Vasario 18 d., antradienį, 15 val. Klaipėdos universiteto Auditoriniame korpuse (H. Manto g. 84, Klaipėda (greta parduotuvių komplekso IKI – „STUDLENDAS“), vyks viešas atviro supaprastinto Lietuvos paviljono pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ Milane projekto konkurso darbų aptarimas.
Konkursui pateikti 27 koncepciniai projektai, pateikiantys viziją, kaip 2015 metų pasaulinėje parodoje turėtų atrodyti pastatas ar jų grupė, kur bus pristatoma šioje parodoje dalyvausianti Lietuva. Konkurso sąlygose buvo reikalaujama, kad projektas atitiktų pagrindinę parodos „EXPO 2015” temą – „Pamaitinti planetą, energija gyvenimui“ ir kuo išradingiau pristatytų mūsų valstybę. Su konkurso nugalėtoju bus sudaroma sutartis dėl paviljono techninio projekto parengimo ir jo įgyvendinimo priežiūros.
Vieši aptarimai vyks ir kituose Lietuvos miestuose. Į juos kviečiami architektai, įvaizdžio specialistai, parodos temos žinovai, įvairių kitų sričių ekspertai.
Konkursiniai darbai čia
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS INFORMACIJA
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su UAB „ERGOLAIN“ skelbia 2014 metų stipendijos konkursą tema – „Klaipėda. Aktuali architektūra“.
Konkurse kviečiami dalyvauti VGTU, KTU ar VDA bakalauro studijų 3 – 4 kurso studentai ir VGTU, KTU ar VDA magistrantūros studijų studentai.
Stipendijos konkurso prizo dydis yra 1000 Lt už geriausią bakalauro studijų studento darbą ir 1000 Lt už geriausią magistrantūros studento darbą.
Pageidaujantys dalyvauti konkurse Studentai iki 2014 m. kovo 3 d. 17:00 privalo raštu (el.p. archsajunga@architektams.lt) informuoti LASKAO apie pasirinktą Konkursinio darbo temą ir pateikti informaciją apie studijų vieta, kursą, kuruojantį dėstytoją, studijų pakraipa bei kontaktinius duomenis.
Konkursiniai darbai turi būti pristatyti į LASKAO iki 2014 m. birželio 20d. 17:00 val.
Konkurso nugalėtojus numatoma paskelbti 2014 m. liepos 1d. architektų dienos renginio metu.
Siūlomų konkursinių temų sąrašas
Klaipėdos miesto GIS duomenų žemėlapis
_______________________________________________________________________________________
2014-07-01
Išrinkti 2014 metų LASKAO -ERGOLAIN“ stipendijos konkurso nugalėtojai.
Geriausiu bakalauro darbu pripažintas Gabrielės Matuzevičiūtės (VGTU) projektas „Muzikinis teatras Klaipėdoje”.
Geriausiu magistro darbu pripažintas Kristinos Martinaitytės (VGTU) projektas „Klaipėdos semamiesčio prieigų urbanistinė architektūrinė koncepcija”.
KKKC parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)
PARODOS
Iki vasario 28 d. veikia Salvadoro Dali paroda „Materialusis siurrealizmas“ („Materialization of the Surreal“). Originalios litografijos, keramikos, skulptūros kūriniai bei medaliai iš privačios kolekcijos. Bilieto kaina – 10 Lt, vaikai iki 7 metų įleidžiami nemokamai >>
Iki kovo 13 d. veikia Adomo Danusevičiaus (Lietuva) tapybos paroda „Kamufliažinis vyriškumas“ >>
Iki kovo 13 d. veikia Eamono O’Kane’o (Airija) piešinių ir instaliacijų paroda „And Time Begins Again“ >>
EDUKACIJA
Vasario 19 d. 18 val. menotyrininko Petro Šmito paskaita „Siurrealizmas – ištakos, kūrėjai, pasekmės“. Įėjimo kaina – 4 Lt, nemokamai aplankant Parodų rūmų antrajame aukšte veikiančias parodas.
Vasario 27 d. 18 val. architekto Vaidoto Dapkevičiaus paskaita „Siurrealizmo idėjos architektūroje“. Įėjimo kaina – 4 Lt, nemokamai aplankant Parodų rūmų antrajame aukšte veikiančias parodas.
Maloniai kviečiame į kūrybinius užsiėmimus šeimoms:
- Vasario 1 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Lipdymas iš modelino“.
