2014 m. gegužės 29 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Bažnyčių g. 4, Klaipėda) atidaroma architekto Zigmo Bernardo Rutkausko akvarelių paroda „AQUA RETRO“.
Retkarčiais (ankstesniais metais) sudalyvaudavo akvarelistų parodose Klaipėdoje ir kituose miestuose. Meilė akvarelei neblėsta ir dabar, daug darbų kaupiasi architekto dirbtuvėje.
Paskatintas dėstytojų – dailininkų J.Vaičio, Ant. Žmuidzinavičiaus, A.Janulio, o taip pat domintis ir studijuojant to meto akvarelistų A.Lukšo, A.Keturkos, Ig. Budrio ir kitų darbus, kaprizingos akvarelės meno technikos, nepalieka ligi šiol.
Paroda veiks iki 2014 m. birželio 11 d.
Kviečiame apsilankyti.
Posėdis įvyko 2014-05-22, 15 val.
Užsakovas – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos, projektuotojas – UAB „TAEM ARCHITEKTAI
NUTARTA: Rekonstruojant nenaudojamus (avarinės būklės) mokslo paskirties pastato (8.11), Smiltynės g. 1, Klaipėdos m., priestatus, siūloma nagrinėti galimybę pastatų kompleksą formuoti už esamo renovuoto pastato, neužstojant miško.
Nutarimo_protokolas: ab10_6_1_Smiltynes1_rekonstrukcija (PDF)
Klaipėdoje šią savaitę viešėjo garbus lietuvių kilmės JAV architektas Algimantas Bublys, pasaulyje žinomas geriau nei Lietuvoje. Nors tėvynę paliko 1944-aisiais, būdamas trejų ar ketverių, prabėgus 70-iai metų jis sklandžia lietuvių kalba pasakojo žiaurias pasitraukimo į Vokietiją aplinkybes ir sėkmingą savo gyvenimo istoriją.
Paklaustas, kuriame pasaulio kampe šiandien yra daugiau jam artimų žmonių, svečias nusijuokė – „Geras klausimas!” ir kiek pamąstęs atsakė, kad, išskyrus dvi dukras, tikriausiai jų vis dėlto daugiau Lietuvoje.
Simpatijos – Europos architektūrai
Algimantas Bublys šią savaitę vedė praktinius užsiėmimus ir konsultacijas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros studentams, skaitė paskaitas jau praktikuojantiems Klaipėdos miesto ir regiono architektams bei dizaineriams. Paskaitų temos – „Architekto edukacija ir šiuolaikinio biuro veiklos modeliai JAV” ir „Visuomeninių modernių pastatų objektų tipologija ir dizainas JAV”.
Kokią žinią atvežėte mūsų architektams bei studentams, ką norite jiems perduoti?
Patirtį, praktines žinias. Tikrai neteigiu, kad Amerikos architektūra – geriausias pavyzdys. Bet yra ko pasimokyti iš amerikiečių.
Ko gi?
Pavyzdžiui, to, kaip kieti vyrai pinigą paima, – juokiasi. – Turiu galvoje – kaip jie sugeba įtikinti klientą. O paskui daro, kaip jiems reikia. Apskritai dauguma amerikiečių kreipia daugiau dėmesio į praktinę, ne į meninę architektūros pusę; svarbu, kad būtų funkcionalu ir nebrangu. Europoje – kitaip. Ir man labiau patinka europietiškoji architektūra. Net finansiškai pajėgūs amerikiečių užsakovai, kurie orientuojasi į meninę pusę ir ieško ko nors įdomesnio, paprastai samdo architektus iš Europos.
Lietuviai ne prastesni architektai nei amerikiečiai, tik galbūt jiems trūksta praktinių dalykų. Malonu padėti Lietuvos jaunimui. Aš jau bendravau su VDA Kauno skyriaus studentais – man paliko puikų įspūdį, jie labai gabūs, darbštūs.
Ar JAV dar yra garsių lietuvių architektų?
Ne per daugiausiai… Yra vienas kitas, bet nelabai siejasi su Lietuva. Iš jaunosios kartos – kalifornietis Rimas Mulokas, Jono Muloko (žinomas išeivijos architektas, 1944 m. emigravęs į Vokietiją; nuo 1949 m. gyveno JAV. – Aut. past.) sūnus.
Ar galėtumėte įvardyti mėgstamą architektūrinį stilių? Galbūt šalį, kurios architektūra artima jūsų širdžiai?
Negalėčiau. Neturiu mėgstamo stiliaus. Galiu tik pasakyti, kad manęs nežavi dangoraižiai. O šalis… Apkeliavau pasaulį du kartus, mačiau daug įdomių šalių… Korėja, Japonija, Filipinai, Indija, Nepalas, Pakistanas, Afganistanas, Iranas, Turkija… Visur sava architektūra, vienur įdomi, kitur ne.
Kuri iš šalių apskritai padarė stipriausią įspūdį?
