Visos diskusijos apie eismą Tiltų gatve yra tuščias laiko švaistymas, kol nebus pradėtos naujojo tilto per Danės upę statybos. Tačiau pastarajam projektui išjudinti iš mirties taško trūksta politinės valios.
Tą pripažino ir patys Klaipėdos miesto savivaldybės politikai, tęsdami diskusijas, ar verta leisti važiuoti visuomeniniam transportui Tiltų gatve savaitgaliais.
„Jei būtų dar vienas tiltas per Danę visos Klaipėdos problemomis, susijusios su transporto organizavimu senamiestyje, būtų išspręstos”, – sakė Artūras Šulcas. Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras.
Reikėjo statyti
Miesto Tarybos narė, Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė priminė, kad Bastionų gatvės, kuri vestų tilto per Danę link, detalusis planas buvo parengtas dar 2002-aisiais. Jei tuometiniai Klaipėdos vadovai būtų pademonstravę politinę valią, tiltas jau būtų pastatytas. „Kitąmet ketiname kapitaliniam remontui uždaryti Pilies tiltą. Pagal Klaipėdos miesto strateginės plėtros planą, naujasis tiltas, blogiausiu atveju, jau turėtų būti statomas. Deja, šiuo metu neturime net techninio projekto”, – apgailestavo R. Staševičiūtė.
Jos manymu, pasiteisinimas, kad nėra pinigų, demonstruoja politinės valios stoką. „Jei būtų noras, tiltas jau stovėtų. Tačiau palankiausias metas jį statyti, per krizę, praleistas. Nepaisant to, ir pernai, svarstant šių metų biudžetą, mano pasiūlymas numatyti lėšų tilto techniniam projektui savivaldybės administracijos buvo atmestas. Vėl teisinamasi pinigų stygiumi. Tačiau lėšų atsiranda ir ne tokiems svarbiems projektams finansuoti”, – piktinosi R. Staševičiūtė.
Prieš penkerius metus buvo tikimasi, kad Bastionų gatvę nuties ir prieigas prie planuojamojo tilto sutvarkys Norvegijos kapitalo bendrovė „Verdispar”, kuri buvusios bendrovės „Klaipėdos grūdai” teritorijoje ketino statyti gyvenamųjų ir komercinės paskirties namų kvartalą. Pasaulio rinkas sukausčius sąstingiui šis projektas įstrigo neribotam laikui.
„Pripažinkime, kad projektas buvo užmirštas. Tačiau dabar jau iniciatyvą turėtume rodyti mes patys, o ne laukti investuotojų malonės. Reikia greičiau spręsti tilto statybų klausimą, o tai ir vėl stumdysime autobusus iš Pilies gatvės į Tiltų ir vėl atgal. Bet esmė nepasikeis ir transporto problemos neišnyks”, – sakė A. Šulcas.
Nuostolingi savaitgaliai
O kol kas savivaldybės kabinetuose toliau svarstomas pasiūlymas leisti savaitgaliais Tiltų gatve važiuoti visuomeniniam transportui. Tokiu eismo organizavimu suinteresuoti tiek senamiesčio verslininkai, tiek viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT). Pastarosios įstaigos direktorius Gintaras Neniškis aiškina, kad dėl papildomo lanksto, kurį savaitgaliais turi važiuoti miesto autobusai, miestas per metu patiria apie 500 tūkst. litų nuostolį.
„Mes vežėjams mokame už nuvažiuotus kilometrus, o savaitgaliais kilometražas, važiuojant Pilies ir Galinio Pylimo gatvėmis, padidėja, kartu didėja ir išlaidos. Jei autobusai galėtų važiuoti Tiltų gatve ir savaitgaliais, sutaupytume pusę milijono”, – sakė G. Neniškis.
Senamiesčio verslininkai suinteresuoti, kad Tiltų gatve galėtų važiuoti tiek autobusai, tiek ir lengvieji automobiliai. Jų manymu, tik tokiu būdu galėtų atgyti istorinė miesto dalis.
