Vakar vykusiame bendrame Klaipėdos dailininkų ir architektų posėdyje supeikta ir pati skulptūros pirmajam uosto kapitonui Liudvikui Stulpinui meninė išraiška, ir siūloma vieta jai pastatyti. Nuskambėjo nuomonė, esą šią miestui daromą dovaną Uosto direkcija turėtų statytis savo kieme.
Paminklo pirmajam Klaipėdos uosto kapitonui L. Stulpinui užsakovė – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, jo autoriai – architektas Ramūnas Bartkus ir skulptorius Saulius Juchnevičius. Bronzinė dviejų metrų aukščio skulptūra, vaizduojanti kapitoną, stovintį prie šturvalo ir kovojantį su stichija, jau yra atlieta iš bronzos Vilniuje.
Vakar bendrame Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos bei Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus tarybos posėdyje buvo kalbama apie tai, kad skulptūrų dovanojimo miestui procesas pradedamas ne nuo to galo. Esą pirmiausia sukuriamas daiktas nederinant jo su profesionalais, pareiškiama, kad tai – dovana miestui, o paskui bandoma ieškoti jam vietos.
Pasak miesto vyriausiojo dailininko Mindaugo Petrulio, yra parengta tvarka, nuo ko reikia pradėti norint įamžinti žymius žmones. Dovanotojai su ja turėtų susipažinti.
O štai miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika pasigedo vietos urbanistinės analizės. Anot jo, būtina matyti visą erdvę, o ne vieną tašką.
Tiesą sakant, tokios dailininkų ir architektų kalbos girdisi jau kelerius metus. Ir jie patys pripažįsta, kad tai – chroniška liga. Žmonės, turintys idėjų, užvaikomi po komisijas ir posėdžius, o galutinis rezultatas ne visada būna geriausias.
Iki šiol svarstytos 6-7 vietos, kur L. Stulpino skulptūra galėtų stovėti. Dabar užsiminta apie vietą Pilies uostelyje, šalia viešbučio „Old Mill Hotel”, kur stovi vėtrungė. Pasak S. Juchnevičiaus, paaiškėjus, kad Šiauriniame rage negalima statyti tokios skulptūros, persikelta į kitą Danės upės pusę. Nenorėta kišti jos į kiemus tarp pastatų. Parinkta tokia vieta, kur eina nemažai žmonių.
„Niekas nepasiūlo jokios vietos, esame priversti šaudyti užrištomis akimis”, – sakė skulptorius.
Nė vienas ekspertas šiai vietai nepritarė, ir net buvo pasakymų, kad tai – per gera vieta. Juokauta, kad reikia iškeldinti berniuką su šuniuku ir pastatyti L. Stulpino skulptūrą.
Architekto Edmundo Andrijausko nuomone, netvarka šiuo klausimu jau tampa tradicija, nes mieste nėra skulptūrų statymo strategijos. Anot jo, tai memorialinė skulptūra, todėl ji tiktų prie dabartinio Uosto direkcijos pastato. Arba prie būsimo – Žiemos uosto kaimynystėje. Dar viena logiška vieta galėtų būti prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos. Žodžiu, būtina ieškoti vietos, kuri sietųsi su šio žmogaus profesija.
Daugelis ekspertų sutiko su šia nuomone, ir pasiūlyta bandyti parinkti L. Stulpino paminklui vieną iš minėtų trijų vietų.

