KNAUF pristato seminarus, kuriuose kviečia susipažinti su statybų naujovėmis ir tendencijomis, pasikonsultuoti dėl KNAUF medžiagų naudojimo ir pasidalyti patirtimi. Seminarų tikslas – užbėgti įvairioms statybų klaidoms už akių ir padėti vengti jų ateityje. Todėl bus pristatomos šios svarbios temos:
1) „Nugalėk triukšmą! Garso izoliacijos sprendimai“;
2) „Teisingi gipskartonio siūlių glaistymo sprendimai“;
3) „Kodėl mineralinis dekoratyvusis tinkas – geras pasirinkimas?“.
Seminarai vyks:
- 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdoje. Viešbučio „Amberton Klaipėda“ konferencijų salėje (Naujojo sodo g. 1);
- 2014 m. kovo 20 d. Šiauliuose. Šiaulių verslo inkubatoriaus konferencijų salėje (Aušros al. 66 A);
- 2014 m. kovo 25 d. Panevėžyje. Viešbučio „Šermutas“ konferencijų salėje (Panevėžio aplinkkelis 5, Šilagalio kaimas);
- 2014 m. kovo 26 d. Kaune. „BLC“ konferencijų centre (K. Donelaičio g. 62 / V. Putvinskio g. 53);
- 2014 m. balandžio 3 d. Vilniuje. „Karolinos“ konferencijų centre (Sausio 13-osios g. 2).
Kvietimas-programa 
Registracija ir išsamesnė informacija:
info@knauf.lt arba tel. + 370 5 213 2222.
Autorius Vaidotas Dapkevičius
Oficialiojoje architektūros teorijoje termino „siurrealizmo architektūra“, apibūdinančio atskirą laikotarpį iliustruojančią architektūros meno kryptį, nėra. Šį žodžių derinį rašančiųjų architektūros tema publikacijose galima sutikti fragmentiškai, tačiau atskiru žanru siurrealizmas nevirto – tiesa, kaip ir kitos utopinės architektūros bei meno apraiškos.
Reikėtų kalbėti apie siurrealizmo idėjas architektūroje ir mene. Tuomet galima būtų įvardinti tris diskurso kryptis. Pirmoji – bet kokių utopinių idėjų atsiradimas architektūroje iki Andrė Bretono siurrealizmo manifesto[1] paskelbimo 1924 metais, antroji – pastatų, architektūros objektų kaip priemonių naudojimas kitų menininkų siurrealistų (dailininkų, poetų) kūriniuose, ir trečia – siurrealizmo arba jam artimų idėjų įkūnijimą vėlesnio laikotarpio architektų ir kitų menininkų darbuose.
Utopinė architektūra neoklasicizmo laikotarpiu
Vienas labiausiai siurrealistų tapytojų cituojamų istorinių asmenybių – Italijos architektas ir oforto[2] graviūrų meistras Giovanis Battista Piranesis (1720–1778). Kaip atsaką į to meto tikrojo stiliaus paieškų rezultatą paskelbusiam J. D. Le Roy’ui[3], Piranesis savo darbe[4] prie tokių ištakų priskyrė ir graikus aplenkusių etruskų bei vėlesnę, romėnų, kultūras.
Siekdamas savo idėjas pateikti įtaigiau, Piranesis pasitelkė jau nebe klasikinės orderio sistemos techninį vaizdavimo būdą, bet emociškai paveikias menines priemones – miestovaizdžių graviūras. Piranesio graviūrose vaizduojamus Romos miestovaizdžius[5] jo amžininkas Edmundas Burkė įvardijo kaip didinga, dramatiško mastelio yrančią senovę. Šios priemonės XX amžiuje atitiks siurrealistų siekius savo darbuose išreikšti laikinumo, prieštaringumo ir nostalgijos atmosferą. Pavyzdys – Piranesio ištobulinta kapričės (capricci) technika, kai statiniai vaizduojami išgalvotoje aplinkoje.
