Beveik du mėnesius trunkantis ekskursijų ciklas po 8 Lietuvos miestus prasidėjo Klaipėdoje. Visi besidomintys uostamiesčio architektūriniu, kultūriniu ir istoriniu paveldu šeštadienį rinkosi prie Lietuvos jūrų muziejaus, kur prasidėjo 11 objektų apimanti ekskursija.
Viešosios įstaigos „Architektūros fondas“ organizuojama programa „modernizmas.lt“ siekia sukurti dvidešimtojo amžiaus Lietuvos architektūros duomenų bazę, kuri būtų naudinga architektams ir istorikams. Taip pat vienas iš tikslų supažindinti visuomenę su neseno laikotarpio palikimu.
Iki praėjusio amžiaus 7 – ojo dešimtmiečio Klaipėdoje vyravo „socialistinio realizmo“ statybos. Rengiant pirmąjį generalinį planą beveik nebuvo gilintasi į uostamiesčio išskirtinumą. Tačiau to meto jaunoji architektų karta įnešė naujovių visoje šalyje. „Baigus man ir kolegoms architektūros mokslus, sulaukėme daug projektų. Tačiau mums visiems jie nepatiko. Visi buvo tokie patys ir pabodę. Vilniuje atsiradus Statybos reikalų komitetui, atsivertė naujas puslapis Lietuvos architektūriniame gyvenime“ – sakė vienas iš labiausiai Klaipėdos miestui nusipelniusių architektų Stasys Prikockis.
Ekskursijos idėja kilo po modernistinių pastatų fotografo N. Grospjero paskaitos, kuomet prancūzas pademonstravo „Eglės“ sanatoriją Druskininkuose. „Pasidarė pikta ant savęs, kad užsienietis mano pačios šalyje supažindina mus su tokiu architektūriniu paveldu. Tuomet su drauge sugalvojome, kad reikia viską apžiūrėti savame krašte. Idėją paspartino nesenos architektų E. Bučiūtės ir V. Čekanausko mirtys“ – sakė viena iš idėjos sumanytojų Julija Jurevičienė.
Be Lietuvos jurų muziejaus ekskursijos dalyviai taip pat aplankė Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, Prano Domšaičio galeriją, Buities rūmus, stomatologinę polikliniką Pievų tako gatvėje, Laivininkystės rūmus, geležinkelio stotį, buvusios Klaipėdos 2 – osios gelžbetonio konstrukcijų gamyklos administracijos pastatą, laidojimo namus Joniškės g., 3 – ojo gyvenamojo rajono prekybos centrą „Aitvaras“, kavinę „Bildukas“, „Vaidilą“, viešbutį „Klaipėda“.
Vytautas MILIUS
Šaltinis: www.ve.lt
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos konkursą laimėjęs autorių kolektyvas kol kas neturi jokių garantijų, jog jų pasiūlytas projektas bus įgyvendintas. 27-is konkurso dalyvius nurungusi ir vertinimo komisijos geriausia pripažinta architektų idėja nepatinka Valstybės saugomų teritorijų tarnybai ir jos vadovei Rūtai Baškytei.
Idėja keistų Nidos centrą
Pavasarį finišavusiame „Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkurse vertinimo komisija vienbalsiai I-osios vietos laimėtojais paskelbė iš trijų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – architektų suburtą kūrybinį kolektyvą – Marių Morkūną ir bendraautorius Vytenį Ūsą, Andrių Uogintą, Vitalijų Jankūną, Aistę Tarutytę, Liną Gronskytę, Vytautą Lelį, Mantą Gipą, Povilą Kiškionį. Nidos centrui jie pasiūlė modernios architektūros pastatą iš dviejų dalių: mažesniąjame projektai autoriai įkurdino Turizmo informacijos centrą, didysis skirtas kultūrinei funkcijai. Jame suplanuota 500 vietų universali salė, scena su orkestro duobe, persirengimo kambariai, parodų salė, kitos moderniam kultūros centrui būtinos patalpos. Abu pastatus skiria pėsčiųjų takas. Pastatų kompozicija, anot autorių, natūraliai įsilieja į esamą gamtinę aplinką, atveria vaizdą į greta esančią kalvą, suformuoja centrinę miesto aikštę bei pėsčiųjų takus. Pastato išorės apdailai architektai pasirinko Neringai būdingą medžiagą – medį.
