Teritorijų planavimo komiteto nariai po klampių tarpusavio diskusijų pritarė sprendimo projektui į Privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti buvusį Vydūno mokyklos pastatą (Daržų g. 18).
Turto vertė – 3 milijonai
Pristigus politinės valios nugriauti senamiestyje ištuštėjusį Vydūno mokyklos pastatą Savivaldybės lėšomis, ieškoma kitų būdu, kaip išspęsti šio pastato ir sklypo problemą. Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistai teikia politikams svarstyti siūlymą įtraukti mokyklos pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą. Gavus Tarybos pritarimą, būtų rengiama privatizavimo programa su sąlygomis būsimam turto savininkui. Aukcione pastatą įsigiję savininkai turėtų įsipareigoti šį pastatą nugriauti, o atsilaisvinusį sklypą užstatyti pagal šiai teritorijai galiojantį detalųjį planą. Nekilnojamojo turto vertintojai, anot Savivaldybės administracijos atstovų, pastatą yra įvertinę 2 mln. Lt suma, sklypą – 1 milijonu.
Tarybai – projektas su saugikliais
Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė abejojo, kad toks Savivaldybės sumanymas bus įgyvendintas sklandžiai. Esą nėra jokių juridinių mechanizmų priversti pastatą įsigijusį asmenį jį nugriauti. Jos nuomone, didesnė tikimybė, kad brangioje senamiesčio teritorijoje privatizuotame pastate atsiras koks nors prekybos centras… Esamas pastato tūris tam tinkamas.
Komiteto narys B. Petrauskas pasiūlė Tarybai teikiamame sprendimo projekte jau dabar įrašyti sąlygą, kad pastatą įsigijęs asmuo jį privalo nugriauti per dvejus metus nuo privatizavimo sutarties sudarymo. Dviejų metų terminą politikas motyvavo tuo, jog tikslas turėtų būti pasiektas miestą valdant šiai Tarybai. Esą po rinkimų pasikeitusi politinė valia gali keisti ir sprendimus.
Palaikymo atidėti šį klausimą iš kitų kolegų nesulaukusi komiteto pirmininkė pasiūlė dar vieną sąlygą – klausimą dėl pastato įtraukimo į Privatizuojamų objektų sąrašą Taryboje svarstyti kartu su privatizavimo programos projektu. Tokiu atveju visiems būtų daugiau aiškumo ir garantijų.
Sprendimo projektui su pastabomis pritarę komiteto nariai neabejojo, jog diskusijų dėl šio pastato ir vietos likimo netrūks ir per svarstymą Taryboje.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
V. Liaudanskio („Klaipėda”) nuotr.
Į Klaipėdos miesto Tarybos darbotvarkę sėkmingai keliauja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) nuomojamo uosto žemės sklypo (Naujoji Uosto g. 23) detalusis planas. Šiandien jam pritarta Teritorijų planavimo komitete. Parengtam detaliajam planui pritarė visos teritorijų planavimą kontroliuojančios valstybės institucijos, aplinkosaugininkai, visuomenės sveikatos prižiūrėtojai. Jokių formalių kliūčių priimti teigiamą sprendimą nėra.
Planas su įpareigojimų kupra
Tiesa, planas į miesto Tarybą keliauja su priedu – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir KLASCO partnerystės sutarties projektu. Jame aptarti uosto direkcijos ir krovos kompanijos įsipareigojimai pagerinti planuojamos teritorijos prieigų transporto sistemą ir aplinkos kokybę.
Partnerystės sutartį parengusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija joje numatė 4 punktus: prievoles uosto direkcijai finansuoti Naujosios Uosto, J. Janonio ir Švyturio gatvių sankryžos įrengimą bei parengti projektinius siūlymus pratęsti Švyturio gatvę iki P. Lideikio gatvės. AB KLASCO numatyti įpareigojimai finansuoti Švyturio gatvės tęsinio iki Malūnininkų g. statybą bei pagal miesto Savivaldybės pateiktą projektą pasodinti prie šių gatvių iki 4 ha želdinių.
Šiandienos posėdyje nei vieno, nei kito sutarties partnerio atstovai dar negalėjo pasakyti, ar tokia sutartis bus pasirašyta, ar ji priimtina bendrovių vadovams ir akcininkams. Savo ruožtu, politikai nedviprasmiškai užsiminė, jog jeigu iki Tarybos posėdžio išvakarėse rengiamo koalicijos partnerių posėdžio nebus gauta pritarimo šiai sutarčiai, sprendimo projektas dėl detaliojo plano patvirtinimo gali būti atidėtas vėlesniam laikui.
