Jos architektūra tokia pat stulbinanti kaip ir jos pačios išvaizda. Net ir pokalbio metu garsioji prancūzų architektė Odile Decq nustato aiškią savo poziciją ir ragina jaunuosius architektus būti drąsesniems jų darbuose. Pokalbyje sužinosime apie jos vieną iš naujesnių darbų – Palais Garnier pastate restauruotą restoraną L’Opera bei apie jos požiūrį į architektūrą bei kūrybą.
„Jaunoji karta netiki tuo, jog būtent jie turi statyti ateitį. Jiems sugrąžinti šį tikėjimą yra mano, kaip Docentės, pagrindinė užduotis. Jaunieji architektūros studentai ar studentės nesiryžta tikėti, jog ateitis dėka jų gali tapti geresnė. Jie nedrįsta įsivaizduoti, jog ateitis gali būti geresnė nei praeitis. Šitas pesimistinis nusiteikimas man, kaip docentei, kelia didelį nerimą. Su tuo aš kovoju kiekvieną dieną ir mano pagrindinė pareiga studentams įrodyti, jog pasaulį galima padaryti gražesniu ir geresniu” dėsto mintis Odile Decq.
Praėjusį rudenį jūs buvote pakviesta skaityti pranešimą Milano „November Conferences” konferencijoje. Kokius prisiminimus jūs iš ten parsivežėte?
Odile Decq: Nuo 1992 iki 2007 metų dėsčiau École Spéciale d’Architecture mokykloje ir mano dėstymo metų pabaigoje buvau galiausiai išrinkta tos mokyklos direktore. Tik praeitų metų vasarą pasitraukiau nuo aktyvaus universitetinio gyvenimo. Todėl buvo puiku ir vėl stovėti prieš jaunų žmonių auditoriją Milane. Viskas buvo puikiai suorganizuota ir aš be galo džiaugiuosi tuo, jog tiek jaunų žmonių susirinko išklausyti mano pranešimo.
Kuo jus žavi dėstytojavimas?
Odile Decq: Man labai svarbu pastoviai bendrauti su jaunais žmonėmis ir tuo pačiu juos mokyti tapti gerais architektais. Mano biure aš taip pat visada esu apsupta jaunų žmonių. Šitas aplinkos pasikeitimas yra labai svarbus man ir mano darbui.
Koks yra didžiausias įššūkis, kuris galioja jaunajai architektų kartai?
Odile Decq: Jaunoji karta netiki tuo, jog būtent jie turi statyti ateitį. Jiems sugrąžinti šį tikėjimą yra mano, kaip docentės, pagrindinė užduotis. Jaunieji architektūros studentai ar studentės nesiryžta tikėti, jog ateitis dėka jų gali tapti geresne. Jie nedrįsta įsivaizduoti, jog ateitis gali būti geresnė nei praeitis. Šitas pesimistinis nusiteikimas man, kaip docentei, kelia didelį nerimą. Su tuo aš kovoju kiekvieną dieną ir mano pagrindinė pareiga studentams įrodyti, jog pasaulį galima padaryti gražesniu ir geresniu.
Kur jūs matote šio pesizimo išsivystymo priežastis? Ar tai slypi mūsų konservatyvioje laikmečio dvasioje?
Odile Decq: visiškai teisingai. Šį procesą galime stebėti jau nuo 90tųjų kai jauni žmonės pradėjo prarasti tikėjimą ateitimi. Ir darosi vis blogiau. Ypatingai architektūroje, kur kalba eina apie erdvių sukūrimą žmonėms, tarpusavio gyvenimo organizavimą miestuose, struktūrizavimą komunikacijos tokiu būdu sukuriant naujų kontaktų galimybę. Tikėjimas padaryti pasaulį geresniu šiuose kūrybiniuose procesuose tampa labai svarbiu aspektu.
Country daininikas Johnny Cash yra sukūręs dainą, kurioje teigia, jog nešioja juodus drabužius dėl tūkstančių badaujančių ir vargstančių pasaulyje. Kodėl jums imponuoja juoda spalva?
