Kviečiame šių metų rugsėjo 28 dieną (ketvirtadienis) nuo 17:30 val. į diskusijų ciklą (Bažnyčių g. 6, Klaipėda, LASKAO salė, III a.)
Ir šįkart:
1. Kelios naujienos apie bendradarbiavimą su KMSA, miesto planavimą / neplanavimą (arch. Mantas Daukšys)
2. Nacionalinė Marina Klaipėdoje: Būti ar Nebūti? (arch. Romas Gailius)
3. Diskusija
https://www.facebook.com/events/280271488273131
Šiemet rugsėjo 15-16 dienomis jau 25 kartą architektai rinkosi į architekto A. Zavišos fondo renginį „Zavišines“ Nidoje.
Renginio dalyvius pasveikino Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Fondo pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė pasidžiaugė ilgamete prasminga tradicija, atiduodama pagarbią padėką architekto A. Zavišos fondo iniciatoriui, ilgamečiam pirmininkui architektui Leonardui Raimundui Vaičiui (1943-2022).
Forume „KURORTAS. NERINGA“ moderuojamame Lietuvos architektų sąjungos pirmininko architekto Gintaro Balčyčio, architektai ir skirtingų sričių atstovai pasisakė apie architektūros ir ją supančios rekreacinės aplinkos rolę kuriant savitą pabėgimo estetiką, nuspalvintą vietos spalviniu kodu bei skirtingais architektūros elementais, kurių fone mėgaujamasi sukurtais ar susikuriamais ritualais ir patirtimis. Pranešimų sesijoje, atsakant į klausimą „Kuom Kuršių nerija ir kitos ypatingos vietos tinkamos pabėgimui iš kasdienybės rutinos?“ buvo pasisakoma ir diskutuojama šia tematika:
„Refleksijos Neringos kurortologinės galimybių studijos tema. Dešimtmečiui praėjus“ / Dr. Aušrinė Armaitienė – porą dešimtmečių domėjosi turizmo ir turistinių vietovių aktualijomis ir vystymu, „Neringos kurortologinių išteklių įvertinimo ir panaudojimo sveikatinimo srityje galimybių studijos“ (2010 m.), atliktos tuometinės Neringos savivaldybės administracijos užsakymu, bendraautorė. Pranešime buvo reflektuojama apie šios studijos teiginius praėjus daugiau nei dešimtmečiui, tuometinių atradimų adekvatumą ir aktualumą dabartinei Neringai, atsižvelgiant į šiuolaikinius globalius kurortų ir kurortologijos atradimų štrichus.
„Rekreaciniai Neringos pusiasalio ypatumai: kartą ant pasaulio krašto“ / Achitektas dr. Tomas S. Butkus parengęs daugiau nei trijų šimtų meninių koncepcijų, studijų ir projektų autorius. Naujausi jo darbai skirti psichoemociniam aplinkos poveikiui, empatiškos architektūros studijoms. Pranešime autorius poetiniu tekstu kvietė keliauti Neringos kraštovaizdžiu ir interpretavo architektūrinius patyrimus. Viena svarbiausių patirčių jo manymu, yra ribos pajautimas. Krašto, kurį gali pasiekti laivu, ir kurio gale driekiasi svetimšalių civilizacija, fizinėje aplinkoje įspausti nebeegzistuojančių kultūrų ir gamtos jėgų pėdsakai. Kas šioje situacijoje yra architektas? Kūrėjas, statistas, pasakotojas? Koks vaidmuo tenka žmogaus įsisamonintoms ir sustatybintoms formoms?
„Aptvėrimai“ / Architektės Karolina Čiplytė, Julija Čiapaitė-Jurevičienė yra įkūrusios Case Studio for Architecture. Kaip vieną iš studijos krypčių išsigryninusios Kuršių nerijos gamtinio charakterio, resursų, judėjimo, istorinio konteksto ir šiuolaikinės poilsio architektūros temas. Forume pristatė pranešimą apie aptvėrimų specifiką Kuršių nerijos kurorto kultūroje. Gyvenimas palei gatvę labai svarbus kurorto žavesio veiksnys. Pateiktos įžvalgos apie istorines, simbolines, funkcines, ekologines aptvėrimo reikšmes.
