Naujas Girulių gyvenvietės teritorijos detaliojo plano projektas ir jame siūlomi sprendiniai buvo kritiškai įvertinti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų ir urbanistikos ekspertų taryboje.
Ekspertų taryboje detaliojo plano koncepcijos projektą pristačiusi UAB „Neoforma“ architektė D. Mačikėnienė teigė, jog naujai rengiamas 34 ha ploto teritorijos Giruliuose planavimo dokumentas tikslina 2005-aisiais patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Jis, anot naujo projekto bendraautorės, nebuvo realizuotas. Be to, miškininkams nustačius valstybinių miškų ribas, tenka koreguoti ir kitų teritorijos naudotojų sklypus, nustatyti jų paskirtį, tvarkymo režimus.
Koncepcijos projekto rengėjai Ekspertų tarybos nariams teigė didelių naujovių nenumatę. Patvirtinus geležinkelio linijų iškėlimo iš Girulių specialųjį planą, čia numatoma išsaugoti tik kultūros vertybę – geležinkelio stotį, planuojamas skirtingose geležinkelio pusėse esančių Šlaito ir Rasytės gatvių susijungimas. Greta jos formuojamas kvartalas, skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Šio kvartalo ribose apibrėžti 3 sklypai galimiems socialinės-komercinės paskirties objektams.
Nors į naujai rengiamo detaliojo plano teritoriją pateko ne visa Girulių gyvenvietės aplinka, projekto autoriai teigė siūlantys galimybę ateity iš centrinės Girulių dalies atkurti bent jau pėsčiųjų taką į pajūrį, jis turėtų nusidriekti nuo Turistų gatvės iki atitvarais nuo pašalinių akių saugomos Skautų gatvės.
Ekspertų tarybos nariai, išklausę projekto autorių informaciją, detaliojo plano koncepcijos projekte pasigedo idėjos, kuri iš esmės formuotų Girulių gyvenvietės perspektyvą. Istorinę –urbanistinę šios vietovės analizę rengęs architektas E. Andrijauskas sakė, jog faktinė Girulių gyvenvietės būklė šiuo metu yra keista. Istorinis centras sunaikintas ir merdi, gyvenvietės plėtra vyksta periferijoje, užstatant jos pakraščius miegamaisiais kvartalais. O tai, kad planuojamas Rasytės gatvės tęsinys, o istorinio gyvenvietės centro vieta bus užstatyta gyvenamaisiais namais, jo nuomone, Giruliams daugiau gyvybės neįkvėps. Gyvenvietė taip ir liks be branduolio, be idėjos, kaip bet kuris beveidis miegamasis mikrorajonas. Eksperto teigimu, centrinės dalies sujungimas su pajūriu būtinas ir atkurtų istorinę tiesą. Jeigu esamą neįveikiamų kliūčių Skautų gatvę pratęsti iki Girulių centrinės dalies nėra galimybių, tuomet siūlomas kompromisinis sprendinys – pėsčiųjų takas – bent jau šiek tiek gelbsti padėtį.
Ekspertų tarybos nariai visiškai nelogišku pavadino sprendinį naikinti geležinkelį į Girulius, bet išsaugoti vertybe laikomą stotį. Esą pati gyvenvietė čia atsirado tik geležinkelio dėka. Ekspertų tarybos narių nuomone, žvelgiant į perspektyvą būtina išsaugoti bent vieną geležinkelio liniją, kuria į miesto centrą ir atgal galėtų kursuoti keleivinis traukinukas. Idealu, jeigu gyvenvietėje atsirastų traukos vieta, į kurią miestiečiams būtų patrauklu atvažiuoti.
Koncepcijos projekto autoriai teigė siūlę užsakovams, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, koncepcijos variantą su idėja Giruliuose kurti naują miesto gyventojų bei poilsiautojų traukos centrą – vaikų parką, tačiau ji buvusi atmesta.
Ekspertų tarybos posėdyje pasiūlyta kreiptis į Savivaldybės administraciją rekomenduojant surengti kūrybines dirbtuves idėjoms dėl Girulių ateities perspektyvų generuoti. Dar vienas LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos siūlymas Savivaldybės administracijai – keisti miesto bendruomenei reikšmingų teritorijų detaliųjų planų rengimo procedūrą ir diskusijas su ET nariais organizuoti rengiant ir tikslinant planavimo užduotį. Taip būtų galima tikėtis geresnės kokybės teritorijos planavimo dokumentų.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
SVARSTYTA:
1. Žemės sklypo K.Donelaičio g. 14A Klaipėdoje detaliojo plano koncepcija su sprendinių pasekmių vertinimu paveldosauginiu aspektu.
Planavimo organizatorius – UAB „Trenzės transportas“, projektuotojas – Neringos Blaževičienės įmonė.
NUTARTA: Žemės sklypo K.Donelaičio g. 14A Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos projektui su sprendinių pasekmių vertinimu paveldosauginiu aspektu PRITARTI, rekomenduojant autoriams įvertinti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narių nuomones bei siūlymus.
