lukauskas, D. Kisielius), vilos slėnyje Vilniuje (“Arches”, arch. E.Neniškis, R.Liola, A.Liola, M.Kaučikaitė, E,Geštautaitė), gyvenamojo kvartalo Vilniuje “Rasų namai” (Paleko ARCHstudija (arch. R. Palekas, B. Puzonas, P. Išora) + architektūros studija PLAZMA (arch. R. Mikulionis, G. Vaitkevičius, P. Daugis) ir biurų pastato Vilniuje “K29” („Archinova“ + „PLH Arkitekter“, arch. A. Gvildys, A. Gvildys, S. Enrico Andersen, V. Kazlauskaitė, S. Paškevičienė, E. Šimeliūnas) autoriams.
Specialias padėkas žiuri skyrė gyvenamojo namo Vilniuje architektams L. Žakevičiui ir E. Gumuliauskaitei bei daugiabučių kvartalo Vilniuje, Basanavičiaus g., autoriams architektams R. Palekui, A. Palekienei, D. Uogintei, B.Puzonui ir S.Šlepikaitei („Paleko ARCHstudija“).
Naujausios Lietuvos architektų sukurtos architektūros virtualią parodą galima apžiūrėti tinklapyje www.lietuvosarchitektura.lt, taip pat – kataloge, kuriame pristatomi apie 80 vertinimo komisijos atrinktų geriausių 2015-2016 m. sukurtų Lietuvos architektų darbų. Iki š. m. lapkričio 10 d. parodos plakatai eksponuojami ir Kaune, Laisvės alėjoje.
Renginio partneris: Kauno architektūros festivalis; renginio mecenatas – Kultūros rėmimo fondas, renginio rėmėjas – Lenkijos institutas Vilniuje.
Kontaktinis asmuo: Rūta Leitanaitė, parodos kuratorė: tel. +37061572309, info@architektusajunga.lt
1/5 Metro: Latvijos Nacionalinis meno muziejus Rygoje („Processoffice ir Andrius Skiezgelas Architecture“)
1/5 Metro: Kūrybinis ofisas gamtoje „InTegra“ (Lijanos Petrikėnės grupė, „Vilniaus architektūros studija“, arch. L. Petrikėnė, I. Lukauskas, D. Kisielius)
1/5 Metro: Vilos slėnyje Vilniuje (“Arches”, arch. E.Neniškis, R.Liola, A.Liola, M.Kaučikaitė, E,Geštautaitė)
1/5 Metro: Gyvenamasis kvartalas Vilniuje “Rasų namai” (Paleko ARCHstudija (arch. R. Palekas, B. Puzonas, P. Išora) + architektūros studija PLAZMA (arch. R. Mikulionis, G. Vaitkevičius, P. Daugis)
1/5 Metro: Biurų pastatas Vilniuje “K29” („Archinova“ + „PLH Arkitekter“, arch. A. Gvildys, A. Gvildys, S. Enrico Andersen, V. Kazlauskaitė, S. Paškevičienė, E. Šimeliūnas)
Speciali padėka: Gyvenamasis namas Vilniuje (architektai L. Žakevičius ir E. Gumuliauskaitė)
Speciali padėka: Daugiabučių kvartalas Vilniuje, Basanavičiaus g. (architektai R. Palekas, A. Palekienė, D. Uogintė, B.Puzonas ir S.Šlepikaitė („Paleko ARCHstudija“).
.jpg)
Algimantas Kančas gimė 1954 m. Kaune. 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo architekto specialybę. 1978-95 m. dirbo architektu Miestų statybos projektavimo institute Kaune. 1990-96 m. ėjo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko pareigas. Nuo 1991 m. vadovavo individualiai projektavimo įmonei „A. Kančo studija“. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, 1996–1998 m. buvo architektūros katedros vedėjas.
Lietuvos architektų sąjunga reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, kolegoms, draugams.
Klaipėda yra Baltijos miestų sąjungos narė nuo 1991 m. Baltijos miestų sąjunga jungia apie 100 miestų iš 10 valstybių aplink Baltijos jūrą. Klaipėda dalyvauja BMS veikloje per šios organizacijos komisijas. Spalio 16-19 d. Klaipėda priima Planuojančių miestų komisijos seminarą ir forumą, kurio metu bus nagrinėjamos aktualios miestui temos. Seminaro tema ,,Miestas atranda vandenį: viešųjų erdvių strategijos prie vandens telkinių“.