„Gėlynai, kuriuose ištinka namai…“ / Kraštovaizdžio architektė, ekologė Vaiva Marozienė. „Dvi pagrindinės linijos apie ką norėčiau pasakyti, akcentavo pranešėja: Tai -1- kraštovaizdžio architektų kelias iki kol imi ir pasodini tą augalą. Ir-2- vieno projekto kelias. Abi linijos labai glaudžiai susijusios ir labai artimos visiems principams, kokiais turėtų būti kuriama kiekviename mieste atskirai, tame tarpe ir Neringoje, kad gėlynai būtų unikalūs ir atliepiantys vietovės identitetą, kas būtent ir lemia, jog tokiuose „gėlynuose ištinka namai“. Unikalūs namai, kurie pilnai atitinka botaninį bei ekologinį kontekstą, o ir pastarieji turi tiesiogines sąsajas su architektūra, urbanistika, interjeru bei vietinių žmonių ideologijomis. Visa tai iš esmės ir mano pačios gyvenimiška ideologija – stebėti aplinką ir semti viską ką ji duoda“.
„Sapno Anatomija. ARCHITEKTŪRA“. Architektas menininkas Mantas Maziliauskas, kurio BIO ir portfolio išskiriama: filosofija // archiskulptūrinės erdvės // architektūra // tapyba // skulptūra // kuratorinė veikla. VDA Architektūros meno doktorantūros studijų tematika – Architektūros vaidmuo viešosios erdvės politikoje Meninė dalis: ARCHITEKTŪRA (s a p n o a n a t o m i j a ), apie tai akcentuota ir pranešime, kuriame tarp skirtingų realizacijų ir Baltoji trispalvė (2018-2022); Smiltynės Šventykla (2020); Gintaro Šventyklėlė (2023); Vėjų Kalnui (2023, Svencelė) ir kiti.
„Kuršių nerijos namų tradicinių spalvų raktas. Nidos raudonos spalvos išbandymas“. Architektas Egidijus Vidrinskas nuo 2021 metų, pagal sutartį su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, baigia rengti „Tradicinės Kuršių nerijos sodybų architektūros ir mažosios architektūros statinių charakteringų spalvų praktinį vadovą“. Šis darbas apima visų Kuršių nerijos gyvenviečių, įrašytų į Kultūros paveldo registrą vietovių: Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės sodybų pastatų spalvų tyrimus ir charakteringų spalvų gyvenvietėms nustatymą.
„Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursui atrinkta 13 nominantų, leidinys https://issuu.com/laskao/docs/2022_nominantai. Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, pristatė ir vertino: Architektas Gintaras Balčytis (LAS deleguotas); Architektė Ramunė Staševičiūtė (A. Zavišos fondo deleguota); Architektas Kęstutis Mikšys (2004 m. konkurso laureatas); Architektė Gustė Kančaitė (2016 m. konkurso laureatė); Architektė Asta Kiaunienė (2011-2012 m. ir 2021 m. konkurso laureatė). Vadovaujantis Konkurso sąlygomis ir Konkurso komisijos darbo reglamentu, komisija turėjo atrinkti tris kandidatus į laureato apdovanojimus. Komisijos pirmininkas, architektas Gintaras Balčytis ir konkurso koordinatorė Jurgita Raišutienė renginio dalyvius supažindino su komisijos darbo procesu bei rezultatais.
Komisijos narius džiugino kūrinių gausa ir profesionalumas. Akcentuotini septyni projektai, sulaukę komisijos narių vertinimų: Uostas Svencelėje; Vingrių šaltinių skveras Vilniuje; Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje; Senvagės parkas Panevėžyje; Viešbutis Palangoje; Gatvių atnaujinimas Vilniuje; Stadionas Kaune.
Komisijos narių apibendrinti pasisakymai apie tris daugiausiai dėmesio bei vertinimo balų surinkusius kūrinius:
Uostas Svencelėje / DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. Karres en Brands: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus.
„Uostas Svencelėje – įvykis. Tai ne tik gera urbanistika ir kokybiška architektūra, tai galimybė kitokiam gyvenimo būdui. Smagu, kad svajonė virto puikia realizacija“.
