Atsisveikinti su Arūnu Mėčiumi galima Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios laidojimo namuose gegužės 27 d. nuo 18 val., gegužės 28d. ik 16 val.
Urna su A.Mėčiaus palaikais iš laidojimo namų išnešama gegužės 29d. (trečiadienį) 12 val., laidotuvės Lėbartų kapinėse.
Dėl netekties liūdi ir šeimą, draugus bei visus mylėjusius Arūną užjaučia Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė.
Kviečiame susipažinti su Klaipėdos kino teatrų architektūra bei istorija.
Ekskursija vyks Gegužės 17 d. (penktadienį).
Pradžia: 16.00
Vieta: Prie viešbučio „Old port”, Žvejų g.20
Trukmė: 3 val.
Būdas: Užsakytu autobusu
Aplankysime: Kultūros fabriką, Auroros, Vaidilos, Vaivos ir Baltijos kino teatrus.
Pabaiga: prie Biržos tilto
Šis renginys yra Klaipėdos kūrybinių industrijų festivalio IKRA SAVAITĖ 2013 dalis.
Daugiau informacijos apie IKRA SAVAITĖS 2013 renginius – www.creativeklaipeda.lt
Maloniai laukiame.
Klaipėdos miesto savivaldybė, tęsdama diskusijas apie galimus Atgimimo aikštės pokyčius, pakvietė klaipėdiečius į architekto Edmundo Andrijausko vizijos pristatymą „Naujoji rotušė Atgimimo aikštėje – nepamatuota ambicija ar miesto centro atkūrimas?”.
Nors miestelėnų šiame renginyje pasirodė vos vienas kitas, tarp susirinkusių architektų, urbanistų bei kitų profesionalų kilo nemenkų diskusijų.
Anot E. Andrijausko, nors prieš keliolika metų buvo paskelbtas konkursas, ieškantis sprendimų Atgimimo aikštei, tačiau jis turėjo nemenkų trūkumų. Pats didžiausias – nebuvo socialinio užsakymo. Buvo prašoma tiesiog padaryti ką nors. E. Andrijausko manymu, šį kartą tos pačios klaidos kartoti nereikėtų. Šiuo metu taip pat šnekama, kad su aikšte reikia kažką daryti, tačiau niekaip neapsisprendžiama, ką. Architekto teigimu, reikia labai atidžiai išsirinkti reikalingiausią variantą ir tik tada galvoti apie jo vykdymą.
Atkurtų pusiausvyrą
Architektas pristatė vieną iš galimų Atgimimo aikštės keitimo idėjų – čia, šalia senosios miesto rotušės Danės gatvėje, statyti naująjį rotušės pastatą, į kurį galėtų persikelti miesto savivaldybė, mat esą dabartiniame pastate Liepų gatvėje dirbti yra praktiškai neįmanoma.
E. Andrijausko manymu, naujosios rotušės statymas Atgimimo aikštėje būtų puikus sprendimas. Jis padėtų suformuoti tikrąjį miesto centrą, kurio dabar nėra. Be to, rotušei numatoma vieta yra ypatingoje vizualinėje sankirtoje, todėl žvelgiant iš įvairių pusių čia kažko trūksta.
„Teritoriją, nepaisant visų naikinimų, visada buvo bandoma atstatyti, nes čia natūraliai formavosi miesto centras. Todėl naujojo rotušės pastato statymas ir galbūt biržos pastato atstatymas būtų visai logiškas žingsnis. Tačiau šiuos pastatus reikia statyti tik esant poreikiui, kitaip tariant, socialiniam užsakymui, nes tik dėl grožio jų niekam nereikia. Šalia jau esančio rotušės pastato pastačius naująjį ir galbūt atstačius biržos pastatą Atgimimo aikštė taptų gana proporcinga”, – sakė E. Andrijauskas.
Reikia politinio sprendimo
Tiesa, architektas pabrėžė, jog jei būtų pasirinkta statyti naująją rotušę, reikėtų labai gerai apgalvoti tai, kokia ji bus. E. Andrijausko manymu, niekam nereikalinga tokia rotušė, kokia šiuo metu yra miesto savivaldybės administracija Liepų gatvėje – nepatogi, uždara, atskirta nuo miestiečių.
„Tai turi būti gyvas darinys. Pavyzdžiui, pirmąjį aukštą galima būtų padaryti atvirą, tarsi aikštės tęsinį. Jis galėtų veikti ir po darbo valandų bei švenčių dienomis, žmonės jame galėtų be jokių apribojimų lankytis, – galimą variantą apibūdino specialistas. – Posovietinėse šalyse tendencija aikštėse statyti miesto rotušes yra gan gaji. Nes įprastai savivaldybių pastatai yra panašūs į mūsų. Vienaip ar kitaip, pirmasis žingsnis turi būti politinis apsisprendimas.”
