Sausio 28d. (antradienis), 15 val. organizuojama architektų bendruomenės ekskursija į „Kultūros fabriką“, kurios metu ne tik susipažinsite su baigiamomis įrengti fabriko erdvėmis, bet ir sužinosite visas galimos architektų nuolatinės veiklos fabrike sąlygas bei išgirsite projekto organizatorių pasiūlymus.
Inkubatorius „Kultūros fabrikas“, tai šiuolaikinių scenos menų, kino ir naujųjų kūrybinių verslų bei bendradarbystės (coworking) darbo vietų nuomos centras. 2014 metų vasarą „Kultūros fabrikas“ planuoja pradėti savo veiklą renginių ciklu „Klaipėda – vasaros biurų sostinė“. Liepos–rugpjūčio mėnesiais planuojame į naujas Inkubatoriaus erdves pritraukti kelias dešimtis naujos formos darbo vietomis susidomėjusių žmonių iš visos Lietuvos, pageidaujančių turiningą vasaros poilsį pajūryje derinti su darbu. Mūsų vasaros stovyklos tikslas – „apšildyti“ startuojančio Inkubatoriaus „Kultūros fabrikas“ sienas, sukurti kūrybišką, darbingą aplinką su geru interneto ryšiu ir visais įmanomais šiuolaikiniais patogumais, pasirengti bendriems projektams.
Lauksime Jūsų sausio 28d., 15 val. fabriko pirmojo aukšto vestibiulyje, Bangų 5A.
Nesušalsite, nes objektas jau šildomas!
Kilus klausimams ar pageidaujantiems apžiūrėti „Kultūros fabriką“ kitu Jums patogesniu laiku, prašau skambinti Raimondai Laužikienei, mob.+370687 53857 (VšĮ KEPA).
Siekdama tvarios miesto urbanistinės raidos, koordinuoti miesto plėtros veiksmus ir racionaliai vystyti miesto infrastruktūrą rengiant teritorijų planavimo dokumentus, planavimo procese skatinti integruotumą, inovatyvumą ir socialinę atsakomybę už miesto teritorijų vystymą bei priežiūrą, įtraukiant visuomenę į planavimo procesus ir pateikiant kokybišką ir išsamią informaciją apie teritorijų planavimą ir miesto urbanistinę raidą Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė skirti daugiau dėmesio teritorijų planavimo organizavimo funkcijų vykdymui. Tuo tikslu Urbanistinės plėtros departamente įsteigtas naujas Urbanistikos skyrius. Naujo skyriaus pagrindinis darbas bus teritorijų planavimo organizatoriaus funkcijų vykdymas.
Dažnai miestų ir rajonų savivaldybės rengia teritorijų planavimo dokumentus, neturėdamos aiškios vizijos ir nesugebėdamos aiškiai suformuluoti planavimo tikslų. Todėl tikisi, kad planų rengėjai pateiks variantus ir pasiūlys racionalius sprendinius. Tačiau neturėdami aiškaus užsakymo teritorijų planavimo specialistai taip pat nesugeba parengti aiškių, nedviprasmiškų ir pagrįstų sprendinių. Dėl šių ir kitų priežasčių planavimas užsitęsia ilgai ir nesudaromos palankios sąlygos investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti.
Savivaldybė labiau suvokiama kaip tikrinanti, tvirtinanti, derinanti ir dar daug ką atliekanti institucija, bet ne kaip užsakovas- organizatorius. Geriausiu atveju organizatoriaus funkcijos sutapatinamos su teisės aktuose nustatytų viešumo procedūrų formaliu atlikimu ir tuo pasibaigia.
Praėjusiais metais Klaipėdos miestas atnaujino savo strateginį plėtros planą, kuriame nubrėžė miesto viziją- tvarus ir klestintis jūrinis miestas, sparčiausiai Lietuvoje besivystantis kultūros ir ekonomikos centras, kuriame gyvena sveika, sumani ir atsakinga bendruomenė. Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė, kad pasiekti miesto vizijos įgyvendinimo, reikia daugiau dėmesio skirti planavimui ir visuomenės įtraukimui į planavimo procesą. Todėl nuo šių metų bus atskirtos teritorijų planavimo organizavimo funkcijos nuo derinimo, ir planavimui sutelktos didesnės pajėgos.
