Apdovanoti penki geriausi šiuolaikinės architektūros kūriniai
Apžvalginės naujausios Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2013-2014“ apdovanojimus pelnė universali arena Kėdainiuose, gyvenamasis namas ir vila G Vilniuje, „Rupert“ meno ir edukacijos centras Vilniuje bei Kelininkų veteranų ąžuolų giraitės poilsio aikštelė greitkelyje Vilnius-Kaunas.
Spalio 10 d. vieno svarbiausių Lietuvos architektūros renginio – apžvalginės Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2013-2014 “ – metu paskelbti ir apdovanoti geriausi per pastaruosius dvejus metus Lietuvos architektų sukurti darbai.
Šeštą kartą Lietuvos architektų sąjungos organizuojamai parodai 150 projektų medžiagą pateikė apie 60 architektų grupės bei pavieniai architektai.
Tradiciškai 5 geriausius projektus rinko tarptautinė komisija, sudaryta iš žymių užsienio profesionalų. Prieš išrinkdami nugalėtojus, Suomijos architektų sąjungos pirmininkas Esko Rautiola, Estijos architektų sąjungos pirmininkas Indrek Allmann ir jauno, bet jau žymaus Latvijos architektų biuro „Made“ vadovas Mikelis Putrams aplankė 9 naujus pastatus bei viešąsias erdves Lietuvoje, pretendavusius į prizus.
Penktadienį Lietuvos architektų sąjungos būstinejė Vilniuje vykusio renginio metu lygiaverčiai prizai – skulptūrėlės „1/5 Metro“ – įteiktos:
Kelininkų veteranų ąžuolų giraitė. Urban line. Aistė Aleksandrovienė, Simona Kazakauskaitė
Žiuri komentaras. Poilsio aikštelės dizainas įkvėptas gilios kelių statybos istorijos. Šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai atskleidžia grubią, tačiau tuo pačiu patrauklią natūralių medžiagų – metalo, medžio – laiko uždėtą patiną. Projekte originaliai suderintas kasdienės infrastruktūros praktiškumas ir simbolinė žinia, pateikta ne per daug dramatiškai ar banaliai. Savita grafika ir tekstūra pasižymintys grindinio ir statinių paviršiai – ilgaamžiai ir nesunkiai prižiūrimi.
Kėdainių arena . 4 plius. Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius, Sigita Tauraitė, Skirmantas Varnauskas
Žiuri komentaras. Pastatas, kuris gimė kaip socialinė iniciatyva (privataus verslo dovana miestui) tapo funkcionalia erdve įvairiems viešiems kultūros, sporto renginiams. Vidaus erdvės patogiai išdėstytos apskritime, dėl ko pastatas iš išorės atrodo mažesnis, nei yra. Pastato medžiagos ir detalės kruopščiai apgalvotos, kad pastato naudojimas būtų racionalus. O stiklinis fasadas panaikina ribą tarp arenos ir aplinkos. Arena įtupdyta į kraštovaizdį tvirtai, bet kartu ir jautriai, išsaugant beržus, kurie žymi centrinį įėjimą.
Namas Vilniuje. Aketuri architektai. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius
Žiuri komentaras.“-Kodėl pasirinkote šiuos architektus?
– Jie turėjo vaikų, ir dėl to iškart suprato, ko mums reikia”
Viduryje kalvoto, seno gyvenamojo rajono kuklus namo stačiakampis darniai įsilieja į aplinką. Turtinga namo patalpų programa ir jos nulemtas didelis plotas išradingai sutalpinti taip, jog namas atrodo mažesnis, nei yra. Dėl parinktų medžiagų – medžio, stiklo, betono – pastatas dera su aplinkiniais senais namais. Nors, rodos, namo architektūroje nerasti nieko ypatingai naujo ar nematyto, ji reprezentuoja aiškias vertybes ir praturtina aplinką, ką ir turi daryti kokybiška architektūra.
