Posėdis įvyko 2014-09-18, 15 val.
NUTARTA: Ekspertų taryba pritaria Medelyno gyvenamojo rajono teritorijos detaliojo plano koncepcijai ir siūlo:
- Kvartalo pastatų grupėms nustatyti vieningus architektūros reikalavimus.
- Prie pagrindinio įvažiavimo į kvartalą numatyti galimybę statyti aukštybinių pastatų grupė, taip intensyvinant užstatymą.
- Būtina sukurti kvartalo plėtros valdymo struktūrą.
Posėdis įvyko 2014-09-18, 15 val.
Kretingos rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbia Kretingos centrinės miesto dalies – Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo idėjos atvirą konkursą.
Konkurso tikslas – sukurti Kretingos centrinės miesto dalies – Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo viziją, pagal kurią būtų galima aikštę pritaikyti įvairiems renginiams, numatyti daugiafunkcinį aikštės panaudojimą, įvairių (visuomeninių, reprezentacinių) renginių organizavimui, kasdieniniam bendravimui, poilsiui, padidinti miesto patrauklumą, visuomeninių erdvių saugumą, miesto estetinį vaizdą.
Konkurso objektas – Kretingos miesto centrinės dalies urbanistinės erdvės estetinė koncepcija (vizija). Urbanistinės erdvės fiziniai parametrai ir formantai (užstatymas) nėra šio Konkurso objektas.
Konkurso sąlygos – spausti čia.
Konkurso koordinatorius – Tadas Sviderskas, kretingosaikste@architektams.lt, +370 673 99032.
________________________________________________________________________________________________________________
Kretingos centrinės miesto dalies – Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo idėjos konkursui pateikti darbai eksponuojami Kretingos rajono savivaldybės administracijoje, Savanorių g. 29A, LT-97111 Kretinga, antrojo aukšto fojė.
Ekspozicija nuo lapkričio 11 d. iki lapkričio 21 d., darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadienį iki 15.45 val.
Viešas konkurso darbų aptarimas 2014 m. lapkričio 21d. 10.00 val. Kretingos raj. savivaldybėje.
Vertinimo Komisijos posėdis 2014 m. lapkričio 21 d. nuo 13.00 val.
_________________________________________________________________________________________________________________________________
2014 lapkričio 21 d. išrinkti Kretingos centrinės miesto dalies – Rotušės aikštės ir jos prieigų sutvarkymo idėjos konkurso nugalėtojai.
Darbai eksponuojami Kretingos rajono savivaldybės administracijoje, Savanorių g. 29A, LT-97111 Kretinga, antrojo aukšto fojė.
Konkurso projektų recenzenzijos:
Architektas Laimonas Bogušas 
Architektas Romas Marčius
VERTINIMO KOMISIJOS KOMENTARAS
Vertinimo komisija, atsižvelgusi į Koordinatoriaus ir Recenzentų pateiktas ataskaitas, pripažino nevertintinais konkurso projektus “VAKAR ŠIANDIEN RYTOJ” ir “LAIKO ŽENKLAI” dėl esminių neatitikimų konkurso sąlygoms. Konkurso projekte “VAKAR ŠIANDIEN RYTOJ” suprojektuotas užstatymas (pastatai), todėl pažeisti konkurso sąlygų IV skyriaus 18 ir 20 punktų reikalavimai (pateikti pasiūlymai neatitinka detaliojo plano sprendinių). Konkurso projekte “LAIKO ŽENKLAI” planšetėse pateikti ne visi privalomi brėžiniai ir schemos, todėl pažeisti konkurso sąlygų V skyriaus 22 punkto reikalavimai (nepilna projekto apimtis). Pripažintų nevertintinais konkurso projektų vokai su devizo šifrais nebuvo plėšiami.
Devyni iš vienuolikos konkurso projektai atitiko konkurso sąlygų reikalavimus ir buvo vertinami. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavo visi veretinimo komisijos nariai ir recenzentai. Vertinimo komisija prizines vietas skyrė šiems konkurso projektams:
Visi konkurso darbai turi gerų idėjų aikštės sutvarkymui, kuriuos tikslinga ateityje panaudoti.
I VIETA. AIKŠTĖS ISTORIJA.
MB „Pupa-strateginė urbanistika“. Autoriai: Tadas Jonauskis, Laima Čijunskaitė, Edita Gumauskaitė, Justina Muliolytė, Antanas Jonauskis.
Komisijos komentaras
Privalumai. Stipriai išreikštas ryšys su istoriniais aikštės raidos etapais – istorinė aikštės forma, vientisas grindinys, rotušės (cerkvės) vietos pažymėjimas, istorinių pamatų ir senovinio bruko grindinio eksponavimas aikštės centre, archeologiniai miesto sluoksniai – gilėjančiame aikštės grindinyje įamžintos pagrindinės miesto datos, svarbūs asmenys ir įvykiai, miesto įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus paminklo perkėlimas į aikštės centrą taip pabrėžiant jo svarbą, buvusių posesijų ribų skvere pažymėjimas. Stipriai išreikšta reprezentacinė centrinės miesto dalies funkcija. Automobilių aikštelės perkėlimas į šiaurinę skvero dalį. Idėja išreikšta paprastomis priemonėmis, jos įgyvendinimas nesudėtingas, skvero ir automobilių parkavimo aikštelės sprendiniai perspektyvoje neužkerta galimybės atstatyti buvusį kvartalo užstatymą.
Silpnybės. Skvero pietinėje kraštinėje pageidautinas stipresnis buvusią užstatymo liniją įprasminantis akcentas. Abejonių sukėlė tos pačios dangos panaudojimas pėsčiųjų zonoje ir gatvės važiuojamojoje dalyje (saugumo požiūriu). Vertinant skverą vaizdingumo aspektu, jis atrodo skurdokai. Automobilių aikštelė sunaikina dalį skvero (pagirtina, kad išsaugomi esantys medžiai).
Aiškinamasis raštas Planšetai
II VIETA. ŠIFRAS.
Autoriai: Mykolas Kurtinaitis, Artūras Mažeika, Žilvinas Jagėla, Aina Gasiūnaitė.
Komisijos komentaras
Privalumai. Projekte pateikta įtikinama centrinės miesto dalies erdvinės struktūros analizė. Siūlomais sprendiniais respektuojami istorinės raidos etapai – rotušės (cerkvės) vietos pažymėjimas, istorinių pamatų eksponavimas aikštės centre, istorinės medžiagos įamžinimas, kvartalo šiauriniame skvere interpretacija. Pozityviai vertintas siūlymas memorialinius elementus išdėstyti vienoje kompozicinėje ašyje. Skvero sprendiniai atrodo originaliai, skvero planinė ir erdvinė struktūros sukuria įvairovę, kuria nepasižymi esamas skveras.
Silpnybės. Gaila, kad išsami aikštės urbanistinės struktūros analizė nepadėjo apsispręsti dėl konkrečių projektinių sprendinių. Palyginti su analize sprendiniai atrodo steriliai minimalistiški. Komisijos nuomone rotušės (cerkvės) vietą aikštėje žymintis briaunuotas įgilinimas neišraiškingas, aikštės (pietinės dalies) sprendiniai stokoja turinio.
