Paskutiniame tarptautinio žurnalo „A10 new European architecture“numeryje – speciali rubrika „Eurovision“, kurioje 10 puslapių skirta šiuolaikinės Lietuvos architektūros kūriniams, architektams, aktualijoms. Šešiuose straipsniuose – 27 Lietuvos architektūros grupės, 5 socialinės-urbanistinės iniciatyvos, per 34 projektus ir per 130 architektūros kūrėjų, tyrėjų, organizatorių pavardžių. Rubrikos kviestinė redaktorė – Rūta Leitanaitė. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Parsisiųsti „Eurovision Lithuania“ puslapius
Nuo 2004 m. kas 2 mėn. leidžiamas žurnalas „A10 new European architecture“ (Nyderlandai; www.a10.eu) yra vienas žinomiausių leidinių Europoje ir pasaulyje, išsamiai ir nuolat pristatantis naujausią Europos architektūrą tarptautiniu mastu.
Priešingai daugeliui kitų žurnalų, A10 orientuojasi ne į žymiausius, pasaulinę šlovę pelniusius ir plačiai publikuojamus architektus, o stengiasi aprėpti, analizuoti ir pristatyti platų architektūrinio lauko Europoje kontekstą Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos šalyse. Žurnale ypač daug dėmesio skiriama jauniems architektūros kūrėjams, o taip pat bendros europietiškos kultūros analizei per naujausius architektūros kūrinius.
“Eurovision” yra 10 psl. kviestinio redaktoriaus sudaromas skyrius žurnale „A10 new European architecture”, skirtas išsamiai pristatyti vienos iš Europos šalių šiuolaikinę architektūrą.
Iki šiol šiame skyriuje savo šiuolaikinę architektūrą pristatė Danija, Italija, Belgija, Škotija, Rusija, Turkija, Airija, Slovėnija, Norvegija, Ispanija, Burgarija, Suomija, Olandija, Austrija, Vengrija, Islandija; suplanuotos Estijos, Albanijos, Rumunijos, Maltos, Lenkijos, Čekijos publikacijos. Lietuvos architektūra pristatyta „Eurovizijos“ skyriuje pirmą kartą.
Kviestiniai redaktoriai yra atrenkami bei kviečiami A10 redakcijos, jie atsakingi už „Eurovizijos“ turinį. Turinys (pristatomos temos, projektai, architektai) sudarytas bendradarbiaujant su A10 redakcija, taip pat konsultuojantis su LAS Taryba.
Lietuvos “Eurovision” skyriaus kviestinė redaktorė Rūta Leitanaitė bendradarbiauja su žurnalu „A10“ nuo 2007 m., žurnale publikuojami jos straipsniai, pristatantys šiuolaikinę Lietuvos architektūrą ir jos kūrėjus.
Paskutiniame #68 „A10. New European architecture“ numeryje:
– Šiandieninės architektūros aktualijos Lietuvoje „Between East and West“
– Besiplečianti architekto veikla: miesto kūrimas kartu su bendruomene „Building spaces and communities“
– Architektūros konkursai Lietuvoje: viešųjų pirkimų ir privačiomis lėšomis organizuojami konkursai „Winding roads towards quality“
– Lietuvos architektų paslaugų eksportas: Baltijos šalyse ir Rytuose (Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane) „Lithuanian architecture abroad“
– „Naujasis“ paveldas: Kauno tarpukario architektūra „Undisclosed Kaunas“
– interviu su trijų jaunų Lietuvos architektūros biurų atstovais „A friendly virus“
– jaunų architektų inicijuojamos architektūrinės inovacijos, eksperimentai, susiję su vandens telkiniais „Architecture meets water“
Pristatyti, paminėti projektai, architektai, architektūros tyrėjai, organizatoriai:
