2023 sausio 9 d. posėdžiavusi konkurso darbų vertinimo komisija išrinko Šiaurės rago skvero Klaipėdoje atviro projekto konkurso nugalėtojus ir paskelbė įvertintų projektų eilę. Atlikus konkurso dalyvių atitikį kvalifikacijos reikalavimams, 2023 sausio 13 d. sudaryta galutinė konkursinių darbų eilė. Skelbiami konkurso nugalėtojai:
1 vieta. ŠIAURĖS KRANTAS
PUPA. Life over space (registruota MB PUPA – strateginė urbanistika). Autoriai: Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Lukas Kulikauskas, Jūratė Volkavičiūtė, Linas Ūsas, Augustė Klimanskytė.
2 vieta. BANGA
UAB „G.A.L. architektai“. Autoriai: Adomas Šablevičius, Eglė Žemaitytė, Polina Kalugina, Eglė Buikaitė, Vaidotas Paliulionis, Gintautas Vieversys, Gina Vieversytė.
3 vieta. AMO MARE
MB „MADHAUZ“. Autorius: Ježi Daveiko.
4 vieta. DUNE
MB Studija „nytt“. Autoriai: Ewelina Purta – Rudys, Simonas Norkus, Ignas Lesauskas, Donatas Laucius.
Konkurso apžvalga, darbų recenzijos ir komisijos komentarai pateikiami konkurso apžvalginiame leidinyje.
Projektuojamas Šiaurės rago skveras – viešoji erdvė Klaipėdos mieste, dešiniajame Danės upės krante, atkarpoje tarp Pilies tilto ir Kuršių marių. Dėl unikalios lokacijos ir kultūrinių sluoksnių skveras turėtų tapti reprezentacine miesto viešąja erdve, atskleidžiančia skirtingus istorinius ir kultūrinius sluoksnius, formuojančia miesto jungtis su Danės upe ir Kuršių mariomis. Tuo pačiu atitinkanti šiandienines architektūrines tendencijas bei atliepianti skirtingus miesto gyventojų ir svečių poreikius.
Konkurso prizinis fondas – 20 000 eurų.
I vieta 9 000 eur
II vieta 7 000 eur
III vieta 4 000 eur
Konkurso sąlygos ir techninė užduotis
Konkurso skelbėjas: Memelio miestas, UAB
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija
Konkurso koordinatorė: arch. Gerda Antanaitytė
![84e4_iaures krantas[9010]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1345/84e4_iaures%20krantas%5B9010%5D.jpg)
Trys Karaliai išsivedė architektą Alfredą Gumuliauską.
Atsisveikinti su Alfredu galima Palangos laidojimo namuose nuo sausio 11 d. (trečiadienis) 14 val.
Šv. Mišios aukojamos Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 8 val. sausio 12 d. (ketvirtadienį)
Urna išnešama sausio 12 d. (ketvirtadienį) 12 val.
Keturiasdešimt metų kūręs modernią pajūrio architektūrą, planavęs Palangos ir Šventosios miestus kolega Alfredas išliks mūsų atmintyje kaip nuoširdus draugas ir profesionalus architektas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu baigiamas rengti „Infrastruktūros, reikalingos greitųjų autobusų eismo sistemai (BRT) funkcionuoti, techninis darbo projektas“. Projektas numato greitųjų autobusų transporto sistemos įrengimą ir eksploatavimą šiaurės – pietų kryptimi, kertant miesto centrą H. Manto, Tiltų gatvėmis. Žadama ir tikimasi, kad miesto viešasis transportas važiuos dar greičiau, vis daugiau klaipėdiečių naudosis juo, o ne savo automobiliais.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos respublikos Aplinkos ministeriją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Kultūros paveldo departamentą ir jo teritorinį padalinį Klaipėdoje, prašydami įvertinti rengiamo projekto poveikį ir pasekmes aplinkai, nes tokio vertinimo iki šiol nėra atlikta. Siųsti raštai [ 1], [2]. Gauti atsakymai, kad toks vertinimas nereikalingas.