- Vasario 8 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje“.
- Vasario 15 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Sveikinimas Valentinui“.
- Vasario 22 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas. Žiemos nuotaika“.
Edukacinių užsiėmimų kainos: suaugusiesiems – 6 Lt, vaikams – 3 Lt. Būtina išankstinė registracija telefonu (8-46)313691 arba el. paštu virginija@kkkc.lt
KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4, Klaipėda)
PARODA
Vasario 14 d. 16 val. atidaroma KKKC tapybos kursų suaugusiesiems dalyvių paroda „Art Mix. Nuėjome toliau negu manėme“. Vadovė – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto doc. Irma Leščinskaitė. Paroda veiks iki kovo 14 d.
Kavos dienos
Vasario 14 d. 18 val. šviežiai skrudintos kavos degustacija su TASTE MAP COFFEE ROASTERS. Renginys nemokamas.
Vasario 15 d. 12 val. edukacinis seminaras „Kaip paruošti kavą namuose?“ su TASTE MAP COFFEE ROASTERS. Renginys nemokamas. Dėl riboto dalyvių skaičiaus būtina išankstinė registracija mob. tel. (8-607)88008.
EDUKACIJA
Vasario 13 d. 18 val. tapybos užsiėmimas „Žmogus S. Dali paveiksluose“. Vadovė I. Leščinskaitė.
Vasario 18 d. 18 val. tapybos ant keramikos užsiėmimas „Dekoratyvusis siurrealizmas“. Vadovė R. Noreikytė.
Vasario 20 d. 18 val. tapybos užsiėmimas „Daiktų simbolika“. Vadovė I. Leščinskaitė.
Vasario 21 d. 18 val. grafikos (grafinės monotipijos technika) užsiėmimas „Daiktų transformacija“. Vadovė T. Šlimaitė.
Vasario 25 d. 18 val. tapybos ant šilko užsiėmimas „Siurrealistiniai raštai“. Vadovė R. Noreikytė
Vasario 26 d. 18 val. tapybos užsiėmimas „Pasąmonės kalba“. Vadovė I. Leščinskaitė.
Vasario 28 d. 18 val. grafikos (sausos adatos technika) užsiėmimas „Siurrealizmo motyvai“. Vadovė T. Šlimaitė.
Užsiėmimai mokami. Kaina – 20 Lt asmeniui. Organizatoriai suteikia medžiagas bei įrankius.
TĘSTINIAI RENGINIAI
Kviečiame suaugusiuosius į tapybos kursus pradedantiems bei pažengusiesiems. Užsiėmimai rengiami kartą per savaitę. Vieno užsiėmimo trukmė – 3 val. Tapybos kursų vadovė – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto doc. Irma Leščinskaitė. Registracija vykdoma mob. tel. (8-603)76557 ir el. p. ilescinskaite@gmail.com >>
Trečiadieniais bei šeštadieniais 18–22 val. Meno kiemo galerijoje rengiami menininkų iniciatyvos „Gyvas piešimas“ užsiėmimai. Kviečiame piešti arba pozuoti portretui. Užsiėmimai nemokami.
Kiekvieną ketvirtadienį 18.30 val. vyksta „Vakarų žaidimo klubo“ susitikimai. Visi norintieji kviečiami išmėginti įvairiausius stalo žaidimus.
Maloniai kviečiame apsilankyti!
Daugiau informacijos apie renginius, edukacinius užsiėmimus ir kt. ieškokite www.kkkc.lt, www.menokiemas.lt ir www.kulturpolis.lt
Posėdis įvyko 2014-01-28, protokolo Nr. PV-14-01
Posėdžio sekretorius: Darius Raišutis
Dalyvavo valdybos nariai: Mantas Daukšys, Arūnas Kilišauskas, Ramunė Staševičiūtė, Gintaras Čičiurka, Vida Vytienė (balsavo raštu).
Prie kiekvieno „ypatingo projekto“ „gimdymo“ stovi 10 ar daugiau projekto dalių vadovų. Projekto vadovą skiria ir samdo statytojas. Projekto vadovo statusas leidžia apriboti architekto autorines pretenzijas, geriau spręsti užsakovo problemas su kitais, aukštesnio rango vadovais, derinančiais projektus apipusiu susitarimu, leidžia išvengti atsakomybės už kartais pasitaikančias įstatymų interpretacijas statybų versle užsakovų pamėgtose teritorijose.