Ruperto meno ir edukacijos centras . Ambraso architektų biuras. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis
Žiuri komentaras. Pastato architektūra – labai logiška. Patalpų išplanavimas tampriai susijęs su tūriu, todėl funkcija įžiūrima pastato architektūroje. Ištisai medžiu dengtas interjeras pirmame ir antrame aukštuose apgalvotas ir itin kuopščiai sukurtas iki menkiausios detalės. Nusileidus į rūsį, lankytojas patenka į visiškai kitokią atmosferą kuriantį nuogo betono ir laisvai modeliuojamos darbo erdvės pasaulį. Pastatas išsiskiria meistrišku medžiagų panaudojimu ir architektūriniu vientisumu.
Vila G. Ambraso architektų biuras. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė.
Žiuri komentaras. Šokiruojančiai horizontalus namas plačiai atsiveria į mišką. Ažūrinis medinis į pievą atsiveriantis fasadas sukuria permatomą ribą tarp vidaus ir išorės. Su juo kontrastuoja uždaras juodu akmeniu dengtas galinis fasadas. Pastato viduje pribloškia plastišku betonu formuojamos erdvės ir blizgūs paviršiai. Kiekvienas šio namo kampelis yra apgalvotas, o idėjos įgyvendintos iki galo be menkiausių kompromisų ar klaidų.
Specialią padėką žiuri skyrė jaunai architektų komandai „Sprik“( Mindaugas Reklaitis, Mantas Olšauskas, Irena Olšauskienė), suprojektavusiai naują M. K.Čiurlionio mokyklos priestatą.
Žiuri komentaras. Kai lankytojas paklausia vaikų, ar jiems patinka naujoji mokykla , atsakymas atskrieja žaibu – TAIP!
Kukliai prie didesnio mokyklos korpuso prišlietas naujasis korpusas nesistengia nustelbti senų mokyklos pastatų, o ieško ryšio su jais. Nepaisant fakto, kad statybos darbų kokybė itin žema, pastate vis tiek sukurta šilta, svetinga atmosfera vaikams. Tyčia ar netyčia architektai sukūrė tam tikrą atsitiktinumą erdvėse ir jų įvairovę, leidžiančią atsiskleisti vaikų kūrybiškumui: čia galima kabinti piešinius ant sienų kaip nori, suminkštinti sienas kilimu ir nesirūpinti dėl architektūros.
Pasak komisijos nario, Suomijos architekto Esko Rautiola, apdovanotieji projektai pasižymi dėmesiu aplinkai bei žmogui, naudojančiam architektūrą.
“Rupert“ meno ir edukacijos centras, vila G ar namas Vilniuje yra itin aukšto architektūrinio lygio kūriniai, kuriuose architektūrinės idėjos įgyvendintos nuo A iki Z. Tačiau ir tokie objektai kaip Kėdainių arena, Kelinininkų poilsio aikštelė, M. K. Čiurlionio mokyklos priestatas, siunčia žinią, kad kokybiška architektūra nebūtinai turi būti brangi: kokybė kuriama logiškais, racionaliais, ir kartu įdomiais sprendimais, rūpestingai pritaikytais konkrečiam vartotojui.“ – teigė E. Rautiola.
Parodoje taip pat matyti, jog pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo valstybinių, švietimo institucijų inicijuotų viešųjų objektų: mokslo centrų, kultūros ir pramogų pastatų, viešųjų erdvių, kuriamų Europos sąjungos finansinės paramos dėka. Po krizės aktyviai atsigauna individualių namų sektorius – šiemet parodoje pristatyta nemažai įdomia, inovatyvia architektūra pasižyminčių projektų.
Džiugu matyti nedidelius, bet originalius, netikėtos tipologijos projektus, sukurtus jaunų architektų: parodoje pristatytas namelis medyje, instaliacija upėje, tramplinas ežere ar poilsio aikštelė greitkelyje. Tokie projektai, nors ir mažo mastelio, ženkliai pakeičia aplinką, praturtina bendruomenių ar privačių asmenų gyvenimą naujomis veiklomis, o taip pat yra puiki proga architektams drąsiai išbandyti naujas idėjas.
Virtualią parodą galima apžiūrėti tinklapyje www.lietuvosarchitektura.lt, taip pat – kataloge, kuriame pristatomi 72 vertinimo komisijos atrinkti geriausi 2013-2014 m. sukurti Lietuvos architektų darbai.
