Architektams
Kontaktai
Apie organizaciją
  • Įstatai
  • Valdyba
  • Architektai – nariai
  • Kaip tapti nariu
  • Parama
Architektų taryba
Konkursai
Projektai
Architektų klubas
Fotobankas
Naudingos nuorodos
Leidiniai
  • Klaipėdos architektūra
  • KSADEK
  • Kiti leidiniai
Publikacijos
Architektų įmonės
RENGINIAI Calendar
Logo
Architektams
  • Kontaktai
  • Apie organizaciją
    • Įstatai
    • Valdyba
    • Architektai – nariai
    • Kaip tapti nariu
    • Parama
  • Architektų taryba
  • Konkursai
  • Projektai
  • Architektų klubas
  • Fotobankas
  • Naudingos nuorodos
  • Leidiniai
    • Klaipėdos architektūra
    • KSADEK
    • Kiti leidiniai
  • Publikacijos
  • Architektų įmonės

RENGINIAI Calendar
Architektūros kokybės vystymo asociacija kviečia į rengiamą seminarą-diskusiją KLAIPĖDOJE, kurioje architektė-teisininkė Daiva Bakšienė pristatys 2015 m. atliktą, Lietuvos kultūros tarybos finansuotą tyrimą „Sovietinio režimo rudimentai architektūros srityje”.
Kovo mėnesį Vilniuje surengtas pristatymas balandį kartojamas KLAIPĖDOJE, KAUNE ir ŠIAULIUOSE.
Pristatomo tyrimo tikslas buvo išnagrinėti architektūros ir su ja susijusių teritorijų planavimo bei statybos sričių teisės aktus, jų pasiūlymus, programinius dokumentus, architektų asociacijų ir valstybės institucijų priimamus sprendimus ir nustatyti, ar šiose srityse nėra vis dar egzistuojančių ar net bandomų iš naujo įtvirtinti teisinių santykių, kurie, tęsdami socialistinės teisės tradiciją, dabartiniame kontekste nebegali būti veiksmingais arba net priešingai – stabdo architektūros raidą, daro neigiamą įtaką jos kokybei.Nors tyrimo metu tokių pavyzdžių buvo surinkta nemažai, vis tik juos pristatant nepretenduojama į vienos neginčijamos tiesos pateikimą ar juo labiau – į „kaltųjų“ suradimą. Priešingai, siekiant išvengti tendencingo požiūrio, išryškinus esminius socialistinės teisės tradicijos bruožus, kviečiama kartu įvertinti surinktus pavyzdžius, pritarti jiems arba paneigti, galbūt papildyti kitais praeitį atspindinčiais pavyzdžiais, koncentruojantis į tai, ar mokėtume, norėtume, galėtume veikti kitaip?

Dalyvavimas renginiuose nemokamas.
Administracinis mokestis pažymėjimą gauti pageidaujantiems asmenims: 20 eurų*.
Renginių datos ir vietos pateiktos dalyvių registracijos nuorodose.

Registracija į renginį 2016-04-15, 14 val. Bažnyčių g. 6-1, KLAIPĖDOJE: https://docs.google.com/forms/d/1MxGvez1FG-IQ7f3ThEz_iCgI8yXaVReSU63iQc4O-zY/viewform

* Pristatoma tema yra sudėtinė architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų „Architekto profesinės veiklos organizavimo teisiniai aspektai” dalis. Pageidaujantys dalyviai (atestuoti architektai) gali gauti 3 val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus, ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki renginio užsiregistravę ir pervedę administracinį 20 eurų mokestį į šią sąskaitą:

Architektūros kokybės vystymo asociacija
Įmonės kodas 304104654
Sąskaitos Nr. LT36 7044 0600 0805 5397
Pavedimo paskirtis: „už kursus Klaipėdoje” ir dalyvių vardai, pavardės

Architektūros kokybės vystymo asociacijos sudaryta Atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų programa 2015 m. spalio 22 d. raštu Nr. (14-2)-D8-7790 yra suderinta su Aplinkos ministerija:

Architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų programa: http://baksiene.lt/wp-content/uploads/2014/03/AKVA-kvalifikacijos-tobulinimo-kursų-programa.pdf

Aplinkos ministerijos raštas dėl programos suderinimo: http://baksiene.lt/wp-content/uploads/2014/03/AM-raštas-dėl-programos-suderinimo.pdf

ad7f_istorija_dabartis_net

Iki š.m. gegužės 2-osios dienos kiekvienas mūsų gali paremti LASKAO veiklą skirdamas 2 %  nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

SKIRTI 2 % PARAMĄ LASKAO JŪS GALITE DVIEM BŪDAIS:

Užpildyti ir pateikti prašymą internetu prisijungus per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (išsamiau apie dokumentų teikimą per EDS sužinosite čia arba čia)

Jei esate sudarę elektroninės bankininkystės sutartį ir deklaruojate pajamas internetu, elektroniniu būdu užpildyta prašymo forma siunčiama mokesčių inspekcijai  kartu su kitomis deklaracijos formomis.

