Informuojame, kad vyksta Medelyno gyvenamojo rajono Klaipėdoje detaliojo plano parengimo projekto, kurio pagrindu bus rengiamas detalusis planas, atviras projekto konkursas. Projekto konkursui nustatytu laiku (iki 2013-10-16 15:00) darbus pateikė penki konkurso dalyviai. Konkurso vertinimo komisijos, sudarytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013-07-30 įsakymu Nr. AD1-1891, vardu ir vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 8.3. bei 9.4. punktais, surengta vieša darbų ekspozicija ir numatomas viešas darbų aptarimas.
EKSPOZICIJA – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose III aukšto didžiosios salės hole, nuo 2013.10.21 iki 2013.10.31 darbo dienomis nuo 8:00 – 17:00 penktadienį iki 16:45, ketvirtadienį (2013-10-31 iki 16:00) Pietų pertrauka 12:00-12:45.
Norint apžiūrėti ekspoziciją kreipkitės tel. Nr. 8 46 219 409 Jurgita Gudelevičienė.
Su projekto konkursui pateiktais darbais galima suipažinti Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklapyje: http://www.klaipeda.lt/lit/IMG/2223
VIEŠAS APTARIMAS – ten pat 2013.10.24 15 val.
Visus, besidominčius planuojamos teritorijos plėtros vizijomis, kviečiame susipažinti su projektais ir dalyvauti viešame aptarime.
Komisijos posėdis, kuriame bus vertinami pateikti darbai, įvyks vėliau. Pasibaigus viešo pirkimo procedūrai ir nustačius geriausią projektą, apie tai bus pranešta atskirai.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos informacija
Jau nuo 2006-ųjų kalbama apie naujo teatro pastato statybas, tik kas porą metų siūlomos vis naujos vietos, net įvyko architektūrinis vietos parinkimo konkursas, bet tai ir buvo projekto mirties taškas. 2011 metais prasidėjus ginčams, ar specialistų parinkta vieta iš tiesų yra tinkama, jie tęsiasi iki šiol. Trypčiojimas vietoje lėmė, kad šiemet Kultūros ministerija liepė miestui apsispręsti: nori Kaipėda Muzikinio teatro ar ne, ir nurodyti, kur jo nori.
„Vakarų ekspresas” diskusijai apie ypač svarbų miesto objektą pakvietė Klaipėdos architektų bendruomenės atstovus: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovą Vaidotą Dapkevičių, architektų bendrovės „Andrijauskas ir partneriai” vadovą Edmundą Andrijauską, architektę Laimą Šliogerienę, architektą-urbanistą Laimoną Bogušą ir architektę, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkę Ramunę Staševičiūtę.
Žinia, pastaraisiais mėnesiais Kultūros ministerija ėmėsi iniciatyvos nurodydama Klaipėdos valdininkams apsispręsti, kur miestas nori turėti naująjį Muzikinį teatrą. Tokia iniciatyva jiems nepatiko – miesto Tarybos kolegijos nariai posėdyje teigė, kad tai – Kultūros ministerijos šantažas ar savivalė. Tuo tarpu architektai įžvelgia pagrįstą ministerijos susirūpinimą – per kelerius metus šio objekto klausimas savivaldos institucijoje neįgavo konkretumo.
Diskusijos pradžioje R. Staševičiūtė panoro atsiprašyti už anksčiau išsprūdusius žodžius menininkų atžvilgiu.
„Norėčiau atsiprašyti dėl neteisingai spaudoje paskleistos informacijos, kad aš neva apkaltinau Muzikinio teatro administraciją neveiklumu. Labai atsiprašau už šiuos teiginius tiek teatro vadovo Ramūno Kaubrio, tiek vadovo pavaduotojos Ingos Gelžinytės, kurie daug pastangų įdėjo ir deda, kad teatro klausimas judėtų į priekį. Tačiau ne viskas jų valioje”, – apgailestavo politikė.
Konkursas neįvertintas rimtai?
E. Andrijauskas priminė, kad miesto Bendrajame plane buvo įrašyta, jog vieta teatrui turi būti parinkta architektūrinio konkurso metu, tad Muzikinio teatro vadovybė kartu su architektų bendruomene organizavo viešą konkursą.
„Buvo organizuotas konkursas, buvo pasiūlytos kelios vietos ir buvo išrinkta geriausia. Nieko gudriau šiandien jau nepasiūlytume”, – sakė jis.
Jam antrino R. Staševičiūtė: „Architektai turėjo išnagrinėti keturias vietas, visų jų pliusus, minusus ir pasiūlyti, kur jiems atrodo priimtiniausia vieta. 33 architektai, atmetus kokius 5, siūlė būtent buvusios „Laivitės” teritoriją. Nėra taip, kad kažkas atėjo, kažką papaišė. Čia yra specialistų nuomonė, kuriai pagrįsti buvo kreipiamas labai didelis recenzentų dėmesys. Su visa medžiaga galima dar ir dabar susipažinti internete ir įsitikinti, kaip daugumos autorių profesionaliai ir visapusiškai buvo atlikta teritorijų vertinimo studija”.
