SVARSTYTA:
1. Dėl atviro projekto konkurso „TERITORIJOS NUO AUDROS GATVĖS TĘSINIO IKI JŪROS, PRIE BUVUSIŲ KARINIŲ OBJEKTŲ (ANTROJO PASAULINIO KARO VOKIEČIŲ BATERIJOS) MELNRAGĖS PAJŪRYJE, IKI KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO TERITORIJOS PRIE ŠIAURINIO MOLO,KLAIPĖDOJE, ERDVINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMO, KURIOS PAGRINDU BUS RENGIAMAS DETALUSIS PLANAS“ projektinių pasiūlymų įvertinimo.
Konkurso organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
NUTARTA:
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotam konkursui „Teritorijos nuo Audros g. tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (II pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie Šiaurinio molo, Klaipėdoje, erdvinės koncepcijos parengimas“ pateikti projektai „Uostas“ ir „0077007“ į suformuluotus uždavinius atsakė skirtingais aspektais:
1. Projektas „0077007“.
Trūkumai: dėl pajūrio juostos plėtros apribojimų sprendiniai kopų zonoje gali būti neįgyvendinami; žvejų prieplaukos klausimas sprendžiamas paviršutiniškai ir neprofesionaliai; siūloma krantų tvirtinimo priemonė – betono krantinės įrengimas – abejotina ir trumpalaikė esamomis gamtinėmis sąlygomis.
Pranašumai: galimi priekopės ir kopų zonos plėtros sprendiniai užtikrina natūralią Melnragės gyvenvietės integraciją su pajūrio juosta; parko kūrimo bei siūloma užstatymo paviljonais idėja perspektyvi bei motyvuota istorine medžiaga.
2. Projektas “Uostas”.
Trūkumai: darbo autoriai nagrinėja per dideles apimtis; KVJUD rezervinei teritorijai teikti sprendiniai neatitinka jos naudotojų interesų, tačiau dauguma pateiktų sprendinių koncentruoti būtent šioje vietoje; projektu nesprendžiamas pajūrio zonos integravimas į Melnragės gyvenvietę; nėra konkrečių pasiūlymų dėl kranto tvirtinimo ir galimo kopagūbrio panaudojimo.
Pranašumai: maksimaliai užtikrinti priekrantės žvejų bei pramoginės laivybos puoselėtojų poreikiai.
3. Rekomenduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai rengiant nagrinėjamos teritorijos detalųjį planą prioritetiniais laikyti šiuos uždavinius:
3.1. spręsti teritorijos krantų tvirtinimo problemą;
3.2. tikslinti kopų ir priekopės želdynų juridinį statusą, siekiant universalesnio teritorijos panaudojimo ir integravimo su Melnragės gyvenviete;
3.3. fiksuoti priekrantės žvejų uostelio apimtį, nustatyti prieplaukos vietą;
3.4. atlikti papildomus tyrimus dėl teritorijoje esančio II pasaulinio karo objekto vertingųjų savybių nustatymo;
3.5. įvertinti nagrinėjamos teritorijos nematerialaus kultūrinio paveldo ypatybes, t.y. šiai vietai istoriškai būdingus verslus, statinių bei mažosios architektūros stilistiką;
3.6. prieš pradedant teritorijos planavimo procedūrą rengti viešą svarstymą teritorijos ir gretimybių naudotojų bei miesto gyventojų poreikiams išaiškinti.
Spalio 19 d. LASKAO Architektų klube pristatytas William H. Whyte filmas: „ The Social Life of Small Urban Spaces“
Smagus, nuotaikingas filmas – stebėjimo ir interviu formomis analizuojantis N.Y. viešąsias erdves, įdomi ir aktuali urbanistinio kraštovaizdžio analizė.
Kodėl/kaip jos veikia žmonėms, arba ne? žmonių elgesys aikštėse, parkuose, gatvėse: kur ir kodėl sėdi, kaip ir kodėl stovi/eina; kurioje vietoje mėgsta šnekėtis; ką stebi; kaip sėdi prie staliukų; kurie suoliukai populiaresni; kur geriama kava, kaip užkandžiaujama; <…>
Filmas senas, betgi įpročiai nepakitę, o 80-tieji New Yorke prideda malonumą stebėti. Dar ir dabar jis dažnai žiūrimas kaip įvadas į vienokios ar kitokios pakraipos urbanistines studijas.
Klube rodytą filmą galima peržiūrėti čia
Šveicarijos Lozanos miesto administracija nusiteikusi pradėti taikyti specialias bausmes architektams, kurie savo kūriniais bjauroja miesto vaizdą.