SVARSTYTA:
3. Mokslinių laboratorijų pastato H.Manto g. 84, Klaipėdoje, techninis projektas. Užsakovas – Klaipėdos universitetas, projektuotojas – UAB „Šiltas namas“.
NUTARTA: Mokslinių laboratorijų pastato H.Manto g. 84, Klaipėdoje, techninio projekto Užsakovams ir rengėjams REKOMENDUOTI:
1. Sklype numatomą transformatorinės pastatą integruoti į projektuojamo mokslinių laboratorijų komplekso tūrį, tokiu būdu atveriant galimybes racionaliau suplanuoti sklypą.
2. Atsisakyti ekonomiškai nepagrįsto ir nemotyvuoto cokolinio aukšto sprendinio.
3. Projektuojant pastato išorės apdailą, mažinti natūralaus tinko plotus, šią medžiagą keičiant raudonomis plytomis.
4. Toliau plėtojant KU miestelio teritoriją rengti viešus architektūrinius konkursus geriausiems numatomų statyti objektų projektams išaiškinti.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Nutarimo_protokolas: 161e_08_Manto84_KU laboratoriju pastatas_TP (PDF)
SVARSTYTA:
2. Apie 34 ha ploto teritorijos Giruliuose detaliojo plano koncepcija.
Užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, projektuotojas – UAB „Neoforma“.
NUTARTA: Su 34 ha ploto teritorijos Giruliuose detaliojo plano koncepcijos projektu susipažinusi LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų taryba Užsakovui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, REKOMENDUOJA:
1. Teritorijos detaliajame plane numatyti Skautų ir Turistų gatvių jungtį (ne tik pėsčiųjų taką).
2. Fiksuoti būtinybę išsaugoti geležinkelio liniją, kuri perspektyvoje turėtų tarnauti kaip keleivių tarpmiestinio ir vietinio susisiekimo priemonė su Klaipėdos miesto centrine dalimi.
3. Kvartalui tarp Šlaito ir Turistų gatvių bei Rasytės g. tęsinio numatomą gyvenamosios statybos paskirtį keisti universalesne, neužkertančią galimybių ateity ieškoti naujų idėjų šios teritorijos plėtrai.
4. Neformuoti sklypo Nr. 21 prie pėsčiųjų tako į pajūrį.
5. Rekomenduoti Klaipėdos miesto savivaldybei surengti kūrybines dirbtuves dėl gyvenvietės tolesnės plėtros perspektyvų.
6. Keisti miesto bendruomenei reikšmingų teritorijų detaliųjų planų rengimo procedūrą – diskusijas su ET nariais organizuoti rengiant ir tikslinant planavimo užduotį.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
.
Nutarimo_protokolas: eb54_08_34ha teritorija_Giruliai_DPK (PDF)
Didžiausias Vakarų Lietuvoje verslo parodų organizatorius – bendrovė „Expo Vakarai“ – rugsėjo 20-22 dienomis kviečia į Interjero ir dizaino idėjų parodą „Inter Deco 2012“. Ji vyks Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
Idėją padiktavo lankytojai
Pirmąkart rengiamas tokio pobūdžio renginys lankytojus pakvies į tikrą namų vidaus interjero ir dizaino idėjų parodą, kurioje savo darbus pristatys jauni ir jau pripažinimą pelnę dizaineriai, kūrybiniai kolektyvai bei namų įrangos ir baldų gamintojai. Parodos organizatoriai sako, jog mintį rengti tokią parodą pasufleravo didžiausios pavasarinės parodos „Individuali statyba“ lankytojai bei dalyviai. „Pavasarį parodoje mes „statome“ namą. Parodos lankytojai susipažįsta su jam iškilti reikalingomis medžiagomis, technologinėmis naujovėmis ir projektais, o rudenį jau galime pasirūpinti ir namo vidaus vaizdu. Pasižiūrėti ir įvertinti interjero kūrėjų darbus, pasisemti naujų minčių, pasmalsauti, kokie galimi jaukių ir stilingų namų įrangos bei baldų sprendimai, pasikonsultuoti su profesionalais“,- sako parodos „Inter Deco 2012“ projekto vadovė Zarina Lukošiūnė. Jos teigimu, parodos lankytojams siekiama pristatyti kuo didesnę teminę įvairovę: nuo sienų apmušalų, užuolaidų, židinių ar antikvarinių baldų iki moderniausios buitinės technikos ar interjero dekoro detalių.