Kompromisiniams sprendimams prireikė metų
KLASCO siekį perplanuoti teritoriją krovai didinti įteisinantis detalusis planas po Klaipėdos miesto savivaldybę klajoja nuo praėjusių metų kovo. Jis jau dukart svarstytas Teritorijų planavimo komitete, aptartas LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Po pateiktų pastabų projektas koreguotas.
Uostininkai sutiko su siūlymais perkelti įvažiavimą į teritoriją iš dabartinės vietos į J. Janonio g. tęsinį. Tam, kad sunkiasvoris transportas nekimštų miesto gatvių, stovėjimo vietos vilkikams suplanuotos sklypo vidinėje dalyje. Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė R. Staševičiūtė šiandien pasidžiaugė, jog po aštrių diskusijų šioje teritorijoje vis dėlto atsirado vietos želdiniams, uostininkai pagaliau sutiko pagerinti teritoriją juosiančių tvorų vaizdą – daugelyje vietų betonines užtvaras turėtų pakeisti ažūrinė tvora. „Gal nors pro plyšelį turėsime galimybę pamatyti marias, pajusti, kad gyvename prie vandens“,- ironiškai juokavo architektė.
KLASCO didins krovą
Jeigu detaliojo plano sprendiniai bus patvirtinti ir įgyvendinti, AB “Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” planuojamoje teritorijoje iki 2020-ųjų metų krovą ketina padidinti iki 9 mln.t. krovinių per metus, t.y. beveik padvigubinti. Parengtame projekte numatyta jau esamame Skystų trąšų terminale statyti dar vieną naują rezervuarą. Plėtojant Birių trąšų terminalą jame planuojama dengto 80000 tonų talpos krovinių sandėlio bei krovai reikalingų įrenginių statyba. Grūdų terminalas taip pat turėtų keistis: jame numatomi 6 nauji sausų grūdų silosai (kiekvienas po 10 000 kub. m talpos), kurie skirti rugiams, kviečiams, žirniams ir pan. kultūroms saugoti. Kartu planuojamas ir krovai reikalingų technologinių linijų įrengimas. Pertvarkant įmonės teritoriją ir pritaikant ją perkrauti įvairios rūšies generalinius krovinius, numatoma įrengti tris generalinių krovinių sandėlių zonas, jose numatoma pastatyti 30000 kv. m ploto dengtus sandėlius. Krantinės Nr. 9 zonoje projektuojamas Cemento terminalas. Numatoma įrengti metalinius silosus cementui sandėliuoti, geležinkelio vagonų, autotransporto pakrovimo postą, operatorių, cemento priėmimo iš laivų įrenginį, hermetišką vamzdyną cementui transportuoti. Krovos kompanija taip pat planuoja 4 megavatų kogeneracinės jėgainės statybą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
SVARSTYTA:
Užsakovas – UAB „Active-Joniškė“, autorius – UAB”A405″.
NUTARTA: Žemės sklypo Joniškės g. 3, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijai pritarti.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
Jubiliejiniam pirmadieniui išaušus, nuoširdžiai sveikiname kolegę Dainorą Abelkienę. Tegul metai netampa našta, tegul ateitis dovanoja vis naujus atradimus, tegul pildosi visos svajonės. Būkit laiminga, Dainora!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
.jpg)
Klaipėdos miesto savivaldybė Muzikinio teatro statybos galimybėms detalizuoti rengs dviejų teritorijų detaliuosius planus.
Netrukus bus pasirašytas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl buvusios „Laivitės“ teritorijos detaliojo planavimo procedūros pradžios. Būtent šią teritoriją kaip tinkamiausią naujam Klaipėdos muzikinio teatro pastatui statyti išrinko praėjusį rudenį uostamiestyje surengto architektūrinio-urbanistinio konkurso komisija. Šiandien nuspręsta, jog tuo pat metu bus pradėta ir dabartinio Muzikinio teatro sklypo (Danės g. 19) bei jo aplinkos detaliojo planavimo procedūra, siekiant gauti išsamius atsakymus apie galimybes rekonstruoti bei išplėsti esamą teatro pastatą.
