Tarptautinės architektų dienos [2024 07 01] programoje:
15:00. Vieta – Klaipėdos kultūros komunikacijų centras [Didžioji vandens g. 2, Klaipėda]
Šventiniai sveikinimai. Leidinio KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRA 2023 pristatymas. Leidinio sudarytoja architektė Miglė Rybelė.
LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkurso laimėtojų pagerbimas.
Atidaromos dvi architektūros parodos
Archetipai: Klaipėdos architektūra 2023. Paroda pristato Klaipėdos ir Lietuvos architektų 2023 metais sukurtus ir realizuotus objektus. Parodos tikslas – supažindinti visuomenę su naujausiais miesto plėtros projektais, atskleidžiant jų meninę, kultūrinę ir socialinę vertę. Parodoje dalyvauja 26 architektūros projektavimo įmonės, pateikusios virš 50 projektų. Parodos kuratorius – Vladas Balsys, ekspozicijos architektas – Gediminas Petrauskas, grafikos dizainerė – Miglė Rybelė.
AtMinties laukiamasis. Paroda „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“ – tai archiskulptūrinių instaliacijų projektų ekspozicija. Ši paroda kviečia sukurti naują kultūrinės raiškos formą Klaipėdoje, integruojant menines instaliacijas į miesto gamtos ir industrinio paveldo erdves. Projekto iniciatorius, architektas ir menininkas M. Maziliauskas
18:00. Vieta – Irklavimo bazė [Pylimo g. 6, Klaipėda]
Dalyvaujančių irklavimo regatoje komandų susirinkimas ir pasirengimas startui.
19:00
12-osios Architektų irklavimo regatos varžybos. Partneriai VELUX ir irklavimo klubas „Gigas”.
21:00
Irklavimo varžybų apdovanojimai. Piknikas. Architektų ir bičiulių vakarojimas.
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/438152735670736/
Architektūros renginių ciklo’24 iniciatyvinė grupė – architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Kultūrpolis; Lietuvos architektų sąjunga; Ergolain projektai; Velux; Rockwool; Wienerberger; Paroc; Stemma Group; Knauf; Klaipėdos LEZ; Doleta; Vakarų siluetas; MB Architektorius; UP Architektai; Lietuvos Prūsų bendruomenė; Asociacija Kūrėjų sąjunga.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities (LASKAO) organizacijos 25 m. jubiliejaus proga organizuojamas architektų žygis dviračiais 2024. Švęsime darnų judumą ir organizacijos jaunystę, kartu prisimindami LASKAO pirmuosius metus, kuomet tokie žygiai buvo tapę legendiniais ir tradiciniais.
Šių metų žygis organizuojamas per Klaipėdos miesto pietinės dalies „pocentrius“, suplanuotus miesto bendruoju planu, iki būsimo rekreacinio centro – naujos marinos Stariškėse.
Pradžia 2024 06 30 d. (sekmadienį) 15:00 prie paminklo „Arka“ miesto centre, sustojimai numatyti „pocentriuose“, prie marių (1.- Naujoji perkėla, 2. – Smeltalės upės uostelis 3. Marių krantas Stariškėse). Žygio šūkis: “NUO UPĖS IKI MARIŲ – KLAIPĖDA BUS!“ ir kiti. Skardensime Klaipėdos siekį likti didmiesčiu, kelsime dulkes rodydami, kokie dideli mes ir mūsų miestas, kiek daug galimybių ir siekių turime. Žygio pabaigoje (18:00) meninės – gimnastinės fotografijos metodu bus dokumentuojama LASKAO parama Stariškių rekreaciniam kompleksui, naujos Marinos gimimui.
Žygio dalyvių amžius ir profesija neribojami. Kiekvienas pats pasirūpina transporto priemone, maistu, gėrimais ir savo saugumu pagal galiojančius eismo ir sveikatos reikalavimus. Negalintys minti kartu, laukiami finiše. Ten bus pasidalinta proginiu saldumynu, vandeniu ir kiekvieno savo draugui atsivežtais užkandžiais.
Architekte, laikas mintį minti!
Žygio žemėlapis: https://www.google.com/maps/d/u/0/edit?mid=1IyiPnEh7ZC_zLa3IeMivrdvwD5OcfSc&usp=sharing
Facebook įvykis: https://www.facebook.com/events/1432595140764434/
Dviračių žygis-kūrybinės dirbtuvės yra 2024 metų Architektūros renginių ciklo dalis. Iniciatyvinė grupė – architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Renginių ciklo įvykius iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Kultūrpolis; Lietuvos architektų sąjunga; Ergolain projektai; Velux; Rockwool; Wienerberger; Paroc; Stemma Group; Knauf; Klaipėdos LEZ; Doleta; Vakarų siluetas; MB Architektorius; UP Architektai; Lietuvos Prūsų bendruomenė; Asociacija Kūrėjų sąjunga.
2024 m. birželio 21 d., penktadienį, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), pradedamos eksponuoti dvi architektūros parodos: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda „Klaipėdos architektūra 2023“ ir architekto Manto Maziliausko pilotinė paroda „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“.
Parodų atidarymas įvyks 2024 m. liepos 1 d., pirmadienį, 15 val. Atidarymo metu bus pristatytas katalogas „Klaipėdos architektūra 2023“, kurį parengė Miglė Rybelė. Ekspozicija bus atvira lankytojams iki 2024 m. liepos 7 d.
Archetipai: Klaipėdos architektūra 2023
Paroda „Klaipėdos architektūra 2023“ pristato Klaipėdos ir Lietuvos architektų 2023 metais sukurtus ir realizuotus objektus. Parodos tikslas – supažindinti visuomenę su naujausiais miesto plėtros projektais, atskleidžiant jų meninę, kultūrinę ir socialinę vertę. Ši paroda ne tik atspindi Klaipėdos miesto architektūrinį paveldą, bet ir siekia įkvėpti naujus kūrėjus, skatinti visuomenės domėjimąsi architektūra bei miestų planavimu. Parodoje dalyvauja 26 architektūros projektavimo įmonės, pateikusios virš 50 projektų. Parodos kuratorius – Vladas Balsys, ekspozicijos architektas – Gediminas Petrauskas, grafikos dizainerė – Miglė Rybelė.
Parodos pagrindinė tema – archetipo reikšmė architektūroje. Archetipai yra universalūs modeliai, simboliai arba formos, atpažįstamos visose kultūrose. Architektūroje archetipai reiškia pagrindines ir esmines struktūras ar formas, kurios laikui bėgant tapo simbolinėmis. Pagrindinės archetipo savybės – universalumas, simpliciškumas, istorinė atmintis, kūrybinė adaptacija, tvarumas ir stabilumas. Archetipų idėja paremta universalumo principu – forma, atpažįstama įvairiausiame mastelyje, nepriklausomai nuo funkcijos. Jie perteikia kultūrinį paveldą ir istorinę atmintį, kartu kurdami modernius ir inovatyvius sprendimus. Archetipai suteikia pastatams laikui nepavaldų charakterį, prisideda prie ilgaamžiškumo ir vertės išsaugojimo. Šiandienos architektų iššūkis yra suderinti tradicinius architektūros archetipus su moderniomis technologijomis ir tvarumo reikalavimais, išlaikant kultūrinį paveldą ir integruojant inovacijas.