Projekto vadovas taip pat gali „padėti“ neatestuotiems projektuotojams ir už kuklų atlyginimą (paprastai už 10 procentų nuo projektavimo darbų vertės) pasirašyti ant projekto.
ARCHITEKTAS – TIK VIENAS IŠ 10 PROJEKTUOTOJŲ
Architektas tėra vienas iš dešimties projekto dalių vadovų ir teoriškai, o kartais ir praktiškai, jo veikla baigiasi parengus objekto pagrindinius brėžinius kitiems projekto dalių vadovams. Projekto šeimininku lieka projekto vadovas, dažniausiai – ne architektas. Projekto autorius dingsta iš viešosios erdvės. Neveltui per Žalgirio arenos atidarymą Kaune, tik auditorijai pradėjus skanduoti „architektas, architektas“, buvo paminėta ir E.Miliūno pavardė.
Žinoma, dalis architektų, dėl šventos ramybės, turi projekto vadovo atestatą ir vadovaujasi projektavimo proceso logika: kūrinys – techninis jo atlikimas – realizacija. T.y. autorius (architektas) – architektų, inžinierių grupė – statybos vadovai, statybininkai. Tačiau faktiškai formali projekto vadovo funkcija dažniausiai pavedama projekto vadybininkui, dažniausiai inžinieriui.
Architektų projektavimo įmonės, norėdamos gauti leidimą ypatingų statinių projektavimui, turėdavo įdarbinti ne mažiau 8 įvairaus profilio projekto vadovų. Ne visos galėdavo įdarbinti tokį skaičių, todėl samdydavo juos prieš įmonės atestaciją, o gavus atestatą po mėnesio ar dviejų bendru susitarimu atleisdavo, nes neturėjo nei fizinių nei finansinių galimybių juos išlaikyti.
Po dešimtmetį trukusių pastangų ir ginčų su statybos verslo ir statybos inžinierių sąjungos vadovais ir juos remiančiose statybą kuruojančiose ministerijose pasipriešinimo, vistik Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisą, kuria architektų projektavimo įmonėms atestavimas nebėra būtinas.
YPATINGAI MIGLOTA SRITIS – YPATINGI STATINIAI
Manau, Aplinkos ministerija sudariusi ypatingų statinių sąrašą, galėjo pagrįstai „didžiuotis“. Sąraše: 9 įrenginiai statiniuose, 45 sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai ir apie 100 visuomeninės paskirties statinių, kuriuose randasi 100 ir daugiau žmonių. Taip pat – kultūros paveldo statiniai ir gyvenami namai daugiau kaip 5 aukštų. Keleta jų, aktualių architektui, o ypač eiliniam žmogui, bandysiu aptarti.
Ypatingų statinių kategorijoje randame: „aukštybinį (daugiau kaip 5 a.), daugiabutį gyvenamą namą bei visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių“.
Iš pirmo žvilgsnio – tai sveiku protu nesuvokiami pastatų požymiai, kurie profesionaliam architektui, rengiančiam projekto architektūrinę dalį, jokios įtakos neturi. Tačiau, turint galimybę varijuoti vienu asmeniu ar vienu aukštu reiškia, kad pastatas iš ypatingo oficialiai gali būti pervestas į neypatingo statusą, suteikiant užsakovui ir projektuotojui visai kitas galimybes. Nes, kaip žinia, neypatingą statinį gali projektuoti ir neatestuotas architektas ar inžinierius, turintįs trijų metų darbo stažą.
Esu įsitikinęs, jog visi antžeminiai statiniai ir tie požeminiai (povandeniniai) statiniai, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti – yra kiekvienam žmogui ir jo buičiai, veiklai bei jo egzistencijai svarbiausi, todėl skirstyti juos pagal aukštus, metrus ar darbuotojų skaičių yra amoralu. Kaip amoralu yra vienus objektus leisti projektuoti tik atestuotiems specialistams, o kitus – neatestuotiems.
ARCHITEKTAS – ĮGALIOJIMŲ MAŽAI, ATSAKOMYBĖS DAUG
Visgi, viena opiausių architekto profesijos problemų – neadekvatus projektavimo procese ir visuomenėje vyraujantis architekto statusas.