Užpildytą FR0512 formą galite siųsti paštu

  1. Pildydami formą, rašykite spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis.
  2. Prašymas turi būti pildomas juodu arba tamsiai mėlynu rašikliu (rašalu).
  3. Raidės ir skaičiai turi būti įrašyti tiksliai į jiems skirtas vietas, nepažeidžiant nurodytų laukų linijų.
  4. Nurodykite savo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Nepamirškite pasirašyti formos apačioje.
  5. Pateikite  Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos  kodą (formoje įvardinta kaip E2 „Gavėjo identifikacijos numeris”) 193428170
  6. Įdėkite formą į voką ir užklijuokite, o ant užklijavimo vietos pasirašykite.
  7. Užpildytą formą galite nunešti/nusiųsti į VMI remiantis Jūsų gyvenamąja vieta. Adresai pateikti šioje nuorodoje: http://deklaravimas.vmi.lt/lt/EDS_apatines_nuorodos/Kontaktai.aspx (pasirenkama nuoroda „Fiziniams asmenims”)

Paramos forma FR0512 v.2

Formos pildymo pavyzdys

Prašymo pildymo taisyklės

Iškilus klausimams rašykite mums el.paštu  archsajunga@architektams.lt arba skambinkite Dariui Raišučiui tel. 8 606  10 858

 

Dėkojame Jums!

 

 

2ec7_2prosarc
Ateinančiais metais Kazachstano sostinėje Astanoje tris mėnesius (nuo birželio 10 d. iki rugsėjo 10 d.) vyks tarptautinė specializuota paroda „EXPO 2017“ . Pagrindinė parodos tema – „Ateities energija“, potemės – CO2 mažinimas (anglies dioksido surinkimas ir saugojimas, atsinaujinanti energija, vandenilis, branduolinė sintezė), tvarus energijos vartojimas (urbanistinis planavimas, efektyvus transportas, efektyvi pramonė) ir „energija visiems“ (energija kovoje su skurdu, tvarios energetikos prieinamumas, decentralizuotos energetikos sistemos).  Tikimasi, kad parodoje dalyvaus daugiau kaip šimtas valstybių ir tarptautinių organizacijų, o ją aplankys per 2 mln. lankytojų (apie 5 milijonai apsilankymų). Dauguma lankytojų – 85% – bus   iš Kazachstano, kiti 15%  iš NVS, Kinijos, ES ir kitų užsienio valstybių.
Lietuvos dalyvavimas šioje parodoje yra patvirtintas 2015 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 616. Mūsų valstybės pristatymą šioje parodoje jau septintą kartą (šeštą kartą iš eilės) pavesta organizuoti Aplinkos ministerijai (prieš tai ji buvo atsakinga už Lietuvos pristatymą EXPO parodose Lisabonoje, Aichi, Saragosoje, Šanchajuje, Yeosu ir Milane). Lietuva šios parodos Europos valstybių sektoriuje turės 292 m2  paviljoną, kuriame planuojama įkurti bendro pobūdžio nekomercinę ekspoziciją, įrengti nedidelį barą-parduotuvę (iki 20 proc. bendro paviljono ploto), organizuoti Nacionalinę dieną ir įvairius renginius visą parodos laikotarpį.
Architektai kviečiami užpildyti klausimyną, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kiek ir kokių įmonių (įstaigų, institucijų) norėtų dalyvauti pagrindinėje Lietuvos paviljono ekspozicijoje, savo idėjomis, produktais (paslaugomis) ar lėšomis bent iš dalies prisidėti prie jos įrengimo ir/ar eksploatavimo, vykdyti paviljone komercinę veiklą ir pan. Atsakant į klausimus būtina atsižvelgti  į parodos tematiką.
Užpildytą klausimyną iki š.m. balandžio 11 d. siųsti el. adresu jevgenijus.soikinas@am.lt . Telefonas teirautis (8-5) 2636611.
LAS informacija

328b_Astana_01

2016 m. kovo 30 d. 16:00, adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje kviečiamas LASKAO valdybos posėdis.

