Lapkričio 24 – 28 d. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakultetas, įgyvendindamas tęstinį projektą „Dizaino ir architektūros kūrybinė laboratorija jauniesiems profesionalams“, kviečia jaunuosius miesto kūrėjus į dizaino paskaitų ir kūrybinių dirbtuvių ciklą.
Laboratorijos metu jaunieji kūrėjai galės išklausyti paskaitų „Interaktyvus dizainas. Kūrybinis žmogaus ir kompiuterio dialogas“ ciklą ir praktiškai dalyvauti skaitmeninio piešimo užsiėmimuose.
Skaitmeninio piešimo užsiėmimus ves dizaineris-iliustratorius Edgaras Straukas. Jų metu dalyviai bus supažindinti su technologija, idėjų generavimo būdais, spalvų ir tekstūrų principais, kt.
Edgaras Straukas jau septynerius metus dirba iliustracijos ir dizaino srityje, iš kurių tris kaip laisvai samdomas kūrėjas (freelancer’is). Nors kūrybinės šaknys yra dizaino sferoje, tačiau labiau praktikuoja iliustravimą. Bendradarbiaudamas su tokiais užsakovais, kaip „Naisių vasara“ ir „Gera dovana“, yra iliustravęs keletą knygučių vaikams.
Praktiniai užsiėmimai vyks lapkričio 24-28 d. nuo 10 val. VDA Klaipėdos fakultete (Daržų g. 18), 22 auditorijoje (II aukštas). Trukmė 4 akademinės valandos. Norintieji dalyvauti užsiėmime turėtų atsinešti savo planšetes, skirtas skaitmeniniam piešimui. Registracija į kūrybinių užsiėmimų ciklą el. paštu: lidija.kukliene@vda.lt
Trijų dalių architektės Gerdos Antanaitytės paskaita kvies susipažinti su interaktyviu dizainu skirtingais pjūviais, pažvelgti į žmogaus ir kompiuterio dialogo raidą ir socialinį – kultūrinį paveikumą šiandien, pristatys kertinius kūrybinius principus bei pritaikomumą kūrybinėse industrijose.
Architektė Gerda Antanaitytė pažangios architektūros institute Barselonoje (Institute for Advanced Architecture of Catalonia) studijavo interaktyvų dizainą, kur gilinosi į negirdimo miesto triukšmo, esančio virš žmogaus ausies juntamo diapazono ribų, problematiką ir įtaką. Studijų projektai buvo pristatyti SONAR market lab festivalyje (Barselona). Šiemet G. Antanaitytė kuravo parodą „Klaipėdos architektūra 2013“. Daugiau informacijos: gerdaantanaityte.tumblr.com
Paskaitos vyks lapkričio 26-28 d. nuo 17.30 val. VDA Klaipėdos fakultete (Daržų g. 18), 12 auditorijoje (I aukštas). Registracija į paskaitų ciklą el. paštu: vaidotas.dapkevicius@vda.lt
Maloniai kviečiame visus dalyvauti.
Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje „Klaipėdos miesto urbanistinės plėtros apžvalga ir perspektyvos“, kuris vyks š.m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje (III aukšte). Dalyvių registracijos pradžia – 10.00 val.
Renginio tikslas – pristatyti visuomenei bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo ataskaitą ir pateikti informaciją apie Klaipėdoje vykstančius planavimo procesus. Dalyviai turės galimybę susipažinti su rengiamais projektais, užduoti klausimus jų rengėjams bei dalyvauti diskusijose.
Klaipėdos miesto savivaldybė atnaujino savo tinklapio skiltį, kurioje pateikiama informacija apie teritorijų planavimą. Renginio metu bus supažindinama, kokia informacija yra pasiekiama, kaip visuomenė gali aktyviai prisidėti prie bendrojo plano ir kitų planų rengimo.
Po renginio numatomas atskiras Klaipėdos miesto probleminių situacijų aptarimas ekspertų darbo grupėse, kurio rezultatai bus viešinami www.monitoringas.tk puslapyje.
Mirė profesorius, habilituotas daktaras Vladas Stauskas. Tai viena aktyviausių personų Lietuvos kraštovaizdžio ir rekreacinėje architektūroje, palikusi ryškų pėdsaką nacionalinėje erdvėje per 57 profesinės veiklos metus.