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tikino, jog reikalai politiniame lygmenyje jau yra šiek tiek pajudėję. Visi variantai, suformuoti specialioje darbo grupėje, jau nukeliavo ir iki savivaldybės Strateginės plėtros grupės. Joje nuspręsta, jog aikštės raidos programa pirmiausia turi būti svarstoma savivaldybės Tarybos kolegijoje. Būtent joje ir turėtų būti apsispręsta ir dėl formuojamo socialinio užsakymo.
Mero pavaduotojo Vytauto Čepo manymu, kol bus apsispręsta dėl Atgimimo aikštės likimo, reikia išardyti dabar joje esančias granitines plokštes ir plotus užsodinti žaluma.
Savivaldybei ar visuomenei?
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius stebėjosi, kodėl miesto politikai aiškiai neatsiklausia miestelėnų nuomonės, o visuotinėje apklausoje formuoja klausimą tik apie galimybę po Atgimimo aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. A. Šulcas tikino, jog tokią klausimo formą patarė pasirinkti sociologai.
Architektas Romas Gailius pastebėjo, jog apie naujosios rotušės statybas Atgimimo aikštėje kalbama gana tvirtai, tačiau tokia pozicija viešumoje nėra aiškiai deklaruojama.
„Tuomet mes turime apsispręsti, kam šią aikštę skiriame – savivaldybei ar visuomenei”, – ragino R. Gailius.
Miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė priminė, jog savivalda taip pat turėtų būti gerbiama, nes savivaldybės darbuotojai būtent visuomenei ir tarnauja.
Informacija
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija gegužės 6-9 d. vykdė architektų apklausą ir kvietė pasisakyti už vieną iš 4 pasiūlytų aikštės vystymo alternatyvų arba teikti savo pasiūlymą.
42,3 proc. apklaustų architektų mano, kad 1998 m. vykusio architektūrinio konkurso pagrindu parengto ir patvirtinto aikštės detaliojo plano teiginiai nėra įtikinami. Jų nuomone, reikia nustatyti miesto centrinės dalies urbanistinės architektūrinės kokybės vertinimo kriterijus ir jų pagrindu organizuoti naują konkursą.
30,8 proc. manė, jog patvirtinto detaliojo plano sprendinių rėmuose reikia organizuoti aikštėje numatytų statinių architektūros konkursą, kurio pagrindu gali būti tikslinami suplanuoto tvarkymo parametrai.
15,4 proc. yra įsitikinę, kad apsisprendimą dėl patvirtinto plano sprendinių realizavimo reikia atidėti ateičiai, o dabar aikštę reikia tiesiog sutvarkyti aplinkos dizaino elementais.
Nė vienas iš architektų nemanė, kad patvirtinto detaliojo plano sprendinius, numatančius aikštės dalies užstatymą pastatais, galima pradėti realizuoti be esminių keitimų.
Martyno VAINORIAUS nuotr.
Vakarų ekspresas 2013-05-12, Eglė Piekienė.
Kviečiame dalyvauti architektų teniso turnyre 2013
Birželio 29-30 d., Ąžuolyno teniso kortuose, Sporto g. 3, Kaune.
Dalyvių registracija vyks iki birželio 14 d. el. paštu kristina@dsarchitektai.lt arba tel. 8 685 28361
Užsiregistravusiems dalyviams bus pateikta išsamesnė informacija bei turnyro nuostatai.
.jpg)
Šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl Klaipėdos Atgimimo aikštės vystymo perspektyvų. Pagrindinės miesto aikštės transformacija yra didelis iššūkis miesto politikams, administratoriams, specialistams, miesto bendruomenei. 1998 m. vykusio architektūrinio konkurso pagrindu buvo parengtas ir patvirtintas detalusis planas, tačiau platesnės profesionalų diskusijos dėl plano įgyvendinimo nebuvo surengta.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) norėdama užfiksuoti dabar esančias architektų nuomones šiuo klausimu, gegužės 6 – 9 d. vykdė architektų apklausą ir kvietė pasisakyt už vieną iš 4 pasiūlytų aikštės vystymo alternatyvų arba teikti savo pasiūlymą.