Tokį sprendimą priėmė šiandien pas Klaipėdos miesto merą įvykusio pasitarimo dalyviai. Susitikimo iniciatoriai – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovai, kartu su Kultūros ministerija jau pradedantys rengti perspektyvinius investicijų planus. Teatro vadovo Ramūno Kaubrio teigimu, ministerijai ir teatrui jau dabar reikalingi atsakymai dėl aiškios teatro vietos bei galimų projekto realizavimo terminų. Nors konkurso rezultatai kaip geriausią vietą teatrui siūlė buvusią „Laivitės“ teritoriją, teatro steigėja – Kultūros ministerija, anot R. Kaubrio, būtų labiau linkusi nagrinėti esamo pastato rekonstravimo ir išplėtimo galimybes, nes architektų pasiūlytoji perspektyva šiandien dar yra labai neaiški.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, išklausęs Muzikinio teatro bei miesto planavimo specialistų nuomones, pasiūlė tuo pat metu pradėti rengti abiejų teritorijų detaliuosius planus. Tokiu būdu būtų gauti aiškūs atsakymai apie galimybes statyti teatrą ar tokio pat masto visuomeninės paskirties objektą tiek vienoje, tiek kitoje vietoje, būtų įvertinti visi tokio projekto realizavimo privalumai bei trūkumai, suderinti teritorijose veikiančių subjektų bei visuomenės interesai.
„Mes neatsisakome ambicijos prie marių pastatyti Klaipėdą reprezentuosiantį pastatą, tačiau jeigu teatro steigėjui kyla abejonių dėl tokio projekto realizavimo galimybių, mes turime kruopščiai išanalizuoti visus galimus variantus ir tik tada bus galima nuspręsti, kuri vieta priimtinesnė naujam muzikiniam teatrui tiek finansiniu, tiek projekto realizavimo trukmės aspektais“,- po susitikimo sakė Vytautas Grubliauskas.
Savivaldybės planavimo specialistų teigimu, šių teritorijų detaliojo planavimo procesas gali užtrukti 2-3 metus.
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Mieli kolegos,
kviečiame dalyvauti tradicinėje šiuolaikinės Lietuvos architektūros parodoje-konkurse „Žvilgsnis į save 2010-2012“!
Penktoji paroda „Žvilgsnis į save” – tai tradicinis, Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas Lietuvos architektams ir visuomenei, propaguojantis architektų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei apskritai kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį.
RENGINIO TIKSLAS
Apžvelgti naujausios Lietuvos architektūros tendencijas, įvertinti per 2010-2012 metus sukurtos architektūros kokybę bei išrinkti geriausius architektūros projektus ir realizacijas.
PARODA
Parodoje pristatomi per pastaruosius 2 metus Lietuvos architektų sukurti, realizuoti ir nerealizuoti projektai Lietuvoje ir užsienyje.
Kviečiame architektus registruotis ir pateikti savo darbus virtualiai parodai-konkursui internetu iki 2012 m. liepos 1 d.
Virtuali paroda bus talpinama tinklapyje http://www.lietuvosarchitektura.lt
Parodoje eksponuojami architektūriniai, urbanistiniai objektai:
- Mišrios paskirties pastatai ir kompleksai
- Visuomeniniai pastatai ir kompleksai
- Administraciniai pastatai ir kompleksai
- Komerciniai pastatai ir kompleksai
- Daugiabučiai
- Individualūs namai
- Urbanistinės koncepcijos
- Viešosios erdvės
Parodoje neeksponuojami interjerai, studentų kursiniai ir baigiamieji darbai, taip pat projektai, kurie jau buvo pristatyti ankstesnėse „Žvilgsnis į save“ parodose (išskyrus tuos atvejus, kai pristatomas realizuotas objektas, kurio projektas buvo pateiktas ankstesnei parodai).
Parodai galima pateikti konkursinius darbus: prizinę vietą laimėjusį projektą, jei konkursas vyko Lietuvoje; apdovanojimą (prizinę ar paskatinamąją premiją) laimėjusį projektą, jei konkursas vyko užsienyje.
- Konkursinius projektus
- Realizacijas
- Projektus
ŽIURI
Parodai pateiktus darbus vertins tarptautinė žiuri (sudėtis bus paskelbta vėliau).
