KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)
Š.m. birželio 21-22 dienomis renginių ciklą „Klaipėdos architektūra“ tęsia kūrybinės dirbtuvės bei architektų paskaitos [ne tik] moksleiviams.
ARCHITEKTŲ PASKAITOS [NE TIK] MOKSLEIVIAMS
Populiaraus AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms) projekto metu Lietuvos mokyklose skaitytą paskaitą “Architekto kūrybos principai” skaitys architektas Mantas Daukšys.
Daugiau informacijos apie renginius www.architektams.lt
Kviečiame dalyvauti.
Šiemet kasmetinę parodą keičia renginių ciklas „Klaipėdos architektūra”. Tai ir pirmoji architektūros paroda Klaipėdos parodinėje erdvėje per pastarąjį dešimtmetį. Viename iš parodos projektų – video interviu užfiksuotos dvylikos uostamiestyje dirbančių įvairių kartų architektų mintys ir klausimai parodos lankytojams. Siekiant kiek įmanoma plačiau pristatyti Klaipėdoje kuriančius architektus parodoje pateikiami ne tik praėjusių metų realizuoti architektūros darbai ir parengtos projektų vizijos Klaipėdoje, bet ir klaipėdiečių darbai kituose Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose. Taipogi ekspozicijoje pristatomi ir Lietuvos architektūros aukštųjų mokyklų studentų darbai Klaipėdos miesto “aktualiausioms” vietoms. Parodą liepos 1d. papildys intriguojančio “Pats sau architektas” foto konkurso darbų ekspozicija. Taip pat laukia tarpdisciplininė mokslinė konferencija, kino filmų peržiūros, AKIM projekto paskaitos ir kiti renginiai.
Birželio 14 d. 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma paroda veiks iki liepos 21 d.
Renginių plakatas
” Tvorų įvairovė „
Parodos – konkurso tikslas – skatinti visuomenės domėjimąsi architektūros sritimi. Tarptautinės architektų dienos proga šventės organizatoriai kviečia pristatyti radikaliausius pasiekimus architektūros srityje, kurie supažindintų su Lietuvos tvorų įvairove.
Tvorų tvėrimo istorija siekia žmonijos vystymosi pradžią, kur tarp visų kitų tvorų funkcijų, viena iš pagrindinių buvo apsauga. Taip pat tvoros turėjo svarbią reikšmę vystant žemdirbystę, ugdant kultūrinį privačios nuosavybės supratimą. Mokslininkai teigia, kad civilizacijos istorija yra tampriai susijusi su tvorų istorija ir tvoros kultūrinė prasmė yra nemenkesnė nei fizinė (laikyti kažką vienoje ar kitoje tvoros pusėje). Civilizacijų istorija kalba apie žemdirbystę, šeimą bei nuosavybę, kieno vystymuisi didelės įtakos turėjo tvoros.
Pradėjus orientuotis į ilgalaikį žemės dirbimą bei rūpintis žeme, žemės sklypai buvo pradėti tverti tvoromis. Filosofas Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau) rašė: “Pirmasis žmogus, kuris aptvėręs gabalėlį žemės pasakė: „Čia mano“ ir rado pakankamai naivių žmonių, kad juo patikėtų, tas žmogus buvo tikrasis pilietinės bendruomenės atradėjas“.
Kviečiame fotografijomis supažindinti visuomenę su savo atradimais. Tai gali būti pačios įvairiausios tvoros ir jų elementai – viskas, kur galima įžvelgti architektūrinės kūrybos ženklų. Konkurso tikslas iš pateiktų fotografijų išrinkti:
- Originaliausią tvorą (Lietuvoje).
- Keisčiausią tvorą (Lietuvoje).
- Geriausią fotografiją su tvorą (Lietuvoje).
Darbai privalo būti pateikti abiem žemiau nurodytais būdais:
- Medžiaga pateikiama skaitmeniniu JPG formatu , nuotraukos dydis 1600 x 1200 pikselių, nuotraukos raiška 150 DPI.Medžiagos komponavimas – viena horizontali nuotrauka.