“Aketuri architektai” – Rietavo karietinės rekonstrukcija (arch. Milda Rekevičienė, Lukas Rekevičius, Alda Tilvikaitė)
„Š. Kiaunės architektūros studija“ – Panoraminis Zaraso ežero takas (arch. Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, T. Petreikis)
„G. Janulytės-Bernotienės studija“ – KTU verslo ir mokslo centras“Santaka” (arch. G. Janulytė-Bernotienė, R. Lydytė, A. Andriukaitienė, konstr. A. Ražaitis)
„AEXN+Co“ – kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešosios erdvės“, projektas. Arch. T.Grunskis, M.Mankus, J. Dūdėnas, K.Zaleckis, R.Rimkus, J.Kindurytė, D. Čiupailaitė, B.Cope
„Metro architektūra“ – kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešosios erdvės“, projektas. Arch. J.Biliūnas, A.Mačiulis, P.Kisielis, T.Džiugytė, S. Jatužienė
Arch. A. Černauskienė, A. Brazauskaitė, A. Galaunytė, R. Sanderson, E.Gruzdytė (kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešosios erdvės“, projektas)
Moderatorės E. Archipovaitė, G. Godienė (kūrybinės dirbtuvės „Biržų viešosios erdvės“, projektas)
Inga Urbonaitė (urbanistė)
Laimikis.lt
BeePart
Kultflux
„DO architects“ (interviu su arch. Gilma Gylyte)
„PuPa“ (interviu su arch. Tadu Jonauskiu)
„YCL“ (interviu su arch. Aidu Barzda)
„Processoffice“ – Latvijos nacionalinis meno muziejus (arch. V.Biekša, R.Kilčiauskas, M.Kanevičius, G.Špogis, J.Stankevič, A.Kuliešiūtė, M.Nainytė, G.Datenytė, M.Petraitis, S.Dumčiūtė, P.Marozas, S.Šlepikaitė; “Andrius Skiezgelas Architecture”: arch. A.Skiezgelas, G.T.Gylytė, R.Mizaraitė).
„Ambraso architektūros biuras“ – DnB Nord Bank Rygoje ( arch. A.Ambrasas, M.Reklaitis, M.Sriubaitė); “Rupert” meno ir edukacijos centras Vilniuje (arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis, konstr. Adomas Sabaliauskas, Domas Amolevičius);
„A2sm“ – Bauske bibliotekos projektas Latvijoje (arch. A.Sasnauskas, V.Malenko, G.Mamavičius, G.Ubarevičiūtė, J.Šykovas, I. Saldauskaitė); Zarasaičio ežero tramplinas (arch. A.Sasnauskas, V.Malenko, E.Rastauskas, G.Šegždavičius)
„Performa“ – Nacionalinis bokso centras Karagandoje (arch. V.Starkovskis, D.Dabulskis, G.Tiškus, H. Grigucevičius), „Avenue“ prekybos centras, „Green Garden“ apartamentai (arch. V. Starkovskis, E.Gečaitė, D.Dabulskis)
“JAD”+”Architektūros linija“ – Nacionalinis Kazachų dramos teatras Astanoje, Kazachstane (arch. S. Pamerneckis, T. Mazūras, G. Čaikauskas, E. Geštautaitė, V. Pliadis, K. Tyla, A. Palšytė)
UAB “Ekoprojektas”, “Viltekta”, “Architektūros linija” – Jungtinis gyvybės mokslų centras Saulėtekio miestelyje Vilniuje (arch. Gintaras Čaikauskas, Miroslav Šejnicki, Virginija Venckūnienė, Vytenis Raugala);
„Architektūros kūrybinė grupė“ – Nacionalinis fizinių ir technologinių mokslų centras Saulėtekio miestelyje Vilniuje (arch. Remigijus Bimba, Markas Gorpiničius, Gintautas Adlys, Laura Dabravalskytė); Socialinių mokslų kolegija Vilniuje (arch. R.Bimba; R.Valionis; V.Kačinskienė; konstr. B.Dervinis)
„Paleko ARCH studija“ – MKIC (VU biblioteka) Saulėtekio miestelyje Vilniuje (arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A.Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis)
„Trys AM“+“SUTI“ – Rusų dramos teatras Astanoje, Kazachstane (arch. K. Reimeris, A. Garšvaitė Reimerienė, S. Norviliūtė, M. Nekrošius, A. Siaurusaitytė Nekrošienė; G.Klimavičius; asist. M.Savickas)