Aiškinamasis raštas Planšetai
III VIETA. MIESTO ID.
Autoriai: Aurimas Baužys, Inga Daukšienė, Šarūnė Gentvilienė.
Komisijos komentaras
Privalumai. Stipriai išreikštas kasdieninio naudojimo ir poilsio, renginių organizavimo aspektas – “forumas”, fontanai, skveras – sodas, laikina scena, lauko galerija. Pagirtina neformalių ryšių su miestelio genius loci paieška – siūlymas įrengti rožyną, kuris praturtintų aikštės erdvę kvapais bei tarnautų kaip nuoroda į buvusį prarastą dvaro sodybos rožyną. Projekte atlikta ryšių su kitomis Kretingos centrinės dalies viešosiomis erdvėmis paieška. Įdomus pasiūlymas įgilinimas – amfiteatras aikštės centre (istorinės rotušės vietoje).
Silpnybės. Aikštė reprezentatyvumą menkina rytinėje dalyje paliekama automobilių stovėjimo aikštelė. Neakcentuojamas ryšys su istorine aikštės raida. Per daug intensyvūs aikštės (pietinės dalies) sprendiniai. Ryški atskirtis tarp aikštės ir skvero traktuočių – skveras tampa savarankišku nuo aikštės nepriklausomu elementu, taip prarandamas įspūdis, kad skvero vietoje būta istorinio užstatymo. Nebandyta ieškoti Evangelikų bažnyčios santykio su aikšte – plane ją užstoja želdiniai. Neargumetuotai parinkta fontano ir mobilios scenos vieta.
Aiškinamasis raštas Planšetai
Kiti konkurso dalyviai:
# ATKURTI # PATOBULNTI # SUKURTI
Autoriai: Egidijus Kasakaitis, Živilė Šimkutė, Andrius Grabys.
Aiškinamasis raštas Planšetai
KRETINGOS ŠIRDIS.
Autoriai: Petras Grecevičius, Andrius Rimkus, Jonas Abromas.
Aiškinamasis raštas Planšetai
VIENAS DU TRYS.
Autorius Saulius Druskis.
Aiškinamasis raštas Planšetai
DIALOGAS.
VŠĮ Kauno technologijos universitetas. Autoriai: Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Rūta Garbaliauskaitė, Rūta Ribelytė.
Aiškinamasis raštas Planšetai
ISTORIJOS TAKAIS.
R. Staševičiūtės projektavimo firma „Pilis“. Autoriai: Gerda Antanaitytė, Dina Timonina, Ramunė Staševičiūtė.
Aiškinamasis raštas Planšetai
KŪLIAIS PER KRETINGĄ.
Autoriai: Rima Jegnoraitė, Monika Spūdytė, Edita Serapinaitė, Dalius Šarakauskas.
Aiškinamasis raštas Planšetai
Komisijos nevertinti projektai:
VAKAR ŠIANDIEN RYTOJ
Aiškinamasis raštas Planšetai
LAIKO ŽENKLAI
Aiškinamasis raštas Planšetai
Kviečiame dalyvauti diskusijoje „ARCHITEKTŪROS RAIŠKOS GALIMYBĖS KOPGALYJE“
Lietuvos jūrų muziejus vykdo atvirą projekto „Lietuvos jūrų muziejaus administracinio pastato rekonstravimas, pritaikant jį jūrų gamtos ir jūrinės kultūros paveldo atviros prieigos centro viešosioms reikmėms“ konkursą. Įkurtame Jūrų gamtos ir jūrinės kultūros paveldo atviros prieigos centre muziejus planuoja pristatyti visuomenei sukauptus jūrinio kultūrinio ir istorinio paveldo eksponatus, istorinę ir gamtinę medžiagą. Čia tikimasi toliau puoselėti ir plėtoti jūrinę kultūrą bei užtikrinti jos sklaidą: atsiras erdvė burtis jūrinės kultūros entuziastams, plėtotis klubinei veiklai. Lietuvos jūrų muziejus yra pasiryžęs kurti erdvę, kuri įkvėptų mokytis ir stiprintų bendruomenes, didintų socialinių grupių sąsajas, gerintų vietos įvaizdį.
Šių metų balandžio–liepos mėnesiais įvyko pirmasis būsimo centro architektūrinės idėjos konkursas, išryškinęs eilę problemų, susijusių su architektūrinės raiškos galimybėmis Kopgalyje. Architektų, gamtosaugininkų, paveldosaugininkų, miesto planavimo specialistų ir, pagaliau, Lietuvos jūros muziejaus nuomonės, kas galima ir tinkama šiai jautriai Smiltynės gamtinei ir urbanistinei erdvei, – išsiskyrė.
Paskelbę antrąjį architektūrinės idėjos konkursą, kviečiame visas suinteresuotas puses – architektus, gamtosaugininkus, paveldo specialistus, miesto planavimo specialistus, muziejaus bendruomenę ir miestiečius – į viešą diskusiją „ARCHITEKTŪROS RAIŠKOS GALIMYBĖS KOPGALYJE“, kurioje bus stengiamasi išgryninti esminius naujų ir rekonstruojamų pastatų Kopgalyje architektūrinius reikalavimus.
Renginys vyks 2014 m. rugsėjo 25 d. Renginio vieta – Old Port viešbučio konferencijų salė, Žvejų g. 20, Klaipėda. Renginio pradžia – 13 val. (trukmė – apie 3 valandas).
Registracija į renginį – būtina. Prašome atsiųsti trumpą informaciją apie save (vardas, pavardė, darbovietė / mokymo įstaiga, el. paštas, tel. nr.) ir patvirtinimą apie dalyvavimą el. paštu: n.stancikiene@muziejus.lt
Prašome registruotis iki 2014 m. rugsėjo 23 d.
Informacija teikiama el. paštu n.stancikiene@muziejus.lt arba tel. 8 46 492250.
PRELIMINARI RENGINIO PROGRAMA
|
Moderatorius – architektas Lukas Rekevičius |
|
|
13.00–13.15 |
Lietuvos jūrų muziejaus direktorės pasveikinimas ir prielaidų, paskatinusių diskusiją, pristatymas. Olga Žalienė, Lietuvos jūsų muziejus |
|
13.15–13.30 |
Kopgalio kaimo kraštovaizdžio transformacijos: negrįžtama ir grąžinama. Dainius Elertas, Lietuvos jūsų muziejus |
|
13.30–13.50 |
Naujų statinių ir rekonstrukcijos darbų saugomose teritorijose teisinis reglamentavimas: teisės aktuose įtvirtintų galimybių aptarimas. Marija Drėmaitė, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija |
|
13.50–14.10 |
Architektūriniai sprendimai saugomose teritorijose: geroji ir blogoji patirtis. Almantas Mureika, Klaipėdos m. savivaldybės, Architektūros ir miesto planavimo skyrius |
|
14.10–14.30 |
Architektūrinės darnos ieškojimas Smiltynėje. Aušra Feser, Nijolė Piekienė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija |
|
14.30–14.50 |
Kavos pertrauka |
|
14.50–16.00 |
Diskusija |
Tikimės aktyvaus Jūsų dalyvavimo
Ryšių su visuomene skyrius
Tel. +370 46 492250, +370 69837299
Lietuvos jūrų muziejus
Smiltynės g. 3, Klaipėda
www.muziejus.lt
UAB „V.Paulius & Associates“ ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos skelbto Atviro architektūrinių projektinių pasiūlymų konkurso, dėl komercinio pastato statybos Žvejų g. 2b Klaipėdos m., vertinimo komisijos posėdyje išrinkti konkurso laimėtojai.