AtMinties laukiamasis
Paroda „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“ – tai archiskulptūrinių instaliacijų projektų ekspozicija. Ši paroda kviečia sukurti naują kultūrinės raiškos formą Klaipėdoje, integruojant menines instaliacijas į miesto gamtos ir industrinio paveldo erdves. Pasak autoriaus M. Maziliausko, archiskulptūrinės instaliacijos yra tarsi vartai, kurie pabrėžia istorinį praėjimo-įvykio vietos žymėjimą ir atskleidžia unikalų Klaipėdos gamtovaizdį.
Projekto iniciatorius, architektas ir menininkas M. Maziliauskas, kviečia miesto gyventojus ir svečius atrasti miestą, kuriame susilieja praeitis ir ateitis, gamta ir kultūra. Parodoje pristatomi instaliacijų projektai ateityje galėtų ne tik estetiškai praturtinti viešąsias erdves, bet ir paskatinti visuomenę apmąstyti vietos tapatybės klausimus.
Parodos metu vyks kūrybinės dirbtuvės, diskusijos su įvairių sričių profesionalais ir vietos bendruomene. Šios veiklos leis giliau suvokti meninių instaliacijų reikšmę ir potencialą Klaipėdoje. 2024 metais planuojama pilotinės instaliacijos realizacija, kuri bus sukurta pietinėje Klaipėdos dalyje, bendradarbiaujant su vietos jaunimu ir kūrybinėmis asociacijomis. Tikimasi, kad archiskulptūrinė instaliacija taps pirmuoju žingsniu link nuolatinės meninių objektų tinklainės kūrimo mieste. „AtMinties laukiamasis / MEMory terminal“ kviečia atrasti naujas miesto perspektyvas, pamatyti Klaipėdą kaip šiuolaikišką, vizionierišką ir veržlų kultūros epicentrą, su gilia pagarba istorijai.
Parodų pristatymai kituose miestuose
Pasibaigus parodai, ekspozicijos dalis keliaus po Klaipėdos regioną, aplankant Palangą, Kretingą, Gargždus, Šilutę, Neringą, taip pat bus pristatyta Vilniuje.
Parodos ir leidinys yra dalis 2024 metų Architektūros renginių ciklo. Iniciatyvinė grupė – architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Parodas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Kultūrpolis; Lietuvos architektų sąjunga; Ergolain projektai; Velux; Rockwool; Wienerberger; Paroc; Stemma Group; Knauf; Klaipėdos LEZ; Doleta; Vakarų siluetas; MB Architektorius; UP Architektai; Lietuvos Prūsų bendruomenė; Asociacija Kūrėjų sąjunga
Konkurse kviečiami dalyvauti Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) bei Vilniaus fakulteto (VDA VF), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) ar kitų universitetų architektūros studijų studentai.
Konkursinio darbo temą ir vietą Klaipėdos mieste ar apskrityje studentai pasirenka savo nuožiūra.
Darbai konkursui pateikiami iki 2024 m. birželio 24 d., (pirmadienio), 17 val., el. pašto adresu archsajunga@architektams.lt
Konkurso dalyviai kviečiami iš anksto registruotis, užpildydami konkurso dalyvio anketą, adresu https://forms.gle/7tKscncbTEbhyDhs9
Platesnė informacija konkurso sąlygose 
Konkursas yra 2024 metų Architektūros renginių ciklo dalis. Iniciatyvinė grupė – architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Renginių ciklo įvykius iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Kultūrpolis; Lietuvos architektų sąjunga; Ergolain projektai; Velux; Rockwool; Wienerberger; Paroc; Stemma Group; Knauf; Klaipėdos LEZ; Doleta; Vakarų siluetas; MB Architektorius; UP Architektai; Lietuvos Prūsų bendruomenė; Asociacija Kūrėjų sąjunga.
Miesto reiškinys toliau keičia pavidalą augant žmonių mobilumo ir nuotolinių mainų galimybėms. Priemiesčių drieka, jų aglomeracijos užima vis didesnę dalį kraštovaizdžio, kur istoriniai ar geografiniai miestų branduoliai gali ir nebebūti tankiausiai užstatytos, ar intensyviausiai lankomos vietos. Tačiau urbanizuotų vietovių skirstymas į miestus tebėra patogus ir reikalingas. Norima, kad miestai būtų atpažįstami ir saviti, tam dedamos didelės pastangos ir investicijos puoselėjant savitą architektūrą ir paveldą, todėl tai verta aptarti.
ARCHITEKTŪRA
Sprendžiant iš dažniausiai sutinkamų Klaipėdos atvaizdų, mieste stipriausiai paveikus stebėtojui yra persipinantys uosto ir miesto vaizdai. Tik uostamiestyje architektūrą papildo ir nuolat keičia laivų siluetai ir techniniai įrengimai. Tokie miestovaizdžiai yra nepabostantys, jie ypatingai geidžiami, tapomi ir fotografuojami. Net miesto bendrojo plano koncepcijoje skelbiama, kad „pagrindinė miesto idėja yra uosto ir miesto sąveika ir jos teritorinė išraiška“. Galima būtų teigti, kad uosto ir miesto sąveikos nulemti miestovaizdžiai ir yra toji architektūrinė Klaipėdos miesto vizija (tiek praeities, tiek ateities). Trokštame matyti taip urbanizuotą aplinką, kad joje vis pasikartotų uosto įrenginių, laivų, ar atviro vandens motyvas. Pokario metais uostą atribojus nuo miesto tvoromis, miestiečių nepasitenkinimo ir miesto – uosto konflikto nuotaikos užsitęsė dešimtmečius. Tai slegiantis ir auginamą gerovę nuodijantis fonas, kurį verta neatidėliojant keisti. Kitų Baltijos jūros uostamiesčių situacija patrauklesnė, kaip rodo net Liepojos, ar Talino miestų pavyzdžiai, jų platinami vaizdai, todėl augantis skirtumas ir atsilikimas slėgs vis labiau.
|
|
|
|
Krantinė Talino Noblessner kvartale (https://noblessner.ee/) |
Krantinė Klaipėdoje (https://wikimapia.org/) |
Viešos erdvės (vietos) pirmiausia informuoja stebėtoją apie vietovėje priimtus kokybės standartus Šių vietų tvarkymas ir naudojimas atspindi visuomenės santykį su vietos kultūros paveldu, su skirtingais žmonių poreikiais, su gamta ir pan., t. y. miestiečių santykius su aplinka ir savimi. Erdvių kokybė pasakoja ir praneša stebėtojui daugybę informacijos, todėl svarbu investuoti ne tik į jų techninės būklės gerinimą, bet ir architektūrinę kokybę, pildant prasmėmis ir monumentalaus meno kūriniais. Besibaigiant prievartinės ideologijos epochai Klaipėdoje buvo sukurta erdvių, kuriose meniniai akcentai, nors ir būdami stiprios išraiškos, surasdavo subtilų santykį su erdve, užleisdami joje svarbiausią vietą lankytojams. Taip vykusiai sumeistrauti Teatro, Donelaičio, M. Mažvydo (lietuvininkų), H. Manto, Vaidilos ir Bilduko skverai ir aikštės. Nuvilia, kuomet naujai tvarkomose vietose meninio akcento „per daug“ (erdvė jam per maža), kaip paminko Arka, ar Vydūno skvero atveju, arba meninio kūrinio nėra visai, tik dekoratyvus dizainas, kaip Danės skvero, ar būsimos Atgimimo aikštės atveju.