Beto, per 21-erius metus Vytauto Didžiojo universitete paleista į Lietuvą aibė profesoriaus mokinių, paženklintų „stauskine“ formule – AAA.
Tad nenuostabu, jog pernai profesorius įvertintas ir Vyriausybės kultūros ir meno premija. Ji vainikuoja ilgą V.Stausko įvertinimo ženklų rinkinį.
1968 _ LTSR Valstybinė premija už kompleksinį mokslo ir projektinį darbą „Lietuvos poilsio zonų perspektyvinio išvystymo schema“ (su kitais).
1972 _ LTSR Valstybinė premija už Juliaus Janonio (dabar Vienybės) aikštės Kaune architektūrinį ansamblį (su kitais).
1995 _ V.Adamkaus specialus diplomas – už Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo projektą.
2003 _ Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ su Riterio kryžiumi.
2003 _ Architektūros Riterio garbės vardas ir LAS ordinas (LAS).
2005 _ Garbės žymuo „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ (LKAS).
2008 _ Kauno miesto Kultūros ir meno premija.
2010 _ Santakos garbės ženklas (Kauno savivaldybė).
TRUMPA VLADO STAUSKO BIOGRAFIJA
Vladas Stauskas gimė 1932-ųjų gruodžio 21 d. Kaune, savivaldybės tarnautojo šeimoje. Iki 1945-ųjų gyveno Dusetų miestelyje (Zarasų raj.). 1940 m. pradėjo lankyti Dusetų progimnaziją. Karui baigiantis tėvai siekdami išvengti represijų (buvo aktyvūs Šaulių sąjungos vietos vadovybės nariai) nutarė trauktis į Vakarus. Tačiau 1945 m. Raudonajai armijai apsupus pabėgėlius jau už Gdansko, teko grįžti į Kauną. V.Stausko tėvą KGB galiausiai vis tiek surado ir įkalino 10 metų Šiaurės Uralo lageriuose.
V.Stauskas mokėsi „Komjaunimo“ gimnazijoje (dabar „Aušros“) ir nuo 14 metų dirbo braižytoju architektūrinėse dirbtuvėse, kad padėtų išlaikyti 4 asmenų šeimą. 1947 m. V.Stauskas įstojo į Kauno politechnikumą, kurį baigė su pagyrimu, įgydamas techniko–architekto kvalifikaciją. Vėliau V.Stauskas taip pat su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą (dabar KTU) 1957 metais, įgydamas architekto diplomą.
V.Stauskas 1956-aisiais vedė. Žmona Aina – inžinierė, baigusi KPI. Šeimai 1959 m. gimė duktė Eglė (dabar Janušaitienė) – dailininkė, dėsto Birštono vaikų dailės mokykloje.
ARCHITEKTŪRINĖ VEIKLA
1957 – 1960 V.Stauskas dirbo architektu Kauno „Miestprojekte“. Projektai: J.Janonio aikštės (dabar Vienybės) Kaune ir architektūrinio ansamblio konkursinis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (I vieta) ir baigiamasis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (1961-1964); Pramprojekto rūmai (su A.Sprindžiu) (1967); Etninės kuršių sodybos restauracijos projektas, Neringa (1971).
Urbanistiniai projektai: Gyvenamasis kvartalas Nidoje (1970); Vanagupės poilsio komplekso I etapas, Palanga (1967); Kauno miesto ir priemiesčio zonos plėtros planai (dalis) (1981;2001); Neringos, vėliau Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniai planai (1968; 1994); pirmojo Lietuvos nacionalinio parko „Aukštaitija“ planas (1971).
Ekspozicijų projektai: Lietuvos ekspozicijos parengimas ir pristatymas Pasaulinėje parodoje EXPO 88 (Brisbanas, Australija). Lietuvos ekspozicija Pasaulinėje apželdinimo ir gėlininkystės parodoje FLORIADE–92 Nyderlanduose (VDU Kauno Botanikos sodas) (bronzos medalis) (1992).