Afganistanas. Tada ten buvo ramu. Labai įdomi šalis. Dramatiška gamta.
Vertina istoriją
Kas jums miela, traukia akį Klaipėdoje? Kuria kryptimi, pagal jus, ji turėtų plėtotis architektūriškai?
Man jaukiausia Arūno namuose, – juokiasi. (Pokalbininkas yra apsistojęs pas savo senus gerus draugus skulptorių Arūną Sakalauską ir aktorę Virginiją Kochanskytę.) – Aš modernistas, bet labai vertinu istoriją, todėl Klaipėdoje man mielas senamiestis, kurį tiesiog būtina pabaigti restauruoti, bet aš suprantu, kad tai brangiai kainuoja. Žinoma, reikia atstatyti pilį, sutvarkyti aplinką, kad atrodytų patraukliai ir iš išorės, patrauktų užeiti į tuos požemius, kuriuose be galo įdomu. Dar reikėtų nusamdyti keletą ožkų, kad jos nuėstų ten žolę, – juokiasi.
Lankėtės Valdovų rūmuose Vilniuje?
Žinoma. Keletą kartų. Mano nuomonė kritiška. Palyginti su tais rūmais, kuriuos matau žiūrėdamas senas graviūras, buvo persistengta su dydžiu, aukščiu… Man jie atrodo kaip didelis baltas dramblys. Bokštas aukštesnis už Kazimiero koplyčią. Senais laikais tokių aukštų kupolų nebuvo. Ir kam ta simbolikos konkurencija su Katedra? Yra grynai praktinių trūkumų, pavyzdžiui, įrengtas tik vienas liftas. Tiek lėšų investuota, šimtai žmonių eina, o apie tokį paprastą dalyką kaip patogumas nepagalvota.
Skurdo nepastebėjo
Esate prisidėjęs prie didžiųjų sporto arenų projektavimo. Dar turite darbo planų Lietuvoje?
Su Eugenijumi Miliūnu (architektas, Šiaulių ir Kauno „Žalgirio” arenų autorius. – Aut. past.) esame seni pažįstami. Jo komanda buvo atvažiavusi į Ameriką, apžiūrėjo čionykštes arenas. Daugiausiai konsultavau dėl funkcinių, techninių dalykų… Dabar E. Miliūnas su komanda projektuoja 18 tūkstančių vietų areną Ukrainoje, Kijeve, siūlė ir man prisidėti, bet dirbti reikia vietoje, o aš gyvenu Amerikoje. Ir nebeaišku, ar dėl dabartinių aplinkybių darbus pavyks pabaigti.
Savo patirtim, konsultacijomis esu pasiruošęs Lietuvai bet kada padėti. Ne dėl naudos. Iš patriotiškumo. Mūsų kartai būdingas toks jausmas.
Manote, jaunajai – jau nebe?
Negaliu taip tvirtinti, bet… Yra ir tarp jaunimo šalies patriotų. Viskas priklauso nuo tėvų auklėjimo.
Ką manote apie jaunimo emigraciją?
Aš turiu draugą Amerikoje, jis kilęs iš Lenkijos, dažnai lankosi šioje šalyje ir mėgsta su manimi viešėti Vilniuje – jam čia labai patinka. Iš jo girdėjau apie tą pačią problemą. Nors Lenkijoje krizės metu nebuvo taip sunku kaip Lietuvoje, bet ir iš ten jaunimas bėgo. Tos pačios problemos. Svarbiausias klausimas – kaip juos susigrąžinti.
Ar, būdamas JAV, sekate įvykius Lietuvoje? Kaip jums atrodo, kaip mes gyvename?
Aš čia lankiausi dar sovietiniais laikais, paskui su žmona – ne kartą. Manau, viskas eina į gera.
Taip, įvykius seku, visad skaitau internetinę spaudą. Joje daug kritikos apie valstybę.
Sako, skurstame.
Aš skurdo nepastebėjau. Matau, kaip žmonės atrodo, kaip jie apsiavę ir apsirengę, kokiais automobiliais važinėja… Žinot, aš tokio automobilio Amerikoje neturiu, – juokiasi. – Žinoma, jeigu kalbėsime apie kaimus, tai ten kita padėtis. Seniems žmonėms sunkiau. Bet jų ir poreikiai mažesni…
Mūsų valdžią pakritikuosite?
Mano galva, seimūnų yra per daug. Reiktų kirsti per pusę. Proporcingai pagal emigracijos skaičius, – juokiasi. – Manau, tai, kad Andrius Kubilius laiku suveržė diržus ir suvaldė situaciją, nebuvo blogai, tik reikėjo labiau pagelbėti tiems, kuriems buvo sunkiausia, nepalikti jų.
Nesiaukojo dėl pinigų
Jūsų tėvynainiams čia, Lietuvoje, tikriausiai būtų įdomu sužinoti, ar esate turtingas žmogus.