Apdovanojamos Urban line architektės A. Aleksandrovienė ir S. Kazakauskaitė
„Metro” laureatai architektai D. Baliukevičius ir D. Trainauskas
Tarptautinė komisija (E. Rautiola, I. Allmann ir M. Putrams) apdovanoja arch. A. Ambrasą
Padėka apdovanotas arch. M. Olšauskas
Renginio mecenatas – Kultūros rėmimo fondas, renginio didysis rėmėjas – „Paroc”, renginio rėmėjai: „IE Laminart“, „Arpolis“, „Ergolain“. Renginio informaciniai rėmėjai: žurnalas „Statyba ir architektūra“, žurnalas „Centras“, portalas „statybunaujienos.lt“.
Rūta Leitanaitė, www.architektusajunga.lt
Fotografijos: R. Urbakavičius
Jau trečius metus vykstantis „Mano EKOnamai“ konkursas spalio paskelbė ir apdovanojo tris draugiškiausius aplinkai ir energiškai taupiausius pastatų projektus,
dar 5 projektai nominuoti ir apdovanoti nominacijų globėjų dovanomis.
Renginys vyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastato II aukšte, kur fojė galima apžiūrėti ir visus konkursinius darbus.
Paroda čia veiks iki spalio 31 dienos.
Pasiruošimas šiam konkursui tradiciškai prasidėjo dar pavasarį, kuomet architektams buvo organizuojami seminarai apie draugiškų aplinkai ir energiškai taupių pastatų projektavimą,
buvo išdalintos konkurso sąlygos, dalyviai vyko apžiūrėti konkursui atrinktų sklypų.
Šių metų darbus vertino Lietuvos architektų rūmų pirmininko, architekto Juozo Vaškevičiaus vadovaujama komisija.
Jam padėjo architektai Gintaras Klimavičius ir Sigitas Kuncevičius. Projektų energines klases ir energijos suvartojimą nustatė UAB „Pastatų sertifikavimo biuras“,
o energinių sistemų inovatyvumą ir praktiškumą vertino UAB „Vilpra“ atsinaujinančios energijos įrangos projektų vadovas Simonas Sabeckas.
Renkant nugalėtoją buvo atsižvelgta ne tik į pastato architektūrinius ir jo dermės su supančia aplinka sprendimus, bet ir į tai, iš kokių medžiagų pastatas kuriamas,
ar išnaudojama aplinka (saulė, vėjas, šešėliai) gaunat ir vartojant energiją, ar naudojami inovatyvūs ir energiją taupantys sprendimai.
Tačiau bene svarbiausias konkursinių ir svetainėje www.manoekonamai.lt publikuojamų projektų išskirtinumas yra energinės klasės nustatymas, t.y. matavimai,
leidžiantys palyginti kiek vienas ar kitas pastatas suvartos energijos.
Konkurso „Mano EKOnamai‘14“ nugalėtojai
I vieta. Projektas „Miškinis“. Autoriai Sigita Martinkienė ir Dominykas Marcinonis.
II vieta. Projektas „Chameleonas“. Autoriai Andrius Keizikas, Laimis Keizikas, Juozas Bielskis, Monika Grimailaitė.
III vieta. Projektas „Juoda prie balto“. Autorius architektūros studija „Logos“ (Algis Motūza ir Arūnas Andrašiūnas).
I-III vietos nugalėtojai pasidalino 9000 Lt (2606,58 €) konkurso prizinį fondą.
Konkurso „Mano EKOnamai‘14“ nominantai
Už langų sprendimus nominacijos globėjas UAB „Rehau“ apdovanojo projekto „Zaraso vila“ autorių UAB „Architektas“
(Gitaną Šukaitytę, Darių Visockį, Kristiną Masytę, Aistę Vainiūtę).
Išmaniausias EKOnamu tapo ir UAB „JUNG“ bei UAB,,Penkių kontinentų komunikacijos centras“ su intelektinių pastatų sprendimais SMART HOUSE prizą pelnė
projektas „Chameleonas“. Autoriai Andrius Keizikas, Laimis Keizikas, Juozas Bielskis, Monika Grimailaitė.
Labiausiai pasyvaus namo reikalavimus atitinkantis projektas Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos sprendimu yra „Domus medis“
(Autoriai Egidijus Mozūras, Ugnė Judickaitė, Vytautas Silevičius).