Urbanistikos skyriaus veiklos gairės 
Urbanistinės plėtros departamento informacija
Urbanizacija – istorinis gyventojų koncentracijos miestuose reiškinys nuo pat miesto atsiradimo laikų. Šiandienė urbanizacija yra fenomenas: iš dalies nevaldomas, kartu su pramonės, susisiekimo, informacinių technologijų raida įgyjantis vis naujas – suburbanizacijos, miesto ir kaimo asimiliacijos ir kitas formas, keičiantis gyvenimo sąlygas ir būdą, žmonių santykius, sėslumą.
Urbanistika šiandien suprantama kaip mokslas ir praktinė veikla – priemonė, padedanti paveikti urbanizacijos raidą tinkama kryptimi. Urbanistika susijusi su miesto sociologijos, demografijos, ekonomikos, taikomosios matematikos ir informatikos, inžinerijos ir kitokiomis žiniomis, metodais, idėjomis; didelė visuomenės ir politikų įtaka.
Acta Academiae Artium Vilnensis
Terra urbana: urbanistinės kaitos žemėlapiai
Tai Vilniaus dailės akademijos periodinio mokslinio leidinio numeris, pateikiantis Klaipėdoje praėjusių metų birželio mėnesį vykusios mokslinės konferencijos pranešimus.
P. Juškevičius, M. Burinskienė, G.M. Paliulis, K. Gaučė
Urbanizacija: procesai, problemos, planavimas, plėtra
VGTU leidyklos Technika leidinys skirtas tų universitetų studentams, kurių studijos susijusios su urbanizacijos ir urbanistikos problematika, taip pat planavimo ir projektavimo įmonių bei savivaldybių darbuotojams, politikams.
Renginio vieta – Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas Daržų g. 18.
Renginio pradžia – sausio 24 d. (penktadienis) 15 val.
Maloniai kviečiame į susitikimą su leidinių tekstų autoriais ir leidėjais
Kontaktai: tel. 8686 23601, uadi@vda.lt
Kviečiame į Teritorijos nuo Audros g. tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie šiaurinio molo, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos viešą aptarimą su visuomene.
Planavimo tikslas – teritoriją pritaikyti rekreacinėms reikmėms, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, tvarkymo ir naudojimo režimą; suformuoti žemės sklypus, žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms, žvejybos prieplaukoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; nustatyti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išdėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus.
Susitikimas įvyks Klaipėdos miesto savivaldybės patalpose – Liepų g. 11, III aukšto posėdžių salėje 2014-01-16 13.00-14.00 val.
Planavimo organizatorius- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, Liepų g. 11, LT-91502 Klaipėda, tel. (8 46) 39 60 24, el. paštas: planavimas@klaipėda.lt, internetinio tinklo adresas: www.klaipeda.lt
Plano rengėjas- UAB „NOARCHITECTS”, Šiaulių g. 3, LT-01133 Vilnius, mob. Tel. 8 604 159 20, el. paštas: info@noarchitects.lt, internetinio tinklalapio adresas: www.noarchitects.lt
Detaliojo plano rengimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-24 įsakymas Nr. AD1-387 „Dėl detaliojo plano rengimo“, 2012-04-03 planavimo sąlygų sąvadas Nr. AR10-17, 2013-02-08 planavimo užduotis Nr. AD1-341 ir 2013-03-08 planavimo darbų programa Nr. AD1-583.
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
2014 m. sausio 10 d. Klaipėdos architektų būstinėje Daržų g.10, Klaipėda, vyks renginys – dirbtuvės:
– informavimas apie pradėtą Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo bei aplinkos estetinio formavimo, miestiškojo kraštovaizdžio tvarkymo planą;
– miesto vaizdo formavimo principų pristatymas (šiai temai skelbtų publikacijų pagrindu);
– kūrybinė sesija – Klaipėdos miesto išnarstymas vietomis, trasomis, orientyrais – K.Lynch metodikos pagrindu;
– neįpareigojanti architektų klubo diskusija, apsikeitimas įspūdžiais ir siūlymais, šampano taurė už praėjusius ir naujuosius metus.
Pradžia – 17:00 val, trukmė – apie 2 val.