Ekspertams iš kaimyninių šalių bus pateiktos nagrinėti 3 aktualios miestui teritorijos: Klaipėdos senamiesčio dalis prie pilies su gretimybėmis (kruizinių laivų terminalas, Danės upės krantinės ir kt.), pajūrio zona I Melnragėje, Smiltynės rekreacinė zona. Urbanistikos ir miestų planavimo ekspertai iš Lenkijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, aplankę šias teritorijas bei susipažinę su vystymo problematika, pateiks savo įžvalgas bei pasiūlymus dėl galimų teritorijų vystymo scenarijų.
Klaipėdos miesto visuomenė kviečiama 2016 m. spalio 19 d. nuo 8.30 val. iki 11.00 val. dalyvauti viešoje diskusijoje (Kultūros fabrikas, Bangų g. 5A, Klaipėda), kurioje bus pristatomi 2 dienų kūrybinių dirbtuvių rezultatai – nagrinėjamų teritorijų ateities perspektyvos užsienio ekspertų akimis (pristatymai vyks anglų kalba).
2016 m. birželio mėn. buvo priimtas ir paskelbtas net kelerius metus rengtas naujos redakcijos Statybos įstatymas, įsigaliosiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. Be kitų nuostatų, jo 12 str. 14 punkto 4) papunktis skelbia, kad architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, atestuojanti organizacija gali sustabdyti kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustatyti jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti.
Lietuvos architektų rūmai kviečia visus architektus į architektų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus „Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodeksas ir jo taikymas“.
Data – 2016 m. spalio 11 d. (antradienis) 13.00 val.
Vieta – LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS Klaipėdos apskrities organizacija (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda).
Organizatorius – Lietuvos architektų rūmai.
Programa:
12.45-13.00 Dalyvių registracija
13.00-14.30 „Ką mums sako Architekto profesinė etika?“ (LAR profesinės etikos tarybos narys Linas Tuleikis)
14.30-15.00 Kavos pertrauka
15.30-16.15 „Architekto profesinės etikos teisiniai pagrindai“ (LAR pirmininkė, teisininkė Daiva Bakšienė)
16.15-17.00 „Architekto profesinės etikos kodekso taikymo pagrindai“ (LAR profesinės etikos tarybos pirmininkas Tauras Paulauskas)
Renginio klausytojo mokestis – 60 Eur (PVM netaikomas), Lietuvos architektų rūmų nariams (neturintiems skolų ir sumokėjusiems nario mokestį) dalyvavimo mokestis – 16 Eur.
Užpildžius registracijos formą, mokestį iki 2016 m. spalio 09 d. imtinai reikia pervesti į Lietuvos architektų rūmų (įmonės kodas 301111540) sąskaitą: LT507044060006067130, bankas AB SEB bankas, banko kodas 70440 nurodant:
— „už 2016-10-11 LAR kursus“;
— dalyvio vardą ir pavardę (vardus ir pavardes, jei mokama už kelis dalyvius).
PASTABOS:
1. Kursus išklausę architektai gaus 4 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus. Šie kursai yra sudėtinė kursų „Aktualūs teritorijų planavimą ir statinių projektavimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimai“ dalis.
2. Kursuose dalyvauti galima tik užsiregistravus iš anksto. Kursų dieną registracija negalima.
3. Prašome pildyti registracijos formą lietuviškomis raidėmis, nes pagal Jūsų pateiktus duomenis yra išrašomi dalyvavimo kursuose pažymėjimai.
4. Taip pat prašome atidžiai įrašyti mokėtojo duomenis, nes remiantis jais bus išrašomos sąskaitos faktūros.
Maloniai prašome atidžiai įrašyti mokėtojo duomenis, nes išrašius sąskaitą mokėtojo duomenų keisti nebus galima.
Pristatome 2016 m. LASKAO – Ergolain stipendijos konkurso nugalėtojos Laimos Čijunskaitės projektą
VGTU urbanistikos katedra, magistrantūros studijų baigiamsis darbas
Darbo vadovas doc. dr. Edgaras Neniškis
Konkurso organizatorius Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija
Konkurso partneris UAB ERGOLAIN
Šiame magistrantūros studijų baigiamajame darbe nagrinėjama Klaipėdos centrinės dalies urbanistinė struktūra. Kertinis darbo aspektas – Danės upė, kuri yra viena pagrindinių linijinio Klaipėdos miesto horizontaliųjų ašių, vingiuojanti per istorinį branduolį, naujamiestį, konversines teritorijas.