„Arches“ – viešbutis Buhlerhohe, Vokietijoje (arch. R.Liola, E.Neniškis, A.Liola, P.Mirinavičius)
„Vilniaus architektūros studija“ – Ramenskoe oro uostas Maskvoje, Rusijoje (arch. V. Augustinavičius, E.Marcikonis, M.Mishin); „InTegra house“ kūrybinis ofisų kompleksas (arch. Lijana Petrikėnė, Ignas Lukauskas, Džiugas Kisielius)
“G. Natkevičius ir partneriai” – namas Raubičiuose, Baltarusijoje (arch. G.Natkevičius, J.Skalskytė, L.Kraniauskas)
Jolita Kančienė (architektė, architektūros tyrėja), Andrijana Filinaitė (Kauno miesto savivaldybė), Vaidas Petrulis (architektūros tyrėjas)
Martynas Marozas – Neries upės pakrantės Vilniaus miesto centre transformacija
Justinas Dūdėnas – Keltas (Neries upė, Valakampiai-Žirmūnai)
Studija 1:1 – plaustas (M. Svirskis, T. Kuleša, M. Leščišinas, A. Šarkauskas, V. Lelys, K. Platakis, B. Bocullo); Indrajos sala.
Birželio 14d. 15:00 val. kviečiame į Monier leidinio „Šlaitinių stogų konstrukciniai sprendimai“ pristatymą LASKAO salėje (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda).
Renginio metu bus pristatytas kompanijos Monier išleistas specializuotas leidinys „Šlaitinių stogų konstrukciniai sprendimai“, kuris parengtas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technikos universiteto mokslininkais. Leidinyje apžvelgiami stogų konstrukcijų tipai ir jų įrengimo subtilybės bei kartu pateikiamas CD su tipiniais stogo mazgų CAD brėžiniais. Schiedel technikos vadovas Artūras Eigminas dalinsis kaminų įrengimo ypatumais energetiškai efektyviame pastate.
Visiems renginio dalyviams bus įteiktas leidinys „Šlaitinių stogų konstrukciniai sprendimai“.
Apie dalyvavimą prašytume informuoti iki birželio 13 d. el. p. archsajunga@architektams.lt arba telefonu 8 606 10 858
Kiti architektūros renginių ciklo renginiai http://www.architektams.lt/paroda/
Renginio vieta: Klaipėda
Birželio 10 dieną 17.00 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LAS KAO) rengiama paroda ir renginių ciklas „Klaipėdos architektūra”.
Buvusiose parodose Klaipėdos architektai komunikavo su žiūrovu instaliacijos, šiuolaikinių technologijų kalba. Buvo sugrįžta ir prie architektūros ištakų, architektūros amato mokymosi proceso. Ši, jau ketvirtoji, architektūros paroda KKKC Parodų rūmų erdvėse skirta pastaruoju metu vis aktualesnei sovietinio laikotarpio architektūros ir urbanistikos temai.
Kasmetinę parodą, apžvelgiančią praėjusių metų architektų darbus, papildys speciali Klaipėdos miesto urbanistinei raidai 1945–1990 metais skirta ekspozicija. Ši Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto (UADI) parengta ekspozicija sumanyta kaip Tomo S. Butkaus, Vasilijaus Safronovo ir Vaido Petrulio monografijos „Klaipėdos urbanistinė raida 1945–1990 m.” tęsinys. Parodoje sudėtinga urbanistinės raidos tema plėtojama išryškinant pagrindinius jai įtakos turėjusius veiksnius – karą, žvejybos pramonę ir naujuosius miesto gyventojus. Ekspozicijoje dėmesys kreipiamas į tuos tarybiniu laikotarpiu realizuotus miesto plėtros sprendinius, kurie regimi ir šiandieninėje Klaipėdos urbanistinėje struktūroje – linijinį planą, klaipėdietiškos architektūros stilių, Smiltynės rekreacinę zoną, senamiestį.