Kas tinka Berlynui, netinka Nidai
Į Neringoje surengtą konkurso laimėtojų projekto pristatymą-diskusiją atvykusi šios VSTT vadovė neslėpė savo neigiamos nuostatos. R. Baškytės teigimu, šis projektas negali būti įgyvendinamas UNESCO globojamoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, nes tai prieštarautų Lietuvos teisės aktams. Esą toks pastatas galėtų būti statomas Vilniuje, Berlyne, Panevėžy, bet ne Nidoje ar kurioje kitoje valstybės saugomoje teritorijoje. „Kas tinka kitiems miestams, tas netinka Nidai“,- sakė VSTT vadovė. Didžiausiu projekto trūkumu ji įvardino šiuolaikinę architektūrą, esą visiškai nederančią prie Nidos architektūrinės stilistikos.
VSTT vadovė dar liepą raštu kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę. Jame aiškiai nurodė, kuris iš konkursui pateiktų projektų galėtų būti įgyvendintas centrinėje Nidos dalyje. Maža to, rašte Neringos vadovams teigta: „Prašome rasti galimybę sudaryti prielaidas įgyvendinti projektą Nr. 280816. Blogiausiu atveju, t.y. jeigu tikrai negalima pasirinkti Kuršių nerijai tinkamiausio projekto, galima diskutuoti dėl III vietą užėmusios koncepcijos (Nr. 477364) įgyvendinimo, gerokai su ja padirbėjus. O nenorint nieko keisti iš esmės, tinka koncepcija, gavusi paskatinamąją premiją (Nr. 010000)”. Tokie Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovės nurodymai, revizuojantys oficialiai pasibaigusio viešo konkurso rezultatus, suglumino tiek konkursą inicijavusios Neringos miesto savivaldybės vadovus, tiek organizatorius – Lietuvos architektų sąjungą.
Architektai – už kokybę
Projekto pristatyme-diskusijoje šalies architektų bendruomenės atstovai ginčijo valdininkės nuostatą esą Nidoje gali būti statomi tik senųjų žvejų gyvenviečių ar vilų architektūrinį braižą atitinkantys pastatai. LAS vicepirmininko Tado Balčiūno nuomone, visur, net saugomose teritorijose, pastatai statomi pagal poreikį: jeigu bendruomenei reikia mokyklos, statoma mokykla, jeigu bažnyčios – bažnyčia, jeigu kultūros centro – projektuojamas ir statomas šią funkciją atliksiantis statinys, o ne žvejo sodyba. Konkurso vertinimo komisijos nario teigimu, svarbiausia, kad architektūra būtų geros kokybės. Tuom esą konkurse išsiskyrė laimėjęs projektas.
Architektai pabrėžė, jog ir tarptautiniai teisės aktai – susitarimai bei konvencijos, reglamentuojančios architektūrinę stilistiką saugomose teritorijose, akcentuoja, kad planuojant naujas statybas reikia vengti kičo ir imitacijų. Juolab kad pasaulinė patirtis rodo, jog net ir greta vertingiausių paveldo objektų sėkmingai iškyla šiuolaikinės architektūros objektai, kurių Lietuvoje taip baiminamasi. Tokią nuomonę palaikė ir LR Kultūros ministerijos pareigūnai. Viceministro Gedimino Rutkausko atsiųstame laiške teigiama, jog Nidos kultūros centras neturėtų būti rekonstruojamas siekiant jam suteikti tradicinės architektūros stilistiką. Pastatas gali ir turi būti šiuolaikinės architektūros, svarbu, kad jis nekontrastuotų su esama aplinka.