Naujas žodžių junginys – architektūros nusikaltimas – bus įtrauktas į miesto Baudžiamąjį kodeksą. Bausmę už šlykščios architektūros pastatus pasiūlė vietinis mokytojas Richardas Tannigeris. O šias aštrias diskusijas dėl bausmių išprovokavo parlamento rūmų stogas.
Siūlo bausti projektuotojus
„Architektai laiko mus idiotais”, – piktinosi vienas Lozanos parlamentarų. Nepatenkintieji absurdišku, beformiu ir pilku stogu surengė referendumą.
Atrodo, kad neatsakingi architektai bus nubausti. Tiesa, jiems bus taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.
Šiek tiek anksčiau buvusi Ispanijos kultūros ministrė Esperanza Aguirre dar aršiau pasisakė už tokias bausmes architektams, o jų absurdiškus kūrinius ji net lygina su nusikaltimu žmonijai.
Valdininkę taip įsiutino naujas Madrido savivaldybės fasadas, kad ji net viešai apgailestavo, jog architektams netaikoma mirties bausmė.
„O jų nusikaltimai gyvuoja net ir po architektų mirties. Jie lieka mums”, – drąsiai savo mintis reiškė E.Aguirre. Tiesa, vėliau dėl jų jai teko atsiprašyti.
Lietuvoje – chaosas
Lietuvoje žinomos architektės Audronės Kaušpėdienės nestebina, kad šveicarai taip jautriai reaguoja į nekokybišką architektūrą: „Tai pilietiškai brandus kraštas, kur visuomenė pakankamai išsilavinusi, kad galėtų spręsti visiems svarbias problemas.” Deja, apie lietuvius to pasakyti negalima.
Kone visose Vakarų Europos šalyse veikia Architektų rūmai, kurie ne tik sprendžia profesines problemas aukščiausiu lygiu, bet ir šviečia visuomenę.
„Lietuvoje aktyvia Architektų rūmų veikla negalime džiaugtis”, – sakė A.Kaušpėdienė.
Šiuo metu projektų likimą dažnai sprendžia didžiųjų miestų architektų ir urbanistikos ekspertų tarybos (jas renka Lietuvos architektų sąjunga). Tačiau, pasak kaunietės architektės, tai nėra objektyvus vertinimas. „Juokinga, kai vienas architektas kitam aiškina, kaip šis turėtų dirbti”, – įsitikinusi A.Kaušpėdienė.
Ji teigia, kad apskritai nepakankamai skelbiama konkursų, o ir paskelbti ne visi pasiekia rezultatų, ne viskas vyksta skaidriai ir galiausiai nebūtinai nugalėjęs projektas yra įgyvendinamas.
Netrūksta gerų kūrėjų
„Kad nebūtų tokio chaoso, kad Architektų rūmai turėtų pakankamai galios tą chaosą valdyti, jie turi ieškoti dialogo su Vyriausybe, siekti, kad būtų priimti architektūrinę veiklą reguliuojantys įstatymai.
Lietuvoje netrūksta puikių architektų, kurių darbai pasaulyje vertinami aukščiausiais balais. Audrius Ambrazas, Rolandas Palekas, Algimantas Kančas ar Gintautas Natkevičius – šių kūrėjų braižą jau galima nesunkiai atpažinti. Tai architektūros meistrai.
Tačiau ar dažnai miestas į juos kreipiasi? Ne. Mūsų visuomenei, kaip ir valdžiai, dar labai trūksta išsilavinimo, supratimo, kas yra gera architektūra. Labiau reikėtų pasitikėti šios srities profesionalais”, – emocingai kalbėjo moteris.
Bet juk visais laikais miestus statė mecenatai?
„Tiesa, todėl džiugina tai, kad per dvidešimt metų užsakovai pasikeitė – dabar jie daug važinėja po pasaulį ir tikrai yra labiau išprusę”, – sakė A.Kaušpėdienė ir pridūrė, kad ypač gera architektūra garsėjančioje Olandijoje net daugiabučius namus projektuoja patys geriausi architektai.
„Kad ir pas mus žmonės pagaliau suprastų, kad architektūra – tai ne tik sienos, langai ir stogas, turėtų pasistengti tie patys Architektų rūmai.
