Minint Tarptautinę architektų dieną, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija išrinko ir paskelbė metinės LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ir „Ergolain” stipendijos architektūros specialybės studentams konkurso nugalėtojus. Jais tapo Kauno technologijos universiteto studentai, trečiakursiai Darius Kamarūnas ir Jolanta Barkauskaitė, pristatę projektą „Meno ir pramogų sala“.
Prieš metus skelbto konkurso tema – „Miestas ir upė“. Stipendijos steigėjai – LAS Klaipėdos apskrities organizacija ir kompanija „Ergolain“ – sulaukė 4-ių į stipendiją pretenduojančių būsimųjų architektų darbų. Visi autoriai kaip kūrybos erdvę pasirinko AB „Klaipėdos energija“ teritoriją prie Danės upės. Du pretendentai šioje vietoje nagrinėjo socialinio objekto – pradinės mokyklos statybos – idėją. Kitų dviejų projektų autoriai šiai teritorijai pasiūlė kultūrinę-rekreacinę paskirtį – joje „įkurdino“ kultūros centrą, meno galerijas, viešbučius, pramogų objektus.
Vertinimo komisija aktualiausia, inovatyviausia bei drąsiausia idėja išrinko Kaune studijuojančių būsimųjų architektų projektą, kurio epicentre – upėje suformuota dirbtinė sala. Vertinimo komisijos pirmininkė Mantė Černiūtė-Amšiejienė sakė, jog ši studentų mintis tikrai drąsi. „Sunkiai įsivaizduoju, jog ši idėja gali būti įgyvendinta, tačiau projekto autoriai pateikė originalų sprendimą, kaip miesto ir jo gyventojų reikmėms gali būti pritaikoma upė bei jos pakrantės. Toks buvo ir mūsų konkurso tikslas, kad jaunimas kūrybiškai, netradiciškai pažvelgtų į miestui aktualias erdves, kad parodytų, kaip jas galima originaliai ir efektyviai pritaikyti miesto gyvenimui“, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.
Skatinti būsimuosius architektus kurti projektus Klaipėdai aktualiose teritorijose LAS Klaipėdos apskrities organizacija ir kompanija „Ergolain“ ketina ir ateinančiais metais. Naujas metinės stipendijos konkursas ir jo sąlygos bus paskelbti iki naujųjų mokslo metų pradžios. Numatoma jo tema „Sudrumsk vandenį“, toks buvo ir šiemetinės LAS Klaipėdos apskrities organizacijos organizuotos Tarptautinės architektų dienos šventės moto.
Stipendijos konkurse gali dalyvauti Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos universitetų ir Vilniaus dailės akademijos 3-iojo kurso architektūros bakalauro studijų studentai, parengę projektus konkurso organizatorių nustatytoms uostamiesčio teritorijoms.
„Prisidėdami prie šio konkurso, norime paskatinti sveiką konkurenciją tarp jaunųjų architektų, kuri neabejotinai lavina meistriškumą ir gimdo naujas, originalias idėjas. Mums tai svarbu, nes savo veikloje nuolat glaudžiai bendradarbiaujame su architektais ir ieškome geriausių bendrų sprendimų. Suteikdami šią stipendiją, tikimės, kad ji prisidės prie jaunosios architektų kartos saviraiškos, motyvuos juos aktyviau reikštis, galbūt net atvers naujus sėkmės kelius“, – sako „Ergolain“ įmonių grupės vadovas Romualdas Bėkšta.
Stipendijos konkursui pristatyti darbai eksponuojami LAS Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose (Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4).
www.architektams.lt informacija
Vilniečių architektų parengtose vizijose Klaipėdos istorinė dalis ir toliau turėtų išlikti nuobodžiai pilka – siūloma, kad ir ateityje pėsčiųjų bei dviračių takų dangose vyrautų betoninės šaligatvių plytelės, o sodinant medžius patariama rinktis tik vietines medžių rūšis – liepas, uosius ir klevus. Šitaip esą bus išlaikytas būdingas klaipėdietiškas charakteris.