Įsikūrus Klaipėdos miestui, Danės upė buvo pagrindinis uostas, o kartu ir viešoji urbanistinė erdvė. Uostui traukiantis į Kuršių marias, ilgi upės kranto ruožai, dėl funkcionalumo (transportavimo vandeniu, senamiesčio artumo) užstatomi fabrikais, sandėliavimo tipo pastatais. Didžiulės teritorijos aptveriamos tvoromis ir pradeda funkcionuoti kaip autonominiai fiziniai, socialiniai ir ekonominiai vienetai, formuojantys atskirą miesto dalį. Tokiu būdu blokuojamos upės prieigos, miestas praranda tiesioginį ir kompozicinį ryšį su Danės upe. Rezultatas gan skaudus: nors Klaipėdoje apstu vandens, juo kokybiškai naudotis galimybės praktiškai nėra. Trūksta tiesioginio priėjimo prie Danės upės ir Kuršių marių, ty. vandens integracijos į miesto urbanistinę struktūrą – pėsčiųjų tiltų, funkcijų įvairovės, visuomeninių traukos objektų, vandens viešojo transporto, viešųjų urbanistinių erdvių sistemos ir kt.
Ši, darbe apibrėžta, problematika nagrinėjama remiantis teoriniais miestų plėtros modeliais, pasaulinės praktikos pavyzdžiais, miesto aktualijomis. Išanalizavus esamą upės prieigų urbanistinę struktūrą, atsižvelgus į uostamiesčio statusą, gamtinius, socialinius ir istorinės raidos ypatumus, pateikiama Danės upės prieigų urbanistinė koncepcija.
Koncepcijoje siūlomas miesto centrinės dalies struktūrinių dalių formavimas, urbanistinių mazgų – branduolių kūrimas, užtikrinama naujų teritorijų integracija į esamą miesto urbanistinį audinį, ryškinamas upės, kaip vienos svarbiausių centrinės miesto dalies ašių išskirtinumas. Pastatų tūriai, aukštingumas, mastelis, architektūrinė išraiška, tipologija ir funkcija atspindi teritorijos ar ruožo svarbą (reprezentatyvus/rekreacinis/rezervinis) miestui, o atstumai tarp jungčių, viešųjų urbanistinių erdvių ir jų formantų grindžiami žmogui priimtinais, patogaus judėjimo principais (remiamasi 5 minučių miesto modeliu). Tokiu būdu aiškėja centrinės miesto dalies patogumas ir skaitomumas: teritorijų charakteriai, hierarchija, ribos, jungtys, kompleksai.
Detaliau gilinamasi į upės atkarpą nuo Jono kalnelio iki Geležinkelio tilto. Ši teritorija savo dydžiu ir vieta nenusileidžia Naujamiesčio teritorijai, tačiau kolkas nėra integruota į miesto urbanistinį audinį. Krantinė projektuojama taip, kad visuomeniniai kompleksai, žaliosios zonos ir viešosios urbanistinės erdvės prie upės nebūtų nutolę daugiau nei 400-500m (5min pėsčiomis) vienas nuo kito. Prie traukos objektų projektuojamos jungtys, tokiu būdu abi upės pusės sujungiamos į vientisą kompoziciją, tai skatina patogumą mieste ir viešjųjų erdvių naudojimą.
Detalizacijai pasirenkamas Mokyklos tilto urbanistinis mazgas. Šioje vietoje susiduria 4 struktūrinės teritorijos dalys, istorinio kultūros paveldo kompleksai. Dėl tokio struktūrų unikalumo ši vieta įdomi ir verta nagrinėti detaliau. Kartu ši vieta problematiška, nes Mokyklos tiltas – tai intensyvaus esmo traktas, kuris šiuo metu veikia kaip kelias, o ne kaip gatvė, esanti miesto širdyje. Tiltas pakilęs nuo žemės 10m veikia kaip senamiesčio apžvalgos aikštelė, tik šiuo metu tam nėra tinkamai paruošta, o erdvė esanti po tiltu – neišnaudota.
Mokyklos tilto urbanistiniame mazge projektuojamas visuomeninės paskirties pastatų kompleksas, kuris sujungiamas į vieną struktūrą per kelis antžeminius lygius, tokiu būdu išsprendžiamas automobilių ir pėsčiųjų srauto judėjimas, sujungiami abu upės krantai. Komplekse projektuojami aukštybiniai pastatai žymi traukos centro vietą, papildo miesto siluetą. Mazgo teritorijoje esantys saugomi kultūros paveldo objektai regeneruojami į visuomeninės paskirties objektus. Vietos dvasia kuriama vizualiniu (dominantės), kultūriniu (visuomeniniai objektai) bei socialiniu (viešosios urbanistinės erdvės) sluoksniais.