O ne, ne, – purto galvą, – aš ne biznierius. Labiau esu menininkas. Niekad neaukojau meno, kūrybos dėl pinigų.
Ar jus asmeniškai palietė finansų krizė?
Taip. Daug praradome, ką su žmona investavome. Ir į namą buvom daug sukišę, paskui dėl krizės per pigiai jį pardaviau.
Kokiame name dabar gyvenate?
Ilgą laiką gyvenau dideliame name ant ežero kranto netoli Detroito. Bet, kaip žinot, atėjo sunkūs laikai (miestas bankrutavo. – Aut. past.), sumažėjo užsakymų, darbų… Daugelis paliko savo namus. Aš pardaviau namą ir nusipirkau butą Majamyje. Dabar gyvenu 5 aukštų moderniame pastate, kuriame yra baseinas, fitneso klubas, požeminis garažas ir sargas visą parą… Gyvenu ten su jaunėle dukra, nes vietos pakankamai.
Žmoną Birutę 2011 m. gegužę palaidojau Lietuvoje, Petrašiūnų kapinėse. Tokia buvo jos valia. Birutė dažnai Lietuvoje lankydavosi su įvairiais visuomeniniais reikalais, buvo aktyvi išeivijos bendruomenėje.
Ar jūsų dukros lankėsi Lietuvoje?
Taip, lankėsi. Jaunėlė netgi norėtų čia gyventi, jei tik būtų iš ko pragyventi. Dabar abi Majamyje. Vyresnioji Milda – madų dizainerė, jai 32 metai. 27 metų Lina baigė slaugytojos mokslus, bet nepatiko, dabar studijuoja Montesori pedagogiką.
Anūkų turite?
Tai kad neturiu!.. Sakau, gal reikės pačiam surasti kokį ispaną… arba dėti reklamą į laikraštį, – juokiasi.
Gal grįšite į Lietuvą visam?
Aš čia jau keletą metų praleidžiu vasaras. Turiu du butus Vilniuje – tai buvo mūsų su Birute investicija, kuri geriau pasisekė negu Amerikoj… – šypsosi. – Dabar lankau Birutės kapą. Turiu daug giminių, išsibarščiusių po visą Lietuvą.
Kaip susipažinote su Birute?
„Dainavos” stovyklavietėje Mičigane, šeštajame dešimtmetyje. Toje vietoje, kuri primena Lietuvą. Ji buvo 9 metais jaunesnė.
„Dainavos” stovykla veikia nuo 1955 metų. Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija (ALRKF) nusipirko 220 akrų žemės netoli Mančesterio miestelio. Čia yra Thorn Lake ežeras, lietuvių vadinamas Spygliu, ąžuolų ir pušų miškai. Ji lengvai pasiekiama iš Detroito, Klyvlendo, Čikagos, net Toronto ir Hamiltono (Kanados) miestų.
Kelionė iš Tauragės
Iš kurio Lietuvos krašto kilę jūsų tėvai? Papasakokite daugiau apie juos.
Mama Stasė Užupytė kilusi iš Suvalkijos, iš 16 vaikų šeimos. Ne visi jie, žinoma, išgyveno. Mama buvo tryliktas vaikas. Lietuvoje ji buvo gimnazijos mokytoja. Jos dėdė buvo vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų. Mama mirė prieš ketverius metus – beveik sulaukusi 99 metų, kai buvo likęs vos mėnuo iki gimtadienio.
Tėvelis Vladas Bublys kilęs iš Aukštaitijos. Jis buvo agronomas.
Ką tėveliai dirbo Amerikoje?
Dirbo „Ford Motors” fabrike. Tėvelis iš darbininkų prasimušė į buhalterijos skyrių, bet paskui mažino etatus, tai vėl grįžo atgal į fabriką – kad išsaugotų gerą pensiją. Mama dirbo skyriuje, kur mokėjo čekius, algas.
Ką prisimenate apie tą 1944 metų dieną, kai traukėtės iš Tauragės?
Man buvo treji ar ketveri metukai. Atsimenu susišaudymus. Traukėmės su vokiečių kariuomene per Tilžę. Buvom įstrigę ant tilto… Atsimenu, kaip vokiečiai sakė: „Tiltą sprogdinsim – su jumis ar be jūsų.”
Atsimenu bombardavimus Berlyne. Mes ten gyvenome 1944-1949 metais. Vėliau pasitraukėme į JAV.
Kiek vaikų buvo jūsų šeimoje?
Du. Turiu brolį Romualdą, jis vyresnis. JAV kariuomenės atsargos karininkas, su žmona Ingrida gyvena Klyvlende. Ji irgi aktyviai reiškiasi Lietuvoje (Ingrida Bublienė – Lietuvos garbės konsulė Klyvlende. – Aut. past.).
Kodėl pasirinkote architektūrą?
Taip jau man nuo mažens klostėsi. Polinkis. Atsimenu, dar Vokietijoje pilis iš dantų krapštukų statydavau… – juokiasi.