Jie privalo rūpintis ne tik įstatymais, užsiimti lobizmu, bet ir turi auklėti visuomenę, skiepyti jai gero skonio supratimą”, – neabejoja pripažinta kūrėja.
lrytas.lt, BBC informacija
Nuotraukoje:
Diskusijas Šveicarijoje dėl architektūros kokybės išprovokavo Lozanos parlamento rūmų stogas
Šaltinis: www.lrytas.lt
Klaipėdiečiai, norintys sužinoti, kaip projektuotojai įsivaizduoja senojo miesto turgaus ateitį, turi važiuoti į Vilnių. Tokią tvarką numato įstatymai, tačiau miesto valdininkai pripažįsta, kad ją reikėtų keisti.
Uostamiesčio savivaldybės administracija pranešė, kad yra parengtas Klaipėdos senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentas. Jo rengėjas – UAB „Statybos strategija” – kviečia norinčiuosius susipažinti su šiuo dokumentu nuo spalio 8 d. atvykti į jų buveinę… Vilniuje.
Būtent tokia tvarka numatyta teritorijų planavimo įstatyme, kuriame parašyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje.
Informacinių technologijų amžiuje nebūtina eiti į biblioteką, kad sužinotum, ar joje yra pageidaujama knyga. O minėtojo plano nepavyko rasti nei užsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, nei rengėjo interneto puslapiuose.
Paskambinus nurodytu telefonu į Vilnių atsiliepė administratorė. Ji apie jokį planą net nebuvo girdėjusi. Kantriai išklausė priekaištų, atidžiai užsirašė dokumento, kurį rengė jos atstovaujama bendrovė, pavadinimą ir pažadėjo būtinai paskambinti. Nepaskambino.
Tad visi senamiestyje ir aplink senąjį turgų gyvenantys klaipėdiečiai bei čia veikiančių įmonių atstovai turi suskubti ir taip suplanuoti savo darbus, kad per artimiausią mėnesį reikėtų važiuoti į sostinę. Nes kaip kitaip susipažinsi su šios teritorijos ateitimi? Viešas šio dokumento svarstymas vyks lapkričio 6-ąją. O negavę gyventojų ir suinteresuotų asmenų pastabų plano rengėjai dokumentą priims tokį, kokį patys pasiūlė. Vėliau pasigirsiančius klaipėdiečių priekaištus bus galima atremti tvirtu argumentu – kodėl nepateikėte savo pastabų anksčiau?
„Pasinaudojo spraga”
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė
Tai tėra tarpinis dokumentas, jame nėra detalių atskirų teritorijų sprendinių, tačiau ir jis yra svarbus. Todėl privalėtų būti pakabintas savivaldybėje ir būti prieinamas visiems. Rengėjai pasinaudojo įstatyme esančia spraga ir su dokumentu siūlo susipažinti jų buveinėje. Nors teisės aktai to nedraudžia, tačiau nemanau, kad taip turėtų būti. Nesvarbu, kas parašyta įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose. Klaipėdiečiai, norintys su šiuo dokumentu susipažinti uostamiestyje, to reikalauja teisėtai. Šį planą rengėjai galėtų publikuoti savo svetainėje. Galų gale pati savivaldybė, kuri yra to planavimo organizatorė, privalėtų pareikalauti, kad rengėjai atsiųstų dokumentą.
„Taip neturi būti”
Almantas MUREIKA, Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas
Taip neturi būti. Tuoj pat eisiu ir surasiu tą planą, kad žmonės galėtų su juo susipažinti savivaldybėje. Matyt, šį skelbimą plano rengėjai publikavo be mūsų žinios. Paprastai mes visuomet iš pradžių pareikalaujame, kad dokumento kopiją perduotų mums, kad galėtume pakabinti stende prie Vieno langelio skyriaus. Šalia padedame ir bylą, kad suinteresuoti asmenys galėtų ją pavartyti ir susipažinti su siūlomais sprendiniais. Kodėl to nebuvo padaryta šiuo atveju – nežinau.
MINDAUGAS MILINIS
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Jubiliejinės sukakties proga jums, Liuda, linkime sėkmės, kūrybinio įkvėpimo, širdį džiuginančių darbų ir dar daug daug malonių akimirkų, nuspalvinančių kasdieną gražiausiomis spalvomis ir praturtinančią žmogų naujomis patirtimis bei emocijomis.
Su jubiliejumi!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Aplinkos ministerija kartu su VGTU ir kitais partneriais š. m. lapkričio 15 d. Vilniuje VGTU rūmuose (03 auditorija, Saulėtekio al. 11, LT–10223 Vilnius) organizuoja VI Lietuvos urbanistinį forumą „Šiuolaikiški miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi tendencijos, vizija“ (toliau – Forumas), skirtą valstybės ir savivaldybių institucijų atstovams, mokslo ir verslo atstovams, investuotojams, suinteresuotoms visuomeninėms organizacijoms, architektūros, urbanistikos ir statybos srityse dirbantiems specialistams.