Uostamiesčio istorinės dalies viešųjų erdvių detaliojo plano koncepcijos rengėjai atkerta, kad šio dokumento tikslas ir nebuvo pateikti esminių naujovių.
„Užsakovas yra savivaldybė, todėl darėme tai, kas reikalinga miestui, o ne siekėme įbrukti savo fantazijas”, – paaiškino koncepciją rengusios sostinės įmonės „Urbanistika” projektų vadovas Augis Gučas ir priminė, kad iš pradžių būta bandymų pasiūlyti didesnių naujovių – pavyzdžiui, užstatyti pastatais kone visą Atgimimo aikštę, tačiau esą sulaukus klaipėdiečių pasipriešinimo tokių idėjų atsisakyta.
Požiūriai skyrėsi
Klaipėdos politikai praėjusią savaitę net nemirktelėję pritarė viešojo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detaliojo plano koncepcijai. Tiesa, koncepcija parengta taip, kad nebūtų užkirstas kelias viešąsias erdves toliau vystyti, visgi projekto rengėjai pabrėžia, kad detalusis planas yra labai rimtas dokumentas, kurio bus privaloma paisyti.
Paslauga parengti detaliojo plano koncepciją nupirkta dar 2009 metais. Pasak A. Gučo, pagrindinis šio darbo tikslas – parengti dokumentą, kuriuo savivaldybė galėtų tiksliai apibrėžti kiekvienos viešos erdvės ribas ir įvardinti, kur yra aikštė, kur skveras, o kur tik želdynas.
„Be to, tik detaliuoju planu savivaldybė gali patvirtinti, kur yra jos žemė, nes kitu atveju tai bus tik valstybinės žemės”, – populiariai paaiškino A. Gučas.
Jis pripažino, kad teritorijoje nuo Danės upės iki geležinkelio stoties esančių viešųjų erdvių koncepciją kurti nebuvo labai lengva, nes visų pirma teko įsigilinti į Klaipėdos istoriją, be to, esą ilgai nepavyko rasti bendros kalbos su uostamiesčio valdininkais.
Prie TEO – sporto aikštynai
Ką siūlo klaipėdiečiams sostinės projektuotojai? Naujovių nedaug. Atvirkščiai, siūloma ir toliau išlaikyti klaipėdietišką charakterį – tiesti betoninius šaligatvius ir sodinti liepas, uosius bei klevus ir tik atskirais atvejais, norint pabrėžti vietos išskirtinumą, rekomenduojama sodinti ąžuolus, kaštonus ar bukus.
Be kita ko, projekto rengėjai siūlo klaipėdiečiams toms miesto erdvėms, kurios neturi aiškių pavadinimų, būtinai juos suteikti. Kol tokių pavadinimų nėra, vilniečių siūlymu koncepcijoje vartojami sąlyginiai tam tikrų vietų vardai, pavyzdžiui, želdynas šalia geležinkelio stoties vadinamas Priestočio sodu, o želdynas greta Šaulių gatvės – Muzikos sodu.
Visgi kai kurioms erdvėms nepagailėta ir modernesnių sprendinių.
Danės upės krantinėje tarp Herkaus Manto gatvės ir TEO pastato siūloma įrengti miestiečiams skirtus sporto ir žaidimų aikštynus bei lauko kavines. Taip pat greta siūloma įrengti ir vandens telkinį – Danės upės įlankos uostelį. Taip esą būtų priminta buvusi šios vietos tradicija – praeityje buvę laivų statyklų uosteliai.
Danės upės krantinėje tarp Naujosios Uosto gatvės ir Šiaurės rago numatoma palikti neapželdintus grindiniu grįstus plotus lauko prekybai, o arčiau tilto per Danę esančioje krantinės dalyje – ir vietą žvejų prekybai žuvimis tiesiai iš laivų.
Taip pat yra nurodomos vietos, kuriose, atsiradus poreikiui, būtų tikslinga nagrinėti 1972 m. nugriautų sandėlių atstatymo galimybes.
„Toje vietoje taip pat siūlome iškirsti pasenusias ir menkavertes tuopas ir vietoje jų atsodinti naujus želdinius”, – sakė A. Gučas.
