Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba ir uostamiesčio Savivaldybės administracijos vadovai bei specialistai aptarė praėjusiais metais pasirašytos bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo eigą bei problemas, tarėsi, kaip efektyviau siekti bendro tikslo – urbanistinio planavimo kokybės. Ši siekiamybė yra oficialiai patvirtinta šios Klaipėdos miesto tarybos politinėje programoje. To savo veikla Klaipėdos mieste bei regione yra užsibrėžusi siekti ir LAS Klaipėdos apskrities organizacija.
Ekspertų tarybos viešasis sektorius vengia
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas Vaidotas Dapkevičius Savivaldybės administracijos atstovams pristatė praėjusių metų Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos veiklos analizę, kuri akivaizdžiai parodo esamą problematiką ir „sufleruoja“ tobulintinas bendros veiklos sritis. Iš atestuotų architektų-ekspertų suburta 15-os asmenų taryba besibaigiančiais metais svarstė beveik 2 dešimtis projektų ir tik mažą jų dalį sudarė Klaipėdos savivaldybės užsakymu rengiami teritorijų planavimo ar architektūriniai projektai. Įvairiapusė Ekspertų tarybos analizė, galimybė „pasitikrinti“ projektus labiau domino privačius projektų užsakovus. Beje, pastarieji projektai ir buvo įvertinti gerokai palankiau. Privatus sektorius ir jam atstovavę architektai aiškiau motyvavo užduotis, siūlomus sprendinius, profesionaliau juos iliustravo vaizdine medžiaga. Tuo pat metu, pasak Vaidoto Dapkevičiaus, daugiausiai pastabų, tiek bendro pobūdžio, tiek susijusių su konkretaus darbo sprendiniais, buvo išreikšta svarstant Klaipėdos savivaldybės administracijos kuruojamus didelės apimties teritorijų planavimo darbus. „Tai rodo, kad viešasis sektorius, užsakantis ir finansuojantis vis naujų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, stokoja pajėgų ar gebėjimų tiksliai formuluoti planavimo užduotis, o galiausiai ir išsireikalauti kokybiško rezultato“,- sakė LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas. Jis pabrėžė, jog Ekspertų tarybos nariams ir ją subūrusiai organizacijai svarbu, jog kartu su Savivaldybės administracija būtų aptarti ir nustatyti aiškūs kriterijai, kokie projektai turėtų būti teikiami nešališkam ekspertų vertinimui. Taip esą būtų užtikrintos skaidrios procedūros ir išvengta bereikalingų įtarinėjimų, jog valdininkai Ekspertų taryba naudojasi kaip įrankiu tik tam tikriems projektams ar autoriams „auklėti“. Architektų nuomone, viešam ekspertų svarstymui turėtų būti teikiami visi valstybės ir ES lėšomis rengiami teritorijų planavimo dokumentai (koncepcijos) bei projektuojami nauji visuomeniniai statiniai (projektiniai pasiūlymai), privačiomis ar valstybinėmis lėšomis rengiamos centrinės miesto dalies koncepcijos, privačiomis ar valstybinėmis lėšomis statomų ar rekonstruojamų pastatų projektai (projektiniai pasiūlymai).
Kiekybę siūlo keisti kokybe
Uostamiesčio architektų bendruomenė Savivaldybės administracijai planuojant miestą pagrindiniu kriterijumi siūlo rinktis kokybę, o ne kiekybę. Anot architektų, susidaro įspūdis, jog šiuo metu planavimo dokumentais stengiamasi „užkloti“ kuo daugiau teritorijų. Planai nuleidžiami „iš viršaus“, neieškant idėjų ir sutarimo bendruomenėje, tokiu būdu ant popieriaus kuriamas miestovaizdis neatspindi skirtingų visuomenės poreikių ir interesų, įžiebia konfliktus, nepateikia kokybiškų miesto aplinkos plėtros scenarijų. Būtent viešasis sektorius galėtų rinkai „užduoti gerą toną“ architektūros ir teritorijų planavimo kokybės srityje. Anot architektų, aplinkos kokybės nepadeda siekti ir dominuojanti viešųjų pirkimų praktika, kuomet perkami mažiausios kainos paslaugų pasiūlymai. Mažiausią kainą pasiūlę projektuotojai paprastai samdo pigią darbo jėgą – jaunus, patirties neturinčius specialistus.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai siūlo reikšmingoms miesto teritorijoms ar objektams planuoti organizuoti atvirus idėjų konkursus, o juos laimėjusių darbų sprendiniai vėliau galėtų tapti planavimo dokumentų dalimi. Geresnio būdo už viešus konkursus, surenkančius daug ir įvairių idėjų, iš kurių galima išrinkti labiausiai tenkinančias bendruomenės lūkesčius, nė viena valstybė dar nesumanė. Architektai pasiūlė idėją kartu su Savivaldybės administracijos teisės specialistais parengti principinius architektūrinių konkursų nuostatus, kuomet paslaugos perkamos viešųjų pirkimų būdu.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija siūlo Savivaldybės administracijai dar pradinėje planavimo dokumentų rengimo stadijoje (formuluojant užduotį) daugiau remtis profesionaliomis konsultacijomis, vėliau – vykdyti nuolatinę miesto plėtros stebėseną. Tokią funkciją galėtų atlikti Savivaldybės įstaiga ar mokslo institutai. Esą tuomet galima būti tikėtis sistemingesnio, mokslinėmis žiniomis grįsto požiūrio į miesto plėtrą.