MOKSLINĖ IR PEDAGOGINĖ VEIKLA
1961 m. V.Stauskas pradėjo dirbti moksliniu bendradarbiu Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (LSAMTI). 1967 m., baigęs doktorantūrą (buv. aspirantūrą), apgynė architektūros mokslų daktaro disertaciją tema „Pajūrio atostogų poilsio rajonų urbanistinis organizavimas (Pabaltijo sąlygomis)“. Šio mokslo darbo rezultatai bei anksčiau pradėti darbai LSAMTI kolektyve sudarė pagrindą įkurti naują mokslo tyrimo padalinį – Rekreacinės ir landšafto architektūros sektorių. V.Stauskas 1968 m. išrinktas jo vadovu. Sektoriaus veikla buvo orientuota į mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą projektiniams ar programiniams siūlymams.
1985 m. V.Stauskas apgynė architektūros habilituoto daktaro (buv. mokslų daktaro) disertaciją tema: „Rekreacinės aplinkos formavimo urbanistiniai principai (Pabaltijo sąlygomis)“. (Nostrifikuotas 1993 m. Lietuvos Mokslo taryboje). 1987 m. V.Stauskui suteiktas profesoriaus vardas.
Prasidėjus nacionaliniam Sąjūdžiui V.Stauskas dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo Kaune procese. 1989 m. išrinktas VDU Atkūrimo tarybos nariu, Atkuriamojo Senato nariu (1989 – 1996). VDU Senato nariu buvo renkamas iki 2005 m.
V.Stauskas atkurtajame VDU dirbo nuo pirmojo semestro (1989 m.) profesoriaus pareigose. Dvi kadencijas (1992–2000) ėjo Menų fakulteto dekano pareigas. Parengė 7 dėstomų dalykų programas (visose pakopose).
Lygiagrečiai dėstė Oslo, Trondheimo (Norvegija), Drezdeno, Neubrandenburgo (Vokietija), Linčiopingo ir Alnarpo (Švedija), Graco (Austrija), Tel-Avivo (Izraelis) ir Tamperės (Suomija) universitetuose. Fragmentiškai dėstė Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės institute, Kauno Politechnikos institute (dabartiniame KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitete (buv. VISI) ir Klaipėdos universitete.
V.Stauskas yra 9 apgintų mokslo daktaro disertacijų vadovas (3 šalyse).
1972-2010 V.Stauskas skaitė pranešimus 19 Pasaulinių architektūrinės krypties kongresų (dauguma publikuoti).
V.Stauskas paskelbė apie 200 publikacijų 5 kalbomis (monografija, 2 brošiūros, 5 autoriniai skyriai kitose knygose, moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai specialiuose žurnaluose). Dirbo indeksuojamo mokslinio leidinio „Urbanistika ir architektūra“ redkolegijos nariu (MA ir VGTU).
VISUOMENINĖ VEIKLA
Politinių partijų veikloje V.Stauskas nedalyvavo nei Lietuvos respublikos, nei SSRS laikais. 1958 m. V.Stauskas įstojo į Lietuvos Tarybinių architektų sąjungą (dabar LAS). Tarpais buvo renkamas LAS valdybos ar atestacinės komisijos nariu.
1988 m. V.Stauskas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio I suvažiavimo dalyvis.
1995 m. V.Stauskas tapo įkurtos Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) valdybos pirmininku (dvi kadencijas).
V.Stauskas iki mirties dalyvavo įvairių tarptautinių visuomeninių organizacijų, ir ekspertų tarybų veikloje: Tarptautinės landšafto architektų federacijos (IFLA) Pasaulinė tarybos narys, Lietuvos delegatas; Europos jūrų krantų apsaugos ir tvarkymo sąjungos (EUCC) narys, Lietuvos delegatas; Tarptautinės statybos ir architektūros mokslo ir inovacijų tarybos (C.I.B.) sekcijos „Architektūros vadyba“ ekspertas, Lietuvos atstovas; Tarptautinės „Rotary“ organizacijos narys.
Visuomeninė V.Stausko veikla buvo aktyvi ir Lietuvoje: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys – ekspertas; Kauno miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys; Neringos savivaldybės architektūrinės tarybos narys; Kuršių nerijos nacionalinio parko konsultacinės tarybos narys. V.Stauskas buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos nariu.
