2012 m. rugpjūčio 23 d. Anykščiuose (Koplyčioje, Vilniaus g. 36) vyks tarptautinė kraštovaizdžio konferencija tema „Kraštovaizdis prasideda už slenksčio“.
„Kas formuoja kraštovaizdį Lietuvoje? – klausia renginio organizatoriai. – Kaip mes suvokiame kraštovaizdžio formavimą ir iš ko semiamės patirties, ar mokame pasinaudoti gerąja užsienio patirtimi, ar tik bandome perkelti pavyzdžius iš kitur, kurie vargu ar tinka mūsų miestų, miestelių kraštovaizdžiui.“
Kaip dažnai susiduriame su apželdinimo projektų planuotojų ir vykdytojų neišmanymu? Ar pakankamą dėmesį skiriame darbų atlikimo kokybei, o atlikus darbus, kokybiškai ir nuolatinei tokių objektų priežiūrai?
Kaip turime šviesti ir ugdyti visuomenę, kad ji taptų dar labiau vertinančia savo gamtos ir kultūros paveldą, mokančia jį tausoti ir puoselėti?
Anykščių r. savivaldybė yra viena aktyviausių Lietuvoje vykdanti ekologinius, patrauklius visuomenei gamtinio paveldo pritaikymo lankytojams apželdinimo – floristikos projektus. 2011 m. Savivaldybė apdovanota „Auksine krivūle” už iniciatyvą ir rūpestį tvarkant saugomas teritorijas. Anykštėnai – žmonės turintys jautrų estetinį pojūtį, kuriantys aplinkos grožį, siekiantys juo pasidalinti su čia atvykstančiais. Todėl kviečia šioje tarptautinėje konferencijoje, kartu su specialistais iš Austrijos bei Vokietijos, diskutuoti apie kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo pokyčius, prasidedančius nuo savo kiemo.
„Sugrįžkime prie savo tradicijų ir remdamiesi progresu, žiniomis, gerąja patirtimi kurkime ir puoselėkime savo aplinką”, – kviečia profesionalus ir mėgėjus konferencijos organizatoriai.
Apie dalyvavimą maloniai prašome pranešti elektroniniu paštu lina.blazyte@anyksciai.lt .
Daugiau informacijos ir konferencijos programa – www.architekturumai.lt .
Šaltinis: www.architekturumai.lt
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija organizuoja konkursą teritorijų planavimo dokumento rengėjui parinkti.
Pirkimo objektas: Teritorijos nuo Audros gatvės tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje, iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie šiaurinio molo, Klaipėdoje, erdvinės koncepcijos parengimo, kurios pagrindu bus rengiamas detalusis planas, pirkimas.
Perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (188710823).
Konkursas paskelbtas: 2012-07-05.
Pasiūlymų teikimo terminas: 2012-08-29.
Išsami informacija: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_frameset.asp?PID=94171
***
Pranešimas apie konkursą viešinamas remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendradarbiavimo sutartimi.
www.architektams.lt informacija
Nuo ko priklauso miesto architektūrinis veidas? Kodėl pietinėje miesto dalyje atsirado gyvenamieji rajonai, kuriuose blogos gyvenimo sąlygos? Kodėl miesto bendrasis planas yra tarsi gynybos įrankis nuo biurokratų iš Vilniaus? Ar visuomenė gali turėti įtakos formuojant miesto veidą, ar tai priklauso tik nuo architektų išmonės, valdžios kumščio?
Šiais ir kitais klausimais „Vakarų ekspresas” diskutavo su Klaipėdos architektais. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė architektė Ramunė Staševičiūtė, architektų biuro UAB „Andrijauskas ir partneriai” vadovas Edmundas Andrijauskas, miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Mantas Daukšys.
Srebia sovietmečio košę
R. Staševičiūtės teigimu, pati Klaipėdos miesto pradžia jau turėjo planą. Senasis miesto planas prasidėjo nuo pilies, nuo jos ėjo labai aiškus gatvių tinklas. Anot architektės, prieškario laikotarpiu visą laiką miestas buvo planuojamas koncentriškai nuo Danės upės.
