SVARSTYTA:
2. Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcija.
Užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, projektuotojas – UAB „Statybos strategija“.
NUTARTA: Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano koncepcijos autoriams pateikti šias pastabas ir pagal jas koreguotą koncepcijos projektą pakartotinai teikti svarstyti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai.
PASTABOS:
- Koncepcijoje siūlomus sprendinius pagrįsti istorinės-urbanistinės analizės išvadomis;
- Visur, kur planuojamoje teritorijoje numatyti keli teritorijos naudojimo būdai, nustatyti mišrų naudojimo tipą, papildant gyvenamosios teritorijos naudojimo būdu;
- Ieškoti racionalesnių esamos žiedinės sankryžos rekonstrukcijos sprendinių. Rengiant naujus transporto planavimo pasiūlymus analizuoti ir aplinkinių teritorijų transporto sistemą bei jos ryšius su senamiesčiu. Teikti tolesniam svarstymui kelis galimus šios sankryžos rekonstrukcijos sprendinius;
- Nagrinėti Klaipėdos bendrojo plano sprendinį dėl tramvajaus linijos įrengimo galimybių Tiltų g.;
- ET pritaria siūlomiems sprendiniams dėl Šaltkalvių ir Sinagogų g. tęsinių atkūrimo, tačiau sprendžiant visų turgavietės teritoriją ribojančių gatvių perspektyvą, numatyti galimybę jas naudoti tik aptarnaujančio transporto eismui;
- Esamos automobilių stovėjimo aikštelės vietoje (prie turgavietės žiedinės sankryžos) neprojektuoti antžeminės ar daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės;
- Analizuoti galimybes planuojamoje teritorijoje projektuoti požemines automobilių stovėjimo aikšteles;
- Nustatyti, jog teritorijos, kurioje šiuo metu veikia senoji Klaipėdos turgavietė, perspektyva būtų sprendžiama viešo architektūrinio konkurso būdu, fiksuojant būtinybę šioje senamiesčio dalyje išsaugoti istorinę turgavietės funkciją.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Nutarimo_protokolas: 1341_11_Senamiescio_turgavietes_DPK (PDF)
SVARSTYTA:
1. Kaimo turizmo sodybos Kintų miestelyje projektiniai pasiūlymai.
Užsakovas – Arūnas Jončas, autoriai – PV Irena Olšauskienė, arch. Mindaugas Reklaitis, Mantas Olšauskas.
NUTARTA: Kaimo turizmo sodybos Kintų miestelyje projektiniams pasiūlymams PRITARTI.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Nutarimo_protokolas: 9be1_11_Kaimo turizmo sodyba_Kintai (PDF)
Šiemet architektūros pasaulyje užderėjo gausus derlius. Maskvoje iškilo aukščiausias Europos pastatas, o Niujorke baigiamos aukščiausio Amerikos dangoraižio statybos.„Business Insider“ išrinko 25 geriausius šių metų statinius.
Publikacija ir geriausi metų architektūros darbai – www.ekonomika.lt
www.architektams.lt informacija
Šaltinis: www.ekonomika.lt
Geriausi Lietuvos architektai išsidalijo „Metrą“. Pirmoji atkūrus nepriklausomybę šiuolaikiškai sukurta ir pastatyta Balsių mokykla, Saulėtekio studentų miestelio deimantas – naujoji Vilniaus universiteto biblioteka, lakoniškas Zaraso ežero apžvalgos ratas, poilsiavietė – jėgos aitvarų mėgėjų rojus iš konteinerių Svencelėje ir provokuojantis surūdijusio konteinerio forma žaidžiantis namas Kaune, Braškių gatvėje. Tai geriausi pastarųjų dvejų metų architektų kūriniai Lietuvoje.
Jų kūrėjai apdovanoti tradicinėmis „1/5 metro“ skulptūrėlėmis.
Lietuvos architektų sąjunga jau penktą kartą pristatė tradicinę parodą „Žvilgsnis į save“, kurioje pristatomi įdomiausi per pastaruosius dvejus metus sukurti ir realizuoti mišrios paskirties, visuomeninių, administracinių, komercinių pastatų, daugiabučių ir individualių namų, visuomeninių erdvių, urbanistiniai projektai bei koncepcijos.
Kitas žvilgsnis į architektūrą
Vilniuje praėjusių metų rugsėjį atidaryta nauja mokykla tapo didžiuliu įvykiu visai Lietuvai. Tai pirmasis statinys, bent kiek atspindintis naujausias ugdymo tendencijas Vakarų Europoje.