MENINĖ VEIKLA
Personalinė akvarelių, grafikos ir foto darbų paroda (2003, Kauno architektų namai); Personalinės akvarelių, grafikos ir foto darbų parodos „Romantika“ ir „Romantika 2“ (2008 ir 2009, Kauno Architektų namai ir VDU Meno galerija „101“).
(parengta pagal PILOTAS.LT archyvinę medžiagą ir Vlado Stausko 2010.04.28. rankraštį)
VLADO STAUSKO LAIDOTUVĖS
Urna su velionio palaikais lapkričio 21 d., penktadienį, nuo 10:00 bus pašarvota laidojimo namuose Perlojos g. 37, Kaunas. Laidotuvės – lapkričio 22 d., šeštadienį, 14:00, Panemunės kapinėse, Kaune.
UAB „Naujasis turgus“ ,Taikos pr. 80, LT-93162 Klaipėda (Perkančioji organizacija) ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Bažnyčių g. 6, LT-91246 Klaipėda (Konkurso organizatorius), skelbia UAB „Naujasis turgus“ lauko paviljono ir pagrindinio pėsčiųjų tako rekonstravimo atvirą projekto konkursą.
Konkurso tikslas – rasti geriausiai konkurso sąlygas tenkinantį ir įgyvendinimui tinkamą architektūrinį UAB „Naujasis turgus“ (Taikos pr. 80, Klaipėda) lauko prekybos paviljono ir pagrindinio pėsčiųjų tako rekonstravimo sprendimą.
Informacija apie Konkursą skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) – spausti čia.
__________________________________________________________________________________________________________________________________
UAB „Naujasis turgus“ lauko paviljono ir pagrindinio pėsčiųjų tako rekonstravimo projekto konkursui pateikti darbai eksponuojami Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6, LT-91246 Klaipėda.
Ekspozicija nuo lapkričio 17 d. iki lapkričio 27 d., darbo dienomis nuo 10.00 iki 17.00 val., penktadienį iki 15.45 val.
Viešas konkurso darbų aptarimas 2014 m. lapkričio 27d. 10.00 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6, LT-91246 Klaipėda.
Vertinimo Komisijos posėdis 2014 m. lapkričio 27 d. nuo 13.00 val.
_________________________________________________________________________________________________________________________________
2014-12-01
INFORMACIJA DĖL „UAB „NAUJASIS TURGUS“ LAUKO PAVILJONO IR PAGRINDINIO PĖSČIŲJŲ TAKO REKONSTRAVIMO PROJEKTO KONKURSO VYKDYMO
2014 m. lapkričio 27 d. komisijos posėdyje įvertinti UAB „Naujasis turgus“ lauko paviljono ir pagrindinio pėsčiųjų tako rekonstravimo atviro projekto konkurso projektai ir sudaryta preliminari projektų eilė:
- Projektas „Šiandien turgus“ – 1,33 balo;
- Projektas „Baltasis paviljonas“ – 1,66 balo.
Viešojo pirkimo komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiamos pakuotės su devizų šifrais ir tikrinama tiekėjų kvalifikacija, įvyks 2014 m. gruodžio 4 d. 12:00 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6, Klaipėda.
Vokų su devizų šifrais atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi projektus pateikę dalyviai arba jų įgalioti atstovai.
Komisijos pirmininkas Viačeslav Karmanov
__________________________________________________________________________________________________________________________________
2014-12-04
INFORMACIJA DĖL „UAB „NAUJASIS TURGUS“ LAUKO PAVILJONO IR PAGRINDINIO PĖSČIŲJŲ TAKO REKONSTRAVIMO PROJEKTO KONKURSO VYKDYMO
2014 m. gruodžio 4 d. komisijos posėdyje atplėštos pakuotės su projektų devizų šifrais ir paskelbta preliminari projektų eilė:
3. Galutinė projektų eilės bus sudaryta 2014 m. gruodžio 8 d. 13:00 val. komisijos posėdyje įvertinus pateiktus papildomus kvalifikacijos duomenis.
2014 m. gruodžio 8 d. komisijos posėdyje įvertinus pateiktus papildomus kvalifikacijos duomenis sudaryta galutinė projektų eilė:
Projekto autoriai: Mindaugas Reklaitis, Mantas Olšauskas, Ieva Cicėnaitė, Donatas Cesiulis, Kristina Puidokaitė.