„Juoda prie balto“.projekto autoriai iš architektūros studijos „Logos“ Algis Motūza ir Arūnas Andrašiūnas pelnė net dviejų nominacijų globėjų dėmesį.
Už praktiškiausius aprūpinimo energija sprendimus juos apdovanojo UAB „Vilpra“, o už projekto pateikimo kūrybiškumą ir kokybę – UAB ,,Menų kalvė“.
Dar vienas nelauktas apdovanojimas įteiktas konkurso „maratono dalyviams“, t.y. architektams, kurie dalyvavo visuose trijuose konkursuose:
Andriui Keizikui, Ugnei Judickaitei ir Egidijui Mozūrui. Šiuos kūrėjus už ištvermę apdovanojo Ajurvedos centras „SPA SHANTI“.
Per tris metus konkurse „Mano EKOnamai“ dalyvavo per 100 architektų, kurie, susijungę į įvairias kūrybines grupes sukūrė per 40 draugiškų aplinkai ir
energiškai taupių pastatų priešprojektinių pasiūlymų, iš kurių 13 sukurta šiemet.
Šie darbai neguli stalčiuose – po apdovanojimų ceremonijos jie keliauja į įvairias ekspozicines erdves skleisdami draugiško aplinkai ir energiškai taupaus būsto idėjas,
o kai kurie iš jų jau rado ir užsakovus.
Darbai eksponuojami ir svetainėje www.manoekonamai.lt. Čia užsukę statybas planuojantys asmenys, gali palyginti architektų galimybes ir taip sau palengvinti pastatų kūrėjų pasirinkimą.
Konkursas taip pat yra tapęs gera tokio pastatų projektavimo įgūdžių formavimo platforma, nes architektams leidžia išbandyti ir palyginti jėgas kuriant pasiūlymus realioms,
dažnai sudėtingoms erdvėms.
Bent kiek prisilietusiems prie šio VšĮ „Aplink tave“ EKOcentro vykdomo projekto sklypų savininkams ir pastatų kūrėjams žinia, kad nuo 2016 m. visi pastatai turės būti ne žemesnės nei A klasės,
o nuo 2018 m. visi naujai statomi pastatai turės būti nulinės arba beveik nulinės energijos, jau nėra neįveikiamas iššūkis.
VŠĮ ,,Aplink tave” informacija
Konkursas „Mano EKOnamai‘14“ kviečia į baigiamąjį renginį – geriausių energiškai taupaus ir darnaus būsto projektų autorių apdovanojimų ceremoniją bei darbų parodą.
Vieta: Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salė (II aukštas), Konstitucijos pr. 3, Vilnius.
Renginio pradžia: 2014 m. spalio mėn. 17 d. 17 val. 30 min.
Konkurso darbų paroda II aukšto fojė veiks nuo 17 val.
Aprangos stilius – laisvas.
Dalyvavimo patvirtinimui: ekocentras@interjeras.lt.
Trumpai apie renginį ir parodą:
Šiemet konkursas vyksta jau trečius metus. Per šį laiką sukurta per 40 draugiškų aplinkai ir energiškai taupių pastatų projektų.
Renginio metu bus apdovanoti šių metų konkurso nugalėtojai ir nominantai, o svečiai bus pakviesti apžiūrėti konkurso dalyvių darbų parodą.
Paroda Vilniaus miesto savivaldybės II aukšto fojė veiks iki 2014 m. spalio 31 d.
Šioje parodoje bus eksponuojama 13 trims realiems sklypams sukurtų privačių namų projektų,
galinčių pavirsti techniniais, t. y. statyboms paruoštais, ar kitai panašiai vietovei adaptuotais projektais.
Lankytojai galės praktiškai susipažinti su draugiško aplinkai būsto principais,
su įvairių alternatyvių energijos šaltinių bei kitomis energijos taupymo idėjomis.
Daugiau informacijos apie projekto organizatorių – EKOcentrą rasite čia: http://www.interjeras.lt/eko_centras , www.manoekonamai.lt
Minint Lietuvos architektų sąjungos 90-metį architektui Sauliui Manomaičiui bus įteiktas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklas.
Apdovanojimas garsiam Klaipėdos architektui skirtas už nuopelnus Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei architektūros veiklos srityje.
