Posėdis įvyko 2014-03-27, protokolo Nr. PV-14-03
Posėdžio sekretorius: Darius Raišutis
Dalyvavo valdybos nariai: Edmundas Andrijauskas, Mantas Daukšys, Arūnas Kilišauskas, Raimondas Bakas, Ramunė Staševičiūtė, Gintaras Čičiurka.
Posėdis įvyko 2014-03-27, 15 val.
SVARSTYTA.
2. Žemės sklypo (kadastrinis numeris 2101/0039:1105) Klaipėdoje, Tauralaukio centrinėje dalyje, detaliojo plano ir užstatymo projektiniai pasiūlymai.
Užsakovas – UAB „Tauralaukio kotedžai“, projektuotojas – M. Daukšio projektavimo firma, PV Tadas Sviderskas.
1. Detaliajame plane naujai formuojama susisiekimo infrastruktūros teritorija, kuri vadinama skersgatviu. Rekomenduojama šioje vietoje formuoti gatvę ir numatyti greitėjimo lėtėjimo juostas įvažiavimui iš numatomos rekonstruoti B kategorijos Pajūrio gatvės.
2. Į naujai formuojamą sklypą numatyti atskirą įvažiavimą. Visi automobilių parkavimo klausimai turi būti sprendžiami sklypo viduje, neplanuojant parkavimo vietų ir privažiavimų prie naujai projektuojamų blokuotų gyvenamųjų namų iš esamo skersgatvio (būsimos gatvės).
3. Projektuojant pastatus išlaikyti Pajūrio gatvės užstatymo liniją.
4. Sklypo ribose spręsti vaikų žaidimo, sporto aikštelių įrengimo ir buitinių atliekų surinkimo klausimus.
Posėdis įvyko 2014-03-27, 15 val.
SVARSTYTA.
1.Architekto P. Lapės memorialinės lentos įrengimo ant pastato I. Kanto g. 6 Klaipėdoje, projektiniai pasiūlymai.
Autoriai – arch. V.Mazurkevičius, arch. N.Sargautaitė,skulpt. G.Jonkus, inž. T.Tubis.
NUTARTA: Pritarti Architekto P. Lapės memorialinės lentos įrengimo ant pastato I. Kanto g. 6 Klaipėdoje, projektiniams pasiūlymams.
Nutarimo_protokolas: d7be_3_1_Memorialinis zenklas_Lapei (PDF)
Išrinkti MMC ir biurų pastato Vilniuje konkurso prizininkai.
Komisija nusprendė neskirti pirmos vietos laimėtojo, skiriant du antros vietos laimėtojus, padalinant pirmos ir antros vietų prizinį fondą pusiau (po 17,5 tūkst. litų).
Dvi antros vietos skirtos projektiniams pasiūlymams:
a) 555555, eilės nr. ekspozicijoje 16,
UAB “Architektūros linija”, autoriai: Gintaras Čaikauskas, Virginija Venckūnienė, Miroslavas Šeinickis. Bendraautoriai: Ieva Bielinskytė, Eglė Guldikauskaitė, Simonas Čaikauskas.
b) 329035, eilės nr. ekspozicijoje 30,
UAB “Senojo miesto architektai”,
Autoriai: Diana Sabaliauskienė, Tomas Rasiulis, Gytis Jankauskas, Vytenis Zilinskas, Vitalij Avreicevič, Antanas Dominas, Rūta Petraitytė.
Skirtos keturios paskatinamosios premijos (po 5 tūkst. litų) projektiniams pasiūlymams, nenustatant eiliškumo:
a) 111213, eilės nr. ekspozicijoje 4,
UAB “Archinova”/PLH Arkitekter; autoriai: Aleksandras Gvildys, Steen Enrico Andersen, Soren Molbak, Ole Jonsson, Virginija Kazlauskaitė, Edimtas Šimeliūnas, Mindaugas Raišutis, Sigita Lapienytė, Ramūnas Buitkus.
b) 050777, eilės nr. ekspozicijoje 10,
UAB “FlexiForma”, autoriai: Regina Savičienė, Linas Žičkis, Arūnas Želvys, Rasa Šimatonytė-Gumbienė, Polina Čapko- Miliūnienė.