I vieta projektas „Šiandien turgus“. Dalyvis: MB „Sprik“. Į.k. 303053107, Aguonų g. 7, LT-03213, Vilnius. Projekto autoriai: Mindaugas Reklaitis, Mantas Olšauskas, Ieva Cicėnaitė, Donatas Cesiulis, Kristina Puidokaitė.
Pirmos vietos laimėtojui skiriama 4000 litų (1158.48 eurų) premija.
II vieta projektas „Baltasis paviljonas“. Dalyvis: MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Į.k. 303091182, Mokslininkų g. 11, LT-08412, Vilnius. Projekto autoriai: Martynas Marozas, Viktorija Gailiūtė, Vaiva Šimoliūnaitė.
Antros vietos laimėtojui skiriama 3000 litų (868.86 eurų) premija.
Konkurso projektų recenzijos
Architektas Petras Džervus 
Architektas Mantas Daukšys
Komisijos komentaras
Tikslinti projektų sprendinius vėlesniuose projektavimo etapuose: spręsti probleminius aspektus (santykis su urbanistiniu kontekstu, rekonstruojamų erdvių panaudojimo universalumas ir patogumas, architektūrinių ir konstrukcinių sprendinių racionalumas), bet siekti išlaikyti pasiūlymų originalumą ir išskirtinumą (vykdyti laimėjusio projekto architektūrinės kokybės kontrolę jo realizavimo laikotarpiu).
KONKURSINIAI DARBAI
I vieta. ŠIANDIEN TURGUS
II vieta. BALTASIS PAVILJONAS
Kviečiame į architektų klubo renginį lapkričio 13d. (ketvirtadienį) 17:00, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje (Bažnyčių g .4, Klaipėda).
Pažymint pasaulinę urbanizmo (miesto planuotojų) dieną, pristatysim organizuojamą konkursą „PROJEKTO IDĖJA SVEIKAM MIESTUI“.
Architektūrinės – urbanistinės idėjos konkursas skelbiamas bendradarbiaujant Klaipėdos miesto sveikatos biurui ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijai. Siekiama paskatinti architektūros ir miestų planavimo profesionalus bei plačią visuomenę domėtis sveiko miesto koncepcija bei tikslais urbanistinės aplinkos ir planavimo srityje, prisidėti prie tikslų įgyvendinimo.
Pirmą kartą Vilniuje vykusiame bendrame Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukštųjų architektūros mokyklų absolventų darbų parodoje-konkurse geriausiu bakalauro darbu pripažintas Ats Buddell (Estija) transporto sistemų sujungimo projektas Taline, o geriausiais magistro darbais išrinkti trys projektai: Donato Cesiulio (Lietuva, VGTU) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“, Luko Tuleikio (Lietuva, VDA Kaunas) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“ ir Kristi Tuurmann (Estija) „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“.
Tradiciškai kasmet Lietuvos architektų sąjungos organizuojama geriausia architektūros studentų absolventų paroda-konkursas pirmą kartą, bendradarbiaujant su Estijos, Latvijos architektų sąjungomis, vyko tarptautiniu mastu: darbus parodoje pristatė visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos architektūros mokyklos.
Architektūros studentams šis renginys svarbus ir dėl viešumo (galimybė savo darbą eksponuoti ne aukštosios mokyklos, o ekspozicinėje erdvėje, taip pat – pristatyti savo darbą ne tik akademinei, o platesnei architektų bendruomenei), ir dėl plataus konteksto (kitų mokyklų abiturientų darbų), ir dėl galimybės sulaukti kolegiško įvertinimo iš žiuri, kurie neatstovauja jo mokyklos, narių.
Tarptautinė dimensija ne tik padidino renginio reikšmingumą, žinomumą, bet ir tapo informacijos apie Latvijos, Estijos architektūrinio mokymo specifiką ir metodus šaltiniu.