Vienpusis eismas
Tačiau kai kurie senamiesčio verslininkai laikosi kitokios nuomonės nei jų kolegos. Vieno jų teigimu, autobusais į senamiestį neatvažiuoja nė vienas klientas. Kavinės „Rasytė” savininkas Eduardas Mataitis siūlo kitokią, gana originalią išeitį. Jo manymu, savaitgaliais autobusai Tiltų gatve galėtų važiuoti tik į vieną pusę, o kitą gatvės eismo juostą reikėtų skirti lengviesiems automobiliams statyti.
„Autobusai važiuotų tik į vieną pusę, o grįžtų aplinkkeliu, kaip ir šiuo metu. O kitoje gatvės pusėje galėtų būti „parkuojami” į senamiestį atvažiavusiųjų automobiliai. Klaipėdiečiai čia paliktų mašinas ir eitų pramogauti. Vidinėse senamiesčio gatvėse automobilius statyti reikėtų išvis uždrausti”, – savo pasiūlymą dėstė E. Mataitis.
Pasak verslininko, nuo tos dienos, kai Klaipėdoje buvo įvesta „parkavimo” rinkliava, senamiestyje įsikūrusių kavinių ir parduotuvių apyvarta sumažėjo perpus.
„Tai buvo peilis, kurį valdžia mums įsmeigė. Tačiau autobusais į senamiestį mūsų klientai neatvažiuoja. Todėl net ir atnaujinus viešojo transporto eismą Tiltų gatve jokios naudos nepajusime”, – piktinosi E. Mataitis.
Ne autobusais gyvas
Tačiau patys senamiesčio gyventojai kategoriškai prieštarauja tam, kad didieji autobusai akmenimis grįsta gatve važiuotų ištisą savaitę. Paprastomis dienomis šia gatve autobusai bilda kas vieną dvi minutes, o pirmieji darbą pradeda net penktą valandą ryto. „O kada išsimiegoti?” – purkštauja centro gyventojai, teigdami, kad pailsėti iki šiol gali tik savaitgaliais.
Be to, jie skeptiškai vertina verslininkų dejones dėl klientų stokos. Savo požiūrį į šią problemą „Vakarų ekspresui” išdėstė klaipėdietė Dalia Pozneckienė.
Jos teigimu, transporto grąžinimas į Tiltų gatvę miesto kultūros rodiklių nepagerins. Ne autobusai ir maršrutiniai taksi kuria senamiesčio veidą ir dvasią. Be to, klaipėdietės manymu, senamiestyje nėra ką veikti. „Ką galima pasiūlyti? Vienintelį Friedricho pasažą, tačiau jam ir ribojamas eismas nekenkia. Ten visada apstu lankytojų. Kokios dar erdvės būtų įdomios? Tokių nėra. Nebent visą parą dirbanti gėrimų parduotuvė Daržų gatvėje. Jie save laiko baru, todėl viduje pastatė du staliukus. Čia miesto taksistai po keletą kartų per vakarą apsilanko – tai savotiška maršruto galinė stotelė, o aplinkiniai kiemai paversti viešuoju tualetu ir šokių aikštelėmis. Kartais ir kovų be taisyklių ringais. Kokio dar senamiesčio gaivinimo norima?” – verslininkų neišradingumu stebėjosi pilietė.
MINDAUGAS MILINIS
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
Posėdis įvyko 2012-05-10, 16:30 val., protokolo Nr. PV-12-05
Dalyvavo Valdybos nariai: Vaidotas Dapkevičius, Raimondas Bakas, Edmundas Andrijauskas, Mantas Daukšys, Gintaras Čičiurka, Rolandas Rakevičius, Arūnas Kilišauskas.
1. Dėl LASKAO įstatų projekto.
NUTARTA:
1. Pritarti parengtam LAS Klaipėdos apskrities organizacijos įstatų projektui;
2. Įstatų projektą teikti svarstyti ir tvirtinti visuotiniam LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narių susirinkimui.
2. Dėl LASKAO valdybos metinės veiklos ir finansinės ataskaitos.
NUTARTA:
1. Pritarti parengtam LAS Klaipėdos apskrities organizacijos 2011 m. veiklos ir finansinės ataskaitos projektui;
2. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos 2011 m. veiklos ir finansinės ataskaitos projektą teikti svarstyti ir tvirtinti visuotiniam LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narių susirinkimui;
3. Įpareigoti LASKAO finansininkę G. Jonušienę kitam Valdybos posėdžiui pateikti svarstyti pasiūlymus dėl organizacijos pajamų ir išlaidų grupavimo.