c) 454545, eilės nr. ekspozicijoje 22,
UAB “Forma”, autoriai: Andrius Bakšys, Saulius Mikštas, Gaudrė Žebenkaitė, Olegas Tiuliakovas.
d) 050402, eilės nr. ekspozicijoje 24,
autoriai: Tautvilė Džiugytė, Andrius Daujotas, Berta Gruodytė
Vertinimo komisija:
1. Habil. dr. Viktoras Butkus (Modernaus meno centro steigėjas, kuratorius)
2. Dr. Lolita Jablonskienė (Nacionalinės dailės galerijos vadovė, Vilniaus dailės akademijos docentė)
3. Prof. Arkadijus Varanka (Vilniaus dailės akademija)
4. Asta Prikockienė, architektė (Lietuvos architektų sąjunga)
5. Edgaras Neniškis, architektas (Lietuvos architektų sąjunga)
6. Vitas Karčiauskas, Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio direktorius (Lietuvos architektų sąjunga)
7. Artūras Blotnys, Vilniaus m. sav. Miesto plėtros departamento direktorius (Lietuvos architektų sąjunga)
Komisijos komentarai bus pateikti netrukus.
Architektūriniam idėjiniam administracinės paskirties pastato su Modernaus meno centru Pylimo g. 17 (buv. „Lietuvos“ kino teatras) konkursui pateikta 30 darbų (+1 pavėlavęs).
Konkursą organizavo UAB “LKT projektai” ir Lietuvos architektų sąjunga.
Darbų ekspoziciją galima apžiūrėti LAS būstinėje (Kalvarijų g. 1, Vilnius), iki 2014 m. balandžio 1 d. darbo dienomis 9:00-17:00 val.
www.architektusajunga.lt informacija
Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) įvertinimo ekspertų bei visuomenės informavimo ir įtraukimo į teritorijų planavimą infrastruktūros sukūrimas
Paslaugų apimtis: 1.Atlikti Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos metu surinktų duomenų ekspertinį įvertinimą ir parengti ataskaitas. 2.Atlikti ataskaitų viešinimo procedūras ir sukurti visuomenės informavimo ir įtraukimo į teritorijų planavimą infrastruktūrą. 3.Parengti Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimo, keitimo ar koregavimo darbų programą.
Perkančioji organizacija Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Detali informacija apie paslaugų pirkimą čia
Posėdis įvyko 2014-03-13, protokolo Nr. PV-14-02
Posėdžio sekretorius: Darius Raišutis
Dalyvavo valdybos nariai: Edmundas Andrijauskas, Mantas Daukšys, Arūnas Kilišauskas, Ramunė Staševičiūtė, Gintaras Čičiurka, Vida Vytienė.
Urbanistų komandos „PUPA – Public Urbanism Personal Architecture“ projektas „Atgaivink kolektyvinį sodą!“ 2014 metų gegužę bus pristatytas šeštojoje tarptautinėje Roterdamo architektūros bienalėje Nyderlanduose.
Tarptautinė Roterdamo Architektūros Bienalė (The International Architecture Biennale Rotterdam – IABR 2014) atrinko lietuvių komandos „PUPA – Public Urbanism Personal Architecture“ projektą „Atgaivink kolektyvinį sodą!“ kaip pavyzdinį, gerai ir tiksliai iliustruojantį gamtos ir miesto santykį šiuolaikiniame mieste. Parodos metu projektas bus pristatomas maketu bei video medžiaga. Ekspoziciją pagrindinėje bienalės parodoje bus galima aplankyti visą vasarą.
PUPA komandos inicijuotas projektas „Atgaivink kolektyvinį sodą!“ analizuoja kolektyvinių sodų atsiradimą tarybiniais laikais, evoliuciją nepriklausomybės metais, bei dabar vykstančios chaotiškos plėtros įtaką darniam Lietuvos miestų bei šalies vystymuisi. Projektas siūlo konceptualias vizijas sodų ateičiai. Parodomos strategijos kaip iš naujo integruoti kolektyvinius sodus į miesto struktūrą, gamtinį karkasą ir kaip į šį procesą įtraukti sodų bendruomenes.