Pagrindinę parodą lydės jau įprastu tapęs architektūrai skirtas renginių ciklas. Įvairiose miesto erdvėse parodos metu vyks šiam ciklui skirti renginiai – ekskursijos „Architektūra ir technologija“ bei „Tarpukario modernizmo kvartalai Klaipėdoje“, diskusija „Architektūra tarp politikos ir profesijos“, vilniečių architektų kuruojamos architektūros kultūros ir kritikos platformos „Nulinis laipsnis (_0*)“ pristatymas, Lietuvos architektūros studentų darbų, nagrinėjančių Klaipėdos miestą, paroda-konkursas bei tradicinės architektų profesinės šventės liepos 1 d. renginiai.
Šie architektams ir Klaipėdos visuomenei skirti renginiai plačiau anonsuojami LAS KAO interneto svetainėje http://www.architektams.lt/paroda/
Rėmėjai: MONIER, SCHIEDEL, ERGOLAIN, KNAUF, PAROC, VELUX, DOLETA, DURISOL, ROCKWOOL.
Paroda „Klaipėdos architektūra“ veiks iki 2016 m. liepos 3 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.
Renginio vieta: Klaipėda
Riboženklių paskirtis – ne tik žymėti miesto ribas, bet ir reprezentuoti Kretingos miestą, todėl konkurse aktyviai kviečiami dalyvauti architektai, dizaineriai, projektavimo specialistai, reklamos įmonės.
Pagrindiniai riboženklių projektų vertinimo kriterijai: estetinis išraiškingumas, idėjos originalumas, riboženklio santykis ir sąryšis su aplinka, medžiagų atsparumas ir prieinamumas. Konkurso sąlygose taip pat nurodyta, kad riboženkliai turėtų išlaikyti vientisumą, turi turėti bendrą idėją, bet nebūtų vienodi, sudarytų harmoningą visumą su numatyta pastatymo vieta. Kretingos miesto ribą žyminčiame ženkle turi būti numatytas autonominis apšvietimas, gali būti įkomponuotas miesto herbas. Idėjos projekte parenkamos medžiagos turi būti ilgaamžės ir kokybiškos.
Vienas konkurso dalyvis gali pateikti vieną idėją – projektinį pasiūlymą Kretingos miesto ir rajono ribas žyminčiam ženklui su paskaičiuota preliminaria projekto įgyvendinimo kaina.
Konkursui pateiktus projektus vertins Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovauja Povilas Černeckis, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Komisijos sprendimu trijų prizinių vietų laimėtojai, geriausiai projekto konkurso reikalavimus atitikę projektai, kiekvienai konkurso daliai (Kretingos miestui ir Kretingos rajonui) atskirai bus apdovanoti prizais. Tam iš Savivaldybės biudžeto skiriama 1800 eurų: pirmosios vietos nugalėtojams – po 500 eurų, antrosios vietos laimėtojams numatyta skirti po 300 eurų premiją, trečios – po 100 eurų.
Riboženklių projektų idėjų laukiama iki birželio 10 dienos.
„Tikimės sulaukti įdomių ir originalių pasiūlymų, ir tuomet ieškosime galimybių kuo greičiau įvažiavimus į Kretingos miestą ir rajoną papuošti naujais ir įsimintinais miesto įvaizdžio elementais“, – sakė sudarytos komisijos pirmininkas P. Černeckis. Jo teigimu, konkursui pateikti projektai po pirmų vokų plėšimo bus viešinami Savivaldybės interneto svetainėje www.kretinga.lt, o vizualiniai ženklo sprendimai bus eksponuojami Savivaldybės administracijos patalpose (Savanorių g. 29A, Kretinga, II aukšte).
Detaliau susipažinti su konkurso sąlygomis galima Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (spausti čia)
Kretingos rajono savivaldybės administracijos informacija
Vis didesnio architektų bendruomenės ir valdžios institucijų dėmesio sulaukia visuotinės atestuotų architektų narystės Lietuvos architektų rūmuose tema.