Nutarimui pritarta bendru sutarimu.
NUTARTA:
2. Įpareigoti LASKAO atsakingąjį sekretorių D. Raišutį parengti ir suderinti bendradarbiavimo sutarties projektą.
Nutarimui pritarta bendru sutarimu.
4. Dėl Ekspertų tarybos veiklos pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Nutarimui pritarta bendru sutarimu.
Mieste pradėtos masiškai „kepti” daugiabučių namų kvartalų detaliųjų planų koncepcijos. Visą Klaipėdą norima „uždengti” tokiais planais. Kokia nauda iš to planavimo, jei, anot vyriausiojo miesto architekto, jokių revoliucijų kvartaluose nenumatoma? Gal jų reikia tik architektams, kad galėtų uždirbti?
Miesto valdžia aiškina, kad taip rodoma nauja kryptis gyventojams – imkite ir tvarkykitės patys. Tiesa, pripažįstama, kad aktyvumu gyventojai kol kas nepasižymi – ruošiamais planais, nulemsiančiais galimybes tobulinti savo gyvenamąją aplinką, masiškai nesidomima. Tikimasi, kad procesą galbūt išjudins neseniai išrinkti seniūnaičiai.
„Kas ir kieno yra”
Pasak miesto vyr. architekto Almato Mureikos, maždaug kasmet parengiami dviejų kvartalų detalieji planai. Jau suplanuoti kvartalai, esantys nuo miesto centro į pietų pusę, iki Statybininkų prospekto. Toliau numatoma planuoti kvartalus, esančius tarp Statybininkų ir Jūrininkų prospektų, buvusio Žvejybos uosto rajone.
„Mes norime detaliaisiais planais „uždengti” visą miestą”, – sako miesto vyr. architektas.
Anot A. Mureikos, pagrindinė šių detaliųjų planų naujovė – atskirti, kur kas kieno yra. Revoliucijos – perplanuoti absoliučiai visus privažiavimo kelius, vaikų žaidimų aikšteles ir visą jų įrangą – nė viename kvartale nenumatyta daryti. Svarbiausia esą susitarti, kur galima didinti automobilių stovėjimo vietų skaičių, kur bus bendro naudojimo želdynai ir aktyvaus poilsio vietos, pavyzdžiui, naujos sporto aikštelės, kurių labai reikia. Didžiausia plano nauda žmonėms, anot vyr. architekto – visų susitarimas, kas ir kur bus daroma.
Planuojant kvartalo teritoriją priskiriami sklypai prie darželių, mokyklų, daugiabučių namų. Kartu yra nustatomos tikslios viešųjų erdvių – parkų, skverų, bendro naudojimo apsauginių želdynų, gatvių ribos. Planavimo sudėtinė dalis – net vietos šiukšlių konteineriams. Kiekvienai grupei namų numatytos vietos naujai vaikų žaidimo aikštelei, mikrorajone bent po porą krepšinio aikštelių.
Likusiuose laisvuose plotuose numatomi nauji objektai. Taip prie vadinamosios trečiosios poliklinikos atsirado vietos Moterų krizių centrui, prie Šilutės plento bus statomos valstybinės įstaigos. Pasak A. Mureikos, formuojamų laisvų žemės sklypų, kurie gali būti naudojami komercijai, nuomojami aukciono būdu, yra labai nedaug.
A. Mureikos teigimu, prieš rengiant kiekvieno kvartalo detaliojo plano koncepciją buvo organizuojamos anketinės žmonių apklausos, padedančios nustatyti, ko jiems labiausiai trūksta, kokio norima prie namo sklypo – didesnio, mažesnio ir kt. Neretai į pastarąjį klausimą atsakyta klausimu – o kas tą sklypą tvarkys, ar reikės mokėti nuomos mokestį už jį. Tačiau vyr. architekto teigimu, planuotojai neužsiima sklypų tvarkymo ir šlavimo klausimais.
Anot A. Mureikos, nuo sovietmečio laikų yra taip suplanuota, kad yra vienas privažiavimo kelias trims namams, viena vaikų žaidimo aikštelė 4 namams, skalbinių stovai – 2 namams ir t. t. Ko gero, visi gyventojai norėtų turėti savo kiemą, tad kyla klausimas, kaip reikia išdalinti sklypus.