DOSJĖ
Gimė 1941 m. Tauragėje. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV.
Tėvas Vladas Bublys – agronomas, agronomijos daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo narys. Vienas „Dainavos” jaunimo stovyklos steigėjų, jos valdybos ir tarybos narys. Mama Stasė Užupytė-Bublienė – mokytoja.
1965 m. Detroito universitete įgijo architektūros bakalauro kvalifikaciją.
1968-1972 m. dirbo žymaus Amerikos latvio architekto Gunaro Birkerto (Gunnar Birkerts) firmoje Birmingeme (Birmingham), Mičigano valstijoje. Suprojektavo Mineapolio federalinio rezervo banko pastatą.
1972 m., perėjęs į „O’Dell, Hewlett and Luckenbach” firmą, parengė ir įgyvendino „Detroit Lions” futbolo stadiono Pontiako mieste projektą.
1973 m. Birmingeme įsteigė savo architektūros firmą „Bidigare/Bublys Architects”.
1980-2000 m. dirbo architektūros biuro „Rossetti Associates” viceprezidentu ir firmos projektų bendraautoriumi.
2007-2009 m. Eugenijaus Miliūno architektų grupei padėjo projektuoti Šiaulių ir Kauno „Žalgirio” areną.
2012 m. suprojektavo „Taipei” areną ir sporto centrą Taivane.
Už kūrybinius projektus yra pelnęs per 60 premijų. Apdovanotas Detroito architektų draugijos aukso medaliu.
Dažnai kaip ekspertas dalyvauja vertinant architektūros studentų darbus Mičigano ir Detroito universitetuose, Detroito ir „Lawrence” technologijų institutuose.
Šiuo metu gyvena JAV, Majamyje.
Našlys, turi dvi suaugusias dukras Mildą ir Liną.
SVARBIAUSI PROJEKTAI
Flat Roko savivaldybės pastatas, 1973 m.
Kompiuterių centro EDS pastatas (Camp Hill, Pensilvanija), 1981 m.
Gamyklos „Ford” biurų centras „Fairlane”, Dyrbornas, 1984 m.
Biurų centras „Liberty Center” (Troy, MI) ir kompiuterių bendrovės „Unisys” centrinė būstinė, Detroitas, 1987 m.
„Palace” sporto rūmai, Auburn Hilsas, 1988 m.
JAV teniso asociacijos centras „Flushing Meadowse” ir Detroito oro uosto išplėtimas, 1990 m.
„Van Andel” sporto rūmai (Grand Rapids, Mičiganas), 1994 m.
„Blue Cross Blue Shield” arena, Ročesteris, 1995 m.
Biurų centras „Orchestra Place”, Detroitas, 1996 m.
Rytų Mičigano universiteto sporto rūmai, Ypsilantis, 1997 m.
Bendrovės „Barton Malow Design” centriniai rūmai, 2001 m.
Bendrovės „General Motors” „Powertrain” centriniai rūmai, Pontiakas, 2002 m.
Kiti projektai: JAV teniso centras ir Arthur Ashe teniso stadionas „Flushing Meadows”, Niujorke, „Compuware” korporacijos centriniai rūmai Detroite; naujas Vakarų Mičigano universiteto inžinerijos fakulteto kompleksas „Kalamazoo”.
© Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Vakarų ekspresas 2014-05-24, Andromeda MILINIENĖ
Vilniaus dailės akademijos (VDA) kvietimu Klaipėdoje gegužės 19 – 23 d. viešės JAV architektas Algimantas Bublys. Svečias ves praktinius užsiėmimus ir konsultacijas VDA Klaipėdos fakulteto architektūros studentams, o taip pat skaitys paskaitas jau praktikuojantiems Klaipėdos miesto ir regiono architektams ir dizaineriams.
Gegužės 22 d. 17.30 val. vieša paskaita „Architekto edukacija ir šiuolaikinio biuro veiklos modeliai JAV” Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose (Daržų g. 10/ Bažnyčių g.4).
Gegužės 23 d. 17.30 val. vieša paskaita „Visuomeninių modernių pastatų objektų tipologija ir dizainas JAV” Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete (Daržų g. 18).
Algimantas V. Bublys gimė 1941 m. Tauragėje. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, iš kur emigravo į JAV. 1965 m. Detroito universitete įgijo architektūros bakalauro kvalifikaciją. 1968 – 1972 m. dirbo žymaus Amerikos latvio architekto Gunnar Birkerts firmoje, Birmingeme (Birmingham), Mičigano valstijoje. Suprojektavo Mineapolio federalinio rezervo banko pastatą. 1972 m., perėjęs į O’Dell, Hewlett and Luckenbach firmą, parengė ir įgyvendino Detroit Lions futbolo stadiono Pontiako (Pontiac) mieste projektą. 1973 m. Birmingeme įsteigė savo architektūros firmą Bidigare/Bublys Architects.