Apdovanojimų vakaras 2014 spalio 10 d. 18:00 val. Kalvarijų g. 1, Vilniuje.
2014 rugsėjo 4 d. LAS Taryba patvirtino per 2011-2014 m. atnaujintus architektūros konkursų nuostatus.
Šie nuostatai skirti naudotis organizuojant architektūrinius konkursus bei vertinant įvairių organizacijų, viešo sektoriaus organizuojamų architektūrinių konkursų kokybę.
LAS architektūros konkursų nuostatai 2014 (patvirtinti LAS Tarybos 2014-09-04)
Mieli kolegos,
kviečiame kartu atšvęsti Lietuvos architektų sąjungos 90-metį ir sudalyvauti tradicinės šiuolaikinės Lietuvos architektūros parodos-konkurso „Žvilgsnis į save 2013-2014” apdovanojimų vakare. Lauksime Jūsų 2014 spalio 10 d. 18:00 val. Kalvarijų g. 1, Vilniuje
Architektų klube pristatyti 2014 metų LASKAO – ERGOLAIN stipendijos konkurso laureatų projektai.
Kompanijos ERGOLAIN įsteigtą piniginį prizą šiais metais pasidalino Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentės. Geriausiu bakalauro darbu pripažintas Gabrielės Matuzevičiūtės projektas „Klaipėdos muzikinis teatras“, o Kristinos Martinaitytės projektas „Klaipėdos senamiesčio prieigų architektūrinė koncepcija. Atgimimo aikštė“ geriausiai įvertintas magistrinių darbų tarpe.
Kiekvienas nori būti reikalingas. Kiekvienas, be abejo, tiki, jog yra reikalingas, jeigu dalyvauja reikalingoje misijoje. Ypač – jeigu misija vykdo neginčijamą užduotį – architektūrinės kokybės užtikrinimą Lietuvos moderniosios architektūros miegamajame. Kaune.
IŠSISAKYMO DŽIAUGSMAS IR KITI RITUALAI
Grupinis įtikėjimas misija vienija, konsoliduoja ir stiprina. KAUET‘e jis yra toks stiprus ir monolitiškas, jog apie savikritiškumą ar misijos objektyvų poveikį medžiaginei miesto architektūrinei kokybei nepadoru net užsiminti. Juo labiau – apie KAUET‘o realų „patariamąjį“ poveikį savo tiesioginiam šeimininkui – Kauno savivaldybės administracijai, vykdančiai formalią funkciją mieste – tvirtinančiai ar atmetančiai projektus.
Misija dūzgia – KAUET‘as aptarinėja projektus, vis patirdamas išsisakymo džiaugsmą, o Savivaldybė mėgaujasi laisve elgtis gyvenime savo nuožiūra. Nes žino – išsisakymo džiaugsmas išjungia KAUET‘ą iš kritiškos, aktyvios stebėsenos ir projektavimo procesą „po KAUET‘o“ galima vartalioti laisvai, ignoruojant bet kokius ekspertų tarybos nutarimus.
REIKALINGUMO KAUNO ARCHITEKTŪRAI DARBAS
Taip atsiranda degalinės A.Mickevičiaus slėnyje, „Lidl“ prekybcentriai Panemunės – Ąžuolyno „žaliojo karkaso“ trasoje bei kiti architektūriniai nuotykiai. Taip atsiranda nuostata „šeimininko“ galvoje, jog misija užmigdyta ir iš esmės tenkinasi pačiu egzistavimo faktu bei „reikalingumo Kauno architektūrai“ tikėjimu. Ir ta nuostata, kaip ciniškai tai beskambėtų, nėra laužta iš piršto…
Net tada, kai Savivaldybės žonglierių ekvilibrumas pasiekė rekordines aukštumas ir, svarstant Kauno Kongresų centro konkurso neskelbimą, architektūros ekspertai mero Andriaus Kupčinsko ir miesto vyr.architekto(?) Nerijaus Valatkevičiaus viešai buvo išvadinti neišmanėliais, nekompetentingais ir nesusigaudančiais savo nutarimuose, – KAUET‘as nesugebėjo sureaguoti adekvačiai.