Pasibaigus darbų pateikimo virtualiai parodai terminui, žiuri sudarys 2 sąrašus: iki 80 projektų, kurie bus publikuojami parodos kataloge, sąrašą ir 8-15 darbų („Kandidatų“), kurie pretenduos į pagrindinius prizus, sąrašą. Likus kelioms dienoms iki apdovanojimų renginio, tarptautinė žiuri šiuos objektus („Kandidatus“) aplankys vietoje ir išrinks nugalėtojus.
VERTINIMO KRITERIJAI
-
Aiški architektūrinė idėja; harmoningas objekto santykis su aplinka; adekvatus medžiagų panaudojimas; funkcionalumas;
Novatoriškumas, originalumas (nauja tipologija, naujos technologijos, savita, naujoviška architektūrinė išraiška, šiuolaikinės Lietuvos architektūros identiteto paieškos);
Objekto reikšmė miestui (socialinė, ekonominė, įtaka miesto įvaizdžiui, miestovaizdžiui);
Sprendimų profesionalumas, realumas, idėjų įgyvendinimo kokybė.
APDOVANOJIMAI
5 geriausių darbų autoriai bus apdovanoti prizais – “Metro” skulptūrėlėmis.
PARODOS KATALOGAS
Ne daugiau kaip 80 projektų, kurių kokybę patvirtins tarptautinė žiuri, bus publikuojami parodos kataloge.
Apie katalogui atrinktus darbus ir reikalavimus pateikiamai medžiagai autoriai bus informuojami vėliau.
KONTAKTAI
Rūta Leitanaitė, parodos kuratorė: tel. +370 615 72309 , el.p. info@architektusajunga.lt
2012 birželio 8 d. /penktadienį/ Architektų klubas kviečia į parodos „8×8. Miesto gyvenimo ateitis” atidarymą ir projekto „Pajūrio modernizmas” pristatymą.
17.30 val. – bus pristatytas projektas „Pajūrio modernizmas”. Projektas yra Architektūros fondo organizuojamo visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklo „Modernizmas.lt” dalis. Kviečiame susipažinti su projektu ir prisidėti prie ekskursijų organizavimo. Labai laukiame Jūsų pagalbos renkant informaciją (senas nuotraukas, istorijas ir kitus duomenis) apie modernius pajūrio pastatus.
18.00 val. – parodos „8×8. Miesto gyvenimo ateitis” atidarymas, kurio metu susipažinsime su paroda bei galėsime padiskutuoti apie parodoje eksponuojamus darbus, jų keliamas problemas bei sprendimo būdus.
Paroda veiks iki Liepos 1 d.
Informaciją apie parodą:
Paroda „8×8. Miesto gyvenimo ateitis“ tęsia kelionę po Baltijos jūros šalis.
Pirmąkart šie darbai buvo parodyti 2011 m. Danijoje, Lousianos šiuolaikinio meno muziejuje, kaip sudėtinė didesnės parodos dalis.
Šiuolaikiniam būstui skirtoje ekspozicijoje buvo pristatyti aštuoni NAMO8 variantai, pritaikyti aštuoniems Baltijos regiono miestams pagal danų architektų grupės BIG pasiūlytą gyvenamojo komplekso sampratą.
Kopenhagos priemiestyje 2009 m. pastatytą NAMĄ8 pamėgo visi – ir projektuotojai, ir kritikai, ir miestiečiai. Pasitelkęs architektus ir leidėją Bartą Goldhoorną, žurnalas „Project Baltia“ pakvietė septynių Baltijos šalių architektus įkurdinti NAMĄ8 savo gimtinės miesto terpėje, kartu pasiūlant ir fasado dizainą. Pagrindinis projekto tikslas – ištirti, ar įmanoma atkurti statinį kitoje vietoje, išsaugant komplekso struktūroje glūdinčius aukštų standartų privalumus.
Projekto rengėjai klausia, ar tipinė architektūra gali išlikti tvari, paklusdama reikalavimui, jog kiekvienas pastatas turi būti unikalus ir pritaikytas konkrečiam kontekstui? Atsakymas kelia dvejonių tokio požiūrio gyvybingumu, kalbant apie daugiabučių kvartalus besivystančiose šalyse.
Regioniniam „Project Baltia“ formatui ypač svarbus atskirų kraštų dalyvavimas projekte. „Šie pastatai veikiausiai netaps tautiniais simboliais, bet gali prisidėti prie regioninės Baltijos jūros šalių tapatybės”, – sako Bartas Goldhoornas.