- Medžiaga pateikiama talpinimui į Internetą (balsavimui) atskiromis nuotraukomis (failo pavadinime nurodant fotografijos autorių _ vietovę (miestą)).
- Pateikiamos medžiagos kiekis neribojamas.
Terminai: Medžiaga siunčiama ZIP formatu 15 MB dydžio, el.p. archsajunga@architektams.lt iki 2012 06 28 – 12val.
Prizai: Nugalėtojų lauks rėmėjų įsteigti prizai, kurie bus įteikti architektų dienų renginyje Klaipėdoje liepos 1d.
Labai kviečiame dalyvaut ir nugalėt.
Balsuoti už Originaliausią tvorą galite čia
Uostamiesčio gyventojai, architektai, istorikai ir kiti specialistai jau ketvirtąjį kartą diskutavo apie Klaipėdos Atgimimo aikštės likimą. Šį sykį į diskusiją pakviestas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjas Algis Vyšniūnas. Su Klaipėdiečiais patirtimi dalinosi ir Šiaulių architektas Vytenis Rudokas.
Pastarasis pasakojo su kokiais sunkumais teko susidurti rengiant Šiaulių pagrindinės „Prisikėlimo” aikštės pertvarkymo planus.
Anot architekto, didžiausius konfliktus Šiauliuose sukėlė nuomonių ir interesų gausa bei žmonių nesupratingumas.
„Stengėmės sukurti polifunkcinę aikštę, kurioje savo vietą rastų visi, tačiau susikalbėti su žmonėmis buvo praktiškai neįmanoma. Pasipylė emocijų banga, žmonės paprasčiausiai nesuvokė, kas yra kas. Garantuoju, kad tą pačią problemą turi ir Klaipėda. Dėl to aikštėje po įvairių politinių sprendimų išdygo banko pastatas ir sugriovė visas vertybes, kurias reikėjo puoselėti. Tai tik parodo, kad nepamatuotos emocijos viską griauna. Reikia kalbėti argumentuotai, sulaukti socialinio užsakymo ir pasitikėti specialistų sprendimais”, – sakė V. Rudokas.
Žiūrėti kaip į erdvę
A. Vyšniūnas stebėjosi Klaipėdos neapsisprendimu.
„Apie ką mes kalbame? Ar norime atstatyti buvusius pastatus, ar įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o gal muzikinį teatrą ar rotušę, o galbūt užtektų tik sutvarkyti aplinką? Ar yra nors vienas tvirtas atsakymas? Kitas klausimas – nuo kurio momento mes pradedame skaičiuoti vertybes – nuo bastiono, o gal Lenino paminklo? Kas ir kokiu pagrindu apskritai pradėjo kelti šį klausimą? Ar jūs žinot? Kas pasakė, kad čia yra negerai, ir kas yra negerai – Lenino kvapas ar kas?” – klausimais klaipėdiečius apibėrė urbanistikos specialistas.
A. Vyšniūnas linkėjo Klaipėdos specialistams į Atgimimo aikštę žiūrėti ne kaip į sklypą ar kvartalą, o kaip į erdvę. Jo teigimu, Klaipėdoje egzistuoja fundamentalių tiesų nematymas – pamirštama erdvinė dimensija, į viską žiūrima tik kaip į namus ar sklypus.
„Beveik visi pasaulio miestai turi parengę specialų modelį, kuriame numatomas mastas, užstatymas ir kiti svarbūs dalykai, reglamentuojamas erdvių procentas.
Ar Klaipėda yra tokį dalyką padariusi? O jūs skubate naikinti erdvę, net nežinodami, ar jų mieste yra pakankamai. Ir ta pati aikštė turi erdvines jungtis su kitomis vietomis. Pirmiausia reikia numatyti tai, o ne galvoti apie aikštės funkciją”, – sakė A. Vyšniūnas.