Kita asmenybė, kurios kūrybą kritikai priskiria utopinės architektūros ištakoms, buvo architektas, vizionierius Étienne-Louis Boullée (1728–1799). Pradėjęs nuo Prancūzijoje tuo metu vyravusios klasikinės architektūros studijų ir darbų, dėstęs Karališkoje architektūros akademijoje, É-L. Boullée vėliau dirbo Prūsijos karaliaus Frydricho II vyriausiuoju architektu. Dėstydamas Nacionalinėje tiltų ir kelių mokykloje (École Nationale des Ponts et Chaussées), kūryboje jis pradeda naudoti abstrakčias geometrines formas, didžiulį mastelį, nesibaigiantį elementų ritmą ir vis mažiau dekoratyvių detalių. Jo stilius dar pavadinamas jausminiu neoklasicizmu, arba, anot Kennetho Framptono, genre terrible[6].
Žymiausias É-L. Boullée kūrinys – milžiniško dydžio, beornamentis taisyklingos sferos formos objektas, paminklas(cenotaph) Isaacui Newtonui (1784). Nerimą ir tuo pačiu pakylėjimą galinti sukelti sferinio objekto su daugybe skylučių forma viduje spindi šviesa, dienos metu sukuriant žvaigždžių dangaus skliaute iliuziją. Monumentas I. Newtonui – šešėlių nemetantis objektas. Šis ir kiti É-L. Boullée darbai, tokie kaip Nacionalinė Prancūzijos biblioteka (1785), tapusi monumentu mokymuisi ir romantiškumui, nors ir likę nerealizuoti, tapo utopinės architektūros pavyzdžiais ir įkvėpė vėlesnių kartų kūrėjus.
Étienne-Louiso Boullée monumento Isaacui Newtonui 3D vizualizacija
Anot K. Framptono, neoklasicizmas ne tik plėtojo renesansinę žmogaus pergalės prieš gamtą tradiciją, bei ir įtvirtino žmogiškosios sąmonės pokyčius naujos kultūros formavimosi link –kultūros, kuri būtų skirta tiek aristokratijai, tiek besiformuojančiai buržuazijai.
Tai savo darbais pademonstravo kitas utopinių idėjų neoklasicizmo architektūroje atstovas, prancūzas Claude-Nicolas Ledoux (1736–1806). Ji manė, kad prabanga – ne tik kilniųjų privilegija, bet ir amatininkų būtinybė, mat, anot jo, ūkinis statinys esąs toks pat svarbus, kaip ir pilis. Šią mintį iliustruoja žymiausias jo darbas – druskos gamyklos kompleksas Arc-et-Senans komunoje, dar vadinamas Šo (Chaux) miestu (1773–1779). Neįprastai ištaigingas apskritimo formos plano kompleksas, kur net kalvės turėjo dorėnines kolonas, vadinamas vienu iš pirmųjų industrinės architektūros pavyzdžių.
Kompleksą, kurį sudarė hierarchine seka išdėstytų pastatų visuma, C-N. Ledoux papildė namu su tiltu per Lu (Loue) upę. Miesto elementais tapusiems Sutaikymo šventyklos (Pacifere), Moralės mokyklos (Panareton), Meilei dedikuotos šventyklos (Oikema), viešų pirčių, dirbtuvių, turgaus ir kitiems pastatams architektas suteikė švarių geometrinių formų: kubo, piramidės, cilindro, sferos –pavidalus. Šo kompleksas – tai simboliais ir reikšmėmis iliustruoto idealaus miesto (Cite ideale) pavyzdys.
Dokumentinis filmas (anglų k.) apie Šo kompleksą
Kitas prancūzų utopinės architektūros atstovas Jeanas-Jacques’as Lequeu (1757-–1826) savo vizijas paliko piešiniuose. Žymiausios iš jų – Žemės šventykla (Temple de la Terre), Princo medžioklės vartai (La porte de la chasse du Prince et I’etable). J-J. Lequeu darbai buvo artimesni siurrealizmo idėjoms nei É-L. Boullée ir C-N. Ledoux sumanymai bei pasižymėjo žaisminga, kiek absurdiška simbolika, gamtiniais ir net erotiniais motyvais.
Jeano-Jeacqueso Lequeu Žemės šventyklos projektas. Šaltinis – googleusercontent.com
Šių neoklasicizmo atstovų darbai tebėra vertinami kaip Apšvietos amžiaus avangardinės architektūros pavyzdžiai. Architektai supriešindavo abstrakčias geometrines ir klasikines formas, kurios, anot graikų filosofo Platono, egzistuoja gamtoje; inovatyviai naudojo šviesos ir šešėlio priemones. Jų darbai buvo racionalaus neoklasicizmo mąstymo antitezė.