Lauksime Jūsų
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis (www.archmap.lt) plečiasi ir tobulėja. Nepriklausomos Lietuvos gyvosios architektūros enciklopedijos vaidmenį atliekantis tinklapis 2013 metais pasipildė dar 100 objektų, o jų autorių draugija – dar septyniomis dešimtimis architektų. Plečiasi ir pristatomų architektų darbų geografija – šiais metais ji perkopė 40 šalies vietovių.
Patobulėjo ir tinklapio naršymas, valdymas: nuo šiol galima ne tik susidaryti savo mėgstamų objektų sąrašą, bet ir – kilus norus juos aplankyti – paprastai ir patogiai pasiruošti lankytinų objektų sąrašą su jų adresais ir tiksliomis koordinatėmis, bei atsispausdinti jį ir maršruto žemėlapį – keliauti bus tikrai lengva.
Informacijos liūne paskendusios žinios apie pastarųjų kelių dešimtmečių architektūrą neretai lieka neprieinamos ne tik eiliniam vartotojui, bet tyrinėtojui – stinga bent pradinės informacijos apie reikiamo pastato, statinio ar viešosios erdvės autorius, jų įgyvendinimo metus ir pan. Ši informacija it kyburiuoja vakuume, stinga istorinio konteksto. Fragmentuotos žinios veda į trūkinėjančią atmintį. Galbūt vos keletas objektų taps mūsų dienų paveldu ateities kartoms, tačiau šiandien mums svarbu matyti aiškų naujausių laikų architektūros diskursą. Tik tada galime lyginti, vertinti ir išlaikyti istorinę tąsą. Šio tinklapio nauda jau spėjo įsitikinti ne tik architektūra besidomintys atvykstantys svečiai iš užsienio, bet ir mūsų mokslininkai (pvz., juo aktyviai naudojosi Algimantas M. Mačiulis, rengęs daktaro disertaciją „Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės tendencijos“, 2013).
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras” stengiasi užpildyti šią spragą ir vienoje vietoje nuosekliai kaupti kuo išsamesnes žinias apie nepriklausomoje Lietuvoje statytus objektus. www.archmap.lt galima rasti informacijos ir apie nepriklausomybės aušros objektus, tai yra, atgautos laisvės pradžios artefaktus. Čia randami objektai – įvairios paskirties ir apimties: tinklapio lankytojų laukia skverai, aikštės, parkai, pastatai ar jų kompleksai; išskirtiniai visuomeniniai objektai ar maži, jų šeimininkams brangūs, privatūs namai.
Savo ruožtu, internetinė terpė pavertė šią informaciją pasiekiamą visų – tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek kitose šalyse, juk www.archmap.lt galima skaityti lietuvių ir anglų kalbomis.
Auditorija, kuriai tinklapis gali būti naudingas, įdomus, reikalingas – plati, pradedant architektūros profesionalais, kitais statybos dalyviais, baigiant žmonėmis, ketinančiais statytis namą ar architektūros mylėtojais, norinčiais leistis į kelionę po mūsų architektūros pasaulį (tinklapyje žvalgomasi po visą Lietuvos teritoriją: didmiesčius, miestelius, atokias vietoves).
Projektas atitinka kelis iš Kultūros ministerijos užsibrėžtų prioritetų: regionų kultūros ir viešųjų erdvių infrastruktūros plėtrą bei viešumą visuomenėje. Jis užtikrintų kultūros – architektūros – sklaidą ir jos prieinamumą visoje šalies teritorijoje, kurtų gyvybingą informacinę viešąją erdvę. Ateityje Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ pasiryžęs ne tik didinti pristatomų objektų ratą, bet ir aktyvinti jo populiarumą užsienyje, pateikti daugiau informacijos apie pačius kūrėjus- architektus.
Projektą remia Kultūros rėmimo fondas, UAB „Exterus“, UAB „Knauf“, partneris – Lietuvos architektų sąjunga.
KIP „Architektūros centras“ infor.