Svarbiausia ne dydis
Profesoriaus teigimu, kalbos, jog Atgimimo aikštė yra per didelė ir būtent todėl nejauki, yra iš piršto laužtos. Pasak A. Vyšniūno, Atgimimo aikštė yra gerokai mažesnė už kitų Lietuvos miestų aikštes.
„Svarbiausia ne dydis, o formatas. Niekas neprojektuoja perimetrinių aikščių. Reikia sutvarkyti Atgimimo aikštės kraštines, padaryti įėjimą ir viskas bus gerai. Negalima skubėti jos užstatyti vien dėl to, jog kažkada čia buvo tokia ar anokia užstatymo linija”, – teigė A. Vyšniūnas.
Pasak urbanistikos specialisto, aikštė yra upės ir senamiesčio apsaugos elementas. Ji ir kitoje senamiesčio pusėje, šalia senojo turgaus, esanti aikštė esą sudaro senamiesčio apsaugos šliuzą, kurį būtina išsaugoti.
„Atgimimo aikštės problemą apsvarsčiau ir su savo studentais. Yra įdomių idėjų, kaip aikštę „nutempti” iki upės bei gražiai sujungti su Muzikiniu teatru. Kodėl neapsvarsčius tokios idėjos?” – klausė Urbanistikos katedros vedėjas.
Anot jo, tik sutvarkius aikštės perimetrą galima pradėti galvoti apie jos funkciją, esą po to galima joje įkurti ir žaliąsias erdves, ir pramogas, ir kitokias funkcijas atliekančius dalykus.
„Architektūrinis konkursas, ko gero, būtų geriausia išeitis. Nereikia skubotų sprendimų. Tačiau, ko gero, politikai turi suformuluoti užsakymą. Ką daryti, jei nežinot ko prašyti? Prašykit idėjų. Surenkite tokį konkursą. Juk Klaipėdoje yra Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas bei Klaipėdos universiteto Urbanistikos, architektūros ir dizaino centras „Baltijos kraštovaizdžiai”. Kreipkitės į šitą „chebrą”, tegul susirungia ir parodo, ką gali”, – siūlė A. Vyšniūnas.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
LASKAO informacija: prof. Algis Vyšniūnas nėra VGTU Urbanistikos katedros vedėjas.
Jungtinė etikos komisija, sudaryta iš Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos išnagrinėjo LAS narių D. Trainausko ir D. Baliukevičiaus prašymą LAS etikos komisijai, kuriame buvo klausiama, ar architektas K. Pempė nepažeidė profesinės etikos pasirašydamas sutartį ir pateikdamas projektinius pasiūlymus VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybai, prieš tai neinformavęs Pašilaičių parapinės bažnyčios Vilniuje architektūrinių pasiūlymų konkursą laimėjusios autorių grupės, taip pat LAS ir LAR nario Kęstučio Pempės prašymą LAR profesinės etikos tarybai, kuriame buvo prašoma paaiškinti, ar jo paties elgesys minėtoje situacijoje galėjo prieštarauti profesinės etikos nuostatoms.
Prašymus svarsčiusią Jungtinę etikos komisiją sudarė LAS etikos komisijos nariai L. Vaitys, A. Mačiulis, K. Česnauskas, LAS etikos komisijos ir LAR profesinės etikos tarybos narys S. Juškys, LAR profesinės etikos tarybos nariai L. Tuleikis, T. Paulauskas, T. Mazūras, D. Bakšienė, L. Janušaitienė, G. Pamerneckis. LAS etikos tarybos narys K. Kisielius dėl darbo santykių su K. Pempe nuo svarstymo nusišalino. LAR profesinės etikos tarybos narė D. Bakšienė svarstyme dalyvavo, tačiau dėl darbo ir asmeninių santykių su abiem prašymus pateikusiomis pusėmis nuo sprendimo priėmimo (balsavimo) nusišalino.