Lankytojams – parodos, seminarai, kūrybinės dirbtuvės
Organizatoriai jau dabar neabejoja šio projekto sėkme. Uostamiesčio „Švyturio“ arenoje savo darbus pristatys devynios dešimtys bendrovių, kūrybinių kolektyvų ar individualių interjero kūrėjų. Ekspozicija, kaip niekad iki šiol, bus interaktyvi. Parodos metu planuojami įvairūs pažintiniai seminarai, skirti tiek dalyviams, tiek lankytojams. Seminarų temos – nuo namų interjero kūrimo filosofijos bei praktinių sprendimų iki būsto ekologijos bei naujausios įrangos pristatymų. Gyva kūrybine laboratorija, kurios veiksme galės dalyvauti ir lankytojai, taps būsimųjų dizainerių kūrybinės dirbtuvės. Jaunieji menininkai iš Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos kurs interjero detales iš kasdienių smulkmenų, skatindami ir stebėtojus išlaisvinti savo fantaziją ieškant savosios aplinkos stiliaus.
Į parodą uostamiestyje taip pat atkeliauja konkurso „Metų interjeras“ Lietuvos architektų bei interjero dizainerių geriausių 2011-aisiais įgyvendintų projektų ekspozicija. Savo darbus pristatysiantys specialistai teiks konsultacijas lankytojams.
Specialaus šiai parodai skirto projekto „Interjeras.lt rekomenduoja“ sumanytojai žada ir netradicinį eksperimentą – kokybiškų, išskirtinių interjero bei namų kūrimo temos paslaugų ir produktų rinkimus. Šiuo projektu siekiama laužyti visuomenėje susiklosčiusias tendencijas – kiekybę keisti kokybe.
Ypatingas dėmesys universaliam dizainui
Ši paroda išskirtinė ir savo socialine misija. Parodos rengėjai, bendradarbiaudami su šalies neįgaliųjų organizacijomis, joje akcentuos universalaus dizaino idėją, t.y. būtinybę planuojant namų bei viešąją aplinką joje taikyti sprendimus, galinčius palengvinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę. Parodoje vyksiančiame forume diskusijai siekiama suburti architektus, dizainerius, gamintojus bei neįgaliuosius. „Mūsų siekis – dialogas. Žmonės, kuriantys mūsų aplinką, turės galimybę iš pirmųjų lūpų išgirsti, ko iš jų tikisi neįgalieji, kokie sprendimai palengvintų jų būtį bei buitį, leistų jaustis visaverčiais visuomenės nariais“,- sako Zarina Lukošiūnė.
Neįgaliųjų organizacijų nariai į parodą bus įleidžiami nemokamai. Parodos vadovės teigimu, vien tai, kad ekspozicijoje matysime daug kitaip judančių, nematančių ar nekalbančių žmonių – turėtų būti rimta paskata interjero kūrėjams bei verslui ieškoti universalių, neįgaliųjų ir sveikųjų bendruomenėms tinkančių sprendimų. „Kaip sako patys neįgalieji, tai, kas pritaikyta jiems, visiškai netrukdo ir sveikiesiems. Puikus to pavyzdys – „draugiški“ nuvažiavimai nuo šaligatvių. Jais mielai naudojasi ne tik žmonės rateliuose, tačiau ir mamos su vežimėliais ar dviratininkai“,- forumo idėją pristato organizatoriai.
Į kvietimą eksponuoti universalaus dizaino idėją atitinkančius gaminius jau atsiliepė kelios įmonės, parodoje pristatysiančios universalius interjero, namų įrangos, baldų bei apšvietimo sprendimus.
www.expo-vakarai. lt informacija
Savo veido ir paskirties jau porą dešimtmečių neįgaunanti Atgimimo aikštė vėl atsidūrė diskusijų sūkuryje. Miesto valdžia bando gaivinti idėją skvere „užauginti“ naujų pastatų. Taip esą būtų atkurta istorinė tiesa, nes Atgimimo aikštė tokia, kokia yra dabar, suformuota tik po II pasaulinio karo. Kol kas nesutariama, ar skvere naujiems pastatams vieta, tad ketinama atsiklausti gyventojų nuomonės.
Planuoja atsiklausti žmonių
Prieš dešimt metų buvo patvirtintas kvartalo tarp Manto, Naujojo Sodo, Pilies ir Danės gatvių detalusis planas. Jame numatyta ir tai, kaip tvarkyti Atgimimo aikštę, kuri ir yra šiame kvartale.
Detaliuoju planu aiškiai pasakyta, jog aikštė turi išlikti, tačiau ji būtų mažesnė – ties Danės ir Manto gatvėmis būtų pastatyta nemažai statinių, atkurtas gatvelių tinklas.
„Per tuos dešimt metų valdžia taip ir nesiryžo įgyvendinti šio detaliojo plano. Motyvų būta įvairių – esą dar ne laikas, trūksta brandžių architektūrinių idėjų. Tačiau bendruomenės apsisprendimas yra, nes patvirtintas detalusis planas, tad institucijų ir visuomenės interesai suderinti. Pats laikas apsispręsti, koks turi būti aikštės likimas, nes ji trupa, yra veikiama erozijos. Todėl arba ją reikia rekonstruoti tokią, kokia yra, arba įgyvendinti detalųjį planą ir aikštę apstatyti naujais pastatais“, – tvirtino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Jis buvo aštuonių miesto tarybos narių iniciatyvinės grupės, kuri pageidavo surengti visuotinę klaipėdiečių apklausą, vadovas. Vienas apklausos klausimų ir buvo, kaip tvarkyti Atgimimo aikštę: atstatyti pastatus aplink ją ar palikti tokią, kokia yra.