Parodoje dalyvauja: BIG (Kopenhaga), ALA (Helsinkis), Villem Tomiste + Stuudio Tallinn (Talinas), Studio 44 (Peterburgas), MADE (Ryga), Wingårdhs (Gothenburgas), Andrė Baldi (Klaipėda), Mackow (Vroclavas).
Paroda sukėlė susidomėjimą Estijoje ir Latvijoje ir apkeliaus visas atstovaujamas šalis.
Projektą remia Danijos kultūros institutas.
Renginys vyks LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje (Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda, IIIa.)
Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) kviečia menininkus kurti M.Mažvydo alėjos suoliukams dekoratyvinius akcentus ir skelbia idėjų konkursą, kurio nugalėtojams atiteks piniginiai prizai.
Dalyvauti konkurse kviečiami miesto kūrybinės bendruomenės atstovai – turintys patirties ir pradedantys dailininkai, architektai, dizaineriai.
Idėjų konkurso nugalėtojai pasidalins KPA skirtą 5000 Lt prizinį fondą, o pasiūlytų projektų įgyvendinimui bus ieškoma mecenatų.
Šis konkursas turėtų paskatinti kūrybinį miesto potencialą, suteikti galimybę verslininkams išsirinkti verčiausias idėjas, jas įgyvendinti ir taip prisidėti prie Klaipėdos 760-ies metų istorinės sukakties paminėjimo.
„Tikimės, kad suvienijus menininkų ir verslininkų jėgas viena gražiausių miesto alėjų pasipuoš netradiciniais akcentais. Kviečiu kūrėjus aktyviai dalyvauti konkurse, o verslininkus – ruoštis idėjas paversti kūnu“ – sako KPA prezidentas Rimantas Taraškevičius.
Konkursui pateikti darbai bus vertinami už originalumą ir atraktyvumą, kaip idėja atliepia Klaipėdos miesto charakterį, jo tradicijas ir šiandienos gyvenimą. Meninis objektas turėtų būti ilgaamžis, ne didesnis nei 60 cm aukščio nuo suoliuko paviršiaus, suoliuko viršutinė plokštuma padengta kietmedžiu, numatyta vieta mecenato vardinei lentelei.
Konkurso sąlygas galima gauti iki š.m. birželio 15 d. el.paštu: kpa@kpa.lt
Paraiškos ir projektiniai pasiūlymai priimami iki š.m. liepos 9 d. 12 val.
Daugiau informacijos tel. 41 01 16 arba adresu Liepų g. 68-301, Klaipėda.
Jolanta Braukylienė
KPA administracijos direktorė
D. Grikšaitės nuotr.
Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane buvo numatyta, kad jau kitąmet į Antrąją Melnragę ir Girulius vedanti Pamario gatvė turi būti rekonstruota. Deja, prie jūros dar ištisą dešimtmetį turėsime dardėti siaura, duobėta, o tamsiuoju paros metu – neapšviesta gatve. Pagal tuos pačius planus, turėjo būti nutiesta ir nauja gatvė iš Labrenciškių į Melnragę, tačiau į valdžią patekę politikai vėl užmiršo savo pažadus.
Daliai gyventojų persikėlus į šiaurinę miesto dalį, Antrąją Melnragę, Girulius ar net Kukuliškius, Pamario gatvėje eismas piko valandomis ryte ir vakare tapo itin intensyvus. Vasaros sezono metu, kai į pajūrį suguža nemaža dalis Lietuvos, Pamario gatve automobilių srautas nenutrūksta beveik visą parą.
Todėl avarijos šioje gatvėje tapo kasdienybe. Nieko nebestebina net ir skaudžios nelaimės, kai automobiliai susiduria su laukiniais gyvūnais. Šalikelėse, tragiškų avarijų, nusinešusių ir žmonių gyvybes, vietose, ištisus metus neužgęsta žvakelės. Tačiau miesto valdžia šią gatvę, atrodo, užmiršo. Čia neapšviestos net perėjos, gatvės danga aptrupėjusi, nėra net atšvaitų šalikelėse.
Užtat nepamirštame pasigirti, kad Giruliuose turime puikų kempingą. Tačiau ir į jį ratuoti turistai iš užsienio kratosi tuo pačiu duobėtu keliu.
