„Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kviečia dalyvauti konkurse:
Medelyno gyvenamojo rajono teritorijos Klaipėdoje detaliojo plano parengimo projekto, kurio pagrindu bus rengiamas detalusis planas, paslaugos atviras konkursas.
Pasiūlymų teikimo terminas: 2013-10-16, 15:00
Detalesnė informacija čia“
Rugpjūčio 20d. 18:00 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.) atidaroma architekto Adomo Skiezgelo architektūros darbų paroda.
__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Jeigu šiandien sutiktą Klaipėdoje šviesuolį paklaustume, ar pažįstate architektą, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos Vizualinio dizaino katedros dėstytoją, linksmuolį klaipėdietį Adomą Skiezgelą, turbūt retas pasakytų, kad nepažįsta…
Adomas Skiezgelas žemaitis, gimė 1948 08 20 Skuodo rajono Plaušinių kaime. 1964 – 1968 metais jis dailiojo medžio specialybės paslaptis krimto Telšių taikomosios dailės technikume (nuo 1998 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyrius). Baigęs technikumą, porą metų piešimo mokytoju dirbo Kretingos rajono Darbėnų vidurinėje mokykloje.
A.Skiezgelas į uostamiestį atvyko 1976 metais. Jaunas, tik baigęs tuometinį Lietuvos (TSR) valstybinį dailės institutą (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija). Kišenę maloniai kuteno dar „šiltas” diplomas, kuriame parašyta, kad jam suteikta dekoratyvinės dailės dailininko (architekto) kvalifikacija. Prie diplomo ir paskyrimas dėstytojauti į neseniai (1974 m.) įsikūrusią prie Lietuvos (TSR) valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų dailės katedrą… Jau senokai pasikeitė katedros pavadinimas. Dabar ji vadinasi Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos Vizualinio dizaino ir Dailės pagrindų katedros, kur jis ir trūsia iki šiol.
A.Skiezgelui kaip menininkui, kuriam būdingas veiklumas, kūrybiškumas, išradingumas bei sveikas humoro jausmas, 1976 – 1992 metais teko padirbėti ir Klaipėdos miesto vyriausiojo dailininko kėdėje. Ir visur, kur jis dirbo ir dirba, niekada neapleido pagrindinio pašaukimo, kūrybos. Jis per tuos daugiau nei tris dešimtmečius suprojektavo ir įgyvendino virš 30 – ties kūrybinių sumanymų, o įvairiais savo projektais dalyvavo daugiau nei 40 – tyje paskelbtų architektūros ir dailės viešuose konkursuose. Tai tikrai gražus kūrybinis bagažas, o kur dar studentų diplominiai darbai, kur jam tenka būti ir darbo vadovu ir, gana dažnai, studentų diplominių darbų recenzentu.
Tokie jo įgyvendinti architektūriniai projektai kaip šv. Kazimiero bažnyčia, Mažojo kaimelio kvartale; Lėbartų kapinių koplyčia ir kiti jau yra verti šiuolaikinės architektūros tyrinėtųjų dėmesio…
2008 metais A.Skiezgelas dalyvavo savo projektiniais pasiūlymais dvejuose konkursuose ir kuriuose jis abu laimėjo. Vienas jo architektūrinis skulptūrinis projektas skirtas Kretingos miesto ir vienuolyno įkūrėjui Karoliui Chodkevičiui atminti. Paminklą, pagal A.Skiezgelo sumanymą, sudaro du meniniai komponentai. Vienas jų yra architektūrinis – klasikinių formų arka su frontonu. Arka atlikta iš pilko granito ir simbolizuoja didingus vartus ar koplyčios fragmentą. Kitas – skulptūrinis. Pro arką matosi iš šviesaus akmens iškaltas K.Chodkevičiaus portretinis reljefas ir Kretingos bažnyčios bokštas. Abu meniniai komponentai sudaro darnią meninę ir plastinę visumą. Paminklas turi būti pastatytas Kretingos miesto rotušės aikštėje. Paminklas miesto ir vienuolyno įkūrėjui K. Chodkevičiui, sakyčiau, yra labai lakoniškų architektūrinių meninių formų ir kartu didingas savo prasmine bei menine išraiška. Be to, paminklas miesto aikštę reprezentuoja ir sudaro jos centrinę išskirtinę ašį. Aikštė, kartu ir Kretingos miestas gauna naują aikštės ir miesto architektūrinę meninę dominantę.
