Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras” kartu su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Lietuvos architektų sąjunga, iš dalies remiami Lietuvos kultūros tarybos, šį rudenį įgyvendino remiamą taikomąjį tyrimą „Pramonės zonų konversijų galimybių studija”. Tyrėjų įžvalgos ir rezultatai buvo pristatyti susirinkusiam vystytojų, architektų, akademinės bendruomenės, savivaldos ir visuomenės atstovų ratui.
Konversija – tai ne tik apleistų pramoninių teritorijų sutvarkymas, tai procesas, kurio metu teritorija vėl tampa aktyvia miesto dalimi ir yra įveiksminama gyventojų reikmėms.
Pramoninių teritorijų konversijos teisinę situaciją apžvelgusi advokatė Kristina Matvejenkaitė akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teisenoje nėra detalaus teisinio konversijos termino apibrėžimo. Advokatė siūlo skirti kelis konversijos tipus – „maksimalioji” konversija, kai nugriaunami esami ir kuriami nauji statiniai, ir „taikomoji” konversija, kai esami pastatai pritaikomi naujai veiklai.
Sukaupta patirtis ir realizuoti pavyzdžiai rodo, jog pramonės objektų konversijų galimybės sulaukia vis didesnio vystytojų dėmesio. Pasirenkant konversijos mastą (maksimaliai išvalant turimą erdvę ar pritaikant esamas konstrukcijas ir erdves) vertinama pastato būklė, teritorijos vieta, esama tarša, nauja funkcija ir kt. Vis dėlto dažniau pasirenkamas esamų statinių ir įrengimų demontavimas. Dažnai tam įtakos turi didesnis darbų efektyvumas ir greitesnis projekto atsiperkamumas.
Architektūrologė Aida Štelbienė siūlo atsižvelgti į tapatybės architektūroje paiešką ir naujuose projektuose ateinančioms kartoms išsaugoti senųjų buvusių pramonės teritorijų ženklus. Įkvėpimo galima pasisemti iš užsienio vystytojų, kai ankstesnės statinio paskirties ir architektūros tapatybė išsaugoma sėkmingais architektūriniais sprendimais sujungiant skirtingų funkcijų senąsias ir naująsias erdves, kūrybingai panaudojant likusius įrengimus ar konstrukcijos elementus ar net naujais pastatais išsaugant buvusį teritorijos urbanistinį audinį.
Architektas Mindaugas Pakalnis savo pranešime minėjo, kad Vilniaus mieste įsisavinta trečdalis esamo konversinių zonų potencialo. Architektas taip pat akcentavo konversijos projektų daugiafukciškumo svarbą bei indėlį kuriant naujas viešąsias erdves.
Pranešėjai pabrėžė, kad tinkamam pramoninių zonų konversijos procesui reikia nuoseklumo, bendros vizijos ir kryptingo bendradarbiavimo, kuo ankstesnėje proceso stadijoje įtraukiant ir visuomenę.
Renginio pranešimai:
Mindaugas Pakalnis – „Konversija – mada ar neišvengiamybė?“ Download File
Aida Štelbienė – „Pramonės teritorijų konversijos ir jų tapatybė“ Download File
Kristina Matvejenkaitė – „Pramonės teritorijų konversija. Teisinė padėtis“ Download File
KIP „Architektūros centras” informacija
Lietuvos Kultūros Tarybai paskelbus konkursą „Pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinį paviljoną 15-oje Venecijos architektūros bienalėje 2015 m. ir įgyvendinti projektą 2016 m. “, Lietuvos architektų sąjunga kviečia dalyvauti Lietuvos architektūros paviljono Venecijos bienalėje idėjų konkurse.
Konkurso būdu išrinkta geriausia Lietuvos architektūros paviljono Venecijos bienalėje idėja bus įtraukta į paraišką, kurią Lietuvos kultūros tarybai teiks Lietuvos architektų sąjunga.