Klaipėdos miesto bendrasis planas numatė „naujos viešo transporto rūšies“ trasą, tačiau nagrinėjo tik tramvajaus ir esamų autobusų eismo pertvarkymo alternatyvas. Savivaldybės administracijos užsakymu parengtoje galimybių studijoje (https://architektams.lt/wp-content/uploads/2020/07/t1-205pr2.pdf) „ekonominė sąnaudų ir naudos analizė parodė, kad Greitojo tramvajaus alternatyva Klaipėdos mieste socialiniu – ekonominiu požiūriu nėra rentabili“. Prioritetiniu sprendiniu pasirinkta ir detalizuota BRT (Bus Rapid Transport) alternatyva vieninteliu „centrinės“ trasos variantu (H. Manto, Tiltų gatvėmis). Studijoje sprendinių pasekmių vertinimą pateikia patys studijos rengėjai – uždaroji akcinė bendrovė, nenurodydama vertinusių ekspertų, neįtraukusi LR teisės aktuose numatytų vertinimo subjektų (aplinkos, sveikatos ir vertybių apsaugą vykdančių institucijų ir visuomenės).
Studija ir Projektas atrodo rengiami skubant. Dėl didelio nagrinėjamų alternatyvų ir keliamų klausimų skaičiaus, bei spaudimo priimti ateičiai reikšmingus sprendimus greitai, architektams kyla įtarimų, kad klaidų nebus išvengta (https://www.atviraklaipeda.lt/2022/04/06/architektas-edmundas-andrijauskas-soferiu-nesuvilios-greitieji-brt-autobusai/). Skubant – geriausia būtų nekeisti jau apsvarstytų ir priimtų planų bei strategijų. Viena tokių vietų – Tiltų ir H. Manto gatvės. Miesto senamiestis ir miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, yra seniausiai tyrinėjamos, vertinamos ir planuojamos miesto dalys. Keletą paskutinių dešimtmečių buvo sutariama, kad Tiltų g. turi tapti pėsčiųjų gatve. Taip pat sutarta eksponuoti Senamiesčio gynybinių pylimų vietas (jų vietoje dabar transporto žiedas). Tokie sprendimai priimti dėl daugelio labai svarbių priežasčių, kurios niekur nedingo, tačiau jas suprasti ir atrasti tenka kiekvienam naujam miestiečiui ir piliečiui iš naujo.
Naudą, kurią miestas gautų Tiltų g. pavertęs pėsčiųjų gatve, nėra paprasta įvertinti „socialiniu – ekonominiu požiūriu“, skaičiavimais gali būti manipuliuojama. Žinoma tai brangus sumanymas. Tačiau yra sričių, kuriose būna priimami „brangūs“ sprendimai, vadovaujantis ambicijomis, meile, noru dovanoti ir panašiais prioritetais. Pastarieji išskaičiavimai naudojami sprendžiant dėl mums brangių žmonių ir vietų, tokios vertybių skalės naudojimas parodo kultūrą, žmogiškumą ir pan. dalykus. Jei vieta, daiktas ar asmuo nepakelia vertinančiam emocijų, tuomet lemia ekonominė sąnaudų ir naudos analizė. Emociniam ryšiui reikia laiko, kurio dabartinio miesto gyventojai turėjo ir turi mažai. Atvykusieji, atrodo, dažniau atsineša patirtis iš „nemiestiškų“ vietovių. Skirtumą tarp patyrimų laukuose ir mieste, genialiai iliustravo G. Nolli, Romos miesto planu. Laukuose ir kaimuose pastatus suvokiame kaip daiktus erdvėje, sujungtus keliais, ar atskirtus gatvėmis. Miesto pastatų viduje ir išorėje esančios patalpų ir gatvių erdvės vienos kitas pratęsia ir papildo. Pėsčiųjų gatvė viešai prieinamus pastatų vidurius sinergijos fenomenu gali apjungti, suteikdama ne mažiau efektingų išgyvenimų, nei pvz. jų bus atstatomoje (Šv. Jono) bažnyčioje ar jos bokšte.