„Svencelė – Architektų ir vystytojų vizionieriškas komandinis darbas – sukurta kokybiška rekreacinė vieta, įsisavintos lyg tol nenaudojamos teritorijos priešais nuostabias Neringos panoramas ir prie Kuršių marių pakrantės. Negyva „jokia“ vieta – tapo traukos centru įvairioms socialinėms grupėms – tiek jaunimui (stovyklos, gyvenimas „konteineriuose“, tiek vėjo fanams (vėjo aitvarų sportas), tiek ir kokybiškos, minimalistiškos architektūros vilos. Lietuvoje, kur turime nemažai vandens, bet nemokame jo urbanizuotai įsisavinti, tai toks gamtos „pasikinkymas“ naujo gyvenimo scenarijaus kūrimui – kai vietoj gatvių yra kanalai – ir galima grįžti namo laiveliu – yra romantiškas naujadaras ir įdomybė. Kūrinys atliepia visus konkurso vertinimo kriterijus – kontekstualus integravimas aplinkoje, dialogas su aplinka, naujos urbanistinės situacijos sukūrimas tuščiame gamtos „lape“. Forma minimalistiška, neutrali, nekonkuruojanti savo dominavimu su aplinkoje, kompoziciškai vientisas kvartalas – apjungiantis skirtingus scenarijus. Na, o funkcija – čia įdomiausia – gatveles pakeičiant kanalais, kuriais galima išplaukti į marias įkūrė lyg šiol nematytą Lietuvoje namų ir gyvenviečių tipologijĄ (Olandijoje matytas – Lietuvoje ne). Mes džiaugiamės Lietuviška“.
„Sukurtas naujas traukos taškas visiškai tuščioje vietoje savo užmanymu yra visiškai naujas reiškinys Lietuvos architektūros ir urbanistikos istorijoje. Netikėta idėja pievose iškasti kanalus ir sukurti naują teritoriją vandens pramogų mėgėjams su uosto infrastruktūra, gamtinės aplinkos ir kokybiškos architektūros santykis kelia didelį pasigėrėjimą investuotojų ir architektų komandos pastangomis sukurtu rezultatu“.
Vingrių šaltinių skveras Vilniuje. Lolita Vileikienė, Paulius Jonys.
„Įdomi, ne tradicinėmis priemonėmis sutvarkyta miesto viešoji erdvė, papildo ir sustiprina šios miesto dalies identitetą. Istorinė atmintis, susipindama su greta esančiomis meninėmis intencijomis, reflektuoja bendruomenines pastangas kūrybiškai interpretuoti lokalias miesto rekreacines vietas“.
„Kokybiška, kontekstualu, architektūrinės užuominos puikiai perskaitomos“.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje. Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas.
„Aiški architektūrinė idėja, artimos aplinkos gamtinei situacijai formos, jautros architekūrinės raiškos priemonės ir tinkamas apdailos medžiagų panaudojimas leidžia šį projektą priskirti geriausiųjų grupei“.
„Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Klaipėdoje – rekreacinė architektūra- rekreacinė aplinka ir rekreacinė funkcija. Įsiliejimas gamtoje, kontekstualios natūralios medžiagos. Visuomeninis pastatas, jautriai atliepia aplinką, landšaftą- „tarsi pasivaikščiojimas kopose“ tarp apželdintų stogų ir medinių šakų. Atsako į visus rekreacinės architektūros kriterijus – yra įsiliejantis aplinkoje, ramus, originalus savo forma. Pastato uždara funkcija- „gydykla“ palydima ir pažintinėms programomis visuomenei, prieigos, mažoji architektūra taip pat jautriai suprojektuoti. Kompleksas bioninių formų, ištirpsta gamtiniame reljefe“.
Diskusijų metu komisijos nariai nagrinėjo, vertino, palygino atrinktus 3 darbus ir priėmė sprendimą dėl „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato. Vienbalsiai nutarta apdovanojimą „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ skirti Uostas Svencelėje / DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. Karres en Brands: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus.
Verta akcentuoti, kad konkurso istorijoje nuo 2003 metų antrą kartą tapti geriausiais rekreacinės architektūros kūrėjais pasisekė nedaugeliui. Norisi pažymėti, kad 2021 metais (vertintos 2020 metų realizacijos) laimėjo Vainių rūmų konversija Vilniuje / DO ARCHITECTS, UAB / Gilma Teodora Gylytė, Justina Jauniškytė, Dovilė Skrupskelienė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Paulius Paskačimas, Milda Grabauskaitė, Domantas Baltrūnas, Emilija Staškutė, Dorotėja Žiugždatė, Vadim Babij, Ignas Uogintas, Karolina Čiplytė.
Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūrinys įteiktas architektui Mindaugui Pakalniui „Už gyvenimo nuopelnus rekreacinės architektūros srityje“. Fondo pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė pristatė architekto darbus, akcentuodama kaip įvairių objektų plėtros koncepcijų, detaliųjų planų, raidos programų (1998-2014) architektą ir projektų vadovą; Miestų ir miestelių planavimo normos (2009) rengėją; Naujo teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos ir įstatymo projekto vieną iš rengėjų (2009-2010); Klaipėdos miesto strategino plano Urbanistinės plėtros darbo grupės moderatorių; Šventosios uosto atkūrimo architektūrinės koncepcijos (2013), techninio projekto (2015) architektą; Žvejybos iškrovimo vietos jūros pakrantėje Nidoje ir Juodkrantėje (2015) projektinių pasiūlymų, techninio projekto architektą (realizuota 2016); Neringos savivaldybės specialiojo judumo plano (2015) projekto vadovą. Taip pat, kaip Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2030 metų – savivaldybės vyriausiąjį architektą (bendrojo plano metodikos ir struktūros, reglamentuojamų temų ir principų, tekstinių reglamentų bendraautorių) ir kt.
“Esu nuoširdžiai dėkingas kolegoms, pastebėjusiems kuklias urbanisto pastangas diegti gyvenimo ir poilsio kokybę kuriančius naujojo urbanizmo principus. Siekiau kad miestų viešos erdvės – gatvės, aikštės, skverai ir parkai būtų pilni gyvybės, o bendruomenių naudojami kiemai – ramūs ir saugūs. Siekiau, kad tie miestai prie kurių plėtros koncepcijų teko prisidėti būtų patrauklūs gyventi ir ilsėtis pačiame mieste. Dar kartą ačiū kolegoms, įvertinusiems tuos siekius”- akcentavo padėkos žodį tardamas Mindaugas Pakalnis.
Renginio antros dienos rytą (rugsėjo 16 d.) svečiai po tradicinės žuvienės pakviesti pasivaikščioti su KNNP direkcijos vyr. specialiste Gražina Žemaitiene ir architektu Adomu Šablevičiumi kryptimi link „Marių vėtrungės“ (Vėtrungių g.7) aplankant Nidos etnografines kapines; Nidos dailininkų kolonijos išlikusius dailininkų vasarnamius; KNNP Gamtos mokyklą ir kitus objektus.
Renginio organizatoriai ir partneriai / Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; Bo House; PAROC. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parengė renginio organizacinės grupės vadovė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857.
www.facebook.com/zavisosfondas
Kviečiame dalyvauti akustikos mokymų seminare, skirtame patalpų akustikos teorijai ir praktikai.
1. „Architektūrinė akustika. Mitai ir sprendiniai”. Pranešėjas arch. Viktoras Mekas, UAB “Akustika plius”
2. „Interjero akustikos sprendinių įvairovė naudojant purškiamus akustinius tinkus”, – praktinė patirtis, Lietuvoje įgyvendinti projektai. Pranešėjas Tomas Srėbalius, UAB “Nordsona”
Šio seminaro programa yra patvirtinta LR Aplinkos ministerijoje kaip architektų kvalifikacijos tobulinimo dalis. Registruotiems dalyviams Lietuvos architektų rūmai įskaitys kvalifikacijos kėlimo valandas ir išduos atitinkamus pažymėjimus.
Iki 2023 09 20 13:00val. registruotis https://forms.gle/DaPXhJyHAvLaUoow9
Seminaras vyks Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos salėje [Bažnyčių g. 6-1, III aukštas]
Šiemet rugsėjo 15-16 dienomis jau 25 kartą organizuojamas architekto A.Zavišos fondo renginys Nidoje. Programa.