Tačiau dauguma miesto tarybos narių nepritarė, kad apklausa būtų surengta.
Tiktų ir renginiams
Vicemero asmenine nuomone, reikia saugoti praeities atminimą, todėl geriausia būtų atkurti prieškarinį Atgimimo aikštės vaizdą – joje atstatyti pastatus.
Detaliajame plane numatyta, jog pastatai būtų visuomeninės, komercinės paskirties. Esą juose galėtų veikti bendruomenės namai, kuriuose patalpos būtų skirtos nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat – Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, o po aikšte būtų galima įrengti ir didelę požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Iš kur pinigai pastatams Atgimimo aikštėje statyti? Anot A.Šulco, būtų galima suformuoti nedidelius sklypus ir juos išnuomoti verslininkams. Kitas variantas – ieškoti pinigų ES fonduose, iš kurių lėšų skiriama visuomeninės paskirties pastatų statybai.
Atstatymas – kičas
Klaipėdos istorijos žinovas Kęstutis Demereckas sakė, kad aikštė, kuri po karo įgavo dabartinį vaizdą, susiformavo dar XVIII amžiaus pabaigoje. Ji buvo gerokai mažesnė, nes per dabartinę jos teritoriją driekėsi Biržos gatvė. Abiejose jos pusėse buvo gražūs pastatai, kuriuose veikė bankai, vaistinės, parduotuvės, kad būtų galima apsipirkti pakeliui į turgų. Vienas gražiausių pastatų stovėjo prie pat Biržos tilto. Jame buvo įsikūrusi senoji birža – Klaipėdos prekybos simbolis. Pastatą puošė bokštas su laikrodžiu. „Pastatas buvo toks gražus – kaip Paryžiuje“, – teigė K.Demereckas.
Dabartinių Manto ir Liepų gatvių sankryžoje, pastate, kur įsikūrusi picerija, prieš karą stovėjo gražus kino teatro „Apollo“ pastatas. Greta jo buvo karietų stotis, iš kurios buvo galima pasiekti Tauralaukį, Girulius.
„Būtų labai gražu, jei Biržos gatvelė ir jos pastatai būtų atkurti. Tačiau jei bus atstatyta tik viena pusė, ta, kur dabar yra Atgimimo aikštė, nieko nebus. Tai tikrai ne išeitis, o kičas, ir ypač jei pastatai bus aukšti, stikliniai“, – nuomonę reiškė Klaipėdos istorijos žinovas.
Statė tarybiniams žmonėms
Jo teigimu, raiškingiausia būtų atstatyti kertinius uostamiesčio pastatus – senąją biržą ir senąjį paštą, kuris stovėjo toje vietoje, kur dabar yra pastatytas paminklas, skirtas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos.
„Sakiau ir sakysiu, kad tą paminklą, kurį daugelis vadina kartuvėmis, reikia nugriauti ir nuvežti pastatyti greta autostrados prie įvažos į Klaipėdą. Ten jis labai tiks ir ženklins, jog įvažiuojama į Mažąją Lietuvą“, – teigė K.Demereckas.
Kodėl Biržos gatvelė ir jos gražūs pastatai buvo sunaikinti? Anot pašnekovo, pastatai pradėti griauti 1956 metais, kai į uostamiestį atvyko architektai iš Leningrado, dabartinio Sankt Peterburgo. „Tie architektai buvo sumanę sukurti tarybinę Klaipėdą su plačiomis gatvėmis, Leningrado tipo pastatais ir suformuoti didžiulį skverą tarybinių žmonių džiaugsmui“, – teigė K.Demereckas.
Aikštės statyba buvo baigta maždaug 1960 metais.
Komentaras
Laisvūnas Kavaliauskas, paveldo sergėtojas
Jei kvartalo, kuriame yra Atgimimo aikštė, detalusis planas patvirtintas, o jame numatyta galimybė statyti, tuomet taip galima elgtis. Visgi naujos architektūros statiniai aikštėje turėtų išsaugoti senąją istorinę struktūrą. Be to, dėl tokio aikštės užstatymo savo žodį turėtų tarti ir miestiečiai, nes gyvename laisvoje šalyje ir galime turėti savo nuomonę. Nebūtinai valdžia turi viską nuspręsti. Atgimimo aikštė yra saugomoje urbanistinėje teritorijoje, pastatams galiotų tos teritorijos apsaugos reglamentas – atitinkamas aukštis, medžiagos. Nauji statiniai neturėtų disonuoti su esančiais pastatais.