Sprendimų paieškai – darbo grupė
LAS Klaipėdos apskrities organizacija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bendradarbiavimo sutartį pasirašė 2011 m. pabaigoje. Ja susitarta siekti aplinkos kūrimo kokybės, viešumo bei didesnio visuomenės dalyvavimo miesto plėtros planavimo procesuose. Per pirmųjų bendradarbiavimo metų aptarimą susitarta burti darbo grupę aptartų probleminių klausimų sprendimų paieškai.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Uostamiesčio architektai laido priekaištų strėlytes į savivaldybės klerkus, esą jie turėtų imti pavyzdį iš privataus sektoriaus, kuriam pavyksta kokybiškai parengti urbanistinio planavimo darbus.
Tokį pastebėjimą pateikė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas Vaidotas Dapkevičius, su miesto valdžia aptaręs bendradarbiavimo galimybes.
Jis pastebėjo, kad Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje šiemet daugiausia priekaištų sulaukta svarstant viešuosius projektus. Ypač daug kritikos sulaukė Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijos projektas, kurį rengė vilniečių bendrovė „Statybos strategija”.
Savivaldybės atstovai savo ruožtu akcentavo, kad lyginti privataus ir viešojo sektoriaus nereikėtų, nes pastarasis yra griežtai reglamentuotas įstatymų.
„Konkurso būdu gavęs rangovą dažniausiai turi su juo problemų, nes jis konkursą laimėjo tik todėl, kad pasiūlė mažiausią kainą”, – akcentavo savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
„Įsivaizduokite, kokio rezultato galima tikėtis, kai planavimo konkursą laimi statybinė kompanija, nes ji pasiūlė mažiausią kainą. Veterinaras taip pat medikas, tačiau jis nėra pediatras ir neduok Dieve, jei sugalvotų gydyti vaikus”, – vaizdingą pavyzdį, iliustruojantį, kaip savivaldybėje vyksta konkursai, pateikė savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
Tiesa, galimas ir dar vienas kriterijus, pagal kurį būtų galima parinkti rangovus – įvertinti ekonominio naudingumo faktorių. Tačiau esą renkant konkurso laimėtojus pagal šį kriterijų, atsiranda subjektyvaus vertinimo problema, todėl dažnai įsiveliama į teismus.
„Bet dėl to, kad vyrauja mažiausios kainos konkursai, formuojasi iškreipta rinka. Dabar rinkoje išsilaiko tik tokios įmonės, kurios samdo pigią darbo jėgą, ką tik mokslus baigusius specialistus”, – pavojų įžvelgė savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Mantas Daukšys.
„Skamba taip, tarsi geri profesionalai, kurie neturi darbo, sako savivaldybei – jūs privalote pirkti mus. Aš tik girdžiu, kad procesas netinkantis, tačiau norėčiau tiksliai išgirsti, kas per dešimt metų Klaipėdoje buvo blogai. Tik tuomet gali galvoti, ką reikėtų keisti. Aš manau, kad miestas turi tik duoti kryptį, o privatūs užsakovai, pasisamdę profesionalius architektus, gali parodyti, ką galima išspausti”, – replikavo J. Simonavičiūtė.
Dar viena problema, kurią pastebėjo architektai – Klaipėdoje rengiant planavimo dokumentus nėra galimybės pasikonsultuoti su mokslo institucijomis, nes tokio potencialo uostamiestyje esą nėra.
„Jei nėra poreikio, nesiformuoja ir intelektualus potencialas. Viskas priklauso nuo viešojo sektoriaus poreikių. Juk yra Klaipėdoje kraštovaizdžio katedra, tačiau ji jokių užduočių negauna”, – pastebėjo M. Daukšys.