Į projekto aptarimą atvykusi UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos atstovė Gintarė Tamošauskaitė teigė, jog sprendžiant šią situaciją, svarbu, kad nebūtų pažeidžiami LR teisės aktai. Ji neatmetė galimybės, jog neradus sutarimo Lietuvoje, gali būti pasitelkti ir UNESCO ekspertai, tačiau Lietuva oficialiai turėtų prašyti tokios pagalbos bei apmokėti ekspertų atvykimo išlaidas.
Neringa siekia kompromiso
Neringos miesto meras Antanas Vinkus pabrėžė siekiąs visų pusių kompromiso ir sutarimo, nes kurorto savivaldybė suinteresuota kuo greičiau įgyvendinti projektą, kad vietos gyventojai ir Neringos svečiai nestokotų kultūrinių renginių. Dabartinėje „Agiloje“, statytoje pagal tipinį sovietmečio kino teatro projektą, anot kurorto vadovo, neįmanoma rengti aukšto meninio lygio koncertų ar spektaklių. Architektūrinį konkursą naujo kultūros centro projektui inicijavę neringiškiai ir jį organizavęs Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius kruopščiai rengė konkurso sąlygas, atliko visas privalomas teisines procedūras, apie konkursą informavo Kuršių nerijos teritorijoje veikiančias valstybės institucijas. Viešai ir demokratiškai surengtu konkursu didžiavęsis Neringos miesto vadovas Antanas Vinkus diskusijoje galėjo tik stebėtis, kas skatina VSTT koreguoti konkurso rezultatus praėjus keliems mėnesiams po jų paskelbimo.
Tuo pat metu savaitgalį Neringoje į tradicinį „Zavišinių“ renginį susirinkę šalies architektų bendruomenės atstovai, dar kartą apsvarstę „Agilos“ architektūrinės koncepcijos konkurso laimėtojų projektą, šioje konfliktinėje situacijoje nelinkę pasiduoti vienos valstybės institucijos spaudimui bei, anot architektų, abejotinam skoniui. Konkursą inicijavusiai Neringos savivaldybei rekomenduota nedelsti pradėti kultūros centro planavimo darbus.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Projekto autorių vizualizacija
Rugsėjo 14 d. 17.30 val. LASKAO salėje (Bažnyčių g. 4, Klaipėda, IIIa.) vyks Latvijos Nacionalinio Meno muziejaus Rygoje projekto pristatymas (autoriai Processoffice ir Andrius Skiezgelas Architecture).
Antroje renginio dalyje kompanija „Vitral” diskusiją papildys jų gaminamų natūralių apšvietimo sistemų pritaikymo pavyzdžių ir konstrukcinių sprendimų pristatymu.
Plačiau apie natūralaus apšvietimo sistemų sprendimus rasite čia
KAS: visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“
KADA: rugsėjo 8 – spalio 27
KUR: Klaipėda, Palanga, Panevėžys, Kaunas, Druskininkai, Anykščiai, Šiauliai, Vilnius
Šį savaitgalį prasideda visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“. Architektūros [ekskursijų] fondas, 2010-2011 metais mastelyje 1:1 kvietęs tyrinėti sovietmečio ir tarpukario architektūrinį paveldą Vilniuje ir Kaune septyniais skirtingais maršrutais bei temomis, šiemet siūlo naujas architektūrinių kelionių kryptis aplankant reikšmingiausius sovietmečio architektūros objektus Klaipėdoje (09.08), Palangoje (09.09), Panevėžyje (09.15), Kaune (09.22), Druskininkuose (09.29), Anykščiuose (10.06) ir tarpukario Šiauliuose (10.13) beiVilniuje (10.27). Ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“- tai aštuonios nemokamos visuomeninės ekskursijos, kurių gidai – modernizmo paveldo tyrėjai, istorikai, architektai – supažindins su XX a. architektūrinio paveldo ypatumais.
Būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos apie ekskursijų potemes ir registracijos anketos ieškokite http://www.archfondas.lt/lt/ekskursiju
Renginiai nemokami, lietuvių kalba.
Projektą remia LR Kultūros rėmimo fondas.
KAS: Klaipėda. Sovietmetis
KADA: Rugsėjo 8, nuo 13.00
KUR: Klaipėda
TRUKMĖ: 4 val.
KAIP: dviračiais
Ekskursijų ciklas pradės rugsėjo 8 d. Klaipėdoje. Savitas charakteris bei dvasia – taip apibūdinama sovietmečio Klaipėdos ir viso pajūrio regiono architektūra. Nors miesto centrą ypač pakeitė masinės socialistinio realizmo statybos, o rengiant pirmąjį generalinį planą (1959 – 1960 m.) tinkamai nesigilinta į pajūrio miesto specifiką, septintojo dešimtmečio pradžioje darbą pradėjusi architektų karta ėmė ieškoti miesto architektūrinės ateities koncepcijos. Pastariesiems išeities tašku tapo vietinio architektūros savitumo eksponavimas, juolab kad palaipsniui buvo pripažįstama ir neigiama masinės statybos pusė. Ekskursijos gidai- architektai Stasys Prikockis ir Zigmas Rutkauskas.
Būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos apie ekskursijų potemes ir registracijos anketos ieškokite http://www.archfondas.lt/lt/ekskursiju
________________________________________________________________________________________________
KAS: Palanga. Sovietmetis
KADA: rugsėjo 9, nuo 10.00
KUR: Palanga
TRUKMĖ: 5 val.
KAIP: pėsčiomis
Sekmadienį, rugsėjo 9 d. kviečiame į Palangą, kurios XIX a. ir XX a. pradžios architektūros tendencijas KVR atstovauja Tiškevičių rūmai su parku, dešimt vilų, keturiolika gyvenamųjų namų, du viešbučiai (Nemirsetos ir Palangos kurhauzai), vaistinė, maudyklų pastatas, laivų gelbėjimo stotis, autobusų stotis. Suprantama, kad tokia paveldo sudėtis atspindi tik dalį miesto raidos etapų. Šiandieninis Palangos miesto vaizdas susiformavo XX a. VII–IX dešimtmetyje. Tuomet Palanga tapo svarbiu respublikinės reikšmės kurortu, dėl to akivaizdžiai skyrėsi nuo panašaus dydžio Lietuvos ir tuometės Sovietų Sąjungos miestų, o šiuolaikinės architektūros menine kokybe ir investicijų mastais galėjo lygiuotis su didesniais regiono centrais. Tačiau XX a. II pusėje sukurti architektūros kūriniai, vėliau tapę neatsiejama kurorto architektūrinio įvaizdžio dalimi, yra įgyvendinti mažiau nei prieš 50 metų. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo objektais šie pastatai galėtų tapti tik po kelių dešimtmečių. Tačiau ar įtraukimas į Kultūros vertybių registrą yra vienintelis būdas išsaugoti ir tinkamai reprezentuoti laikmečio architektūrą? Gal sisteminių laikmečio architektūros tyrimų, visuomeninių ir profesinių diskusijų pagalba galima suformuoti meno kolekciją, kurios eksponatus valdantys asmenys ir įmonės vieningai puoselėtų ir populiarintų kurorto architektūros menines vertes? Ekskursijos gidai – doc. dr. Liutauras Nekrošius, architektai Irena Likšienė ir Leonas Mardosas.
Būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos apie ekskursijų potemes ir registracijos anketos ieškokite http://www.archfondas.lt/lt/ekskursiju
Posėdis įvyko 2012-08-02, 16:30 val., protokolo Nr. PV-12-09
Dalyvavo Valdybos nariai: Vaidotas Dapkevičius, Edmundas Andrijauskas, Gintaras Čičiurka, Rolandas Rakevičius, Arūnas Kilišauskas, Vida Vytienė.