Pirmą renginio dieną [rugsėjo 15d.] Bo House Nida restorane [Skruzdynės g. 2] nuo 13:30 Forumas-diskusija KURORTAS. NERINGA. Moderuoja architektas Gintaras Balčytis. Kviečiami architektai ir skirtingų sričių atstovai reflektuoti iš skirtingų perspektyvų apie architektūros ir ją supančios rekreacinės aplinkos rolę kuriant savitą pabėgimo estetiką, nuspalvintą vietos spalviniu kodu bei kitais architektūros elementais, kurių fone mėgaujamasi sukurtais ar susikuriamais ritualais ir patirtimis. Kuom Kuršių nerija ir kitos ypatingos vietos tinkamos pabėgimui iš kasdienybės rutinos? Pranešimų sesijoje:
„Refleksijos Neringos kurortologinės galimybių studijos tema. Dešimtmečiui praėjus“. Dr. Aušrinė Armaitienė.
„Rekreaciniai Neringos pusiasalio ypatumai: kartą ant pasaulio krašto“. Achitektas dr. Tomas S. Butkus.
„Aptvėrimai“. Architektės Karolina Čiplytė, Julija Čiapaitė-Jurevičienė.
„Gėlynai, kuriuose ištinka namai…“ Kraštovaizdžio architektė, ekologė Vaiva Marozienė.
„Sapno Anatomija. ARCHITEKTŪRA“. Architektas menininkas Mantas Maziliauskas.
Diskusijoje pasisakiusių bendro požiūrio ir skirtumų identifikavimui kviečiami dalyvauti Kuršių nerijos nacionalinio parko, Nidos KTIC „Agila“, Neringos muziejai, Neringos savivaldybės administracijos atstovai.
17:00 Pertraukos metu „Kuršių nerijos namų tradicinių spalvų raktas. Nidos raudonos spalvos išbandymas“. Architektas Egidijus Vidrinskas.
Vėliau konkurso „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų pristatymas ir apdovanojimai. Konkurso komisijos nariai architektai: Gintaras Balčytis, Ramunė Staševičiūtė, Kęstutis Mikšys, Gustė Kančaitė, Asta Kiaunienė.
Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo autorinis darbas įteikiamas architektui Mindaugui Pakalniui už nuopelnus rekreacinės architektūros srityje.
Antrą renginio dieną [rugsėjo 16d.] nuo 10:00 Tradicinė žuvienė kavinėje „Kuršis“ [Naglių g. 29D]. Aikštėje prie savivaldybės [Taikos g. 2] kviečiame rinktis norinčius pasivaikščioti su KNNP direkcijos vyr. specialiste Gražina Žemaitiene, architektu Adomu Šablevičiumi. Kryptis [Nidos etnografinės kapinės-Nidos dailininkų kolonijos išlikę dailininkų vasarnamiai-KNNP Gamtos mokykla] link „Marių vėtrungės“ [Vėtrungių g.7].
Registracija https://forms.gle/2omF3ztTRVgc2iUU9 iki 2023 m. rugsėjo 13 d. (imtinai) 10:00, gali būti uždaroma ir anksčiau dėl dalyvių skaičiaus ribojimų.
Renginio organizatoriai: Architekto A. Zavišos fondo grupė: Jurgita Raišutienė, arch. Ramunė Staševičiūtė, arch. Aurimas Baužys, arch. Gerda Antanaitytė. Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija.
Renginio partneriai: LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; Bo House; PAROC. Renginį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kilus klausimams susisiekti su Jurgita Raišutiene, +370 620 76857
Atnaujinta informacija: www.facebook.com/zavisosfondas / www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Kviečiame į Adomo Skiezgelo architektūros ir skulptūros parodą. Atidarymas penktadienį (2023 08 25) 17val., LASKAO salėje (Bažnyčių g.6-1, Klaipėda). Paroda eksponuojama iki 2023 09 22
https://www.facebook.com/events/667799975410041/
Tradiciškai nuo 2003 metų Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo konkursas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis]; Prieplaukos Nidoje rekonstrukcija [G. Vieversys, A.Šablevičius, E. Buikaitė]; Vainių rūmų konversija Vilniuje [G. T. Gylytė, J. Jauniškytė, D. Skrupskelienė, S. Daugėlienė, A. Baldišiūtė, P. Paskačimas, M. Grabauskaitė, D. Baltrūnas, E. Staškutė, D. Žiugždatė, V. Babij, I. Uogintas, K. Čiplytė]; Multifunkcinė salė Zaraso saloje [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, U. Valatkevičiūtė, V. Obolevičius].