VIRGINIJA SPURYTĖ
„Klaipėda”
Šaltinis: "Klaipėda"
Rugsėjo 12-osios rytą Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė neteko ilgamečio savo nario, kolegos, draugo architekto Petro Lapės. Žmogus, kurio darbų, iniciatyvų ir idėjų neįmanoma buvo nepastebėti, tyliai išėjo nebūtin, palikdamas mums tik savo kūrybos ženklus ir prisiminimus apie įdomų, ilgą ir turiningą gyvenimo kelią.
Petras Lapė gimė 1924 m. rugpjūčio 31 d. Veiviržėnuose (Klaipėdos raj.). Mokėsi Kaune. Čia 1942-aisiais buvo pašauktas į vokiečių kariuomenę. Jaunuolis nepakluso to meto valdžiai, slapstėsi, o 1943-iaisiais dalyvavo birželio 23-iosios sukilime. Vėliau jam jau teko slapstytis ir nuo sovietų okupacinės valdžios. 1944-aisiais vaikinui pavyko įsidarbinti Šilutėje, vėliau persikėlė į Klaipėdą, kur baigė suaugusiųjų gimnaziją. 1950-aisiais Petras Lapė įstojo į Kauno politechnikos institutą studijuoti architektūros. Po studijų grįžo dirbti į Klaipėdą. Šiame krašte sukurti ir realizuoti svarbiausi architekto darbai:
1968 m. restoranas “Neptūnas“ Klaipėdoje,
1969 m. Balionių kultūros namai (Šilalės raj.),
1975 m. Klaipėdos medienos medžiagų kombinato interjeras,
1978 m. Klaipėdos senojo magistrato restauravimas ir pritaikymas Statybos tresto administracinėms reikmėms,
1978 m. Kruopių kultūros namai (Akmenės raj.),
1979 m. Lietuvos jūrų muziejus ir akvariumas bei jo plėtra (1984 m.),
1994 m. Delfinariumas,
1997 m. Šventosios uosto rekonstrukcijos studija ir kt.
Kūrybingo ir energingo architekto bendražygiai prisimena, jog Petro Lapės įžvalgumas ir toliaregiškumas padėjo šiandienos kartoms išsaugoti Kuršių nerijos unikalumą. Nuo 1957-ųjų Klaipėdos vyr. architekto pavaduotojo pareigas ėjęs P. Lapė pastebėjo, jog Kuršių nerijoje apsigyvena vis daugiau atvykėlių iš Rusijos, bandančių išstumti vietos žmones. 1960-aisiais paruošė gamtos draustinio nuostatus, ribojusius gyventojų registravimą. Dokumentą patvirtino tuometė šalies valdžia. Ryškūs jo pėdsakai likę ir šio kurorto architektūrinėje stilistikoje.
Nors profesinė architekto karjera klostėsi sėkmingai ir jis daugelį metų ėjo vadovaujančias pareigas valstybės įstaigose, bet 1982-aisiais, anot jo paties, jis buvo „paliuosuotas“, nes taip ir netapo Komunistų partijos nariu. Vis dėlto „nepartinio“ architekto Petro Lapės projektai ne kartą buvo įvertinti valstybiniais apdovanojimais, padėkomis. 1979-aisiais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio architekto vardas. 1973 m. jam skirtos SSSR ministrų tarybos, 1982 m. – Lietuvos SSR valstybinė premijos.
Net ir peržengęs pensinio amžiaus ribą, Petras Lapė energingai dalyvavo profesinėje ir visuomeninėje veikloje.
Tai buvo žmogus su beribe fantazija, be baimės priimdavęs iššūkius, generavęs drąsias idėjas, nebijojęs reikšti savo nuomonę bei ginti savo įsitikinimus. Kolegos, bičiuliai, draugai jį visada prisimins kaip idėjų vulkaną, dosniai besidalijantį savo gyvenimiška patirtimi bei išmintimi. Petras Lapė buvo vienas iš Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijos pradininkų, kartu su bičiuliais kūręs uostamiesčio architektų bendruomenės visuomeninės veiklos tradicijas.
Su pagarba Petrą Lapę minės ir uostamiesčio sporto bendruomenė, nes jo energija ir entuziazmas daugelį metų sėkmingai liejosi sporto aikštynuose.
Nuo 1997-ųjų Petras Lapė buvo aktyvus Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo narys, apdovanotas sąjungos garbės ženklu. Inžinierių bendruomenė iki šiol pavyzdiniais ir unikaliais vadina jo projektuose įgyvendintus inžinerinius sprendimus.
Sunku šiandien sakyti SUDIEV žmogui, kuris žavėjo, skatino kurti, iš kurio daug mokytąsi. Tačiau gyvenimo kelias turi ne tik pradžią, bet ir pabaigą… Tad turime atsisveikinti:
– Sudiev, Petrai. Ilsėkis amžinybėje. Nuoširdi užuojauta tavo šeimai, artimiesiems, draugams.