2014 m. rugsėjo 4 d. įvykusiame Konkurso vertinimo komisijos posėdyje NUTARTA:
Atviro architektūrinių projektinių pasiūlymų konkurso, dėl komercinio pastato statybos Žvejų g. 2b Klaipėdos m., nugalėtojais paskelbti:
I vieta – projektas „Senojo miesto pulsas”. UAB FlexiForma, įmonės kodas 303058595, Tilto g. 15, Vilnius. Autoriai: Regina Savičienė (20%), Linas Savičius(20%), Arūnas Želvys (20%), Linas Žičkis (20%), Liudvikas Selmistraitis (20%). Pirmos vietos laimėtojui skiriamas 10 000 Lt piniginis prizas.
II vieta – projektas „Legenda“. UAB G.Janulytės-Bernotienės studija, įmonės kodas 133629464, Gedimino g. 48-2, Kaunas. Autoriai – Algimantas Grigas (75%), Gražina Janulytė – Bernotienė (20%), Eglė Pipiraitė (5%). Antros vietos laimėtojui skiriamas 6 000 Lt piniginis prizas.
III vieta – projektas „Istorija+“. UAB A405, įmonės kodas 140306739, Bijūnų g. 8, Klaipėda. Autoriai – Gintaras Čičiurka (35%), Valdas Janulis (35%), Saulius Plungė (30%). Trečios vietos laimėtojui skiriamas 4 000 Lt piniginis prizas.
__________________________________________________________________________________________________________________________
Konkurso projektų recenzijos
E.Andrijausko recenzija
V.Dapkevičiaus recenzija
Konkurso vertinimo komisijos komentaras.
Konkursui pateikti 19 darbų puikiai atskleidė visą spektrą įvairiausių sklypo užstatymo variantų: nuo „Salamander“ pastato imitacijos iki objekto išplėtojimo į aplinkines viešąsias erdves ir net pretenzijų į naują, Klaipėdai nebūdingą, miesto įvaizdžio formantą. Tai dar sykį atskleidė, kad geriausias būdas parinkti pastato architektūrą tokioje svarbioje miesto vietoje yra konkursas.
Vertinimo komisija susipažino su sąlygomis, recenzentų įvertinimu, konkursiniais projektais ir aplankė planuojamą teritoriją (žemės sklypas Žvejų g. 2B). Įvertinus visus darbus ir atsižvelgiant į tai, kad planuojamo sklypo aplinka nuo „Salamander“ pastato stovėjimo laikmečio yra smarkiai pakitusi ir įgavusi naujų verčių, kad šiuo metu aplink sklypą yra didelis pėsčiųjų judėjimas, sutvarkytos krantinės, padidėjusi šio objekto erdvinė apžvalga ir tuo pačiu reikšmingumas, įvertindama naujo pastato atsiradimo vizualinį poveikį kultūros vertybėms ir urbanistiniam senamiesčio audiniui, išrinko geriausiai atitinkančius konkurso vertinimo kriterijus darbus.
KONKURSINIAI PROJEKTAI
Autoriai – Regina Savičienė, Linas Savičius, Arūnas Želvys, Linas Žičkis, Liudvikas Selmistraitis. UAB FlexiForma, Vilnius.
Privalumai
Vientisas tūris atliepia sklype stovėjusio pastato tūrį ir urbanistiškai atkuria vertingas šios senamiesčio dalies struktūros erdves, neskaidydamas mažo sklypo, nekurdamas konkuruojančių erdvių, o geriausiai atskleisdamas esamas ir gyventojų bei svečių pamėgtąsias. Lakoniški fasadai nekopijuoja aplinkinių istorinių pastatų, bei savo estetika ir tektonika nekonkuruoja su jais. Šiaurinis pastato fasadas darniai susilieja su krantine, nors tuo pačiu išlaikomas pėsčiųjų takas Danės upės krantinėje ir pėstiesiems sukuriamos naujos erdvės pirmajame pastato aukšte (viduje ir lauke). Projekto idėja- šiaurinio fasado pritraukimas prie krantinės- išreiškia šios vietos užstatymo unikalumą, kuris buvo ir yra netipiškas Klaipėdos senamiesčiui. Pastato tūris ir fasadų išraiška kuria reprezentatyvų įvaizdį. Funkcionali planinė struktūra.
Silpnybės
Tai į ką reikėtų atkreipti dėmesį toliau vystant idėją:
Būtina spręsti sklypo ribos klausimą ties krantine. Atkreipti dėmesį į fasadų detales ir naudojamas apdailos medžiagas, kad nenukentėtų tūrio vientisumas ir lakoniškumas, kad detalės neužgoštų tūrio.
Aiškinamasis raštas Planšetai
II vieta. Legenda.
Autoriai – Algimantas Grigas, Gražna Janulytė- Bernotienė, Eglė Pipiraitė. UAB G.Janulytės-Bernotienės studija, Kaunas.
Pastato tūrinis sprendimas pagarbiai įsilieja į teritoriją, kurioje ypač svarbūs paveldo apsaugos aspektai. Įdomus ir funkcionalus planinis sprendimas su vidiniu kiemeliu. Gerai išspręsta evakuacija.
Silpnybės
Nebūdingas ir trukdantis pastato suvokimui „atitrūkimas“ nuo žemės ir nuo krantinės šiauriniame fasade. Vakarinio fasado sprendimas silpnai argumentuotas, kai vienoje plokštumoje pateikiami du tik spalvomis atskirti fasadai. Visų fasadų tektonika neargumentuotai smulki ir nefunkcionali. Pietinio fasado pirmajame aukšte dėstoma visa eilė garažo vartų kenkia pastato estetikai ir reprezentatyvumui.
Aiškinamasis raštas Planšetai
III vieta. Istorija+.
Autoriai – Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis, Saulius Plungė. UAB A405, Klaipėda.
Projektas atitinka Kultūros paveldo departamento pateiktus reikalavimus. Pastato tūrio proporcijos artimos sklype buvusiam „Salamander“ pastatui.
Silpnybės
Projektu siūlomas buvusio „Salamander“ pastato atstatymas, tačiau su papildomu išplėtimu- stikliniais tūriais. Tokiu būdu imituojama seno pastato rekonstrukcija, nors iš esmės statomas naujas pastatas. Tokie siūlymai prieštarauja „1964m Venecijos chartijai“ (9 ir 12 straipsniui).