V. Dapkevičius palaiko 2011-aisiais įvykusio konkurso rezultatus: „Principinis dalykas – apsispręsta statyti prie vandens. Ir daugiau jokių diskusijų Architektų sąjungoje nebuvo.”
Tačiau konkurso rezultatai esą neturėjo reikšmės. Nugalėtoju buvo pripažintas siūlymas naują Muzikinio teatro pastatą įkurdinti buvusios įmonės „Laivitė” akvatorijoje, įlankoje tarp Šiaurinio molo ir Žiemos uosto. Tuometiniais skaičiavimais, teatro ant vandens statyba būtų atsiėjusi apie 150 mln. litų. Tačiau tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad uostas nepritaria laimėjusiam projektui, ir siūlė pakartoti konkursą.
Sprendimai iš po stalo
L. Bogušas apgailestavo, kad urbanistų profesionalų darbas pasirodė nieko vertas, vėl renkama vieta: „Urbanistų darbą atlieka politikai.”
R. Staševičiūtės teigimu, po konkurso turėjo sekti politiniai ir administraciniai žingsniai.
„Šitoje vietoje mes ir sustojome. Muzikinio teatro vadovybė ir Kultūros ministerija savo laiku darė kryptingus žingsnius, tačiau miesto valdžia delsė lyg laukdama judesių iš Vilniaus.
Ministerija apsisprendė rekonstruoti esamą teatrą ir netgi buvo atlikusi viešuosius pirkimus projekto valdymo organizatoriui pirkti. Pasikeitė Kultūros ministerijos vadovybė, atsirado naujų ES struktūrinių fondų eilutės ir buvo priimtas kitas sprendimas – statyti naują teatrą. Iš esmės per dvejus metus mes galėjome turėti pasirengę du detaliuosius planus. Gal procedūros pilnai nebūtų atliktos, tačiau artėtume prie pabaigos. Kažkodėl kažkur sustojome…” – konstatavo Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė.
„Konkursai vyksta viešai, aptariama viešai, nutariama viešai, o sprendimai priimami kažkur po stalu, tyliai. Išlenda visai priešingi sprendimai”, – nusivylęs kalbėjo E. Andrijauskas.
Pastangos – perniek
„Teritorija priklausė uostui iki 2008 m. Buvo pasiekta, kad ji atitektų miestui. Ir dėl mūsų neveiklumo vieną gražią dieną ministras pirmininkas pasakys, kad jūs nieko nedarote, grąžinam teritoriją uostui. Ir tikrai atsiras, kas nupirks tuos pastatus, pakeis paskirtį, atiduos uostui ir mes visi stovėsim, turėję rankose vištą, kuri deda auksinius kiaušinius, ir staiga ji per mūsų neveiklumą purptelėjo iš rankų.
Politikai prisiims didžiulę atsakomybę, jeigu taip įvyks. O taip įvykti, patikėkit, gali. Spaudimas yra labai stiprus. Motyvas tikrai bus toks, kad jūs nieko nedarot, „Memelio miestas” bankrutavo, miestas apskritai nieko nedaro – grąžinam atgal”, – samprotavo E. Andrijauskas.
„Dažnai politinėje plotmėje maišomi dalykai: žemės savininkas ir pastatų savininkas. Žemę juk valdo savivaldybė. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, tik savivaldybė gali ir turi planuoti savo žemę. Jau galėjome planuoti šią teritoriją, bet esam nuliniame taške. Nepaisant solidaus konkurso rezultatų, staiga nukeliavom į kažkurią statybos vietą, kurios niekas nesiūlė. Visos pastangos, 33 kvalifikuotų specialistų darbas nuėjo perniek.
Galbūt laikas pagalvoti, ar nereiktų pačiai savivaldybei pirkti „Laivitės” teritorijos pastatų ir, turint savo nuosavybę, pačiai kurti vystymo planus. Taip gali atsirasti įdomus ir patrauklus investicinis projektas, kuriame atsirastų ir vieta Muzikiniam teatrui”, – svarstė R. Staševičiūtė.
Geriausia – prie marių?
L. Šliogerienė tvirtino, kad dabartinio pastato rekonstrukcija neduotų reikiamų rezultatų nei patiems teatro darbuotojams, nei miestui, nes pastatas nepritaikytas Muzikinio teatro veiklai.
„Nereikia pamiršti, kad yra ypač svarbu atsižvelgti į patrauklumą klaipėdiečiui – miestas yra linijinis. Kadangi pati gyvenu senamiestyje, matau trauką. Visos kavinės geriausiai funkcionuoja būtent palei marias. Visuose europiniuose miestuose pramonė traukiasi iš miesto. Turime priartinti marias prie miesto, turi ir politikai, gyventojai tai suprasti”, – architektė gynė konkursą laimėjusią idėją.