Forumo tikslas:
Kompleksiškai pažvelgti į Lietuvos miestų ir miestelių vystymo, jų urbanistinių struktūrų atnaujinimo problemas pagal darnios plėtros principus, įvertinti esamą situaciją ir nubrėžti gaires ateičiai.
Aptarsime, ką turime daryti, kad Lietuvos miestai, miesteliai būtų gražūs ir gyvybingi, kad pagerėtų žmonių gyvenimo sąlygos, racionaliai ir taupiai būtų naudojami gamtiniai, kultūriniai ir energetiniai ištekliai; kaip sustabdyti chaotišką miestų plėtrą ir išvengti vidinių teritorijų „senėjimo“, skatinti centrų gyvybingumą; kokia turėtų būti Lietuvos urbanistinė politika, teritorijų planavimo sistema, kad užtikrintų darnią plėtrą, leistų koncentruoti finansinius resursus, skatintų veiksmus ir pastangas efektyviam miestų teritorijų modernizavimui.
Forumo tematika:
ES ir JT urbanistinės politikos kryptys,
Urbanistinių struktūrų atnaujinimas, susitraukiančių miestų erdvinės struktūros pokyčiai,
Finansinės, ekonominės priemonės ir mechanizmai prioritetiniams urbanistiniams uždaviniams spręsti,
Socialiniai demografiniai pokyčiai ir Lietuvos miestų perspektyva,
Kultūros paveldo, gamtos, kraštovaizdžio saugojimas ir naudojimas.
Kviečiame aktyviai dalyvauti Forume ir jo metu vyksiančiose diskusijose.
Pranešimus (teksto apimtis – iki 8 psl., su iliustracijomis – iki 12 psl., pristatymo / skaitymo trukmė 20–30 min.) planuojama išspausdinti Forumo leidinyje. Išankstinė pranešėjų ir dalyvių registracija vyks nuo lapkričio 5 d.
Forumo dalyvio anketa pateikta LR aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.am.lt.
Organizatorių informacija
Gerbiamieji Architektai,
Kompanija Wienerberger AS kviečia Jus dalyvauti tarptautiniame išskirtinių mūrinės architektūros sprendimų konkurse „Baltijos mūras ir stogas 2013“ (ang. Baltic Brick and Roof Award 2013 ), kuris vyksta jau trečią kartą ir laimėti puikią progą dalyvauti pasauliniame „Mūras 2014 “ (ang. Brick Award 2014 ) konkurse, organizuojamame „Wienerberger Group“.
Šio konkurso tikslas – surasti išskirtinius objektus, pasižyminčius geriausiais plytų, trinkelių , keraminių čerpių bei keraminių blokų architektūriniais, techniniais bei struktūriniais sprendimais. Konkurse dalyvaujantys objektai turi pristatyti įvairias keramikos panaudojimo statybose galimybes.
Šiais metais buvo sukurta nauja sistema ir visi norintys dalyvauti mūsų konkurse turės registruotis tik internetu: – www.balticbrickaward.com Maloniai kviečiame apsilankyti šiame internetiniame puslapyje ir užpildyti anketą. Nors konkurso kalba yra anglų, bet visą informaciją apie dalyvavimo sąlygas galite rasti lietuvių kalba!
Praėjusių konkursų patirtis rodo, kad vienas svarbiausių sėkmingo dalyvavimo konkurse aspektų yra aukštos kokybės pristatomų objektų nuotraukos.
Dalyviams atveriamos galimybės ne tik laimėti po 2000 eurų už kiekvieną nominaciją, bet ir patekti į tarptautinį leidinį „Brick 14“ („Plyta 14“).
Visus dokumentus pristatyti būtina iki 2012 m. spalio 31 d.
Geriausi projektai bus paskelbti nominacijų vakaro metu 2013 m. kovo 31 d. Detalesnę informaciją apie renginio vietą ir laiką atsiųsime vėliau.
Wienerberger AS apdovanojo išskirtinius Baltijos šalių mūro statinius
Wienerberger informacija
Planai į buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė” teritoriją investuoti beveik 600 mln. litų ir pastatyti unikalų miesto kvartalą baigėsi varžytynėmis – lapkričio pradžioje jų metu bus parduodamas UAB „Memelio miestas” turtas. Uostininkai norėtų, kad juos nupirktų įmonė, galinti vykdyti uosto veiklą, o miesto valdžios atstovai pageidautų tų, kurie sugebėtų tęsti „Memelio miesto” projektą.