Aiškinamasis raštas Planšetai
Kiti konkursiniai projektai:
BALTAS NAMAS.
Autoriai – Gerda Antanaitytė, Ramunė Staševičiūtė, Vytautas Grykšas. Projektavimo firma Pilis, Klaipėda.
Aiškinamasis raštas Planšetai
RITMAS.
Autorių kolektyvas– Mantas Daukšys, Tadas Sviderskas, Aurimas Baužys, Šarūnė Bagdonaitė, Tomas Medzelas, Vladas Balsys.
Aiškinamasis raštas Planšetai
SUTARPU.
Autoriai – Ieva Cicėnaitė, Jūratė Cirtautaitė, Mindaugas Reklaitis, Mantas Olšauskas, Kristina Puidokaitė, Vilius Kazlauskas, Gytis Vidžiūnas. MB „sprik“, Vilnius.
Aiškinamasis raštas Planšetai
SVEČIŲ NAMAI.
Autoriai – Saulius Druskis, Matilda Keturakytė. Klaipėda.
Aiškinamasis raštas Planšetai
BALANSAS.
Autoriai – Monika Sadauskaitė, Jovita Stakionytė. Vilnius.
Aiškinamasis raštas Planšetai
DANĖS SARGAI.
Autoriai – Sandra Būgaitė, Kristina Busilaitė, Karolina Čiuvalova, Agnė Motiejauskaitė. UAB Eksploit, Vilnius.
Aiškinamasis raštas Planšetai
DANĖS PIRKLIŲ NAMAI.
Autoriai – Algirdas Motuza, Arūnas Andrašiūnas, Jogilė Rutkauskaitė. „LOGOS architektūros studija”, Vilnius.
Aiškinamasis raštas Planšetai
SILUETAI.
Autoriai – Martynas Valevičius, Gediminas Navickas, Tomas Kudzmanas.
Aiškinamasis raštas Planšetai
WAAGENHAUS.
Autoriai – Laimutė Bružinskaitė, Rytis Čimkus. Vilnius.
Aiškinamasis raštas Planšetai
TEMA.
Autoriai – Snieguolė Stripinienė, Petras Džervus, Danguolė Ručinskaitė, Laimonas Bogušas, Algirdas Stripinis, Vilius Žeimys, Kristina Vitkauskaitė, Kristina Stalmokaitė. UAB Uostamiesčio projektas, Klaipėda.
Aiškinamasis raštas Planšetai
PRIEŠ VĖJĄ.
Autoriai – Lina Ramanauskaitė, Laura Varaniūtė, Pavel Balbatunov. Neformalus kūrybinis judėjimas „Architektūros laboratorija“, Karmėlava II, Kauno raj.
Aiškinamasis raštas Planšetai
AITVARAI.
Autoriai – Linas Tuleikis, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas. UAB Dviejų grupė, Kaunas.
Aiškinamasis raštas Planšetai
ATMINTIES ŠEŠĖLIS.
Autoriai – Tomas Grunskis, Martynas Mankus, Tomas Rimkus. UAB AEXN, Vilnius.
Bendradarbiai – Saulius Griguola, Vytautas Narušis, Kasparas Lučinskas, Ernesta Bagužaitė, Rasa Cėplaitė, Tomas Talaikis.
Aiškinamasis raštas Planšetai
ŽVEJŲ NAMAS.
Autoriai – Martynas Marozas, Viktorija Gailiūtė, Lucas Opitz. MB Martyno Marozo architektūra ir planavimas, Vilnius.
Aiškinamasis raštas Planšetai
ŽVEJO ŽVILGSNIS.
Autoriai – Laima Čijunskaitė, Andrius Laurinaitis, Ana Patiuka.
Aiškinamasis raštas Planšetai
DUETAS.
Autoriai – Inga Urbonaitė, Karolina Čiplytė.
Aiškinamasis raštas Planšetai
Teritorijoje tarp esamų medžių laisvai išdėlioję nedidelius dviaukščius tūrius architektai ne tik išsaugojo suaugusias pušis, bet ir atkartojo aplinkoje vyraujančio užstatymo bruožus, suformavo aiškias, bet ne griežtas užstatymo linijas. Visi tūriai sujungti stogais į grupes taip, kad būriuotųsi aplink nedidelius vidinius kiemus, kurių dėka išliktų sklypo peržvelgiamumas bei praeinamumas. Pėstiesiems čia atiduodamas visiškas prioritetas: kadangi į sklypą galima įvažiuoti iš abiejose pusėse esančių gatvių, automobiliai per teritoriją nevažinės.
Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba, kuriai buvo pristatytas projektas, pritarė logiškam, iš gilios urbanistinės analizės gimusiam sprendimui. Jų nuomone, miesto vilų morfologija šiai vietai yra labai tinkama, nes išsaugoma žaluma, tuo pačiu pastatai žymėtų nuoseklų perėjimą nuo vienos struktūros (stambių poilsio namų) prie kitos (nedidelių gyvenamųjų namelių). Paprastas automobilių aikštelių sprendimas nereikalautų didelės invazijos kasantis po žeme. Autorių siūlymas visus pastatus daryti vienodo aukščio sulaukė nevienareikšmės nuomonės. Vienų ekspertų teigimu, aiški, vienoda stogo linija, kontrastuojanti su pušų lajų garbanomis, gali būti vertinama kaip meninė priemonė, erdvinės koncepcijos pagrindas. Kitų nuomone, skirtingas tūrių aukštis, svyruojantis nuo 2 iki 3 aukštų, suformuotų dinamišką siluetą ir padėtų sumažinti užstatytos teritorijos plotą, daugiau jo paliekant žalumai.
Esama situacija
Siūlomi DP sprendiniai
Rūta Leitanaitė
Iliustracijos: „Arches
Kokia architektūra pasauliui reikalinga šiandien? Ar gali, ir kaip architektūra gali padėti spręsti socialinės atskirties, skurdo, švietimo, sveikatos apsaugos infrastruktūros trūkumo, ekologines stichinių nelaimių sukeltos būsto, infrastruktūros, tapatumo, pilietiškumo ir kitas, rodos, tiesiogiai labiau ne su architektūra, o politiniais ir ekonominiais sprendimais susijusias problemas?
Į šiuos klausimus diskusijose ir paskaitose ir bandė atsakyti rugpjūčio pradžioje Durbane, Pietų Afrikoje vykusio Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) kongreso dalyviai iš viso pasaulio.
SAVOMIS RANKOMIS STATYTA MOKYKLA AFRIKIEČIAMS – IR UŽDARBIS, IR IŠSILAVINIMAS
Architektas Francis Kere iš Burkina Faso savo pranešime pabrėžė, jog pridėtinė architektūros vertė yra jos prisiimama socialinė atsakomybė ir tai, kaip ji realiai pagerina vietinių žmonių gyvenimo kokybę. Pagrindinė architekto praktikos linija – savo iniciatyva iš vietinių statybinių medžiagų, pagamintų pačių vietinių gyventojų, Burkina Fase statyti mokyklas ir kitus bendruomenei skirtus pastatus. Taip vaikai gauna kokybiško, komfortiško išsilavinimo galimybę, suaugusieji – darbo statybos metu, bendruomenė – progą susitelkti kartu kuriant visiems reikalingą pastatą.