DARBOTVARKĖ:
1. Dėl pritarimo 2015 m. LASKAO finansinei ataskaitai (G.Černiauskė).
2. Dėl pritarimo LASKAO 2015 m. veiklos ataskaitai (V.Dapkevičius).
3. Kiti klausimai.

 

LASKAO nariai su valdybos posėdžio nutarimais gali susipažinti organizacijos būstinėje adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.

Kultūros fabrike: kaip kūrybą paversti gamyba?

Praeities sprendimai nenuves į ateitį. Laikas abejoti, keistis ir apsispręsti. Ar reikia ir įmanoma didinti kūrybinių industrijų tarpusavio sąveikas ir jų galimybes paskatinti ekonomiką? Kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ savo įžvalgomis dalinsis visi – teoretikai, gamintojai, kūrėjai, vartotojai.

Kovo 29 -balandžio 2 dienomis Klaipėdos Kultūros fabrike vyksiantis forumas „Kūryba ir industrija“ bus platforma šių grupių atstovams susitikti bei pasidalinti nuomonėmis ir patirtimi. Klausimų šiandien – daug: kas sieja tokias skirtingas sritis kaip kūryba ir industrija? Kaip vystyti kūrybinių paslaugų industrijas – tikras išūkis tiek ekonomikos, tiek kultūros atžvilgiu.

Neabejojama, kad Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros organizuojamo 5 dienų nemokamų paskaitų, susitikimų, aplinkos dizaino ir naujųjų technologijų dirbtuvių ciklo metu šiomis temomis bus pateikta itin drąsių įžvalgų. Tema – plati, kūrybos industrija tai toli gražu ne vien pramogų industrija ir tradicinė kultūrinė veikla. Tai didele ekonominių ir kultūrinių veiklų diversifikacija pasižyminintis sektorius su išskirtiniu poreikiu intelektiniam kapitalui bei naujoms idėjoms. Akivaizdu, kad kūrybos industrija stimuliuoja ekonomiką, siūlydama naujo tipo prekes ir paslaugas, siūlydama inovatyvius sprendimus, naujus verslo valdymo modelius, naujas sąveikas tarp skirtingų ekonomikos sektorių.

Programoje – rinkodaros, teisės, žurnalistikos, architektūros, urbanistikos, švietimo, įvairių meno sričių, ir kitų savo profesijos asų pasisakymai. Argi ne puiki proga nemokamoms profesionalų, tokių kaip reklamos agentūros MILK kūrybos vadovas Antonio Bechtle arba PER PUNK animatoriaus Gedimino Šiaulio konsultacijoms? Ar ne puiki proga pasiklausyti, ką apie kūrybines industrijas mano žurnalistas Rytis Zemkauskas arba režisierius ir aktorius Valentinas Masalskis.

Forumas taip pat suteiks puikias galimybes save išbandyti ar praktiniams įgūdžiams gerinti: jo metu bus rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės. Vienose iš jų bus galima pasimokyti hologramų gamybos, o kiekvienas, net elementarių žinių apie programavimą neturintis žmogus galės išbandyti save naujųjų technologijų dirbtuvėse apie daiktų internetą – mūsų visų ateitį.

Klaipėdiečiams taip pat suteiktas šansas išsakyti savo nuomonę dėl Jono kalnelio teritorijos sutvarkymo – o gal eilinio miestiečio idėja bus kaip tik tai, ko ieško profesionalai.

„Vienas iš svarbiausių tikslų, keliamų renginio iniciatorių – kuo įtaigiau perteikti žinutę savęs ieškančiam jaunam žmogui – kaip svarbu šiuo metu siekti inovuoti, turėti ambicijų ir nebijoti pristatyti savo idėjas. Patikėti savo  kūrybiškumu ir atsakingai leisti sau skirtą laiką – nustoti žaisti beprasmius interneto žaidimus ar realizuoti save facebooke, o mokytis programuoti, kurti ir bendradarbiauti”, – sako Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė Raimonda Laužikienė.

Organizatoriai tikina, kad forumas skirtas ne tik kūrybininkų ir verslo bendram dialogui, bet ir paskatinti veikti savę ieškantį jauną ir kūrybingą žmogų, kuriam galbūt trūksta reikalingos informacijos ir motyvacijos.

Kai kuriuose dirbtuvėse dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija.