Roterdamo architektūros bienalė ( http://iabr.nl/en ) yra tarptautinės reikšmės renginys analizuojantis ir pristatantis aktualiausias architektūros ir urbanistikos tendencijas pasaulyje. 2014 metais gegužę bienalė bus rengiama jau šeštą kartą, jos tema – „Natūraliai miestietiškas“ (Urban by Nature), bienalės kuratorius – kraštovaizdžio architektas Dirk Sijmons. Projektus parodai atrinko bienalės komisija, kurią sudarė ekspertai iš Nyderlandų vyriausybės, savivaldybių, universitetų, tarptautinė žiuri iš JAV, Šveicarijos, Švedijos, Norvegijos, profesoriai iš Oksfordo, Harvardo ir Kalifornijos universitetų. Bienalę sudaro paroda Roterdame, konferencijos, paskaitos, filmai, knygos, televizijos laidos ir parodos įvairiuose pasaulio miestuose (ankstesniais metais vyko San Paule Brazilijoje, Stambule Turkijoje). Bienalės paroda sulaukia virš šimto tūkstančių lankytojų, o rengiama televizijos laida ir dokumentinis filmas pritraukia net kelis milijonus žiūrovų.
Lietuvos architektų bendruomenės atstovai pirmą kartą prisistatys Roterdamo architektūros bienalėje. Kolektyviniai sodai yra paplitę visoje Europoje, todėl Lietuvos pristatomas projektas yra įdomus bei aktualus daugybei parodoje dalyvausiančių šalių. Tarptautinė architektų bendruomenė diskusijų, paskaitų bei renginių metu turės galimybę susipažinti su Lietuvos urbanistiniu bei architektūriniu kontekstu, įsigilinti į problematiką, įvertinti projekto sprendinius bei siūlyti rekomendacijas Lietuvos miestų raidai.
„PUPA – Public Urbanism Personal Architecture“ yra urbanistų komanda iš Vilniaus, užsiimanti urbanistinių vizijų, strategijų, galimybių studijų rengimu, šiuo metu komanda dirba su Vilniaus, Klaipėdos savivaldybėmis, privačiai vystytojais. Projektui „Atgaivink kolektyvinį sodą!“ vykdyti bei ekspozicijai parengti buvo suburta multi-discipliniška lietuvių architektų, urbanistų ir sociologų komanda. Projektą koordinuoja urbanistas Tadas Jonauskis.
„PUPA – Public Urbanism Personal Architecture“ informacija
Posėdis įvyko 2014-03-06, 15 val.
SVARSTYTA.
2. Klaipėdos Armėnų bendruomenės memorialinio ženklo „CHAČKAR“ vietos parinkimo Klaipėdos mieste projektiniai pasiūlymai.
Užsakovas – Klaipėdos Armėnų bendruomenė, autorius – architektas Adomas Skiezgelas.
NUTARTA:
1. Ekspertų taryba pritaria Klaipėdos Armėnų bendruomenės memorialinio ženklo „CHAČKAR“ pastatymui Skulptūrų parko teritorijoje.
2. Konkretizuojant objekto pastatymo vietą siūloma atlikti išsamesnę teritorijos analizę įvertinant būsimo memorialinio ženklo komponavimo erdvėje galimybes bei teritorijoje galiojančius planavimo dokumentus.
Posėdis įvyko 2014-03-06, 15 val.
SVARSTYTA.
1. Memorialinės lentos M. Jankui įrengimo ant pastato Šaulių g. 25 Klaipėdoje, projektiniai pasiūlymai.
Autorius – architektas Adomas Skiezgelas.
1. Siūloma koreguoti portreto ir teksto proporcijas.
2. Dėl memorialinėje lentoje pateikiamo istorinio fakto patikslinimo rekomenduojama konsultuotis su istorikais.
Autorius Vaidotas Dapkevičius / kovo 14, 2014
Kaip ir daugelis meno srovių, siurrealizmas buvo iki tol egzistavusių estetinių sampratų tąsa. Architektūra siurrealistams tapo priemone įkūnyti drąsias idėjas.