Tai jau antra tų pačių verslininkų nesėkmė – rugpjūčio pabaigoje iš varžytynių buvo parduotas buvęs kino teatras „Vaiva”, vietoje kurio norėta statyti kelis daugiaaukščius.
Priešistorė
Miesto centre esančioje teritorijoje dešiniajame Danės upės krante daugiau kaip 60 metų veikė 7-oji laivų remonto įmonė, po privatizavimo tapusi AB „Laivitė” ir tęsusi laivų remonto veiklą. Ši bendrovė turėjo ambicingų planų, tad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į jos krantinių rekonstrukciją sukišo apie 17 mln. Lt.
Tačiau 2006-aisiais „Laivitė” pardavė visus savo turėtus pastatus UAB „Memelio miestas”. Pastaroji planavo čia pastatyti ir gyvenamuosius namus, ir komercinius pastatus, įrengti miestiečiams prieinamą prie vandens zoną. Tada skelbta, kad čia bus investuota apie 590 mln. litų, o projektas bus įgyvendintas iki 2012-ųjų.
Ši teritorija 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi.
Nori 32 mln. litų
Pasak antstolės Brigitos Tamkevičienės, paskelbusios „Memelio miesto” turto pardavimą iš varžytynių, parduodamas visas teritorijoje esantis pastatų kompleksas. Po pastatais esantys du žemės sklypai – 5,1 ir 0,1 ha ploto – yra nuomojami. „Memelio miestas” nuomos teises yra perleidęs SEB bankui.
„Po varžytynių bankas ją perduos naujam išvaržomo turto savininkui”, – sakė antstolė.
Pradinė pastatų kaina – beveik 32 mln. Lt. Pagal įstatymą varžytynių dalyviai turi pakelti ne mažiau kaip 3 proc. pradinės kainos.
Jeigu pirmosios varžytynės neįvyks, turtą būtų siūloma perimti išieškotojui – SEB bankui – už 80 proc. dabar skelbiamos pradinės kainos. Jeigu išieškotojas atsisakytų turto, antrose varžytynėse pradinė jo kaina būtų mažinama 40 proc.
Situacijos nedramatizuoja
„Memelio miesto” direktorius Darius Anužis neneigia, kad po turto išpardavimo seks bendrovės bankrotas. Tačiau pokalbininkas buvo nusiteikęs gana optimistiškai ir neatmetė galimybės, jog tuo atveju, jeigu „Memelio miestas” ras finansuotoją, jis antrą kartą grįš prie šio projekto įgyvendinimo.
D. Anužio teigimu, iš varžytynių parduodami visi pastatai, įskaitant ir Naujosios Uosto g. 5, t. y. namą vaiduoklį, kuriame yra likę tik trys privatūs butai.
„Iš Klaipėdos per pastaruosius 7-8 metus išvyko beveik 40 tūkstančių žmonių – apie 10 tūkstančių šeimų. Visi jų butai liko uostamiestyje. Prekyba nekilnojamuoju turtu automatiškai stoja, nes už lango krizė. Nekilnojamojo turto verslas nesivysto. Mes atėjome prieš bangą, prieš šio verslo pakilimą, bet per jį nespėjome padaryti darbų, tad finalas toks. Tačiau varžytynės ar net bankrotas dar nėra gyvenimo pabaiga. Nekilnojamasis turtas, ko gero, yra vienas iš rizikingiausių verslų paskutinį dešimtmetį – arba būni ant bangos, arba ritiesi nuo kalniuko. Šiuo atveju mes ritamės žemyn, o rytoj gal kilsime”, – teigė D. Anužis.
Pasak jo, bendrovė vis dėlto sėjo padaryti vieną gerą dalyką – „Memelio miesto” nuomojama teritorija nebėra uosto teritorija. Dabar miesto Bendrasis planas joje uosto veiklos nenumato.
„Jaudintis dėl to, kad neliks meno erdvių, visuomeninės paskirties perspektyvų, manau, nereikėtų”, – sakė D. Anužis.
Dabar – blogiausia situacija
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas priminė, kad direkcija 2006-aisiais rašė raštus Susisiekimo ministerijai, kad ji nepritaria „Laivitės” nuomotos teritorijos paėmimui iš uosto.