Su nuoširdžiu liūdesiu –
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubas
***
Velionis šiandien bus pašarvotas Laidojimo namuose Joniškės g. Atsisveikinimas – nuo 14 val. Mirusiojo valia, jo palaikai bus kremuoti, urna su pelenais bus laidojama vėliau.
Neringos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus surengto „Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkurso laimėtojas išrinktas pavasarį. Tikimasi, kad naujasis pastatas efektyviai pakeis moraliai ir fiziškai pasenusį pirmtaką ir taps naująja kurorto architektūros dominante. Tačiau kūrybos užmojai sulaukė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) kritikos.
Pasigedo tradicijos tęstinumo
„Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkursas sulaukė didžiulio susidomėjimo – jam buvo pateikti 28 darbai. Komisijos geriausiu pripažinto projekto autoriai – architekto Mariaus Morkūno vadovaujama komanda – atsispyrė nuo urbanistinės kurorto struktūros ir sumanė naujuoju pastatu tikslingai formuoti viešąsias Nidos centro erdves.
Jaunų architektų pasiūlytoji „Agila“ – dviejų dalių kompleksas, kurio viduryje įsiterpia pėsčiųjų alėja. Didžiajame pastate per tris lygius, sujungtus vestibiulio, įsikurtų universali renginių salė, kūrybinių dirbtuvių erdvės, kavinė, biurai ir kt., mažajame – turizmo informacijos centras, kuris autonomiškai veiktų visus metus, bei atvira scena vasaros renginiams.
Anot projekto autorių, pastatas su stiklo ir medžio fasadu įkvėptas tradicinių Kuršių nerijos statinių siluetų, krašto simbolikos bei jai būdingo istorinio užstatymo struktūros.
Nepaisant konkurse iškovotos pergalės, kalbėti apie projekto įgyvendinimą yra per anksti. Vidurvasarį VSTT Neringos savivaldybei atsiųstame rašte papriekaištauta, kad sprendimas esą neturi nieko bendra nei su Kuršių nerijos žvejų sodybų, nei su vilų, nei su kraštovaizdžio unikalumu, taigi – prieštarauja paveldosaugos bei gamtosaugos teisės aktams ir negali būti įgyvendintas Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
VSTT direktorės Rūtos Baškytės pasirašytas kreipimasis sulaukė nedviprasmiškos Neringos savivaldybės administracijos bei architektų bendruomenės reakcijos. Praėjusią savaitę kurorte, senajame „Agilos“ pastate, buvo surengtas konkursą laimėjusio projekto pristatymas, kurio metu jį parengę architektai bei jų kolegos karštai diskutavo su valstybės institucijų atstovais.
Nenorėtų pasakos be galo
Anot Neringos mero Antano Vinkaus, laiško sulaukta rengiantis pradėti projektavimo darbus. „Mums labai rūpi, kad diskusijos neužsitęstų“, – sakė kurorto vadovas.
Savo ruožtu į pristatymą atvykusi VSTT vadovė teigė, jog tarnyba nebuvo informuota apie konkurso organizavimą bei jo eigą ir sureagavo iškart, kai tik sulaukė signalo apie jo rezultatus. Konkurso rengėjai savo ruožtu replikavo informaciją apie pasirengimą platinę visoms suinteresuotoms tarnyboms ir kvietę jas dalyvauti.
Išklausiusi architektų projekto pristatymą, R. Baškytė akcentavo, kad projektuojant Kuršių nerijoje, įtrauktoje į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą, būtina paisyti unikalios jos vertės.
„Statyti saugomose teritorijose nėra draudžiama – svarbu, kur, ką ir kaip. „Agilą“ reikia rekonstruoti – seniai reikėjo. Autoriams turėčiau pasakyti, kad jų pastatas suprojektuotas tvarkingas, modernus. Tačiau, jeigu jis gali stovėti Vilniuje, Kaune, Paryžiuje ar Niujorke, jis negali stovėti Nidoje.
Niekas nesako, kad turite statyti žvejo sodybą arba senovinę vilą, bet tai motyvai, kurių tęstinumas turi būti užtikrintas. Ir tai ne Baškytė sugalvojo – mūsų teisės aktai taip skamba. Nepatinka – galima siekti juos pakeisti, bet nesilaikyti negalima“, – sakė VSTT vadovė.
Į susitikimą atvykęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis projekte įžvelgė neva nuo seno Lietuvos architektūrai būdingas klaidas: polinkį kurti objektus, dominuojančius aplinkoje, ir pasigedo istorinės analizės.
Konkursą laimėjusio projekto autoriai savo ruožtu teigė, kad pastatą projektavo šiai ir ne kitai vietai – Neringos miesto centrui, atsižvelgdami į susiklosčiusią jo struktūrą bei siekdami suteikti jai naują plėtros perspektyvą. Architektai teigė pageidaujantys sulaukti konkretesnių specialistų pastabų ir į jas atsižvelgti.