Odile Decq: juodas spalva yra ypatingai prieštaringa spalva. Aš nešioju metų metus šią spalvą. Ja galima išreikti labai skirtingus aspektus ir požiūrius. Juodą spalvą galima nešioti dėl visiškai skirtingų priežasčių: dėl badaujančių pasaulyje, kaip tai daro Johnny Cash, dėl elegancijos kaip tai daro Chanel, dėl priklausymo Rock and Roll ar Punk ar pan. judėjimui ar dėl sakralinių religinių priežasčių. Juoda spalva turi begalę skirtingų reikšmių todėl ji mano tokia patraukli. Kadangi juoda yra tokia kontraversiška spalva ji tuo pačiu ir turi kažką absoliutaus. Jei vieną kartą nusprendžiama nešioti juodą spalva, po to darosi labai sunku šio sprendimo atsisakyti.
Skirtingai nei jūsų apranga jūsų projektuose dominuoja intensyvios, ryškios spalvos. Ypatingai raudona spalva, kuri pas jus grįžta projektuose vėl ir vėl kaip vedantysis leitmotyvas.
Odile Decq: Spalva ir šviesa man simbolizuoja gyvenimą, tai gyvenimo išraiška. Energija, gyvybė, džiaugsmas, skonis, šviesa ir spalva – visa tai pas mane egzistuoja neatsiejamai ir išreiškiama mano kuriamoje architektūroje. Aš mėgaujuos spalvomis, todėl spalvos yra man labai svarbios architektūroje.
Vienas iš jūsų akį pritraukiančių projektų, kuris taip pat žaidė su spalvų kontrastais, buvo Opera Garnier restorano remodeliavimas Paryžiuje.
Odile Decq: Didžiausias iššūkis projekte buvo tai, jog nebuvo galima naujo interjero glausti prie senojo pastato interjero, t.y. jokių susilietimo taškų ant sienų ar lubų ar tuo labiau ankeravimo. Turėjom labai griežtus reikalavimus iš Ministerijos dėl mūsų architektūrinių galimybių, ko pasekoje finale tai labai įtakojo galutinį dizainą. Idėja su lenktais stiklo fasadais gimė būtent iš tų apribojimų. Mes negalėjome stiklinio fasado tiesiog įtraukti į arką tam, kad atskirti erdves, todėl fasadą turėjome atitraukti už kolonų, nes jos dalis istorinio pastato, kuris turėjo išlikti matomas ir nepaliestas. Viduje turėjome tą pačią problemą. Mezoninis lygmuo apglėbia kolonas, tačiau jų neliečia ir palieka pakankamai erdvės apsižvalgymui, tam, kad būtų galima stebėti impozantiškąjį kupolą iš visų pusių.
Mezoniniame aukšte į akį iškart krenta juvelyriškai apdirbtas tinkas. Kodėl pasirinkote šią medžiagą?
Odile Decq: kas galutiniai mane įtikino naudoti šiame projekte tinką yra šios medžiagos apčiuopiamumas. Iš vienos pusės norėjosi labai lygaus, poliruoto ir išraiškingo paviršiaus. Iš kitos pusės man patinka tinko paviršiaus apčiuopiamumas. Kai palieti šią medžiagą, gali jausti jos grūdėtumą, mineralinį charakterį.
Dėkojame už pokalbį.
Šaltinis- www.hota.lt
L’Opéra Restaurant Paris nuotraukos : http://www.opera-restaurant.fr/en/photos
Odile Decq Benôit Cornette biuro puslapis: http://www.odbc-paris.com/
Šaltinis: Šaltinis – hota.lt
Kviečiame dalyvauti Dievo Gailestingumo bažnyčios Šiauliuose architektūrinės koncepcijos (projektinių pasiūlymų) atvirame konkurse.
Konkurso eiga:
• Konkurso pradžia 2013 m. vasario 14 d.;
• Susitikimas su konkurso dalyviais kovo 7 d. 12 val. Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje, Gegužių 57, LT- 78340 Šiauliuose;
• Projektinių pasiūlymų pateikimas iki gegužės 24 d. 15 val. ;
• Projektinių pasiūlymų ekspozicija gegužės 28 d.- birželio 10 d.;
• Komisijos posėdis 2013 m. birželio 12 d.
Smulkesnė informacija konkurso sąlygose.
Konkurso sąlygos PDF formatu – spausti čia
Konkurso dalyvių registracija mokama (Konkurso sąlygose 4.2 punktas).100 litų mokestis sumokamas į Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos sąskaitą AB „Šiaulių banke“, sąskaitos Nr: LT84 7180 0000 0170 0735, nurodant paskirtį – konkurso registracijos mokestis.