Jos teigimu, Klaipėda turi išskirtinę galimybę pastatyti ypatingos paskirties statinį, kuris būtų atgręžtas į marias. Tai esą formuotų geresnį miesto vaizdą: „Bet kuriame kitame mieste toks objektas gali būti ir skvere, ir aikštėje, bet ne Klaipėdoje. Mes nedaug turime naujų pastatų, kurie galėtų būti išskirtinės architektūros.”
Vienas konkursą laimėjusios idėjos autorių E. Andrijauskas argumentavo ir techniniais dalykais bei idėja, kad tai padėtų atgaivinti senamiestį.
„Žmonės pasidomėjo įvairiais dalykais, pavyzdžiui – gruntai. Morena, ant kurios turi remtis pamatai, „Laivitėje” yra 6 metrų gylyje, o Danės pakrantėje – 12 metrų gylyje. Jeigu kalbam apie senamiesčio atgaivinimą, ta „Laivitės” teritorija yra tiesiog aukso vertės – ne tik kažką sukurti, bet ir atgaivinti visą senamiestį. Tai 7 hektarų sklypas, kurio dydis prilygsta teritorijai tarp Turgaus gatvės ir upės su visa Teatro aikšte”, – teigė architektas.
Miestui trūksta iniciatyvos
Architektai sutartinai sakė, kad akivaizdus politinis nestabilumas. „Man atrodo, kad miesto valdžia nesugeba apginti savo interesų prieš, pavyzdžiui, ministeriją, neapgina savo pozicijos”, – teigė L. Bogušas.
„Mano nuomone, miesto politinė valdžia neturi stuburo, ambicijų, neturi vizijos ir net nesistengia jos formuoti. Su liūdesiu tai konstatuoju, nes vilčių prieš trejus metus atėjus naujai valdžiai buvo daug. Jeigu ministras vilniečiams ir kauniečiams sakytų – „statysit čia teatrą ar kokį kitą pastatą”, tai turbūt jie tik pasijuoktų iš to ministro ir patys nuspręstų. Klaipėdoje kažkodėl yra kitaip”, – rėžė E. Andrijauskas.
R. Staševičiūtė savo ruožtu kalbėjo apie iniciatyvos ir viešumo trūkumą.
„Gal mes neaktyviai siūlome, dėl to ministerijai nieko nebelieka, kaip pačiai siūlyti kažką. Miesto valdžia turėtų žengti ryžtingesnius žingsnius, ypač priimant svarbius miesto raidai sprendimus, o ne trypčioti, mindžikuoti, laukti. Iš tiesų atėjo laikas patiems prisiimti atsakomybę.
Lengviausia sėdėti, laukti, atrasti kaltą, kurį galėtum apkaltinti. Reikia veikti normaliu, civilizuotu būdu, o ne kaip kažkas kažkur pašneka, po stalu nusprendžia ir niekas nežino, kas vyksta. Reikia nebijoti viešumo, dėti argumentus ant stalo, diskutuoti, oponuoti ir priimti sprendimus, o juos priėmus nebesiblaškyti, o vykdyti”, – teigė ji.
Anot L. Bogušo, kalbant apie miestui svarbius objektus, nesvarbios politinės pažiūros: „Čia yra miesto reikalas.”
R. Staševičiūtė aiškino, kad tai – ne vienos kadencijos darbas.
„Tu ateini į valdžią, yra tam tikra strategija, kuri buvo jau aprobuota ir patvirtinta, o tu turi padėti ją kuo efektyviau įgyvendinti. Šito mes tikrai neturime ir linkėčiau dabartinei valdžiai ir sau tame tarpe – turėti pagrindinę miesto vystymo strategiją, ją aprobuoti visoms partijoms, nubalsuoti, jog šitaip mes vystysime miestą, kad tai jam yra svarbu, kad tokie mūsų esminiai siekiai. Keičiantis miesto politinėms daugumoms, kaip ir Lietuvos užsienio politika, neturėtų keistis strateginiai miesto vystymosi prioritetai, įgyvendinimo tikslai”, – kalbėjo politikė.
Tuo tarpu L. Šliogerienė įžvelgė ir galimybę patiems architektams prisidėti prie proceso: „Nežinia, kiek ministras yra informuotas apie vykusį konkursą. Kad nekaltintume vien tik valdžios, gal turime nuo architektų sąjungos parašyti raštą, išdėstyti savo poziciją. Tai vienas iš žingsnių. Gal jis nėra esminis, bet žinosim, kad irgi kažką padarėm. Gal ministras nepakankamai informuotas?”
„Svajoti reikia, bet grįžkime į realybę”
CHRONOLOGIJA
2006 m. pabaigoje Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui skirti 500 tūkst. litų naujo teatro pastato projektavimo darbams. Tą patį mėnesį miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete nutarta teatro statyboms skirti sklypą Danės skverelyje, priešais TEO LT pastatą.