Dvi dienas trukusį renginį sudarė ne tik parodos atidarymas, apdovanojimų įteikimas ir parodos leidinio pristatymas, bet ir viešas studentų darbų pristatymas, viešos žiuri narių E. Archipovaitės ir K. Luik paskaitos bei atvira Baltijos šalių architektūros mokyklų diskusija, kurioje diskutuota apie architektūros edukacijos problemas ir specifiką: kaip architektūros studentų kiekis įtakoja studijų kokybę? (Rygos technikos universitete studijuoja 50 studentų, Talino taikomųjų mokslų – 149, Estijos meno akademija kasmet priima po 15 studentų; VGTU šiuo metu studijuoja 100 magistrų ir 450 bakalaurų) Koks darbas veiksmingiausias – didelėje grupėje, atskirose studijose ar individualus? Kokių naujų įgūdžių rinka reikalauja iš studijas baigusio architekto, ir ar mūsų architektūros mokyklos studentus parengia naujiems iššūkiams? Kaip mokyklos susieja savo mokymo programas su realybe: ar bendradarbiauja su savivaldybėmis, kitomis institucijomis, bendruomenėmis?
Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas
Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas
Parodos dalyvių darbų pristatymas. Foto: L. Atas
Baltijos šalių architektūros mokyklų diskusija. Foto: V. Obolevičius
Žiuri narė E. Archipovaitė. Foto: L. Atas
Žiuri narys K. Luik. Foto: L. Atas
Foto: L. Atas
Foto: L. Atas
Foto: L. Atas
Parodoje, kuri iki š.m. lapkričio 20 d. veikia Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius), pristatyta 16 darbų iš 8 architektūros mokyklų: Kauno Technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos (Vilniaus ir Kauno fakultetų), Vilniaus Gedimino technikos universiteto, architektūros ir urbanistikos katedrų, Rygos technikos universiteto, Estijos meno akademijos, Talino Taikomųjų mokslų universiteto. Dvi neseniai įkurtos naujos mokyklos – VDA Klaipėdos fakultetas ir Rygos ekonomikos ir verslo universiteto architektūros ir dizaino fakultetas – parodoje pristatė savo programą, o pirmųjų absolventų darbus pateiks kitąmet.
Kiekviena mokykla parodai pateikė po 2 darbus: vieną bakalauro ir vieną magistro, arba, Estijos universitetų (kuriuose nėra dviejų lygių studijų) atveju, 2 vienodo lygio darbus.
Studentų darbus vertino nepriklausoma žiuri: profesionalūs architektai, nedėstantys nė vienoje iš konkurse dalyvaujančių mokyklų. Šiemet Lietuvą atstovavo Elena Archipovaitė (dirbanti Norvegijos Mokslo ir technologijų universitete), Latviją – “Arhis” studijos vadovas Andris Kronbergas, o Estiją – “Kontekst studio” įkūrėjas architektas Karli Luik.
Tarptautinė žiuri projektuose ieškojo konceptualumo, originalumo, inovatyvumo, aiškiai išreikštos idėjos, pateikimo estetikos, tačiau visų pirma – architektūroje itin aktualaus integralaus požiūrio, socialinės dimensijos, tampraus analizės ir pateikiamo dizaino ryšio.
GERIAUSIAS ARCHITEKTŪROS BAKALAURO DARBAS 2014
Ats Buddel. „Rail Baltica terminalo ir kitų transporto sistemų Talino mieste sujungimas“
Darbo aprašymas: When contemplating the development of Rail Baltic, a mammoth terminal in Tallinn doesn’t seem as the most efficient concept. Rather, the city itself should be seen as a vast transportation hub, where terminals are not be crammed into a single structure but situate naturally and fuse readily with their surroundings – this would allow the passenger to truly experience the milieu of the city and put emphasis on the pedestrian, by far a more active agent than the automobile commuter, which would also work towards enlivening the commercial aspects outside of shopping centres. By way of establishing this corridor of public transportation into the hearth of the city, this paper proposes core solutions and guidelines applicable for similar instances of urban planning.
Žiuri komentaras. Tai – labiausiai išskirtinis darbas, kurio autorius kuria ne pastatą, o planuoja miestą ir jo infrastruktūrą. Autorius projekte sujungė įvairių transporto rūšių – upės, tramvajaus, autobusų ir t.t. – sistemas. Įdomiausia matyti, kad studentas pasirinko kurti ne pastatą, o erdves tarp pastatų, gatvių vaizdus, kurie dažniausiai architektų lieka nepastebėti, nors šias erdves miestiečiai naudoja dažniausiai ir kasdien.