Nors 2016 m. Venecijos architektūros bienalės tema dar nepaskelbta, paraiškas LKT galima teikti iki 2015 m. sausio 27 d. Todėl kviečiame teikti idėjas, kurios atitiktų šiuos LAS Tarybos patvirtintus kriterijus:
– idėjos aiškumas, „stiprumas“
– „lietuviškumas“: Lietuvai aktualios problemos, temos, kurioje atsiskleistų lietuviška specifika, nagrinėjimas
– daugiasluoksniškumas: kad ekspozicija būtų patraukli ir įdomi ir lankytojui, skiriančiam apžiūrai kelias minutes, ir lankytojui, norinčiam giliau nagrinėti temą
– originalus, publiką įtraukiantis pateikimas
– racionalumas: reali, įgyvendinama idėja, racionalus biudžetas
– galimybė ekspoziciją demonstruoti vėliau skirtingose vietose
Projektų konkursui teikiami projektai neribojami temos ar išraiškos priemonių atžvilgiu.
LKT kvietime siūloma, kad ekspozicijos plotas neviršytų 200 m², tačiau konkreti vieta Lietuvos paviljonui dar neparinkta.
Konkursui pateikti:
1. aiškinamąjį raštą, kuriame turi būti išsamiai išdėstyta projekto idėja, nurodant projektui pasirinktus menininko (-ų) kūrinius, medžiagas, iš kurių kūriniai sukurti arba bus kuriami, projektui įgyvendinti naudotina techninė įranga ir kitos priemonės ir įranga;
3. ekspozicijos brėžinį/eskizą popieriuje (formatas A3);
4. projekte dalyvaujančio (-ų) menininko (-ų) kūrybines biografijas;
5. duomenis apie projekto kuratorių (-us);
6. projekto įgyvendinimo veiksmų planą;
7. informaciją apie ekspozicijos įrengimo technines priemones;
8. projekto sąmatą;
9. Neprivalomai: pateikti pasiūlymus dėl projekto reklamos ir viešųjų ryšių;
Vienas autorius (komanda) gali pristatyti neribotą projektų skaičių.
Projektus iki 2015 m. sausio 15 d. 15:00 val. pateikti Lietuvos architektų sąjungai el. paštu info@architektusajunga.lt (galima siųsti per WeTransfer, Dropbox ar kt. sistemas).
Projektų vertinimo žiuri – LAS Taryba. Tarybos narys, dalyvaujantis konkurse, projektų vertinime dalyvauti negali. Vertinime taip pat nedalyvauja Tarybos nariai, teikiantys (ar dalyvaujantys teikiančiųjų komandoje) paraišką tam pačiam konkursui į LKT.
Konkurso nugalėtojo paskelbimo data: 2015 sausio 20 d.
Tuo atveju, jei Lietuvos architektų sąjungos pateikta paraiška laimėtų Lietuvos kultūros tarybos paskelbtą konkursą, šio konkurso nugalėtojams bus suteikta teisė įgyvendinti savo projektą Venecijos architektūros bienalėje 2016 m.
Penktadienio vakarą kviečiame į konkurso „Projekto idėja sveikam miestui“ darbų parodos atidarymą.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vykdomu konkursu siekiama paskatinti architektūros ir miestų planavimo profesionalus bei plačią visuomenę domėtis sveiko miesto koncepcija bei tikslais urbanistinės aplinkos ir planavimo srityje, prisidėti prie tikslų įgyvendinimo.
Parodos atidarymas 2014 gruodžio 12 d. 17:30 , LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje Bažnyčių g. 6, Klaipėda.
Viešas projektų aptarimas ir apdovanojimų vakaras numatytas 2014 gruodžio 29 d. ten pat.
Su Konkursui pateiktomis idėjomis galima susipažinti čia
Šiandien Kultūros ministerija paskelbė šiemetinius Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus.
Viena iš šešių premijų skirta architektui Rolandui Palekui, premijos komisijai pristačiusiam savo kūrybą ir vieną didžiausių paskutinių savo projektų – Vilniaus universiteto biblioteką Saulėtekio studijų miestelyje Vilniuje. Architektui premija skirta “Už miesto ir gamtos darną architektūroje”.