Statybos įstatymas ir jau minėti kiti teisiniai aktai ignoruoja architekto kaip kūrėjo asmenį, neskatina dirbti kokybiškai. Priskirdami architektui tik estetinę projekto dalį, jie tarsi pamiršta, kad architektas ne tik nupaišo fasadus, tačiau organizuoja pastato vidaus ir išorės erdves, ieškodamas optimalaus sprendimo žmogaus veiklai jose. Užmirštama ir tai, kad nuo architekto sprendinių priklauso žmogaus darbo ir buities komforto lygis. Pagaliau nuo jo sprendinių didžiausia dalimi priklauso ir pastato kaina bei eksploatacijos išlaidos.
Būtų gerai, kad kada nors Architektūros įstatymas taptų pagrindiniu įstatymu, ne tik reglamentuojančiu profesinę architektų veiklą, bet ir užtikrinančiu kokybiškos aplinkos formavimą.
Tada ir architekto profesija galėtų būti valstybės tiek reguliuojama, kiek tai susiję su valstybės ir visuomenės interesais.
JUODOJO SĄRAŠO PABAIGOS NEMATYTI
Grįžkim prie nagrinėjamos temos – architekto moralės. Kas gi architektas yra šiuolaikinėje Lietuvoje: kūrėjas ar amatininkas ?
Kad būtų aiškiau, pateiksiu keletą objektų, sulaukusių nevienareikšmiško visuomenės vertinimo. Beveik visuose architektūrinė dalis, (penki procentai projekto pagal statybos funkcionierių skalę) atlikta profesionaliai, tačiau viešas interesas vienu ar kitu aspektu visur pažeistas. Formaliai, pagal įstatymus architektas (kaip ir projekto santechnikas, elektrikas ar kiti specialistai), nieko dėtas. Tačiau…
Kažkada į Vilniaus architektūrinę-urbanistinę tarybą buvo pristatytas individualių blokuotų gyvenamųjų namų kvartaliukas Žalgirio futbolo komandos treniruočių aikštėje.Antakalnyje. Aarchtaryba projektą atmetė. Futbolo aikštė išliko ir iki šiol eksploatuojama futbolininkų…
Verslo centro „Novotelis“ projektas berods triskart buvo derinamas Vilniaus urbanistinėje-architektūrinėje taryboje ir visus 3 kartus buvo atmestas. Autoriui siūlyta tobulinti projektą iš esmės, pasikviečiant į pagalbą kūrybingus architektus. Galiausiai, „Novotelio“ vizualizacijas pamatėme per TV, kai jau buvo iškasta duobė pamatams. Kultūros ministerijoje pripažino, kad projektas nepriimtinas tiek urbanistiniu, tiek paminklosauginiu aspektais, tačiau, neva nieko nebegalima padaryti, nes užsakovas, neva sutiktų atsisakyti projekto realizacijos tik tuo atveju, jeigu savivaldybė padengtų išlaidas už atliktus darbus, užsakytas statybines medžiagas ir t.t…
„Akropoliui“ buvo leista pristatyti vieno aukšto priestatą (14.000 m2), tačiau natūroje šis tapo 2 aukštų ir trigubai didesnio ploto. Negana to, svetimame sklype, ant Ozo šlaito savavališkai pradėtas statyti keliolikos aukštų administracinis pastatas, iškirtus pušis ir įrengus parkingą. Nepaisant Vilniaus mero ir „Vilniaus prekybos“vadovų spaudimo, visgi pavyko bent jau sustabdyti administracinio pastato statybą.
Kaune, Laisvės alėjoje, su dideliu entuziazmu nugriautas „Merkurijus“. Kas toliau…?
Palangoje, prie Meilės alėjos, kavinei kopose buvo duotas leidimas pastato stogo rekonstrukcijai. „Berekonstruojant“ stogą, šalia, kopose, pajūrio zonoje, iškilo visiškai naujas pastatas.
Be to, greta, kopose, parko teritorijoje, stovi dviejų aukštų karkasas pastatytas pagal statybos leidimą be parašo…
Palangos vyriausiais architektais, nuo nepriklausomybės atkūrimo, spėjo padirbėti jau keliolika architektų. Paskutiniąjam, berods 14-tąjam, iškelta byla už kyšininkavimą.