Svarbiausi miestą reprezentuojantys objektai – viešieji statiniai (valdymo, kultūros, sporto ir pan.), taip pat yra orientyrais. Tai geografiniai kelrodžiai teritorijose, taip pat – vertybiniai ir kokybės orientyrai. Svarbiausių objektų architektūra įsimena plačiai ir ilgam. Utilitarūs, be savitumo bruožų viešieji statiniai praneš apie menką pagarbą šių pastatų ir vietų naudotojams, svečiams ir aplinkai. Svarbiausius objektus naudinga pabrėžti skiriant svarbias vietas miesto audinyje, tuomet abi aplinkybės gali pastiprinti vienas kitą ir įspūdį stebėtojui. Tokių objektų ir jiems tinkamų vietų skaičius visada yra ribotas, o pasirinkimų pasekmės ilgalaikės. Optimizuojant, paprastinant tokius objektus, jų veiklos vietas (pvz. centrinio pašto, teismo ir pan.), paprastinamas iki prastinimo pats miesto įvaizdis. Tokia pačią skriaudą gali daryti „tipinių“ objektų iš kitų miestų kartojimas, net jei siūlomas dovanai. Renkantis sprendimą svarbiausiems pastatams, naudinga, todėl svarbu rinktis matant ir gebant įvertinti alternatyvas, o toks ir yra architektūrinio konkurso kelias. Teisė pasirinkti taip pat nurodo, kam priklauso galia ir valdžia. Atviri, demokratiški konkursai parodo visuomenės nuomonės svarbą. Ydinga praktika, kuomet sprendimų priėmėjai nežinomi, kuomet svarbių pastatų, aikščių ir pan. architektūrą renka beasmenė administracija ar tik viešųjų pirkimų specialistai. Geram rezultatui reikalingas statytojas, jo asmeninė atsakomybė kontrolė, taip pat meninės idėjos konkursai, kuriuose būtų kvalifikuotai vertinama siūlomų sprendinių kokybė.
|
|
|
Klaipėdos miesto istoriniai raudonų plytų viešieji pastatai (https://www.google.com/) |
Kiekvienam laikmečiui ir kartai turėtų būti galimybė perduoti savo kūrybos patirties pėdsaką ateičiai, taip auginama pilnavertė kultūra. Klaipėdoje galima įžvelgti egzistavus tradicijai skirti ypatingą dėmesį viešiesiems pastatams (pvz. įspūdingi pašto, teismo, kareivinių pastatai). Tokią tradicija verta būtų tęsti. Nuo XX a antros pusės architektams buvo pavykę Klaipėdos miestui suteikti „raudonų plytų miesto“ viziją. Idėją kompromitavo neatsparios klimatui, prastos kokybės medžiagos, vėliau jau dirbtinai brukama tiesiog raudona spalva bet kokiai apdailai. Naudinga, todėl svarbu, kad medžiagos būtų pasirinktos racionaliai, ilgai tarnaujančios. Kokybiškų raudonų plytų architektūra nepraranda žavesio ir gali likti architektūrinės vizijos dalimi.
Kokybiškai architektūrai svarbus aspektas, kad net meniniai sprendimai būtų racionalūs. Jie turėtų būti grindžiami realiais poreikiais. Klaipėdos miestui nėra tekę ypatingai klestėti, todėl nėra iššaukiančios architektūros pavyzdžių, nėra tokių statinių statybos ir priežiūros tradicijos. Ateities augimo perspektyvos miestui taip pat santūrios. Tam tikras architektūrinių sprendimų ir dizaino santūrumas, „praktiški“, patogūs eksploatuoti, tačiau techniškai ir estetiškai išbaigti sprendimai galėtų būti tęsiamu ir siekiamu Klaipėdos architektūrą reprezentuojančiu bruožu.
Klaipėdos architektų bendruomenė nuolat primena, kad meninės idėjos, architektūriniai konkursai yra patikrinta priemonė anksčiau pamatyti sprendimų alternatyvas, kol pakeitimai dar įmanomi ir pasirinkti geriausią iš alternatyvų. Tokie konkursai yra svarbi krašto kultūros dalis, kuomet ieškoma ir kuriamas ryšys tarp egzistuojančios, paveldėtos tikrovės ir ateities galimybių. Urbanistinių kompetencijų centras galėtų būti geriausia institucija, kaupianti tokių konkursų organizavimo ir rezultatų vertinimo patirtį. Tokio centro vykdoma švietėjiška veikla tarnautų statytojams, architektams, kitiems miesto kūryboje dalyvaujantiems, kad jie geriau suprastų bendrus, šiam miestui svarbius ir būdingus lūkesčius, tokiu būdu formuojant miesto architektūros savitumo bruožus.
PAVELDAS
2024 m. pradžioje Klaipėdoje vešėję Elbingo miesto savivaldybininkai, architektai pristatė Elbingo senamiesčio architektūrinę viziją, architektūrinės kūrybos metodą, pavadinimu „Retroversija“. Ten sprendžiama karo sugriautų pastatų atstatymo problema, aktuali ir Klaipėdai.
Elbingas buvęs pirkliais turtingas miestas, karo metu tapo beveik visiškai sugriautas. Lenkijoje netrūko miestų, kuriuos reikėjo atstatyti skubiau, todėl Elbingo senamiesčio vietoje atsiradusi dykra išbuvo iki praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio, kuomet vietos Paminklų inspektorės pastangomis buvo suformuluota koncepcija, pagrindžianti naujos statybos senamiestyje galimybes. Valstybės lėšomis atlikus išsamius tyrimus, buvo pakviesti privatūs investuotojai, iškeliant sąlygas, kad naujų statinių vietos ir dydžiai tiksliai atkartos buvusio užstatymo kontūrus. Tuo tarpu architektūrai buvo duota laisvė interpretacijoms senoviškumo tema. Metodiškai tai atrodė visiškai teisinga. Tačiau dabar rezultatai vertinami nevienareikšmiai.
Dalies meno kritikų nuomone, rezultatai paneigė teorines prielaidas. Istoriškai atrodančios detalės imtos tiražuoti mechaniškai, maišant stilius, padarant architektūrą tokia pat pasikartojančia ir nuobodžia, kaip prieš tai paveldo saugotojų supeiktoji modernistinė architektūra. Pagrindine visos koncepcijos nesėkme tapo sąmoningas atsisakymas fasadų piešinyje (dizaine) atkurti autentiškai buvusių detalių kopijas ar jų išdėstymą, net egzistuojant gausiai ankstesnių fasadų ikonografinei medžiagai. Motyvuojama buvo tuo, kad stebėtojas negali būti klaidinamas dėl detalių autentiškumo, jis turi suprasti, kad mato istorinių formų įkvėptos, bet naujos kūrybos rezultatą. Tačiau taip pastatai tapo neapibrėžiamo, arba „jokio“ stiliaus. Gyventojams tokia architektūra netapo sava, ir toliau nepadeda tapatintis su miesto istorija, su vieta. Jų aplinka tapo nenatūralia, lyg fantastinio kūrinio dekoracija.
|
|
|
|
Elbingo senamiestyje pastatytų namų pavyzdžiai (https://ochronazabytkow.nid.pl) |
|
Kritiškai vertinant „retroversijos“ metodo rezultatus, kaip toliau prastėjančius, daroma išvada, jog senamiesčio istorinės ir kultūrinės reikšmės išsaugojimas įmanomas tik pristatant visą laikmečių ir stilių įvairovę, t. y. gretinant pastangas tiksliai restauruoti svarbiausius (įvaizdį formuojančius) pastatus, vietomis atkuriant prarastus tik esminius buvusio architektūrinio landšafto elementus (net jei tenka apsiriboti fragmentais, detalėmis), su pastangomis kurti naują, kokybišką, istorijos inspiruotą dizainą ir modernią architektūrą.