Ne vienas iš svečių, gausiai lankiusių šiais metais Lietuvoje, užsukęs į Lietuvos architektų sąjungą, teiravosi, kur rasti Lietuvos architektūros muziejų. Reikia pripažinti, kad nors mūsiškis muziejus ir ne dėl architektų kaltės buvo uždarytas po veik 40 metų gyvavimo, buvo gėda prisipažinti, kad tokio dalyko nėra visoje šalyje. Jo fondai (apie 56 tūkst. eksponatų), uždarius muziejų 2006 m., pasklido po įvairias institucijas.
Virtualus architektūros muziejus (VAM, www.archmuziejus.lt) sukurtas siekiant kompensuoti praradimus, svarbiausia – kiek įmanoma prisidėti prie dabarties fiksavimo ateities kartoms, nors skaitmeniniu formatu.
Toliau kaupiama informacija apie asmeniniuose archyvuose esančią medžiagą, nes kyla reali grėsmė ją prarasti amžiams: viena vertus, pastaraisiais metais mūsų gretas palieka vieni iškiliausių Lietuvos architektūros XX amžiaus kūrėjų, pelnę tarptautinį pripažinimą (pernai Anapilin išėjo architektūros akademikas V. E. Čekanauskas, architektūros profesorė E. N. Bučiūtė); kita vertus, per daug pasitikima šiuolaikinėmis technologijomis ir net regis neseni projektai, už kuriuos jų autoriai pelnė apdovanojimus, spėjo pranykti.
Šiuo metu Virtualiame Lietuvos architektūros muziejuje sukaupta veik 700 eksponatų iš devynių architektų privačių archyvų. Tarp jų galima rasti iškilių Lietuvos architektų darbų, realizuotų pastatų nuotraukų skaitmeniniu formatu: architektūros akademiko V. E. Čekanausko, architektūros prof. E. N. Bučiūtės, architektūros prof. V. J. Dičiaus, architektūros prof. A. Mačiulio, architektūros prof. V. Brėdikio, architektūros prof. J. Šeiboko ir kitų.
Įvairaus pobūdžio, turinio ir atlikimo technikos dokumentai viešai prieinami adresu www.archmuziejus.lt. Užsiregistravę lankytojai gali formuoti savo rinkinį, prisireikus, pavyzdžiui, norint panaudoti dalį medžiagos rengiamoje knygoje, gali kreiptis dėl geresnės rezoliucijos eksponatų gavimo (tinklapyje yra prašymo-sutarties šablonas).
2013 m. VAM kolekciją papildė naujas eksponatų formatas – vaizdo įrašai su žymių architektų interviu (V. J. Dičiaus, A. Mačiulio, V. Brėdikio). Jų gyvos mintys, originalus požiūris ir faktai iš praeities įdomūs visiems, ne vien šios srities profesionalams. Suprantama, ši medžiaga bus itin vertinga tyrėjams, besigilinantiems į mūsų šalies modernizmo architektūrą.
Dar viena naujiena – nuo šių metų Virtualus architektūros muziejus pradedamas versti ir į anglų kalbą (pradėta nuo biografijų), tad jo šaltiniais galės naudotis ir mūsų šalies architektūra besidomintys lankytojai iš kitų šalių. Tai teikia vilčių, kad praturtinsime savo architektūros istorijos lauką naujomis įžvalgomis, gal net mūsų architektų darbai ras savo vietą tarptautiniame diskurse.
Projektą Virtualus architektūros muziejus parengė Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga, remiant LR kultūros rėmimo fondui ir Lietuvos architektų rūmams.
Nuotrauakoje viešbučio „Turistas” eskizas. Arch. J.Šeibokas.
KIP „architektūros centras“ infor.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Lietuvos architektų sąjunga pradeda organizuoti naujo LMTA studijų miestelio Olandų gatvėje, Vilniuje, architektūrinį konkursą su kūrybinėmis dirbtuvėmis.
Kviečiame teikti paraiškas dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse!
Dar XVIII a. įkurto karinio miestelio teritoriją LMTA ketina paversti unikalia studijų, meno ir mokslo erdve, kurioje bus kuriama muzikos, teatro, šokio ir kino ateitis.
Šiandien LMTA fakultetai ir patalpos yra išdėstyti skirtinguose 7 pastatuose įvairiose miesto vietose. Naujas kompleksas padės suburti visą Akademijos bendruomenę bendroms veikloms, racionaliau paskirstyti išteklius bei sukurti dėstytojui ir studentui palankią, modernią aplinką studijoms, meno kūrybai ir mokslo tyrimams.