2007 m. pradžioje tuometinė teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pareiškė, kad naujojo teatro pastato statybą nori pradėti nuo architektūrinių idėjų konkurso. Tačiau architektai ekspertai išsakė abejones, ar nedidelis paupio skveras geriausia vieta Muzikiniam teatrui. Jie pasiūlė rengti ne tik architektūrinių idėjų konkursą, bet ir konkursą vietai, kurioje galėtų iškilti naujas muzikinis teatras, parinkti.
2007 m. pabagioje Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pareiškia, kad tik gavus aiškų atsakymą dėl finansavimo bus galima rinkti vietą būsimajam teatrui ir plėtoti architektūrinę jo koncepciją. O tuometinis teatro direktorius R. Kaubrys tvirtino, kad vienas svarbiausių rūpesčių – atsiskaityti su UAB „Investicijų ekspresas”, ankstesnės vadovės pavedimu parengusia naujojo teatro investicinį projektą ir galimybių studiją, kurioje gvildenta tik viena galimybė – įkurdinti naują pastatą Danės skverelyje. Pagal šią studiją, naujo modernaus teatro pastato statybai tuomet reikėjo 1 ha ploto sklypo ir 127 mln. litų.
2008 m. pavasarį Klaipėdos savivaldybės prašoma parinkti tinkamą sklypą, kad būtų aiškiau, kiek pinigų prireiks. Meras R. Taraškevičius pareiškia, kad ministerija taip tik stumia nuo savęs problemą. Konstatuota: jeigu bus nuspręsta statyti naują pastatą, savivaldybė paskelbs konkursą, kurio laimėtojui teks užduotis parinkti tinkamiausią vietą.
2008 m. vasarą architektė Milda Zabulytė naują Muzikinį teatrą pasiūlo statyti šiauriniame rage su įsikišimu į buvusią „Laivitės” teritoriją.
2009 m. pavasarį R. Taraškevičius su teatrui vėl pradėjusia vadovauti A. Žigaityte-Nekrošiene darkart tariasi dėl ateities. Teatro vadovė pareiškė pasigendanti miesto politikų iniciatyvos ir paprašė nedelsti bei skirti tinkamą sklypą naujojo teatro pastato statybai. „Pirmąjį žingsnį turi žengti Kultūros ministerija. Ji turi teikti klausimą dėl teatro statybos svarstyti Vyriausybės strateginio planavimo komitetui. Šis turi priimti sprendimą – statyti ar ne, nors ir po dvejų ar penkerių metų. Turėdami garantiją galėsime žengti toliau”, – tuomet aiškino meras.
2010 m. pavasarį po dar vieno pasitarimo teatro vadovybė paraginta pati imtis organizuoti architektūrinį vietos, kurioje išaugs naujas pastatas, parinkimo konkursą.
2011 m. vasarą Kultūros ministerija išreiškia nuomonę, kokio dydžio turėtų būti naujasis teatras. Jos rašte teigta, kad naujojo teatro didžioji salė neturėtų būti didesnė nei 700 vietų, o mažoji – 250 vietų. Teatras ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija paskelbia viešą architektūrinį-urbanistinį konkursą naujo pastato vietai parinkti. Rudenį paskelbiami šio konkurso rezultatai – naujasis teatras turėtų kilti „Memelio mieste”, buvusioje „Laivitės” teritorijoje. Vėliau šią viziją sukritikuoja Uosto direkcijos atstovai.
2013 m. vasarą Kultūros ministerija nurodo miesto savivaldybei apsispręsti, kur ši nori statyti naują Muzikinį teatrą. Siūloma rinktis iš dviejų vietų: „Memelio miesto” teritorijos ir Vasaros estrados. Vėliau pranešama, kad ministerija „Muzikinio teatro perspektyvas sietų su dešiniuoju Danės krantu”.
2013 m. rudenį Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigojama pranešti ministerijai savo sprendimą dėl naujo muzikinio teatro statybų vietos. Statant naują pastatą, yra galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos parama, tokiu atveju darbai būtų baigti iki 2020-ųjų.
Kauno Rotušės aikštės rekonstrukcijai pasiūlyta 15 idėjų – tai paaiškėjo atplėšus konkurso Rotušės aikštės pritaikymo visuomenės poreikiams dalyvių vokus. Pateikti darbai nuo šio trečiadienio bus eksponuojami „Žalgirio” arenoje.
„Džiugu, jog vyksta rimtas architektūrinių idėjų konkursas. Išryškės pagrindinės idėjos, kurios reikalingos, kad Rotušės aikštės trauka būtų dar didesnė turistine ir laisvalaikio leidimo prasme”, – teigė vienas iš darbų vertinimo komisijos narių, Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Anot miesto vadovo, svarstant Rotušės aikštės perspektyvas iškyla dar vienas svarbus – transporto eismo organizavimo – klausimas. Per keletą darbų eksponavimo savaičių tiek ekspertai, tiek ir visuomenė turės galimybę susipažinti su Rotušės aikštės vizijomis, diskutuoti ir vertinti konkursui pateiktus darbus.