Kitas jo laimėtas konkursinis projektas skirtas Palangos miestui. Šis projektas
skirtas įamžinti 1937 metais sukurtą (eskizinis variantas) žymaus lietuvių skulptoriaus monumentalisto Vinco Grybo skulptūrą „Kęstutis ir Birutė”. V.Grybas ilgai kūrė šią skulptūrinę kompoziciją, bet taip jos ir neužbaigė. Paminklas „Kęstutis ir Birutė” liko eskiziniame variante. Tačiau skulptūrinių masių ir figūrų išdėstymas yra lyg ir išieškotas. Paminklas liko neįgyvendintas natūralime mastelyje, koks jis turėjo būti pastatytas pagal patį autorių V. Grybą.
A. Skiezgelas savo architektūriniame variante V.Grybo sukurto skulptūrinio varianto nekeičia, jis palieka skulptoriaus sumanymą tokiame mastelyje, koks dabar yra išlikęs. Tačiau tas mastelis yra pernelyg mažas, pastatant skulptūrinę kompoziciją „Kęstutis ir Birutė” parko erdvėje prieš Palangos savivaldybę. Siekiant skulptūrinės kompozicijos vizualinio neišnykimo parko aplinkoje, A.Skiezgelas gana išradingai skulptūrinę kompoziciją įkomponuoja į architektūrinę erdvę. Jis panaudojo trijų pakopų pagrindą, taip būdingą senovės graikų šventovių statyboje, tik čia tos pakopos yra labiau laisvos kompozicijos. Ant trijų pakopų pagrindo iš smiltainio akmens jis stato šventovės vartų – pilonų, laužtos kompozicijos, dviejų arkų ažūrinį architektūrinį statinį. Architektūrinio statinio, kuris simbolizuoja dvi arkas – vartus – pilonus, o gal modernų aukurą, centrinėje dalyje ant pakylos, lyg nedidelio kalnelio, ir yra patalpinama skulptūrinė kompozicija „Kęstutis ir Birutė”.
Architektūrinė dalis padeda išryškėti skulptūrai, jos dinamiškai kompozicijai ir žiūrovas norės ar ne, vistiek bus priverstas ateiti prie paminklo ir jį žiūrėti iš visų pusių. V.Grybas skulptūrinėje kompozicijoje kunigaikštį Kęstutį vaizduoja sėdintį ant piestu atsistojusio žirgo, kai jį sulaiko kunigaikštis, sutikus einančią gražuolę vaidilutę Birutę. Skulptūrinė kompozicija yra gana paslanki, ažūriška bei plastiškai išraiškinga. Architektūrinė erdvinė kompozicija yra kontrastas skulptūros dinamiškumui. Ji yra rami, monumentali ir didinga, o savo masteliais (h-8,5 x 7,2 x 7,5 m) pabrėžianti bei išryškinanti pagrindinę skulptūrinę paminklo dalį (skulptūros matmenys yra: h-60 x 170 x 120 cm).
Šiame kūrinyje A.Skiezgelas išradingai sugebėjo sujungti architektūrinį statinį, kurio stambios lygios plokštumos (juose pagal autoriaus sumanymą turėtų būti iškalti neaukšti reljefai simbolizuojantys Lietuvos valstybės žymias datas ir įvykius), kontrastuoja veržliai skulptūrinei grupei ir padeda įkūnyti pagrindinę idėją, V. Grybo skulptūrą legendą, susietą su Palanga – „Kęstutis ir Birutė”. Manyčiau, šis kūrinys savo minimaliomis bei monumentaliomis meninėmis architektūrinėmis formomis ir skulptūrine plastika bus ženklus indėlis, turtinant mūsų kraštą puikiais meniniais sumanymais. O A.Skiezgelo kūrybiniame bagaže dar vienas brandus ir reikšmingas, kaip kūrėjo, kaip menininko ir Lietuvos patrioto šiuolaikinis puikus paminklas gražiai ir reikšmingai legendai apie kunigaikščio Kęstučio meilę vaidilutei Birutei.
Norėtųsi savo žemiečiui Adomui Skiezgelui, puikiam kūrėjui, draugiškam ir visada optimistiškai nusiteikusiam žemaičiui, žinančiam ne tik architektūros meno paslaptis, bet mokančiam ir esperanto kalbą, pedagogui palinkėti dar daug daug ilgų ir kūrybingų metų, sulaukus brandos amžių.