Komisija pažymėjo, kad nei LAS etikos komisija, nei LAR profesinės etikos taryba nėra įpareigotos svarstyti architekto, kaip žmogaus, vidinės etikos ir moralės, kurios lygmenys pas kiekvieną yra skirtingi ir kiekvienas sprendžia, koks asmeninės etikos ir moralės lygmuo yra jam priimtinas (kol tai nepažeidžia kito žmogaus teisių). Architekto profesinės etikos lygmenį nustato architektų tarpusavio sutarimu patvirtinti profesinės etikos kodeksai, įtvirtinantys vienodą profesinio elgesio standartą, kurio visi architektūrine veikla užsiimantys asmenys, įgydami architekto kvalifikaciją ar įstodami į tam tikrą architektų asociaciją įsipareigoja laikytis. Visi Lietuvoje atestuoti architektai yra įsipareigoję laikytis Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso, LAR nariai – Architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso (atitinkančio minėtą Europos kodeksą), o LAS nariai – papildomai ir Architekto profesijos etinių principų. Architekto veiklos ir elgesio atitikimą nurodytų dokumentų nuostatoms ir nagrinėja LAS etikos komisija bei LAS profesinės etikos taryba.
Jungtinė etikos komisija, išnagrinėjusi svarstymui pateiktus dokumentus, išklausiusi architektų K. Pempės ir D. Baliukevičiaus paaiškinimus (VšĮ Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos atstovas į posėdį neatvyko) ir remdamasi išnagrinėtomis aplinkybėmis bei minėtų profesinę etiką apibrėžiančių dokumentų nuostatomis, pripažino, kad įgyvendinęs šiuose dokumentuose įtvirtintą informavimo pareigą, architektas Kęstutis Pempė turėjo teisę rengti ir teikti Užsakovui bažnyčios Pašilaičiuose architektūrinius pasiūlymus.
Tačiau atsižvelgdama į tai, kad K. Pempė, žinodamas apie įvykusį Konkursą ir jo laimėtojus, taip pat žinodamas, kad su laimėtojais gali būti vykdomos derybos, bet neturėdamas duomenų, kad laimėtojai yra informuoti apie derybų atsisakymą, prieš pradėdamas pasiūlymų rengimą nesusisiekė su Konkursą laimėjusia ir su Užsakovu ryšius tebepalaikančia autorių grupe ir neinformavo jos apie ketinimą teikti architektūrinius pasiūlymus tam pačiam užsakovui dėl tos pačios paskirties ir apimties objekto toje pačioje vietoje, todėl Jungtinė etikos komisija balsų dauguma nusprendė, kad architektas Kęstutis Pempė pažeidė profesinės etikos nuostatas, įtvirtintas Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4.11 punkte Ir LAS patvirtintų Architekto profesijos etinių principų 6.1 punkte.
Reaguodama į architektų bei visos Lietuvos visuomenėje kilusių diskusijų ir nepasitenkinimų mastą bei įvertinusi susiklosčiusios situacijos įtaką architektų bendruomenės vieningumui, orumui bei visuomenės pagarbai architekto profesijai, Jungtinė etikos komisija savo sprendime taip pat pateikėrekomendacijas dėl tinkamo profesinę etiką nustatančių dokumentų aiškinimo ir taikymo.
Pilną komisijos sprendimo tekstą galite rasti čia.
Po praėjusiais metais vykusio architektų pasiirklavimo, šiemet architektų dienos išvakarėse kviečiame Architektus išbandyti jėgas akademinio irklavimo varžybose.
Pagrindinio prizo steigėjas: VELUX Lietuva, UAB
Vieta: Danės upė (nuo Pilies tilto iki Jono kalnelio įplaukos)
Distancija: apie 500 m.
Laikas: 2013 m. birželio 30d. 15:00 (sekmadienis)
Dalyviai: Architektai ir jų kolegos.
Komanda: 4 irkluotojai + vairininkas
Inventorius: Irklinės valtys „Gigai“ (žiūrėti čia)
Tęsdamas diskusiją dėl Atgimimo aikštės ateities, savo viziją „Atgimimo aikštė Klaipėdoje. Ką prisimename ir ko norime? “ pateiks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorius Algis Vyšniūnas. Diskusijoje taip pat dalyvaus Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės architektas Vytenis Rudokas, VGTU urbanistikos katedros magistrantai.