Planuojama buvo ir sovietmečiu, tik tuo metu nebuvo tokių ryškių nuosavybės santykių kaip dabar, ir statytojas buvo tik vienas. Pokario laikotarpiu gana voliuntaristiškai nutarta, kad miestą reikia tempti į pietus, užtat dabar jis yra ištįsęs maždaug 20 km. Klaipėda per vienos kartos gyvenimą išsiplėtė vos ne keturgubai.
Pasak E. Andrijausko, būtent todėl šiandien ir turime blogo Klaipėdos planavimo rezultatą – ištemptas komunikacijas, nekokias gyvenimo sąlygas naujuosiuose rajonuose. Jų neužstoja miškai, juose karaliauja vėjo prapučiamos erdvės, nuo jų toli važiuoti iki centro. Anot R. Staševičiūtės, energetiniai resursai sovietmečiu buvo pigūs, tad buvo labai patogu tiesti tas komunikacijas viena juosta. Tą diktavo socialinės ekonominės sąlygos.
Architektų manymu, taip atsitiko todėl, kad sovietmečiu nebuvo paisoma normalaus plano. Partijos komitetas nusprendė, kad gyvenamieji rajonai turi būti šalia uosto, kad visos darbo vietos privalo būti koncentruojamos palei Kuršių marias, kad žmonėms čia gyventi bus patogu, nes nereikės toli važinėti į darbą. O išėjo priešingai, žmogus gyvena centre ir važinėja į darbą pietinėje miesto dalyje ir atvirkščiai.
E. Andrijauskas mano, kad 95 proc. gyventojų, gyvenančių pietiniuose kvartaluose, paklaustų, ar patogu ten gyventi, atsakytų, kad ne. Miesto teritorijų detalieji planai ir yra skirti tam, kad būtų pagerintos gyvenimo sąlygos.
„Šių dienų architektams tenka srėbti tai, kas buvo užkoduota prieš 50 metų. Štai toks plano neigimo rezultatas”, – tikino E. Andrijauskas.
Visuomenė turi balsą
Sovietmečio laikais nevyko diskusijų su visuomene, su specialistais. Visuomene ir specialistais buvo pats partijos vykdomasis komitetas. Šiais laikais su gyventojais stengiamasi daug diskutuoti, bent jau taip deklaruojama. Tačiau akivaizdu, jog per mažai skiriama dėmesio tam, ar visuomenė supranta, apie ką kalbama, ar ne. Reikalaujama viešo objektų statybos svarstymo, tad skubama pasidėti „paukščiuką”, ir viskas.
R. Staševičiūtės teigimu, planuojant miestą turi dalyvauti ne tik architektai, bet ir daugelio profesijų atstovai – ir kelininkai, ir energetikai, ir mokslininkai, ir ekologai, ir gamybininkai, ir gyventojai. Planuojant miestą turi būti pasiektas visų jų bendras sutarimas.
„Visuomenė turi balsą. Toks dalykas kaip miesto ar mikrorajono planas turi gimti tik kaip diskusijų rezultatas”, – sako Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė.
Klaipėdos architektai kritikuoja Teritorijų planavimo įstatymą, nes jis yra procedūriškas, o ne techniškas. Tačiau net jis kalba apie socialinius mechanizmus, apie tai, kaip skirtingi statytojai turi susitarti. M. Daukšio teigimu, ir šiame procese visuomenei tenka gana reikšmingas vaidmuo.
Pasak A. Mureikos, mieste yra tokių konceptualių kvartalų, kuriuos planuojant gali būti labai daug diskusijų ir itin reikalinga gyventojų nuomonė, pavyzdžiui, bendrovės „Klaipėdos energija” teritorija prie Danės upės su gretimybėmis iki Artojo gatvės. Jau pradėtas rengti ir senosios turgavietės su sankryža iki buvusio tabako fabriko detalusis planas. Vyr. architektui įdomu, kokią senosios turgavietės ateitį įsivaizduoja klaipėdiečiai.
Anot A. Mureikos, tai labai diskutuotini projektai. Šių teritorijų planus rengti gerokai sunkiau nei gyvenamųjų kvartalų, nes jie ne planuojami iš naujo, o tvarkomi jau esantys.
Planas – gynybos instrumentas
Architektai, žinoma, kalba gražiai, tačiau miestiečiams susidaro įspūdis, kad visa tai tėra tik teorija, nes net miesto valdžia ne viską gali.