Kadangi pastaruoju metu atsirado poreikis upės akvatorijoje statyti plūduriuojančius komercinius statinius – kavines ir pan., koncepcijoje siūloma šiems statiniams skirti kairįjį upės krantą – kuriame nuo seno stovi ir „Meridianas”.
Atgimimo aikštę – užstatyti
Dar 2000 metų miesto Tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas, kuriame numatyta Atgimimo aikštės pietinėje dalyje atkurti Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjusį ir sovietmečiu nugriautą kvartalą.
„Mes siūlėme Atgimimo aikštę dar labiau užstatyti, tačiau klaipėdiečiams pasipriešinus šios idėjos atsisakėme. Siūloma, kad neužstatytoje aikštės dalyje būtų įrengtas nedidelis skverelis”, – sakė A. Gučas.
Tuo metu Lietuvininkų aikštei projekto autoriai didelių pretenzijų neturi, siūloma ateityje nebent kiek padidinti vejų ir kitų želdinių plotą grįstų dangų atžvilgiu.
Skvereliui, esančiam šalia Lietuvininkų aikštės, taip pat siūloma palikti jo charakteringą brežnevinio laikotarpio tvarkymo kompoziciją bei įrangą. O jame esantį jau seniai neveikiantį viešąjį tualetą – rekonstruoti įrengiant jame ir nedideles komercines patalpas.
Pristatys visuomenei
Kiek daugiau pokyčių siūloma priešais Simono Dacho mokyklą esančiai teritorijai, kurios sąlyginis pavadinimas – Kuršių aikštė. Pasak projektuotojų, pagrindinis šios vietos tvarkymo uždavinys – atkurti pokariu sunykusius urbanistinės struktūros elementus – gatvelių tinklą. Taip pat esą norima, kad ši vieta tarnautų ir planuojamos žalių viešųjų erdvių jungties tarp Skulptūrų parko bei „Memelio miesto” grandimi.
Tokia pėsčiųjų alėjos grandimi turėtų tapti ir teritorija, esanti šalia Santuokos rūmų, koncepcijos rengėjų įvardinta Santuokų alėja. Projektuotojai siūlo šalia Santuokos rūmų esančią teritoriją geriau apželdinti ir tuomet esą ji taptų bent kiek jaukesnė.
Koncepcijoje nagrinėtos ir aptartos visos planuojamosios miesto dalies viešosios erdvės, kurių priskaičiuota 19, nustatyti jų vizualiniai bei funkciniai tarpusavio ryšiai bei pasiūlytos priemonės juos toliau plėtoti ir vystyti. Tačiau konkretūs detaliojo plano sprendiniai toliau bus rengiami tik 10-iai iš jų, nes likusioms jau yra parengti galiojantys detalieji planai.
Dabar projektuotojai rengs sprendinius kiekvienai viešajai erdvei, su kuriais galės susipažinti ir visuomenė – vyks viešasis svarstymas.
Savivaldybei šis projektas atsieis apie 40 tūkst. litų.
Istorija
„Pirmoji šios miesto dalies viešoji erdvė-želdynas buvo įkurta Krūmamiestyje 1820 m. Dalyje buvusios nemažos šio želdyno teritorijos dabar yra susiformavusi Kuršių aikštė. Ir dabar tebevyrauja istoriniai, iki 1944 m. sukurti želdynai bei aikštės, tačiau jie yra pagausinti tarybinio laikotarpio viešųjų erdvių dariniais, formuotais griaunant karo veiksmų pažeistą (arba vietomis ir nepažeistą) miesto užstatymą. Ryškiausias pavyzdys – šiaurinės Danės upės krantinės bei Atgimimo aikštė”, – rašoma bendrovės „Urbanistika” parengtame aiškinamajame rašte.
EDITA GUDAVIČĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Liepos 1-ąją minimos Tarptautinės architektų dienos proga šios profesijos atstovai neformalioje aplinkoje vėl skaičiuoja metų darbus bei linksminasi.
Klaipėdos krašto architektų bendruomenė ištikima tradicijai profesinę dieną paminėti garsiai ir išradingai.