PROGRAMA

Daugiau informacijos http://www.kulturosfabrikas.lt/lt/m/naujienos/ ir facebook:Klaipėdos kulturos fabrikas

 

 

62b5_kufa_net

Puikaus jubiliejaus proga valdybos pirmininką sveikina LAS KAO valdyba.

f22b_wd40
Objekto / projekto pavadinimas: Škoda TR14 arba Laboratorija / Dancer elektrinis miesto autobusas
Architektai: UAB „Vėjo Projektai“ (www.vejoprojektai.lt)
Nuoroda į projektą: http://www.dancerbus.com
Data: nuo 2013
Partneriai: Klaipėdos Universitetas, DO Architects, 3M Lietuva, Devold AMT, Vėjų Spektras
Fotografė: Eglė Ščerbinskaitė

 

Aprašymas:

Dancer elektrinis miesto autobusas
Dancer yra naujos kartos elektrinio miesto autobuso projektas. Tai netradicinis požiūris į autotransporto pramonę, kurioje urbanistinės erdvės tobulinimui susitinka technologijos, menas, pramonė ir visuomenė. Dancer varančioji intencija yra viešojo transporto ir miesto bei keleivio suvienijimas.
UAB “Vėjo Projektai“ yra įmonė su aiškiu pagrindiniu tikslu – sukurti naujos kartos elektrinį miesto autobusą. Šio tikslo įgyvendinimui pasirinktas dviejų etapų procesas:
Pirmas etapas – Škoda TR14 troleibuso perdarymas ir modernizavimas.
Antras etapas – Naujo elektrinio miesto autobuso sukūrimas.

Pirmas etapas – Škoda TR14 arba Laboratorija
Pirmasis didelis žingsnis tampant ‘Šokėju‘. Šis etapas yra pirmoji Dancer idėjos kristalizacija, apimanti naujų idėjų ir konceptų bandymus bei vystymą. Tai seno Škoda TR-14 troleibuso perdarymas į šiuolaikišką transporto priemonę, galinčią atsijungti nuo elektros tinklo ir tęsti kelionę akumuliatorių pagalba. Perdarymo tikslai yra svorio sumažinimas, šviesaus, erdvaus ir interaktyvaus kėbulo sukūrimas bei galimybių išplėtimas naudojant šiuolaikines medžiagas ir technologijas. Pirmasis etapas (laboratorija) yra skirtas eksperimentiniam tinkamiausių technologijų ieškojimui idėjų realizacijai.
Pirmo etapo vizualinis dizainas yra formuojamas šviesos. ‘Light is light‘ arba šviesa yra lengva. Vienas pagrindinių projekto tikslų yra lengvos (energetiškai efektyvios) transporto priemonės sukūrimas. Vizualinio dizaino konceptas seka šį tikslą – pasiūlomas vertikalus skaidrių plokštumų (stiklų) dalinimas, sukuriantis atviresnes miesto perspektyvas ir įleidžiantis daugiau šviesos į vidų. Šviesai neskaidrios dalys (anksčiau naudota skarda ir interjero apdaila) keičiamos lengvomis šviesai laidžiomis kompozitinėmis plokštumomis. Šios kompozitinės plokštumos dienos metu įleidžia šviesą į vidų, nakties metu sukuria unikalią galimybę programuoti troleibuso kėbulo išorę – rodyti norimą statinę ar dinaminę mediją.

Antras etapas – elektrinis miesto autobusas
Antro etapo metu kuriamas itin lengvas elektrinis miesto autobusas. Tai visiškai naujo kėbulo ir pažangios transmisijos kūrimas, šiandieninių informacinių technologijų panaudojimas bei sistemos integracija į miesto struktūrą.

 

Dancer electric city bus
Dancer is a project of creating a new generation city bus. It is a visionary approach to automotive industry, which seeks to integrate original concept of bus design, new technological materials and wind power usage in public transport sphere. Dancer’s driving intention is to make public transport an integral part of the city and kindly acceptable for the society. Generally, it is a project, where technology, art, industry and society meet and unite in order to improve urban environment.

JSC “Vėjo Projektai“ is a company with one clear task – creation of a new generation electric city bus. To achieve the task a two stage process is chosen:
Stage one – Škoda TR14 trolley-bus conversion to a modern transport unit
Stage two – Development of a new electric city bus

Stage one – LAB Trolley bus
Stage one is the first big step in the becoming of Dancer. It is a conversion of an old trolley bus “Škoda TR14” to a modern transport unit with ability to disconnect it from power grid. While Stage one is the beginning of Dancer‘s realization, it embraces testing and development of new tentative concepts and ideas. The conversion is sought through lightening the existing trolley-bus, extending its possibilities, using new materials, creating transparent and interactive exterior. Basically, Stage one is an experimental search for the best technical ways to apply and realize these ideas in the real life.