Naujame 19 000 m2 ploto komplekse ketinama sutalpinti 4 sales (kameriniams ir įprastiems koncertams, teatrui, kinui), pastatyti Teatro ir Muzikos fakultetus, meno ir mokslinių tyrimų kompleksą (su biblioteka, fonoteka, videoteka, muziejumi, patalpomis tyrimams), studentų viešbutį bei administracinį kompleksą. Iki 200 mln. kainuosiančias statybas LMTA vykdys iš ES struktūrinių fondų paramos, Vyriausybės lėšų bei iš lėšų, gautų pardavus kai kuriuos LMTA pastatus. Centriniuose rūmuose Gedimino prospekte Akademija ketina tebevykdyti veiklą, susijusią su mokymusi visą gyvenimą, neformaliuoju ugdymu, kvalifikacijos kėlimu.
2012 m. nusprendus statyti naują LMTA miestelį, Švietimo ir Mokslo ministerija jam skyrė sklypą Vilniuje Olandų g. 21A. Kalnų parko papėdėje esanti 4,75 ha teritorija iki šiol nėra tinkamai integruota į miesto urbanistinę struktūrą – nors geografiškai yra miesto centre, ją sunku pasiekti, ji nėra aktyviai naudojama miestiečių , neturi jokių semantinių nei funkcinių sąsajų su greta esančiomis nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla bei B. Dvariono dešimtmete muzikos mokykla.
Preliminari naujo LMTA studijų miestelio programa
Apie teritoriją Olandų g. 21Α
Apie kūrybines dirbtuves
2014 m. sausio 10-13 d. vyksiančios architektūrinės kūrybinės dirbtuvės bus skirtos programos turiniui ir apimtims patikslint, teritorijos planavimo urbanistiniams, erdviniams pricipams apibrėžti ir architektūrinio konkurso sąlygoms parengti. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus 4 architektų komandos, kurias išrinkskomisija:
– arch. Irena Kliobavičiūtė
– arch. Mindaugas Pakalnis
– arch. Saulius Mikštas
– LMTA rektorius, prof. Zbignevas Ibelgauptas
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių atrankos kriterijai:
– Profesionalumas
– Darbo su panašiomis užduotimis patirtis (privalumas, tačiau nebūtinas)
– Aktyvumas Lietuvos architektų sąjungos veikloje (privalumas, tačiau nebūtinas)
Iki 2013 gruodžio 30 d. 9:00 val. el. paštu info@architektusajunga.lt atsiųsti kūrybinės grupės CV (grupės narių vardai, pavardės, kūrybinė patirtis). Laikmena – .pdf, iki 5 Μb dydžio. Temos laukelyje nurodykite „Paraiška del kūrybinių dirbtuvių – LMTA miestelis Olandu g.“.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių komandoms bus skiriamas atlyginimas po 2000 Lt.
Preliminarus kūrybinių dirbtuvių planas
Sausio 10 d. (penktadienis)
Pranešimai, supažindinantys su užduotimi
Vietos lankymas.
Darbas LAS patalpose.
Sausio 11 d. (šeštadienis)
Darbas LAS patalpose.
Sausio 13 d. (pirmadienis)
Darbų pristatymas ekspertams.
Ekspertų darbas.
Viešas darbų ir ekspertų išvadų pristatymas.
Atviras architektūrinis konkursas bus skelbiamas 2014 m. vasarį. Jo metu bus išrinktas geriausias naujojo Akademijos miestelio projektas.
Inforamacija yra Lietuvos architektų sąjungos tinklapyje: http://architektusajunga.lt/anonsai/kurybines-dirbtuves-lietuvos-muzikos-ir-teatro-akademijos-miestelis-olandu-g-vilniuje
Kontaktinis asmuo: Kūrybinių dirbtuvių kuratorė Rūta Leitanaitė (Lietuvos architektų sąjunga), info@architektusajunga.lt, +370615752309
Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Klaipėdos kūrybos inkubatorius „Kultūros fabrikas“ (Bangų g. 5A) rengia kalėdinį mediumą šiuo metu pastate šeimininkaujantiems statybininkams ir ateinančių metų pavasarį čia įsikursiantiems uostamiesčio meno bei kūrybinių industrijų atstovams.