Po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos Napoleono imperijos didybę aukštinęs ampyras (Style Empire) ir vis spartėjanti industrializacija, plieno panaudojimo bumas transformavo neoklasicizmo idėjas. K. Framptonas išskiria dvi pagrindines kryptis: struktūrinį klasicizmą, kuriam būdingas racionalus, taikomasis, tipologizuotas požiūris į aplinkos ir gerovės kūrimą (Cordemoy, Laugier, Soufflot, Choisy) ir romaniškąjį klasiciszmą – tai É-L. Boullée ir C-N. Ledoux idėjų tęsėjai, kuriems formos fizionomika išliko svarbiausiu kriterijumi (Leo von Klenze). Būtent ši romantiška, laiko ir formos metafiziką propagavusi estetikos kryptis XX amžiuje, papildyta Sigmundo Freudo psichonalizės atradimais, virto terpe, kurioje gimė ir tiesiogiai reiškėsi siurrealizmo idėjos.
XX amžiaus pradžia ir Naujasis menas
Architekto ir teoretiko Eugene’o Viollet-le-Duc (1814-1879) struktūrinio racionalizmo idėjos skelbė: yra du tikros architektūros kūrimo būdai – sekti poreikių diktuojama programa arba jos konstravimo metodika. Pastarojo būdo sekėjai Belgijoje, Prancūzijoje, Britanijoje, Ispanijoje (Victoras Horta, Hectoras Guimard’as, C. R. Mackintoshas, Antonis Gaudis) E. Viollet-le-Duc idėjas įkūnijo meistriškai išnaudodami pagrindinių statybinių medžiagų: metalo, stiklo ir akmens –savybes.
XIX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje gimsta Naujojo meno[7] kryptis, sujungusi dekoratyvųjį daiktų, interjero ir statinių architektūros dizainą. Skirtingai nuo Belgijos ir Prancūzijos dekoratyviojo Art Nouveu, Austrijoje ši kryptis įgavo daugiau metafiznio simbolizmo bruožų. Kartu su tapytojais Gustavu Klimtu ir Kolomanu Moseriu architektai Josepha Maria Olbrichas ir Josefas Hoffmanas 1897 metais sukyla prieš Vienos meno akademiją. Palaikomi architekto Otto Wagnerio, jie įkuria Austrijos menininkų sąjungą, dabar žinomą kaip Vienos secesija (Wiener Secession). Du žymiausi J. M. Olbricho kūriniai išsiskyrė masyviais ir kontrastuojančiais su pastatu elementais. Tai sfera ant Sesesijos pastato Vienoje bei Darmštate (Darmstadt) 1901 metais pastatyto Ernsto Liudwigo namo pagrindinio įėjimo portikas su milžiniškomis statulomis. Toks kontrastingų formų naudojimas nebuvo būdingas Naujojo meno stilistikai, tad šie J. M. Olbricho sprendimai bendrame kontekste labiau priminė C-N. Ledoux utopistines idėjas.
Josepho Olbricho projektuotas Ernsto Liudwigo namas Darmštate. Šaltinis – wikimedia.org
Vokietis architektas ir urbanistas Brunas Julius Florianas Tautas (1880-1938), dar vadinamas architektūros ekspresionistu, savo 1914 metais suprojektuotame Krištolo pavilijone (Pabellon de Cristal) tarsi atkartojo É-L. Boullée idėjas. Tik šį kartą – panaudodamas stiklo kupolą šviesai į vidaus erdves įleisti. B. Tauto idėjos, anot K. Framptono, savo gotiška religine estetika oponavo tuo metu Walterio Gropiuso propaguojamai racionaliosios architektūros krypčiai, vėliau įsikūnijusiai Bauhauso architektūros estetikos pavidalu.
Bruno Tauto Krištolo paviljono 3D vizualizacija
Kitas vokiečių ekspresionizmo atstovas, architektas, dailininkas, poetas, kompozitorius Hermannas Finsterlinas (1887-1973) savo vizijas perkėlė į piešinius.