Rodos, neįmanoma nepasitikėjimo išreikšti tiesiau. Neįmanoma aiškiau patariamajai institucijai pranešti apie jos patarimų nereikalingumą ir ekspertinių išvadų nepripažinimą. Tačiau net šis tiesmukas ir nedviprasmiškas „šeimininko“ signalas misijai pasirodė per silpnas, kad pažadintų iš įsisenėjusio letargo. Misija nutarė nekreipti dėmesio ir tęsti „reikalingumo Kauno architektūrai“ darbą.
NEPRIKLAUSOMYBĖ SUNAIKINTA, KOMPETENCIJA IŠJUOKTA
Čia reikėtų patikslinti, kad teksto autorius, reaguodamas į Kauno mero ir vyr.architekto(?) kaltinimus bei tiesmuką spaudimą KAUET‘o ekspertams, liepos 30-osios posėdyje kvietė kolegas atsistatydinti, nes ekspertų nepriklausomybė (ar jos iliuzija) „šeimininko“ buvo sunaikinta, o kompetencija išjuokta. Tas pats, emocijoms atvėsus, buvo pakartota ir KAUET‘o organizaciniame posėdyje rugsėjo pradžioje. Tačiau pasiūlymas pritarimo nesulaukė – didžioji dauguma KAUET‘o ekspertų nutarė dirbti toliau, nes „KAUET‘as yra reikalingas“… Kam reikalingas – liko nežinoma.
Galbūt šiandieninį Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos reikalingumą šiek tiek galėtų iliustruoti kad ir tokia smulkmena, kaip honorarų mokėjimas, vėluojantis 17 mėnesių. Ypač turint omenyje Kauno mero A.Kupčinsko teiginį, jog KAUET‘as nenori palaikyti Savivaldybės pozicijos „nors ekspertų taryboje sugaištą laiką jiems apmoka ne kas kitas, o savivaldybė“.
Tačiau labiausiai KAUET‘o „reikalingumą“ Kauno miestui, ko gero, byloja tiesioginio „šeimininko“ N.Valatkevičiaus ir jo Urbanistikos skyriaus laikysena. Jie ekspertų posėdžiuose pasirodo tik tuomet, kai reikia išpūsti kokį PR burbulą ar užgesinti ramybę drumsčiančius maištininkus.
IŠ ARCHITEKTŪRINĖS TARYBOS ATSISTATYDINO DVIESE
Beje, maištininkų KAUET‘e šį rugsėjį sumažėjo iki nulio (beveik)… Be A.Karaliaus iš ekspertų tarybos atsistatydino ir Linas Tuleikis.
Jis pažymėjo, jog traukiasi iš institucijos, nes ši stokoja “pilietinio stuburo, moralinio tvirtumo ir negerbia savo sprendimų bei priimtų nuostatų. L.Tuleikis teigė, jog “architekto profesija ir pagarba jai reikalauja principingesnės, nepersunktos konformizmu laikysenos architektūros kokybės atžvilgiu, atsispiriant spaudimui iš šalies”.
Architektas pabrėžė, jog kiekvienas, išrinktas ekspertu, “prisiėmė įsipareigojimą prieš kolegas ir prieš visuomenę dirbti tam, kad bent lašeliu architektūra pagerėtų, o ne tam, kad nuolatinėmis išlygomis kokybės kartelė būtų leidžiama vis žemyn ir žemyn”.
Beje, L.Tuleikis pastebėjo, kad konformistinis principas “jei aš neteisiu, tai ir manęs neteis”, pavertė Kauno architektūrinę tarybą neveiksnia institucija, neįpareigojančiu diskusijų klubu.
NEEFEKTYVUMAS TAMPA PRABANGA
Nėra malonu, tačiau tenka pripažinti, jog KAUET‘as jau senokai virto nekritišku sau ir architektūrinei aplinkai „pritarėjų klubu“. Patogiu savivaldybei ir architektūros artimiesiems. Kandžiu retiems architektūriniams „turistams“ ar šiaip naujokams.
Reti profesinio pilietiškumo blyksniai užgęsinami konjunktūriniuose Savivaldybės koridoriuose, o ekspertinės išvados netampa objektyvia vertybe ne tik todėl, kad ją ignoruoja Savivaldybės galvos. Aiškios ir motyvuotos išvados vis retesnis svečias ir pačių ekspertų protokoluose – vietoj jų amžinoji KAUET‘o direktorė Jūratė Merkevičienė išrašo keliolika „receptų iš pasisakymų“, kurių sąrašas galėtų praturtinti ne vieną juodojo humoro klinikinį serialą.