Viešas darbų svarstymas vyks spalio 28 d. 12 val. „Žalgirio” arenos amfiteatre. Svarstyme galės dalyvauti visuomenės nariai ir darbų autoriai. Spalio 29 d. vertinimo komisijos nariai turės apsispręsti ir įvertinti kiekvieną darbą.
Pagrindiniai projekto vertinimo kriterijai: sprendinių funkcionalumas, universalus aikštės pobūdis, sprendinių aikštės įvaizdžio įtaigumas. Geriausių architektūrinių idėjų autoriams bus skirtos premijos, kurių suma siekia 30 tūkst. litų.
Ekspertų vertinimo komisijai priklauso Kauno meras A. Kupčinskas, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos direktorė Jūratė Merkevičienė, Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius bei architektai Šarūnas Kiaunė, Gintautas Natkevičius, Kęstutis Mikšys, Dalia Paulauskienė, Rymantė Gudienė ir Audrius Ambrasas.
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaip-atrodys-kauno-rotuses-aikste-15-viziju-bus-renkama-geriausia-420051#ixzz2hxqrTyc1
Šiemet tradicinis Lietuvos urbanistinis forumas kviečiamas spalio 25 dieną. Jis bus surengtas Kaune, Žalgirio arenos mažajame amfiteatre (Karaliaus Mindaugo pr. 50). Kaip sakė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, šis, jau septintasis, forumas vyks Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013“ metu (išsamiau apie festivalį – www.kafe2013.lt). Pagrindinė jo tema – miestas ir vanduo.
VII urbanistikos forumą Aplinkos ministerija organizuoja kartu su Kauno technologijos universitetu. Tarp renginio partnerių – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga.
Su forumo programa galima susipažinti Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje (spausti čia).
Į forumą kviečiami su architektūra ir urbanistika susijusių valstybės ir savivaldybių institucijų tarnautojai, architektai, teritorijų planavimo, nekilnojamojo turto ir statybos specialistai, projektuotojai. Norintieji jame dalyvauti turėtų iki spalio 23 d. apie tai pranešti el. paštu kat0903 @ktu.lt.
Forumo pranešimus planuojama išleisti specialiu recenzuotu leidiniu. Jų autoriai savo tekstus turi parengti ir atsiųsti iki spalio 20 d. el. paštu kat0903@ktu.lt
LR Aplinkos ministerijos visuomenės informavimo skyriaus informacija.
Posėdis įvyko 2013-10-03, 15 val.
Dalyvavo ekspertų tarybos nariai: Laima Šliogerienė, Vaidotas Dapkevičius, Romualdas Gailius, Arūnas Kilišauskas, Almantas Mureika, Vilma Pasiauraitė, Vigilija Paulionienė, Ramunė Staševičiūtė.
SVARSTYTA:
Planavimo organizatorius– Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Plano rengėjas – UAB „Geometra“, PV A.Jašinas.
NUTARTA: Teritorijos tarp Senosios Smiltelės g., Marių g., Skirvytės g., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ribos, Upelio g. ir Minijos g., Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai pritarti.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Nutarimo_protokolas: 6e3f_13_2_KMSA_koncepcija_Smilteles2 (PDF)
Architektų klube pristatyti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ir kompanijos „ERGOLAIN“ 2013 metų stipendijos konkursą nugalėję projektai. Vertinimo komisijos sprendimu, konkurso nugalėtojų prizas skirtas Kristinai Šimkūnaitei už projektą “Jūrų terapijos centras Kopgalyje “ ir Laimai Čijunskaitei už “Teritorijos Klaipėdoje tarp Danės ir Naujojo Uosto gatvių bei Kuršių marių detalusis planas“ projektą.
Kristina Šimkūnaitė. „Jūros Terapijos Centras”
Jūros Terapijos Centras – tai zoologijos, sveikatingumo ir spa paskirties pastatas Kopgalyje Klaipėdoje šalia rekonstruojamo delfinariumo bei jūrų muziejaus. Šis objektas apjungtų ir užbaigtų edukacinį –– rekreacinį – poilsio ir sveikatingumo – (…) kompleksą.
Atsižvelgiant į teritorijos esamybes (buvusio žuvivaisos centro masyvaus baseino pamatai, jūrų muziejaus fortas, Klaipėdos pakrančių, jūrinių kranų panorama), projektuojamas atraktyvus pailgas pastato tūris – siekta harmonijos su aplinka ir išskirtinumo. Pastato tektonika įsilieja į industrinių Klaipėdos krantinių veidą, forma ir fasado raštai mena Kuršių Nerijos ir senosios lietuviškos architektūros, amatų archetipus. Kuriamas modernus naujas pastatas su istorine užuomina.