Teisės norma – skonio reikalas
„Jeigu konkurse nebūtų nė vienos idėjos, kurios atžvilgiu galėtume pasakyti – ją galima įgyvendinti, gal iš tikrųjų sakyčiau, kad rasti tinkamą sprendimą neįmanoma. Bet kai tokie projektai nukeliavo į konkursinės eilės pabaigą su argumentu, neva jie kad brangiai kainuoja, būčiau linkusi padėti ieškoti finansavimo jiems įgyvendinti“, – konkurso projektus įvertino R. Baškytė.
Architektas Leonardas Vaitys ėmėsi ginti savo gildijos atstovų profesines teises ir kompetenciją. „Kol mūsų KPD ir VSTT dirbs neprofesionalūs architektai, kurie nėra braižę, visi jų argumentai bus grindžiami UNESCO sąrašais ir aktais: čia negalima to, ten – ano. Kitokių argumentų jūs neturite. Atsakyčiau: viskas galima. Bet, kol bus šitaip, vaikinai, užmirškite projektus, – į konkurso laimėtojus kreipėsi jis. – Jums tiesiog neleis jų realizuoti – sąlygos atitiks valdininkų architektūros supratimą. O kaip architektūrą supranta ponia Baškytė, leisiu sau pailiustruoti jos pačios nurodytais konkurso dalyvių pavyzdžiais, kurie neva tinkami įgyvendinti – jie, architektūros požiūriu, yra patys primityviausi.“
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininko pavaduotojas ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Mantas Daukšys pastebėjo, kad šalies valdininkijai dažnai pasitaiko supainioti aktualią procesų administratoriaus funkciją su eksperto vaidmeniu. „Architektūrinio konkurso metodas visuotinai pripažįstamas geriausiu būdu pasiekti ekspertų susitarimą. Tačiau jeigu painiojamos kompetencijos, jeigu konkurso rezultatai gali būti nuginčyti ir procesas grąžinamas į išeties tašką, tai – aklavietė“, – svarstė jis.
Anot Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininko Tado Balčiūno, smagu, kad galų gale architektai, gamtosaugininkai ir paminklosaugininkai susitiko ir pradėjo kalbėtis. „Visos mūsų bėdos – iš nesusikalbėjimo. Kai gamtininkai pradeda mokyti architektus, šie – paminklosaugininkus, o pastarieji – teisėjus, žengiama prasčiausiu keliu“, – akcentavo architektas.
Kalbėdamas apie tradicijos tęstinumą, T. Balčiūnas siūlė nepamiršti pastato funkcijos. „Kai po žvejų Neringą atrado poilsiautojai, jų statytos vilos nebuvo panašios į žvejų namelius. Kai žmonės pastatė čia bažnyčią, ji vėlgi nebuvo panaši į sodybą. Neringoje nebuvo imitacijų. Šventykla, švyturys, mokykla, kultūros centras – tokiems objektams negalima aklai taikyti tradicijos tęstinumo principo“, – sakė jis.
VALERIJA LEBEDEVA
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Ar Nidoje gali iškilti modernus statinys, nepanašus į žvejo sodybą? Kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila” konkurso nugalėtojai pasiūlė šiuolaikišką projektą, tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nukerta – tokio statinio Nidoje nebus.
Mariaus Morkūno vadovaujama jaunų architektų grupė vietoj sovietmečiu statyto tipinės architektūros „Agilos” centro sukūrė šiuolaikišką statinį.
Jie pagalvojo apie tai, kad naujasis kultūros centras, kuriame turėtų būti ir 500 vietų koncertų salė, gali būti išskaidytas į kelis tūrius.
Alėja tarp jų taptų natūralia jūros link ir nuo jos keliaujančių žmonių traukos vieta, tad šis statinys būtų gyvas net ir tuomet, kai jame nevyktų jokie renginiai. Atskirtame mažesniame pastate įsikurtų turizmo informacijos centras, o automobiliai galėtų dingti po žeme.
Medžio apdaila fasadui suteikia jaukumo, o stiklo siena – atvirumo. Jis tarsi susilieja su pušynu, dabar ošiančiu šalia „Agilos” kultūros centro.
Tačiau pergalė viešajame konkurse nereiškia, kad toks statinys apskritai gali atsirasti.
„Kuršių Nerija yra išskirtinės reikšmės objektas ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Čia privaloma laikytis tipinės architektūros – žvejo sodybų, medinių vilų – tęstinumo. Jei toks pat pastatas gali iškilti Vilniuje, Paryžiuje, Kaune, Niujorke, vadinasi, negali stovėti Nidoje.
Nė vienas prizines vietas konkurse užėmusių projektų negalėtų būti įgyvendintas Nidoje”, – nukirto Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė. Pasak jos, tarnyba nebuvo pakviesta dalyvauti konkurso komisijoje. Joje dalyvavo tik Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovė.