Kiti laureatai: aktorius R.Adomaitis apdovanotas už legendinius vaidmenis teatre ir kine, aktorė N.Savičenko – už iškilius moterų vaidmenis, už ištikimybę teatro menui. Rašytojui J.G.Kanovičiui apdovanojimas skirtas už humanistinių vertybių sklaidą literatūroje, už istorinės atminties jautrumą, Fotomenininkas A.Šeškus laureatu paskelbtas už originalią šiuolaikinės fotografijos socialumo ir estetikos jungtį. Šeštoji premija skirta literatūros kritikui Eimučiui Valentinui Sventickui.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos teikiamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną. Kasmet skiriamos ne daugiau kaip šešios kultūros ir meno premijos, iš jų ne daugiau kaip viena premija gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.
Nacionalinę premiją yra gavę architektai A. Žebrauskas (1994), R. Krištapavičius (1994), K. Pempė (1999), G. Ramunis (1999), S. Juškys (2006), E. V. Miliūnas (2011)
www.architektusajunga.lt, 2014-12-10
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbia atvirą konkursą „PROJEKTO IDĖJA SVEIKAM MIESTUI“.
Konkurso nugalėtojai
Projektas „Kultūros Narvos“. Autoriai – Romualdas Gailius, Mindaugas Savickas.
Projektas „Greitas kelias į miesto sveikatą“. Autoriai – Donatas Batrušaitis, Agnė Dailidaitė.
Projektas „Gaiva“. Autorius – Aurimas Baužys.
Projektas „Dviračių salos“. Autoriai – Romualdas Gailius, Mindaugas Savickas, Justas Gailius.
Projektas „Danės upės slėnis“. Autoriai – Romualdas Gailius, Mindaugas Savickas, Jūratė Poteliūnaitė.
Gruodžio 12 d., penktadienį, 11 val. kviečiame į atvirą garsaus architekto Daniel Libeskind paskaitą VDA Gotikinėje salėje Maironio g. 6 Vilniuje.
Jau penktus metus vystomas Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis (www.archmap.lt) – gyvoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros enciklopedija, kurią vysto Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas Lietuvos kultūros tarybos, Exterus, Wienerberger, Knauf (partneris – Lietuvos architektų sąjunga). Joje pristatomi nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios (nuo 1991 m.) menininkų sukurti darbai: visuomeniniai ir administraciniai, individualūs gyvenamieji ir daugiabučiai, tiltai ir skverai, – visa, kas mus supa ir kas mums svarbu. Lankytojai gali virtualiai susipažinti su objektu per nuotraukas ir brėžinius, perskaityti glaustą informaciją. Informacinė bazė nuolatos pildoma: šiais metais ji praplėsta dar keturiasdešimčia objektų.
Tinklapis naudingas, nes čia telkiasi informacija apie mūsų miestus, jų kūrėjus – architektus. Jis aprėpia jau ne vieną dešimtmetį, ir galima stebėti tam tikrus pokyčius gimtojo krašto architektūroje, iš laiko perspektyvos vertinti Nepriklausomos Lietuvos architektūrą.
Šiais metais Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis žengė technologiškai naują žingsnį – per mobiliąją svetainę (www.archmap.lt) pasiekė ir išmaniuosius įrenginius mėgstančius lankytojus. Tad be nuolatinio informacijos pildymo, patobulėjo ir jo techniniai parametrai: nuo šiol www.archmap.lt lengvai pasiekiamas ir patogus visiems, draugaujantiems su informacinėmis technologijomis. Ir itin pravartus, ypač tais atvejais, kai paliekamos darbo, namų vietos ir iškeliaujama po Lietuvą. Tam sukurtos visos priemonės: lojalus, t. y. prisiregistravęs tinklapio lankytojas gali susikurti mėgstamų architektūrinių objektų sąrašą, o labiausiai patikusius sudėlioti į maršrutus po visą Lietuvą ir nuosekliai juos aplankyti… vietoj GPS imtuvo pasitelkęs išmanųjį telefoną ar planšetę ir, suprantama, www.archmap.lt tinklapį.