Tuo metu A. Mureika apgailestavo, kad mokslą praktikoje labai sunku pritaikyti.
„Juk patys matote kaip atrodo tuos mokslus baigę žmonės. Kartais atrodo, kad studentus gamina dėl gaminimo. Mokslas dar turi labai pasitempti, kad duotų praktinę naudą”, – replikavo A. Mureika.
Galų gale po ilgų diskusijų sutarta, kad kitais metais reikėtų sudaryti bendrą darbo grupę urbanistiniam planavimui mieste tobulinti.
EDITA GUDAVIČĖ
Šaltinis: www.ve.lt
Lietuvos architektūros padangėje šiemet neeilinis įvykis – Kauno architektui Eugenijui Miliūnui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Šio garbingo apdovanojimo architektai nebuvo gavę nuo pat 2006-ųjų, kai buvo apdovanoti 2 su šia mūza glaudžiai susiję laureatai – architektūros istorikė Nijolė Lukšionytė ir architektas Saulius Juškys.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius bei ilgametį kūrėjų kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Šiemet į šią garbingą premiją iš viso pretendavo 40 kūrėjų iš kurių 12 buvo išrinkti į finalinį etapą.
Plačiau apie Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimą bei laureatus:
www.architektams.lt informacija
Gruodžio 12d. 17:30 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.) atidaroma architekto Zigmo Bernardo Rutkausko akvarelių paroda „AQUA RETRO“.
Architektas Z. B. Rutkauskas akvarele pradėjo domėtis dar studijų laikais Kauno politechnikos institute (1958-1964).
Paskatintas dėstytojų – dailininkų J.Vaičio, Ant. Žmuidzinavičiaus, A.Janulio, o taip pat domintis ir studijuojant to meto akvarelistų A.Lukšo, A.Keturkos, Ig. Budrio ir kitų darbus, kaprizingos akvarelės meno technikos, nepalieka ligi šiol.
Retkarčiais (ankstesniais metais) sudalyvaudavo akvarelistų parodose Klaipėdoje ir kituose miestuose. Meilė akvarelei neblėsta ir dabar, daug darbų kaupiasi architekto dirbtuvėje.
Menką dalį, daugiausia seniau darytus darbus, autorius rodo šioje kuklioje parodėlėje.
Paroda veiks iki 2013 m. sausio 11 d.
Lapkričio 28 d. Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga ir Neringos savivaldybė pasirašė trišalio bendradarbiavimo sutartį; taip pat sudaryta nauja Neringos architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertų taryba.
Sutartyje pasižadėta bendradarbiauti siekiant kraštovaizdžio bei architektūrinės ir urbanistinės aplinkos kokybės ir savito miesto įvaizdžio sukūrimo; supažindinant visuomenę su miesto planavimo ir tvarkymo politika, įgyvendinimo priemonėmis ir sudarant galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl miesto teritorijų planavimo, tvarkymo bei statybų. Architektų ir kraštovaizdžio architektų sąjungos įsipareigojo padėti Neringos savivaldybei nuolatos profesionaliai vertinti miesto planavimo ir tvarkymo pasekmes, kraštovaizdžio, architektūrinės ir urbanistinės aplinkos kokybę ir teikti ekspertų išvadas dėl svarbių rengiamų ar įgyvendintų teritorijų planavimo bei statybos projektų, bendradarbiauti rengiant miestui svarbias teritorijų planavimo koncepcijas, teikiant naujas idėjas.
Savo ruožtu Neringos miesto savivaldybė pasižadėjo veiklą organizuoti taip, kad nebūtų sukurti papildomi administraciniai barjerai, o tokiems atsiradus juos šalinti.
Šalys nusprendė laikytis viešumo, pradėtų darbų tęstinumo, abipusio pasitikėjimo ir rezultatų kokybės principų.
Neringos miesto architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertų tarybos narių sąrašas
Lietuvos architektų sąjungos deleguojami atstovai:
Naujokaitis Linas – pirmininkas
Mitūzas Alvydas – pirmininko pavaduotojas
Andrijauskas Edmundas
Tadas Balčiūnas
Čaikauskas Gintaras
Grecevičius Petras
Janulytė Gražina
Kliobavičiūtė Irena
Nasvytis Algimantas
Pakalnis Mindaugas
Paslaitis Arūnas Eduardas
Prikockis Gintaras
Stauskas Vladas
Vaitys Leonardas
Neringos savivaldybės deleguojami atstovai:
Ramūnas Bartkus
Vytautas Valančius
Gražina Žemaitienė
LAS informacija
Šaltinis: www.architektusajunga.lt
Jubiliejinės sukakties proga – nuoširdžiausi sveikinimai kolegai architektui Algimantui Vitoniui. Sveikatos, tvirtybės, kasdienybę puošiančių džiaugsmo ir laimės akimirkų! Teneišsenka Jūsų kūrybos šaltiniai!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Uostamiesčio Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje svarstyti klausimai sulaukė dvejopų vertinimų: ekspertai negailėjo komplimentų Kintų kaimo turizmo sodybos projekto autoriams, kritiškai įvertintos sostinės bendrovės pastangos rengiant Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijos projektą.