Gali būti, jog šie archtarybiniai paradoksai yra būdingi tik Kaunui ir kiti Lietuvos miestai gyvena sveiką, iliuzinių priklausomybių neiškreiptą architektūrinį gyvenimą. Tačiau kas, jei virusas išsisėjęs ir valstybėje knibžda neefektyviai veikiantys instrumentai, kurių dėka placebinis efektas plinta, stumdamas į paraštes tikrąjį matymą, tikrąjį problemų gydymą, tikrąjį judėjimą pirmyn ir tikrąsias vertybes galų gale?
Ar neefektyvi gyvensena apskritai nėra per didelė prabanga slenkančio karo akivaizdoje…?
Audrys Karalius www.pilotas.lt
Lietuvos architektų rūmai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedra bei Lietuvos architektų sąjunga kviečia į tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“, skirtą Pasaulinei architektūros dienai.
Konferencija vyks 2014 m. spalio 6-7 d. Kalvarijų g. 1, Vilniuje.
Architektūros, teisės, menotyros sričių mokslininkų ir praktikų diskusija skiriama aptarti tam, kas slypi po dažnai architektų akcentuojama fraze „architektūros kokybė“. Ką turime omenyje sakydami „kokybė svarbiau už mažiausią kainą“? Kokiems aplinkos formavimo aspektams valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį reguliuodama teritorijų planavimo ir statybos procesus? Ką turėtume suprasti kaip viešąjį interesą architektūros srityje ir jį ginti? Kokios konkrečiai kokybės architektai tikisi vieni iš kitų, o visuomenė – iš architektų?
Neabejotina, kad profesionalus architektas visa tai jaučia ir gali įgyvendinti. Tačiau kūrybos procese tenka laviruoti tarp aibės skirtingų, neretai priešiškų interesų, ir čia vien architekto valios, neturint veiksmingų įrankių ir valstybės palaikymo, dažnai neužtenka. Apibrėžti architektūros kokybės kriterijai ir jų užtikrinimui skirtos priemonės padėtų siekti visuomenei svarbių tikslų, tačiau ar galima (įmanoma) minėtą profesionalo vidinį pojūtį išreikšti žodžiais? Ar egzistuoja universalūs, dabarties visuomenės interesus atspindintys kriterijai, kuriuos būtų galima pripažinti imperatyviais, privalomais visiems statiniams ar konkrečiai apibrėžtoms jų grupėms? O gal egzistuoja kitos, labiau efektyvios architektūros kokybės užtikrinimo priemonės, nereikalaujančios šių kriterijų apibrėžimo?
Keliamus klausimus ketinama atskleisti diskutuojant šiose temų grupėse:
- Architektūros kokybės kriterijų apibrėžimo poreikis, galimybės ir rizikos
- Architektūros kokybės bendroji samprata
- Architektūros kokybės kriterijų turinio problematika
- Architektūros kokybės samprata paveldo srityje
- Architektūros kokybės samprata aplinkos planavimo srityje
- Bendras požiūris į architektūros kokybės kriterijų visumą
Pranešimus konferencijoje skaitys Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos architektų sąjungos, Kauno miesto savivaldybės atstovai bei savarankiški tyrėjai ir praktikai. Konferencijoje, be pranešimų aktualiomis temomis, numatomos diskusijos įtraukiant klausytojus. Pranešimus ir diskusijas planuojama apibendrinti konferencijos rezoliucijos priėmimu.
Su detalia konferencijos programa galite susipažinti čia.
Registruotis prašome užpildant žemiau pateiktą formą – spausti čia
Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, maloniai kviečiame visus dalyvauti.
LAR informacija.
Posėdis įvyko 2014-09-18, 15 val.
- Pritarti apie 6 ha teritorijos prie buvusių karinių objektų Smiltynėje detaliojo plano koncepcijai.
- Pritarti apie 10 ha teritorijos prie buvusių karinių objektų Smiltynėje detaliojo plano koncepcijai.