„Jeigu bandysi padalinti viską kiekvienam namui, gali sukelti konfliktą. Galima prieiti iki to, kad kiekvienas panorės užsitverti savo kiemą tvora. Jeigu matome, kad kai kuriais atvejais bus daugiau bėdos nei naudos, nusprendžiame, kad netikslinga namui skirti atskirą sklypą. Todėl kai kurie sklypai yra palikti grupei namų”, – sakė A. Mureikia.
„Gyventojas – kiemo šeimininkas”
Anot Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco, pagal dabar galiojančius įstatymus nepajudėsi iš vietos su jokiais aplinkos tvarkymo darbais, jeigu nebus parengtas teritorijos detalusis planas. Tad jei dabar namo bendrija norėtų įsirengti daugiau automobilių stovėjimo vietų, ji privalėtų rengti detalųjį planą, svarstyti jį viešai, gaišti laiką vos ne metus. O tuo atveju, kai yra patvirtintas detalusis kvartalo planas, jai to daryti nereikės, nes kiekviename kvartalo sklype bus numatyta, kur gali būti įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kur naujos vaikų aikštelės, kur gali atsirasti dviračių takai ir t. t.
Todėl Klaipėdos valdžia, atsižvelgdama į miestiečių norą patiems tvarkytis teritorijas, ir rengia ištisų kvartalų detaliuosius planus. Turėdami tokį planą, žmonės esą jau žinos, ką galima padaryti prie jų namų, o ko – ne.
„O jeigu gyventojai nuspręs, kad jiems per daug automobilių stovėjimo aikštelių ir pageidaus daugiau žaidimų aikštelių ar gėlynų, tame detaliajame plane ras, kur jie galėtų būti įrengiami. Didžiausia nauda ta, kad gyventojas bus savo kiemo šeimininkas. Paprastai žmonės būna nepatenkiti tuo, ką valdžia daro prie jų namų. Taigi dabar valdžia brėžia kitokią kryptį – imkite ir tvarkykitės patys”, – sakė A. Šulcas.
Ar reikės mokėti?
Prieš 6-7 metus gyventojai mokėdavo tam tikrą mokestį už daugiabučių namų kiemų priežiūrą. Vėliau buvo nutarta, kad kol prie namų nėra suformuoti sklypai ir neaišku, kas kam priklauso, už kiemų priežiūrą turi mokėti ne gyventojai, o savivaldybė.
Vicemero teigimu, detaliojo plano patvirtinimas dar nereiškia, kad gyventojams automatiškai perduodami prie namų suformuoti sklypai ir už juos jie turės mokėti mokesčius. Pasak A. Šulco, nemažai gyventojų nori įrengti užtvarą prie įvažiavimo į savo kiemą. Tai bus galima daryti, jeigu tas namas prisiims atsakomybę už šiam namui priskirtos teritorijos tvarkymą. Tai reiškia, kad jie patys šluosis, kiek norės.
Pasak A. Šulco, jeigu gyventojų pageidavimu namui bus priskirtas didesnis sklypas, už jį, žinoma, reikės mokėti nuomos mokestį, kuris Klaipėdoje yra minimalus – 0,1 proc. nuo vertės. Jį gyventojai ir dabar moka, bet tik už tą sklypą, kurį užima pats namas.
Kai bus parengti visi detalieji planai, tada reikės rūpintis, kad biudžetas skirtų pinigų kvartalams sutvarkyti. Kitas kelias – gyventojai gali tai daryti patys.
Architekto Edmundo Andrijausko teigimu, tam ir yra priskiriamas sklypas, kad bendrija galėtų kaupti pinigus ir įgyvendinti tai, kas suplanuota. O kol sklypas nėra patvirtintas, ji net surinkusi pinigų negali nei automobilių, nei vaikų žaidimo aukištelių statyti. Anot E. Andrijausko, bus problemų ir po detaliųjų planų patvirtinimo, tačiau bent jau bus nutiestas kelias, kuriuo bus galima eiti.