Sumokėjus dalyvio mokestį pranešti adresu: baznycioskonkursas@gmail.com
Jums bus išsiųsti aktyvūs dwg, doc, tiff failai.
Klausimus, pasiūlymus, pageidavimus prašome siųsti adresu: baznycioskonkursas@gmail.com
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios informacija
Vasario 8 d. LASKAO Architektų klube vyko diskusija su architekte-teisininke Daiva Bakšiene
Susitikime D. Bakšienė pristatė savo teisės magistro diplominį darbą “Statinio architektūros reikalavimų teisinis reguliavimas”, kuriame buvo analizuojama, kaip šiuo metu Lietuvoje reguliuojamas statinio architektūrai keliamų reikalavimų nustatymas, įgyvendinimas, įgyvendinimo kontrolė ir priežiūra. Kadangi mokslinių tyrimų architektūros srities teisinio reguliavimo tema Lietuvoje beveik nėra, darbe taip pat buvo nagrinėti šio teisinio reguliavimo konstituciniai pagrindai, apibrėžti jo tikslai ir reikalavimai, kuriais remiantis buvo vertinamas tiek esamo reguliavimo konstitucingumas, tiek ir jo efektyvumas – gebėjimas užtikrinti, kad kokybiška architektūra būtų labiau taisyklė, nei išimtis, labiau tikėtinas rezultatas, nei atsitiktinis.
Daiva Bakšienė yra baigusi architektūros bakalauro ir magistro studijas VGTU, nuo 2004 metų – atestuota projekto vadovė, projekto architektūrinės dalies vadovė, projekto ekspertizės vadovė. Vadovavo rengiant Utenos daugiafunkcinio sporto centro, Seimo rūmų rekonstrukcijos ir naujos posėdžių salės statybos, eilės daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų statinių projektus. 2011 metais buvo įrašyta į Statybos arbitražo teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašą, 2013 metais – į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. 2008-2012 metais studijavo Vilniaus universitete, Teisės fakultete ir įgijo teisės magistro laipsnį. Nuo 2010 metų dirba teisės srityje, bendradarbiauja su statybos ir teritorijų planavimo teisės srityje dirbančiais advokatais, dalyvavo rengiant Architektūros įstatymo projektą, skaito paskaitas architektų kvalifikacijos kėlimo kursuose, konsultuoja statybos teisės klausimais.
Š.m. vasario 13 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks knygos „Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai“ (2012, UAB „Druka“) pristatymas.
Šaltinis: mlimuziejus.lt
Posėdis įvyko 2013-01-18 (balsuota elektroniniu būdu), protokolo Nr. PV-13-02
Posėdžio pirmininkas: Vaidotas Dapkevičius
Posėdžio sekretorius: Darius Raišutis
Dalyvavo Valdybos nariai: G.Čičiurka, E.Andrijauskas, R.Rakevičius, R.Staševičiūtė, R.Bakas, V.Vytienė, A.Kilišauskas, M.Daukšys.
SVARSTYTA:
1. Dėl Mantės Černiūtės – Amšiejienės narystės LAS Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje sustabdymo.
NUTARIMAS Nr. V3-4LAS Klaipėdos apskrities organizacija ir Draudimo brokerių bendrovė „Hokena“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją Draudimo brokerių bendrovė įsipareigojo abiems pusėms naudingomis sąlygomis tarpininkauti teikiant draudimo paslaugas LAS Klaipėdos apskrities organizacijos nariams, konsultuoti juos draudimo klausimais, organizuoti seminarus architektų krašto bendruomenei rūpimomis temomis.
Architektai, kuriems aktualios projektų draudimo ar profesinės veiklos draudimo paslaugos, turėtų kreiptis į UAD BB “Hokena” biurą J.Karoso g.21-21, Klaipėdoje, tel. Nr. 8 46 400288. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos nariams paslaugos bus suteiktos palankiausiomis sąlygomis.
www.architektams.lt informacija
Ekonominio nuosmukio nukamuotoje rinkoje architektams tapo ankšta. Šiais laikais iš architekto amato išgyvena tik tie, kurie turi aukštai vertinamą profesionalo reputaciją, taip pat tie, kuriems netrūksta kūrybiškų minčių.