Prancūzas rašytojas ir poetas André Bretonas, iširus dada judėjimui, 1924 metais suformulavo pirmąjį siurrealizmo manifestą, kurio pagrindinis teiginys – iracionalumo, dvasinės laisvės, proto ignoravimo, spontaniškumo siekis. Kūrybine priemone siurrealistams tampa simbolis, vizija.
Siurrealistai siūlė žymius pastatus panaudoti siurrealistinio miesto konstravimui. A. Bretono idėja – Paryžiaus Vandomijos (Place Vendôme) aikštės koloną „pakeisti gamyklos kaminu su lipančia nuoga moterimi“. Egipto obeliskas Paryžiuje, jo nuomone, galėtų būti perkeltas prie Skerdyklos (Les Abattoirs)[1] įėjimo ir būtų laikomas gigantiškos pirštinėtos moters rankos. Dadaizmo judėjimo kūrėjas Tristanas Tzara siūlė Panteoną vertikaliai perskelti perpus ir atitraukti pastato dalis vieną nuo kitos pusės metro atstumu.
Georges Malkine‘as. A. Bretono namas (serija „Būstai žymiems žmonėms“). Šaltinis – oeuvresouvertes.net.
Prancūzų poetas Paulis Eluard‘as (1895–1952) yra prognozavęs, esą vieną dieną pastatai taps išverčiami lyg pirštinės, o gamtinį kraštovaizdį, jo nuomone, labai papuoštų klasikinės formos. Tarkime, pora marmurinių skulptūrų, vaizduojančių nuogas moteris, sukurtų gerą įspūdį šviežiai suartame lauke. Besiganantys gyvuliai ir kaklaraiščiais ryšinčios žmonių figūros vandenyje, P. Eliuard‘o manymu, būtų puikus kontrastas vandens monotonijai. Visą tai papildytų žemė, nubarstyta galvomis, medžiai su rankomis, pėdų nusėtos rąžienos…
Rašytojas André Pieyre‘as de Mandiargues (1909–1991) savo poemose[2] aprašo įvairias konstrukcijas, kurias svajojo sukurti: tai gigantiško bronzinio revolverio pavidalo fontanas mokyklos žaidimo aikštelėje; moters kojos, avinčios rožinį batelį, formos švyturys.
Durys M. Duchampo bute.
A. Bretonas savo manifeste menininką Georges‘ą Malkine‘ą (1898–1970) pavadino absoliutaus siurrealizmo kūrėju. G. Malkine‘o tapybos serija, skirta įžymybių būstams(La Demeure, 1966) yra architektūros panaudojimo siurrealizmo tapyboje pavyzdys.
Siurrealizmo pradininkai taip pat pat įgyvendindavo architektūrines vizijas savo aplinkoje. Marcelis Duchamp‘as (1887–1968) savo buto duris sumontavo taip, kad jos vienu metu būtų ir uždarytos, ir atviros.
Be abejo, žymiausias siurrealizmo dailininko S. Dali architektūros darbas – gimtojo Figereso miesto Ispanijoje teatro pastatas. 1960 m. miesto valdžia ir pats dailininkas nusprendė atstatyti Ispanijos pilietinio karo metu nuniokotą miesto muziejaus pastatą ir jame įkurdinti S. Dali teatrą-muziejų. Šiame komplekse siurrealistinės idėjos sėkmingai pritaikytos eksterjero ir interjero, baldų ir atskirų detalių sprendiniuose.
Dar prieš susipažindamas su A.Bretonu, JAV austras Frederickas Johnas Kiesleris (1892–1965) savo kūryboje atvirai propagavo siurrealistines idėjas. 1933 metais šis architektas, dizaineris, scenografas ir skulptorius išplėtojo nesibaigiančio namo(endless house) idėją.