Kasmečiui renginiui, kuris oficialią pradžią paskelbė sekmadienio vidudienį, šiemet pasirinktas iškalbingas šūkis – „Sudrumsk vandenį“.
Pajūrio architektų bendruomenę vienijanti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) tarsi primena apie savo gyvavimą, darbus bei nenurimti, drumsti vandenį, skatinti diskusiją ne tik apie architektūrą, bet ir darnią gyvenseną darniame mieste.
Kaip pripažino LASKAO valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius, Tarptautinės architektų dienos šventė – bene daugiausiai kolegų suburiantis metų renginys.
„Ši proga leidžia mums patirti bendrumo jausmą ir pamatyti, kokios gausios mūsų gretos. Antraip architektų bendruomenę gali suburti tik visuotiniai susirinkimai, kai reikia rinkti valdžią“, – juokavo Klaipėdos krašto architektų vedlys.
Tradiciškai Architektų dienos šventės metu surengta paroda, kurioje eksponuojami Klaipėdos architektų praėjusių metų darbai, taip pat pristatytas patobulėjęs, naujų spalvų įgavęs leidinys „Klaipėdos architektūra“.
Vienu svarbiausių šventinės dienos akcentų tapo LASKAO stipendijos konkurso „Miestas ir upė“ nugalėtojo rinkimai bei apdovanojimas. Šįsyk 1800 litų piniginis paskatinimas atiteko projektą „Meno ir pramogų sala“ pristačiusiems Kauno technologijos universiteto studentams Dariui Kamarūnui ir Jolantai Barkauskaitei.
Dar vienas šventinės programos konkursas – antrąkart rengiama fotoakcija „Pats sau architektas“. Praėjusiais metais norintieji joje dalyvauti buvo kviečiami fiksuoti originaliausius sodų bendrijų pastatus, šiemetė tema – balkonai
ir jų architektūra.
Viena labiausiai pamėgtų šventės atrakcijų – žygis dviračiais – šįsyk pritraukė apie 30 architektų ir jiems prijaučiančiųjų. Žygeivius subūręs tikslas – apkeliauti Klaipėdoje esančius modernistinius pastatus. V.Dapkevičius vylėsi, jog galbūt ši iškyla virs rudeninėmis miesto bendruomenei skirtomis ekskursijomis.
Nors laukia nauja darbo diena, Klaipėdos krašto architektai sekmadienį pasiryžę linksmintis iki vėlumos. Į smagaus pavakarojimo buvusioje „Laivitės“ teritorijoje programą įtrauktos ir Europos futbolo čempionato finalinių varžybų stebėjimas.
LINA BELIAUSKAITĖ
„Klaipėda”
Šaltinis: www.kl.lt
Posėdis įvyko 2012-06-28 (balsuota elektronimiu būdų), protokolo Nr. PV-12-07
Dalyvavo valdybos nariai: V.Dapkevičius, R.Rakevičius, R.Staševičiūtė, E.Andrijauskas, A.Kilišauskas, M.Daukšys.
SVARSTYTA:
1. Dėl LASKAO- ERGOLAIN metinės stipendijos architektūros specialybės studentui konkurso vertinimo komisijos patvirtinimo.
NUTARTA: Patvirtinti stipendijos konkurso vertinimo komisiją, kurią sudaro: Mantė Černiūtė-Amšiejienė , Dovilė Jakaitė, Aurimas Baužys, Kastytis Macijauskas, Vladas Balsys, Vaidotas Dapkevičius.
Nutarimas priimtas vienbalsiai, balsuojant elektroniniu būdu.
Liepos 1-ąją – Klaipėdos krašto architektų bendruomenė vėl skaičiuos metų darbus ir švęs Tarptautinę architektų dieną.