Menotyrininkas, Telšių technikumo bendramokslis Petras Šmitas.
Informuojame, kad vyksta Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų g. detaliojo plano parengimo projekto, kurio pagrindu bus rengiamas detalusis planas, atviras projekto konkursas. Projekto konkursui nustatytu laiku (iki 2013-08-12 9:00) darbus pateikė du konkurso dalyviai. Konkurso vertinimo komisijos, sudarytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2013-07-01 įsakymu Nr. AD1-1663, vardu ir vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 8.3. bei 9.4. punktais, surengta vieša darbų ekspozicija ir numatomas viešas darbų aptarimas.
EKSPOZICIJA – LASKAO patalpose, Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėda, nuo 2013.08.13 iki 2013-09-06 darbo dienomis nuo 10 val. iki 17 val.
VIEŠAS APTARIMAS – ten pat 2013.08.22 15 val.
Visus, besidominčius planuojamos teritorijos plėtros vizijomis, kviečiame susipažinti su projektais ir dalyvauti viešame aptarime.
Komisijos posėdis, kuriame bus vertinami pateikti darbai, įvyks vėliau. Pasibaigus viešo pirkimo procedūrai ir nustačius geriausią projektą, apie tai bus pranešta atskirai.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos informacija
Paskelbtas Rotušės aikštės Kaune pritaikymo visuomenės poreikiams supaprastintas atviras projekto konkursas.
Viešųjų pirkimų konkurso organizatorius – VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.
Konkurso tikslas: sukurti Rotušės aikštės Kaune kaip daugiafunkcinės pagrindinės senamiesčio reprezentacinės ir kasdieninio bendravimo erdvės architektūrinį scenarijų, atitinkantį pakitusius visuomenės poreikius, išlaikant aikštės universalų pritaikymą visuomeninėms, reprezentacinėms, kultūros bei verslo reikmėms.
Pagrindiniai projekto vertinimo kriterijai:
– sprendinių funkcionalumas;
– universalus aikštės pobūdis;
– sprendinių aikštės įvaizdžio įtaigumas;
Ekspertų vertinimo komisija:
1. Andrius Kupčinskas, Kauno m. meras
2. Jūratė Merkevičienė, KAUET direktorė, komisijos pirmininkė
3. Nerijus Valatkevičius, Kauno m. sav. Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
4. Rymantė Gudienė, architektė, KPD vyr. specialistė
5. Audrius Ambrasas, architektas
6. Šarūnas Kiaunė, architektas
7. Gintautas Natkevičius, architektas
8. Kęstutis Mikšys, architektas
9. Dalia Paulauskienė, architektė
Premijos:
I vietos laimėtojui – 12000 litų
II vietos laimėtojui – 8000 litų
III vietos laimėtojui – 6000 litų
Dvi paskatinamosios premijos, kiekviena – po 2000 litų.
Pasiūlymų teikimo terminas: 2013-10-14 17:00
Registracija, konkurso sąlygos
____________________________________________________________________________________________________
2013-11-21
Paaiškėjo geriausia Rotušės aikštės ateities vizija
Rotušės aikštės pritaikymo visuomenės poreikiams konkursas artėja į pabaigą. Trečiadienį rotušėje buvo atplėšti vokai ir paskelbti geriausių darbų autoriai. Konkursui iš viso buvo pateikta 15 darbų, kurie beveik mėnesį buvo eksponuojami miesto rotušėje. Ekspertų vertinimo komisija pirmos vietos nugalėtoju paskelbė projektą „Baltas lapas”. Antrąją vietą užėmė projektas „Viskas viename”, o trečiąją – „Atkurta sena naujai”.
Darbai buvo vertinami atsižvelgiant į sprendinių funkcionalumą, aikštės universalumą, įvaizdžio įtaigumą. Geriausių architektūrinių idėjų autoriams bus skirtos premijos, kurių suma siekia 30 tūkst. Lt. Paskatinamosios premijos bus įteiktos ir ketvirtos bei penktos vietos laimėtojams. Dėl Rotušės aikštės techninio projekto rengimo bus deramasi su trijų pirmųjų vietų autoriais.