Mokykla Gando. Fotografijos šaltinis: http://www.kerearchitecture.com/projects/primary-school-gando/
Socialinės infrastruktūros kūrimas šalyje, kur trūksta elementarių civilizacijos teikiamų patogumų, F.Kere nuomone, yra prioritetinis uždavinys. Jį architektas stengiasi įgyvendinti kiekviena proga, pavyzdžiui, Vokietijos menininko Christoph‘o Schlingensief‘o finansuojamas operos Burkina Fase projektas išsiplėtė iki daugiafunkcinio kaimelio, kuriame prie operos pastato sau vietos rado ir dirbtuvės, ir medicinos centras, ir mokykla, ir svečių namai.
Operos kaimas Burkina Fase. Fotografijos šaltinis: http://www.kerearchitecture.com/projects/opera-village/
Nors F. Kere gimtinėje inicijuojami visuomeninių pastatų projektų biudžetai – itin kuklūs, jie stebina komforto, estetikos ir eksploatacijos racionalumo lygiu. Architektas ekologiškumo, racionalumo sampratą interpretuoja išradingai ir paprastai, pasitelkdamas tradicinius, išbandytus erdvinius sprendimus: komfortas pastato viduje pasiekiamas sudarant natūralius skersvėjus, dirbtinė ventiliacija tampa nebereikalinga. Architektas šiuolaikinei architektūrai pritaiko tradicines architektūros formas ir viską, ką gali pasiūlyti aplinka: net supjaustyti puodai gali tapti statybiniais stoglangių elementais (mokyklos biblioteka Gando, Burkina Fase). F. Kere teigimu, vietinės medžiagos ir per šimtus metų išbandyti, tačiau naujoviškai pritaikyti architektūriniai sprendiniai padeda ne tik sutaupyti, bet ir sukurti kokybišką, ekologišką, prie savito klimato puikiai pritaikytą pastatą, kuris, be viso to, savo įvaizdžiu dera ir su vietiniu kraštovaizdžiu, ir žmonių kultūriniu mentalitetu.
Mokyklos biblioteka Gando, Burkina Fase. Fotografijos šaltinis: http://www.kerearchitecture.com/projects/school-library-gando/
ŠIMTMEČIŲ SPRENDINIAI UŽTIKRINA EKOLOGIŠKUMĄ, TAUPUMĄ IR KOMFORTĄ
Šiems principams antrina ir daugiausia Mumbajuje (Indija) dirbantis architektas Rahul Merhotra. „Tačiau neretai etnografinis savitumas, tradicija fetišizuojama kaip priešingas polius globalizacijai. Pastarosios išvengti neįmanoma, todėl architektai susiduria su uždaviniu ieškoti būdų, kaip lokalizuoti globalias programas ir funkcijas, ateinančias į mūsų miestus“, – svarsto architektas. Vienas iš būdų, anot jo, yra pritaikyti naują architektūrą prie vietinio klimato ypatybių: pavyzdžiui, vietoje ištisai įstiklinto biurų dangoraižio kurti kompleksą su nedidelėmis tradicinėmis erdvėmis: vidiniais kiemais, fontanais, vėsinančiomis verandomis, skatinti natūralų oro judėjimą.
Hewlett-Packard centras Bengaluru, Indijoje. Fotografijos šaltinis: http://rmaarchitects.com/architecture/hewlett-packard-software-campus/
Kita vertus, anot R. Merhotros, šiuolaikinė architektūra globalius pasiekimus turėtų pritaikyti ir lokalioms programoms, praturtinant jas papildomomis funkcijomis, gerinančiomis socialinį klimatą, higienos sąlygas, komfortą. Mumbajaus lūšnynuose vienas tualetas tenka 1440-čiai žmonių. Viešosios įstaigos SPARC projektą įrengti lūšnynuose 300 viešųjų tualetų R.Merhotros komanda išplėtė, pasiūlydami tualetų pastatuose įrengti taip pat ir erdves bendruomenės centrui bei būstą tualeto valytojui. Eksperimentiniame projekte architektai išbandė ir saulės kolektorius, kurių dėka naktį apšviesti tualetai tapo saugesni.
Viešosios įstaigos SPARC projektas: 300 viešųjų tualetų. Fotografijos šaltinis: http://rmaarchitects.com/architecture/community-toilets-for-sparc/
Projektuodami būstą dramblių prižiūrėtojams Džaipure, architektai atkūrė smėlio karjero suniokotą kraštovaizdį, sausoje teritorijoje įrengdami vandens telkinius, gausiai apželdindami vietovę vietinių želdinių rūšimis.
Būstas dramblių prižiūrėtojams Džaipure. Fotografijos šaltinis: http://rmaarchitects.com/architecture/hathigaon/
Nedideli dramblių prižiūrėtojų nameliai sugrupuoti aplink bendras lauko erdves – kiemelius, paviljonus. Šiame valstybės finansuojamame, nedidelio biudžeto projekte itin paprasta, rodos, net neužbaigta pastatų architektūra atspindi prioritetus, suteiktus kraštovaizdžiui ir dramblių prižiūrėtojų reikmėms, susijusioms su darbu lauke. Minimali išraiška taip pat leidžia kiekvienam gyventojui įsirengti savo būstą pagal individualius norus. Kaip teigė R. Merhotra, įgyvendinus šį projektą dramblių prižiūrėtojų, vienų iš neturtingiausių Indijos visuomenės narių, gyvenimo kokybėiš dalies aplenkė net vidutines pajamas gaunančių žmonių, kurie kai kuriuose miestuose iki šiol turi stovėti eilėse prie geriamo vandens.
NAUJAS ORIGINALUMAS – TRADICIJOSE
Kinijos architektas, architektūrinės Pritzkerio premijos 2012 metais laureatas Wang Shu, kalbėdamas apie šiuolaikinę architektūrą Kinijoje, komentavo, jog dėl trumparegiškos meilės viskam, kas nauja ir vakarietiška, Kinijos miestai drastiškai braunasi į gamtines ir kaimo teritorijas, jokio charakterio neturintys stiklo dangoraižiai keičia subtiliai su gamta susiliejusius, kuklius, jaukius tradicinės architektūros pastatus. Taip, anot architekto, šiuolaikiniuose miestuose nelieka nei atminties, nei tikro gyvenimo pojūčio. Nepaliaujamas „amerikietiškos svajonės“ importas į Kiniją lėmė tai, jog per dvidešimt pastarųjų metų miestuose sunaikinta 90% istorinio paveldo.