Kasmetinis Architektų dienos renginys šiemet pasitinkamas šūkiu „Sudrumsk vandenį“. Šventės moto – daugiaprasmis. Skaitant paraidžiui, šūkis atspindi vieną iš būsimosios šventės programos dalių – architektų irklavimo varžybas Danėje, vyksiančias jau šeštadienį, birželio 30-ąją, kuomet irklais bus drumsčiami upės vandenys. Netiesioginė renginio devizo prasmė daug platesnė. Krašto architektų bendruomenę vienijanti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija juo primena visuomenei apie savo gyvavimą, darbus bei pagrindinį veiklos tikslą – nenurimti, drumsti vandenį, skatinti diskusiją bendruomenėje ne tik apie architektūrą, bet ir darnią gyvenseną darniame mieste. „Viešos diskusijos, argumentų kalba ar net kritika, pasiektas bendruomenės sutarimas miesto plėtros, naujų statybų, architektūros klausimais – labai svarbu. Tai variklis, varantis į priekį, šviečiantis bendruomenę, leidžiantis tobulėti ne tik mums, architektams, skatinantis tarpusavio supratimą. Tokia mūsų organizacijos paskirtis, tokia ir mūsų kasmetinės šventės prasmė“,- renginio idėją pristato Vaidotas Dapkevičius, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos vadovas. Jis neslepia, jog krašto architektus vienijanti organizacija dėl to neretai sulaukia ir priekaištų, esą kam aušinti burnas ir drumsti vandenį… „Bet juk diskusijose gimsta tiesa. Visi turime teisę į nuomonę, į pagrįstą abejonę ir turime teisę ją išsakyti. Dėl to bendruomenė tampa tik stipresnė, sprendimai, kuriantys mūsų gyvenamąją aplinką, tampa kokybiškesni“,- įsitikinę šventės iniciatoriai.
Profesinę dieną Klaipėdos architektai sekmadienio ramybę drums tradiciniais renginiais ir naujais sumanymais. Visuomenei ir bendruomenei bus pristatyta 2011-ųjų metų uostamiesčio architektų darbų paroda bei kasmetinis leidinys „Klaipėdos architektūra 2011“. Šiemet jis pastorėjęs ir atsinaujinęs. Dešimtmetį leidžiamas leidinys iki šiol tik pristatydavo architektų metų darbus. Šiemetinė „Klaipėdos architektūra 2011“ pateikia ne tik kūrybinę panoramą, leidinyje publikuojami apžvalginiai straipsniai apie Europos, Lietuvos bei miestų raidos tendencijas, interviu su architektais, pristatomos uostamiestyje vykusių Skulptūrų parko sutvarkymo kūrybinių dirbtuvių idėjos, apžvelgiami pripažinimą šalies ir tarptautiniuose konkursuose pelnę krašto architektų darbai, studentų-būsimųjų architektų sumanymai. Tai – pirmasis bandymas parodyti architektų veiklą daug plačiau.
Vienu iš šventinės dienos akcentų taps LAS Klaipėdos apskrities organizacijos stipendijos konkurso „Miestas ir upė“ nugalėtojo rinkimai ir apdovanojimas. Į kartu su kompanija „Ergolain“ įsteigtą metinę stipendiją pretenduoja 5 Vilniaus Gedimino technikos universitete architektūrą studijuojantys 3-kursiai, pateikę vertinimui savo darbus, susijusius su Klaipėda ir galimais Danės upės pakrančių raidos scenarijais.
Dar vienas konkursas praturtins šventės programą – antrąkart rengiama fotoakcija „Pats sau architektas II“. Praėjusiais metais architektai ir fotografai-mėgėjai buvo pakviesti fiksuoti originaliausius sodų bendrijų architektūros objektus, šiemetinė tema – balkonai ir jų architektūra. Atsiųsti darbai bus eksponuojami šventėje ir čia pat išrinkti įdomiausi darbai.
Šventės programoje taip pat numatytas dviračių žygis, smagus pavakarojimas buvusios „Laivitės“ teritorijoje, Europos futbolo čempionato finalinių varžybų stebėjimas.
Architektų dienos šventės renginių programa – čia.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Istorinę miesto dalį Talino centre naujam gyvenimui prikėlę estai įrodė, jog architektūrinio paveldo tema galima „džiazuoti“ žaismingai ir pasitelkus drąsias idėjas.
Svarūs pokyčiai nustebino
Neseniai Estijos sostinėje viešėjęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas neabejoja, jog kaimynų patirtis siekiant atgaivinti senuosius pastatus turėtų padaryti įspūdį ne tik mūsų turistams, bet ir suteiktų peno specialistams – tiek architektams, tiek paveldo puoselėtojams, tiek menininkams.