Kūrinyje skulptūra susilieja su architektūra. Kiti žinomi menininko darbai yra Knygų šventykla Jeruzalėje (1965, kartu su Armandu Philipu Bartosu ir Gezeriu Helleriu), Universalaus teatro idėja (1961), Miestas erdvėje (1925). F. Kiesleris, neigdamas tuo metu populiarias Bauhauso ir architekto Le Corbusier idėjas, savo manifeste[3] dėstė: „Poreikiai nėra statiški, jie kinta“. F. Kiesleris pasiūlė ir korealizmo (correalism), arba nuolatinės sąveikos tarp žmogaus, jo gamtinės ir technologinės aplinkų, terminą.
Fredericko Johno Kieslerio bekraštis namas (endless house). Šaltinis – whitney.org.
Utopinės idėjos XX amžiaus viduryje
Siurrealizmo idėjos prigijo ir tarp JAV kūrusių architektų. Vienas jų, Bruce‘as Alonzas Goffas, savo absoliučios architektūros terminą iliustravo apie 500 projektų. Tiesa, realizavo tik ketvirtadalį jų.
Tarp jų – nemažai privačių namų: spiralinis E. Bavinger namas Normano mieste Oklahomoje, A. Struckus namas Los Andžele. B. A. Goffo kūrybai būdingas iracionalumas, simbolizmas, gamtinių motyvų naudojimas.
Siurrealizmo idėjomis naudojosi ir naiviojo meno (naive art) atstovai. Žymiausi pavyzdžiai yra Simono Rodia 1954 metais pabaigti Vatso bokštai (Watts Towers) Los Andžele (JAV), Ferdinando Chevalo 1912 metais po 33 metų trukusių darbų pabaigtas statinys – Idealūs rūmai (Le Palais Ideal).
Siurrealizmo apraiškos šiuolaikinėje architektūroje
Frankas O. Gehry. Stata centras Kembridže, JAV. Šaltinis – wikimedia.org.
XXI amžiuje siurrealizmo, simbolizmo, ekspresionizmo idėjos sėkmingai integruojamos žymių architektų. Skirtingai nuo praėjusio amžiaus vidurio, joms neabejingų kūrėjų sumanymai tampa ir prestižine preke. Technologizacija nebe konfliktuoja su iracionaliąja architektūra, bet padeda jai skleistis. Tokie kūrėjai kaip Frankas O. Gehry, Ericas Owenas Mossas, architektūros firmos „Coop Himmelb(l)au“ įkūrėjas Wolfas D. Prixas ir daugelis kitų tai iliustruoja savo kūryba.
Menininkas, fotografas Gordonas Matta-Clarkas siurrealistine maniera „preparuoja“ ruošiamus nugriauti pastatus, atverdamas vidaus ir išorės erdves. Architektas Robertas Brunas savo metaliniame name Ransomo kanjone JAV pritaikė ir gotikinius motyvus. O šių dienų Piranesiu pavadinamo japonų tapytojo Minoru Nomatos darbai rodo, kad ir negausios utopinės idėjos gerokai pakylėja architektūros meną nuo pragmatiško, funkcionalistinio požiūrio. Siekiančių šito neabejotinai bus ir ateityje.
Literatūra:
- Andre Breton. Manifeste du surréalisme. Éditions du Sagittaire. 1924, Paris
- J.-D. Le Roy, Ruines des plus beaux monuments de la Grece. 1758
- Giovanni Battista Piranesi, Vedute di Roma, Antichita Romanae, vol.17. 1748
- Giovanni Battista Piranesi, Della Magnificienza ed Architettura de’ Romani. 1761
- Joshua Foer, A Minor History Of / Giant Spheres, Cabinet magazine Nr. 27. 2007, New York
- Kenneth Frampton. Modern architecture: A Critical History. 2007, London
- Frederick John Kiesler. Manifest of Correalism, 1939
- André Pieyre de Mandiargues. Les incongruite’s monumentales. R. Laffont, 1948, Paris
- Salvador Dali, ‘De la beauté terrifiantte et comestible, de l’architecture Modern’ style’. Minotaure, Nr. 3-4. 1933, Paris
[1] Vėliau – Paryžiaus pavilijonas (Pavillon de Paris), dabar šioje vietoje koncertų salė „Zenit“ (Le Zénith)
[2] André Pieyre de Mandiargues (1948)
[3] Frederick John Kiesler (1939)