Klaipėdos miestui praeityje nesusiklostė užaugti tiek, kad pastatai jo istorinėje dalyje atitiktų dabartinio miesto dydžiui ir reikšmei keliamus lūkesčius. Saugomi išlikę foninio užstatymo, utilitarios architektūros nameliai, tuo tarpu miesto dabartinis didmiesčio statusas ir galimybės jau diktuoja greta statyti didelius, išraiškingus pastatus. Klaipėdos istorinėje dalyje susiklostė įvairiausių pastatų dydžių ir reikšmių mišinys, iš kurio pašalinti čia buvę sunkiasvoriai miesto identitetą istoriškai formavę elementai (pvz. bažnyčių bokštai). Stebėtojui sudėtinga „kontekstiškumu“ įvertinti čia naujai atsirandančios architektūros integralumą, nes kontekstas yra įvairus, t. y. neaišku, koks jis. Nauji pastatai tuomet nedera nei harmonijos, nei kontrasto principu. Įdomu, kad visa ši centrinės miesto dalies įvairovė toliau kartu renka savo amžių, kuomet sulaukę „paveldo“ statuso, bus saugomi savo unikalioje, labai skirtingoje formoje, kurdami tolesnes kliūtis užstatymui keistis ir tankėti.
Bandymai įterpti abstrakčiai „istoriškai“ dekoruotus pastatus toliau didins formų ir informacinį triukšmą miesto vaizde. Bendrai palankiau yra vertinami tie pastatai ir vietos, kurie išsaugo „tikras“, toje vietoje buvusias architektūros detales (pvz. viešbutis buv. ryžių malūno pastate, apskrities bibliotekos priestatai ir pan.). Išsaugota viena kita originali detalė suteikia originalumo visam pastatui. Net jei tokiu būdu pastatai netampa labiau išraiškingais, jie geriau įsipina aplinkoje. Fragmento gali pakakti, kad užduotų naujam pastatui derantį mastelį, ritmą, medžiagas. Visu nauju statiniu bandant stilizuoti, ar įmituoti kiekvieno savaip suprastą kontekstą, rizikuojama nepataikyti. Naudingiau būtų tikras detales, išlikusias, ar atkurtas, įkomponuoti jų tikrose vietose. Autentiška smulkmena gali būti vertingesnė už didžiules brangias butaforijas. Išsaugotas, ar atkurtas fasado fragmentas, įėjimo ar įvažiavimo vieta, pakartotas langų ritmas ar siluetas gali rasti savo formų tęsinį gretimo pastato detalėse. Taip mikro lygmeniu (kuriame ir suvokiamos erdvės senamiesčiuose) galima kurti vienovės ir harmonijos oazes, išliekant sąžiningu ir savo laikmečiui, kuriant šiuolaikišką architektūrą.
|
|
|
|
Buv. ryžių malūno pastatas (www. http://uostamiescioprojektas.lt/) |
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka (https://lietuvai.lt/) |
Toks kūrybos metodas nėra naujas, jis yra senamiesčiams būdingas. Daugelis senųjų pastatų yra statyti vis perstatant jų vietoje prieš tai buvusius, perimant, integruojant dalį ankstesnio statinio. Tai lyg natūralus augimas, tokia architektūra galėtų būti vadinama „augmentine“ (nuo lot. „augmentum“- augimas), t.y. auganti. Tokia architektūra reikštų jos „išauginimą“ iš prieš tai čia egzistavusios architektūros, jos netiražuojant, neišpučiant, bet „užauginant“ panaudojus menines priemones. Miesto masteliu tai būtų vietovėje egzistavusių architektūros bruožų panaudojimas naujos architektūros kūryboje. Galima įžvelgti, kad toks kūrybos metodas buvo taikomas prieškario Klaipėdoje, kuomet architektai įterpdavo raudonų plytų mūro fragmentus ir elementus į savo kuriamus modernius pastatus. Vėlesnė raudonų plytų miesto koncepcija tai pratęsė, taigi, Klaipėdai tai būdinga. Geresnis šio seno metodo supratimas apsaugotų Klaipėdą nuo nebūdingų, klaidinančių imitacijų, palengvintų architektūrinės savasties ir patirties išsaugojimą ir tęstinumą. Auginamos architektūros metodas galėtų padėti visiems rasti subtilesnį ryšį su miestu ir vieta, kuriame kuriama, investuojama, padėtų sutaikyti paveldo apsaugos ir darnaus vystymo prioritetus, leistų miestui tankėti ir vystytis, nešvaistant jo riboto ekonominio ir demografinio potencialo naujų teritorijų urbanizavimui.
Pravartu išmanyti, kokia architektūra, jos detalės yra būdingos vietai ar objektui, kad naujiems kūrėjams ši informacija būtų pasiekiama ir suprantama. Klaipėdos senamiesčio detales rinko ir tyrė vietinės restauratorių dirbtuvės, dabar ši medžiaga pabirusi archyvuose, sunkiau randama. Laiko ir dėmesio stygius, skurdina naujus projektus. Visuomenei pripažįstant, kad senamiesčiuose yra jai svarbios vertybės, reikalinga, kad būtų vėl skiriamos lėšos tyrimais, informacijos atnaujinimui. Be paveldosaugos biurokratų, reikalinga praktinė restauratorių veikla, dirbtuvės, galinčios operatyviai suremontuoti, išsaugoti svarbias detales nuo išnykimo.
Klaipėdos architektų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos surinkti ir išleisti Klaipėdos senamiesčio detalių katalogą. Tai ne tik pastanga išsaugoti Klaipėdos miesto architektūros sąvastį, bet ir galimybė įnešti savo kartos indėlį į bendrą kultūros lobyną. Numatytasis urbanistinių kompetencijų centras taip pat reikšmingai prisidėtų prie tyrimų ir kūrybinės išminties sklaidos.
Išvados:
– Miesto savitas, atpažįstamas vaizdas yra pageidaujama savybė, kurį verta puoselėti profesionaliai, stiprinant teigiamas puses. Savitu bruožu gali būti ne vien triukšminga architektūra, bet ir jos savitas santykis su egzistuojančia aplinka, sąlygotas objektyvių, mieste pasikartojančių aplinkybių, egzistuojančių apribojimų.
– Klaipėdos miestas patiria demografinių ir ekonominių iššūkių, kad atlieptų keliamus lūkesčius išlikti patraukliu kitų panašių miestų kontekste, todėl svarbu, kad čia būtų stiprinamos žinios apie miestą t. y. būtų investuojama į urbanistines kompetencijas. Architektūros sėkmei svarbu ne tik architektams, bet ir objektų statytojams suprasti ir prisiimti atsakomybę už rezultatus.
– Meninių idėjų, architektūriniai konkursai išlieka geriausias būdas alternatyvoms įvertinti ir išrinkti, kol dar pakeitimai įmanomi, geriausias būdas miesto savitumui puoselėti. Tokių konkursų organizavimo gebėjimus verta ugdyti urbanistinių kompetencijų centre.
– Verta visuomenės lėšomis puoselėti ir skatinti pažinti vietos architektūros ypatybes, kad nauja architektūra istorinėje aplinkoje galėtų kokybiškai išaugti iš paveldėtosios, kuriant savitą kultūrą, naujas jos turinio išraiškas.
LASKAO Valdybos pirmininkas
Architektas Mantas Daukšys
Panaudota literatūra:
– Nauja architektūra istorinėje aplinkoje: kūrimo patirtis. Eglė Navickienė, Vilnius, Technika, 2006
– Retroversion in Elbląg – an attempt at a critical assessment of the tendencies in the reconstruction of historic towns. Maurycy Hadrian Domino, 2019 m. https://ochronazabytkow.nid.pl/wp-content/uploads/2019/08/OZ_1-2017_04_Domino.pdf
Miestas yra sudėtingas ir brangus žmonių išradimas, kuris kinta, pokyčius galima įtakoti. Miestą verta tirti, apie jį verta diskutuoti, apmąstyti. Šiuo darbu to ir siekiama.