„Taline viešėjau po 5 metų pertraukos ir išvydau svarių pasikeitimų – išties buvau nuoširdžiai nustebęs. Tai yra vienas variantų, itin aktualių mums – tiek klaipėdiečiams, tiek apskritai Lietuvai, ką daryti su senaisiais pramoniniais paveldiniais objektais. Klaipėdoje turime labai įspūdingų, išraiškingų senųjų tokios paskirties pastatų. Ir jiems atkurti reikia ne tik didelių pinigų – matyt, pagrindinė problema yra idėjų stygius“, – pripažino pašnekovas.
Rotermanni kvartalas Taline – buvusi maisto pramonės teritorija, kurioje tebestūkso istoriškai vertingi pastatai.
Pasak L.Kavaliausko, šiandien ji tapo tarsi amortizuojančia erdve savotiškame trikampyje tarp kompaktiško senamiesčio, naujojo miesto su monumentaliais šiuolaikiškais dangoraižiais bei keleivių terminalo.
Palaikytų šventvagyste
Kaip tai gali būti? Toks klausimas, šypsojosi pašnekovas, kilo ne kartą, vaikštinėjant po naujuoju Talino traukos centru tapusį Rotermanni kvartalą. Klaipėdietis neneigė, jog didžioji dalis sprendimų Lietuvoje, ko gero, būtų palaikyta šventvagyste.
Štai vienur prie autentiško pastato senojo rūbo pritaikyta moderni konstrukcija. „Matyt, senasis stogas buvo sugriuvęs, tačiau projektuotojai nepasibodėjo uždėti naujo, stiklinio, ir jis visiškai nebado akių, darniai įsilieja į visumą, siejasi su naująja architektūra“, – įspūdžiais dalijosi L.Kavaliauskas.
Rekonstruojant 1904 m. statytą miltų sandėlį, kuris buvo numatytas kaip viso kvartalo branduolys, senajam statiniui taip pat buvo uždėta šiuolaikiška „kepurė“ – dviaukštis antstatas bei šalia įterptas naujas tūris.
Ant kito sandėlio išdygusios modernios konstrukcijos, anot pašnekovo, tik iš pirmo žvilgsnio pasirodė gana drastiškos.
„Kiek netikėtas vaizdas – stovi, žiūri ir bandai suvokti, ar tave tai šokiruoja. Bet įsižiūrėjęs į aplinką, kur sugyvena ir senoji, ir naujoji architektūra, pasijauti tarytum įtrauktas į to sena–nauja žaidimą, – kalbėjo pašnekovas. – Žinoma, pirmiausia galvoji apie paminklosauginius dalykus. Tačiau juk faktiškai pats pastatas nenukentėjo, tik architektas sugalvojo paimprovizuoti ir tuos tris administracinius korpusus iškėlė virš stogo.“
Trypčiojame vietoje
Ar štai tokį senosios ir naujosios architektūros dermės variantą paminklosaugininkas galėtų įsivaizduoti Klaipėdoje?
„Tikrai ne. Ir tai, manau, mūsų problema. Kaimynai juda į priekį, o mes sustojome. Reikia pripažinti, kad mūsų saugomų pastatų reglamentai neretai yra gana kategoriški, griežti, – pripažino specialistas. – Turėtume būti atviresni pasaulinėms tendencijoms ir daugiau kalbėtis tarpusavyje. Analogų yra, reikia ieškoti kompromisų. Jei tik aklai viską saugome ir matome, kad tie griuvėsiai kasdien vis labiau yra ir dūlėja, turbūt išties geriau atrasti sprendimą, kuris padėtų išsaugoti ir tai, kas likę iš objekto, ir suteikti jam visiškai naują kokybę.“
Buvusiai industrinei teritorijai atgaivinti estai pasitelkė ES fondų lėšas bei tarptautines architektų kompanijas. Kūrėjų dėka netikėtų, išradingų sprendimų apstu visame Rotermanni kvartale.