Vėliau, Europoje prasidėjus ekonominei suirutei, secesijos stilių pakeitė racionalizmo, funkcionalizmo idėjos. Salvadoras Dali (1904-1989) savo publikacijoje[8] siurrealistų leidinyje „Minotaure“ gyrė tuo metu nepelnytai pamirštą A. Gaudžio ir H. Guimard’o kūrybos originalumą. S. Dali žavėjosi savo kraštiečio, katalono A. Gaudžio, kūrybos principais – visiškai atsisakyti istorinių architektūros kanonų, pasitelkti tik gamtines, gyvūnų ir augalų, formas.
Antonio Gaudžio projektuota Casa Mila Barselonoje. Šaltinis – wikimedia.org
Siurrealizmo priešaušryje Vakarų Europoje susiklosčius sudėtingai ekonominei ir politinei situacijai, vis labiau ėmė reikštis racionalaus minimalizmo idėjos. Tai savo ruožtu vėliau suaktyvino joms priešingų idėjų konsolidaciją.
_________________________________________________________________
[2] Ofortas – grafikos technika, kuomet klišė daroma iš metalo (vario, cinko) plokštės, kuri keliskart ėsdinama azoto rūkštimi. Išėsdintos vietos padengiamos dažais ir daromas atspaudas (tarptautinių žodžių žodynas).
[3] J.-D. Le Roy (1758)
[4] Giovanni Battista Piranesi (1761)
[5] Giovanni Battista Piranesi (1748)
[6] Kenneth Frampton (2007)
[7] Prancūzijoje, Belgijoje – Art nouveau, Vokietijoje – Jugendstil, Portugalijoje – Arte nova, Italijoje – Stile Liberty, Centrinės ir Rytų Europos šalyse – modern, Katalonijoje – Modernisme
[8] Salvador Dali (1933)
Šaltinis www.kulturpolis.lt
Jubiliejinės sukakties proga nuoširdžiai sveikiname kolegę Iną Sviderskienę. Linkime sėkmės, kūrybinio įkvėpimo, širdį džiuginančių darbų ir dar daug daug malonių akimirkų.
Būkit laiminga ir sveika !
LASKAO bendruomenė
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KLASTERIS „VILTIES SLĖNIS“ URBANISTINĖS – ARCHITEKTŪRINĖS KONCEPCIJOS ATVIRO PROJEKTO KONKURSAS
Konkurso nugalėtoju pripažintas jungtinio Klaipėdos ir Vilniaus architektų kolektyvo projektas 000042. Projekto autoriai – Arūnas Kilišauskas, Tomas Grunskis, Martynas Mankus, Saulius Druskis, Andrius Pakulis, Ieva Marija Malinauskaitė, Gintarė Šverytė, Jūratė Kindurytė, Tomas Rimkus, Ieva Baranauskaitė, Eglė Urbonavičiūtė, Sandra Kanapeckaitė.
KONCEPCIJA
Socialinių paslaugų klasterio „Vilties slėnis“ viziją matome kaip unikalią gamtos ir žmogiškos būties darnos vietą.
Japonų Kioto universitete atlikta studija parodė, kad Shinrin-yoku (pasivakščiojimas miške) ne tik nuramina protą, bet ir turi terapinį poveikį lėtinėms ligoms.( E. Morita, S. Fukuda ir kt.)
Gydantis gamtos poveikis pagrįstas moksliniais faktais. Apsilankymas gamtoje sustiprina mūsų imuninę sistemą, padidindamas vėžines ląsteles žudančių ląstelių organizme kiekį bei jų aktyvumą. Būtent tokioje „žalioje” aplinkoje greičiau sumažėja kraujospūdis, širdies plakimo dažnis, „streso” hormonų koncentracija. Lygiai taip pat teigiamai gamta veikia vaikus, mažindama jų depresijos požymius, slopindama pykčio ir agresijos protrūkius. (dr. Eeva Karjalainen Suomija)
Planuojant „Vilties slėnio“ teritoriją siekta susieti visas funkcines komplekso zonas skirtingo charakterio ir tematikos sodais, įsileisti gydantį gamtos poveikį tarp pastatų, į pastatus bei ant pastatų.