URBANIZACIJA
Miestų susiformavimą skatina urbanizacija – žmonių kėlimasis iš maisto gamybos vietų, kur dauguma savo poreikių patenkina patys (kaimų ir viensėdžių), į mainų vietas, kur mainomasi viskuo – gebėjimais, žiniomis, ištekliais, galimybėmis ir kt.. Natūralu, kuomet tikimasi atiduoti mažiau, mainais gaunant naudos daugiau. Didesnis miestas žada daugiau galimybių naudingiems mainams, didesnę mainomų vertybių įvairovę, t.y. traukia labiau, nei mažesnieji. Motyvai, kurie patrauktų judėjimą atgaline kryptimi yra silpnesni, todėl tokiam veiksmui reikalinga išorinė paskata.
Lietuvoje pirmoji masinės emigracijos iš kaimų banga vyko 1960-1990 m., Valstybei taikant reguliavimo priemones, buvo suformuota 10 regioninių miestų, iš kurių 5 buvo vadinami didžiaisiais. Pakeitus politinį režimą, naujų galimybių laikotarpiu Lietuvos miestai atsidūrė natūralioje konkurencijoje su pasaulio miestais. Pralaimint, netekant gyventojų, miestų patrauklumas mažėja. Vilnius, Kaunas, Klaipėda išliko gyventojų traukos, koncentracijos branduoliais dėka migracijos šalies viduje, kiti susitraukė reikšmingai (pvz. Šiauliai – trečdaliu). Nuo 2019 m. į šalį jau atvyksta gyventi daugiau nei iš jos išvyksta, tačiau tik Vilniaus miestas auga, tuo tarpu Kaunas, Klaipėda išlieka mažėjančiais, gyventojų daugėja tik juos supančiuose regionuose. Žemesnio rango miestai yra tapę tarpinėmis migracijos stotelėmis. Susirinkdami išvykėlius iš mažesnių gyvenviečių, atiduoda aktyvesnę dalį didesniems centrams. Procesas būdingas daugeliui išsivysčiusių šalių, buvusioje rytų Europoje labai ryškus. Agresijos iš rytų išvarytieji atvykėliai, teigiama, nepakeis bendros tendencijos, aktyvesnė jų dalis migruos toliau, arba atgal.
 2002 m. LR Bendrasis planas. Urbanistinis karkasas
|
 2021 m. LR Bendrasis planas. Urbanistinė struktūra
|
Klaipėdos ekonomikos varikliu vadinamas jūrų uostas patiria iššūkių dėl konfrontacijos su rytų valstybėmis, kuri dar gręsia tęstis ilgai. Demografinės prognozės rodo, kad gyventojų šalyje toliau mažės (nuo 2810 tūkst. 2022 m., iki 2200 tūkst. 2050 m.). Intensyviai vystomi ryšiai su likusia Europa (kelių, geležinkelių, oro uostų infrastruktūra), atrodo, aplenkia šalies vakarus, taip dar mažėjant šios dalies patrauklumui pagrindinių centrų atžvilgiu. Įvertinus neigiamas tendencijas, galima prognozuoti, kad Klaipėdai išlaikyti metropolinio miesto statusą gali ir nepavykti. Kaimynėse Latvijoje, Estijoje išsiverčiama ir su vienu, sostinės, metropoliu. Neįgyvendintų ankstesnių šalies planų patirtis nurodo tokią tikimybę būsiant labiau tikėtina, nei kitos. Reikalingos valingos pastangos, ambicijos ir veiksmai, kad įvyktų kitaip.
Viena identifikuotų problemų šalyje – kad miestai vis dar suvokiami politiškai, savivaldybės ribose, nors tikrovėje miestų sistemos peržengia vienos savivaldybės ribas. Yra buvę nuomonių, kad pasikeitus visuomenės santvarkai, rinka pati viską sureguliuos, tačiau tokie lūkesčiai nepasiteisino. Nekontroliuojama urbanizacija išaugina nelygybės, atskirties ir pan. problemas, kurias vis tiek tenka spręsti viešais ištekliais, tik vėliau ir brangiau. Todėl reikalingas plėtros reguliavimas, paremtas nuolatine duomenų analize ir pasekmių vertinimu. Savivaldybės architektui, jo skyriui tokia užduotis per sunki didelio miesto atveju. Priklausomybė nuo savivaldybės vadovų įtakoja sprendimus. Reikalinga gebėti veikti nešališkai, turėti specifinių žinių ir gebėjimų, kurie sukaupiami per laiką, kurių perdavimui reikalinga institucinė atmintis.
Rengiant Klaipėdos miesto savivaldybės 2021-2030 m. strateginį plėtros planą nustatyta grėsmė planams įgyvendinti – „Kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių stoka teritorijų planavimo srityje tiek vietiniu, tiek nacionaliniu mastu“. Numatyta priemonė problemai spręsti: „Suformuotas teritorijų planavimo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros kompetencijų centras“ iki 2025 m. Tokius centrus turi kiti du Lietuvos didmiesčiai, tai buv. „Vilniaus planas“ ir „Kauno planas“. Tai aukštos kvalifikacijos darbo vietos, čia kuriama nauda keleriopai grąžinama toms pačioms savivaldybėms, miestams ir miestiečiams. Net savivaldybei traukiantis, gyventojams senėjant, kylant gyventojų ir šalies saugumo klausimams, iššūkiai išlieka, kaip tokiam miestui išlikti patraukliu ir gyvybingu, kaip pasikeitusioms sąlygoms pritaikyti infrastruktūrą, t.y. daugėja miestų racionalaus planavimo uždavinių, reikalaujančių strateginio mąstymo ir iniciatyvus įsitraukimo. Darbo vietos pačioje savivaldybėje yra ir išliks orientuotos labiau procedūrinių klausimų sprendimui. Biurokratiška jų prigimtis trukdo ilgalaikiam kūrybingam veikimui. Tačiau tokį veikimą užtikrina atvira, todėl skaidri žmonių ir idėjų konkurencija už savivaldybės sienų, tačiau galinti vykti jos įstaigoje ir efektyviai spręsti miesto savivaldai, politikams ir administracijai kylančius klausimus, įtraukti visuomenę, siūlyti ir vertinti paprastesnių sprendimų alternatyvas pati, formuoti kokybiškas užduotis sudėtingesnių sprendimų pirkimui rinkoje konkursų keliu.
Tokio kompetencijų centro veikla, atrodo, gali grasinti savivaldybės vadovų ambicijoms spręsti plėtros klausimus mažesniame rate (nes taip atrodo efektyviau). Natūralu siekti efektyvumo, tačiau svarbu matyti ir vertinti alternatyvas ir sprendimų pasekmes. Paskutiniais dešimtmečiais buvo daug padaryta sprendimų, planavimo ir statybos projektų miesto būklei pagerinti, tačiau didesnė dalis jų sukritikuota, atsisakyta, taip ir nepradėjus vykdyti. Tokį laiko ir lėšų eikvojimą galima mažinti, sprendimų alternatyvas specialistams įvertinant ankstyvesnėje stadijoje, formuluojant ilgalaikiais miesto iššūkiais pagrįstas urbanistinės plėtros strategijas. Savivaldybės lyderiams vengiant ir delsiant burti gabiausius urbanistus ambicingiems tikslams, šie išstumiami į kitus, konkuruojančius miestus. Atotrūkis tarp šalies bendrojo plano tikslų (išlaikyti Klaipėdai metropolinio centro statusą) ir realybės auga. Todėl galima būtų siekti, kad silpno, bet valstybės užsibrėžto išlaikyti metropolinio centro (Klaipėdos) urbanistinių kompetencijų centro steigimu ir veikla rūpintusi ir valstybės institucija (pvz. Aplinkos ministerija), pasiūlant įtraukti ir architektų bendruomenės atstovus (kad ir stebėtojų teisėmis).