Savo dvasia Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis – tai akstinas domėtis, keliauti, pažinti šiuolaikinę Lietuvos architektūrą ir susidraugauti su ja.
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius.
Konkurso tikslas: Sukurti fizinį ženklą, turintį išliekamąją vertę, įamžinantį architekto Karolio Reisono veiklą Šiaulių mieste.
Konkurso pradžia: 2014-11-27.
Konkurso pabaiga: 2014-12-22.
Registracija dalyvauti konkurse: Nemokama. Registracija elektroniniu paštu k.reisonokonkursas@gmail.com privaloma, kad būtų galimybė susisiekti su dalyviais ir teikti jiems informaciją.
Karolis Reisonas (1894–1981) – tarpukario Lietuvos architektas, latvis, atidavęs Lietuvai savo kūrybinės veiklos metus ir padaręs jos labui daug prasmingų darbų.
1920 m. K. Reisonas Petrograde (dabar Sankt Peterburgas, Rusija) baigė inžinerijos ir architektūros mokslus. Kurį laiką dirbo Sibiro geležinkelio linijų statybose, kol galiausiai atvyko į Lietuvą ir 1922 m. pradėjo dirbti Šiaulių miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju. K.Reisonui teko ne tik rūpintis atstatyti per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjusį miestą, bet ir užsiimti įvairia visuomenine veikla. Jis suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, įsteigė miesto braižyklą, įkūrė vieną iš pirmųjų Lietuvoje amatų mokyklą ir jai vadovavo. 1926 m. parašė vadovėlį „Žemės ūkio statyba“, 1928 m. – „Molio statyba“. 1922–1930 m. K. Reisonas Šiauliuose parengė ir įgyvendino daugiau negu dvidešimt pastatų projektų. K. Reisono suprojektuoti pastatai pasižymi istorizmo formomis, juose pritaikyti orderiniai elementai, frontonai, dekoruotos tarpaukštinės juostos.
1930 m. K. Reisonas buvo pakviestas tapti Kauno miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju, kur dirbo iki 1938 m. Kaune jis suprojektavo daug reikšmingų pastatų, iš kurių žinomiausi Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus (kartu su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Kriščiukaičiu), Žemės ūkio rūmai, Žemės banko rūmai. Jo suprojektuotų pastatų yra Tauragėje, Jurbarke, Marijampolėje ir kitur.
1940 m. K. Reisonas persikėlė į Panevėžį, kur dirbo miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju, vėliau tapo miesto burmistru. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, iš kur 1949 m. emigravo į Australiją.
Už nuopelnus Lietuvai K. Reisonas apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu ir III laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.
LAS Šiaulių skyriaus informacija
-scaled.jpg)
Ketvirtadienio vakarą Architektų klubas kviečia į architekto-urbanisto Jan Gehl filmo peržiūrą.
Ši dokumentika išleista 2013 metais, tai naujausias gerai žinomo architekto-urbanisto Jan Gehl komandos darbas urbanistikos tematika. Filme nagrinėjamos XXI a. miestų planavimo klaidos ir kokią įtaką jos turėjo mūsų gyvenimo būdui. Pagrindinis klausimas keliamas šioje juostoje – kam kuriami mūsų miestai. Ar mes juos statome, kad patenkintume savo poreikius? O gal patys tapome savo poreikių įkaitais? Ar mūsų kuriamoje aplinkoje dar yra vietos žmogui, ar tai tik įrankis generuoti ekonominį produktyvumą? Galbūt tai terpė architektams pademonstruoti savo estetinę išmonę?
Atsakymai į šiuos klausimus lapkričio 27 d. 18:00 LASKAO salėje (Bažnyčių g. 6, Klaipėda).