1980 – 2000 m. dirbo Rossetti Associates architektūros biuro viceprezidentu ir firmos projektų bendraautoriumi. Svarbiausi jų: EDS kompiuterių centras Camp Hill (Pensilvanijos valstija), Palace sporto arena Auburn Hills ir Van Andel arena Grand Rapids (Mičigano valstija), JAV teniso centras ir Arthur Ashe teniso stadionas Flushing Meadows, Niujorke, Compuware korporacijos centriniai rūmai Detroite; naujas Vakarų Mičigano universiteto inžinerijos fakulteto kompleksas Kalamazoo. 2000 m., tapęs Barton Malow Design architektūros firmos Saufilde (Southfield) projektavimo viceprezidentu, dalyvavo rengiant Barton Malow centrinių rūmų Saufilde ir General Motors kompanijos Powertrain skyriaus rūmų Pontiake pastatų projektus. 2007 – 2009 m. kartu su Eugenijaus Miliūno architektų grupe projektavo Šiaulių ir Kauno Žalgirio areną. 2012 m. suprojektavo Taipei areną ir sporto centrą Taivane.
Šiuo metu gyvena JAV. Už kūrybinius projektus yra pelnęs virš 60 premijų. Išrinktas Amerikos architektu sąjungos (AIA) College of Fellows nariu, 1995 m. apdovanotas Detroito architektų draugijos aukso medaliu. Dažnai kaip ekspertas dalyvauja, vertinant architektūros studentų darbus Mičigano ir Detroito universitetuose, Detroito ir Lawrence technologijos institutuose.
Visus susidomėjusius maloniai kviečiame dalyvauti.
Šios kūrybinės dirbtuvės yra VDA Klaipėdos fakulteto įgyvendinamo tęstinio projekto „Dizaino ir architektūros kūrybinė laboratorija jauniesiems profesionalams” dalis, o taip pat respublikinės „Dizaino savaitės“ renginys. Kūrybinių dirbtuvių rėmėjai – Vilniaus dailės akademija, Lietuvos kultūros taryba ir LR Švietimo ministerija.
Architektus kviečiame dalyvauti jau tradiciniu tapusiame konkurse „Mano EKOnamai‘14“.
Kaip ir pernai bus kuriami draugiško aplinkai bei energiškai taupaus pastato priešprojektiniai pasiūlymai.
Sklypų savininkai rinksis projektuotojų grupes, o komisija – nugalėtojus, kurie laimės ne tik piniginius prizus, bet ir vystytojų ir planuojančių statybas dėmesį, nes konkurso darbai bus eksponuojami svetainėje www.manoekonamai.lt ir apkeliaus didžiąsias Lietuvos statybų parodas, aukštąsias mokyklas, didžiąsias savivaldybes, verslo centrus, bus eksponuojami seminarų planuojantiems statybas „Draugiškos aplinkai statybos žaliems“ metu.
2014 metų konkurso sąlygos, konkursui atrinkti sklypai bus pristatomi Klaipėdoje (gegužės 15 d.), Kaune (gegužės 22 d.) ir Vilniuje (gegužės 29 d.) vyksiančių seminarų metu.
Seminarų programos ir registracija
Klaipėda, gegužės mėn. 15 d. (Namų inžinerijos ir interjero centras, Minijos g. 42, Klaipėda)
Kaunas, gegužės mėn. 22 d. (Namų inžinerijos ir interjero centras, Pramonės pr. 8E, Kaunas)
Vilnius, gegužės mėn. 29 d. (vieta bus pranešta užsiregistravusiems)
Klaipėdos seminaro programa (Kaune ir Vilniuje ji gali nežymiai keistis)
|
Laikas |
Programa |
|
12.45 – 13.00 |
Registracija |
|
13.00 – 13.10 |
„Mano EKOnamai‘13“ apžvalga, 2014 metų projekto gairių pristatymas Rasa Buslavičienė, VšĮ „Aplink tave“ EKOcentro projekto vadovė |
|
13.10 – 13.40 |
Atsinaujinančios energijos įrangos pritaikymas šildymui ir karšto vandens ruošimui. Įrangos tipai, jos parinkimas ir skirtumai. Simonas Sabeckas, „Vilpra“ UAB |
|
13.40 – 14.10 |
Teisingas lango pozicionavimas sienos atžvilgiu – ar tai leidžia sutaupyti papildomų pinigų? Mindaugas Veiveris, „REHAU“ UAB |
|
14.10 – 14.30 |
Kavos pertrauka |
|
14.30 – 15.00 |
Ateities Ekonamas – Išmanus namas. Kada ? |
|
15.00 – 15.30 |
Šiaudiniai skydai – kas tai? Šiaudinių skydų savybės. Kaip statyti namus iš šiaudinių skydų. Pastatyti namai Lietuvoje ir Europoje. |
|
15.30 – 16.00 |
Konkurso „Mano EKOnamai‘14“ sąlygų ir sklypų pristatymas |
Po Klaipėdos seminaro lankysime sklypą esantį Klaipėdos rajone (Dovilų sen., Piktožių kaimas)
REGISTRACIJA į seminarus : http://www.interjeras.lt/konkurso-mano-ekonamai-seminaras-registracija
Teikiantiems konkursui priešprojektinius pasiūlymus bei pirmiesiems 30-čiai užsiregistravusių į kiekvieną iš gegužės mėn. seminarų lankymas – nemokamas. Kitiems – 50 Lt.