Taip pat džiugu viešoje erdvėje matyti aktyvias diskusijas, skirtas architektų kvalifikacijai, profesinei etikai ir kitiems atestuotų architektų veiklos sąlygų klausimams, kuriuos spręsti specialiu įstatymu pavesta Architektų rūmams. Suprantamas ir susirūpinimas sumokamų įmokų panaudojimo bei kitų sprendimų priėmimo principais. Nemažai dėmesio sulaukia Architektų rūmų ir Architektų sąjungos veiklos skirtumai.
Vis tik stebint viešas diskusijas pastebėta, kad nemažai pasisakymų yra grindžiami nepilna ar netikslia informacija, galinčia lemti netikslias išvadas. Todėl Architektų rūmai kartu su Aplinkos ministerija ir Architektų sąjunga birželio 7 dieną, antradienį, 15 val. rengia atvirą diskusiją „ARCHITEKTŲ PROFESINĖ SAVIVALDA – RIBOJIMAS AR GALIMYBĖ?”
Diskusijoje dalyvaus į į visus Jūsų klausimus atsakys Aplinkos ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė, Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras, Architektų rūmų tarybos nariai, taip pat architektai, prisidėję prie Architektų rūmų kūrimo 2006 metais.
Diskusija vyks LAS patalpose Vilniuje, Kalvarijų g. 1, I aukšto salėje.
Laukiame visų, besidominčių atestuotų architektų profesine savivalda, jos iššūkiais ir galimybėmis. Dalyvių registracija nevykdoma. Durys bus atviros visiems atėjusiems.
Posėdis įvyko 2016-05-26, 15:00 val.
Užsakovas – UAB „ARIJUS”, autoriai – skulptoriai Svajūnas Jurkus ir Sergėjus Plotnikovas, architektas Vytautas Paulionis.
NUTARTA. Pritarti skulptūrinės kompozicijos „Pasivaikščiojimas su žuvimi” statymui ant Šiaurinio molo Melnragėje. Tikslinti statymo vietą, kad pajūryje esantis namas neužstotu perspektyvos pajūriu link molo einantiems žmonėms.
Nutarimo_protokolas: 7dc0_PT_16_03_skulptura_pasivaiksciojimas su (PDF)
Vokietija ką tik pranešė ES Komisijai (EK), kad ji neatšauks Architektų ir inžinierių honorarų sistemos („HOAI“). Europos Architektų Taryba (ACE) reiškia savo pritarimą Vokietijai dėl jos noro ir toliau naudoti HOAI. Paskutiniame visuotiniame ACE susirinkime (2016 balandžio 22-23 d.) ACE priklausančios organizacijos aptarė architektų honorarų sistemą Europoje ir aktyviai pritarė Vokietijos HOAI, kaip priemonei klientų interesams ginti ir rangos darbų sutartims sudaryti su valstybės institucijomis, taip pat kaip statybos sektoriaus kokybės varomajai jėgai.
2015 m. birželį EK inicijavo pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją tuo pagrindu, kad Vokietijos privalomieji minimalūs tarifai, nustatyti architektams ir inžinieriams (Honorarordnung für Architekten und Ingenieure – HOAI) tariamai pažeidžia Paslaugų direktyvą, neleisdami specialistams iš kitų ES šalių laisvai teikti savo paslaugas Vokietijoje. EK nuomone, HOAI riboja Vokietijos architektūros rinkos prieinamumą, o tai pažeidžia konkurenciją Europos Sąjungoje. 2016 m. vasarį, nepaisydama keitimosi nuomonėmis su Vokietija, kuri teigė, jog HOAI nėra diskriminacinė sistema, nes ji vienodomis sąlygomis yra taikoma visiems Vokietijoje dirbantiems specialistams, EK ėmėsi naujų veiksmų minėtoje procedūroje, nusiųsdama motyvuotą išvadą. Jeigu Vokietija neištaisys padėties, atšaukdama šiuos tarifus, EK gali iškelti Vokietijai bylą ES Teisingumo teisme.