NUTARTA: Įvertinus aplinkybę, jog VSTT raštas dėl „Agilos“ konkurso nugalėtojų projekto oficialiai adresuotas Neringos miesto savivaldybei ir LAS Klaipėdos skyrių pasiekė neoficialiai (kaip informacija), motyvuoto atsakymo į jį VSTT ar kitoms valstybinėms tarnyboms nerengti.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
2. Dėl LASKAO valdybos vardu gauto rašto apie galimai padarytus pažeidimus.
NUTARTA: Nesvarstyti UAB „Matavimo poligonas“ kreipimosi dėl architektų kompanijos „A Team projects” galimai padarytų pažeidimų LASKAO etikos komisijoje nesant pagrįstų duomenų apie galimą nusižengimą profesinei etikai.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Kretingos rajono savivaldybės administracija vykdo supaprastintą atvirą projekto konkursą „Kretingos miesto Pastauninko parko sutvarkymo projektiniai pasiūlymai“.
Projekto konkurso vykdymo tikslas – iš projekto konkursui pateiktų projektų (idėjinių projektų) išrinkti geriausią Kretingos miesto Pastauninko parko sutvarkymo projektą (idėją), pagal kurį bus rengiamas teritorijos sutvarkymo techninis projektas. Teritorijos sutvarkymo projektui įgyvendinti reikalingo techninio projekto parengimo paslaugų pirkimą numatoma tęsti apklausos būdu.
Projekto pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2012 m. rugsėjo 12 d. 10.00 val.
pirmosios vietos laimėtojui – 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų);
antrosios vietos laimėtojui – 2 000 Lt (du tūkstančiai litų);
trečiosios vietos laimėtojui – 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų).
Išsamesnė informacija dėl pirkimo dokumentų teikiama Kretingos rajono savivaldybės administracijoje, Savanorių g.29A, LT-97111 Kretinga, viešųjų pirkimų skyriuje (303 kab.) arba telefonu (8-445) 7 41 40.
Kretingos rajono savivaldybės informacija.
Neringos miesto savivaldybė kviečia LAS Klaipėdos skyriaus atstovus dalyvauti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos pristatyme – diskusijoje.
Projekto aptarimas vyks š. m. rugsėjo 6 d. 15 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4).
www.architektams.lt informacija
Paskutinis formalumas įgyvendinant Suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo statybos projektą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje turėtų būti atliktas šią savaitę. Ketvirtadienį posėdžiausiančiai Klaipėdos miesto tarybai bus teikiamas sprendimo projektas, kuriuo pritariama šio objekto Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai.
Siūlo pritarti
Tokį sprendimo projektą šiandien jungtiniame Finansų ir ekonomikos, Strateginės plėtros, Teritorijų planavimo bei Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetų posėdyje pristačiusi Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė sakė, jog PAV ataskaita buvo išanalizuota Savivaldybės specialistų, jos rengėjams (UAB “Sweco Lietuva”) buvo pateikti papildomi klausimai. Gavus pataisytą dokumentą bei įvertinus jį, Tarybai nutarta siūlyti tvirtinti įvairių sričių ekspertų parengtą ataskaitą. J. Simonavičiūtė pabrėžė, jog konsultantų paruoštą dokumentų paketą vertina net 14 institucijų, uostamiesčio Savivaldybė tik viena iš jų. Dauguma vertintojų pateiktai ataskaitai pritarė.
J. Simonavičiūtė pripažino, jog išsamus dokumentas, deja, neatsakė į visus keltus klausimus. Pvz., jame nėra tokio objekto atsiradimo mieste psichoemocinių pasekmių vertinimo. Konsultantai tai argumentavo tuo, jog objektyviai įvertinti tokio pobūdžio poveikį miestui bei jo bendruomenei neįmanoma, nes nesama tokios metodikos.