PVM netaikomas.
Šiuo atveju sąskaitos bus išrašytos pasibaigus konkursinių darbų surinkimui, arba, jei neplanuojate teikti darbų konkursui, apmokant avansu.
Mokėjimo rekvizitai:
Gavėjas – VŠĮ ,,Aplink tave“, a/s LT94 7300 0101 1813 6216, Bankas Swedbank,
Mokėjimo paskirtis: Seminaras „Mano EKOnamai“ nurodant miestą ir asmens, už kurį mokama vardą bei pavardę.
Apie projektą – konkursą „Mano EKOnamai“ architektams ir projektuotojams
Trečius metus vykstantis projektas-konkursas „Mano EKOnamai“ architektams/projektuotojams suteikia realias galimybes:
● gilintis į draugiško aplinkai bei energiškai taupaus būsto kūrimo subtilybes seminarų ir objektų lankymo metu;
● išsibandyti tokių būstų projektavimo srityje (konkursui pateikiami realių savininkų sklypai su realiomis vietos sąlygomis bei užduotimis);
● pelnyti savininko dėmesį gaunant techninio projektavimo užduotį (2013 metų konkurso mažiausiai 2 projektai jau tokiais tapo);
● laimėti konkurse ir gauti piniginius apdovanojimus, sulaukti daug kitų potencialių užsakovų ir žiniasklaidos dėmesio;
● eksponuoti savo darbus tokio tipo būstams skirtoje svetainėje www.manoekonamai.lt bei parodose;
● bendrauti su potencialais užsakovais didžiausiose būsto kūrimui skirtose parodose EKOcentras stende (Vilnius, Kaunas, Klaipėda);
● susirasti kolegų ir šios srities bendraminčių, dalintis patirtimi.
EIGA:
1. Seminarų metu bus išdalintos konkurso sąlygos ir informacija apie sklypus.
2. Konkursas vyks iki spalio mėn. Detalesnė eiga ir terminai nurodomi konkurso sąlygose.
3. Spalio mėn. 16 d. įvyks apdovanojimų ceremonija: bus viešai paskelbti ir apdovanoti trys geriausi darnaus būsto pasiūlymai, taip bus pažymėti ir apdovanoti atskirų nominacijų nugalėtojai. Planuojamas bendras prizinis fondas – apie 9 tūkst. Lt.
4. Sklypų savininkams suteikiama teisė rinktis pasiūlymus tolimesniam vystymui.
5. Pateikti darbai bus eksponuojami baigiamojo renginio ir parodos metu ir, kūrėjams neprieštaraujant – svetainėje www.manoekonamai.lt. Darbai taps keliaujančia paroda, įskaitant ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje vyksiančias didžiąsias statybų parodas. Projektų teikėjams suteikiama teisė dirbti parodos metu stende. Taip pat paroda lydės planuojantiesiems statybas ir rekonstrukcijas skirtus seminarus. Prioritetai teikiami darbams – laimėtojams bei gavusiems aukščiausius įvertinimus.
Viso proceso metu, o ypač po nugalėtojų paskelbimo, visuomenė informuojama per medijas.
Asmuo informacijai ir registracijoms:
Virgilija Butkovskienė El. p. virgilija@interjeras.lt Tel. 8 652 56 003
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija maloniai kviečia Jus į architekto Ramūno Kraniausko
tapybos darbų parodos „ILIUZIJA“
atidarymą
2014 m. gegužės 9 d., penktadienį, 17:30
LAS Klaipėdos apskrities organizacijoje Bažnyčių g. 4, Klaipėda.
Paroda veiks iki š.m. gegužės 23 d.
Mieli LAS nariai,
kviečiame susipažinti ir aptarti „Architektūros politikos 2014-2020 m.“ metmenis.
Pirmoji „Architektūros politika“, vadinta „Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašu“ LR Vyriausybės buvo patvirtinta dar 2005-aisias. Nuo to laiko architektūros problematika, architekto vaidmuo, visuomenės požiūris bei teisinis laukas gerokai pakito – kilo poreikis peržiūrėti Architektūros politikos principus, temas ir įgyvendinimo schemą.
“Architektūros politikos” atnaujinimą 2013 m. vasarą iniciavo Lietuvos architektų sąjunga, kreipusis į Aplinkos ministeriją, kuri šį procesą organizuoja oficialiai.