Pagrindinis patekimas į teritoriją nuo Liepojos gatvės pusės. Įsukus į Savanorių gatvę pasitinka pagrindinis teritorijos akcentas – Mažesniųjų Brolių ordino šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno kompleksas, išraiškingas koplyčios pastatas su varpine, matomas ir nuo Liepojos gatvės. Šiaurinėje slėnio dalyje numatoma kompozicinė atsvara – Šv. Faustinos moterų vienuolyno ansamblis su koplytėle. Esamų pastatų architektūra išraiškinga, praturtinta detalėmis. Nauji pastatai projektuojami suskaidyto tūrio, humaniško mastelio, darniai susiliejantys su gamta, želdiniais ir savo tūriais bei medžiagiškumu derantys prie esamų komlekso pastatų. Tai būtų tarsi piligrimų palapinių miestelis gamtos apsuptyje.
Siekiant sukurti vientisą ansamblį su esamais komplekso pastatais projektuojamų pastatų tūriai skaidomi, jungiamaisiais korpusais išsaugant reikalingus funkcinius ryšius. Planuojami tūriai numatomi kompaktiški dėl energetinių sąnaudų mažinimo.Taip išsaugoma erdvė centrinėje teritorijos dalyje galimai plėtrai (paliatyvios slaugos papildomi korpusai, vaikų darželio plėtra arba nauja numatoma funkcija). Prie suplanuotos transformatorinės pastato numatoma ūkinė zona teritorijos priežiūrai bei sveikatingumo įrenginiams.
Projekto medžiaga
2014 m. vasario 28 d. Liepojos mieste įvyko uždaro architektūrinio konkurso „Pažinimo, parodų ir pramogų centras Veca Ostmala 22, 23, 24“ darbų pristatymas ir vertinimas. Konkurse dalyvavo šešios kviestinės architektų komandos – keturios latvių ir dvi lietuvių. Iš Lietuvos buvo pakviestas architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (Kaunas), architektų grupė UKA su partneriais (Klaipėda), tuo tarpu iš Latvijos dalyvavo „ARHIS“ (Ryga), „Dianas Zalanes“ (Kuldigas), „K Idea“ (Ryga), „APL dizains“ (Ryga) architektų biurai.
Šiame konkurse dirbo tarptautinė vertinimo žiuri, kurią sudarė – architektas Janis Dripe (Latvija), architektas Uldis Pilens (Latvija), užsakovo atstovas kolekcionierius Andris Skabe (Latvija), užsakovo atstovas teisininkas Sergėj Trigubenko (Rusija), architektas Vilen Kunnapu (Estija), profesorius architektas Veljo Kaasik (Estija). Po autorių viešo savo konkursinių darbų pristatymo, žiuri pirmą vietą skyrė projektui „Liepaja Brinum zeme“ (liet. „Liepojos Stebuklų žemė“).
Pirmosios vietos premija (3000 eurų) skirta jungtinei Klaipėdos architektų grupei UKA – Mantas Daukšys, Tadas Sviderskas, Šarūnė Bagdonaitė, Aurimas Baužys ir partneriams – interjero dizainerė Loreta Tallat-Kelpšienė ir architektas Vladas Balsys. Antros vietos premija (2500 eurų) skirta Rygos architektų biurui ARHIS – Arnis Kleinbergs, Janis Zvejnieks, Ivo Dzenis, Anita Šnitko, Donna Bormane, Simona Ozola ir architektų biurui „H2E” – Ingūna Elere, Tatjana Raičeneca, Girts Arajs, Anete Šalma un Ineta Zelča. Trečios vietos premija (1500 eurų) skirta Rygos architektų biurui „APL dizains ” – Agris Padelis-Lins, Valdis Jurdžs, Gustavs Apsitis, Ausma Šmite, Aivars Taubergs, Arvils Freimanis.
Konkurso vertinimo žiuri pirmininkas Janis Dripe, teigė, kad lietuvių ir latvių architektų pateiktos idėjos yra labai skirtingos ir įdomios. Vieni architektai pasiūlė projektuoti pastatus, kurie būtų tarsi nuo jūros vėjo stipriai išlenktais fasadais, kiti pasiūlė suformuoti atvirus fasadus su vaizdu į upę, o dar kiti pasiūlė pastatų komplekse atrasti netikėtų erdvinių santykių, sukuriant alegorinį meno ir mokslo dalykų jungties scenarijų: eksperimentariumo muziejus, tai tarsi Liepojos miesto stebuklų laboratorija, virš kurios stogo švyti įvairiaspalviai „kaminai – žibintai“, o šalia esantis planetariumas – tai tarsi po eksperimento iš dangaus ant žemės nusileidęs mėnulis. Architektūrinio konkurso iniciatorius ir užsakovo atstovas Sergėj Trigubenko, džiaugėsi pateiktais architektūriniais projektais ir neslėpė noro kuo greičiau pradėti Klaipėdos architektų konkursinio projekto „Liepaja Brinum Zeme“ tolimesnius įgyvendinimo darbus.