2016 m. gegužės 5 d. 16:30, adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje kviečiamas LASKAO valdybos posėdis.
LASKAO nariai su valdybos posėdžio nutarimais gali susipažinti organizacijos būstinėje adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje vienuoliktus metus iš eilės vyks Dizaino savaitė. Vienintelio tokio masto šalies dizaino festivalio metu net šeši Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Telšiai, o šiais metais pirmą kartą ir Anykščiai – pasiners į dizainerišką fiestą, kurios metu siekiama pabrėžti tikrąją dizaino vertę: įžvalgių sprendimų, originalių idėjų ir preciziško, profesionalaus atlikimo sintezę.
Klaipėdoje jau daugiau kaip 40 metų ugdomi dizaino specialistai, tai yra unikali erdvė inovatyvių grafinio dizaino idėjų generavimui ir plėtotei. Todėl Dizaino savaitės metu Klaipėdoje didžiausias dėmesys bus skiriamas šiai dizaino sričiai – bus siekiama aktualizuoti grafinio dizaino, kaip vizualinės komunikacijos, perspektyvas Klaipėdos regione, atkreipti jaunų dizainerių dėmesį į šią dizaino kryptį ir sudominti moksleivius – būsimuosius kūrėjus – grafinio dizaino tendencijomis.
Pirmąją Dizaino savaitės dieną NIC Namų idėjų centre vainikuos menotyrininko dr. Viktoro Liutkaus paskaita-diskusija „Buvęs ir dabartinis kičas mene ir interjere“. Po akademinės dalies vyks Dizaino savaitės Klaipėdoje atidarymo vakaras.
Peteris Bankovas studijavo Maskvos valstybiniame spausdinimo ir leidybos menų universitete knygų dizainą. Menininkas apdovanotas auksiniu prizu Italijos plakatų bienalėje, Kolorado plakatų bienalėje, „Strelka“ Rusijoje, žiuri prizu „Golden Bee“ bienalėje. Menininko kolekcijos eksponuojamos Šiuolaikinio meno muziejuje MOMA Niujorke, JAV, „Klingspor“ muziejuje Ofenbache, Vokietijoje, MOTI muziejuje Nyderlanduose, „Les Arts Décoratifs“ Prancūzijoje, Plakatų muziejuje Lahti, Suomijoje. Nuo gegužės 13 d. KKKC Parodų rūmuose veiks Peterio Bankovo plakatų paroda „I make posters every day“.
DIZAINO SAVAITĖS RENGINIŲ KLAIPĖDOJE PROGRAMA
19 val. Dizaino savaitės Klaipėdoje atidarymo vakaras.
Mob. tel. 8 618 14506

Š. m. gegužės 6 d. (penktadienį) šaukiama pakartotinė eilinė ataskaitinė – nerinkiminė LAS konferencija, kuri vyks architektų sąjungos patalpose (Kalvarijų g. 1, Vilniuje), pirmame aukšte.
Konferencijos pradžia: 13:00 val., registracija nuo 12:30 val.
Maloniai kviečiame visus dalyvauti.
Dienotvarkė


2016.04.07-08 Telšiuose įvyko tradicinė kasmetinė Lietuvos savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencija. Joje salyvavę Lietuvos miestų vyr. architektai įteikė renginyje dalyvavusiam aplinkos ministrui K. Trečiokui prašymą dėl savivaldybių vyriausiųjų architektų teisių, pareigų ir atsakomybės.

Dėl nesusirinkusio kvorumo neįvykus 2016 m. balandžio 8 d. 14 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šauktam Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotiniam susirinkimui ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencijai,
2016 m. balandžio 21 d. 15 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šaukiamas pakartotinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis susirinkimas ir pakartotinė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencija.
5. Kiti klausimai.
2. Kiti klausimai.
Dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų paaiškinimų bei visos su tuo susijusios informacijos kreiptis tel. 8 606 10858, el. paštas: archsajunga@architektams.lt