Stage one visual design is formed by light. ‘Light is light’ – one of the main technical task of the project is to reduce weight (therefore reduce energy consumption) of the transport unit. Visual design concept is contributing to this task by offering a vertical transparent planes (glass) division for more light for the interior and open vistas of the city and the previously opaque planes (metal sheets and interior panels) changed to light translucent composite panels. At day time the composite panels invite more light to the interior and in the night enables programming the trolley bus body to show desired static or dynamic media.

Stage two – Electric city bus
Stage two is the creation of a new generation super lightweight electric city bus. It is a development of an absolutely new bus prototype. This includes the creation of a new bus body using composite materials, integrating more advanced powertrain system with engines in the wheels, and implementing modern media technologies in the bus.

 

Kviečiame visus Lietuvos architektus teikti darbus rubrikai “SUKURTA LIETUVOJE”!

Skyriuje “Sukurta Lietuvoje” pristatomi: gyvenamieji individualūs namai, daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, komerciniai pastatai, administraciniai pastatai, pramoniniai pastatai, multifunkciniai kompleksai, viešosios erdvės, urbanistinės koncepcijos.

• Realizacijos 
• Projektai
: užsakyti projektai, konkursiniai darbai, idėjiniai projektai (neturintys realaus užsakovo), studentiški projektai (baigiamieji darbai)

Projekto sukūrimo / realizacijos metai – ne ankstesni kaip 2014.

PROJEKTŲ PATEIKIMAS IR VIEŠINIMAS

Projektas gali būti pateikiamas daugiausia 2 kartus: pirmą kartą kaip projektas, antrą kartą – kaip realizacija. Jei realizacija baigta iki 2010 m., tas pats objektas gali būti pristatomas tik kaip realizacija. Tas pats projektas negali būti pristatomas kelis kartus nuo skirtingų bendraautorių.

Teikiama medžiaga:
• Anketa
• 3-4 iliustracijos: vizualizacijos, maketo nuotraukos, nuotraukos – formatas .jpg (brėžiniai gali būti .pdf formato), rezoliucija min. 200, plotis – min. 600 pikselių (aukštis nesvarbu). Prašome nurodyti pagrindinę iliustraciją (failą pavadinkite „pagrindine“)
• 3-4 brėžiniai (genplanas, pjūvis, planas/ai) 
• Kokybiški planšetai .jpg .pdf (konkursiniams darbams)

Prašome pateikti reprezentatyvią medžiagą. Nereprezentatyvi (blogos kokybės iliustracijos, per mažai iliustracijų, neužpildyta anketa) medžiaga nebus talpinama tinklapyje.

Medžiagą siųskite el.paštu info@architektusajunga.lt, arba CD adresu: Kalvarijų g.1, 09310 Vilnius

 

www.architektusajunga.lt informacija

911f_Dancer_lab_kaunas_9

Klaipėdiečiai netrukus galės susipažinti su nauja Klaipėdos istorijai skirta knyga, kartu padėsiančia geriau suvokti ir dabartinį miestą. Studija „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990 metais” yra pirmoji Lietuvoje monografija, kurioje skelbiama susisteminta medžiaga apie vieno miesto planavimą ir projektavimą tarybiniais metais.

Monografijos rengėjas – Klaipėdoje 2013 m. veiklą pradėjęs Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas. Tai pirmasis stambus mokslinis projektas, parengtas šio instituto pastangomis.

Knygos sumanytojui – architektui ir leidėjui, šio instituto mokslo darbuotojui dr. Tomui S. Butkui – trejus metus įgyvendinti idėją padėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas dr. Vasilijus Safronovas ir Kauno technologijos universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimo centro architektūrologas dr. Vaidas Petrulis, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, visas būrys rėmėjų, mecenatų, projekto partnerių – mokslo įstaigų, bibliotekų, archyvų, muziejų, privačių įmonių, mokslo ir kultūros fondų. Projektą administravo idėjų dirbtuvės „Vario burnos”, spausdino Sauliaus Jokužio spaustuvė. T. S. Butkus ir V. Safronovas yra šios Lietuvos urbanistikos mokyklos 60-mečiui dedikuotos monografijos sudarytojai, moksliniai redaktoriai ir pagrindiniai autoriai.

Po kruopelytę surinkta informacija iš dešimties valstybinių ir privačių archyvų, to meto periodinių leidinių, įvairaus pobūdžio dokumentų ir negausios literatūros šia tema sugulė į beveik 400 puslapių knygą. Ji gausiai iliustruota svarbiausius Klaipėdos pokyčius kelis dešimtmečius kruopščiai fiksavusių fotografų nuotraukomis, daugeliu atvejų pirmą kartą publikuojamomis atskirų pastatų, kvartalų ir rajonų bei viso miesto projektavimo dokumentų reprodukcijomis ir originaliomis, specialiai šiai knygai sukurtomis schemomis.