Klaipėdos jaunimo teatras, kurio aktoriai sugeba sukurti žaismingą, jaukią ir įkvepiančią atmosferą bet kokioje erdvėje nuo plyno lauko iki turgaus halės, renginio dalyviams ruošia proginę programą. Be kita ko, svečių laukia neįprasta estafetė. Organizatoriai sufleravo, kad į uostamiestį jau atkeliavo būsimoji „Kultūros fabriko“ iškaba, tiksliau, ją sudarysiančios tūrinės raidės, kurios taip pat „dalyvaus“ šventėje.
„Galėsime įvertinti, kaip seksis dirbti komandomis, perprasti ir susidraugauti su inkubatoriaus „abėcėle“, generuoti naujas mintis čia ir dabar. Būtent tokia bus „Kultūros fabriko“ kasdienės veiklos specifika, tad tikimės, kad šis krikštas įkvėps dalyvius ir nudžiugins rezultatais“, – sakė mediumo organizatoriai.
Renginio metu finišuos ir VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) drauge su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru surengtos proginės „Dizaino manufaktūros“ kūrybinės dirbtuvės. Jų dalyviai ieškojo netradicinių interpretacijų įgrisusiai kalėdinei atributikai. Dirbtuvių metu pagaminti alternatyvūs kalėdiniai žaislai papuoš neįprastą „Kultūros fabriko“ kalėdinę eglutę.
Šventinis renginys nužymės ir potencialių rezidentų paraiškų įsikurti „Kultūros fabrike“ teikimo termino pradžią. Informacija apie paraiškų teikimo tvarką, terminus bei paraiškos forma pateikta interneto svetainėje www.kulturosfabrikas.lt.
Anot buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymo kūrybinių industrijų plėtrai projektą įgyvendinančios KEPA vadovės Raimondos Laužikienės, inkubatoriaus statybų darbai išėjo į finišo tiesiąją: rekonstruotas senas pastatas, pastatytas naujas priestatas, sutvarkyta būsimojo kūrybos centro aplinka, tad šiuo metu visi darbai vyksta viduje – įrengiamos salės, rezidentų darbui skirtos studijos ir biurai, bendrojo naudojimo patalpos. Planuojama, jog kūrybos inkubatorius pradės funkcionuoti ir priims kūrėjus 2014 m. gegužę.
Penktadienį Šilutės r. savivaldybėje įvyko darbo grupės miesto istorinio Šilokarčemos senamiesčio pastatų ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos bei renovacijos darbų programos projektui parengti posėdis, kurio metu buvo apdovanoti Šilokarčemos kvartalo architektūrinės – urbanistinės idėjos konkurso prizininkai, aptarti jų parengti projektai.
Su visais konkursui pateiktais darbais galima susipažinti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos, organizavusios konkursą, interneto svetainėje („Šilokarčemos kvartalo architektūrinės – urbanistinės idėjos konkursas“).
Vėliau neformalioje aplinkoje darbo grupės nariai tarėsi su architektais dėl tolesnio bendradarbiavimo rengiant Šilokarčemos senamiesčio pastatų ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos bei renovacijos darbų programos projektą.
Programos projektas turi būti parengtas iki 2014 m. sausio 1 d. Tačiau ir pats darbo grupės vadovas, Savivaldybės tarybos narys A. Jakas pripažįsta, kad dėl užsitęsusių procedūrų darbo grupė jai pavestos užduoties nespės laiku įvykdyti. Todėl, anot Tarybos nario, bus prašoma pratęsti terminą bent jau iki kitų metų sausio pabaigos.
Primename, kad konkurso nugalėtoju ir pirmosios premijos laimėtoju vertinimo komisija pripažino projektą „Ant bangos“ parengusį autorių kolektyvą iš Klaipėdos – Mantą Daukšį, Tadą Sviderską, Aurimą Baužį, Šarūnę Bagdonaitę, Gintautą Tamošaitį ir Šarūną Verbų. Daugiau apie tai str. “Ant bangos”.
(Oresto Lidžiaus nuotr.)