Pasak jo, problema ta, kad direkcija rekonstravo „Laivitės” naudotas krantines, o ji, neturėdama jokių įsipareigojimų direkcijai, pardavė pastatus „Memelio miestui”.
„Uostas sukišo pinigus į krantines ir negali jų panaudoti tinkamai. Prie jų švartuojami laiveliai, bet pajamos iš to mažos”, – sakė E. Gentvilas.
Paklaustas, ar direkcija galėtų dalyvauti varžytynėse ir nusipirkti „Memelio miesto” turtą, jos vadovas atsakė: „Dabar nieko negaliu pasakyti. Tam reikia rimtų sprendimų. Pagal Uosto įstatymą pastatus teritorijoje valdo ne Uosto direkcija. Todėl aš nelabai matau net ir juridinės galimybės Uosto direkcijai pirkti tuos pastatus, esančius savivaldybei priklausančioje teritorijoje.”
Jis neslėpė, kad varžytynės kelia tam tikrą nerimą, bet išreiškė viltį, kad kas nors įsigis tuos pastatus ir reikalai apskritai pajudės – bus arba uosto, arba kokia nors kita veikla.
„Šiuo metu ten niekas nejudėjo. Išsinuomojo žemės gabalą, atsitvėrė užtvaru, ir viskas. Dabartinė situacija buvo pati blogiausia – ta teritorija nedavė reikiamos naudos nei uostui, nei miestui, nei „Memelio miestui”. Išsinuomojo teritoriją iš savivaldybės ir nieko nedarė. Kaip uosto teritorija ji buvo sunaikinta vardan miestelėnų interesų, tačiau jiems buvo atveriama tik švenčių metu. Man, kaip uosto vadovui, ideali situacija būtų tokia, kad tuos pastatus nupirktų įmonė, norinti vykdyti uosto veiklą, ir tada teritorija vėl būtų sugrąžinta Uosto direkcijai. Didžioji dalis turto, esančio tame žemės lopinėlyje, yra krantinės, kurių vertė siekia per 100 milijonų litų. Tad teritorija prie tų krantinių turėtų būti naudojama uosto veiklai”, – sakė E. Gentvilas.
Bendrajame plane – ne gamyba
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sakė lenkiąs galvą prieš „Memelio miesto” žmones už tai, kad jie išplėšė šią teritoriją iš uosto. Jo teigimu, pagal Bendrąjį miesto planą toje teritorijoje gamybinė veikla tikrai nenumatyta, jos paskirtis komercinė-visuomeninė.
K. Macijauskas, paklaustas, ar „Memelio miesto” pastatus nupirkus verslininkams, norintiems užsiimi uosto veikla, būtų įmanoma tai daryti, atsakė: „Pakeisti viską galima. Nubalsuos 16 miesto Tarybos narių, ir būtų pakeistas bendrasis planas.”
Jis pats krovos šioje teritorijoje, esančioje miesto centrinėje dalyje, niekaip neįsivaizduoja, nebent laikinai, kol būtų patvirtintas detalusis planas. Pokalbininko nuomone, ji turi būti atvira, žmonės turi turėti galimybę prieiti prie Kuršių marių.
K. Macijauskas priminė, kad visame pasaulyje vyksta priešingi dalykai – uosto veikla keliama į užmiesčius, ir sakė netikintis, kad politikai priimtų kitokį sprendimą.
„Vyriausybės nutarimas – klaida”
Buvęs ilgametis Uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas, tuo metu, kai „Memelio miesto” teritorija buvo išbraukiama iš uosto, ėjęs AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinio direktoriaus pareigas, sakė, kad ko tik tada nebuvo daroma, jog tokie planai nebūtų įvykdyti.
„Memelio miesto” atstovams buvo į akis sakoma: „Vyrai, jūs to stebuklo, kurį planuojant, nepadarysite. Stebuklas ir neįvyko”, – sakė V. Greičiūnas.
1997-1998 m. buvo iškelta iniciatyva padalinti tuometinės „Laivitės” teritoriją į dvi dalis – vienoje vykdyti krovą, o kitą dalį palikti miesto poreikams, kad ir kruiziniams laivams švartuoti. Pasak V. Greičiūno, anuo metu miestas per mažai rodė iniciatyvos dėl tos teritorijos.
V. Greičiūnas mano, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybės nutarimas, kuriuo ši teritorija buvo perduota Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, buvo klaida.