Pagrindinė pastato paskirtis – didelio tūrio saulės energija šildomo jūros vandens baseinas buvusiojo vietoje. Šiuo objektu siekiama sukurti geresnes gyvenimo sąlygas daugiau nei 10 delfinariumo delfinų bei pritraukti svečių į Kuršių Neriją ir ne sezono metu. Taip pat norima išplėsti sveikatingumo ir reabilitacijos paslaugas komplekse: įvairiuose lygiuose išdėstytos modulinės seansams pritaikytos erdvės-regyklos, iš kurių būtų galima matyti ne tik įspūdingas Kuršių Nerijos, jūros, Klaipėdos perspektyvas, bet ir plaukiojančius, virš vandens šokinėjančius delfinus. Centre vykstančios veiklos galėtų būti organizuojamos jas ribojant laiko tarpais ir zonomis.
Norint ekonomiškai ir ekologiškai pagrįsti didelio tūrio ir baseino eksploataciją, 50% pagrindinio fasado dengiama fotovoltaninių stiklų sistema ir projektuojama pagal A++ klasės – pasyvaus namo – reikalavimus.
Jūros terapijos centras taptų ašimi tarp rytinio ir vakarinio Kuršių Nerijos krantų. Kaip ir pastate, taip ir lauke būtų kuriami aktyvų poilsį skatinanti infrastruktūra: pasivaikščiojimo, dviračių takai, poilsio ir sporto aikštelės, prieplauka mažajai laivininkystei.
Dabartiniu metu vietinių verslų labai sumažėję, taigi naujas neeilinės paskirties ir analogų neturintis pastatas turėtų sukelti ne tik šalies, bet ir kaimynų ar net platesnį tarptautinį susidomėjimą bei atgaivintų visos Kuršių Nerijos komerciją, turizmą bei apgyvendinimą.
Laima Čijunskaitė. “Teritorijos Klaipėdoje tarp Danės ir Naujojo Uosto gatvių bei Kuršių marių detalusis planas“.
Šiame baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama Klaipėdos miesto centrinės dalies teritorija. Darbo tikslas – įvertinus atliktos urbanistinės bei socialinės analizės išvadas, remiantis analogais, pateikti teritorijos sutvarkymo pasiūlymus.
Istoriškai Klaipėdos miestas prasidėjo nuo upės žiočių, kur buvo pastatyta pilis. Vanduo atliko labai svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį. Ilgą laiką Danės upė buvo pagrindinis miesto uostas, o kartu ir viešoji urbanistinė erdvė. Uostui pasitraukus į Kuršių Marias, ši semantinė nuotaika išliko. Tai atspindi socialinė analizė. Apklausus apie 30 netoliese gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių klaipėdiečių galima teigti, kad žmogui jaukiausios urbanistinės viešosios erdvės Klaipėdoje yra prie vandens. Tačiau visuomenei trūksta tiesioginio priėjimo prie Danės upės ir Kuršių marių, ty. vandens integracijos į miesto urbanistinę sistemą – pėsčiųjų tiltų, vandens viešojo transporto, patogaus priėjimo, lieptelių. Kitaip tariant, priėjimas prie Kuršių marių yra ribotas dėl užtvertos uosto teritorijos, o jungtis tarp abiejų Danės upės krantų yra nepakankama,.
Panaši situacija matoma ir ties Naująja Uosto gatve. Ją nutiesus 1970 metais, buvo visiškai išardyta buvusi Vitės kvartalo urbanistinė struktūra, ši gatvė tapo tranzitiniu keliu, o viešųjų erdvių sistema – sudarkyta. Teritorija tapo beveik mirusia.
Pirmiausia, centrinės miesto dalies koncepcijoje siekiama sujungti išsibarsčiusius kvartalus, elementus. Taip pat paryškinti esamas gamtines, istorines ir kultūrines vertybes, taip sukuriant vieningą urbanistinę ir socialinę sistemą. Detaliau gilinamasi į Memelio Miesto teritoriją, kuri turi daugiausia potencialo tapti viena iš patraukliausių miesto vietų.
Memelio miestas – tai buvęs žiemos uostas, istorinė miesto dalis, kuri ilgus metus priklausė uosto teritorijai ir buvo atskirta nuo miestiečių. Dabar ten esantys pramoniniai pastatai išsiskiria per dideliu masteliu, kuris iškrenta iš konteksto, abejotina architektūrinė vertė vizualiai darko teritoriją, tvoros uždaro vaizdus bei stabdo laisvą judėjimą. Paradoksalu, tačiau Memelio miestas viena iš nedaugelio vietų mieste, kur žmonės tiesiogiai galėtų ateiti prie Kuršių Marių, o kokybiško patekimo nėra. Iš Šiaurės rago keltu galima pasiekti Neringos miestą bei lankomiausius šalyje muziejus : Jūrų muziejų ir Delfinariumą. Drįsčiau teigti, jog tai centrinės miesto dalies kulminacija, kur susikerta pagrindinės horizontalios ir vertikalios linijinio Klaipėdos miesto ašys – Liepų gatvė, Danės upė, Naujoji Uosto gatvė ir Kuršių Marios. Šiandien šios teritorijos potencialas neišnaudojamas, tad būtina stiprinti Memelio miesto erdvinę, kultūrinę, socialinę, ekonominę integraciją.