Tomo S. Butkaus teigimu, šiuo leidiniu bandoma pažvelgti į šiuo metu prieštaringai vertinamą laikotarpį kitu rakursu. Sovietmetis dabar prilygintas okupacijos metams, tačiau pamirštama, kad šiuo laikotarpiu vyko itin sparti urbanizacija ir industrializacija, į kurias vienaip ar kitaip buvo įtraukta visa šalis.

Tarybinė Klaipėda daugeliui žmonių vis dar yra jų gimimo, vaikystės, paauglystės ar brendimo miestas. Norint suvokti, kodėl šie žmonės yra tokie, kokie yra, reikia pažiūrėti į tai, kokioje aplinkoje jie augo, formavosi.

Nors į leidinį ir nepateko miesto kūrėjų portretai, knygoje minimos didžiausią įtaką urbanistinei miesto raidai turėjusios pavardės: Albertas Cibas, Benjaminas Revzinas, Jonas Navakas, Vaclovas Balčiūnas, Petras Janulis, Alfredas Gytis Tiškus, Kazimieras ir Genovaitė Balėnai, Ričardas Jonas Valatka, Juozas Mureika, Gina Galdikienė, Eugenijus Arkušauskas, Ramūnas Kraniauskas, Juozas Baltrėnas, Stasys Prikockis, Vytenis Mazurkevičius ir kiti.

„Reikėtų paminėti ir fotografus, kurių dėka išsaugotas autentiškas tuomečio miesto vaizdas. Tai Bernardas Aleknavičius, Albinas Stubra, Antanas Grinčelaitis. Deja, iš šūsnies miesto urbanistinio planavimo dokumentų pavyko rasti tik keletą – jie pateikti knygos pabaigoje”, – teigia T. S. Butkus.

V. Safronovas mano, kad ši knyga bus įdomi ne vien klaipėdiečiams. Anot istoriko, apie Klaipėdos miesto užstatymo ir planavimo istoriją iki šiol daugiau buvo galima paskaityti tik Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda”. Tačiau joje laikotarpiui po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu iš esmės ir buvo pastatyta dabartinė Klaipėda, nebuvo skirta dėmesio.

V. Safronovo teigimu, naująja knyga ne tik siekta ištirti 1945-1990 m. suformuotus Klaipėdos funkcinius-struktūrinius elementus (gamybines, gyvenamąsias, poilsio zonas), nustatyti jų svarbą miesto vystymuisi, bet ir parodyti, kaip šiuo laikotarpiu mieste įgyvendinti urbanistiniai sprendimai sąveikavo su ikikarine miesto struktūra. Istoriko manymu, autoriams pavyko atskleisti, kaip šiandien jau sunkiai įsivaizduojamomis projektavimo ir statybos sąlygomis Klaipėdoje pokariu vis dėlto buvo pradėta humanizuoti gyvenamąją aplinką, prisitaikant prie besąlygiško vien tik gamybai teikto prioriteto. Nepaisant stichinio projektavimo tendencijų pirmaisiais dviem dešimtmečiais po karo, vėlyvųjų sovietmečio rajonų planavimas, senamiesčio regeneravimas, rekreacinės zonos Smiltynėje sukūrimas yra ryškūs pavyzdžiai, liudijantys apie pastangas suvaldyti industrijai teikto prioriteto sukeltas nežabotas pasekmes.

Vienu svarbiausių knygos atradimų abu autoriai laiko teiginį, kad linijinio plano miestas Klaipėdoje buvo kryptingai pradėtas formuotas tik XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Iki tol Klaipėda vystėsi pagal radialinį planą. Linijinį planą jie vadina didžiausiu ir reikšmingiausiu Klaipėdos urbanistinio modernizmo projektu, kurio įtvirtinimo svarbiausia priemone tapo Taikos prospektas.

Autoriai tiki, kad jų kūrinys turi ir konkrečią taikomąją vertę. Į monografiją jie pataria įdėmiau žvilgtelėti tiek naujojo Klaipėdos bendrojo plano rengėjams, tiek ir visiems tiems klaipėdiečiams, kurie šiuo metu rūpinasi savo gyvenamųjų būstų renovacija. Lietuvos miestuose prasidėjusių tarybiniais metais statytų gyvenamųjų namų kvartalų renovacijos procesų metu „nebepaisoma šių kvartalų kompozicinių, apdailos sprendimų, nutraukiami kvartalų architektūriniai ryšiai su buvusia urbanistine struktūra, naujos struktūros iš esmės nekuriant” – apie iki galo nepažintų verčių praradimo pavojų bando įspėti autoriai knygos įvade.