Š.m. balandžio 14 d. 17:00 val. VDU menu galerija „101“, Muitinės g. 7, Kaune bus atidaroma Lietuvos architektų sąjungos parengta paroda „Medis Lietuvos architektūroje”
Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtiniausius medinės architektūros pavyzdžius.
Joje pristatomi įvairaus laikotarpio ir paskirties mediniai pastatai Lietuvoje: etnografinė – kaimai, sodybos – architektūra (aut. dr. R. Bertašiūtė), dvarų sodybos (aut. dr. Dalė Puodžiukienė), sakralinė architektūra (aut. Kristina Štaupaitė), medinė architektūra Lietuvos miestuose, XIX a. – XX a. pr. (aut. dr. Ingrida Veliūtė, Asta Raškevičiūtė) ir šiuolaikinė medinė architektūra Lietuvoje (aut. Rūta Leitanaitė).
Parodoje išskiriami bruožai, būdingi įvairių laikotarpių ir tipologijų medinės architektūros pastatams Lietuvoje, nagrinėjama, kaip medinės architektūros išraiškos kaitą lėmė kultūriniai, gamtiniai, socialiniai, technologijų evoliucijos veiksniai, pristatoma medžio reikšmė Lietuvos šiuolaikinėje architektūroje.
Kaip teigia viena iš parodos bendraautorių K. Štaupaitė, Lietuva visuomet garsėjo kaip miškingas kraštas, miškingumas Lietuvos teritorijoje vyravo nuo 20 iki 55%. Medžio, kaip pagrindinės tradicinės statybinės medžiagos, pasirinkimą lėmė ir medienos gausa, nulemta palankaus miškams klimato, ir akmenų ar kitų statyboms tinkamų medžiagų trūkumas. Skirtingai nuo tendencijų kitose Europos šalyse, Lietuvoje nuo pat valstybės gyvavimo pradžios XIII a. medis naudotas ir gynybinei, ir gyvenamajai, ir sakralinei funkcijai skirtų objektų statybai.
Didžioji dalis medinės architektūros iki XX a. sukurta ir pastatyta ne profesionalų. Statybos iš medžio tradicijos buvo itin paplitusios ir šis menas bei amatas perduodamas iš kartos į kartą.
Seniausios medinės architektūros (etnografinėse sodybose, kaimuose, seniausiose bažnyčiose) išraiška skirtinguose Lietuvos regionuose buvo skirtingos, tačiau, laikui bėgant, vis naujesnės statybos technologijos ir mados plito po visą valstybės teritoriją.
Laikas ir nepalankios istorinės permainos (karai, gaisrai, industrializacija) sunaikino didžiąją dalį Lietuvos medinio paveldo. XX a. antroje pusėje įsigalėjus sovietiniam režimui, buvo nutraukta istorinės atminties raida, beveik sunyko ir medinės architektūros statybos tradicijos, sumenko medinės architektūros populiarumas.
„Šiandien Lietuvoje medinės architektūros paveldas, kaip reikšminga Lietuvos kultūros, savasties dalis, atgaivinamas vykdant įvairias valstybines, savivaldos programas bei pasitelkiant ES fondų paramą. Vis dėlto medinį paveldą atkurti ir saugoti yra brangu, be to, trūksta amato žinovų, mokančių kokybiškai atkurti istorinės medinės architektūros pastatus.“ – sako I. Veliūtė.
Medis Lietuvos architektūroje vėl įgavo populiarumą 20 a. paskutiniame dešimtmetyje. „Šiuolaikinėje profesionalioje architektūroje medis suvokiama nebe kaip pigiausia medžiaga, o naudojamas išskirtiniam įvaizdžiui, kokybiškai aplinkai sukurti. Todėl medienos išvaizda, ilgaamžiškumas tampa svarbūs. Daug dėmesio skiriama ne tik pačios medžiagos, jos apdirbimo, bet ir statybos kokybei. Medis dažniausiai naudojamas ten, kur yra matomas – apdailai, detalėms (konstrukcijose vyrauja kitos medžiagos). Ši medžiaga itin mėgstama kuriant rekreacinius pastatus“ – sako R. Leitanaitė.
Lietuvos architektai buvo kviečiami pristatyti parodoje savo kūrinius. Parodoje eksponuojamus objektus atrinko LAS Taryba. Atrankos kriterijai:
– bendra architektūros kokybė
– inovatyvus, originalus medžio architektūroje panaudojimas
– medžio reikšmingumas architektūrinei koncepcijai (medis turi būti reikšmingas architektūrinio įvaizdžio elementas, nors nebūtinai visas architektūrinis objektas yra iš medžio)
Parodoje pristatomi šie šiuolaikinės architektūros objektai:
– „Brolis Timber“ paviljonas („Aketuri architektai“, arch. Karolina Štreimikytė, Milda Rekevičienė, Guoda Bardauskaitė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius)
– svečių namai „Nakcižibis“ („Arches“, arch. Arūnas Liola, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis, Liutauras Nekrošius, Lukas Lažinskas)
– „Rupert“ meno ir edukacijos centras Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis)
– namas Utriuose („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas)
– vila G („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė)
– terasos Neries pakrantėje Vilniuje („a2sm“, arch. Viačeslavas Malenko, Aurimas Sasnauskas, Giedrius Mamavičius, Gabrielius Šegždavičius, Joris Šykovas, Paulius Venckūnas)
– advokatų kontoros interjeras („Plazma“. Arch. Rytis Mikulionis, Toma Bačiulytė)
– vila Juodkrantėje („Erdvės norma“, arch. Asta Prikockienė, Inga Tikuišytė, Andrius Velutis, Gintaras Prikockis)
– vila prie Kalvių ežero („ABVP“, arch. Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė)
– „Swedbank“ terasa Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Tomas Eidukevičius, Donatas Malinauskas)
– Namas Žvėryne (rekonstrukcija) („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas)
– Gyvenamųjų namų ir turizmo sodybų gyvenvietė Grūto km. („VAS“, arch. Kęstutis Kisielius,Vytautas Augustinavičius)
– Namas N. Bajoruose („ABVP“, arch. Vida Vyšniauskienė, Vilius Adomavičius)
– Namas „Pušies šakos“ („Arches“, arch. Edgaras Neniškis, Vaida Sasnauskaitė, Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Arūnas Liola)
– Namas Vilniuje („Aketuri architektai“, arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius)
– Kaimo turizmo kompleksas Trakų raj. („LG projektai“, arch. Laima Tumynienė, Gintas Vieversys).
Projektą „Architektūros paroda „Medis Lietuvos architektūroje” Lietuvos regionuose” 2016 m. remia Lietuvos kultūros taryba.
Kontaktinis asmuo: parodos kuratorė Rūta Leitanaitė (Lietuvos architektų sąjunga), +37061572309, info@architektusajunga.lt