Architektas savo projektuose stengiasi atkurti tradicinio Kinijos kaimo, nedidelio miesto atmosferą, mastelį, planavimo principus ir įvaizdį. Jo projektuojami nedideli, iki trijų aukštų iškylantys pastatai pasislepia tarp vešlios Kinijos kraštovaizdžio žalumos. „Kinijoje kraštovaizdis, o ne pastatai yra didžiausia vertybė. Miestas šiandien turi mokytis iš kaimo, kaip sukurti kokybišką aplinką“, – tikino W. Shu. –„Šiandienos architektūrai, kaip ir visoms kitoms meno šakoms (ir ne tik) svarbu išsiskirti, būti kitokiai, pastebėtai. Išeitis paprasta – tradicija šiuolaikiniame pasaulyje ir reiškia „skirtingumą“. O tradicija – tai ne tik tai, kas paprasta, grubu ir senamadiška. Jos pagrindas – sudėtingas, gilus, subtilus mąstymas, galintis atvesti prie netikėtų inovacijų.“
Architektą galima vadinti šiuolaikiškai interpretuojamos tradicijos, o kartu ir savotišku ekologijos apologetu: savo pastatams jis naudoja jau nugriautų senų pastatų ir statinių liekanas – plytas, čerpes, gatvių grindinį. Tačiau kitaip, nei įprasta: pavyzdžiui, viena ant kitos sukrautos čerpės formuoja naujo pastato fasadą.
Ningbo muziejus. Fotografijos šaltinis: http://www.pritzkerprize.com/2012/works
W. Shu teigia, jog nauji statiniai turi integruotis ne tik į egzistuojantį kraštovaizdį, bet ir į susiklosčiusį vietinių žmonių gyvenimo būdą. „Jei prieš gatvės rekonstrukciją smalsiai mus pro duris stebėjusi senutė po rekonstrukcijos taip pat kaip gatvės šeimininkė šypsosi iš už tų pačių durų – projektas pavyko“, komentavo W. Shu.
Zhongshan gatvės rekonstrukcija, Hangzu. Fotografijos šaltinis: http://iwan.com/photo_Zhongshan_Road_Wang_Shu.php
Humaniškumas, prioritetas galutinio vartotojo – miesto gyventojų, bendruomenių, atskirų individų – reikmėms šiandienos pasaulio architektūros diskurse pamažu įgauna vis stipresnes pozicijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne estetinėms architektūros savybėms, o tai, kaip ji padeda sukurti geresnį gyvenimą visiems, nepriklausomai nuo jų socialinės ar finansinės padėties. Architektūra nebėra savo sultyse verdantis izoliuotas menas, svarstantis estetines dilemas. Architektūra, kuri reaguoja į artimiausios ir globalinės aplinkos pokyčius, kuri pasiūlo inovatyvias išeitis iš probleminių situacijų šiandien ir yra ta architektūra, kurios pasauliui reikia.
Pagal UIA kongreso medžiagą parengė Rūta Leitanaitė
Straipsnio antraštės foto: R. Leitanaitė
Susiję straipsniai: Baltiškas žaidimas taškais Afrikoje sudomino pasaulį
Projektą”Baltijos šalių architektūros sąjungų paviljono pristatymas Tarptautinės architektų sąjungos kongrese, Durbane” rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Š. m. rugpjūčio 31 d. švęstume inžinieriaus architekto Petro Lapės (1924 – 2012) devyniasdešimtąjį gimtadienį. Gimtadienio išvakarėse rugpjūčio 30 d., šeštadienį, 10 val. prie namo I. Kanto g. 6 Klaipėdoje, kuriame gyveno ir kūrė P. Lapė, bus atidengiama jam skirta memorialinė lenta.
Maloniai kviečiame dalyvauti.
Šių metų rugsėjo 5-6 dienomis organizuojamas tradicinis architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginys Nidoje.
Kasmetinis renginys, skirtas ilgamečio (1967-1996m.) Neringos miesto sav. vyr. architekto, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos landšafto architekto, prisidėjusio prie specifinės miesto architektūrinės raiškos susiformavimo bei unikalios, per amžius pačių neringiškių ir gamtos kuriamos Neringos išsaugojimo, Algimanto Zavišos (1935-1998) atminimui.
Renginio metu, rugsėjo 5 d., vyks seminaras “Kuršių Nerijos tapatumo ženklai. Atskirų elementų vertė ir santykis ateities vertybių kūrimui”. Skirtingų sferų profesionalai savaip mato vietovę, jos pranašumus, problematiką, išskirtinius bruožus, vystymosi raidą bei ateities viziją. Seminaro tikslas – išgryninti lygiaverčių vietovės tapatumo elementų reikšmę, į juos pažvelgiant iš trijų skirtingų rakursų: gamtinio, socialinio-kultūrinio, antropogeninio.
Registracija 2014 m. Algimanto Zavišos fondo renginiui Nidoje čia
Registracija vykdoma iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai). Renginio dalyvių skaičius – 80.
Daugiau informacijos www.facebook.com/pages/Architekto-Algimanto-Zavišos-labdaros-ir-paramos-fondas/680028012026331
Kontaktinis asmuo Jurgita Raišutienė el. paštas a.zavisosfondas@gmail.com arba tel. +37062076857
GERIAUSIŲ REKREACINĖS, POILSIO, LANDŠAFTO, URBANISTINIŲ SPRENDIMŲ PARODA – KONKURSAS 2013
Kviečiame susipažinti su Lietuvos architektų sąjungos, A.Zavišos labdaros ir paramos fondo nominuotais darbais į „Geriausio 2013 metų rekreacinės architektūros kūrinio“ apdovanojimą. Nugalėtoją paskelbs komisija, sudaryta iš ankstesnių laureatų.
Pagarba:
● Tvaraus naudojimo kultūros, pagrįstos morale ir kuklumu bei ateities kartų poreikiais respektavimas;
● Objektas, kaip vientisa landšafto ar urbanistinės situacijos dalis, kompoziciniais ir funkciniais bruožais pabrėžianti unikalų ryšį, atverianti vaizdus ir perspektyvas.
Savitumas:
● Aplinkos gamtinių vertybių, kultūros paveldo, vizualinių ryšių respektavimas ir geriausių rekreacinės aplinkos savybių tinkamas panaudojimas;
● Kokybiška tektonikos raiška. Novatoriškas, originalus formos, medžiagų ir aplinkos ryšys, pritaikytas vietos klimato sąlygoms.
Harmonija:
● Originalūs formos, funkcinės struktūros sprendimai ir jų dermė su aplinka; Objekto vidinių ryšių ir jų santykio su aplinka harmonija, komfortiškumas;
● Kompozicinės stilistikos vientisumas. Tūrių, plastikos, spalvų, elementų kompozicinė darna.
ORGANIZATORIAI: Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija.
Projektą iš dalies finansuoja:
KONKURSUI ATRINKTI DARBAI
I RUPERT MENO IR EDUKACIJOS CENTRAS
Autoriai Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis
Kategorija Visuomeniniai pastatai ir kompleksai
Adresas Meškeriotojų g. 33, Vilnius
Apimtis 2096 kv.m
Realizacijos data 2012-2013 m.