2024 m. kovo 28 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija narių susirinkime priėmė rezoliuciją, kurioje kviečiama Klaipėdos miesto valdymo, mokslo ir kitoms institucijoms susirūpinti Klaipėdos miesto urbanistine plėtra, bendradarbiauti, skiriant deramą finansavimą urbanistinės plėtros klausimų sprendimui, kurti ir steigti Klaipėdos miesto urbanistinių kompetencijų centrą, įgyvendinant šį Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio plėtros plano sprendinį.
KRAŠTOVAIZDIS
Miestas yra žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį nulėmė gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai, jų sąveika. Žmonių vaizdinys apie įvairiausiais ryšiais susijusių komponentų teritorinį junginį apibūdinamas kraštovaizdžiu, o vaizdinys priklauso nuo žinių, kurias turime apie stebimus komponentus. Egzistuoja skirtingi požiūriai, didelė dalis miesto naudotojų aplinkos kokybę labiau vertina želdinių prisotinimo kriterijais, nei pastatytų objektų kokybės kriterijais, kurie nėra tokie aiškūs ir suprantami. Tačiau miesto fizinę formą nulemia būtent pastatytoji aplinka, ji formuoja žmonėms tinkamas erdves mieste, miestiškąjį kraštovaizdį (miestovaizdžius).
Urbanistikos mokslas yra nustatęs dėsningumus ir metodus, kaip erdvės žmogui mieste turėtų būti formuojamos palankiausiu būdu, atsižvelgiant į kintančius aplinkos apsaugos reikalavimus, ekonomiką, technologijas ir visa kita, kas veikia žmonių ir miesto raidą. Egzistuojanti, nors tobulinama, teritorijų planavimo praktika neskiria pakankamai dėmesio ir nepanaudoja urbanistikos mokslo pasiekimų. Jos nepakanka, kad įtakoti pastatytos aplinkos pokyčius teigiama linkme. Dažna statyba prasideda nuo pasipiktinimo, kokia ji netikėta. Reikalinga būtų aiškiau formuluoti konkretaus planavimo projekto tikslus, jų realizavimui numatomus veiksmus, resursus ir laiką. Darnaus vystymo terminija yra patogi, kad sukurti pažangaus planavimo iliuziją visuomenei. Tačiau realų būsimų statybų rezultatą mieste numatyti, pamatyti ir įvertinti geriau padeda urbanistinio projektavimo metodai. Tokiam projektavimui reikalingi didesni ištekliai, nei architektūriniam projektui – trumpiausiam keliui iki statybų pradžios. Todėl čia reikalinga papildoma miesto ambicija ir įsitraukimas, kaip ir didesnis miesto bendrapiliečių įtraukimas.
Klaipėdos miesto kraštovaizdžio tvarkymui 2015 m. buvo parengtas specialusis planas, kuriame suformuluota vizija: mieste sukurta savita miestovaizdžių mozaika, sudaryta iš teritoriniuose vienetuose kompoziciškai išbaigtų ir vizualiai vientisų struktūrų (užstatymo, susisiekimo, želdinimo) kurias toliau puoselėja ir tobulina ten gyvenančios bendruomenės, naudodamos menines tvarkymo priemones. Numatyta sprendinius detalizuoti rekomendacijomis, gairėmis. Vėliau parengta centrinės dalies apšvietimo schema, meninių akcentų dėstymo schema. Pažangiai tvarkomuose miestuose gairėmis siekiama įtakoti privačių investuotojų sprendimus ankstyviausioje stadijoje, kol alternatyvos įmanomos.
Klaipėdoje stipriausiai paveikus stebėtojui yra persipinantys uosto ir miesto vaizdai. Tik uostamiestyje architektūrą papildo ir nuolat keičia laivų siluetai ir techniniai įrengimai. Tokie miestovaizdžiai yra nepabostantys, jie ypatingai geidžiami, tapomi ir fotografuojami. Miesto bendrojo plano koncepcijoje skelbiama „pagrindinė miesto idėja yra uosto ir miesto sąveika ir jos teritorinė išraiška“. Iš čia galima būtų pasidaryti išvadą, kad uosto ir miesto sąveikos nulemti miestovaizdžiai ir yra toji architektūrinė Klaipėdos miesto vizija. Trokštame matyti taip urbanizuotą aplinką, kad joje vis pasikartotų uosto įrenginių, laivų, ar atviro vandens motyvas. Prie vandens esančias dykras pirmiausia ir verta pertvarkyti, o gamtines vertybes – apsaugoti.
Gamtos duotas kontekstas Klaipėdos miestui – būti prispaustam prie kranto. Dėl mažai išraiškingo reljefo, vertingiausi ir geidžiamiausi gamtovaizdžiai matomi pajūryje. Čia taip pat didžiausi uosto verslo interesai. Čia susikerta aukščiausios vertės gamtinio karkaso, ir įvairiausio kultūros paveldo teritorijos. Tokių teritorijų naudojimą reguliuoti apsunkina du atskiri miesto ir uosto bendrieji planai. Čia egzistuoja didžiulis poreikis toms urbanistinėms kompetencijoms, kurių net nėra kituose miestuose, jos turėtų būti ugdomos čia, Klaipėdoje. Danės upės slėnis, kiti lokalūs vandens ir reljefo dariniai urbanistinio planavimo ir projektavimo priemonėmis gali būti paversti patraukliomis alternatyvomis pajūriui, juos eksponuojant, pritaikant lankymui. Kitaip jie bus užstatomi (pavyzdys – naujausios mokyklos statyba stačiame Danės šlaite, vietoje čia egzistavusio brandaus želdyno), prarandant tokių vietų potencialą ir toliau didinant lankytojų spaudimą pajūriui. Verslui ir politikams reikalinga lengviau, greičiau pasiekti atsakingų ir kūrybingų urbanistų paslaugas, kad matyti ir priimti geriausius mokslui pasiekiamus sprendimus.
Klaipėdos miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, 2015 m. |
|
Klaipėdos miesto bendrasis planas, 2021 m. |
Klaipėdos m. 2021 m. patvirtintu bendruoju planu siekta gamtinės aplinkos ir pastatytosios aplinkos sugyvenimo klausimus išspręsti kompleksiškai ir ilgam. Tačiau sukurti ir nauji iššūkiai. Sprendiniais yra numatyta naujų vertingiausių pamario ir pajūrio miškų urbanizacija, pažymint, kad reikalinga sudaryti galimybes jai vykti „subalansuotai“. Kita vertus, iš bendrojo plano panaikinta Žiemos uosto teritorijų naudojimo konversijos siekiamybė, nors daugelį metų klaipėdiečiai to siekė kaip sprendimo, galinčio kompensuoti uosto pramonės neigiamą poveikį tankiai gyvenamam miesto centrui. Darnios plėtros siekis išlieka deklaratyvus, lieka neaišku, kaip urbanizacijos poveikį „balansuoti“ ir kompensuoti praktiškai. Naivu tikėtis, kad tai pavyks tik savivaldybės biurokratams tramdant investuotojus. Plėtra suinteresuotos pusės samdomi ekspertai negarantuos objektyvaus vertinimo, reikalinga pritraukti, ugdyti nešališkų ekspertų kompetencijas.