„Krovai nepritaikyta”
Tuo metu buvęs ilgametis uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigia, kad minėtos teritorijos žemės statuso pakeitimas tuo metu buvo tikrai sveikintinas dalykas. Anot jo, krovai ta teritorija netgi netinka, ji esą nėra tam pritaikyta, nes transporto išvažiavimas iš teritorijos gana sudėtingas. O ir laivų remontas miesto centre nėra pageidautina veikla.
„Kaip atrodytų, jeigu čia vėl pradėtų visu pajėgumu čirškinti metalą? Tikiuosi, kad pastatus nupirks kompanija, kuri įgyvendins idėją paversti tą teritoriją puikia, klaipėdiečių gausiai lankoma vieta”, – sakė R. Taraškevičius.
Jo nuomone, dabar ši teritorija atgal uostui neturėtų būti sugrąžinta.
„Grąžinti uostui”
Algirdas BUTKEVIČIUS, buvęs susisiekimo ministras
Kiek pamenu, tada buvo daug ginčų, ar reikėtų perleisti šią teritoriją Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau teisininkai lyg ir įrodė, kad reikia daryti tokį sprendimą. Jei dabar jau taip įvyko, manyčiau, kad reikėtų dėti visas pastangas, jog ši teritorija vėl sugrįžtų uostui ir būtų panaudota jo plėtrai.
„Postūmis į priekį”
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ , Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė
Miestui tikrai nebūtų gerai, jei į šią teritoriją būtų norima vėl sugrąžinti krovą. Bendrajame plane čia vis dar yra numatyta konversinė teritorija. O varžytynės gali išeiti ir į naudą, juk tai vis tiek yra šioks toks postūmis į priekį. Galbūt čia ateis naujas stiprus investuotojas. Vienareikšmiškai teigti, kad buvę šios teritorijos savininkai nieko nepadarė, tikrai negalima. Tiesiog, matyt, juos įveikė krizė, taip pat ir ilgai trunkantys planavimo procesai.
„Labai gaila”
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Labai gaila, kad didelės „Memlio miesto” ambicijos ir planai tapo sugriautomis iliuzijomis. Ta teritorija dabar pakimba daugybės neaiškumų migloje, o galėjo tapti miesto vizitine kortele, puikiu Klaipėdos, kaip jūrinio miesto akcentu. Dabar miesto lūkesčius uždengs bankroto procedūros. Ši vieta buvo susijusi ir su naujojo muzikinio teatro perspektyvomis. Miestas čia irgi turėjo didelių ambicijų, ir netgi drąsenių, nei leidžia įstatyminė bazė. Labai gaila. Dabar teks spręsti galvosūkį, ką reikės daryti toliau. Šiame liūdname kontekste galima tik pasiguosti, kad gerai, jog naujo muzikinio teatro statyba liko toje pačioje vietoje, kurioje yra dabar, gerai kad tų griūvėsių dulkės nepalaidojo ir muzikinio teatro statybos idėjos.
DALIA BIKAUSKAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Naujo Klaipėdos universiteto mokslinių laboratorijų pastato techninį projektą apsvarsčiusi LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba iš esmės teigiamai įvertino UAB „Šiltas namas“ parengtą projektą.
Naujas mokslinių laboratorijų pastatas netolimoj ateity iškils KU miestelyje (Herkaus Manto g. 84), greta vienintelės šią teritoriją kertančios gatvės. Planuojama, jog jame įsikurs auditorijos, mokslinės laboratorijos, suprojektuoti mokslininkų ir tyrėjų darbo kabinetai, administracinės patalpos, po dalimi pastato numatytame cokoliniame aukšte suplanuota nedidelė automobilių saugykla.
Viešųjų pirkimų konkurse galimybę rengti šio pastato projektą laimėjusios bendrovės atstovai teigė, jog statinys suprojektuotas nepažeidžiant detaliojo plano reikalavimų: pastatas – 3 aukštų (15 m), užstatymo plotas 2472 kv. m, bendras plotas 5831 kv. m, planuojamas darbo vietų skaičius – apie 140. Atsižvelgiant į detalųjį planą, pasiūlyti ir architektūriniai statinio sprendiniai. Pagrindinis įėjimas į pastatą numatytas nuo “Studlendo” pusės, fasadų apdailai parinktos natūralios medžiagos – šviesus tinkas bei raudonos plytos. Fasaduose suprojektuotos didelės stiklo plokštumos, anot architektės A. Mitkienės, ne tik architektūrinė detalė, jos užtikrina gerą laboratorijų apšvietimą. Architektė laboratorijų komplekso eksterjerui panaudojo ir dekoratyvias stiklo ir metalo konstrukcijas.