Klaipėdoje knygą numatoma pristatyti visuomenei per Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos tradiciškai birželį ir liepą rengiamą Architektų dienų ciklą. Architektai žada ne tik tipinį knygos pristatymą, bet ir parodą, kurioje bus eksponuojama ir dalis knygon nesugulusios medžiagos.

 

2016-03-15, Vakarų ekspresas

b6b0_1977 klaipedos urbanistika_net
Tai – Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus organizuojamas renginys, skirtas Lietuvos architektams ir visuomenei, propaguojantis architektų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą, kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią Šiaurės Lietuvos regiono kultūros dalį.
RENGINIO TIKSLAS

Apžvelgti naujausias Šiaurės Lietuvos architektūros tendencijas, įvertinti per 2010-2015 metus čia sukurtos architektūros kokybę bei išrinkti geriausius architektūros projektus ir realizacijas. Skatinti kokybiškos architektūros kūrimą ir kokybišką realizaciją.

PARODA-KONKURSAS
Parodoje pristatomi 2010-2015 metais Šiaurės Lietuvos architektų sukurti realizuoti, nerealizuoti projektai ir Lietuvos architektų realizuoti darbai bei konkursiniai projektai Šiaurės Lietuvoje.

Paroda, per ateinančius dvejus metus, apkeliaus visas Šiaurės Lietuvos savivaldybes.

ŠIAURĖS LIETUVOS TERITORIJOS SAVIVALDYBĖS:

Akmenės, Biržų, Joniškio, Kelmės, Kupiškio, Mažeikių, Telšių, Šiaulių m., Šiaulių raj., Pakruojo, Panevėžio m., Panevėžio raj., Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio (2 priedas).

DARBŲ GRUPĖS PAGAL OBJEKTŲ KATEGORIJAS
  • Visuomeniniai, administraciniai, komerciniai ir kitos paskirties pastatai bei kompleksai.
  • Daugiabučiai bei individualūs gyvenamieji namai.
  • Rekonstravimas, pritaikymas, kultūros paveldas.
  • Viešosios urbanistinės erdvės, urbanistiniai kompleksai, landšafto architektūra.
  • Architektūrinės detalės, interjerai, mažoji architektūra.
Pristatomi objektai suskirstyti į:
  • projektus (projektai ir konkursiniai projektai),
  • realizacijas (realizuoti objektai).
PARODOS-KONKURSO DALYVIŲ REGISTRACIJA
Architektus, norinčius dalyvauti parodoje-konkurse, prašome registruotis iki kovo 31 dienos. Registracijai pateikiama informacija apie objektą (-us): darbų grupė, objekto adresas, vaizdinė informacija (*.jpg, *.pdf, *.doc ar kiti formatai) ir kontaktinio asmens telefono numeris bei elektroninio pašto adresas.

Prašome registruotis, kad būtų galimybė kokybiškai organizuoti pasirengimą konkursui, planuoti dalyvių skaičių ir parodos katalogo tiražą. Nespėjusieji užsiregistruoti taip pat galės dalyvauti parodoje-konkurse. Teikiamą informaciją siųsti el. adresu kryptis.siaure@gmail.com

REIKALAVIMAI DARBAMS
Kiekvienai kategorijai autoriai atrenka, jų nuomone, geriausius darbus (darbų skaičius neribojamas). Vienas objektas pristatomas viename planšete. Grafinė medžiaga komponuojama ant 100 x 70 cm dydžio vertikalaus lango, apačioje paliekant 6 cm pločio baltą juostą. Detali informacija darbams pateikta 1 priede.

Galutinis darbų pateikimo terminas – 2016 m. gegužės 9 d. 12 val.

ŽIURI
Parodai pateiktus darbus vertins tarptautinė žiuri, kurią sudarys žymūs architektai, savo srities profesionalai  iš Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių.

Tarptautinio žiuri nariai: personalijos bus paskelbtos 2016 m. gegužės 10 d., konkursą vertins iki 8 komisijos narių. Vertinimo komisijos nariai negali dalyvauti parodoje-konkurse.