Daugiau informacijos apie konkursą:
Klaipėdos architektų grupės projekto „Liepaja Brinum Zeme“ medžiaga.
Danguolė Bakienė gimė 1960 metų kovo 12 dieną, mokėsi ir vidurinę mokyklą baigė Jonavoje (dabar Senamiesčio gimnazija), 1978 metais įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar VGTU), architektūros fakultetą. Po studijų dirbo Klaipėdos Komprojekte, vėliau Palangos Komprojekte, daugelį metų užsiėmė individualia architekto praktika. Užaugino du sūnus.
Kolegos ir draugai prisimins ją kaip šiltą ir nuoširdų žmogų. Danguolė pasižymėjo savo atsidavimu aplinkiniams, visiškai pamirštant save.
Nuoširdi užuojauta mamai ,sūnums, artimiesiems. Liūdime kartu.
Atsisveikinimas vasario 28 dieną nuo 16 val. Palangos laidojimo namuose.
Šv. Mišios už mirusiąją bus aukojamos kovo 3 d., pirmadienį, 18.00 val. Palangos bažnyčioje.
Gerbiami architektai,
Maloniai kviečiame Jus į 15-ąjį kartą „Knauf” organizuojamo konkurso „Sausoji statyba architektūroje 2013“ apdovanojimų šventę, kurios metu pasveikinsime nugalėtojus ir įteiksime premijas. Šiemet konkurse buvo renkami sėkmingiausi 2013 m. Baltijos šalyse įvykdyti projektai, kuriuose panaudotos sausosios statybos sistemos.
Susitiksime 2014 m. kovo 7 d., penktadienį, 19 val. galerijoje „Juozas Art“, J. Jasinskio g. 14, Vilnius.
Telefonas pasiteirauti +370 655 97 720
Posėdis įvyko 2014-02-20, 15 val.
SVARSTYTA:
1. Teritorijos nuo Audros gatvės tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje, iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie šiaurinio molo, Klaipėdoje, detaliojo plano parengimo koncepciją.
Planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Plano rengėjas – UAB „Noarchitects“.
NUTARTA: Ekspertų taryba, susipažinusi su Teritorijos nuo Audros gatvės tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje, iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie šiaurinio molo, Klaipėdoje, detaliojo plano parengimo koncepcijos variantais, siūlo:
- Įvertinti ir išsaugoti esamus želdinius, numatyti skirtingas teritorijas kopų ir miško parkui.
- Pėsčiųjų takus planuoti atsižvelgti į jau esamą takų struktūrą ir nežymėti jų mechaniškai tiesiomis linijomis.
- Detaliojo plano tekstinėje dalyje nustatyti reikalavimus pastatų architektūrinei stilistikai ir pėsčiųjų takų medžiagiškumui.
2014 m. vasario 14 d. Aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas naujas Architektų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, teisės pripažinimo ir tai įrodančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašas
Įgyvendinant jo nuostatas ir LAR tarybos priimtus sprendimus buvo pakeistas irLAR Architektų profesinio atestavimo vidaus tvarkos aprašas
Atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojo reikalavimas prašymą atestato pakeitimui (neterminuoto atestato išdavimui) pateikti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki anksčiau išduoto atestato galiojimo termino pabaigos (galiojimo datos, nurodytos atestate).
Atestatai, išduoti iki 2012-01-01, galioja tik iki juose nurodytos datos, todėl praleidus šį terminą (taip pat ir prašymo pateikimo terminą) supaprastinta atestato pakeitimo procedūra, kurios metu yra tik laikomas teisinių žinių egzaminas ir patikrinami pateikti dokumentai, negali būti vykdoma. Tokiu atveju asmuo turi teikti prašymą išduoti atestatą (naujai atestuotis), atitinkamai, jam yra taikomi visi naujo atestato išdavimui taikomi reikalavimai.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad atliekant atestavimą laikomas tik teisinių žinių egzaminas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą. Profesinės patirties įvertinimas (pateikus prašymą išduoti naują arba papildyti atestatą) vykdomas Architektų profesinio atestavimo vidaus tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Su šiais ir kitais architektų atestavimo tvarkos pakeitimais galite susipažinti atsisiuntę aukščiau nurodytus dokumentus. Šie dokumentai taip pat yra skelbiami skiltyje „Teisinė informacija“.