Ekspertų tarybos nariai iš esmės teigiamai įvertino pateiktą pastato techninį projektą. Autoriams rekomenduota gryninti architektūrinius pastato sprendinius, apdailai daugiau naudoti raudonas plytas, tuo pat metu mažinanti tinko plotus. Projekto užsakovams bei autoriams pasiūlyta nagrinėti galimybę į pastatą integruoti sklype taip pat numatomą statyti transformatorinės pastatą. Tokiu būdu sklypo teritorija būtų patogesnė naudoti. Ekspertai taip pat rekomendavo autoriams atsisakyti cokolinio aukšto. Esą jame numatyta tik 11-os vietų automobilių stovėjimo aikštelė mašinų laikymo vietų problemos nesprendžia, tačiau komplikuoja patį projektą – atsiranda laiptų, pandusų poreikis. Viso to nereikėtų, jeigu dalis statinio nebūtų dirbtinai iškelta.
Ekspertų tarybos posėdžio išvadose taip pat pažymėta, jog toliau plėtojant Studentų miestelio teritoriją Klaipėdos universitetas galėtų rengti viešus architektūrinius konkursus, kad miestui reikšmingą teritoriją papuoštų originalios ir kokybiškos architektūros statiniai. Diskusijose išreikštas pageidavimas svarstyti projektinius pasiūlymus, o ne techninio projekto stadijos sprendinius, kuomet bet kokie didesni pakeitimai būna skausmingi projekto rengėjams.
***
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pristatytas žemės sklypo K.Donelaičio g. 14A, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos projektas su sprendinių pasekmių vertinimu paveldosauginiu aspektu. Projekto autorius – N. Blaževičienės įmonė – planuoja sklypą istorinėje miesto dalyje, užsakovas – privati bendrovė. Projektu keičiama žemės sklypo paskirtis iš komercinės į gyvenamąją. Jame planuojama dviejų aukštų su mansarda gyvenamojo namo statyba (komercinės patalpos 1-ame aukšte). Pastato projekto sprendiniai, anot projekto autorių, parengti pagal Sprendinių vertinimo paveldosauginiu aspektu studijos rekomendacijas. Jiems pritarė Kultūros paveldo departamento specialistai. Teigiamai pateiktą žemės sklypo K.Donelaičio g. 14A, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos projektą įvertino ir Ekspertų tarybos nariai, autoriams rekomendavę atsižvelgti į posėdyje išsakytus ekspertų pastebėjimus dėl statinio architektūrinės išraiškos.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Posėdis įvyko 2012-09-25, 16:30 val., protokolo Nr. PV-12-10
Posėdžio sekretorė: Dalia Grikšaitė
Dalyvavo Valdybos nariai: Mantas Daukšys, Gintaras Čičiurka, Rolandas Rakevičius, Arūnas Kilišauskas, Vida Vytienė, Ramunė Staševičiūtė.
SVARSTYTA:
NUTARTA:
1. Išmokėti LASKAO-ERGOLAIN metinės stipendijos konkurso prizinį fondą nugalėtojams, jiems įvykdžius konkurso nuostatuose numatytas sąlygas – pristačius konkursinį darbą ir idėjas LASKAO Architektų klube arba kitame renginyje stipendinių metų bėgyje bei paruošus straipsnį pagal savo konkursinį darbą.
2. Visą prizo dydį išmokėti vienu kartu.
2. Konkurso koordinatoriumi skirti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narį Rolandą Rakevičių. Pavesti R. Rakevičiui konkurso sąlygų projektą derinti su LR Kultūros paveldo departamentu. Tik gavus KPD sąlygas ir jas aptarus su užsakovu, parengti galutinį paslaugų sutarties projektą. Pasirašius paslaugų sutartį rengti ir teikti tvirtinimui konkurso sąlygų projektą.
3. Iki sutarties pasirašymo teikti užsakovui siūlymą rengti tarptautinį konkursą, kviečiant jame dalyvauti kitų valstybių architektus, kitų šalių atstovus įtraukiant į vertinimo komisiją.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
NUTARTA:
1.Pritarti draudimo brokerių kompanijos pasiūlymui bendradarbiauti su LAS Klaipėdos apskrities organizacija teikiant paslaugas LAS nariams;
2. Kreiptis į pasiūlymą pateikusią draudimo brokerių kompaniją kviečiant surengti seminarą LAS nariams profesinės veiklos ir projektų draudimo klausimais.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
NUTARTA: Kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl susitikimo su LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovais dėl bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
NUTARTA: LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos protokolus siųsti Klaipėdos miesto merui, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.