Vilniuje, Valakampiuose, prie antrojo paplūdimio, vietoje buvusios parduotuvės prie buvusio troleibusų žiedo, Vaidilutės gatvės ašyje stovi Menų inkubatorius. Kurortinė aplinka ir meno kūrimo paslaptis buvo pagrindinės architektūrinės idėjos inspiracijos. Medžio apdaila vizualiai tirpina pastatą pušyne, o vienintelė anga akliname pagrindiniame fasade masina lankytoją tarsi pro rakto skylutę pažvelgti į menininkų pasaulį. Pirmame aukšte yra universali salė, skaitykla, administracijops patalpos. Rūsyje – kompiuterinio meno dirbtuvės. Antrame aukšte apie pagrindinę pastato ašį išdėstytos reziduojančių menininkų studijos. Jos yra dviejų tipų – su lauko terasomis arba su antresolėmis viduje. Iš antrojo aukšto koridoriaus atvirais laiptais akimirksniu galima nusileisti tiesiai į lankas. Rūsys ir pirmas aukštas perdengti 12 m ilgio surenkamomis gelžbetoninėmis plokštėmis. Antro aukšto laikanti konstrukcija – plieno profilių karkasas. Fasadai apkalti termiškai apdorotomis pušinėmis lentomis, vidaus apdailai naudojamos balintos pušinės dailylentės.
Papildomos nuorodos
II RIETAVO KARIETINĖS REKONSTRUKCIJA
Kategorija Visuomeniniai pastatai ir kompleksai
Adresas Rietavas, Oginskių dvaro karietinė
Apimtis 1800 kv.m
Realizacijos data 2009-2013 m.
XIX-XX a. Rietavas buvo technologinių naujovių židinys. Su per karus nunykusiais rūmais miestas prarado savo išskirtinumą. Atkuriant karietinę – vienintelį išlikusį dvarvietės pastatą – demonstravome pagarbą istoriniam tūriui, siekėme nustebinti erdviomis patalpomis, natūralia šviesa, racionaliu išplanavimu. Įterpti modernūs elementai aiškiai atskirti nuo autentiškų mūrų, lengva identifikuoti istorines dalis. Pastate įrengtos dvi amfiteatrinės koncertų salės, biblioteka, administracinės patalpos.
Papildomos nuorodos
III KELEIVIŲ TERMINALAS SENOJI PERKĖLA
Autoriai Edmundas Andrijauskas, Aurimas Baužys
Kategorija Mišrios paskirties pastatai ir kompleksai
Adresas Danės g. 1, Klaipėda
Apimtis 179 kv.m
Realizacijos data 2013 m.
Šiaurinio rago smaigalys – viena iš nedaugelio vietų Klaipėdoje, kur galima laisvai prieiti prie marių ir apžvelgti Smiltynės bei uosto panoramas. Naujasis perkėlos pastatas kaip pleištas įsiterpia į šiuos vizualinius ryšius ir formuoja naujus. Prarastą apžvalgos erdvę kompensuoja stogo terasa, skiriama laivams ir marioms stebėti, o vidaus erdvėje Smiltynės kranto panorama ir judantys laivai įrėminami horizontalių langų plokštumų. Šie vizualiniai instrumentai sukuria emocinį ryšį su kėlimosi procesu ir jo objektu – Smiltyne. Perkėla ne tik sudaro sąlygas stebėti, bet ir pati yra stebima. Pastato išorė primena laivo formas, o ažūrinis bokštelis, įkvėptas bakenų – įrenginių, skirtų laivų kapitonams stebėti kursą, – padeda kurti perkėlos vietos ženklą.
Papildomos nuorodos
IV BERNARDINŲ SODO SUTVARKYMAS
Autoriai Mindaugas Pakalnis, ..
Kategorija Viešosios erdvės
Adresas Maironio g., Vilnius
Apimtis 9 ha
Realizacijos data 2012-2013 m.
Papildomos nuorodos
V KELININKŲ VETERANŲ ĄŽUOLŲ GIRAITĖ
Autoriai Aistė Aleksandrovienė, Simona Kazakauskaitė
Kategorija Viešosios erdvės
Adresas Magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda
52,04 km, dešinėje pusėje
Realizacijos data 2013 m.
Papildomos nuorodos
VI SPA VILNIUS-ANYKŠČIAI
Autoriai S. Pamerneckis, V. Pliadis, M. Bliujus, V. Rudokas,
G. Pamerneckienė, V. Aidžiulis
Kategorija Visuomeniniai pastatai ir kompleksai
Adresas Vilniaus g. 80, Anykščių m., Lietuva
Aplimtis 4000 kv.m
Realizacijos data 2013 m.
Suprojektuotas pastatas susideda iš dviejų dalių – rekonstruotas viešbučio „Šilelis“ korpusas (b.pl.2558 m2) ir naujai projektuotas gydomasis baseinų ir pirčių pastatas (b.pl.1442 m2). Projektuojant siekta išlaikyti pastato architektūros charakterį. Ant ketvirto a. suprojektuotas antstatas. Naujai projektuojamas pastatas (b.pl.1442 m2) plane yra elipsės formos, netaisyklingas kūgis. Šiame tūryje suprojektuoti trys baseinai.
Papildomos nuorodos
VII MARIJAMPOLĖS MIESTO CENTRINĖS DALIES SUTVARKYMAS
Autoriai Gintautas Vieversys, Reda Marcinkevičienė,
Algirdas Marcinkevičius, Arvydas Bekeris,
Tomas Eidukevičius, Donatas Valiukas
Kategorija Viešosios erdvės
Adresas Marijampolės m.
Realizacijos data 2013 m.
Marijampolės miesto centrinės dalies (senamiesčio) viešųjų erdvių sutvarkymo projektas apima 8,5 ha ploto. Tvarkymo tikslas – priartinti senamiestį prie žmogaus, apribojant transporto judėjimą. Charakteringais gerbūvio, apšvietimo, mažosios architektūros elementais, meniniais akcentais kuriamas senamiesčio charakteris.
Papildomos nuorodos
VIII SODYBA ALEKSANDRUVKOJE
Autoriai Gintautas Natkevičius, Rasa Diškevičiūtė, Sigita Kundrotaitė
Kategorija Individualūs namai
Adresas Aleksandruvkos km., Kaišadorių raj., Lietuva
Realizacijos data 2013 m.
Papildomos nuorodos
IX GYVENAMASIS NAMAS VANAGUPĖS G. PALANGOJE
Autoriai Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Sigita Kundrotaitė
Kategorija Individualūs namai
Adresas Vanagupės g., Palanga, Lietuva
Realizacijos data 2013 m.
Papildomos nuorodos
X GYVENAMASIS NAMAS KULAUTUVOJE
Autoriai Aidas Kalinauskas, Vaidas Tamošiūnas, Andrius Šova
Kategorija Individualūs namai
Adresas Kauno raj.
Realizacijos data 2013 m.