Atvira, šviesi, moderni, atsikračiusi ilgų tamsių koridorių, niūrių spalvų ir medžiagų Balsių pagrindinė mokykla atskleidė, kaip turėtų atrodyti naujos ugdymo įstaigos, jeigu tik jų Lietuvoje dar atsiras. Mokyklos architektas Sigitas Kuncevičius projektą kūrė kartu su Loreta Kuncevičiene, Martynu Dagiu, Žygimantu Gudeliu ir Aiste Kuncevičiūte.
Kaip turi atrodyti šiuolaikiška biblioteka? Ar tai galėtų būti Saulėtekio studentų miestelyje iškilęs vienas moderniausių ir įdomiausių pastatų Vilniuje, savo provokuojančia išraiška prilygstantis Zahos Hadid projektuotam Guggenheimo muziejui?
Skirtumas tik toks, kad Z. Hadid projektas liko popieriuje, o „Paleko ARCHstudijos“ suprojektuota Vilniaus universiteto biblioteka – VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras jau pabaigtas statyti. Akį traukiantis netikėtų plastiškų formų, trijų tūrių pastatas, įsispraudęs šalia pušyno, – lyg kontrastas seniesiems sovietmečiu statytiems universiteto korpusams.
Vaizdingomis miesto apylinkėmis galima grožėtis vaikščiojant įspūdingu virš Zaraso ežero pakrantės pastatytu apžvalgos taku. Toks statinys Lietuvoje – pirmasis. Jį kūrė Šarūno Kiaunės projektavimo studija.
Siauras skvero sklypas yra tarp pagrindinio įvažiavimo į miestą ir ežero pakrantės. Tai vieta, nuo kurios atsiveria puiki apylinkių panorama. Šalia skvero yra miesto muziejus ir biblioteka. Skvere sumanyta įrengti apžvalgos ratą, nuo kurio atsivertų įspūdingi vaizdai į ežerą. 17 m aukščio „X“ principu sukryžiuotų kolonų laikomas 34 m skersmens apžvalgos ratas „pakibęs“ ant šlaito taip, kad ne tik atveria vaizdus, bet ir besileisdamas žemyn apjungia viršutinę skvero dalį su ežero pakrante.
Konteinerių gyvenvietė su gatvėmis, kavine, parduotuvėmis ir net mokykla. Sunku patikėti, kad tai pagaliau vyksta ir Lietuvoje, prie Kuršių marių, Svencelėje.
Andrė Baldišiūtė, Ignas Uogintas, Algimantas Neniškis, Lukas Rekevičius ir Milda Rekevičienė – kartu su projekto plėtotojais bendrove „Svencelės sala“ ėmėsi netradicinės Lietuvoje idėjos.
Neįprastoje gyvenvietėje – 33 konteineriai, iš jų – 23 gyvenamieji. Vienu metu čia gali apsistoti apie 100 žmonių. Prabangos nereikėtų tikėtis, konteineriai yra konteineriai, iš vidaus apkalti medžio drožlių plokštėmis.Tačiau šie laikinieji būstai yra apšiltinti, juose stovi patogios lovos, sofos, kiti baldai ir, be abejo, yra stiklinės durys į terasą, iš kurios galima grožėtis mariomis ir padange, kurią raižo aitvarai.
O kur langai? Toks pirmas klausimas kyla žvelgiant į surūdijusias metalines namo sienas. Jos slepia neabejotinai vieną ekstravagantiškiausių individualių namų Lietuvoje – drąsaus architekto kūrinį drąsiai šeimai, vertinančiai išskirtinį būstą.
Pastato architektas Gintautas Natkevičius, projektą kūręs kartu su Mantu Mickevičiumi, aiškino, kad idėją diktavo sklypo forma ir apylinkės.
Pastato vaizdas iš paukščio skrydžio ar vidinio kiemo atima žadą – iš serijos „aš taip nesugalvočiau“. Ne kiekvienas architektas pasiūlytų tokį sprendimą unikaliai vietai.
Architektas šiai vietai suprojektavo U formos namą – išorinės jo sienos yra kone aklinos – nei aplinkinių namų gyventojams nėra reikalo stebėti šio namo šeimininkų gyvenimo, nei namo šeimininkams dairytis į apsileidusius kaimynus. Užtat visas raidės U formos pastato vidus – vienas didelis langas.
Rinko tarptautinė komisija
Penki konkurso nugalėtojai apdovanoti Nacionalinėje dailės galerijoje.
Geriausius darbus rinko tarptautinė žiuri, sudaryta iš profesionalių architektų ir architektūros kritikų.
Prieš nuspręsdami, kurių projektų autorius apdovanoti tradiciniais prizais – skulptūrėlėmis „1/5 Metro“, architektai Svenas Feldingas (Danija), Emilis Urbelis (Estija) ir Ingurdas Lazdinšas (Latvija) aplankė ir realybėje apžiūrėjo naujausius realizuotus Lietuvos architektų kūrinius.