„Bendrieji planai kartais suabsoliutinami ir manoma, kad pagal juos miestas ir vystosi. Iš tikrųjų daug ką lemia visai kiti dalykai. Tą bendrąjį planą sėkmingai ignoruoja valstybinės institucijos, kišdamos savo interesus. Visų pirma mieste norima patenkinti savo žinybų ir atskirų ministerijų poreikius, o ne miestiečių. Taigi tas miesto planas ir jo tekstiniai bei grafiniai sprendiniai yra tarsi instrumentas apsiginti nuo neigiamos įtakos ir visų pirma nuo visų neigiamų respublikinių įtakų, galinčių labai daug kuo pabloginti miestiečių gyvenimo sąlygas”, – pripažįsta miesto vyr. architektas.
Paprašytas pateikti valstybinių institucijų kišimosi į miesto reikalus pavyzdžių, A. Mureika sakė, kad tiek AB „Lietuvos geležinkeliai”, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, siekdamos savo plėtros, dažniausiai viską vertina vienpusiškai, tačiau labiausiai miestiečių interesus ignoruoja ministerijos. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija neskiria Klaipėdos miestui pinigų nuplautiems pliažams, nuardytiems krantams tvarkyti todėl, kad esą miestas dar neapsisprendęs dėl Melnragės teritorijos.
A. Mureika sako, kad miestas seniai apsisprendęs ir jo bendrasis planas rodo miestiečių poreikį – jiems trūksta pramogų objektų, kokybiškų pliažų. Tačiau kadangi Uosto direkcija užsiminė, kad planuoja galbūt po 10 ar 20 metų statyti ties Melnrage išorinį uostą, ir nors dabar linkstama tai daryti Būtingėje, vis tiek, kol dar niekas galutinai nenuspręsta, laikomasi nuostatos, esą Melnragės pliažų tvarkyti dabar nereikia. Dar vienas pavyzdys – naujojoje perkėloje atsiradusi AB „Smiltynės perkėla” tvora.
Kita situacija – nepaisydamas Klaipėdos miesto pasipriešinimo, Kultūros ministras Arūnas Gelūnas patvirtino apsaugos zonas senamiesčiui. Vilniuje buvo tvirtinamas Klaipėdos miesto planas prisidengiant klaipėdiečių viešuoju interesu.
Verslo interesai
Neretai uostininkai piktinasi, esą kam reikalingi tie architektai, kurie tik trukdo ką nors pasidaryti įmonės nuomojamoje teritorijoje ir tik reikalauja už savo paslaugas didelių pinigų. Tačiau miesto architektai samprotauja šiek tiek kitaip.
Taip, uostas duoda pinigų gatvių remontui, tačiau jis pats ir gabena krovinius tomis gatvėmis. Pasak R. Staševičiūtės, sakoma, kad klaipėdiečiai gyvena iš uosto, bet juk ir uostas naudojasi visa miesto gerove – infrastruktūra, keliais, žmonėmis, resursais ir t. t. Be to, uosto įmonės gauna nemažus pelnus.
„O miestiečiai lieka nuošalyje. Jiems pasakoma: va tiek investuota į kelius, o kad nuo miesto atrėžta didžiulė teritorija, kad marias galima matyti tik pro tvorą, kad uostas teršia orą, tai jau nesvarbu…” – sako R. Staševičiūtė.
„Savivalda labai silpna”
Pasak A. Mureikos, savivalda Lietuvoje labai silpna ir tai lemia įstatymai. Ir planavimo, ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV), ir strateginių pasekmių aplinkai vertinimo taisyklės, kurių reikalauja laikytis Europos Sąjunga, surašytos taip, kad savivalda beveik nieko negali. Anot E. Andrijausko, visuomenė dažnai nukreipia savo poreikius į savivaldą, tačiau ši yra bejėgė.
Pavyzdys – situacija su suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo statyba. Dar nebuvo PAV, o energetikos ministras jau nusprendė, kur terminalas bus statomas. Ir tada jau prasidėjo viešinimas, nors viskas, architektų manymu, turėjo būti daroma atvirkščiai.