Siekia apginti savo projektą
„Mes dalyvavome konkurse, kurio sąlygos buvo aiškiai išdėstytos. Atitikome reikalavimus, įvertinome teisės aktus, pasiūlėme kūrybišką projektą, dėl to ir laimėjome. O dabar dar turime įrodinėti, kad mūsų projektas Nidai yra tinkamas.
Dažnai taip mano žmonės, kurie mūsų projektą matė tik pradinėse vizijose. Galbūt jiems sunku įsivaizduoti mastelį, apdailos medžiagas. Todėl šiuo metu esame atsidavę šiam projektui – norime kovoti už jį iki galo”, – užsispyrė vienas projekto bendraautorių Vytenis Ūsas. Praėjusią savaitę Nidoje architektai surengė viešą šio projekto pristatymą.
Kuršių nerija yra UNESCO saugomų teritorijų sąraše. „Konvencijos byloja, kad saugomose teritorijose reikėtų vengti saugomos architektūros imitacijų, o nauji pastatai turi atspindėti gyvenamojo laikotarpio dvasią”, – priminė M. Morkūnas ir V.Ūsas.
Dera prie aplinkos
Jaunieji architektai pripažįsta, kad konkursas patraukė tuo, kad jų laukė nelengvas iššūkis.
„Nida mums asocijuojasi su gintaru, žvejų valtimis, kopomis, užpustytais kaimais, kurių vieno pavadinimas ir buvo Agila. Daug dėmesio skyrėme urbanistinei aplinkai – kad šis pastatas taptų žmonių traukos centru, mieste atsirastų nauja viešoji erdvė.
500 vietų salė Nidos masteliu yra labai didelė, tačiau šis objektas – vienintelis toks visoje Kuršių nerijoje, tai svarbiausias kultūrinės paskirties statinys ir jis gali būti ryškus, pabrėžti savo kultūrinį išskirtinumą”, – įsitikinęs V.Ūsas.
Architektai stengėsi pasinaudoti čia esančiu kiek kalvotu reljefu, todėl į pastatą galima patekti keliais lygiais.
Vertikaliai suskaidytame stikliniame pastato fasade atsispindi pušys, o visa kita dalis, taip pat ir stogas, apdailintas šiam kraštui būdinga medžio apdaila, tad pastatas asocijuojasi su apversta žvejo valtimi.
Neatitinka Nidos dvasios
„Mes laikomės pozicijos, kad bet kuriame konkurse privaloma laikytis teisės aktų, taip pat ir tarptautinių. Toks punktas į konkurso sąlygas nebuvo įtrauktas.
Nepaisant to, konkurse dalyvavę architektai, kurdami projektus, turėjo suvokti, kad teisės aktų, kurie sako, kad Kuršių nerijoje privaloma laikytis tipinės architektūros tęstinumo.
Kodėl niekas nesiginčija dėl aprangos stiliaus? Jeigu kvietime į vakarienę parašytas aprangos kodas – juodas frakas, tai ar žmonės eis vilkėdami sportiniu kostiumu?” – svarstė R.Baškytė.
Ji pripažino, kad dabartinė „Agila” irgi neatitinka Nidos architektūros dvasios, tačiau tai galimybė ištaisyti padėtį, o ne vietoj netikusio pastato pastatyti dar prastesnį.
„Ar būtų geriau, jeigu mes šioje vietoje suprojektuotume milžinišką žvejo sodybą – „Karališką kibininę” ar „Bajorkiemį”? – šypsojosi V. Ūsas.
R. Baškytės teigimu, iš visų konkursui pateiktų 24 projektų tik vienas atitiko Kuršių nerijos dvasią, tačiau jis kažkodėl atsidūrė uodegoje. Geras pavyzdys būtų ir Nidos savivaldybės pastatas. Nors jis šiuolaikiškas, tačiau turi vietos architektūrai būdingų bruožų.
„Keista, kad Saugomų teritorijų tarnyba dabar taip traktuoja konkurso rezultatus. Mes primygtinai kvietėme tarnybos specialistus, išmanančius architektūrą, dalyvauti konkurso komisijoje. Joje buvo Nacionalinio parko atstovė, kuri taip pat balsavo.
O paskui iškyla problemos, staiga tas projektas tampa nepageidautinas, tarsi konkursas nebūtų viešas, ir tokie dalykai kartojasi jau ne pirmą kartą.
Vos suspėjome įžiebti žalią šviesą kokybei, kad konkurse laimi nebūtinai mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Saugomų teritorijų tarnyba naudojasi tuo, kad ji yra viena iš projektus derinančių institucijų”, – piktinosi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vaidotas Dapkevičius.
Anot jo, kritikų argumentai labai aptakūs, neva statinys nedera prie kraštovaizdžio. Tačiau komisijoje iš 9 žmonių net 6 buvo patyrę architektai ir jie tokių nuogąstavimų neišsakė.
SAULIUS JARMALIS
„Lietuvos rytas”, priedas „Vartai”
Šaltinis: www.lrytas.lt