Konkurso rezultatai kol kas tik preliminarūs, nes dar bus tikrinama laimėtojų kvalifikacija bei laukiama kitų dalyvių pretenzijų. Pirmąją vietą užėmusį projektą „Baltas lapas” parengė Aušra Lekauskaitė, Mėta Šalūgaitė, Martynas Leščišinas ir Tomas Kuleša. Anot jų, šiame projekte kuriama Kauno vizija – tai modernus miestas, gerbiantis savo istoriją. Siūloma neutrali aikštės plokštuma padeda pabrėžti Rotušės pastato, Jėzuitų bažnyčios, Kunigų seminarijos ir Kurijos ansambliškumą bei aikštės planinę struktūrą ir kompoziciją. Kauno Rotušės aikštė atspindi šiuolaikinio miestiečio gyvenimo būdą, poreikius ir vertybes.
Kauno miesto savivaldybės informacija
Portalo PILOTAS.LT duomenimis rimtesnės derybos su architektūrinio „Agilos“ kultūros centro konkurso laureatais net nebuvo pradėtos. Kaip žinia, praeitų metų kovą, dideliame 24-ių projektų konkurse triumfavo projektas, kurį parengė jauni architektai: Marius Morkūnas, Vytenis Ūsas, Vitalijus Jankūnas ir Andrius Uogintas.
Reiktų suprasti, kad ne tik konkurso laimėtojų, bet ir kitų laureatų projektai keliauja į šiukšlyną, nes naujajame viešųjų pirkimų konkurse apie juos net neužsimenama.
Visi pamena, kaip architektūrinį konkursą paskelbęs ir kuravęs tuometinis Neringos meras A.Vinkus (žiūr. nuotrauką viršelyje) karštai prisiekinėjo begalinę meilę Neringai, Nidai ir, be abejo, architektūrinėms idėjoms, kurios buvo pateiktos konkursui, tačiau pastaroji kažkur dingo.
Nei A.Vinkų mero balne pakeitęs Darius Jasaitis, nei Neringos savivalybė apskritai nekomentuoja radikalaus ir nesuprantamo savivaldybininkų posūkio „Agilos“ klausimu.
KONKURSAS ARCHITEKTUI-MŪRININKUI-SANTECHNIKUI
Viešųjų pirkimų konkurso skelbime užtat randame patį kvailiausią, kokį tik yra išradę Lietuvos biurokratai reikalavimą „rangovui“: „Rangovas atsako už reikalingų specialiųjų sąlygų ir prisijungimo sąlygų gavimą, projektavimą ir autorinę projekto vykdymo priežiūrą, statybą leidžiančių dokumentų gavimą, statybą, gamybą, tiekimą (taip pat ir tą, kurią vykdo jo tiekėjai), montavimą, priežiūrą, užsakovo darbuotojų apmokymą, patikrinimą vietoje, įrangos išbandymą ir atskirų įrenginių bei visos įrangos paleidimą.“
Jeigu dar pridūrus, kad praeitą penktadienį paskelbto projektavimo-statybos-darbuotojų apmokymo-įrenginių paleidimo „konkurso“ terminas – rugpjūčio 13, tampa aišku, kad nacionalinė architektūra netrukus turės dar vieną antkapį – Nidos „Agilą“.
Viešųjų pirkimų konkursas. Bendrieji reikalavimai.
Techninės specifikacijos. Užsakovo reikalavimai. Specialieji reikalavimai.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)
LIEPOS 18 17:30 val.
KINO FILMAS CHRISTIANIA YOU HAVE MY HEART/ Christiania, du har mit hjerte, NILS VES, 1991
Rezultatas – Kristianija, vakaruose ilgiausiai išsilaikiusi laisva bendruomenė, už įprastos tvarkos įstatymo.
Kristianija (daniškai: Fristaden Christiania – miestas mieste) – Kopenhagos rajonas, kitaip dar vadinamas laisvės miestu.
Amo saloje įsikūręs miestelis, po Tivolio sodų, yra antroji pagal lankomumą turistų atrakcija Danijos sostinėje.
Kristianija, kasmet pritraukia apie pusę milijono turistų.
34 hektarų dydžio komunoje, esančioje vos už kilometro nuo Danijos karalienės rezidencijos, šiuo metu gyvena apie 850 gyventojų.
Dauguma jų visuomenės nustatytoms normoms nepaklūstantys žmonės: hipiai, pankai, menininkai, valkatos, muzikantai ir kiti.
Kalba: danų kalba, angliški titrai.
LIEPOS 20 13 val.
ARCHITEKTŲ PASKAITOS [NE TIK] MOKSLEIVIAMS
Populiaraus AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms) projekto metu Lietuvos mokyklose skaitytą paskaitą “Perskaityk architektūrą” skaitys architektas Vaidotas Dapkevičius.