Abejonės dėl saugumo ir žuvų
SGD importo terminalo projektą įgyvendinsiančios AB „Klaipėdos nafta“ pasamdytų konsultantų – UAB „Sweco Lietuva“ – atstovas A. Vaišnoras politikus tikino, jog naujojo terminalo projektas nesikerta su Klaipėdos bendrojo plano sprendiniais. Jis atmetė būgštavimus dėl galimo nesaugumo ir taršos. Esą pati SGD importo terminalo vieta (uosto akvatorija prie Kiaulės nugaros salos) yra palanki užtikrinti saugų objekto eksploatavimą. O jeigu ir įvyktų avarija (jos tikimybė, anot konsultanto, labai menka), dėl pakankamai didelio atstumo nuo terminalo iki miesto gyvenamųjų rajonų pasekmės gyventojams būtų minimalios.
Tiesa, A. Vaišnoras pripažino, jog SGD terminalas bus vienas iš 5 Klaipėdoje jau esančių pavojingų objektų. Atskleidė ir tai, jog kol kas Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjai nėra gavę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento pritarimo. Diskusijos dėl galimo terminalo bei jam reikalingos infrastruktūros poveikio Kuršių marių žuvų ištekliams tebevyksta ir su Žemės ūkio ministerija. Gali būti, jog technologiniams šaldymo procesams panaudotas marių vanduo gali atšilti. Kaip tai paveiks visą biofauną, nežinoma.
Nori išgirsti Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poziciją
Jungtinio Tarybos komitetų posėdžio dalyviai sprendimo projektui nepasakė aiškaus TAIP. Diskusijas dėl PAV ataskaitos nutarta pratęsti ketvirtadienio posėdyje. Socialdemokratė L. Petraitienė pareiškė nepritarsianti šiam dokumentui, kol nepamatysianti juodu ant balto surašytų Vyriausybės įsipareigojimų Klaipėdai. Žiemą, per pirminį projekto pristatymą, anot politikės, Vyriausybės atstovas žarstė pažadus apie kompensavimą miestui, o dabar, projektui jau įsibėgėjant, linkstama tuos pažadus užmiršti… Finansų ir ekonomikos komiteto vadovas R. Taraškevičius sakė, jog būtų etiška ir teisinga, jeigu SGD importo terminalo užsakovai į Tarybos posėdį pakviestų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento atstovus, kurie miesto politikams pristatytų savo poziciją dėl šio objekto saugumo. Juolab kad iki šiol ši tarnyba nėra pritarusi PAV ataskaitai. „Mums apsisprendžiant, ar pritarti Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, svarbu išgirsti, ar tikrai šis objektas yra saugus miestui ir žmonėms“,- sakė R. Taraškevičius.
Kas nusižengia įstatymams?
Posėdyje būta siūlymų PAV ataskaitos svarstymą atidėti, kol bus visų vertintojų išvados. Jį parengę konsultantai teigė, jog taip uostamiesčio Savivaldybė nusižengtų įstatyme reglamentuotiems terminams.
Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė replikavo, jog įstatymams nusižengia ir patys statytojai. Terminalo statybos teisinės procedūros dar nebaigtos, o „Klaipėdos nafta“ jau skelbia konkursą jo krantinių statybai.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Brandaus jubiliejaus proga – nuoširdžiausi sveikinimai kolegai architektui Algirdui Sviderskui. Idėjų polėkio ir ąžuolo tvirtybės, sveikatos ir tik teigiamų emocijų! Su jubiliejumi, Kolega!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Venecijos architektūros bienalė – proga pasitikrinti architektūros pulsą ir vienoje vietoje išvysti net 55 šalių architektūrinius eksperimentus. Būtent tiek valstybių parengė savo ekspozicijas tryliktoje Venecijos bienalėje, startuojančioje rugpjūčio 29 d. Ji veiks iki lapkričio 25 d.