Anot L.Kavaliausko, maždaug prieš ketverius metus pradėta gaivinti miesto dalis šiandien tapo turistų pamėgta vieta, čia savo atstovybes steigia garsios tarptautinės firmos, kuriasi restoranai, meno galerijos.
Priminė vietinį „stikloidą“
Tačiau, kaip prisipažino pašnekovas, yra ir dalykų, kurie kelia abejonių. Specialistui užkliuvo vienas rekonstruotas pastatas, labai panašus į skandalingai pagarsėjusį Kauno „stikloidą“.
„Nepaisant to, įspūdis vis tiek ne toks šokiruojantis kaip kalbant apie Laisvės alėją, kai toks pastatas tik vienas. Tuo tarpu Rotermanni kvartale bendras kontekstas amortizuoja šį vaizdą“, – mano klaipėdietis.
L.Kavaliauskui taip pat teko patirti, jog senosios architektūros fragmentus estai drąsiai įkomponuoja į modernius statinius.
„Pastatas sukiužo, tačiau liko išraiškingas fasadas, kuris įkomponuojamas į naująjį pastatą. Vėlgi galbūt tai šokiruotų, jei toks pastatas būtų vienintelis, tačiau kai aplinkui matai ir daugiau panašių sprendimų, supranti, kad tai yra tam tikras susitarimas, žaidimas“, – šypsojosi pašnekovas.
Specialisto akimis, tai galėtų būti sektinas pavyzdys klaipėdiečiams, kaip išgelbėti ir suteikti naują kokybę gvęrantiems pastatams.
„Kad ir kalbant apie senąjį celiuliozės fabriką – būtų galima išsaugoti šio pastato siluetą bei faktūrą ir iš uosto pusės prijungti naują pastatą“, – vieną variantų įvardijo pašnekovas.
LINA BIELIAUSKAITĖ
„Klaipėda”
L. Kavaliausko užfiksuoti Estijos paveldo objektai, tapę šiuolaikinės architektūros dalimi
Šaltinis: "Klaipėda"
Kviečiame visus LAS narius ir prijaučiančius švęsti architektų dieną Klaipėdoje. Šių metų šventės tema SUDRUMSK VANDENĮ
PROGRAMA
Architektų pasiirklavimas
LASKAO ir irklavimo meistrų klubas „Dangės Yriai“ kviečia architektus dalyvauti šventiniame pasiirklavime Danės upe, kuris vyks Architektų dienos išvakarėse (birželio 30 d.) 12 val.
Kadangi bus irkluojama dviem akademinėmis valtimis (4 irkluotojai + vairininkas) ir vietų skaičius ribotas, prašome registruotis iš anksto el.paštu archsajunga@architektams.lt, arba tel. 8606 10858
Irklavimas akademinėmis valtimis reikalauja tam tikrų įgūdžių, todėl atsispirti nuo kranto ir saugiai pasiekti finišą padės irklavimo klubo meistrai – irkluotojai.
Registracija vykdoma iki birželio 29 d., 12 val.
Žiūrovai, norintys stebėti irkluotojus renkasi prie upės, atkarpoje nuo Pilies tilto iki Jono kalnelio.
Po pasiirklavimo (apie 16 val.) visus norinčiuosius kūrybiškai pasireikšti, kviečiame prisidėti prie renginio „Laivitėje“ aplinkos sukūrimo ir draugiškai sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse-talkoje „EuroPaletė“.
Menų kiemas, Daržų g.10/ Bažnyčių g. 4
11:30 – Dalyvių su LAS nario pažymėjimu arba vardiniu kvietimu registracija
- Užsiregistravusiesiems bus įteikti „Dalyvio paketai“
- Kava, arbata, pasisveikinimas
12:00 – Architektų dienos atidarymas
- Šventės dalyvių pasveikinimas
- Leidinio ir parodos “Klaipėdos architektūra’2011” pristatymas
- 2012-2013 metų LASKAO stipendijos konkurso „Miestas ir upė“ darbų pristatymas, stipendijos įteikimas. Stipendijos partneris – ERGOLAIN
- Studentų darbų Klaipėdos tema pristatymas
- Pietų stalas Menų kieme
14:30 – Dviračių žygio „Sudrumsk vandenį“ startas
- Privalomos žygio priemonės – nuosavas dviratis,vėliavos, šūkiai ir gera nuotaika!!!