Įėjimas į renginius nemokamas.
Posėdis įvyko 2013-07-04, 15 val.
SVARSTYTA:
1. Gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalų teritorijos, ribojamos Jūrininkų pr., Šilutės pl., Smiltelės g. ir Liubeko g., Klaipėdoje detaliojo plano koncepcija.
Planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, plano rengėjas – UAB „Geometra”.
NUTARTA: Gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalų teritorijos, ribojamos Jūrininkų pr., Šilutės pl., Smiltelės g. ir Liubeko g., Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai pritarti su pastabomis:
- Peržiūrėti teritorijos plėtros vizijas – įvertinant plėtros galimybes ir sukuriant aiškesnę teritorijos plėtros programą.
- Peržiūrėti ryšių – pėsčiųjų ir dviračių takų jungtis su „Sąjūdžio“ parku ir kitomis bendro naudojimo teritorijomis.
- Numatyti teritorijai reikalingą viešos erdvės poreikį, dydį, vietą.
- Įvertinus poreikius – numatyti daugiau galimybių automobilių parkavimo vietų įrengimui.
- Nustatyti konkrečius reglamentus pastatų renovacijai.
- Peržiūrėti komercinės paskirties sklypų (Nr.126 ir 146), esančių palei Šilutės plentą, reglamentus.
Nutarimo_protokolas: f29a_09_KMSA_koncepcija_Jurininku (PDF)
Posėdis įvyko 2013-07-04, 15 val.
SVARSTYTA:
2. Teritorijos tarp Senosios Smiltelės g., Marių g., Skirvytės g., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ribos, Upelio g. ir Minijos g., Klaipėdoje detaliojo plano koncepcija.
Planavimo organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, plano rengėjas – UAB „Geometra”.
NUTARTA: Teritorijos tarp Senosios Smiltelės g., Marių g., Skirvytės g., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ribos, Upelio g. ir Minijos g., Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai nepritarti su pastabomis:
- Nėra aiškios teritorijos plėtros vizijos – neįvertintos plėtros galimybės.
- Peržiūrėti garažų poreikį planuojamoje ir gretimose teritorijose ir įvertinti reikalingą jiems skiriamos teritorijos dydį.
- Pramonės ir sandėliavimo, bei infrastruktūros objektų (garažų) teritorijose numatyti konversijos teritorijas.
- Peržiūrėti ryšių – gatvių, privažiavimų, takų, priėjimų prie vandens sistemą.
- Numatyti teritorijai reikalingą viešos erdvės poreikį, dydį, vietą.
- Teritorijos centre esantį rekreacinės paskirties sklypą (sklypo Nr.44) neatskirti nuo vandens gatve.
Nutarimo_protokolas: 110a_09_KMSA_koncepcija_Smilteles (PDF)
Posėdis įvyko 2013-07-04, 15 val.
SVARSTYTA:
3. Daugiabučio gyvenamojo namo Jaunystės g. 4A, Klaipėdoje, statybos techninis projektas.
Projektuotojas – UAB „Archko“, užsakovas – K.Šliauderio IĮ.
NUTARTA: Susipažinę su Daugiabučio gyvenamojo namo Jaunystės g. 4A, Klaipėdoje, statybos techniniu projektu, ekspertai išsakė pastabas:
- Nepriimtina pasirinkta pastato stilistika.
- Gryninat pastato stilistiką padaryti jį draugišką aplinkai.
- Mažinti pastato programą, keliant projektuojamų butų kokybę.
2013 m. liepos 18 d., 15 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10, Klaipėda)
PROGRAMA
14.30 -15.00 – Dalyvių registracija.
15.00 – 16.00 – Vėdinamų fasadų įvairovės pristatymas. Viktorija Girgždienė EXTERUS.
16.00 – 16.30 – Diskusijos.
Seminaro dalyviams bus suteikta informacija apie unikalius produktus, jų autentiką bei galimybes architektūroje.
Naujiena: karkaso sistema energetiškai efektyviems namams. Pati ploniausia šiltinimo sistema Europoje UWB=0,01W/(m2K).
Varis, aliuminio žaliuzės, cinkas, HPL plokštės, keraminės plokštės bei stiklo pluoštu armuotos betono plokštės.
Apie dalyvavimą seminare prašome patvirtinti iki liepos 17 d. 17 val. el. paštu info@exterus.lt