Virtualioje parodoje www.lietuvosarchitektura.lt galima apžiūrėti apie 200 Lietuvos architektų pateiktų projektų (įgyvendintų ir dar nerealizuotų), sukurtų 2010-2012 metais.
Apie 80 projektų įtraukti į parodos katalogą.
SAULIUS JARMALIS
„Lietuvos rytas”
Iliustracija iš www.lietuvosarchitektura.lt
Šaltinis: www.lrytas.lt
Su miesto planuotojų diena, architektai – dizaineriai (per brūkšnelį), dar paplanuojantys ir miestus.
LASKAO
Antradienį vykęs Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos dokumento viešas svarstymas privertė raudonuoti jo rengėjus – vilniečių kompanijos „Statybos strategija” darbuotojus.
Dokumento rengėjai pylos sulaukė ne tik iš Klaipėdos senamiesčio verslininkų, jų darbą niekam tikusiu pavadino ir savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
„Medžiaga pateikta labai neaiškiai. Net specialistams sunku ką nors suprasti, o ką kalbėti apie gyventojus? Buvo prašyta, kad būtų parengta keletas koncepcijos variantų ir kad būtų erdviniai sprendimai. Nieko panašaus nematome. Tik kažkokie prištrichuoti brėžiniai. Atsižvelgta tik į du trečdalius pastabų. Tad dabar gyventojams svarstyti siūlomos visiškos nesąmonės ir tokia ataskaita negali būti patvirtinta”, – piktinosi A. Mureika.
Tai, kad jis teisus, patvirtino ir į viešą svarstymą susirinkę senamiesčio verslo atstovai. Jie apgailestavo, kad iš pateiktų brėžinių labai sunku susigaudyti kokia ateitis laukia Klaipėdos senamiesčio. Daugelis siūlymų dėl transporto eismo senamiesčio gatvėmis verslininkams pasirodė absurdiški. Juos stebino tai, kad siaurą Daržų gatvę planuojama paversti senamiesčio transporto arterija, o Tiltų gatvę padaryti pėsčiųjų.
„Jei Tiltų gatvė bus pėsčiųjų, kaip žmonės, gyvenantys Tiltų gatvės gale, ties Jono kalneliu, privažiuos prie namų? Daugelis suplanuotų pėsčiųjų gatvių atkarpų neturi prasmės, nes grindinys nėra pritaikytas vaikščioti”, – komentavo Klaipėdos verslininkų senamiesčio asociacijos pirmininkė Loreta Beržinskienė.
Verslininkai tikino, kad senamiestyje pėsčiųjų gatvelių nori nebent amžinai namuose sėdinčios bobulytės. Esą visi kiti gyventojai nori patogiai privažiuoti prie namų.
Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kąstytis Macijauskas tik priminė gyventojams, kad tai dar ne detalusis planas, o jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentas.
„Ši senamiesčio dalis niekada nebuvo planuota detaliaisiais planais, tad dabar norima tai padaryti. O pagrindinis tikslas – išspręsti eismo organizavimo klausimą. Išsiaiškinti, kurios gatvelės turėtų tapti pėsčiųjų, kurios vienpusio eismo, kurios visai turėtų būti uždarytos. Dar norime padaryti tvarką senosios turgavietės teritorijoje”, – pagrindinius tikslus vardijo K. Macijauskas.
Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Mantas Daukšys priminė, kad detaliųjų planų sprendiniai yra neterminuoti, tad esą tai, kas dabar svarstoma gali nusitęsti į tolimą perspektyvą.
„Turiu dar vieną liūdną žinią jums – ką tik gavau žinutę iš istoriko Dainiaus Elerto, kad šis planas jau yra apskųstas visoms galimoms instancijoms. Tad jus dar gerokai pataršys”, – dokumento rengėjus informavo miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
EDITA GUDAVIČĖ
Šaltinis: www.ve.lt
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje be didesnių diskusijų pritarta Smiltynės kurhauzo atgimimo planams. Projekto autoriams negailėta gerų žodžių už istorinio kurhauzo pastato ir greta jo esančios, sovietmečiu statytos, katilinės rekonstrukcijos idėjas.
1901 metais statyto Smiltynės kurhauzo savininkas – UAB „TVB“ – rengia sklypo Smiltynės g. 17 detalųjį projektą, kad galėtų žengti toliau – rengti ne tik pagrindinio pastato restauravimo, bet ir sklype esančios buvusios katilinės rekonstrukcijos projektus bei pagaliau pradėti uostamiesčiui svarbios vietos atgaivinimo darbus.