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2023 m. rugpjūčio mėn. 31 d. 13:00 val. Paraiška: https://forms.gle/ZAATSFkUp1ivHLs8A
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys bei parengiamas atvirukų rinkinys.
Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūriniu A.Zavišos fondo renginio metu š.m. rugsėjo 15d. Nidoje [renginio programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].
Atnaujinta informacija:
Sveikiname LASKAO Ergolain 2023 metų stipendijos konkurso architektūros studentams tema – „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“ laureatę Mariją Neringą Filipovaitę (Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH),) parengusią baigiamąjį magistro studijų darbą tema „Neuroarchitektūra: naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centras Klaipėdoje“ (darbo vadovas prof. Gintaras Čaikauskas). Projekte nagrinėjami architektūros kaip mediatoriaus tarp žmonių ir gyvūnų patirčių klausimai integruojant kompleksą į degraduotas miesto gamtines erdves ir jas prikeliant naujam gyvenimui.
Šiais metais stipendijai buvo pateikti keturi magistrų baigiamieji darbai, kuriuose nagrinėjamos Klaipėdos miestui ir regionui aktualios architektūrinės ir urbanistinės temos. Dėkojame darbus pateikusiems autoriams:
– Adrijai Vilkauskaitei ir jos projektui „Rašytojų kūrybos namų Nidoje renovacijos galimybių studija“ (darbo vadovė doc. Aušra Mlinkauskienė, Kauno technologijos universitetas);
– Daugirdui Šulskiui ir jo projektui „Turizmo centras Ventėje“ (Darbo vadovas: doc. Donaldas Trainauskas, VILNIUS TECH);
– Monikai Moncevičiūtei ir jos projektui „Pasiekiamumo pėsčiomis studija ir situacijos pagerinimo pasiūlymai. Klaipėdos atvejis“ (darbo vadovas: prof. dr. Kęstutis Zaleckis, Kauno technologijos universitetas).
Darbų paroda eksponuojama Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) salėje, adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda, III aukštas. Paroda darbo dienomis veiks iki 2023 m. liepos 28 d.
Rugsėjo mėnesį pasirodys konkurso laureatės straipsnis, trumpai apžvelgiantis apdovanoto darbo tematiką. Taip pat vyks Architektų klubo renginys, kuriame laimėjusio darbo autorė išsamiau pristatys savo projektą. Sekite naujienas.
Dėkojame studentams už drąsias ir aktualias idėjas Klaipėdos miestui ir regionui, linkime naujų iššūkių ir kūrybingų minčių architektūros kelyje. Taip pat dėkojame stipendijos konkurso partneriui ERGOLAIN už naujų idėjų skatinimą !
* Stipendijos konkursas ir paroda yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
—
Stipendijos konkurso kuratoriai: architektas Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė
![10a4_LASKAO-Ergolain_Laureato-stipendija_2023[15458]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1359/10a4_LASKAO-Ergolain_Laureato-stipendija_2023%5B15458%5D.jpg)
Šiemet susitikti kviečiame Tarptautinės architektų dienos išvakarėse, birželio 30 dieną!
PROGRAMA
LASKAO salė [Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda]
10:00
LASKAO-ERGOLAIN 2023 metų stipendijos konkurso architektūros studentams tema – „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“ ekspozicijos atidarymas ir darbų pristatymas-vertinimas*.
Partneriai „Ergolain projektai“. *Vertinimas (uždaras komisijos posėdis).
KKKC Parodų rūmai [Didžioji vandens g. 2, Klaipėda]
11:00 – 19:00
Eksponuojamos parodos „Klaipėdos architektūra 2022“ lankymas.
https://www.kkkc.lt/lt/exhibitions/laskao-paroda-klaipedos-architektura-2022/
Senoji irklavimo bazė [Pylimo g. 6, Klaipėda]
17:00
Dalyvaujančių irklavimo regatoje komandų prieš varžybinis apšilimas.
18:00
11-osios Architektų irklavimo regatos varžybos. Partneriai VELUX ir irklavimo klubas „Gigas”
Sveikinimai. Apdovanojimai.