Suprojektuotas gyvenamas namas, savo architektūra įsilieja į supančią aplinką.
Papildomos nuorodos
Parengta pagal A.Zavišos labdaros ir paramos fondo informaciją.
IX-asis tarptautinis menų festivalis „PLArTFORMA“ Klaipėdoje vyks rugpjūčio 21-26 d. Tai – vienintelis interdisciplinaraus pobūdžio festivalis Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje, pristatantis šokio ir teatro, dailės, multimedija projektų, naujojo cirko ir kino kūrėjus bei jų grupes iš Lietuvos ir užsienio. Nuo 2010 m. festivalis yra tarptautinio meno ir festivalių tinklo „DNA: Development of New Art“ nariu. Nuo 2011 m. yra įtrauktas į Miesto reprezentacinių festivalių sąrašą, o 2013 m. Klaipėdos miesto savivaldybės buvo pripažintas geriausiu 2012 m. kultūros projektu mieste.
Šiųmetinis festivalis rengiamas kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje, todėl pagrindinis akcentas bus skiriamas šiuolaikinės prancūzų kultūros pristatymui. Ją festivalyje reprezentuos Maia Flore fotografijų paroda „Imagine France“ ir geriausių pastarųjų metų prancūziškų filmų kvartetas. Vaikus ir suaugusius džiugins trupės „cirque content pour peu“ naujojo cirko spektaklis „Tarp pakilimų ir nusileidimų“, kupinas akrobatinių numerių ir geros dozės juoko.
Festivalį Klaipėdos piliavietėje atidarys jau penktą dešimtį skaičiuojantis vienas garsiausių alternatyvių teatrų iš Lenkijos „Aštuntosios dienos teatras“ (Teatr Ósmego Dnia). Jų atvirai erdvei skirtas spektaklis „Laivas“, kuriame vaidina 15 aktorių, primena, kad gyvename pabėgėlių, keliautojų, valkatų, klajoklių epochoje, kurie, keliaudami po žemynus, sušildo sielas dvasinių arba etinių, dangaus ar geografinių, tikrųjų ar įsivaizduojamų namų prisiminimais. To simboliu yra didelis sparnuotasis laivas – daugiapakopė, judanti scena, dar vienas Nojaus Laivo įsikūnijimas, kuris, primerkus akis, gali virsti Enėjo, Mayflower laivu arba kubietišku plaustu, suręstu iš guminių pontonų, dreifuojančiu link Floridos krantų.
Abejingų tikrai nepaliks ir festivalio uždarymui pristatomas trupės „public in private“ iš Vokietijos eksperimentinis solo spektaklis „Allege“ (autorius – Clément Layes), pripildytas satyros, cirko ir šokio inkliuzais. Pagrindiniai spektaklio elementai – atlikėjo fiziniai gebėjimai ir vanduo, atskiestas ekologinės ir politinės elgsenos motyvais.
Lietuvai festivalyje šiemet atstovaus „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatai. Metų scenos meno reiškinio kategorijoje įvertintas labai šiuolaikinio šokio (ne)labai spektaklis „Contemporary?“ yra skirtas tiems, kurie, esate atsidūrę situacijoje, kai valandą sėdite teatre, priešais jus – šokėjai, neva bandantys atskleisti jo prasmę, o jūsų mintyse skamba vienintelis klausimas: kas čia vyksta?! Šiame ir premjeriniame šokio spektaklyje „ID: D&G“ šoka geriausiu 2013 metų šokėju pripažintas Mantas Stabačinskas. Spektaklis „ID: D&G“ gimė iš noro atrasti sąlyčio taškus tarp XX amžiaus pradžios Lietuvos herojų ir šiuolaikinio, XXI amžiaus pradžios žmogaus. Kūrėjus domina požiūris į žmogaus tapatybę, todėl jie siekia dar kartą permąstyti Lietuvos istorijos įvykius, padariusius didelę įtaką jau kelioms lietuvių kartoms.
„Auksiniu scenos kryžiumi“ Jaunojo menininko kategorijoje apdovanota ir interaktyvaus audiovizualinio spektaklio visai šeimai „Gaidelis pinigautojas“ kūrybinė grupė. Šiame spektaklyje žiūrovai ne tik taps proceso liudininkais, bet ir kūrėjais bei tam tikrų siužetinių vingių iniciatoriais. Mažieji žiūrovai patys galės prisiliesti prie kūrybinio proceso, tapti garsų bei vaizdų autoriais.
Interaktyvumu alsuos ir Lisabonos architektūros trienalėje 2013 m. Lietuvai atstovavusi Julijono Urbono instaliacija „Sapnų viešbutis“. Tai – Meno kieme laikinai veiksiantis viešbutis, aprūpintas specialia sapnus režisuojančia įranga. Projektas remiasi įžymiais moksliniais eksperimentais, kurių tikslas buvo dirbtinai sukelti sąmoningus sapnus ir paveikti jų turinį. Perkeliant tokius tyrimus iš laboratorijų į viešbutį, publika kviečiama snūstelti ir naujai patikrinti mokslinius eksperimentus patiems.
Klaipėdiečiams festivalyje šiemet atstovaus šokio teatro „PADI DAPI Fish“ šokio spektaklis „Akvariumai“ (chor. Aušra Krasauskaitė) pristatomas netradicinėje biuro erdvėje ir analizuojantis šiuolaikinio darbuotojo fenomeną. O taip pat prie festivalio prisijungs galerija „Si:said“ (kuratoriai S. ir R. Marčiai), pristatysianti OOAG – Londone įsikūrusių menininkų grupės parodą „Daiktas. Skirtis. Kartotė“.
Kaip ir kasmet, bus organizuojamas festivalio segmentas „Jaunųjų kūrėjų platforma“, skirtas jaunųjų menininkų ar jaunų kūrybinių organizacijų debiutiniams pasirodymams. Jame – klounų teatro studijos „Dulidu“ cirko projektas „Šapito“ ir Taurūno Baužo kritikų puikiai įvertintas šokio spektaklis „Spalio tylėjimas“.
Šiemet festivalis ne tik nusidrieks laike (meno mylėtojus džiugins beveik savaitę), bet ir pakeis savo įprastinę vietą. Renginiai vyks Jachtų angare, esančiame Klaipėdos pilies uoste, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, Meno kieme, Baroti ir Si:said galerijose. Nemaža dalis renginių ir filmai bus pristatomi atvirose erdvėse (Piliavietėje, senamiestyje), kuriuos festivalio žiūrovai kviečiami žiūrėti nemokamai.
Festivalio organizatoriai: menininkų grupė „Žuvies akis”. Festivalį remia: Lietuvos respublikos Kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Festivalio partneris – Prancūzų institutas Lietuvoje. Bilietus į renginius platina BILIETAI.lt. Bilietus taip pat bus galima įsigyti ir festivalio teritorijoje prieš renginius.
Festivalio prodiuserė Goda Giedraitytė
Tel.: 8 615 31052
el.paštas: festivalis.plartforma@gmail.com
www.plartforma.lt