Ekspertų tarybai pristatytame detaliojo plano koncepcijos projekte numatoma, jog restauruotame Smiltynės kurhauzo pasatate turėtų veikti 50 vietų viešbutis su konferencijų sale ir kavine, o rekonstruota katilinė pritaikoma nedideliam apartamentų viešbučiui. Daugiau nei vieną hektarą Kuršių marių pakrantėje užimančiame sklype suplanuotos 2 lauko teniso aikštelės, nauja transformatorinė, transporto privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo vietos bei dviratininkų ir pėsčiųjų takai, numatyta želdinių tvarkyba. Detaliojo plano autorius – UAB „Projekto vystymo grupė“.
Projekto vadovė Laima Šliogerienė Ekspertų tarybos nariams teigė, jog koncepcija ir projektiniai pasiūlymai parengti taip, jog planuojami sprendiniai kurtų darnią komplekso visumą bei neužgožtų pagrindinės teritorijos vertybės – kurhauzo pastato. Autorių teigimu, pradėjus komplekso atkūrimo darbus, neišvengiamai reikės pašalinti 2 medžius, kurie iš Kuršių marių pusės užstoja vaizdą į vieną gražiausių Smiltynės senųjų vilų.
Numatomo apartamentų viešbučio architektūrinei išraiškai parinkta 20-ojo amžiaus pradžios Smiltynės viloms būdinga stilistika bei apdailos medžiagos. Tokį siūlymą architektai-ekspertai pavadino itin sėkmingu ir tinkančiu šiai vietai.
Posėdyje daugiau diskutuota tik dėl Bendrajame plane numatytos C2 kategorijos gatvės, kuri ateity turėtų būti nutiesta palei marių krantinę, sprendinių. Tikslinant planavimo dokumentus, projekto autoriams rekomenduota paisyti miesto prioritetų – prie pat kranto projektuoti pėsčiųjų ir dviračių takus, o ne gatvę transportui. Taip pat pasiūlyta numatomą naują inžinerinį statinį – modulinę transformatorinę – statyti atokesnėje sklypo vietoje arba, esant galimybei, integruoti į rekonstruojamos katilinės pastatą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
LASKAO Architektų klubas 2012-11-09, 17.30, Daržų g.10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.
Dviejų žinomų architektų projektuoti namai ir kasdieninis gyvenimas juose.
Pirmame filme „Koolhaas. Houselife” pristatomas modernios architektūros šedevras, 1998 Rem Koolhaas / OMA suprojektuotas gyvenamasis namas Bordeaux mieste. Šis eksperimentinis filmas nepasakoja apie pastato architektūros virtuoziškumą ar architekto idėją, tačiau parodo slaptą kasdieninį namo gyvenimą, kuris nepasiekia architektūrinių žurnalų puslapių. Namo architektūra bei jos gyvavimo žavesys ir problemos, atskleidžiamos dokumentuojant kasdieninius namą prižiūrinčių žmonių darbus ir ritualus.
Antrasis filmas iš BBC ciklo „Living with a future” apybraiža apie žymaus architekto minimalisto John Pawson 1995 metais rekonstruotame name Esekse (Anglija) gyvenančią fotomenininkę, jos šeimą ir architekto sukurtą aplinką.
SVARSTYTA:
1. Žemės sklypo Smiltynės g. 17, Klaipėdoje, detaliojo plano koncepcija ir projektiniai pasiūlymai.
Užsakovas – UAB „TVB“, projektuotojas – UAB „Projektų vystymo grupė“.
- Tikslinti planuojamos transformatorinės vietą sklype, nagrinėjant galimybę ją integruoti į numatomos rekonstruoti katilinės pastatą – tam detaliojo plano koncepcijos projekte numatyti didesnę užstatymo zoną;
- Koncepcijos projekte planuojamos C2 gatvės servitutą nustatyti iki raudonųjų linijų, pėsčiųjų ir dviračių takus planuoti prie marių kranto.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
UAB „Mida LT“ ir LAS Klaipėdos apskrities organizacija kviečia į seminarą
„UAB „Mida LT“ produkcija – kokybės ir ilgaamžiškumo garantas“
Seminaro data: 2012 m. spalio mėn. 24 d.
Seminaro vieta: LAS Klaipėdos apskrities organizacija, Daržų g. 10 / Bažnyčių g.4, Klaipėda.
13.30 – 14.00 Dalyvių registracija.
14.00 Seminaro pradžia.
- Filmo “UAB “ Mida LT” – kompanijos TechnoNIKOL aukštos gamybinės kultūros įmonė” demonstravimas .
Techninis specialistas Aleksėjus Lisovskis
- Bituminės čerpės, laminuotos čerpės, ritininės dangos – ir jų asortimentas.
Produktų grupės vadovas Justas Razmus
- Eksploatuojamo, apželdinto stogo mazgų pristatymas ir aptarimas.
Techninis specialistas Aleksėjus Lisovskis
- Diskusija.