Kviečiame Jus į „Knauf“ konkurso „Sausoji statyba architektūroje“ apdovanojimų šventę. Renginio metu bus galima apžiūrėti architektų darbų parodą bei pasveikinti nugalėtojus.
Šiemet konkurse rinkome geriausius 2014–2015 m. Baltijos šalyse įvykdytus projektus, kuriems buvo naudojamos sausosios statybos sistemos.
Lauksime Jūsų atvykstant į Energetikos ir technikos muziejų Vilniuje, Rinktinės g. 2.
2016 m. balandžio 8 d., penktadienį.
Durys atidaromos 19 val.
Telefonas pasiteirauti +370 655 97 720.
Knauf informacija.

Anot jo, didžiausias projekto iššūkis buvo užtikrinti sklandų proceso dalyvių darbą. Įgyvendinant muziejaus rekonstrukcijos projektą pasitelkta itin daug statybos, restauravimo, inžinerinių tinklų ir technologijų specialistų. Latvijos žiniasklaidoje skelbiama, kad muziejaus rekonstrukcijos projektas kainavo daugiau kaip 30 mln. eurų.
Muziejaus administracijos atstovų teigimu, pastato atvirų durų dienos sulaukė apgulties: jose apsilankė daugiau kaip 125 tūkst. žmonių, norėdami pirmieji pamatyti statinį, lankytojai buvo priversti kantriai laukti nusidriekusiose eilėse.
Dar viena gera žinia projekto architektų komandą pasiekė kovo 11 d., tądien projektas, nurungęs daugiau kaip 90 dalyvių laimėjo, Latvijos metų statinio didįjį prizą.
Nacionalinio Latvijos meno muziejaus architektų komandą sudaro „Processoffice“ architektai: Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Giedrius Špogis, Ježi Stankevič, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė, Giedrė Datenytė, Mantas Petraitis, Sandra Dumčiūtė, Povilas Marozas, Sandra Šlepikaitė ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai: Andrius Skiezgelas, Gilma Teodora Gylytė, Rasa Mizaraitė.
Nuotraukos: Norbert Tukaj
















.jpg)