Pasigendama gyventojų aktyvumo
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės architektės Ramunės Staševičiūtės manymu, dabar yra pats metas gyventojams įsigilinti į rengiamas detaliųjų planų koncepcijas, pasidomėti, kas planuojama daryti jų teritorijoje.
„Visuomenė turi balsą. Būtų idealiausia, kad tik aktyvių diskusijų tarp gyventojų, urbanistų ir miesto valdžios dėka gimtų miesto ar jo sudėtinės dalies – mikrorajono planas. Tai turi tapti politikų siekiamybe. Jei eilinis klaipėdietis pajus, kad jo idėjos ir pageidavimai tampa kūnu, jis pradės jaustis tikru šeimininku ir mieliau rūpinsis savo aplinka – juk bus realizuojamos jo, o ne kažin kokios nelabai pažįstamos, valdžios primestos idėjos”, – sako architektė.
Jos manymu, svarstant detaliųjų planų koncepcijas gyventojai aktyviai nedalyvauja.
„Kyla klausimas, ar žmonės iš esmės nesidomi, ar nedrįsta, ar nežino, kaip tai reikia daryti. Demokratinėse Europos šalyse netgi yra savanoriai, kurie vaikšto po butų ūkio tarnybas, lankosi pas gyventojus ir agituoja susipažinti su detaliuoju planu bei teikti savo pasiūlymus. Patys gyventojai turi galimybę tobulinti savo gyvenamąją aplinką būtent rengiant šituos detaliuosius planus. Būtų gerai, kad jie ką nors patys siūlytų, o ne tik priešintųsi, kaip dabar dažniausiai vyksta – žmonės reiškia savo nuomonę tik norėdami kam nors pasipriešinti”, – sako R. Staševičiūtė.
Architektė išreiškė viltį, kad galbūt neseniai išrinkti seniūnaičiai suburs žmones ir jie ateis pas projektuotojus su savo pasiūlymais.
Klaipėdos vicemeras A. Šulcas irgi ragina klaipėdiečius dalyvauti detaliųjų planų koncepcijų viešojo svarstymo procedūrose, kad žinotų, kuria kryptimi einama.
Vyr. architektas A. Mureika sako, kad pas plano rengėjus ateina labai daug žmonių, tačiau pretenzijų raštu neišdėsto. Jie pasižiūri, nusiramina, kad po langais jiems niekas nestatys kokio nors siurprizo, pasidomi, kur yra sklypo ribos ir ką jis galės daryti.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjo Manto Daukšio, gyventojai gali laisvai patys samdytis kūrybines grupes ir pasirengti savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, Klaipėdos architektų sąjunga organizavo kūrybines dirbtuves Gargždų daugiabučių namų aplinkai modernizuoti. Keli architektai ieškojo geriausio varianto, o atrinktos geriausios jų mintys atsispindės detaliuosiuose planuose. M. Daukšio manymu, Klaipėdos gyventojų bendrijos gali inicijuoti panašias kūrybines dirbtuves savo aplinkai tobulinti.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
„Klaipėdos architektūra 2011”
gairės architektūrinių projektų pateikimui
reikalavimai leidinio turiniui
- teikiamas projektas turi būti sukurtas arba realizuotas 2011 m.;
- projektas sukurtas arba realizuotas Klaipėdos mieste;
- Klaipėdos architektų sukurti arba realizuoti darbai kituose LR regionuose ar užsienio šalyse (pasistengsime leidinio formate pateiki įdomiausius iš šių darbų);
- leidinio koncepcija remiasi idėja, kad architektūra yra kūrybinis procesas ir intelektualinis produktas, todėl leidinio medžiagos atrankoje prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai deklaruoja kūrybiškumą, novatoriškumą, drąsiai naudoja menines išraiškos priemones ir projekte taiko šiuolaikines technologijas;
- Naujas leidinio bruožas – architektai kviečiami teikti ir eksperimentinius darbus – tiek tekstiniu, tiek grafiniu pavidalu;
- Kadangi teritorijų planavimo dokumentai grafiniame ir tekstiniame pavidale yra skelbiami savivaldybės internetinėje erdvėje, leidinyje planuojama talpinti šių darbų urbanistinių koncepcijų medžiagą (tūrinius – erdvinius sprendimus, maketų foto, schemas ir pan.);
- Taip pat kviečiame visus kurie publikavo straipsnius apie Klaipėdos architektūros įvykius 2011 metais, teikti šią informaciją.