Apklausos rezultatai:
Kuriai Klaipėdos Atgimimo aikštės vystymo perspektyvai pritariate ?
|
Atsakymo variantai |
Santykis |
|
1. Patvirtinto detaliojo plano sprendinius, numatančius aikštės dalies užstatymą pastatais, galima pradėti realizuoti be esminių keitimų. |
0.0% |
|
2. Patvirtinto detaliojo plano sprendinių rėmuose reikalinga organizuoti aikštėje numatytų statinių architektūros konkursą, kurio pagrindu gali būti tikslinami suplanuoto tvarkymo parametrai. |
30.8% |
|
3. Naujas konkursas nereikalingas, apsisprendimą dėl patvirtinto plano sprendinių realizavimo atidėti ateičiai. Aikštę šiame etape sutvarkyti aplinkos dizaino elementais. |
15.4% |
|
4. Detalaus plano teiginiai nėra įtikinantys. Reikalinga nustatyti miesto centrinės dalies urbanistinės architektūrinės kokybės vertinimo kriterijus, patvirtintų kriterijų pagrindu organizuoti naują konkursą, kuris patikrintų galiojančio detaliojo plano urbanistinius teiginius bei išnagrinėtų galimas alternatyvas. |
42.3% |
|
5.Turiu geresnį pasiūlymą |
11.5% |
|
Pasiūlymai: |
|
- Jokių naujų konkursų ar „kriterijų” paieškų. Reikia nebediskutuoti, nebegriauti, o tvarkyti aikštę. Aikštės proporcijas savo laiku suformavo architektai G. Tiškus (Klaipėdos miesto garbės pilietis) ir V. Čekanauskas. Patvirtinto detaliojo plano sprendiniai nebeatitinka dabar galiojančios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 23 str. reikalavimų.
- Urbanistinio – architektūrinio konkurso metu kurti miesto centrą su nauju savivaldybės pastatu (muzikinio teatro vietoje), rotušės aikšte bei nauja miesto centro transporto schema, nutraukiant eismą tarp Tiltų ir H.Manto gatvių. Aikštė turi tapti miesto centru skirtu žmonėms, o ne tranzitine erdve
- Balsuočiau už 4-tą variantą, tačiau būtų galima iš dalies realizuoti patvirtinto detaliojo plano sprendinius, nestatant pastatų grupės palei H. Manto g. (S19). Ši pastatų grupė pilnai neišspendžia autentiškojo užstatymo atkūrimo problemos, greta esančiam aukštybiniam pastatui paliekama per mažai erdvės „kvėpuoti”.
- Aikštės užstatymas būtų pateisinamas tik tuo atveju, jei būtų atkuriamas 1940 metų vaizdas, atstatomi senieji pastatai (tame sk. biržos pastatas) .
- Blogiausias urbanistinis sprendimas butu ten statyti valdininkams nauja pastatą.Merija reikia iškelti į urbanistiškai labai reikalaujančią atnaujinimo zona-krantine prie buvusio Sirijaus.Vidury miesto turime upę be prieigų, bet su puikiais privažiavimais.
- 1. 2000-07-05 tarybos sprendimu Nr. 64 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai iš esmės neatitinka šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio reikalavimų: jame nėra 6 iš 8 nustatytų dabar privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo rodiklių – pradedant nuo leistino pastatų aukščio, leistino žemės sklypo užstatymo tankumo, leistino sklypo užstatymo intensyvumo, statinių statybos zonos.
- Reikia tarptautinio urbanistinio konkurso.
- Aikštės ateities perspektyvą spręsti atsižvelgiant į sprendimus dėl muzikinio teatro ir Bastionų tilto. Esamas detalusis planas tam nemaišo, bet ir nepadeda ieškant kompleksinio varianto.
- Įrengti skverą, ne – užstatymui
• Ekonomikos integralumas per vertės kūrimo tinklų plėtrą; mažų, imlių žinioms verslo įmonių įsiliejimas į tarptautines vertės kūrimo grandis, ypač Šiaurės ir Baltijos valstybių regione (integruotus mokslo, verslo, meno ir studijų centrus – slėnius, klasterius ir kt.);
Konferencija nemokama
Renginio programą rasite čia
Registracija būtina ! Kviečiame registruotis šiuo adresu: http://goo.gl/icRL4
Jau tradiciniu tampantis konkursas ,,Mano EKOnamai“ architektus, projektuotojus vėl kviečia semtis žinių seminaruose ir aktyviai dalyvauti draugiško aplinkai bei energiškai taupaus būsto kūrimo konkurse.
Pirmieji šių metų konkursui skirti seminarai vyks: gegužės 15 d. Vilniuje, gegužės 22 d. Kaune, gegužės 29 d.- Klaipėdoje.