- Vandens „drumstimo“ priemonėmis aprūpins žygio organizatoriai
16:00 – „Laivitės“ teritorija atidaroma (įėjimas iš Šiaurinio rago perkėlos)
- „Durisol“ baro įrangos išbandymas
- Pasiruošimas dviratininkų sutikimui
17:00 – Dviratininkų žygio finišas
- Pasiparkavimas, aklimatizacija, skysčių atstatymas
- Parodos–konkurso „Pats sau Architektas II“ atidarymas, nugalėtojų rinkimai, rezultatų paskelbimas–apdovanojimas
- Šventės dalyvius stebina partneriai – WIENERBERGER, KNAUF, PAROC, ERGOLAIN, DOLETA, DURISOL, LUKRA
- Padėkos draugams, partneriams ir …
20:00 – Grupės „Maestro” gyvo garso koncertas
21:45 – UEFA EURO 2012 finalinių rungtynių tiesioginė transliacija
- Rungtynių metu aistringiausių sirgalių laukia siurprizai
00:00 – „Laivitės“ teritorija uždaroma…
P.S. Įėjimas į „Laivitės“ teritoriją tik su dalyvio kortele, LAS nario pažymėjimu arba LAS nario, turinčio dalyvio kortelę, rekomendacija.
„Lietuvos daugiabučių namų balkonų stiklinimo ypatumai”
Siekdami skatinti visuomenės domėjimąsi architektūros sritimi Tarptautinės architektų dienos proga šventės organizatoriai kviečia pristatyti radikaliausius pasiekimus architektūros srityje – Lietuvos daugiabučių namų balkono stiklinimo ypatumus.
Atgavus Lietuvos nepriklausomybę pliūptelėjo didžiulė balkonų stiklinimosi mada apėmusi visą Lietuvą, balkonus pavertusi sandėliavimo, šiltnamių, gyvenamųjų patalpų praplėtimo ir t.t. erdvėmis. Spalvingi daugiabučių balkonų įstiklinimai toliau sėkmingai įgyvendinami, kartu ir patys įvairiausi žmonių kūrybiniai poreikiai ir siekiai. Vienas ryškiausių siekimų – sukurti ir statyti pačiam. Pačiam pabūti sau architektu. Šios kūrybos rezultatai dažnai būna labai netikėti, linksmi ir įdomūs.
Kviečiame fotografijomis supažindinti visuomenę su savo atradimais. Tai gali būti žmonės balkonuose, jų balkonai, jų balkono gyventojai, jų balkono gyventojų balkonai – viskas, kur galima įžvelgti architektūrinės kūrybos ženklų. Konkurso tikslas – iš pateiktų fotografijų išrinkti:
- Originaliausiai apipavidalintą balkoną (Lietuvoje);
- Originaliausią fotografiją su balkonu (Lietuvoje).
Darbų pateikimas
Tie patys darbai privalo būti pateikti abiem žemiau nurodytais būdais:
- Medžiaga pateikiama atspausdinta (viešai parodai) – A4 formato lape skaitmeninėje formoje. Medžiagos komponavimas – po vieną nuotrauką lape, žiūrėti prisegtą dokumentą.
- Medžiaga pateikiama talpinimui į internetą (balsavimui) atskiromis nuotraukomis (failo pavadinime nurodant fotografijos autorių _ vietovę (miestą)). Nuotraukos dydis 800 x 600 pikselių formatas JPG.
Nugalėtojų rinkimai
Nugalėtojus (fotografijos autorius) rinks puslapio www.architektams.lt lankytojai, bei architektų dienos renginių dalyviai.
Terminai
Medžiaga siunčiama ZIP formatu 8 MB dydžio archsajunga@architektams.lt iki 2012 06 28 – 12val.
Prizai
Nugalėtojų lauks rėmėjų įsteigtas prizas siurprizas, kuris bus įteikti architektų dienų renginyje.