Bendruoju planu aprašomas „policentrinio miesto struktūros formavimas“ atrodo problematiškas, vertinant miesto demografiniais išteklius, ekonomikos galimybes ir egzistuojančius teisinius įrankius. Mažėjant gyventojų, Klaipėda varganai tvarkosi ir su vienu centru (nesutvarkoma centrinė aikštė, neužstatytos II pas. karo dykros senamiestyje ir jo buv. pramoninėse prieigose), nerandama priemonių įtakoti, kad centrą įprasminantys visuomeniniai objektai atsirastų bent kiek centrinėse vietose (naujasis teismas iškils periferinėje Kauno g.). Iššūkiu atrodo „miesto centro zona“ vadinti tolimiausią, sunkiausiai pasiekiamą neurbanizuotą užkampį – Stariškių pievą prie marių. Čia netikėtai turės rastis „didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji aplinka, administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos“, nors daugelį dešimtmečių čia klaipėdiečiams žadėta rekreacinio uostelio, naujos marinos vieta.
Urbanistikos mokslo ir meno pasiekimai nėra taikomi Klaipėdoje sistemiškai, greičiau epizodiškai, tik sėkmingai susiklosčius aplinkybėms. Architektūrinių konkursų vengiama, nors jie galėtų bent jau paskutinėje sprendimų stadijoje nagrinėti ir siūlyti „subalansuotas“ statybų alternatyvas. Sprendimus bandoma pagrįsti pavienėmis, atsitiktinai (mažiausia kaina) parinktų rengėjų galimybių studijomis. Tačiau politikų populiarumo siekių iššauktos, todėl atsitiktinės miesto sistemai, studijos negali pakeisti sistemingo darbo. Planavime, projektavime labai svarbu ne tik surinkti duomenis, išnagrinėti alternatyvas ir pasirinkti sprendimą, bet ir stebėti pasekmes, kad, prireikus, sprendimus pakoreguoti, iš klaidų mokytis. Vienkartinių studijų rengėjai taip neveikia. Negautos šios srities paslaugos metai po metų akumuliuojasi į praradimus gyvenimo kokybei ir verslui. Dėl to miesto patrauklumas mažėja tų miestų atžvilgiu, kurie urbanistikos klausimus sprendžia sistemiškai, t. y. kuria ilgalaikę naudą.
Klaipėdos architektų bendruomenė nuolat primena, kas jau buvo atrasta ir ko siekti verčia metropolinio miesto statusas. Aiškumo dėlei, akcentuojami svarbiausi miesto vaizdui dalykai:
– Miesto centro reikšmę reikia stiprinti urbanistinėmis priemonėmis (įrengiant pėsčiųjų gatvę senamiestyje, puoselėjant statinius ir teritorijų įrangą, įgyvendinant pakrančių naudojimo konversijos, naujo tilto statybos planus);
– Žiemos uosto teritorijos naudojimui reikalinga konversija, grąžinant ją į miesto struktūrą;
– Miesto plėtrą į pietus reikalinga vainikuoti numatytu rekreaciniu kompleksu – naująja Marina;
– Svarbiausių objektų architektūrą reikalinga puoselėti, į ją investuoti, prižiūrint turimus unikalius objektus ir rengiant architektūrinius konkursus svarbiausiems savojo laikmečio objektams.
LASKAO Valdybos pirmininkas
Architektas Mantas Daukšys
Panaudota literatūra:
– Lietuva 2030 – Bendrasis planas, https://www.bendrasisplanas.lt/;
– Klaipėdos miesto bendrasis planas, https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/administracija/miesto-bendrasis-planas/218/;
– Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo bei aplinkos estetinio formavimo, miestiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas, 2015 m. https://architektams.lt/wp-content/uploads/2021/12/specialiojo-plano-leidinys.pdf
– Urbanizacija ir urbanistikos interpretacijos. Pranciškus Juškevičius, 2013 m., žr. https://leidykla.vda.lt/Files/file/Acta_71/Acta_71_01_P_Juskevicius_13_21p.pdf;
– Miesto urbanistinės formos samprata ir jos taikymo galimybės Lietuvoje Agnė Ivanauskaitė 2015 m., https://www.lituanistika.lt/content/67898
– Ar mažėjantis pramonės miestas gali tapti geresne vieta gyventi ir dirbti? Gintarė Pociūtė-Sereikienė, 2019 m. http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/40733-ar-mazejantis-pramones-miestas-gali-tapti-geresne-vieta-gyventi-ir-dirbti.
Kviečiame architektus, viešųjų erdvių menininkus, kraštovaizdžio ir miestų planavimo profesionalus dalyvauti Klaipėdos Pakrantės parko architektūrinės idėjos ir krantinės sutvarkymo kūrybinėse dirbtuvėse.
Registruotis iki š. m. balandžio 16 d.
Kūrybinius sumanymus pateikti iki gegužės 07 d.
El. Paštu: dirbtuves@varioburnos.com
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai bus paskelbti gegužės 10 d.
Dirbtuvės organizuojamos gegužės 17-18 d. Klaipėdoje,
AB „Klaipėdos baldai“ patalpose (Joniškės g. 21).
Iniciatorius – AB „Klaipėdos baldai“
Organizatorius – VšĮ „Vario burnos“
Partneris – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Daugiau informacijos:
https://www.sba.lt/lt/naujienos/klaipedos-pakrantes-parkas
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinio susirinkimo rezoliucija dėl Klaipėdos miesto urbanistinės plėtros
Mes, architektai
Matydami Klaipėdos miesto potencialą būti vienu iš didžiųjų ir tvariai vystomų miestų, su visomis iš to kylančiomis galimybėmis ir atsakomybe prieš miesto ir šalies piliečius;
Siekdami panaudoti architektūros mokslo ir meno pasiekimus, ugdant ir puoselėjant Klaipėdos regiono savitumą, kultūrą, auginant Klaipėdos miesto galias;
Kviečiame Klaipėdos miesto valdymo, mokslo ir kitas institucijas susirūpinti Klaipėdos miesto urbanistine plėtra, bendradarbiauti, skiriant deramą finansavimą urbanistinės plėtros klausimų sprendimui, kurti ir steigti Klaipėdos miesto urbanistinių kompetencijų centrą, įgyvendinant šį Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio plėtros plano sprendinį.
Konstatuojame, kad šiuo metu Klaipėdos miesto urbanistiniam vystymui reikalinga pridėti gyvo administravimo, planavimo išminties ir gebėjimų. Strategijų, galimybių studijų, planavimo dokumentų įgyvendinimui trūksta kvalifikuotų architektūros ir urbanistikos specialistų didesnio įtraukimo.
Pabrėžiame, vieni valstybės tarnautojai ir verslo subjektai nėra pajėgūs spręsti Klaipėdos miesto tvariam vystymui keliamus uždavinius ir tinkamai atliepti visuomenės poreikius. Svarbiausių didelio miesto teritorijų ir objektų vystymą būtina koordinuoti skaidriai, savivaldybės lygiu, įdarbinant planavimo, projektavimo profesionalus, pritraukiant mokslą.