Dabar klaipėdiečiai įtikinėjami, kad turėti SkGD terminalą – viešas interesas Lietuvos mastu. Suprantama, kad tų namų, šalia kurių atsiras toks terminalas, gyventojams jis nereikalingas – savi marškiniai visada arčiau kūno. O ir visi Klaipėdos gyventojai už „įpirštą” dovanėlę, nors ji ir labai svarbi Lietuvos energetinei nepriklausomybei, norėtų iš valstybės sulaukti kokių nors kompensacijų.
Išgryninti prioritetus
Pasak E. Andrijausko, planuojant būtina siekti visų pusių susitarimo, nors jį pasiekus niekas nebus patenkintas – niekas nelaimės visko, visi gaus tik po kažkiek, bet iš esmės tai bus geriausias sprendimas.
Architektų manymu, tik diskusijų metu dalyvaujant visuomenei turi būti išgryninami prioritetai. Miestas turi svarstyti, ar pirmiausia reikia asfaltuoti šešių juostų gatvę, vedančią į uostą, ar tvarkyti kiemus. Miesto valdžia turi žinoti, ko gyventojams labiau reikia.
Pasak E. Andrijausko, visi šie klausimai turi būti apsvarstyti ir patvirtinti prioritetai. Pavyzdžiui, jis abejoja, kad uostamiesčio gyventojams buvo kur kas svarbesnis Minijos gatvės išplatinimas iki AB Vakarų laivų gamyklos, kainuojantis 20 mln. Lt, nei kiemų sutvarkymas.
V. Dapkevičiaus teigimu, pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad miestas pirmiausia turi išnaudoti vidinius resursus, o periferija turėtų būti paliekama patiems žmonėms. Jeigu sugebi laukuose pasistatyti namą, vadinasi, turi sugebėti ir nusitiesti kelią. Taigi miestas turėtų pirmiausia daugiau investuoti į tas vietas, kurios jau daugiau yra išvystytos.
Vyr. architekto manymu, specialistų diskusijos turi būti viešos. Klausydamasis jų žmogus pradeda suvokti, kokios gali būti miesto planavimo pasekmės, o paprastas klaipėdietis pats vienas įsigilinti į planavimo sritį, kuri apraizgyta daugybės teisės aktų, nelabai gali.
DALIA BIKAUSKAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Uostamiesčio politikams netrukus teks apsispręsti dėl artimiausių dešimtmečių Danės pakrančių perspektyvų. Teritorijų planavimo komiteto posėdyje pritarta dviejų paupio teritorijų koncepcijų projektams, kitas žingsnis – jų tvirtinimas Tarybos posėdyje, dar toliau – detalusis planavimas ir viltys, jog miestas bei verslas nepritrūks ambicijos ir finansinių išteklių Danės pakrantes paversti patraukliais, aukštos kokybės gyvenamaisiais bei komerciniais kvartalais su naujais tiltais, prieplaukomis bei atgysiančiais upeliais…
Planuojamas „Klaipėdos energijos“ iškraustymas
15 ha ploto teritorijos, esančios tarp Danės gatvės bei būsimojo jos tęsinio, Artojų g. ir Danės upės, detaliojo plano koncepcijos projektą parengė E. Andrijausko projektavimo firma. Visuomenei ši teritorija žinoma kaip Klaipėdos elektrinės arba AB „Klaipėdos energija“ valdos. Projekto autoriai teigė, jog šios vietos konversija iš pramoninės į gyvenamosios bei komercinės paskirties numatyta Klaipėdos bendrajame plane. Svarbiausi koncepcijos sprendiniai – planuojamas Danės gatvės tęsinys iki Artojų gatvės, Bastionų g. tilto jungtis su Laivų skersgatviu, naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Danę, sujungsiantis nuo Trinyčių tvenkinio ateinančius takus su kitame krante esančio Skulptūrų parko rekreacine infrastruktūra.
Kamino likimas neaiškus
Projekto vadovas E. Andrijauskas teigė, jog šiandien pristatomo koncepcijos projekto sprendiniai galės būti įgyvendinti tik iškėlus Danės pakrantėje tebešeimininkaujančią AB „Klaipėdos energija“. Tai planuojama padaryti etapais. Pirmiausia, iš miesto centrinės dalies žemėlapio turėtų pradingti šios bendrovės naftos rezervuarai, antrame etape – garažai, galiausiai – ir pati elektrinė. Iš visų teritorijoje esančių pastatų, anot koncepcijos autorių, turėtų likti tik elektrinės pastatai, saugomi paveldosaugininkų, bei miesto ženklu tapęs kaminas. Pastarojo projekto autoriai siūlo negriauti. Esą tai būtų brangu. Be to, jį galima išnaudoti kaip apžvalgos aikštelę ar sugalvoti kitų pritaikymo būdų. Tiesa, tokia idėja priimtina ne visiems. Miesto vyriausiojo architekto A. Mureikos nuomone, kamino neturėtų likti, nes jis „uždaro“ senamiesčio perspektyvą, kurioje turėtų dominuoti atstatytos Jono bažnyčios bokštas.