Unikalioje Kuršių Nerijoje prioritetai tarsi turėtų būti aiškūs ir suprantami kiekvienam – išlaikyti unikalius gamtinio bei istoriškai susiformavusios vietovės, ypač gamtinių ir kultūrinių kompleksų, vertės požymius Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Tačiau ir čia, skaudžias pasekmes sukėlė žuvies restorano statyba pamaryje, Juodkrantėje. Grubi intervencija į natūralią aplinką, prarastas vizualinis ryšis su pietine gyvenviete, pažeisti gamtinės Kuršių nerijos vietovės vertės požymiai. Nuo senovės pamarys priklausė žvejams, o karčiamas statydavo prie kelių.
VIETOJE EPILOGO
Valdovų rūmų direktorius žurnalistams pareiškė: „Mes neteigiame, kad taip buvo. Mes teigiame, jog taip galėjo būti…“ Štai jums ir hamletiškas klausimas „būti ar nebūti“, kainavęs beveik 400 milijonų mokesčių mokėtojų litų.
„Rūmai yra paminklas jam (A. Brazauskui). Atsiprašau, bet po 100 ar200 metų bus sakoma:Gediminas statė pilį, Žigimantas Augustas rūmus perstatė, o A.Brazauskas atstatė“ („Lietuvos žinios“, 2013.07.05).
O autorių tai ir vėl nepaminėjo…
www.pilotas.lt 2014-02-04
Projekto konkursą organizuoja ir vykdo Klaipėdos žydų bendruomenė, Žiedų skg.3, Klaipėda.
Konkurso tikslas – iš konkursui pateiktų idėjų projektų atrinkti geriausią, perspektyviausią kūrybinį projektą, skirtą iškilaus kovotojo už tautų laisvę ir nepriklausomybę Bereko Joselevičiaus atminimo įamžinimui Kretingos mieste.
Paminklo (įamžinimo simbolio) pastatymo vieta – erdvė priešais Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą J.Pabrėžos g.
Projekto konkurse kviečiami dalyvauti profesionalūs skulptoriai, architektai, kitų menui artimų sričių specialistai. Dalyvių skaičius neribojamas.
Projekto idėjos konkurso nugalėtojas įgyja teisę įgyvendinti savo pateiktą projektinį pasiūlymą. Jis bus kviečiamas į neskelbiamas derybas dėl paminklo (įamžinimo simbolio) sukūrimo ir įgyvendinimo. Su idėjos autoriumi bus sudaryta sutartis.
Pasiūlymų pateikimo terminas – nuo konkurso paskelbimo datos iki 2014 kovo 1 d.
Kontaktiniai tel.: (8 46) 49 37 58, 8 (650) 21 335
Klaipėdos žydų bendruomenės informacija
„Neretai mūsų kūrybinė veikla lėtėja arba slopsta, nes kažkas mūsų pačių dvasioje labai prastai mus vertina. Dažniausiai padėčiai pagerinti pakanka to, kad save, savo sumanymus ir kūrybą imtume vertinti kur kas rimčiau nei ligi tol.“ – Clarissa Pinkola Estes.
Gerbiami architektai,
kviečiame Jus dalyvauti jau 15-ame „Knauf“ konkurse. Tai ypatinga tradicija, kurią norime tęsti kartu su Jumis ir pasidalyti naujomis idėjomis.
Šiemet numatytas konkurso tikslas – išrinkti ir apdovanoti sėkmingiausius 2013 m. Baltijos šalyse įvykdytus projektus, kuriems buvo naudojamos sausosios statybos sistemos.
Premijos: 1 vieta – 3 000 Lt; 2 vieta – 2 000 Lt; 3 vieta – 1 000 Lt.
Konkursui reikia pateikti: projekto pavadinimą, vietą, trumpą aprašą su nuotraukomis (formatai: .cdr, .ai, .eps; skiriamoji geba – 300 dpi), autoriaus vardą, pavardę ir telefono numerį.
Darbus galite siųsti el. paštu kirsyte.vilda@knauf.lt su nuoroda „Parodai-konkursui“ arba įrašyti informaciją į kompaktinį diską ir atsiųsti adresu: UAB „Knauf“, Švitrigailos g. 11B, Vilnius. Būtinai nurodykite savo vardą ir telefono numerį.
Darbus ir projektus prašom pateikti iki 2014 m. vasario 28 d. 17 val.
Paroda-konkursas atidaromas 2014 m. kovo 7 d. 19 val. Galerija „Juozas Art“, J. Jasinskio g. 14, Vilnius.
Telefonas pasiteirauti + 370 655 97 720 (Vilda).