Lietuvos architektų sąjungai Aplinkos ministerija pavedė parengti “Architektūros politikos 2014-2020 m.” metmenis: sukurti struktūrą, išnagrinėti dokumentus, reguliuojančius architektūros ir urbanistikos politikos kryptis, išanalizuoti atskirų užsienio šalių architektūros ir urbanistinio vystymo politikas ir pateikti ekspertinę analizę. Metmenys taps pagrindu Architektūros politikos projektui. Jo galutinę versiją šlifuos iš įvairių Vyriausybinių institucijų bei architektūros organizacijos atstovų sudaryta darbo grupė ir Politika bus pateikta Seimui. Taigi, iš esmės Architektūros politikos turinį sudarysiančiuose metmenyse pateikta medžiaga turėtų būti parengta taip, kad joje būtų apimti visi architektūros sričiai svarbūs klausimai, užfiksuotos problemos, nustatyti prioritetai, tikslai, uždaviniai bei jų įgyvendinimo būdai.
„Architektūros politikos 2014-2020 m.“ metmenis rengia darbo grupė, kurią sudarė Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų deleguoti nariai. Į pagalbą specifinėmis temomis buvo pasitelkti papildomi ekspertai.
Darbo grupė:
Gintautas Blažiūnas
Rūta Leitanaitė
Kęstutis Pempė
Edgaras Neniškis
Juozas Vaškevičius
Irena Kliobavičiūtė
Ekspertai:
Švietimo tema – prof. Gintaras Čaikauskas
Teisinis laukas – arch. Vaidotas Kuliešius
Pirmoji “Architektūros politikos 2014-2020“ metmenų versija pristatyta EFAP konferencijoje „Viešasis interesas architektūroje“, kuri 2013 m. rugsėjo mėn. vyko Vilniuje (http://efap2013.lt/index.php/lt/, žr. „Pranešimai“). Vėliau dokumentas koreguotas pagal Aplinkos ministerijos pateiktas pastabas.
Pagal Aplinkos ministerijos nurodymus Lietuvos architektūros politika 2014-2020 patenka į plėtros programos kategoriją, todėl jos struktūra turi atitikti Vyriausybės patvirtintą plėtros programos struktūrą.
Architektūros politikos 2014-2020 metmenų struktūra
1. Įžanga:
– politikos tikslas ir pagrindimas (kodėl jos reikia)
– su kokiais kitais dokumentais AP siejasi
– AP prioritetinės sritys (inovacijos ir eksportas, kultūros paveldas, švietimas, darni aplinka, valdymas ir reguliavimas)
– siekiami rezultatai – vizija, kokia aplinka, architektūra bus 2020-aisiais, pilnai įgyvendinus AP, apibūdinant siekiamybes kiekvienoje iš 5 prioritetinių sričių.
2. Tikslai:
– išskiriamos 5 prioritetinės sritys (inovacijos ir eksportas, kultūros paveldas, švietimas, darni aplinka, valdymas ir reguliavimas
– aprašoma, kodėl tos sritys svarbios
– aprašoma esama situacija kiekvienoje kryptyje, integruojant analizės duomenis
– išskiriamos problemos srityje
– apibendrinamas pagrindinis tikslas srityje
– pagal nustatytas problemas suformuluoti uždaviniai (kiekvienas jų atitinkamai sprendžia tam tikrą problemą)
3. Įgyvendinimas
– išskiriamos 5 prioritetinės sritys (inovacijos ir eksportas, kultūros paveldas, švietimas, darni aplinka, valdymas ir reguliavimas
– Kiekvienam „Tikslų“ skyriuje įvardintam uždaviniui nurodomos įgyvendinimo priemonės, paaiškinant, kodėl tos priemonės būtų efektyviausios
– nurodomos atsakingos už vykdymą institucijos
4. Priedai
Viena svarbiausių dokumento dalių – lentelė, kurioje koncentruotai nurodyta, kuri institucija ar orgasnizacija atsakinga už atitinkamo uždavinio įgyvendinimą.
Kviečiame LAS narius įvertinti naujos „Architektūros politikos 2014-2020 m.“ metmenis.
Konstruktyvių (ir neanonimiškų) pastabų bei pasiūlymų laukiame el. paštu info@architektusajunga.ltbei šio straipsnio komentaruose.
Metmenys bus pristatomi ir LAS suvažiavime gegužės 16 d., po to darbo grupė, atsižvelgdama į architektų bendruomenės pastabas, parengs galutinę jų korekciją ir pateiks Aplinkos ministerijai.
“Architektūros politikos 2014-2020 m.” metmenys
Priedas 1. LR architektūros politikos 2014-2020 m. įgyvendinimas (lentelė)
Posėdis įvyko 2014-04-24, 15 val.
1. Skulptūros “Bučinys” įrengimo Šiaurės rage, Klaipėdoje, projektiniai pasiūlymai.
Užsakovas – UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, projektuotojas – Projektavimo firma „PILIS“
LAS Klaipėdos apskrities organizacija kviečia teikti medžiagą metiniam architektūros darbų leidiniui „Klaipėdos architektūra 2013“.