Lėtas aptarnaujančių automobilių pravažiavimas pėsčiųjų gatve iki čia esančių objektų, net trumpas sustojimas, pėstiesiems nesudaro problemų, kaip matyti Vilniaus, Kauno, kituose sėkminguose senamiesčiuose. Priešingai – greitasis tranzitinis (ir autobusų) eismas Tiltų gatve daro senamiestį pėsčiajam nepatrauklų, menkina daugelio senamiesčio patalpų savininkų pastangas sukurti lankytojams jaukias, įtraukias vietas. Autobusų eismui nurimus po darbo valandų ir savaitgaliais, pėstieji toliau lieka stumdytis ant siaurų šaligatvių, dėl motorizuoto tranzito grėsmės ir pirmenybės. BRT projektas, didindamas tranzitinį eismą, jo greitį Tiltų gatvėje, trūkumus gali tik dar labiau išryškinti.
Klaipėdos senamiestis yra mažas savo plotu, gatvės jo pakraščiuose yra pasiekiamos (200-300 m.) arčiau, nei rekomenduojamas atstumas pėstiesiems tarp viešojo transporto stotelių (500 m.). Senamiestis nesunkiai apvažiuojamas Pilies gatve, yra suplanuotas apvažiavimas būsima Bastionu gatve ir tiltu, tačiau BRT studija ir projektas šių alternatyvų net nenagrinėja, nors galėtų. Senamiestis taip pat menkas savo pastatų dydžiu, kur namai yra vos didesni už žadamus BRT didelės talpos autobusus. Gal todėl taip paprasta pasiūlyti „įspūdingus“ sprendimus (kaip automobilių parkingas po Atgimimo aikšte, ar naujasis BRT). Didesniame mieste tokie projektai net neturėtų tokio daugiareikšmio poveikio, kokį jie gali turėti Klaipėdoje. Turint mažesnius išteklius, būtų logiška atidžiau juos naudoti. Tai tinka ir BRT Klaipėdoje projektui, kurio įvertinimui ir sprendimų alternatyvų paieškai verta skirti daugiau dėmesio, pastangų ir laiko ne todėl, kad BRT projektas yra toks didelis, bet dėl to, kad šis miestelis ir jo gyventojų ambicijos ilgalaikių vertybių ir kokybės kūrimui šiuo istorijos metu atrodo tokie maži.
Architektas, LASKAO valdybos pirmininkas Mantas Daukšys
Šiaurės rago skvero tarp Naujosios Uosto gatvės ir Kuršių marių Klaipėdoje atviram projekto konkursui pateikti 4 darbai. Su konkursui pateiktais darbais galima susipažinti internetinėje svetainėje:
https://www.siauresragoskveras.lt/darbai
Konkurso darbų ekspozicija vyks 2022 gruodžio 23 – 2023 sausio 8 d. darbo dienomis 9:00 – 17:00 val., Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6, LT-91246 Klaipėda (3 aukštas).
Viešas darbų aptarimas numatomas 2023 sausio 9 d. 10 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6, LT-91246 Klaipėda (3 aukštas). Aptarimo metu konkurso darbus pristatys recenzentai Donatas Baltrušaitis ir Aurimas Baužys.
Konkurso projektų vertinimo komisiją sudaro architektai – ekspertai, turintys gerosios praktikos planuojant miesto viešąsias erdves – dr. Edgaras Neniškis, Edmundas Andrijauskas, Petras Džervus, Mantas Daukšys, dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė, Laima Šliogerienė, Arūnas Kilišauskas. Bei architektai, atstovaujantys Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją – Kastytis Macijauskas, Marijus Mockus.
Projektuojamas Šiaurės rago skveras – viešoji erdvė Klaipėdos mieste, dešiniajame Danės upės krante, atkarpoje tarp Pilies tilto ir Kuršių marių. Dėl unikalios lokacijos ir kultūrinių sluoksnių skveras turėtų tapti reprezentacine miesto viešąja erdve, atskleidžiančia skirtingus istorinius ir kultūrinius sluoksnius, formuojančia miesto jungtis su Danės upe ir Kuršių mariomis. Tuo pačiu atitinkanti šiandienines architektūrines tendencijas bei atliepianti skirtingus miesto gyventojų ir svečių poreikius.
Konkurso prizinis fondas – 20 000 eurų.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbia Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos, esančios S.Daukanto g. Klaipėdoje, pertvarkymo projekto idėjos parengimo projekto konkurso techninę specifikaciją visuomenės įvertinimui.