Memelio Miesto Teritorija
Memelio miesto urbanistinės koncepcijos pagrindas – integruoti kvartalą į esamą miesto situaciją, sukuriant naują, kokybišką multi-funkcinę teritoriją, skirtą dirbti, gyventi, leisti laisvalaikį, rengti šventes bei reprezentuoti miestą. Šalia esantys pagrindiniai istoriniai Klaipėdos miesto akcentai – pilis ir senamiestis diktuoja mastelio, funkcijos ir semantinio įvaizdžio siluetus.
Klaipėda – vėjų miestas, tad labai svarbu apsaugoti viešąsias bet privačiąsias erdves nuo dominuojančių vėjų visais sezonais. Todėl struktūra ir jos elementai kinta, jie suplanuoti taip, kad sustabdytų vėją, bei atvertų vertingus vaizdus. Visos viešosios urbanistinės erdvės naujoje teritorijoje turi vizualinį ir tiesioginį ryšį su vandeniu, yra pritaikytos miesto ar lokaliems renginiams rengti. Krantinė šiame projekte taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Nauja jachtų prieplauka – vienas iš svarbiausių Memelio miesto kvartalo akcentų, siekia priartinti miestą prie vandens kaip ir vandenį prie miesto. Šis ryšys stiprina Klaipėdos miesto – uosto įvaizdį bei atspindi jo istorinę raidą.
Naujoje teritorijoje išskiriamos 3 mišrios paskirties zonos, kurių dominuojančios funkcijas bei morfotipai skiriasi: gyvenamoji (ramesnė, kiemai uždari), kultūros (muzikos salė, biblioteka) bei komercijos – biurų. Visų šių zonų pirmuose aukštuose dominuoja komercinės paskirties patalpos (parduotuvės, kavinės, restoranai, aptarnavimo centrai), kurios pritraukia lankytojų srautus, kartu suteikia gyvybės erdvėms. Tokia kvartalo logika leidžia sukurti 24/7 aktyvų gyvenimą ir žmonių judėjimą. Šios struktūros idėjos taip pat priveda prie apibūdinimo, kokia turėtų tapti Klaipėda. Tai – Gyva Klaipėda – knibždėte knibždantis, jautrus, įjungtas, suprantantis, veikiantis, pilnas, judrus miestas. Tokią aš norėčiau matyti Klaipėdą ateityje, trūksta nedaug.
Projekto išvados
Klaipėdos miesto centrinės dalies urbanistinė koncepcija sukuriama remiantis esamos situacijos analize, vietinių gyventojų apklausa, panašios problematikos miestų pavyzdžiais. Pateikiama struktūrinė ir socialinė sutvarkymo vizija, kuri pagerintų žmonių gyvenimo / darbo / laisvalaikio kokybę bei taptų nauju traukos centru Klaipėdos mieste. Dabar nesutvarkytai Memelio miesto teritorijai siūlomas naujas užstatymas bei naujų viešųjų urbanistinių erdvių integracija į esamą miesto struktūrą. Vienas iš pagrindinių tikslų – pritraukti miestą prie vandens, kaip ir vandenį prie miesto, taip stiprinant miesto – uosto sąsajas. Galiausiai pereinama prie žmogiškojo mastelio – tūrių bei pagrindinės viešosios urbanistinės erdvės dizaino.
Paroda „Architektūra arti mūsų“ atkeliauja į Ignaliną. Visi maloniai kviečiami į Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ parengtos keliaujančios parodos „Architektūra arti mūsų“ atidarymą Ignalinos r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Atgimimo g. 20/1, Ignalina) jau spalio 4 d. 16 val.
Paroda veiks iki spalio 24 d., o Utenos r. savivaldybėje ji startuos spalio 31 d. ir lankytojų lauks iki lapkričio 21 d.
Keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ skirta šalies regionams – 35 eksponatai kalba apie rajonuose per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtą kokybišką architektūrą. Kiekvienas eksponatų per nuotraukas, brėžinius, tekstinę informaciją atskleidžia konkretaus objekto grožį.
Per parodos atidarymą vyks paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“, kurioje detaliai bus aptariama, kuo demonstruojami dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžiai stiprūs, kuo jie patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei.
Paroda įdomi plačiai visos šalies gyventojų auditorijai, mat joje demonstruojama, kad ir Lietuvos regionuose gausu šiuolaikinės kokybiškos architektūros, deramai reprezentuojančios net atokiausius šalies kampelius (pavyzdžiui, Metelių informacinis centras ir gamtos mokykla Lazdijų r., Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose, rekreacinis kompleksas „Nakcižibis“ Lavyso k. ar VDA Nidos meno kolonija Neringoje). Vaizdžiai tariant, paroda turėtų kaimynus supažindinti su kaimynais.