Seminarų programos sudarytos atsižvelgiant į architektų išreikštus pageidavimus bei bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, asociacijomis, mokslo centrais. Jų metu architektams ir projektuotojams bus įteikiamos konkurso ,,Mano EKOnamai‘13“ sąlygos ir sklypų, kuriuose vyks projektavimas, aprašymai.
Kaip ir pernai, birželio mėn. konkurso organizatoriai pakvies į išvažiuojamąjį seminarą, kurio metu bus lankomi sklypai bei objektai.
Iki pat rugsėjo mėn. vidurio konkurso dalyviai kurs draugiško ir energiškai taupaus būsto projektus.
Kviečiame į seminarus ir dalyvauti konkurse.
Prisegame aprašymą.
Seminarų programos ir registracijos nuorodos yra ir čia:
http://www.interjeras.lt/eko_centras
http://manoekonamai.lt/index.php/renginiaimokymai/
Virgilija Butkovskienė
El. p. virgilija@interjeras.lt
Tel. 8 662 36 137
www.manoekonamai.lt
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdanti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-04-R „Teritorinio planavimo dokumentų rengimas, II etapas“, pradeda rengti keturių teritorijų detaliuosius planus. Detaliųjų planų rengimas finansuojamas Europos socialinio fondo (85%) bei Savivaldybės biudžeto (15%) lėšomis. Šių planų rengėjai bus parinkti atviro projekto konkurso būdu. Projekto konkursas bus vykdomas kaip detaliojo plano rengimo paslaugos pirkimo dalis, kai nustačius geriausią planą (projektą), konkurso laimėtojas bus kviečiamas dalyvauti neskelbiamose derybose dėl detaliojo plano parengimo.
Siekdama supažindinti visuomenę, teritorijų planavimo specialistus ir architektus su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos planuojamomis teritorijomis, sulaukti pasiūlymų rengiamiems planams, supažindinti planuotojus su planavimo tikslais, sulaukti daugiau pasiūlymų projektų konkursuose ir tokiu būdu siekti subalansuotos architektūrinės ir urbanistinės aplinkos sukūrimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija inicijuoja Medelyno teritorijos detaliojo plano projekto konkurso aptarimą.
Diskusijos metu bus aptariama planuojama teritorija ir jos planavimo tikslai, taip pat atstovai iš VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (nacionalinis projekto koordinatorius) ir VGTU urbanistikos katedros (mokymų urbanistams rengėjas) pristatys Plan ZEN projektą.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, bendradarbiaudama su Klaipėdos miesto savivaldybe, kviečia į aptarimą-diskusiją, kuri vyks š.m. gegužės 9d. 15 val. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III aukštas).
Kviečiame dalyvauti.
LASKAO architektų klubas kviečia dalyvauti renginyje, kuris yra įtrauktas į Lietuvos dizaino savaitės programą. Vakaro metu bus pristatytas Vilniaus dailės akademijos (VDA) urbanistikos, dizaino ir architektūros institutas UADI, bei VDA rengiama Urbanistinio projektavimo studijų programa.
Renginys vyks š.m. gegužės 10d. 17-19 val. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos būstinėje (Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda).
Dizaino savaitės renginių programa 
Vienas svarbiausių ir presižiškiausių architektūros apdovanojimų – Europos architektūros / Mies van der Rohe apdovanojimas šiemet atiteko “Harpa” koncertų salės ir konferencijos centro Reikjavike, Islandijoje, architektams “Henning Larsen Architects”, “Batteríið Architects” ir‘Studio Olafur Eliasson”.
Pasak vertinimo komisijos, pastatas įkvėpė gyvybės Reikjaviko uosto teritorijai ir įjungė uosto rajoną į miesto struktūrą.
Dėl 2013 metų prizo varžėsi 5 komisijos atrinkti finaninkai.
Jaunojo architekto (The Emerging architect) prizas bus įteiktas Maríai Langaritai ir Víktorui Navarrouž jų suprojektuotą Nave de Música Matadero (Red Bull muzikos akademiją) Madride, Ispanijoje.
Laikinas pastatas, skirtas muzikos festivaliui, buvo suręstas tik per du mėnesius XX a. pradžios sandėlių komplekse Madride. Pasak žiuri, Akademija puikiai atitiko renginio poreikius ir tuo pačiu tapo muzikantų bendros kūrybos ir muzikinių tyrimų vieta.
Konkurso organizatoriai gavo 335 paraiškas iš 37 Europos šalių. Finalininkus atrinko specialistų komisija.
Lietuvą konkurse šiemet atstovavo 7 darbai.
Daugiau apie Mies van der Rohe 2013 konkursą LAS tinklapyje.
www.architektusajunga.lt informacija