Modernus požiūris į kaimo turizmą
Naują kaimo turizmo sodybą Kintuose, vietos gyventojo užsakymu, projektuoja autorių kolektyvas – projekto vadovė I. Olšauskienė, architektai M. Olšauskas, M. Reklaitis, I. Cicėnaitė, I. M. Malinauskaitė. Ekspertų tarybai pateiktame projekte – trijų pastatų kompleksas, antro aukšto lygmenyje sujungtas terasa, ir atokiau nuo jo suplanuota parduotuvėlė-paviljonas. Projekto vadovės I. Olšauskienės teigimu, ant Kintų miestelio ribos esančiame neužstatyme sklype užsakovas pageidavo šiuolaikiškos architektūros stilistikos pastatų, kuriuose norima įkurdinti pobūvių salę (joje galėtų vykti ir kultūriniai renginiai), pirčių kompleksą, patalpas svečiams apgyvendinti bei parduotuvėlę.
Autoriai pripažino, jog rengiant projekto sprendinius atidžiai nagrinėjo aplinką. Nors sklypas nepatenka nei į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, nei į Kintų botaninį draustinį, užstatymo rodikliais, pastatų aukščiais bei architektūrine stilistika stengtasi įsikomponuoti į vietovės kraštovaizdį. Būsimųjų pastatų aukštis – iki 12 metrų (2 aukštai su mansarda), išorės apdailai numatytas įvairių rūšių skalūnas, terasa – iš medžio. Medinės turėtų būti ir vertikalios, pamariui būdingų nendrių siluetą atkartojančios tvoros. Komplekso pastatai, anot architekto M. Reklaičio, sklype sąmoningai išdėstyti netaisyklingai, siekiant sukurti netikėtus rakursus. Nuo terasos atsivers ir didžiausia šios vietos vertybė – vaizdas į Kuršių marias.
Projekto autoriai įsitikinę, jog įgyvendintas projektas Kintų gyvenvietei kurs nemenką pridėtinę vertę, atliks ne tik turistų traukos, bet ir kultūrinę funkciją, bus sutvarkyta bei poilsiui pritaikyta komplekso aplinka.
Ekspertų tarybos nariai teigiamai įvertino projektą, ypač jo dermę su aplinka. V. Dapkevičius pasidžiaugė, jog kaimo turizmo sąvoka modernėja. Projektą jis pavadino geru pavyzdžiu, kaip šiuolaikinė architektūra gali sėkmingai įsikomponuoti į jautrų kraštovaizdį.
Dėl Klaipėdos senamiesčio koncepcijos – kritinės pastabos
Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijos projekto rengėjai – UAB „Statybos strategija“ – iš Ekspertų tarybos posėdžio išsivežė ilgą pastabų ir kolegiškų rekomendacijų sąrašą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios ir taip teisę rengti 19 ha ploto senamiesčio teritorijos detaliojo plano koncepciją įgijusios bendrovės pristatyti sprendiniai neįtikino nei užsakovų, nei juos vertinusių ekspertų. Koncepcijos projektą LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba rekomendavo koreguoti ir rengti pakartotinį svarstymą.
Rengiamo dokumento tikslas – planuoti eismo organizavimą, pėsčiųjų gatves, suformuoti žemės sklypus visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, infrastruktūros ir rekreacinėms teritorijoms, nustatyti reglamentus ir naudojimo sąlygas, naujus pėsčiųjų bei dviračių takus, apželdinimą. Iš dokumentų autorių užsakovai tikėjosi ir senosios Klaipėdos turgavietės perspektyvos vizijos.