reikalavimai leidinio formai
- projekto medžiaga turi būti išsami ir parengta laikantis profesionalaus dizaino standartų (leidinį vartys ir potencialūs užsakovai);
- Projekto pateikimo dalys:
A. tekstinė dalis:
a) bendra informacija (objekto pavadinimas; adresas; projekto autoriai; projektavimo firma; statytojas; rangovas (jei yra); pagrindiniai objekto rodikliai). Ši informacija privaloma;
b) trumpas projekto aprašymas (idėja; objekto ryšys su vieta; kompoziciniai ypatumai; funkciniai ypatumai; technologiniai ypatumai; kita). Teksto apimtis – 500/800 ženklų su tarpais. Ši informacija pageidaujama, bet neprivaloma.
B. grafinė dalis:
a) genplanas / situacijos schema (1 iliustracija)
b) planai / pjūvis (ne daugiau 4 iliustracijų)
c) fasadai / išklotinės / (ne daugiau 4 iliustracijų)
d) vizualizacijos (ne daugiau 4 iliustracijų)
e) kita aktuali vizualinė informacija (eskizai; schemos)
Visos iliustracijos turi būti pateikiamos jpg formatu, 300 dpi rezoliucija. Mažiausias formatas – 10×6 cm. Detalūs planai, teisiniai, normatyviniai ir kitokie techninės dokumentacijos brėžiniai, o taip pat brėžiniai su matmenimis ir kita smulkia bei neaktualia informacija nebus įtraukiami į leidinį. Leidinio sudarytojas (kuratorius) pasilieka teisę atrinkti pateiktą informaciją, taip pat paprašyti papildytį ją.
Darbų pateikimas
Darbų pateikimo pradžia balandžio mėn. 4 d., trukmė 6 savaites. t. y. iki gegužės 17 d.
Medžiaga pristatoma į LAS Klaipėdos apskrities organizaciją (Daržų g.10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda), arba siunčiama el.paštu archsajunga@architektams.lt
Architektas Vaidotas Dapkevičius
Tel. +370 686 23601
El.p. vaidotas.dapkevicius@architektas.org
Kaip užmegzti meno ir verslo partnerystę bei panaudoti įvairių kūrybinės veiklos sričių specialistų kompetencijas bendrai miesto sėkmei? Klaipėdiečių pajėgos šiuos klausimus pastaruoju metu sprendžia stiprindamos tarpusavio ryšius bei kontaktą su miesto valdžia.
Daugelį metų įprastas įvairių iniciatyvų autorių „priedainis” buvo apmaudas dėl valdžios dėmesio stokos. Pastaruoju metu kūrybininkai linkę pripažinti, kad tai – ne vienintelis trikdis: dažnusyk pritrūksta intereso iš giminingoms sritims atstovaujančių kolegų, tuo metu būtent tarpusavio palaikymas ir domėjimasis aplinkinių veikla padėtų sudaryti kritinę entuziazmo masę, kuri galėtų įtraukti kitų sričių atstovus. Veikti šia kryptimi – ne vienos kūrybinės sąjungos, kurios kratosi subsidijuojamų išlaikytinių etiketės ir ieško naujų veiklos formų, siekis, jau duodantis vaisių.
Architektų balsui – daugiau svorio
Balandį posėdžiavusi Miesto taryba pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) bendradarbiavimo sutarčiai. Pagrindiniai jos tikslai yra siekti subalansuotos architektūrinės ir urbanistinės aplinkos sukūrimo, šviesti visuomenę, galimybė architektams įsitraukti į plėtros projektų vertinimą.
Anot LASKAO valdybos pirmininko Vaidoto Dapkevičiaus, šio tarpusavio bendradarbiavimo akto laukta ilgai. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė ir sostinės architektų pajėgos analogišką susitarimą pasirašė daugiau nei prieš dešimtmetį.