Iš pirmo žvilgsnio toks projektas neatrodo patrauklus, nes jame nėra jokios pritrenkiančios architektūros. Tačiau patogi, funkcionali transporto sistema miesto patrauklumui yra ne mažiau svarbesnė nei meno muziejai ar kultūros centrai.
Studentas pasirinko šiandienos aktualios socialinės ir politinės temos erdvinį aspektą. „Rail Baltic“ tema mūsų regiono diskurse figūruoja pastoviai. Ir štai bakalauro lygio studentas nusprendžia priimti tikrai sudėtingą temą, tyrinėti transporto erdvių visuomeniškumą, įsiliejimą į miesto struktūrą, jų patrauklumą miestiečiams. Įprasta manyti, kad ši sritis nėra architekto darbas.
Ats Buddell. Foto: V. Obolevičius
GERIAUSIAS ARCHITEKTŪROS MAGISTRŲ DARBAS.
Žiuri apdovanojimą skyrė 3 projektams: Donato Cesiulio (Lietuva, VGTU) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“, Luko Tuleikio (Lietuva, VDA Kaunas) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“ ir Kristi Tuurmann (Estija) „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“.
Žiuri komentaras: Žiuri vieningai nusprendė, kad šiandien nebėra architektūros herojų. Ir jų nebereikia. Visi trys apdovanotieji darbai atskleidžia šiandienos problemas, jie socialiai orientuoti. Projektai nėra itin originalūs globaliame kontekste, juose siūlomi sprendimai yra apgalvoti ir netgi įgyvendinti kitose Europos ir kitose šalyse, tačiau Baltijos šalyse architektai tik pradeda kurti darbus, susijusius su socialine integracija. Studentų darbuose bandoma suderinti įvairių pastato naudotojų interesus, kad visuomenė, verslas, valdžia galėtų sugyventi ir dirbti vienoje sistemoje. Darbai labai paprasti, realūs ir juos galima įgyvendinti.
Trys geriausi magistrantų darbai parengti po labai gilios problemų analizės ir ilgo galvojimo prieš pradedant kurti formą.
Šie trys darbai ambicingi ne tiek architektūros dizaino prasme, kiek dėl to, kad jų autoriai bando spręsti visuomenines problemas, kurti bendruomenes. Vienas pagrindinių architektūros uždavinių šiandien – suburti žmones, skatinti jų bendravimą. Iš vienos pusės, dėl informacijos prieinamumo pasaulis susitraukė, iš kitos pusės mes vis labiau tolstame vienas nuo kito. Donatas Cesiulis savo suprojektuotame bendruomenės centre bando sujungti čia gyvenančių, kuriančių, dirbančių žmonių privatumą ir bendruomeniškumą, o taip pat integruoti ir valdžią, kuri šiandien, kaip patiriame kiekvienas, dažnai būna atitolusi nuo realaus žmonių gyvenimo. Lukas Tuleikis demencijos centro projekte sprendžia labai sudėtingą problemą, kaip proto ligomis sergantiems žmonėms suteikti galimybę gyventi pilnaverčio miestiečio gyvenimą.
Donatas Cesiulis (VGTU Arch. kat.) „Bendruomenės centras Naujamiestyje, Vilniuje“
Darbo aprašymas: Šis projektas sprendžia modernaus miesto fizinių erdvių monopolijos problemą, dėl kurios žmonės prarado galimybę savarankiškai formuoti savo aplinką. Bendruomenės centras yra laisvos prieigos erdvių laboratorija, skirta nevaržomai žmonių veiklai ir jos reprezentavimui kitiems centro gyventojams, kuriant erdvę natūraliam bendruomeninių saitų formavimuisi. Ant buvusios gamyklos industrinio karkaso montuojami asmeniniai bendruomenės centro narių gyvenamieji moduliai tampa privačios nuosavybės pamatu formuojant aplinką, kurioje individualaus žmogaus egzistavimas yra pagrįstas svarbos ir atsakomybės
motyvais, platesnės žmonių bendruomenės atžvilgiu.