Konkurso organizatorius:
Tuomet Jungtinė architektų etikos komisija balsų dauguma nusprendė, kad architektas Kęstutis Pempė pažeidė profesinės etikos nuostatas, įtvirtintas Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4.11 punkte ir LAS patvirtintų Architekto profesijos etinių principų 6.1 punkte.
MORALĖ. ATRAMOS TAŠKAI
Ar buvo pažeistos moralės normos ir ar yra architektūrinė moralė, kuo ji skiriasi nuo bendrųjų moralės normų?
Tuomet, diskusijų metu, gavau štai tokį klausimėlį. Tai labai geras klausimas, nenorėčiau sugadinti jo savo atsakymu, todėl pirmiausia bandžiau pats išsiaiškinti – kas gi yra ta moralė? Ypač – architekto profesinė moralė.
Mes visi nuo pat gimimo vien savo buvimu esame kažkaip morališkai atsakingi kitiems žmonėms. (Hailji, Užupio respublika)
Moralinės normos – elgesio taisyklės, nusistovėjusios visuomenėje pagal žmonių požiūrį į gėrį ir blogį, teisingumą, pareigą ir garbę.
Tai – kultūros sandaros elementas, stabilizuojantis visuomeninę sistemą, susiformavęs keičiant tradicijas ir kategoriškumus, atitinkantis konkrečios kultūros ir laikmečio moralės supratimą.
Taigi, moralumas – vadovavimasis tam tikrais standartais.
Amoralu – visa, kas sėja blogį. Kas vykdoma, nepaisant dorovės ir sąžinės reikalavimų. Kas kelia nepasitikėjimą, įtarumą, kuria barjerus, griauna vientisumą ir tt.
Immoralus žmogus – neturintis moralės jausmo. Abejingas teisingumui ar neteisybei asmuo (kūdikis ar nusikaltėlis).
Nemoralus – nepriklausantis moralės sričiai. Pavyzdžiui, negyvi objektai, daiktai ar tyrimų sritys.
TEISĖ IR MORALĖ AR MORALĖ IR TEISĖ?
Teisė nebūtinai turi būti suvokiama kaip moralės pagrindas. Veikiau priešingai – moralė eina iki įstatymo, o teisė sankcionuoja moralę – t. y. teisė paverčia moralę kodeksu, kurio laikymąsi užtikrina atpildo ir bausmių sistema. (Pagal „Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdas, svarbiausios distinkcijos“).
Nietzsche moralę suprato kiek kitaip – nėra objektyvios, visuotinai įpareigojančios moralės. Kiekvieno moralė yra tokia, kokia reikalinga jo gyvenimiškiesiems tikslams ir kokia atitinka jo jausmus bei simpatijas. Kiekvieno moralė yra tokia, kokia yra jo prigimtis. Dėl to, anot filosofo, skiriasi stipriųjų ir silpnųjų moralė. Suprask, yra ponų ir vergų moralė.
KONKURSAI IR MORALĖ
Bet grįškime prie konkretaus įvykio… Žinau ne vieną atvejį, kai iš konkursą laimėjusių architektų, vienokiu ar kitokiu būdu, nugvelbė užsakymą ir projektą realizavo kiti, lygesni už lygius, architektai. Yra ir kitų, ne itin garbingų būdų gauti užsakymą: projektavimo kainų dempingas, ryšiai, kyšiai ir tt.
Ar tai architektūrinės moralės subjektas? Vargu. Nepaisant netgi, kad architektūriniai konkursai skirti būtent pastato geriausios architektūrinės idėjos paieškai.
Apskritai, daugeliui konkursų, o tuo labiau – viešo pirkimo konkursams, būdingi etikos ir moralės pažeidimai. Ne tik tarp architektų, bet ir tarp kitų profesijų atstovų vyksta kova dėl užsakymų ir, deja, ne visada sąžininga ar net teisėta.
Taigi, „šitoje vietoje“, kaip sako politikai, profesinės moralės požymių nesimato.
ESMĖ LIKO DEKLARACIJOSE
Ieškojau kitose vietose dokumentų, kurie apibrėžtų architekto profesinę veiklą, jo teises, fizinę ir moralinę atsakomybę.
Architekto veiklą reglamentuoja: LR Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, LR Autorinių ir gretutinių teisių įstatymas, Europos architektų tarybos (EAT) architektūros politikos gidas ir kiti dokumentai.