Projekto vadovė Marija Nemunienė Ekspertų tarybos nariams sakė, jog pastaroji užduotis neturėtų būti sprendžiama koncepcijos projektu. Jos rengėjai dokumente planuoja tik nustatyti galimus turgavietės teritorijos tolesnio naudojimo reglamentus, o perspektyva turėtų būti nagrinėjama architektūriniame konkurse, kur galima tikėtis idėjų gausos ir pasirinkti tinkamiausią ir vietai, ir miesto bendruomenei. Planuotojų idėja – dabartinę Turgaus a., kuri yra tapusi automobilių stovėjimo aikštele, išlaisvinti nuo šios misijos, sugrąžinti jos visuomeninę paskirtį. Šiam sumanymui pritarta. Ekspertų taryba siūlė koncepcijos projekte fiksuoti ne tik architektūrinio konkurso dėl turgavietės teritorijos ateities idėją, bet ir būtinybę patrauklioje senamiesčio teritorijoje išsaugoti turgavietės funkciją.
Esminis svarstymui pateikto koncepcijos projekto eismo organizavimo sprendinys – esamos ovalo formos žiedinės sankryžos rekonstrukcija į keturšalę sankryžą. Projekto autoriai teigė šį pasiūlymą grindę Vilniaus Gedimino technikos universiteto eismo specialistų studijomis, tačiau tokia idėja buvo įvertinta kritiškai, kaip nesprendžianti problemų, o tik dar labiau komplikuojanti esamą būklę. Tobulinant koncepcijos projektą autoriams pasiūlyta atidžiau panagrinėti aplinkinių teritorijų transporto eismo sistemą ir ryšius su senamiesčio centrine dalimi. Taip, Ekspertų tarybos narių nuomone, pasimatytų daugiau ir racionalesnių eismo organizavimo galimybių. Planuojant žiedinės sankryžos rekonstrukciją pasiūlyta rengti ir svarstymams teikti keletą galimų šio transporto mazgo pertvarkos variantų.
Teigiamai įvertinti plano rengėjų siūlymai atkurti senamiesčio teritorijoje Šaltkalvių ir Sinagogų gatvių tęsinius, net jei jos vėliau ir nebūtų naudojamos transporto eismui.
Kritikos susilaukė galimi sprendiniai dėl daugiaaukščių automobilių aikštelių planuojamoje teritorijoje statybos. Koncepcijos rengėjų nuomone, šie statiniai galėtų atsirasti esamoje taksi stovėjimo aikštelėje prie žiedinės sankryžos, Galinio Pylimo g. ir Bangų bei Kulių Vartų gatvių sankirtoje. Pirmąjį variantą, kaip visiškai netinkantį senamiesčio prieigoms, ekspertai įvertino neigiamai, dėl kitų taip pat kilo abejonių. Išvadose autoriams rekomenduota ieškoti galimybių ankštoje senamiesčio teritorijoje įkurdinti požemines automobilių stovėjimo aikšteles.
Ekspertų taryba dokumento rengėjams, tobulinsiantiems koncepcijos projektą, rekomendavo atlikti išsamią planuojamos teritorijos vietos istorinę-urbanistinę analizę. Jos išvados, anot vertintojų, padiktuotų racionalesnius, istoriškai pagrįstus sprendinius, tiek apibrėžiant planuojamų teritorijų perspektyvą, tiek teikiant eismo organizavimo schemas. Rengėjams priminta Klaipėdos bendrojo plano nuostata dėl galimos tramvajaus linijos uostamiestyje įrengimo – galimybę tokią liniją nutiesti Tiltų gatvėje rekomenduota analizuoti ir naujame planavimo dokumente.
Pritarta paminklui lietuvių kalbai
Ekspertų tarybos nariai pritarė skulptoriaus A. Boso idėjai Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje sukurti paminklą lietuvių kalbai bei išnykusioms 5-ioms baltų šeimos kalboms. Skulptorius ant pagrindinio tako į biblioteką norėtų sumontuoti bronzinį bareljefą, įrėmintą marmuro plokštėje. Ant grindinio „išbarstyti“ plokšteles su iškaltais jau pražuvusiais lietuvių kalbos žodžiais. Sumanymo idėja – atskleisti mindomos kalbos padėtį.
Diskusijose autoriui siūlyta apsvarstyti galimybes bareljefui ieškoti tinkamesnio statymo būdo ir vietos ant tako, taip pat palikti praėjimą žmonėms, nenorintiems trypti savo kalbos.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
SVARSTYTA:
3. Skulptūros „Paminklas Lietuvių kalbai“ Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje projektas.
Užsakovas – Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka, autorius – skulptorius Algirdas Bosas.
NUTARTA: Skulptūros „Paminklas Lietuvių kalbai“ Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje projektui PRITARTI, rekomenduojant autoriui įvertinti posėdyje išsakytus Ekspertų tarybos narių siūlymus.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Nutarimo_protokolas: f2f1_11_skulptura_Lietuviu kalbai (PDF)