ACE atidžiai seka įvairias tarifų sistemas Europoje ir yra labai susirūpinusi dėl šios procedūros ir bet kurių architektams nustatytų tarifų sistemų atšaukimo. ACE teigia, kad tokie tarifai ir, konkrečiai kalbant, HOAI netrukdo laisvai teikti architektūros paslaugas Europoje. Vadovaudamasi kas antri metai atliekamų architektūros sektoriaus tyrimų statistiniais duomenimis, ACE teigia, kad tarifų sistemos nesąlygoja jokio neigiamo poveikio tarptautinėms paslaugoms. Priešingai, ACE yra įsitikinusi, kad šie nurodymai tarnauja bendriems interesams:
• Užsakovams tarifų sistemos suteikia įvairių pranašumų, kuriems, be kita ko, priklauso visuotinis honorarų ir atitinkamų paslaugų skaidrumas; projektavimo įkainių apibrėžtumas (tikrumas); konkurencija, pagrįsta kokybe, bet ne kaina; kokybės ir teigiamų rezultatų garantija, esant minimaliai ginčų rizikai.
• Kalbant apie architektus, tarifų sistemos yra ypač svarbios mažoms ir vidutinėms įmonėms. Be to, nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, jog fiksuoti tarifai trukdo architektams įsikurti ir teikti savo paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje. ACE sektoriaus tyrimų respondentai minėjo nepakankamą kalbų mokėjimą ar persikraustymo problemas, kaip pagrindines vengimo dirbti kitoje šalyje priežastis, o vietiniai tarifai nebuvo laikomi svarbia priežastimi. ACE visuotinis susirinkimas netgi atskleidė, kad tokie tarifai gali tapti varomąja judumo jėga, nes jie nėra šiaip privalomieji tarifai, bet pateikia naudingus paslaugų aprašymus ir nurodymus šioms paslaugoms teikti.
• Be to, neseniai tirta šalių, atšaukusių tarifų sistemą, patirtis rodo, kad susidariusioje situacijoje teismai nebeturi jokio pagrindo sprendimams bylose priimti, tuo tarpu valstybės institucijos neturi jokių orientyrų viešųjų darbų finansavimui planuoti.
Tad ACE daro išvadą, kad honorarų tarifų sistemos ir, konkrečiai kalbant, HOAI nėra kliūtis tarptautinėms architektų paslaugoms teikti Europoje ir kad privalomųjų tarifų sistemos panaikinimas kitose Europos Sąjungos šalyse nesąlygojo pakilimo tarptautinių paslaugų srityje. Dėl visų minėtų priežasčių ir numatydamos tam tikrą visiško išsireguliavimo poveikį, ACE priklausančios organizacijos neturi kitos alternatyvos, išskyrus pritarimą Vokietijos modeliui ir Vokietijos palaikymą jos ginče su ES Komisija.
Lietuvos architektų sąjungos informacija
Šį penktadienį, 05 mėn. 20 d., 16 val. architektų klube, bus pristatytas Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo bei aplinkos estetinio formavimo, miestiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano leidinys. Leidinį pristatys plano rengėjai, dalyvaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai.
Kviečiame dalyvauti.
Renginio vieta – LASKAO salė Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
Posėdis įvyko 2016-05-06, 10:00 val. Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
2. SVARSTYTA. Dėl meninės kompozicijos “AB “Klaipėdos nafta” dovana miestui” įrengimo Šiauriniame rage.
Užsakovas – “AB “Klaipėdos nafta”, projektuotojas – UAB „Viadukas“.
NUTARTA. Nedalyvaujant projekto autoriams klausimo dėl meninės kompozicijos “AB “Klaipėdos nafta” dovana miestui” įrengimo Šiauriniame rage nesvarstyti.
Nutarimo_protokolas: ea4a_b7d5_PT_16_02_2_knechtas_Danes 1 (PDF)
Posėdis įvyko 2016-05-06, 10:00 val. Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
1. SVARSTYTA. Dėl vietos parinkimo kapitono Liudviko Stulpino paminklui Klaipėdoje.
Užsakovas – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, autoriai – architektas Ramūnas Bartkus, skulptorius Saulius Juchnevičius.
Nutarimo_protokolas: 6475_PT_16_02_1_skulptura_Stulpinui (PDF)