Projekto rėmėjai: LR kultūros ministerija (gen. rėmėjas), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas).
Projekto partneriai: Molėtų rajono savivaldybė, Molėtų dailės galerija, Utenos rajono savivaldybė, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Ignalinos rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Minint Pasaulinę architektūros dieną, 2013 m. spalio 7 d., 17:00 val., Vilniaus miesto savivaldybėje bus atidaryta Europos architektūros fotografijos konkurso „Architekturbild“ paroda, kuri pristatys 10 konkursų, vykusių 1995-2013 metais, apdovanotų darbų antologiją.
Parodą-konkursą kartu su Vokietijos Architektūros muziejumi (Deutsches Architekturmuseum (DAM), Frankfurtas) organizuoja viešoji įstaiga „architekturbild” (Vokietija).
„The European Architectural Photography Prize architekturbild“ – tai kas du metus Europos mastu vykstanti paroda-konkursas, kurios metu pristatomos ir tarptautinės komisijos išrenkamos geriausios architektūros (urbanizuotos aplinkos) fotografijos. Kiekviena paroda-konkursas turi tam tikrą temą, kurią turi atitikti pateiktos fotografijos.
Šiemet pirmą kartą Lietuvoje pristatoma „architecturbild” konkurso paroda ypatinga: minint dešimtąjį Europos architektūros fotografijos apdovanojimo renginį, Vilniuje bus eksponuojami visų iki šiol vykusių parodų darbai-nugalėtojai. 40 fotografijų atspindės temas „Žmonės ir architektūra“, „Architektūra juodai-baltai“, „Architektūra kontekste“, „Architektūros vizijos“, „Urbanistinės erdvės“, „Darbo vietos“, „Mano mėgstamiausia vieta“, „Nauja gimtinė“, „Tarp“, „Dėmesio centras“. Netikėtai, originaliai interpretuodami temas, menininkai iš viso pasaulio provokuoja parodos lankytoją pažvelgti į įprastą, dėl to kartais net nepastebimą, aplinką sąmoningai ir šmaikščiai.
Parodos lankymas Vilniaus miesto savivaldybės darbo metu – nemokamas.
Parodos vieta: Vilniaus miesto savivaldybė, I a. salė (Konstitucijos pr. 3, Vilnius)
Parodos atidarymas: 2013 m. spalio 7 d. (pirmadienis), 17.00 val.
Paroda veiks iki: 2013 m. spalio 31 d.
Parodos Lietuvoje organizatoriai: Lietuvos architektų sąjunga, Goethe institutas Lietuvoje.
Parodos Lietuvoje koordinatorė: Rūta Leitanaitė, +37061572309, info@architektusajunga.lt
Pirmosios vietos laimėtojas architekturbild Architectural Photography Prize 2013 © Frank Bayh & Steff Rosenberger-Ochs, architekturbild 2013
Posėdis įvyko 2013-09-26, 15 val.
Dalyvavo ekspertų tarybos nariai:
Mokslo paskirties pastato H.Manto g. 84, Klaipėdoje projektiniai pasiūlymai.
Užsakovas – Klaipėdos universitetas, projektuotojas – UAB „IRDAIVA”
NUTARTA:
2. Rekomenduojama numatyti architektūrinį sprendimą, kad nesimatytu ant stogo montuojama įranga bei dar paieškoti pagrindinio įėjimo sprendimo.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Informuojame, kad vyksta Buvusių karinių objektų teritorijų pajūryje (apie 6 ha ir 10 ha teritorijos Smiltynėje) pritaikymo rekreacinėms reikmėms detaliųjų planų parengimo projektai, kurių pagrindu bus rengiami detalieji planai, atviras projekto konkursas. Projekto konkursui nustatytu laiku (iki 2013-09-16 9:00) darbus pateikė penki konkurso dalyviai. Konkurso vertinimo komisijos, sudarytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013-07-01 įsakymu Nr. AD1-1662, vardu ir vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 8.3. bei 9.4. punktais, surengta vieša darbų ekspozicija ir numatomas viešas darbų aptarimas.
EKSPOZICIJA – LASKAO patalpose, Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėda, nuo 2013.09.26 iki 2013.10.11 darbo dienomis nuo 10 val. iki 17 val.
VIEŠAS APTARIMAS – ten pat 2013.10.03 15 val.
Visus, besidominčius planuojamos teritorijos plėtros vizijomis, kviečiame susipažinti su projektais ir dalyvauti viešame aptarime.
Komisijos posėdis, kuriame bus vertinami pateikti darbai, įvyks vėliau. Pasibaigus viešo pirkimo procedūrai ir nustačius geriausią projektą, apie tai bus pranešta atskirai.
Projekto konkursui pateikti darbai čia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos informacija