Konkurso tikslas – išrinkti geriausią Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos, esančios šalia S.Daukanto gatvės Klaipėdoje pertvarkymo projekto idėją, kuri kartu su parengto ir šiuo metu įgyvendinamo Klaipėdos miesto Skulptūrų parko sutvarkymo projekto sprendiniais formuotų kokybišką memorialinės miesto teritorijos architektūrinę aplinką, konkurso laimėtojo pasiūlymo pagrindu rengti tolimesnius pasiruošimo darbus konkurso objekto pertvarkymui.
Konkurso prizinis fondas – 16 000 eurų.
Konkursą numatoma paskelbi iki 2022 m. pabaigos.
Nuoroda į konkurso techninę užduotį (čia)
Konkurso užsakovas/perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija
Konkurso koordinatorius: arch. Vaidotas Dapkevičius
Nuomonę ir pasiūlymus dėl konkurso techninėse sąlygose išdėstytų teiginių kviečiame teikti iki 2022-12-16 d. konkurso koordinatoriui el. p. vaidotas.dapkevicius@architektas.org.
Šių metų lapkričio 25d. nuo 17val. LASKAO salėje [Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda] PAS 2 knygos pristatymas. Tai antroji Paleko architektų studijos knyga, talpinanti keturiolika studijos gyvenimo metų, kurie skleidžiasi per įgyvendintų ir nerealizuotų projektų pristatymus, Rolando Paleko esė, buvusių studijos bendradarbių pokalbius su dabartiniais studijos partneriais. Kaip per šį laiką keitėsi studijos filosofija ir darbai? Kaip atrodo knygos kūrimo ir architekto virtuvės užkulisiai? Apie tai studijos vadovą Rolandą Paleką kalbina architektai Andrius Laurinaitis bei Vaidotas Dapkevičius.
Architektūros renginių ciklo baigiamojo renginio bendra organizatorius leidykla LAPAS
Architektūros renginių ciklo partneriai ir rėmėjai:
Architektai kviečiami sudalyvauti jau XVI-ajame Lietuvos urbanistiniame forume ir kartu vizionieriškai pažvelgti į Lietuvos miestų problemas ir jų ateitį. Lietuvos miestai ir miesteliai nuolat susiduria su iššūkiais, kylančiais dėl globalaus socio-ekonominio konteksto, lokalių geopolitinių įvykių bei besikeičiančio klimato. XVI-ajame Lietuvos urbanistiniame forume diskutuosime, kaip šių iššūkių kontekste kurti tvarius, saugius bei patogius gyventi, dirbti ir ilsėtis miestus. Forumo metu vyks paskaitos, užsienio pašnekovai dalinsis savo patirtimi ir įžvalgomis, o forumo dalyviai galės įsitraukti į interaktyvias diskusijas. Apie temą plačiau.
FORUMO DATA: 2022 12 02
LAIKAS: 9:00-17:00
VIETA: VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilnius
REGISTRACIJA Į LIETUVOS URBANISTINĮ FORUMĄ
FORUMO PROGRAMA
09:00-09:30 Registracija
09:30-09:45 Sveikinimo žodis
09:45-10:35 I-oji Pranešimų sesija
10:35-11:00 Kavos pertrauka
11:00-11:35 II-oji Pranešimų sesija
11:35-12:20 I-oji Panelinė diskusija
12:20-13:20 Pietūs
13:00-14:00 Dirbtuvės
13:20-14:00 Trumpametražių filmukų festivalis
14:00-14:50 III-oji Pranešimų sesija
14:50-15:10 Pertrauka
15:10-15:50 IV-oji Pranešimų sesija
15:50-16:40 II-oji Panelinė diskusija
16:40-17:00 Forumo uždarymas
Forumo metu vyks dirbtuvės, kurias ves dr. Dalia Dijokienė. Dirbtuvių tema: Architektūros kokybės kriterijų taikymas vertinant architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio objektų projektus. Užsiregistruoti į dirbtuves galėsite ryte, atvykę į forumą. Daugiau informacijos apie kitus forumo pranešėjus čia.
Forumo organizatoriai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Asociacija Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas
Šių metų lapkričio 18 d. nuo 17val. LASKAO salėje [Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda] apie kolektyvinių sodų architektūrą ir planavimą sovietmečiu įžvalgomis pasidalins architektas dr. Matas Šiupšinskas.