Kaip žinia, LAS inicijavo ir parengė metmenis dokumento, kurį, pripažindama, kad architektūra yra vienos svarbiausių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatas, atspindintis estetinę, meninę, socialinę, ekonomonę, techninę bei politinę–ekonominę visuomenės raidą, 2005 m. Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Architektūros krypčių aprašo.
Po to, 2006-aisiais, patvirtino jo įgyvendinimo priemones, apibrėžiančias nacionalinius LR visuomenės veiklos prioritetus ir ilgalaikius architektūros siekius.
Deja, iki šiol nepasistengta įgyvendinti įvardintas nuostatas – jos taip ir liko bevaisėmis deklaracijomis popieriuje.
Visos valstybinės institucijos – Kultūros, Švietimo ir mokslo, Aplinkos ministerijos – kurioms deleguotas šių socialinių, kultūrinių, meninių nuostatų įgyvendinimas, neskiria tam pakankamai dėmesio. Arba bando suktis techniškomis priemonėmis, tenkinančiomis tik vienos suinteresuotų žmonių grupės poreikius.
ARCHITEKTŲ „ŠTAMPAVIMO“ MORALĖ
Lietuvos universitetų 4 padaliniuose išleidžiamų architektų skaičius pastaruoju metu išaugo iki 200 (!). Reikalui esant, prie jų gali prisijungti ir 25 VGTU statybos inžinieriai, neoficialiai rengiami pagal specialią programą.
Lietuvos aukštosioms mokykloms yra kuo „didžiuotis“ – jos kasmet išleidžia aštuoniskart daugiau architektų negu Latvija ir daugiau nei dešimtkart daugiau negu Estija.
Gal ir ne visi gaus darbą, tačiau po trijų metų iškalę įstatymų ir reglamentų klausimyną, bent jau architektūrinės dalies projekto vadovo atestatą tikrai gaus.
Kaip žinia, Kultūros ministerija kuruoja kultūros paveldą, tame tarpe ir architektūros. Tačiau ministerija uoliai kratosi šiuolaikinės architektūros, kuri netrukus taip pat taps geru ar blogu paveldu.
Toks dirbtinis organiškų architektūros ryšių nutraukimas užkerta kelią bendromis jėgomis spręsti opiausias seno ir naujo problemas architektūroje. Beje, esama situacija labai patogi asmeniškų interesų turintiems veikėjams.
5 KELIO ŽENKLAI ARCHITEKTUI
Architektūrą ir urbanistiką kuruoja Aplinkos ministerija ir jos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas. Tačiau praktiškai iki šiol „kuravimą“ vykdė po ministerijos Statybos ir būsto departamento sparnu susibūrusi grupė statybos verslo draugų.
Kaip žinia, pagrindinis dokumentas, kuriuo turi vadovautis architektai – Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai aktai. Anot Statybos įstatymo (5 str.), statinio architektūra turi būti tokia, kad:
1) neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams nustatytiems reglamente ES;
2) statinys derėtų prie kraštovaizdžio;
3) atitiktų savivaldybės direktoriaus nustatytus saugomų teritorijų ir paveldosaugos reikalavimus;
4) atitiktų statinio paskirtį;
5) neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų reikalavimams.
Atrodytų, jog Statinio architektūros reikalavimai architekto moralei nepavojingi. Tai, ar statinys dera prie kraštovaizdžio ir kitus rekalavimus – sprendžia užsakovas ir savivaldybės valdininkai. Kad statinys atitiktų paskirtį, irgi suprantama – šią tiesą jau antrame kurse sužino studentai (žinoma, kartais pastato paskirtis nebūtinai išlieka ta pati statybos pabaigoje). Kad architektūra neprieštarautų statinio inžinerinių sistemų reikalavimams – užduotis architektui sudėtinga. Juk kol architektūrinio projekto nėra, net neaišku, kokios tos inžinerinės sistemos apskritai bus.
ARCHITEKTŪRĄ VALDO UŽSAKOVAS
Pagal Statybos įstatymą projektas yra vienas iš techninių statybos krypčių, Statybos įstatyme trumpai ir aiškiai nurodoma architekto veiklos apimtis: „Visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti be kitų nustatytų projekto dalių yra privaloma projekto architektūrinė dalis“.
Neoficialiai laikoma, kad Architektūrinė dalis sudaro 5 -10 procentų projekto vertės.