Rinkoje nebeišsitenka
Kai tam tikri valstybės teisės aktai leido atsirasti „pusiau architektams“, tai yra, kai net geodezininkams leista rengti teritorijų planus, šioje rinkoje tapo labai ankšta, dėstė viešumo vengęs architektų cecho atstovas.
Tokius projektų rengimo rinkos dalyvius patys architektai vadina „planktonu“. Jų labai daug, manoma, kad todėl paslaugų kainos gerokai kritusios. Jie graibsto smulkius užsakymus ir bando išgyventi.
Šiuo metu Architektų sąjunga vien Klaipėdos apskrityje vienija apie 100 narių. Nepriklausančių sąjungai yra antra tiek.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininko Vaidoto Dapkevičiaus įsitikinimu, būtų įdomu atlikus tyrimą išsiaiškinti, kaip architektai pasiskirsto toje rinkoje.
Dabar architekto profesija apima labai daug sričių – jie planuoja teritorijas, projektuoja statinius, pastatų interjerą. Būtent teritorijų planavimas kurį laiką daugiausiai ir maitino architektų įmones.
Aukojama kokybė
Kai kuriuos architektus gelbėja savivaldybių užsakymai. Tačiau čia privalomi viešųjų pirkimų konkursai, kur laimi projektai, pasiūlyti už mažiausią kainą.
Jau pastebėta, kad pigūs projektai negarantuoja kokybės.
Beje, į Klaipėdos rinką yra įsisukę architektūros specialistai iš Kauno ir Vilniaus. Ten veikiančios stambesnės projektavimo bendrovės neretai samdo ką tik baigusius aukštąsias mokyklas absolventus ar net architektūros specialybės studentus, kurie rengia tuos projektus.
Klaipėdos savivaldybėje jų darbai neretai sulaukia aštrios kritikos. Valdininkai priekaištauja, kad jaunieji architektai iš Vilniaus ar Kauno nežino Klaipėdos miesto vietos ir specifikos. Teigiama, kad kitų miestų architektų parengtuose projektuose gausu neatitikimų. Todėl esą pastaraisiais metais labai daug atsitiktinių, nekokybiškų projektų.
Teigiama, kad dabar tampa madinga, kai parengtus projektus pristatinėja nebe jį rengę architektai, o projektų vadovai, kurie paprastai apie architektūrą nieko nenusimano ir yra tik vadybininkai.
Teko persikvalifikuoti
V.Dapkevičius pabrėžė, kad architektai glaudžiai susiję su statybomis. O per ekonominį sunkmetį sumažėjo planavimo darbų apimtys, taip pat ir planavimo bei projektavimo įkainiai.
„Dalis architektų, prasidėjus ekonominei suirutei, persikvalifikavo. Jie imasi smulkesnių darbų – jei anksčiau žmogus projektuodavo namus, dabar imasi palėpių ar interjero projektavimo“, – tikino V.Dapkevičius.
Architektai tampa imlūs bet kokiam darbui, bet ar nuo to gerėja kokybė, klausė Architektų sąjungos vadovas. Teigiama, kad kai specializacija keičiama, kartais pritrūksta žinių.
Tačiau dažniausiai reklama apie architektų profesionalumą eina iš lūpų į lūpas. Savo vardą vertinantys projektuotojai darbą stengiasi atlikti kuo kokybiškiau, nes 95 proc. naujų užsakovų apie architektus sužino per savo pažįstamus, pas kuriuos šie dirbo.
„Gal čia toks kultūrinis Lietuvos savitumas. Bet kiek teko bendrauti su užsakovais, architektą jie renkasi pagal rekomendacijas“, – teigė V.Dapkevičius.
Architektai pabrėžia, kad sumaištį į jų darbą įneša dažnas statybos reglamentų ir valstybės aktų keitimas, kai nustatoma projekto rengimo ar derinimo tvarka. Esą tai architektą kaip kūrėją labai išmuša iš vėžių, nes jis priverstas įsikūnyti į biurokratą.
„Ir rinkoje ima dominuoti tie architektai, kurie geriau išmano ne architektūrą, o vadybą. Tada projekto derinimai juda greičiau, bet projekto kokybė ima atsilikti. Stengiamės labiau akcentuoti architekto kaip kūrėjo misiją“, – tikino V.Dapkevičius.