Pažymime, kad didesni Lietuvos miestai rodo geresnius rezultatus, koordinuodami urbanistinę plėtrą dar ir per savivaldybei priklausančias įmones. Sprendžiami klausimai: tikrovės duomenų rinkimo ir analizės, galimybių nagrinėjimo ir studijų rengimo, teritorijų planavimo ir užduočių rengimo, visuomenės informavimo ir įtraukimo, įvairiausių konkursų inicijavimo, siūlymų vertinimo, įgyvendinimo ir statinių naudojimo priežiūros, paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo, ekologinės būklės gerinimo, sveikatos ir kiti. Jie aktualūs ir Klaipėdos miestui. Atidėti sprendimai – tai negautos paslaugos ir prarastos galimybės gyventojams, verslui, šaliai.
Atkreipiame dėmesį, kad ne formaliai sprendžiant kylančius urbanistinės plėtros klausimus, yra išnaudojamos egzistuojančios skirtingų sričių profesionalų kompetencijos, kuriamos naujos žinios, keliamas mokslas ir konkurenciniai gebėjimai. Verta įtraukti nevyriausybines profesines organizacijas ir auginti būsimus specialistus, vėliau galinčius tęsti karjeras toje pačioje savivaldybėje ir su kaupu grąžinti lėšas, išleistas tokiai institucijai.
Priimta 2024 m. kovo 28 d.
Pranešame, kad 2024 m. kovo 28 d. 13:30 val., adresu Bažnyčių g.6-1 (salė III aukšte), Klaipėdoje šaukiamas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis narių susirinkimas ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencija.
Lietuvos architektų sąjungos ir LAS Klaipėdos skyriaus jubiliejų pagerbimas bendra „šimtmečio” nuotrauka kieme (13.30 val., bus fotografuojama viešai skelbiamai nuotraukai, kviečiame dalyvauti).
14:00 LAS Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis narių susirinkimas
DARBOTVARKĖ:
- Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimas, darbotvarkės tvirtinimas.
- Balsų skaičiavimo komisijos rinkimas.
- Revizijos komisijos ataskaitos tvirtinimas.
- 2023 metų Asociacijos veiklos ataskaitos ir finansinės atskaitomybės tvirtinimas.
- Asociacijos valdybos pirmininko rinkimas.
- Asociacijos valdybos rinkimas.
- Asociacijos revizijos komisijos rinkimas ir jos pirmininko tvirtinimas.
- Asociacijos narių pasisakymai aktualiomis temomis, visuotiniam susirinkimui pateiktų pasiūlymų svarstymas bei tvirtinimas.
- Kiti klausimai.
16:00 LAS Klaipėdos skyriaus konferencija
DARBOTVARKĖ:
- Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimas, darbotvarkės tvirtinimas.
- Balsų skaičiavimo komisijos rinkimas.
- 2023 metų LAS Klaipėdos skyriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas.
- LAS Klaipėdos skyriaus pirmininko rinkimas.
- LAS Klaipėdos skyriaus valdybos narių rinkimas.
- LAS Klaipėdos skyriaus Etikos komisijos ir jos pirmininko rinkimas.
- Kiti klausimai.
Kandidatūros į LASKAO valdybos pirmininko ir LAS Klaipėdos skyriaus pirmininko pareigas, temos pasisakymams ir asociacijos narių pasiūlymai visuotinio susirinkimo ir (ar) konferencijos svarstymui registruojami iki 2024 m. kovo 24 d.
Dėl visuotinio narių susirinkimo ir (ar) konferencijos darbotvarkės klausimų paaiškinimų bei visos su tuo susijusios informacijos kreiptis el. paštu archsajunga@architektams.lt
Kviečiame teikti medžiagą 23-ajam Klaipėdos regiono architektūros apžvalgos leidiniui „Klaipėdos architektūra 2023“
Nuo 2001 m. kasmet leidžiamas periodinis leidinys „Klaipėdos architektūra“ jau tapo vienu reikšmingiausių Klaipėdos regiono architektūrą pristatančių leidinių šalyje, pažįstamas tiek profesionaliai architektų bendruomenei, tiek ir jauniesiems specialistams bei studentams. Tai – vienintelis leidinys Lietuvoje, skirtas konkretaus regiono architektūros metinei apžvalgai, leidžiamas jau 23 metus. Leidinys apibendrina ir pristato paskutiniais praėjusiais metais sukurtus architektų darbus Klaipėdos regione, taip pat šio regiono architektų laimėjimus svetur ir leidžia kritiškai įvertinti kūrybos kokybę, jos tendencijas santykyje su Lietuvos ir pasaulio architektūros ieškojimais.
Leidiniui pateiktos medžiagos pagrindu planuojama paroda (kuratoriai architektai Gediminas Petrauskas ir Vladas Balsys), aplankysianti regiono bendruomenes jų savivaldybėse. Darbus pateikę autoriai bus pagerbti leidinio įteikimu Klaipėdoje, parodos atidaryme, pažymint tarptautinę architektų dieną.
Medžiaga teikiama užpildant anketą: https://forms.gle/abeeLiv2m82Wa1wu7
● Anketa susideda iš tekstinės ir grafinės dalies. Tekstinėje dalyje pateikiami atsakymai kaip nurodyta pavyzdžiuose. Grafinėje dalyje pateikiama medžiaga JPG, PNG arba PDF formatu (min 300dpi), maksimalus vieno failo dydis 10 MB.
● Kiekvienam projektui pildoma atskira anketa.
● Leidiniui teikiami projektai turi būti sukurti arba realizuoti 2023 metais.
● Projekto anketos pateikimo terminas iki 2024 m. balandžio 30 d. (imtinai).
● Pateikus anketą, per 2 d.d. atsiųsime patvirtinimą, kad medžiagą gavome.
Atrenkant projektus, pirmenybė teikiama:
● Lietuvos architektų Klaipėdos apskrityje (Klaipėdos mieste; Palangos mieste; Neringoje; Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonuose) suprojektuotiems ir (arba) realizuotiems objektams, taip pat čia architektūros konkursuose premijuotiems darbams;
● Klaipėdos apskrities architektų nacionaliniams ar tarptautiniams architektūros konkursams sukurtiems darbams;
● Klaipėdos apskrities architektų Lietuvoje arba užsienyje architektūros konkursuose premijuotiems darbams, suprojektuotiems ir (arba) realizuotiems Lietuvoje arba užsienyje.
Leidinio sudarytoja (kuratorė), siekdama leidinio turinio aktualumo ir kokybės, pasilieka teisę atrinkti pateiktą medžiagą, paprašyti atlikti teikiamos medžiagos pataisymus ar papildymus.
Leidinio redakcinė komisija pasilieka teisę neįtraukti į leidinį projektų, jei šie yra prastos kokybės ir (arba) netinkamos apimties.
Leidinio redakcinė komisija*: Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Miglė Rybelė, Vaidotas Dapkevičius, Gerda Antanaitytė, Mantė Černiūtė-Amšiejienė, Marijus Mockus, Gediminas Petrauskas ir Vladas Balsys.
*komisijos sudėtis gali keistis
Kontaktinis asmuo
Leidinio sudarytoja
Architektė Miglė Rybelė
Tel. Nr.: +370 651 76896
El. paštas: laskao.leidinys@gmail.com
Šiemet maloniai kviečiame visus norinčius finansiškai prisidėti prie leidinio, kuriančio Lietuvos architektūros ir kultūros istoriją. Paramos, pagal galimybes, laukiame tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Rėmėjai bus pagerbti įrašu leidinyje.
Gavėjas: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija
Sąskaitos Nr.: LT077300010002328512, AB „Swedbank“
Banko kodas: 73000
Paskirtis: Parama leidiniui Klaipėdos architektūra