Diskusija vyks 2013-06-06, ketvirtadienį, 17.30 val. savivaldybės administracijoje (Liepų g. 11 II a. posėdžių salėje).
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Birželio 14 dieną 18.00 val. KKKC parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) rengiama paroda „Klaipėdos architektūra 2012”
Tai pirmoji architektūros paroda Klaipėdos parodinėje erdvėje per pastarąjį dešimtmetį. Parodos rengėjai teigia – architektūros diskursas turi grįžti į meno erdves. Nuo pragmatizme ir teisinėse normose užsistovėjusios architekto veiklos rezultatas praranda humanišką santykį su tuo kam jis ir skirtas – visuomene.
Tarptautinėje erdvėje architektūra niekada neprarado šio ryšio. Pagrininės tarptautinės architektūros parodos Venecijos, Roterdamo bienalės daugelį metų yra tapusios architektūrinės minties apsikeitimo židiniais tarp meno, mokslo, verslo žmonių besidominčiu kultūrine aplinka. Net atsitraukus nuo svarbių inžinerinio (architektūra=technologija), ekonominio (architektūra=finansinė invesicija) aspektų, architektūros diskurso erdvė išlieka plati.
Tokį temų ratą, iliustruotų architektų darbais, mintimis, stengiasi parodyti parodos rengėjai.
Architektūra plačiai ir netradiciškai
Video interviu užfiksuotos dvylikos uostamiestyje dirbančių įvairių kartų architektų mintys ir klausimai parodos lankytojams. Siekiant kiek įmanoma plačiau pristatyti Klaipėdoje kuriančius architektus parodoje pateikiami ne tik praėjusių metų realizuoti architektūros darbai ir parengtos projektų vizijos Klaipėdoje bet ir klaipėdiečių darbai kituose Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose. Taipogi ekspozicijoje pristatomi ir Lietuvos architektūros aukštųjų mokyklų studentų darbai Klaipėdos miesto “aktualiausioms” vietoms.
Parodą vyksiančią birželio 14 – liepos 21 papildys architektų paskaitos šeštadieniais skaitytos AKIM projekto metu Lietuvos mokyklose, kūrybinės dirbtuvės, kino filmų peržiūros, architektų profesinės šventės Liepos 1 d. renginiai.
Terra urbana. Urbanistų desantas Klaipėdoje – po Vilniaus dailės akademijos vėliava
Birželio 28 d. Klaipėdoje startuoja pirmoji tarpdalykinė mokslinė konferencija, skirta urbanistikai. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose susiburs ir pranešimus skaitys žymiausi Lietuvos urbanistai teoretikai ir praktikai, mokslininkai galės diskutuoti su meno žmonėmis. Konferencijoje visuomenei bus pristatyti naujausi Vilniaus dailės akademijos regioninės plėtros projektai – Klaipėdos fakultetas ir Urbanistikos, architektūros ir dizaino (UADI) institutas.
Šiuo kiekvienais metais planuojamu renginiu ketinama burti Lietuvos mokslininkų ir menininkų bendruomenę, dirbančią urbanistikos srityje ir besidominčia naujausiais architektūros, dizaino, istorijos, sociologijos ir kitų giminingų mokslo ir meno sričių tyrimais. Taip bus siekiama permąstyti susiklosčiusią Lietuvos miestų raidos sanklodą ir kartu plėtoti jau septintą dešimtmetį besitęsiančia urbanistinę kultūros tradiciją. Urbanistai kels Lietuvos miestams aktualiausias problemas ir siūlys kaip jas spręsti. Visuomenei ketinama pristatyti konferencijos pranešimus ir aktualiausias Lietuvos mokslininkų įžvalgas.