Trypčioja vietoje
2007 m. parengtame Klaipėdos miesto strateginiame plane iki 2013-ųjų be kitų svarbių projektų buvo numatyta rekonstruoti Pamario gatvę ją praplatinant ir apšviečiant. Be to, ketinta sumažinti automobilių srautą šia gatve, nutiesus naują, 3 km ilgio, gatvę iš Labrenciškių gyvenvietės per Girulių mišką. Pastarojo projekto vertė, 2007-ųjų metų kainomis, siektų beveik 39 mln. litų.
Iki Strateginio plano galiojimo pabaigos liko metai, tačiau šioje srityje nepasistūmėta nė per žingsnį.
Šiemet investicijoms mieste numatyta skirti per 100 mln. litų. Tačiau Pamario gatvės projektui įgyvendinti – juokingai mažai, tik 10 tūkst. litų. Tiesa, savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė tvirtina, kad už šią sumą galima beveik kalnus nuversti.
„Tai tikrai nėra mažai. Už šiuo pinigus pradėsime rengti techninį projektą. Kitąmet gal skirsime 20 tūkstančių litų, po dvejų metų – dar daugiau”, – ramino I. Butenienė.
Tiesa, naujosios gatvės iš Labrenciškių projektui neskirta nė lito.
Maža bėda?
Stebina olimpinė kai kurių miesto politikų ramybė. Miesto ūkio komiteto pirmininkas Andrius Vaišvila nemato didelės problemos, kad kitąmet nepavyks įgyvendinti prieš dešimtmetį užsibrėžtų tikslų.
„Mano žiniomis, šioje srityje nieko nedaroma. Bent jau šių metų biudžeto projekte nemačiau eilutės, kuria būtų skirta pinigų naujai gatvei tiesti. Tačiau tai ne bėda. Jei nepavyko įgyvendinti dabar, padarysime vėliau. Tam tie planai ir kuriami, kad numatytume darbus. O kada juos įgyvendinsime – mažiau svarbu”, – aiškino A. Vaišvila.
Jis pridūrė, kad ne vieną planuotą investicinį projektą sužlugdė prasidėjęs sunkmetis ir pinigų stygius.
Tačiau jo kolegė, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė nebuvo tokia abejinga. Ji piktinosi tokiu pirmtakų bei dabartinės savivaldybės Tarybos narių neveiklumu.
„Jei planas yra parengtas, reikia vykdyti, kas jame yra numatyta. Jei to nedaroma, kam tuomet mes tuos planus kuriame?” – sakė R. Staševičiūtė.
Spręs ir Vyriausybė
Jei kada nors bus nutiesta nauja transporto arterija nuo Medelyno gatvės Labrenciškėse iki Pamario gatvės ties Antrąja Melnrage, būtų sudarytos geresnės sąlygos šiaurinės miesto dalies gyventojams pasiekti rekreacines priemiesčio teritorijas, būtų efektyviau paskirstytas transporto srautas, sumažėtų spūsčių bei būtų taupomas kuras.
Pasak I. Butenienės, šiemet ketinama perimti dalį miško, kuriuo teks tiesti naują gatvę, ir pakeisti jo paskirtį.
„Tai mes vadiname „išmiškinimu”. Dabar šio sklypo, kuriuo drieksis gatvė, tikslinė paskirtis – miškas. Reikės ją pakeisti į visuomeninės paskirties, kad būtų galima pradėti rengti techninį projektą ir kada nors pradėti konkrečius statybos darbus. O tam reikalingas Vyriausybės sprendimas”, – sakė I. Butenienė.
Jos manymu, geriausiu atveju nauja gatvė bus pradėta tiesti tik gavus Europos Sąjungos (ES) paramą iš naujos, 2014-2020 m. finansavimo programos.
„Iki to laiko turėsime parengti techninius projektus, kurių neturi nė viena iš šių dviejų gatvių”, – sakė I. Butenienė.
Tiesa, kai kurie Labrenciškių gyventojai stebisi, kam planuojama nauja, ilgesnė, gatvė per mišką tiesiai į Melnragę, jei yra senosios gatvės likučiai tiesiai į Girulius.
„Senoji gatvė būtų trumpesnė, jos ilgis tik kilometras. Be to, reikėtų iškirsti mažiau medžių, nes proskyna ir taip jau yra”, – aiškino gyventojai.