Tikslas – atverti upę
Projekto autoriai sakė stengęsi atverti kuo daugiau priėjimų prie Danės upės, kad judėdamas Liepų gatve, jaustum upę, galėtum prie jos privažiuoti ar prieiti. Po pirmųjų projekto svarstymų su visuomene, dokumentas koreguotas – toliau nuo upės krantų atitrauktos numatomo užstatymo linijos, pakrantėje paliekant platų žaliąjį koridorių – gyventojų poilsio zonas, pėsčiųjų ir dviračių takus. Būsimo užstatymo reglamentuose projekto autoriai aukštybinius pastatus numatė prie Liepų gatvės, upės link statiniai žemėja, taip atverdami vaizdą į Danę. Beje, upės krantinių vietose numatytos turistinių laivelių prieplaukos.
Kitame krante čiurlens upelis
Kitoje Danės pusėje esančio žemės sklypo Joniškės g. 3 detaliojo plano koncepciją parengę UAB „A405” architektai nagrinėjo ne tik planuojamą sklypą, bet ir gretimybių, nusidriekiančių iki krantinių, perspektyvą. Anot projekto vadovo S. Plungės, pateiktos teritorijos koncepcijos kompozicijos „vinimi“ tapo čia esantis senas malūnas. Nuo jo upės link kadaise tekėjo du vandens kanalai, vieną jų, šiuo metu paslėptą po žeme, siūloma atverti, kitas turėtų tapti naujojo kvartalo žaliąja ašimi. Per nagrinėjamą teritoriją einanti geležinkelio atšaka, projektuotojų siūlymu, turėtų tapti dviračių taku. Planuojamam sklypui bei greta esančiai teritorijai, šiuo metu užstatytai menkaverčiais statiniais, pasiūlyta mišri paskirtis – gyvenamieji namai su komercinėmis patalpomis pirmuosiuose aukštuose. Maksimalus statinių aukštis – iki 5 aukštų.
Koncepcijų rengėjams – komplimentai
Abu Teritorijų planavimo komiteto nariams pristatyti koncepcijų projektai Savivaldybės administracijos specialistų buvo pavadinti gerais pavyzdžiais, kaip turi būti planuojamos miesto teritorijos. „Projektuose matomi ne vieno sklypo sprendiniai, parodytas ir įvertintas aplinkos kontekstas. Aiškiai matome kelius, įvažiavimus, kaip nauji sprendiniai siejasi su planuojamos teritorijos aplinka“,- sakė Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. Macijauskas. Jis ironiškai pastebėjo, jog tokio lygio projektų, deja, nesulaukiama iš uosto kompanijų, kažkodėl nenorinčių pažvelgti bent kiek toliau už savo sklypų ribų.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
SVARSTYTA:
Užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, autorius – UAB „SKB statyba“.
1. Mažinti urbanistinės kalvos užstatymo tankumą;
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
SVARSTYTA:
Užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, autorius – UAB „Klaipėdos projektas“.
Su žemės sklypo Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda detaliojo plano projektu SUSIPAŽINTA.
Kadangi šiuo detaliuoju planu visiškai nubraukiami planuojamoje teritorijoje vykusio architektūrinio konkurso laimėtojų siūlyti sprendiniai, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai nutaria šio projekto daugiau nekomentuoti.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Posėdis įvyko 2012-07-01, 10:00 val., protokolo Nr. PV-12-08
Komisijos nariai: Vladas Balsys, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narys, Aurimas Baužys, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narys, Dovilė Jakaitė, kompanijos „Ergolain“ atstovė, Vaidotas Dapkevičius, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas.
SVARSTYTA: Dėl LASKAO- ERGOLAIN metinės stipendijos konkurso nugalėtojo išrinkimo.