KONKURSO VERTINIMO KRITERIJAI
  • Aiški architektūrinė idėja, harmoningas objekto santykis su aplinka, adekvatus medžiagų panaudojimas, funkcionalumas.
  • Novatoriškumas, originalumas (nauja tipologija, naujos technologijos, savita – naujoviška architektūrinė išraiška, ekologiški sprendimai – medžiagos, šiuolaikinės Lietuvos architektūros identiteto paieškos).
  • Objekto reikšmė miestui, vietovei (socialinė, ekonominė įtaka miesto, regiono įvaizdžiui).
  • Sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė.
APDOVANOJIMAI
Apdovanojimų vakaras ir parodos atidarymas vyks „Tarptautinę architektų dieną“ 2016 m. liepos 1 d. (penktadienis) 16 val. Šiaulių dailės galerijoje, Vilniaus g. 245, LT 76343 Šiauliai, Lietuva. Penkių geriausių darbų autoriai bus apdovanoti prizais  –  „Kryptis – Šiaurė“ skulptūrėlėmis ir architektūros pripažinimo skydais (skydas skirtas statytojui, kuris bus tvirtinamas prie apdovanotojo kūrinio, matomoje vietoje). Taip pat bus steigiami rėmėjų prizai bei paskatinamosios nominacijos.

Konkurso rengėjai, pritarus žiuri komisijai, pasilieka teisę koreguoti apdovanotųjų pagrindiniais prizais skaičių.

PARODOS KATALOGAS
Visi parodoje-konkurse dalyvaujantys projektai bus paminėti parodos kataloge. Visu vaizdu bus publikuojami  70-80 proc. geriausių darbų, atitikusių žiuri komisijos vertinimo kriterijus. Parodos katalogas bus pristatytas per konkurso apdovanojimų renginį. Detali informacija katalogui pateikta 1 priede.
ORGANIZATORIŲ KONTAKTAI
LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS ŠIAULIŲ SKYRIUS
Vilniaus g. 116A, LT 76290 Šiauliai, Lietuva
tel. +370 648 88724
www.architektaisiauliai.lt
LAS ŠS PIRMININKĖ
Rūta Stuopelienė
tel. +370 698 77238
ruta@rprojektai.lt
LAS ŠS ATSAKINGOJI SEKRETORĖ
Augustė Mičiudovaitė
tel. +370 648 88724
auguste.miciudovaite@gmail.com
PARODOS-KONKURSO „KRYPTIS – ŠIAURĖ“
SUMANYTOJAS + KURATORIUS
Dalius Puzinas
tel. +370 688 38221
kryptis.siaure@gmail.com dalius.puzinas@splius.lt

0038_kr_siaure_net
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skelbia Kultūros kvartalo įveiklinimo projektų dalinio finansavimo konkursą.
Konkursas skirtas tarpsektoriniams kultūros projektams įgyvendinamiems Klaipėdos miesto senamiestyje.
Pagrindinis šio konkurso tikslas – įgyvendinant įvairius projektus suburti sinergetiškai veikiančių kultūros, meno, nevyriausybinių organizacijų ir verslo subjektų klasterį, formuojantį aktyvų ir lankytojams patrauklų kultūros kvartalą Klaipėdos senamiestyje.
Konkurse gali dalyvauti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji bei privatūs juridiniai asmenys, veikiantys kultūros srityje ir teikiantys kultūrines paslaugas.
Dalinio finansavimo apimtis: kultūros projektams iš dalies finansuoti iš savivaldybės biudžeto gali būti prašoma ne daugiau kaip 80 proc. bendros projekto vertės ir nedaugiau kaip 6000 Eur.
Reikalavimai projektams ir konkurso tvarka nustatyta Kultūros kvartalo įveiklinimo projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašu (aprašas pridedamas).
Konkursas skelbiamas šiems, einamiesiems metams.
Paraiškos konkursui pristatomos paštu arba užklijuotame voke savivaldybės Vieno langelio ir elektroninių paslaugų skyriuje, I-ame aukšte 114 kabinete (Aušrai Endziulaitienei) iki 2016 m. balandžio 4 d. (imtinai).
Ant voko nurodyti:
Konkurso pavadinimą: „Kultūros kvartalo įveiklinimo projektų konkursui“
Adresas: Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriui (512 kab.) Liepųg.11, 91502 Klaipėda.
Kontaktinis asmuo: Karolina Paškevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė, tel. 8 (46) 39 61 73, el. paštas karolina.paskeviciene@klaipeda.lt
Dokumentai:
Kultūros kvartalo įveiklinimo projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas
Kultūros kvartalo (Klaipėdos senamiesčio teritorija)
Paraiškos forma
Klaipėdos  m. savivaldybės informacija

 

64e9_v_pe16-1--4261

Rėmėjai ir partneriai

© 2026 Lietuvos architektų sąjunga Klaipėdos apskrities organizacija.

Užklausos forma
Užklausa sėkmingai išsiųsta!