Lukas Tuleikis (VDA Kauno f.) „Demencijos centras „Žaliakalnio oranžerija“
Darbo aprašymas: Darbe siekiama sukurti atvirą bei patrauklią visiems visuomenės nariams erdvę, kurioje žmogus su psichine negalia turėtų galimybę išlikti socialiai aktyvus bei kuo ilgiau išlikti bendruomėje. Pagal išlikusius brėžinius atstatoma istorinė Ąžuolyno oranžerija, kaip Žaliakalnio gyventojams gerai atpažįstamas kultūros simbolis iš praeities. Pakitusiai funkcijai įkūnyti abipus jos formuojamas naujas šilnamių ansamblis, reprezentuojantis per laiką pakitusias vertybes: augantį dėmesį silpniesiems visuomenės atstovams, pabrėžiant individualumą, bei bendradarbiavimo galimybes. Monumentalumą ir diktatą keičia procesualumas ir diskusija.
Kristi Tuurmann (Estijos meno akademija) „Visuomeninės aktyvios erdvės šiaurinėje Talino dalyje“
Darbo aprašymas: The master’s thesis centers on North-Tallinn a district in the city of Tallinn. The goal of the project is to re-activate the cityscape and alleviate the physical and mental borders in North-Tallinn by introducing various interventions to the neglected and anonymous area. Project focuses on the area at the end of the Kopli freight station, one of the many border-like situations that characterize the whole district.
The proposed strategy is to organize the space with new elements, to highlight the extant qualities and create conditions that inspire interaction with the city. The spatial elements that are added to the environment mark and frame the spaces enclosed while leaving residents with room for interpreting the intended purpose of the created spaces.
Žiuri įteikia apdovanojimus L. Tuleikiui ir D. Cesiuliui. Foto: V. Obolevičius
Foto: V. Obolevičius
Renginio Didžiojo rėmėjo „Ceresit“ prizas atiteko Estijos taikomojo mokslo universiteto studentei Helen Tikka, projekte „Ulemiste jungtis“ sukūrusiai keleivių terminalą Taline.
Darbo aprašymas: Ülemiste Junction as a new city gate of Tallinn is the final station of the Rail Baltic railway, while being united with local trains, buses and trams. Multifunctional terminal is situated in Ülemiste – close to the city center, being the connection point of the international airport and harbour. Therefore, Ülemiste Junction unites main public transportation types of Estonia. Fast and organized transfer oppurtunities are user-friendly and decrease the intensity of car traffic in city center. Buildings organic formula and material are outstanding in the environment. Laminated timber joists and high glass facades form a grandiose and cozy whole. Great squares in front of the terminal are connected with the tram tunnel, making the area attractive for pedestrians.
„Ceresit” prizo įteikimas Helen Tikkai. Foto: V. Obolevičius
Paroda veikia iki: 2014 lapkričio 20 d., darbo dienomis 9:00-17:00 val., Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius)
2014 m. Lietuvos architektūros mokyklų absolventų statistika (bus papildyta):
KTU:
VDA Vilniaus fakultetas:
VDA Kauno fakultetas: 18 bakalaurų, 8 magistrai
VGTU Architektūros katedra: 68 bakalaurai, 23 magistrai
VGTU Urbanistikos katedra: 27 bakalaurai, 16 magistrų
Foto: V. Obolevičius
Tekstas: Rūta Leitanaitė www.architektusajunga.lt
2014 m. lapkričio 6 d. 17.15 val. kviečiame į atnaujintos Klaipėdos miesto kvartalų schemos pristatymą.
Renginio vieta: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija Bažnyčių g. 4, Klaipėda (III aukštas).
Schemos rengimo organizatorius: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius
Schemos rengėjai: UAB „Nemuno deltos projektai”, tel. 868248190
Su schemomis galite susipažinti čia.
Posėdis įvyko 2014-10-23, 15 val.
Posėdis įvyko 2014-10-23, 15 val.
SVARSTYTA.
1. Skulptūrinės kompozicijos „Klaipėdietis“ pastatymo projektiniai pasiūlymai.
Užsakovas – UAB „Arijus“, autorius – skulptorius Svajūnas Jurkus, architektas Vytautas Paulionis.
NUTARTA: Ekspertų taryba pritaria pasirinktai skulptūrinės kompozicijos vietai Danės gatvėje, krantinėje priešais įplaukimą į pilies uostelį.
Nutarimo_protokolas: 7c7c_12_1_skulptura_Klaipedietis_pakartotinis (PDF)