Šiuolaikinėje Lietuvoje pagrindinis veikėjas statybų versle tapo užsakovas. Jis pasirenka sklypą, jo interesus gina valdininkai, jo norus realizuoja statybininkai, projektuotojai – tame tarpe ir architektai. Valdininkai beveik visada derina „užsakovų“ projektus, kad iškilus problemai kiti valdininkai galėtų pasakyti – projektas suderintas, viskas legalu.
Šiuo metu Statybos įstatymas ir kiti reglamentai ignoruoja žmogiškąsias vertybes, ir tik nuo užsakovo požiūrio į žmogų, viešą interesą, meną, kultūrą – nemažai, o gal ir daugiausiai priklauso, kiek procentų architektūros bus pastate. Žinoma, iš tiesų nuo užsakovo priklauso ir tai, kaip pajėgs suteikta laisve pasinaudoti ir architektas. Kiek jo kūryba tenkins žmogaus ir visuomenės materialinius, dvasinius ir estetinius poreikius.
[…laukite tęsinio ]
www.pilotas.lt 2014-01-29
2014 m. Vasario 6 d., UAB „ROCKWOOL” ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija rengia seminarą skirtą architektams bei projektuotojams, kuris vyks LASKAO salėje adresu Bažnyčių g. 4, Klaipėda.
Nuo 12 val. registracija ir furšetas prie konferencijų salės, III a.
13 val. ROCKWOOL inovacinių sprendimų, naujo ETICS šiltinimo sistemos bei ROCKPANEL – išskirtinio fasado idėjų pristatymas ( trukmė apie 2 valandas).
Visiems dalyvavusiems seminare bus išduodami pažymėjimai.
Pranešimus skaitys UAB „Rockwool“ techninis vadovas Dr. Andrius Buska ir projektų vadovas Nerijus Jaras.
Seminaro dalyvius prašome registruotis iki Sausio 31 d. el. p. nerijus.jaras@rockwool.com arba telefonu 8 655 21 213
Kvietimas 
Kviečime dalyvauti.
Konkurso tikslas – išrinkti meniškiausią ir originaliausią, numatytoje vietoje labiausiai tinkantį meninį – tūrinį objektą (skulptūrą).
Konkurso Užsakovas – UAB „Kamineros grupė“ ( įm.k. 302520497 ) Nemuno g.51, LT-91190 Klaipėda, tel. (8 46) 466 271, el.paštas klaipeda@kaminera.com.
Konkurso organizatorius – Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius (įm. k. 141771591) Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10, tel. (8 46) 410 401, el. paštas klp.galerija@gmail.com).
Projekto apibūdinimas: tai turėtų būti skulptūra, kurios tematika pasirenkama laisvai (nuo konceptualumo iki realistinės išraiškos), kuri tiek architektūriškai, tiek meniškai įsikomponuotų esamoje aplinkoje, turėtų meninę vertę, būtų originali savo forma bei turiniu, būtų šiuolaikiška. Skulptūra turėtų būti sukurta iš ilgaamžiškų, patvarių medžiagų.
Konkurse gali dalyvauti profesionalūs Klaipėdos miesto ir Klaipėdos krašto skulptoriai bei architektai Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos nariai.
Konkurso dalyviai registruojami ir konkurso dokumentai išduodami nuo 2014 m. sausio mėn. 27 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriuje, adresu Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10, 91246 Klaipėda, tel. (8 46) 410 401, el. p. klp.galerija@gmail.com I-V nuo 11.00 val. iki 17.00 val. Konkurso dalyvio mokestis neimamas.
Dalyvio registracijos anketa 
Konkurso pirmosios vietos laimėtojui bus skiriama 6000 litų, antrosios – 4000 litų, trečiosios – 2000 litų premija.
Projektas turi būti parengtas ir pateiktas ne vėliau kaip iki 2014m. balandžio mėn. 28 d. 15val. 00min. adresu: LDS Klaipėdos skyrius, Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10 (II aukštas ).
_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki gegužės mėn. 16 d. konkurso dalyvių projektai eksponuojami „Aurora city Hotel“ viešbučio patalpose adresu Nemuno g. 51, Klaipėda.
Su darbais galima susipažinti I – VII nuo 9.00 val. iki 18.00 val.
Konkurso koordinatorė Violeta Jusionienė
Tel. +37065093822, el. p. klp.galerija@gmail.com
LASKAO informacija