Simboliniu „Terra Urbana“ pavadinimu ketinama apmąstyti urbanistikos, planavimo ir miestų teorijos situaciją posovietinėje Lietuvoje. Kartu bus domimasi miestų raidos scenarijais ir urbanizacija vėlyvojo kapitalizmo sąlygomis. Nebus pamirštos ir Lietuvos miestų planavimo Sovietmečiu bei miesto viešųjų erdvių politikos, ekonomikos ir kultūros XXI-ąjame amžiuje temos. Ypatingas dėmesį ketinama kreipti į naujus reiškinius: įvykio visuomenę ir urbanistinę tinklaveiką. Šie aspektai bus nagrinėjami iš pasaulinės praktikos ir lietuviškos patirties pozicijų.
Organizatoriai į konferenciją kviečia humanitarinių mokslų darbuotojus ir studentus, taip pat kultūrinių ir kūrybinių industrijų atstovus. Urbanistikos klausimai turėtų būti itin aktualūs nekilnojamojo turto, miestų statybos ir inžinerijos verslo įmonėms, taip pat Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių darbuotojams, atsakingiems už miestų planavimą.
Paroda vyks iki 2013 07 21 d.
Organizatoriai:
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija,
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,
VDA Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas (UADI)
Klaipėdos savivaldybės iniciatyva tęsiama diskusija, kaip miestelėnai įsivaizduoja Atgimimo aikštės ateitį. Įvyko trečias susitikimas. Šį kartą aiškintasi, ar aikštė turėtų būti kultūros oazė, ar miesto parkas. Ginčytasi audringai, vos nekimbant vieni kitiems į atlapus. Tačiau bent jau dėl vieno dalyko diskusijos dalyviai tikrai sutarė – bet kuriuo atveju aikštė turi likti.
Ko gero, teisus architektas Edmundas Andrijauskas sakydamas, kad vis dėlto miesto politikai turi nuspręsti, ko miestui reikia šioje centrinėje, istorinėje ir prestižinėje dalyje, nes visi diskutuojantieji antklodę tempia į savo pusę ir vyrauja „cechinės pažiūros”.
Urbanistas, architektas Laimonas Bogušas klausė, ar turės būti laikomasi daugiau nei prieš dešimt metų patvirtinto ir, ko gero, jau gerokai pasenusio aikštės detaliojo plano. Tokiu atveju, pasak jo, liktų tik vienas erdvės variantas. Jo manymu, reikėtų skelbti urbanistinį konkursą ir aikštės erdvę formuoti iš naujo.
Architektams nesuprantama, kodėl žmonės bijo pastatų šioje vietoje. Jie kaip tik galėtų sutvarkyti Atgimimo aikštės, kuri šiuo metu yra „išskydusi”, kompoziciją. Pasak E. Andrijausko, ji tokia nepatraukli todėl, kad yra bent 5 kartus didesnė nei turėtų būti, ir pateikė pavyzdį: jeigu mokyklos sporto salėje bus pastatyti tik du foteliukai, televizorius ir galbūt dar fikusas, jos erdvė, kad ir kaip tie daiktai bus stumdomi, niekada nebus jauki.
Architektai įsivaizduoja, kad Atgimimo aikštė galėtų būti maždaug tokio paties dydžio kaip Teatro ir Lietuvininkų aikštės.
Architektas Aurimas Baužys siūlė surengti tarptautinį architektūrinį konkursą.
Klaipėdos miesto tarybos narė architektė Ramunė Staševičiūtė susitikimo metu supažindino susirinkusiuosius su tuo, ką mąstė ir ką projektavo architektai, dalyvavę konkurse dėl vietos Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui parinkimo, parodė maketus, kuriuos išsaugojo Muzikinis teatras. Savo nuomonės ji nepiršo ir sakė, kad kiekvienas iš keturių variantų savotiškai yra įdomus. Pasak jos, aišku tik viena, kad aikštę reikia tvarkyti ir ją keisti.
Jau susiformavusi ryški grupė, kuri norėtų, kad aikštėje būtų atstatyti gal ir ne visi, bet bent jau keli pastatai, buvę prieš karą, pavyzdžiui, kad ir Biržos pastatas. E. Andrijauskas gąsdino, kad tokiu atveju reikės iškirsti gal kokius 50 medžių.