Pagrindinis komplekso uždavinys – miesto viešųjų urbanistinių erdvių integracija į vidines visuomeninių pastatų erdves. Didelis dėmesys skiriamas visuomeninių pastatų prieigų ir jų vidinių erdvių sintezei, todėl detalizacijoje į viešąją urbanistinę erdvę žvelgiama kaip į meninę – kompozicinę miesto struktūros raiškos priemonę. Vienas svarbiausių atspirties taškų – žmogiškasis mastelis, jauki, kokybiška aplinka. Svarbu, kaip žmogus orientuojasi miesto erdvėje, kokius vaizdus ir ryšius mato, kokiomis priemonėmis naudojasi.
Tekstas ir vizualizacijos L.Čijunskaitės
Nuotrauka A.Laurinaičio
Posėdis įvyko 2016-09-22, 15:00 val.
1. SVARSTYTA. Gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis komplekso Bangų g. 7 Klaipėdoje, statybos projektas (stadija TP).
Užsakovas – UAB „SBTF“, projektuotojas – UAB „LEZ projektų valdymas“; UAB „Andrijauskas ir partneriai “Klaipėdos architektų biuras“; PV E.Andrijauskas.
NUTARTA. Nepritarti gyvenamųjų namų su komercinėmis patalpomis komplekso Bangų g. 7 Klaipėdoje, statybos projektui. Ekspertai pripažįsta, kad projektas jau yra užbaigtas ir praktiškai nėra tikimybės, kad pateikti sprendiniai (ypač – urbanistiniai) bus patobulinti pagal ekspertų išsakytas pastabas. Projekto autoriams pagal galimybes rekomenduojama iš esmės peržiūrėti pastatų cokolio ir pirmo aukšto sprendimą, vakarinio fasado architektūrinę išraišką bei ypatingą dėmesį skirti fasadų apdailos medžiagų kokybei.
Pasaulinės architektūros dienos proga Lietuvos architektų rūmai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas 2016 m. spalio 3 d. rengia tarpdisciplininę mokslinę-praktinę konferenciją „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“.
Architektūrinis projektavimas, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtos bei miesto landšafto paisymas, pagarba valstybiniam ir privačiam paveldui yra pripažinti viešojo intereso klausimu. Jo užtikrinimas – ir viena valstybės prievolių. Deja, šiuo metu taikomos priemonės negarantuoja aukštos architektūros kokybės. Ar galima (ir jei galima, tai kaip) jas tobulinti? Kokį vaidmenį šios problemos lauke atlieka architektai, jų profesinė savivalda?
Nagrinėjant architektūros kokybės užtikrinimo priemones, svarbu įvardyti aktualiausias problemas, kritiškai įvertinti egzistuojančias architektūros kokybės užtikrinimo priemones, išryškinti jų pranašumus, (ne)pasiteisinusią patirtį, pasvarstyti apie galimas alternatyvas – kokios priemonės ir procedūros galėtų stiprinti šalies architektūros kokybę.
2014 m. vykusios mokslinės konferencijos „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“ rezoliucijoje pabrėžiama, kad teisės aktuose nustatant bet kokias architektūros kokybės užtikrinimo priemones, privaloma garantuoti autoriaus, statytojo ir visuomenės interesų balansą, o nustatomus reikalavimus turi aptarti architektūros praktikų, mokslininkų ir kitų šios srities profesionalų bendruomenė. Ši konferencija turėtų padėti tam pamatus.
Tikimasi, kad konferencijos rezultatai prisidės prie teisinio reguliavimo, viešųjų pirkimų kultūros, architektūrinių konkursų organizavimo ir jų darbų vertinimo tobulinimo, reikalavimų architektūrai formulavimo, ekspertinių vertinimų technikos, taip pat padės siekti bendro statytojų, projektuotojų bei visuomenės sutarimo, leis veiksmingiau įgyvendinti viešąjį interesą.
– kiti architektūros kokybei užtikrinti svarbūs klausimai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas
Konferencija vyks 2016 m. spalio 3 d. Kalvarijų g. 1, Vilniuje (I aukšte).
Dalyvių registracijos pradžia – 9 val.
Daugiau informacijos apie konferenciją, jos programą, taip pat dalyvių registracijos formą rasite ČIA.