20:00
Piknikas. Architektų ir bičiulių vakarojimas.
20:20
Improvizacija „Ateities miesto eskizas“. Kuratoriai dailininkė Vaiva Trilikauskaitė, architektas Arūnas Kilišauskas.
22:00
Beno Šarkos performansas „Konkorėžinės liaukos rėžiai”.
Renginys – Architektūros renginių 2023 ciklo dalis, iniciatyvinė grupė arch. Mantas Daukšys, arch. Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė (LASKAO). Finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Ekspoziciją „Klaipėdos architektūra 2022“ remia Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Ergolain projektai; Velux; Rockwool; Paroc; Stemma Group; Doleta.
Facebook įvykis https://www.facebook.com/events/6961349080559699
![761f_RENGINYS_Architektams[14888]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1358/761f_RENGINYS_Architektams%5B14888%5D.png)
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) kartu su UAB „Ergolain projektai“ primena apie 2023 metų stipendijos konkursą architektūros studentams tema – „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“.
Konkurso tikslas ir uždaviniai:
Konkurso sąlygos (čia)
Konkurso dalyviai (Studentai) kviečiami registruotis užpildant anketą https://forms.gle/7dNSXdovZtpU98dU8
Darbų konkursui laukiame iki 2023 m. birželio 28 d., (trečiadienis), 17 val., el. pašto adresu archsajunga@architektams.lt arba įkeliant juos į registracijos anketą.
Kontaktiniai asmenys: architektas Aurimas Baužys, +37061298362; Veiklos koordinatorė Jurgita Raišutienė, +37062076857
Konkursas – Architektūros renginių 2023 ciklo dalis, iniciatyvinė grupė arch. Mantas Daukšys, arch. Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė (LASKAO). Konkursą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2023 m. birželio 9 d., penktadienį, 17:30 val. atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda „Klaipėdos architektūra 2022“, skirta pristatyti Klaipėdos ir Lietuvos architektų Klaipėdos regione 2022 metais sukurtus ir realizuotus architektūros objektus. Parodos kuratoriai architektai Algimantas Rybelis, Aurimas Baužys.
Architektūra – kūryba. Kūryba – žaidimas. Kaip ir kiekvienas žaidimas architektūra turi savo pradžios ir pabaigos tašką, procesą reguliuojančias taisykles. Pradėję nuo abstrakčios idėjos turime pasiekti iš daugelio elementų ir lūkesčių susintetintą realizuotą architektūrinį objektą. Visą šį kūrybinį ir teisinį procesą reguliuoja įvairūs taisyklių rinkiniai. Vieni taisyklių rinkiniai – vidiniai architektų kūrybos procesą kreipiantys metodai, išmokti šeimoje, mokykloje, universitete, praktikoje. Kiti taisyklių rinkiniai – įvairūs teisiniai dokumentai, užtikrinantys minimalius arba maksimalius kokybės, saugumo, ilgaamžiškumo, tvarumo standartus, priimtinus mums kaip visuomenei. Architektūros kūrybos proceso esmė sukurti sudėtingus materialius objektus iš primityvių geometrinių elementų. Parodoje eksponuojamos formos primena kognityvinius žaidimus, kurių esmė į tam tikros formos angas įdėti atitinkamos formos geometrines figūras. Viskas, kas paprasta yra sudėtinga arba viskas, kas sudėtinga yra paprasta.
Parodos atidarymo metu bus pristatytas projektų katalogas „Klaipėdos architektūra 2022“. Leidinio sudarytoja architektė Miglė Paužaitė.
Paroda veiks iki 2023 m. liepos 9 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį – sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Vėliau parodą planuojama eksponuoti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje, Klaipėdos regione – Gargžduose, Kretingoje, Skuode, Šilutėje, taip pat Rietave.
Paroda ir leidinys – Architektūros renginių 2023 ciklo dalis, iniciatyvinė grupė arch. Mantas Daukšys, arch. Aurimas Baužys, Jurgita (LASKAO). Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Ekspoziciją „Klaipėdos architektūra 2022“ remia Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Architektūros renginių 2023 ciklo partneriai ir rėmėjai:
![5344_KLAIPARCH22_ArchitektamsLT_k[13376]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1356/5344_KLAIPARCH22_ArchitektamsLT_k%5B13376%5D.png)