Šiais metais idėjiniu Venecijos architektūros bienalės vadu pasirinktas britų architektas Davidas Chipperfieldas, kuris, pasak bienalės organizatorių, turi aiškią architektūros viziją. „Mums rūpėjo pažvelgti į discipliną kuo giliau, sutelkiant visą dėmesį į ją, parodyti jos svarbą – kaip atsvarą nuostatai, kad šių dienų architektūra yra tik kitų disciplinų šaka, tačiau kartu atskleidžiant intensyvius ryšius, asociacijas ar šiandien kuriančių architektų sąsają su kolegomis iš praeities, pristatyti skirtingus architektų požiūrius“,- teigia parodos organizatoriai.
D. Chipperfieldas pasiūlė tinkamą temą, aprėpiančią neaprėpiamą – „Bendrumas“ („Common ground“, pažodžiui skambėtų „Bendra žemė“). Bendrumas – tai raktas į 2012 m. bienalę; bendrumas kaip priemonė bendrauti tarpusavyje įvairių šalių, skirtingų pažiūrų architektams bei kitų profesijų atstovams, vienaip ar kitaip patekusiems į architektūros lauką. Taip vadinasi ir pagrindinė paroda, eksponuojama Arsenale bei centriniame Giardini paviljone.
Pasak D. Chipperfieldo, šioje parodoje ieškota bendrų sąlyčio taškų. Tad svarbiausias užmojis – įtvirtinti architektūros kultūrą ne kaip pavienių talentų lauką, bet turtingą daugybės skirtingų idėjų tąsą; idėjų, suvienytų bendros istorijos, bendrų ambicijų, bendrų kliūčių ir bendrų idealų. Anot parodos koordinatoriaus, miestas konstruojamas iš fundamentalių elementų, radikalios vizijos nepakeis įprastų suvokiamų dalykų.
Ši mintis lėmė pagrindinės temos formatą: dėmesys sutelkiamas ne į individą, o į bendravimą, tarpusavio ryšius. Žinoma, pradėta nuo architektų (Jeano Nouvelio, Bernardo Tschumi, Peterio Eisenmano ir kitų), kurių buvo paprašyta siūlyti idėjas, atskleidžiančias architektūros ryšį su kontekstu, istorija, miestais, kalbomis, ar kitomis įtakomis bei bendrumais. Būtina sąlyga – idėjas toliau galėtų rutulioti kiti. Tad 2012 m. Venecijos architektūros bienalės paroda demonstruoja neįtikėtiną įvairovės kultūrą: joje D. Chipperfieldas pristato 63 projektus, sukurtus architektų, dizainerių, dailininkų, kritikų, mokslininkų, fotografų ir kitų, kurie atsiliepė į D. Chipperfieldo kvietimą savo šviežiomis idėjomis, ekspresyviomis instaliacijomis, sukurtomis specialiai Venecijos bienalei, kartu įtraukdami kolegas-bendraminčius. Kviečiama dalintis idėjomis apie architektūrą išeinant už profesijos ribų. Iš viso šiais metais joje dalyvauja 110 kviestinių dalyvių. Keturios šalys dalyvauja pirmą kartą – Angola, Kosovo Respublika, Kuveitas ir Peru.
Žinoma, kaip kaskart, lygia greta su pagrindinėmis parodomis, veiks kiti renginiai, organizuojami svečių šalių ar aukštųjų mokyklų, išsibarstę po visą Veneciją, leidžiantys stebėti ar aktyviai įsitraukti į kūrybos procesą. Tai ir speciali programa studentams bei moksleiviams – bienalės kursai (Biennale Sessions) truksiantys 3 dienas, pokalbių apie architektūrą programa (Conversations about Architecture) – specifinėms temoms skirti susitikimai su architektais.
Dar viena tradicija – kiekvienoje Venecijos architektūros bienalėje pagerbiamas kuris nors pasaulinio masto architektas. Šįkart Auksinis liūtas už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus atiteko Álvaro Siza Vieira, be kitų apdovanojimų 1992 m. pelniusiam Pritzkerio premiją.
ŠARŪNĖ BAGDONAITĖ
Parengta pagal www.architekturumai.lt, www.labiennale.org