Sovietmečio gyvenamoji aplinka Lietuvoje pirmiausia siejama su masinės statybos daugiabučių kvartalais. Tačiau didelė miestiečių kasdienybės dalis buvo praleidžiama nuošalesniuose, mažiau pastebimuose urbanistinio audinio kampeliuose – kolektyviniuose soduose. Griežtai apribojus individualią statybą miestuose sodai tapo privačios statybos užuovėja priglaudusia ir mėgėjiškas statybų avantiūras ir profesionalių architektų bandymus kurti mažo mastelio privačias erdves besislepiančias po sodo namelio vardu. Paskaitoje bus pasakojama apie tai kaip kuklūs sodo nameliai sovietmečiu virto spalvingu vasarnamių ir antrojo būsto pakaitalu.
Susitikime išgirsti ir diskutuoti.
Paskaita-diskusija yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Architektūros renginių ciklo partneriai ir rėmėjai:
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) kviečia apžiūrėti Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus parodą „ARCHITEKTŪRA: KAUNAS 2022“. Viešojoje miesto erdvėje rengiamoje parodoje eksponuojamos 2022 metais Kauno architektų sukurtos architektūrinės koncepcijos ar realizuoti objektai, tarp kurių galima pamatyti ir Klaipėdoje bei Vakarų Lietuvoje sukurtus darbus.
Kaune parodos metu vertinimo komisija išrinko geriausius objektus 7 kategorijose apimančiose geriausią gyvenamąjį namą, visuomeninės paskirties pastatą, viešąją erdvę, interjerą, jaunojo architekto (iki 40 m.) kūrinį, ekspoziciją, koncepcinį Grand Prix projektą.
Daugiau informacijos apie parodą ir jos metu išrinktus geriausius darbus:
https://www.laskaunas.lt/category/paroda2022
https://www.laskaunas.lt/naujienos/parodos-architektura-kaunas-2022-laimetojai
Parodos Klaipėdoje partneriai: Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius
Parodos laikas: 2022 lapkričio 16 – 2022 lapkričio 30
Parodos vieta: Danės skveras, fontano vieta priešais pastatą Danės g. 23
Paroda yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Architektūros renginių ciklo partneriai ir rėmėjai:
![4d26_IMG-2203[6044]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1337/4d26_IMG-2203%5B6044%5D-scaled.jpg)
Nuo š.m. lapkričio 11 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) atidaro tris architektūros parodas „Klaipėdos architektūra 2021“ dalis – pirma Kauno architektų palėpėje (Vilniaus g. 22, Kaunas), antra šalia Šiaulių dailės galerijos gretimo pastato vitrinose (Vilniaus g. 245, Šiauliai) ir Klaipėdos rajono savivaldybėje, trečiame aukšte (Klaipėdos g. 2, Gargždai). Parodoje plačiai apžvelgiamas metinis Lietuvos architektų darbo rezultatas Klaipėdoje bei naujausi klaipėdiečių architektų projektai įvairiuose miestuose. Ekspozicijose pristatoma 2021 metais sukurtų konkursinių, dar nerealizuotų ir keletas jau įgyvendintų architektūrinių projektų. Iš pirmo žvilgsnio, parodoje gali pasirodyti, kad naujų idėjų pagrindas – skaičiai, tiksliau – architektų rankomis sukurtas kvadratinių metrų plotas, visada užprogramuotas pritraukti dar daugiau sėkmingų skaičių (pelno/naudos). Galbūt dėl šių skaičių galios, architektūra nulemta tarnystei, o visi tolimesni bandymai susitarti yra pasmerkti amžinam interesų konfliktui. Visi mes kartu – architektai, užsakovai, politikai, konsultantai, NT vystytojai, savivaldybių specialistai kuriame painų pasaulį, kuriame kartais nėra aišku kas ištaria pirmą, o kas paskutinį žodį.
Renginys yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Architektūros renginių ciklo partneriai ir rėmėjai:
![1f60_Klaipedos_Architektura_3_parodos_357X357_72[5978]](https://architektams.lt/wp-content/uploads/news/id1336/1f60_Klaipedos_Architektura_3_parodos_357X357_72%5B5978%5D.jpg)