Prieš daugiau kaip du mėnesius paskelbto atviro supaprastinto Lietuvos paviljono pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ Milane projekto konkurso rengėjai sulaukė rekordinio skaičiaus pasiūlymų. Iki konkurso sąlygose nurodyto termino – vasario 10 d. – konkursui pateikti 27 koncepciniai projektai, pateikiantys viziją, kaip 2015 metų pasaulinėje parodoje turėtų atrodyti pastatas ar jų grupė, kur bus pristatoma šioje parodoje dalyvausianti Lietuva.
„Pasiūlymų gausa rodo ne tik didelį susidomėjimą galimybe projektuoti prestižinį statinį pasaulinio lygio renginiui, bet ir išaugusį dalyvių pasitikėjimą, kad konkursas yra vykdomas skaidriai ir nešališkai“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Artimiausias dvi savaites vyks vieši konkursui pateiktų darbų aptarimai įvairiuose Lietuvos miestuose. Nuo šiandien konkursui pateikti projektiniai pasiūlymai jau eksponuojami Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28, Kaunas), kur vasario 17 d. 16 val. numatytas pirmasis viešas aptarimas. Kitą savaitę darbai taip pat bus pristatomi ir aptariami Klaipėdoje irŠiauliuose, o nuo vasario 24 d. darbus juos bus galima pamatyti Lietuvos Architektų sąjungos patalpose (Kalvarijų g. 1, Vilnius), kur vasario 24 d. 15:00 val. vyks finalinis viešas aptarimas ir vertinimo komisijos posėdžiai.
Dalyvauti viešuose aptarimuose galės visi norintieji, o pareikšti nuomones apie pateiktus darbus bus kviečiami architektai, įvaizdžio specialistai, parodos temos žinovai, įvairių kitų sričių ekspertai. Laikantis projekto konkurso taisyklių ekspertų bus prašoma deklaruoti savo nešališkumą, savo nuomonę jie bus kviečiami ir žodžiu, ir raštu. Pareikšti nuomones bus kviečiama ir internetinėse svetainėse.
Projektams vertinti sudaryta kompetentinga komisija, kurioje šį kartą be konkursą organizuojančios ministerijos atstovų yra nemažai architektų, verslininkų, visuomenei gerai žinomų žmonių: Architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas, Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto dekanas Rimantas Buivydas, architektai Rolandas Palekas, Marius Šaliamoras, profesorius etnologas Libertas Klimka, Italijoje dirbantis ir kulinarijos temomis daug rašantis žurnalistas Paulius Jurkevičius, televizijos laidų vedėja, knygos „Pasimatymas su Lietuva“ autorė Edita Mildažytė.
Konkurso sąlygose buvo reikalaujama, kad projektas atitiktų pagrindinę parodos „EXPO 2015” temą – „Pamaitinti planetą, energija gyvenimui“ ir kuo išradingiau pristatytų mūsų valstybę. Su konkurso nugalėtoju bus sudaroma sutartis dėl paviljono techninio projekto parengimo ir jo įgyvendinimo priežiūros.
Lietuva iki šiol yra oficialiai dalyvavo dešimtyje pasaulinių parodų. Lietuvos paviljonas „EXPO 2012“ P. Korėjoje buvo įvertintas Tarptautinio parodų biuro sidabro apdovanojimu, ne mažiau įspūdingai Lietuva buvo pristatyta pasaulinėse parodose Kinijoje ir Japonijoje. Po didesnės pertraukos pasaulinėms parodoms vėl sugrįžus į Europą, tikimasi, kad „EXPO 2015“ Milane dalyvaus daugiau kaip 140 pasaulio valstybių, o ją aplankys 30 milijonų žmonių iš senojo žemyno ir viso pasaulio.
KONKURSUI PATEIKTI DARBAI ČIA
Parengta pagal www.architektusajunga.lt informaciją.