Istorinių akcentų atkūrimo šalininkai, tarp kurių – ir istorikas Dainius Elertas, nesutinka su architektų siūlymu, kad galima įvairiais būdais pažymėti, jog čia buvo pastatai. D. Elertas kaip pavyzdį nurodė M. Mažvydo alėją, kurioje esą žmonės net neįsivaizduoja, ką reiškia tie akmeniniai kubai.
Ar reikia vietos piketams?
Buvo išsakyta nuomonė, kad uostamiestyje žmonės neturi kur susirinkti, padiskutuoti, netgi mitinguoti, piketuoti, paminėti reikšmingą datą ir t. t. ir kad ši aikštė šiam tikslui galėtų puikiausiai tikti. Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas suabejojo, nes į dabar vykstančius renginius miestelėnų ateina labai mažai.
Diskusijos metu kalbėta ir apie tai, kodėl prekybos centras „Akropolis” sutraukia žmonių srautus – jame jauki erdvė.
Kiti nusiminė, kad niekas nenori Atgimimo aikštėje gražaus ir jaukaus skvero ir mano, kad uostamiesčiui esą trūksta žaliųjų plotų, medžių, krūmų. Treti aiškino, kad centrinėje aikštėje niekam nereikalingi didžiuliai medžiai, kurių šaknys kilnoja trinkeles.
D. Elertas priminė, kad Klaipėda buvo sodų miestas, anot jo, sodas buvo ir Liepų gatvėje, o dabar Lietuvos uostamiestyje iš viso nebėra sodų. A. Baužys pažymėjo, kad sodai yra užrakinami, o reikėtų, kad aikštėje žmonės galėtų rinktis iki vėlumos.
Buvo išsakyta nuomonė, kad ne visi supranta architektų sumanymus žiūrėdami į jų maketus ar schemas. Pasak Arūno Trukano, jeigu klaipėdiečiai pamatytų kokį realesnį vaizdą, tarkime, labai gražaus pastato ar kokio kito objekto, jiems būtų lengviau apsispręsti.
Šiuo metu miestelėnų nuomonės kardinaliai skiriasi: vieniems dviračių takų per daug, kitiems per mažai, vieni nori proginės aikštės su paminklu Vydūnui, kiti – kasdieninės.
Buvusi gidė Janina Narijauskienė mano, kad jau dabar reikia panaikinti Atgimimo aikštėje visus tuos sovietinius kalnelius, ir ji kaip mat pasidarytų patrauklesnė. Girdėjosi replika, kad aikštė atgrasi todėl, jog žmonės neturi kur pasislėpti nuo saulės – reikia joje pavėsio, kad vėjai neužpūstų ir t. t.
Diskusija pasiekė apogėjų, kai J. Narijauskienė pasakė: „Ponai mielieji, pastatykit bent vieną modernų tualetą”, tada pasigirdo netgi plojimų ir replika: „Tualetas prestižiškiausioje miesto vietoje – nesąmonė.”
Atvyks profesorius su studentais
V. Čepas bandė užsirašyti, dėl ko diskutuotojai sutaria: aikštė turi būti, tik nežinia, kokio dydžio; joje turi būti kiek įmanoma daugiau žalumos, būtina galvoti apie jos funkcinį pritaikymą ir tai, kas sukurtų joje jaukumą, nes vien tik puikus sodas aikštės neišgelbėtų.
Vicemeras informavo, kad dar bus surengta diskusija su architektu, profesoriumi Algiu Vyšniūnu, gimusiu ir augusiu Klaipėdoje, kuris nėra abejingas savo gimtajam miestui. Jis ketina atvykti su savo studentais.
V. Čepo manymu, diskusijos gerai, bet kitais metais mes jau turėtume žinoti, ko iš tikrųjų norime. Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad ir prieš dešimt metų kalbėta šiuo klausimu, ir baiminosi, kad mums bediskutuojant gali praeiti dar keli dešimtmečiai.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Vakarų ekspresas 2013-05-24, Dalia BIKAUSKAITĖ.