Darbus ir publikacijų tezes prašome pateikti iki š.m. balandžio 30 d., galutinė publikacijų, kurioms buvo pristatytos tezės, pateikimo data – gegužės 12 d.
Medžiaga pristatoma į LAS Klaipėdos apskrities organizaciją (Daržų g.10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda), arba siunčiama el.paštu archsajunga@architektams.lt
GAIRĖS ARCHITEKTŪRINIŲ PROJEKTŲ PATEIKIMUI
Reikalavimai leidinio turiniui
Leidinio koncepcija remiasi idėja, kad architektūra yra kūrybinis procesas ir intelektualinis produktas, todėl kviečiame teikti projektus ir kitą medžiagą, kuri iliustruotų kūrybiškumą, novatoriškumą, drąsiai naudotų menines išraiškos priemones ir šiuolaikines technologijas.
Reikalavimai teikiamiems projektams:
1. Teikiamas projektas turi būti sukurtas arba realizuotas 2013 m.
2. Projektas sukurtas arba realizuotas Klaipėdos mieste.
3. Klaipėdos architektų sukurti arba realizuoti darbai kituose LR regionuose ar užsienio šalyse:
– konkursiniai projektai;
– apdovanojimais įvertinti ar spaudoje pristatyti projektai.
4. Leidinyje bus talpinama urbanistinių projektų medžiaga (tūriniai – erdviniai sprendimai, maketų foto, idėjos schemos, eskizai ir pan.). Kadangi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai grafiniame ir tekstiniame pavidale yra skelbiami savivaldybės internetinėje erdvėje, leidinyje bus duota tik nuoroda.
Reikalavimai teikiamiems tekstams:
5. Kviečiame visus, kurie norėtų publikuoti straipsnius, esė, kritinius ar kitus tekstus apie Klaipėdos architektūros įvykius 2013 metais bei kitomis šiuo metu aktualiomis architektūrai temomis, teikti šią informaciją.
Reikalavimai teikiamiems kitiems darbams:
6. Kviečiame teikti iliustratyvinę tekstinę medžiagą, susijusią su Klaipėdos architektūra ir urbanistika: atliktos galimybių studijos, istoriniai ir kiti tyrimai, eksperimentiniai darbai, parodos.
Reikalavimai pateikiamai medžiagai
1. Projekto medžiaga turi būti išsami ir parengta laikantis profesionalaus dizaino standartų (leidinys skirtas reprezentuoti miesto architektūrą ir ją kuriančius žmones);
2. Projekto pateikimo dalys:
A. tekstinė dalis:
a) bendra informacija (objekto pavadinimas; adresas; projekto autoriai; projektavimo firma; konstruktoriai; statytojas; rangovas (jei yra); pagrindiniai objekto rodikliai). Ši informacija privaloma;
b) trumpas projekto aprašymas (idėja; objekto ryšys su vieta; kompoziciniai ypatumai; funkciniai ypatumai; technologiniai ypatumai; kita). Teksto apimtis – 500/800 ženklų su tarpais. Ši informacija itin pageidaujama, bet neprivaloma.
B. grafinė dalis:
a) genplanas / situacijos schema (1 iliustracija)
b) planai / pjūvis (ne daugiau 4 iliustracijų)
c) fasadai / išklotinės / (ne daugiau 4 iliustracijų)
d) vizualizacijos (ne daugiau 4 iliustracijų)
e) kita aktuali vizualinė informacija (eskizai; schemos)
Viena pagrindinė iliustracija, reprezentuojanti projektą ir jo idėją, parenkama autoriaus nuožiūra (ji yra aukščiau pateikto sąrašo dalis arba kita iliustracija, geriausiai atspindinti projekto idėją)
Visos iliustracijos turi būti pateikiamos jpg formatu, 300 dpi rezoliucija. Mažiausias formatas – 10 x 6 cm (pagrindinės iliustracijos 17×24 cm.).
Detalūs planai, teisiniai, normatyviniai ir kitokie techninės dokumentacijos brėžiniai, o taip pat brėžiniai su matmenimis ir kita smulkia bei neaktualia informacija nebus įtraukiami į leidinį (žr. reikalavimų teikiamiems projektams 4 p.)
Leidinio sudarytojas (kuratorius) pasilieka teisę atrinkti pateiktą informaciją, taip pat paprašyti autorių papildyti ją.
Darbų pateikimas
Darbų ir publikacijų tezių pateikimo pabaiga – balandžio 30 d.
Galutinė publikacijų (kurioms buvo pristatytos tezės) pateikimo data – gegužės 12 d.
Medžiaga pristatoma į LAS Klaipėdos apskrities organizaciją (Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda), arba siunčiama el. paštu: archsajunga@architektams.lt
Kontaktinis asmuo
Architektas Vaidotas Dapkevičius
Tel. +370 686 23601
El.p. vaidotas.dapkevicius@architektas.org