ASTA DYKOVIENĖ
Šaltinis: www.kl.lt
Palangos miesto savivaldybei pasirašius sutartį su bendrove„Uostamiesčio projektas“, šią savaitę pradėti kurorto koncertų salės projektavimo darbai. Jau po keleto metų senosios vasaros estrados vietoje išdygs modernus daugiafunkcinis trijų, tarpusavyje sujungtų, korpusų pastatas, kuriame įsikurs ne tik koncertų salė, bet ir Kultūros centras bei meno mokykla.
Projekto autoriaus Algirdo Stripinio teigimu, techninio projekto parengimo darbai truks iki devynių mėnesių. Pirmą etapą – koncertų salės korpuso projektą, planuojama parengti per 3-4 mėnesius. Planuojama, jog jau rudenį prasidės ir salės rekonstrukcijos darbai.
Pirmiausia numatoma pertvarkyti pačią koncertų salę. Rekonstruojamas pastatas bus apvalios formos, maždaug 4 tūkst. kv. metrų ploto. Vėliau bus imamasi kito korpuso – maždaug 900 kv. metrų ploto meno mokyklos, galiausiai išdygs Kultūros centras, kurio plotas sieks apie 250 kv. metrų.
Rekonstruoto pastato sienoms bus pasitelktos lengvos, metalinio karkaso, apšiltintos konstrukcijos. Pačioje salėje planuojama naudoti tik akustines medžiagas, neleidžiančias patalpoje sklisti aidui ir maksimaliai apsaugančias nuo triukšmo sklidimo į aplinką. Salės erdvė pasižymės ir išskirtiniu apšvietimu – šviesa į patalpas pateks pro viršutinį stoglangį ir fasadinėje sienoje „įpjautus“ langus.
Koncertų salėje, į kurią, kaip ir iki rekonstrukcijos, lankytojai pateks iš Vytauto gatvės pusės, bus įrengtas 2500 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras su apie sceną išdėstytomis žiūrovų vietomis. Numatyta ir galimybė žemesnįjį amfiteatro lygį transformuoti į horizontalaus grindų paviršiaus salę. Tuomet sėdimų ir stovimų vietų skaičius salėje sieks iki 3000.
Pasak A. Stripinio, transformuojamos tribūnos suteiks galimybę per keletą minučių pakeisti patalpos žiūrovinę dalį iš amfiteatro į banketinę salę ar tuščią erdvę. „Transformuojamos tribūnos suteikia galimybes tą pačią dieną vykdyti keletą skirtingo pobūdžio renginių, kaip pavyzdžiui: ryte – konferencija, po pietų – furšetas, vakare – koncertas“, – sakė A. Stripinis.
Išnaudoti planuojama ir patį amfiteatro pakilimą – jo dėka greta koncertų salės bus įrengtas holas bei dvi mažesnės salės repeticijoms ar seminarams, taip pat – pagalbinės patalpos.
Antruoju darbų etapu greta koncertų salės, kitame pastato korpuse, įsikurs Meno mokykla. Šis korpusas bus gerokai mažesnis ir žemesnis už pagrindinį pastatą. Meno mokyklos atstovams bus užtikrinta galimybė naudotis greta esančios koncertų salės erdve.
Trečiuoju etapu bus suprojektuotas Kultūros centras. Išskirtinis šio pastato bruožas bus kamerinis vidinis kiemelis – amfiteatras, kuriame galės vykti mini koncertai, poezijos vakarai, diskusijos. Tikėtina, jog net ir nevykstant renginiams jis turėtų būti mėgiama poilsio, bendravimo erdvė.
Pasak A. Stripinio, koncertų salės statyba, priklausomai nuo klimato sąlygų, gali trukti nuo 2 iki 3 metų.
www.kl.lt informacija
Šaltinis: www.kl.lt
Posėdis įvyko 2013-01-10, 15:00 val., protokolo Nr. PV-13-01
Posėdžio sekretorė: Dalia Grikšaitė
Dalyvavo valdybos nariai: Mantas Daukšys, Edmundas Andrijauskas, Gintaras Čičiurka, Arūnas Kilišauskas, Ramunė Staševičiūtė, Vida Vytienė.
SVARSTYTA:
NUTARIMAS Nr. V3-1
NUTARTA: LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos vardu kreiptis į Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkę R. Staševičiūtę dėl sprendimo projekto „Dėl Klaipėdos miesto teritorijų suskirstymo į zonas, nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičių“ svarstymo ir tvirtinimo Taryboje inicijavimo.