Visgi savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas aiškino, kad tokį variantą pasirinko projektuotojai.
„Jei gerai atsimenu, jie svarstė net kelis variantus. Tačiau pasirinko būtent tą, kuris ir bus įgyvendinamas. Tai, projektuotojų manymu, buvo optimalus sprendimas”, – sakė K. Macijauskas.
Užmirštas tiltas
Minėtosios gatvės – ne pirmas viso miesto transporto sistemai svarbus, tačiau užmirštas projektas. Toks likimas ištiko ir tilto per Danę, turinčio sujungti Bastionų ir Danės gatves, projektą, parengtą prieš 10 metų. Anot R. Staševičiūtės, jei tuometiniai Klaipėdos vadovai būtų pademonstravę politinę valią, tiltas jau būtų pastatytas.
„Kitąmet ketiname kapitaliniam remontui uždaryti Pilies tiltą. Pagal Klaipėdos miesto strateginės plėtros planą, naujasis tiltas blogiausiu atveju jau turėtų būti statomas. Deja, šiuo metu neturime net techninio projekto”, – apgailestavo R. Staševičiūtė.
Jos manymu, pasiteisinimas, kad nėra pinigų, demonstruoja politinės valios stoką.
„Jei būtų noras, tiltas jau stovėtų. Tačiau palankiausias metas jį statyti, per krizę, praleistas. Nepaisant to, ir pernai, svarstant šių metų biudžetą, mano pasiūlymas numatyti lėšų tilto techniniam projektui savivaldybės administracijos buvo atmestas. Vėl teisinamasi pinigų stygiumi. Tačiau lėšų atsiranda ir ne tokiems svarbiems projektams finansuoti”, – piktinosi R. Staševičiūtė.
Migloje – ir būsimi projektai
Visai realu, jog tokia pat lemtis ištiks ir planuojamas trijų Baltijos prospektų sankryžų rekonstrukcijas. Uostamiesčio verslininkai jau seniai tiek neoficialiai, tiek ir viešumoje abejoja sprendimu Baltijos prospekto ir Vilniaus gatvės bei Šilutės plento sankryžoje įrengti iškasą. Iš pradžių čia ketinta statyti viaduką, tačiau savivaldybės architektai pareiškė, jog jis bjaurotų vaizdą, kurį matytų atvažiuojantieji nuo autostrados, ir čia esą būtina įrengti požeminį kelią.
Uostamiesčio verslininkams toks sprendimas kelia nuostabą ne tik dėl to, kad jis yra kelis kartus brangesnis, bet ir dėl būsimų šios sankryžos eksploatacinių išlaidų – prognozuojama, kad joje reikės įrengti itin galingas siurblines bei pratęsti vandens nuotekų sistemą iki pat Trinyčių tvenkinio.
Skaičiuojama, kad preliminariai visų minėtųjų sankryžų rekonstrukcija gali atsieiti apie 320 mln. litų.
Šių metų vasarį susitikimo su pramonininkais metu Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas vylėsi, kad Vyriausybė tesės pažadus ir įtrauks šių sankryžų rekonstrukciją į 2014-2020 m. ES projektų finansavimo programą. Tokiu atveju sankryžas pavyktų rekonstruoti būtent iki 2020-ųjų metų. Tiesa, liktų „mažytė” smulkmena – reikėtų išspręsti kofinansavimo klausimą.
MINDAUGAS MILINIS
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Šių metų birželio 29-30 d. Ąžuolyno teniso kortuose, Sporto g. 3, Kaune, jau trečius metus iš eilės įvyks tradicija tampantis ARCHITEKTŲ TENISO TURNYRAS 2012
Registracija vyks iki birželio 25 d. tel.: 8 685 28361 arba el.paštu: kristina@dsarchitektai.lt, nurodant vardą, pavardę, el.pašto adresą ir telefono numerį. Turnyro nuostatai bus išsiųsti užsiregistravusiems dalyviams. Nugalėtojas bus apdovanotas architektų dienos šventėje, liepos 1 d., Kaune.
Taip pat širdingai kviečiame atvykti sirgalius, mylinčius tenisą ir norinčius palaikyti dalyvius.
Taigi, mieli kolegos, pieštukus padedam į šalį, kompus išjungiam, griebiam raketes ir birželio 29 dieną 15 val. renkamės Ąžuolyno teniso kortuose. Juk sveikame kūne – sveika architektūra.