NUTARTA: 2012-2013 m. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ir kompanijos „Ergolain“ 1800 Lt vertės metinę stipendiją skirti D. Kamarūnui ir J. Barkauskaitei (KTU), projekto „Meno ir pramogų sala“ autoriams.
Balsuota: 3 balsai “už“ projektą „Meno ir pramogų sala“, 2 balsai “už“ Kultūros centro su galerija projektą.
BAIDARIŲ EKSPEDICIJA:
Kviečiame visus norinčius pairkluoti prisijungti prie vakarinio baidarių žygio Danės upe
DETALUS EKSPEDICIJOS MARŠRUTAS
Kada:
LIEPOS 13 d.
Kur:
Iš Purmalių į senamiestį ~11 km
Trukmė:
1800 – 2100
Nuvykimas į vietą:
Susitinkame vėliausiai 18.00 prie miesto ligoninės autobusų žiedo. Iš ten 18.06 išvyksta 23 miesto autobusas į Purmalius. Purmaliuose būname 18.11 ir nusileidžiame link upės.
Įranga:
Dvivietės baidarės + gelbėjimosi liemenės
Kaina:
apie 25 Lt
Registracija, klausimai:
Prašome registuotis iki Liepos 9 d. (pirmadienio vakaro). Norime preliminariai sužinoti kiek žmonių susigundytų plaukti. Iš bėdos galės ir vėliau.
p.s. Duomenys galutiniai. Jei kas keisis, paskambinsiu visiems užsiregistravusiems el.paštu.
p.s.s Jei kyla abejonių ar klausimų – skambinkite.
Profesinės dienos proga surengta fotografijų paroda bei konkursu „Pats sau architektas“ uostamiesčio architektai dar kartą atkreipė dėmesį į dalykus, kurie lyg ir tapo nebepastebima, rutinine mūsų kasdienybės dalimi, nors išties turėtų badyti visų akis.
Nesiekė išsityčioti
Antrąkart surengtos fotoakcijos autorius Vitalijus Jankūnas kolegas kvietė įamžinti pastatų balkonus – originalius, „patobulintus“ ar iš esmės perprojektuotus.
„Idėja, kaip ir pernai, kai fotografavome sodų bendrijų namus, buvo pasižiūrėti, kaip toli pažengusios mūsų žmonių saviinterpretacijos ir saviraiškos galimybės“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau klaipėdietis patikino, jog architektai į fotografuojamus fasadų fragmentus siekė žvelgti ne kaip į pajuokos objektus, o kaip į tam tikrus sprendimus, net savotišką gyvenimo filosofiją.
„Žinoma, reikia mokėti pasijuokti iš savęs ir pasidžiaugti, kad nėra taip blogai. Dar ne čigonų taboras, bet jau netoli iki jo“, – juokavo pašnekovas.
Vitalijaus nuomone, konkursui pristatyti 38 darbai – skirtingų charakterių, nuotaikos.
Vis dėlto visus autorių užfiksuotus vaizdus vienija bendras įspūdis – senųjų daugiabučių fasadai apšiurusiais, bet kaip įstiklintais balkonais atrodo eklektiški, chaotiški, neskoningi. Bent jau ne toks turėtų būti gražaus, tvarkingo miesto veidas.
Susiėmė už galvų
V.Jankūnas pripažino, jog fotodarbai sulaukė ir linksmų komentarų, ir įžiebė diskusijų. Tačiau kai kurie vaizdai žiūrovus privertė susiimti už galvų.
„Tiek architektai, tiek parodoje dalyvavę mūsų užsakovai negalėjo patikėti, kad gali būti tokių sprendinių. Daugiausiai diskusijų susilaukė “išpjautas„ balkonas, kur vietoje turėklų ir atitvarų buvo sulipdytas plytų mūras ir palikta anga langui. Tarsi būtų įrengta kokia gynybinė siena“, – stebėjosi pašnekovas.
Architekto manymu, kolegų užfiksuoti vaizdai – iškalbingas visuomenės atspindys. „Nesvarbu, ką būtų sugalvojęs architektas – aš pats esu sau šeimininkas. Tų pačių langų nesugebu nusiplauti, bet balkoną galiu “rekonstruoti„ kaip noriu. Nereikia nei kaimynų sutikimo, nei bendrijos leidimo“, – konstatavo pašnekovas.
Pasikeitė žmonių poreikiai
Vitalijus neneigė, jog ši paroda – ir savotiškas istorijos puslapis, iliustruojantis dvidešimtį nepriklausomos Lietuvos metų.
„Kažkada architektai projektavo vienaip, jų vizijos buvo vienokios, o ilginiui gyvenimas įneša savų korekcijų, atsiranda kiti prioritetai. Štai anksčiau būdavo projektuojami atviri balkonai,
o dabar jie įstiklinami. Kaip matome, naujos statybos daugiabučiuose tai jau tapo kone standartu. O kad žmonės savo balkonus paverčia sandėliukais ar juose kažką augina – nuo to nepabėgsi. Vis tiek estetinis vaizdas, kurį matome pravažiuodami gatve, mums nekliūva“, – samprotavo pašnekovas.
Pasak V.Jankūno, kita vertus, tenka pripažinti, jog jei yra sukuriamos galimybėms tokioms architektūrinėms interpretacijoms, kalti ne gyventojai, o patys architektai.
„Ko gero, reikėtų pasimokyti iš savo klaidų ir tiesiog užbėgti tokioms galimybėms už akių“, – svarstė pašnekovas.
Griūva ištisi kvartalai
Vis dėlto, V.Jankūno nuomone, situacija nėra tokia beviltiška, kaip galėtų pasirodyti.
„Šia prasme galėtume daug ko pasimokyti iš tolimesnių savo kaimynų – vokiečių. Posovietiniuose gyvenamuosiuose kvartaluose jie ėmėsi radikalių pokyčių. Nepamirškime, kad tuomet, kai jie buvo statomi, žmonių reikalavimai gyvenimo kokybei buvo vienokie, o dabar – kitokie. Taigi Vokietijoje buvo išgriauti ištisi kvartalai ir įgyvendinti nauji projektai arba dalinai nugriauti pastatai – daugiabučiai modernizuoti ir pritaikyti naujiems gyventojų poreikiams“, – aiškino specialistas.
Pasak architekto, be retų išimčių, Lietuvos gyventojų požiūris į daugiabučių renovaciją liūdina.
„Žmonės modernizuoja savo gyvenamuosius pastatus, o nesugeba suvienodinti, estetizuoti balkonų. Gal pinigų neturi? Manau, kad ne piniguose esmė. Pirmiausia žmonės turi renovuoti mąstyseną. Juk tie 5 litai papildomų išlaidų per mėnesį kelis metus gyvenimo iš esmės nepakeis. Tačiau jis turės tvarkingą, gerokai funkcionalesnį, padidinto ploto balkoną, puikią izoliaciją ir kokybišką aplinkos vaizdą“, – įsitikinęs pašnekovas.
Papirko emocija
Antrą kartą surengtas fotoakcija „Pats sau architektas“ kvietė ne tik paganyti akis, bet ir tradiciškai atiduoti simpatijas už įsimintiniausius kadrus.
Buvo paskelbtos trys nominacijos: „Geriausia nuotrauka“, „Geriausias balkonas“ bei „Geriausiai įstiklintas balkonas“.
V.Jankūno teigimu, iš esmės šiose nominacijose pergalę lėmė užfiksuota emocija.
„Geriausios nuotraukos“ laureatu išrinktas darbas, kuriame matyti savadarbis minibalkonas, „prilipdytas“ prie lango. Pašnekovas spėjo, jog galbūt standartinio balkono neturintis būsto šeimininkas taip įrengė nedidelę balandinę.
„Geriausio balkono“ nominacijos rinkimuose triumfavo nuotrauka, kurioje įamžintas buto gyventojų duetas – vyriškis ir jo augintinis.
„Turbūt šeimininkas išpjovė balkono apdailą, kad tuo metu, kai jis skaito laikraštį, šuo irgi galėtų relaksuoti – išlįsti ir žiūrėti, kas vyksta gatvėje“, – šmaikštavo architektas.
„Geriausiai įstiklinto balkono“ nominacijoje, balsuotojų sprendimu, laimėjo vitražinis eklektiškai įstiklintų balkonų vaizdas.
LINA BELIAUSKAITĖ
Šaltinis: "Klaipėda"