Klaipėdos architektų bendruomenei pasyvumo neprikiši: LASKAO priklauso per 100 narių, ir jų balsas mieste yra girdimas. Tačiau, pokalbininko teigimu, net ir aktyvaus dalyvavimo kartais nepakanka tam, kad užčiuoptum visas aktualijas – būtina, kad informacija apie svarbių miestui objektų viešuosius konkursus, priešprojektinius sprendimus pasiektų suinteresuotą bendruomenę, sudarant galimybę viešai su ja susipažinti, apsikeisti nuomonėmis. Tiesa, pastaruoju metu santykiai tarp LASKAO ir Klaipėdos savivaldybės yra atšilę, bendravimas tapo atviresnis ir nuoseklesnis.
Tikimasi, kad jis sklandžiai vyks ir toliau. Nors, anot V. Dapkevičiaus, esama nuogąstavimų, kad šis susitarimas gali tapti dar viena projektų derinimo eilute, kurti užkardų neketinama. „Siekiame gauti išsamią informaciją ir suteikti valdžiai svertų veikti architektūros kokybę. Ne paslaptis, kad kainos ir pelningumo rodikliai, aktualūs perkant architektūros paslaugas per viešuosius pirkimus, neapibrėžia objekto kokybės. Įstatymai nusako techninius reikalavimus, bet nenumato estetikos kriterijų, tad specialistų dalyvavimas vertinant projektus itin svarbus. Diskusijų tikslas nėra priimti sprendimą verdikto forma – norime argumentuotai bei korektiškai suformuluoti pastabas, pasiūlymus, skirtus ir projekto autoriui, ir užsakovui, ir derinančioms institucijoms, ir sau patiems. Atsižvelgti į jas ar ne, telieka projekto autoriaus valioje”, – sakė V. Dapkevičius.
Dirbs kartu
Dar vienas bendradarbiavimo tikslas – jaunų architektų, studentų bei kolegų iš kitų miestų įtraukimas į uostamiesčio plėtrą per darbą ir aktyvią veiklą. V. Dapkevičiaus nuomone, viena iš Klaipėdoje pastebimų spragų – giminingų sektorių specialistų bendradarbiavimo stoka.
„Architektas, atsakingas už techninius sprendimus, leidimų gavimą ir pan., sunkiai aprėps interjero bei aplinkos projektavimą, tačiau atitinkamų sričių kolegų pasitelkimas lemia itin išbaigtus estetinius, funkcinius sprendimus. Pavyzdžiui, pats paskutiniu metu daug bendradarbiauju su skulptoriais. Skandinavijos šalyse įprasta, o mūsų kraštuose sovietmečiu skiepyta praktika projektuoti visuomeninės paskirties pastatus, numatant juose meno kūrinius ir skiriant tam dalį projekto lėšų, man atrodo priimtina ir tikslinga”, – sakė jis.
Artimiausiu metu ši bendradarbiavimo forma bus išmėginta buvusiame senajame tabako fabrike. Tapti įvairių sričių profesionalų darbo erdve ir bendruomenės centru pretenduojantis kūrybinių verslų ir menų inkubatorius tebėra statomas, bet jau yra talkos vieta: gegužės 22-25 d. Klaipėdoje rengiamos kūrybinės dirbtuvės „Būsimojo „Kultūros fabriko” interjero kūrybiniai sprendimai: kryptys ir variantai”, kuriose kviečiami dalyvauti Klaipėdos krašto dizaineriai, menininkai ir interjero projektuotojai.
Šis renginys – pernai spalį įkurtos Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) rengiamo kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė” dalis. Jos metu klaipėdiečiai bus kviečiami ir į teatro, reklamos kūrimo kūrybines dirbtuves, kulinarinę studiją, greituosius kūrybininkų pasimatymus, kurių metu dalyviai mokysis kuo įtaigiau prisistatyti bei pristatyti savo idėjas.
Anot šios organizacijos, vienijančios 27 profesionalus ir įmones, atstovaujančias kūrybiniam sektoriui, valdybos narės, VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovės Raimondos Laužikienės, mintis burti kūrybos ir verslo žmones į vieną tinklą kilo dalyvaujant viename iš daugelio Europos integracinių projektų.
„Supratau, kad geriausia, ką šiomis ribotų resursų sąlygomis galime padaryti kūrybininkams, tai skatinti juos panaudoti organizuoto bendradarbiavimo jėgą naujoms galimybėms ir sąveikoms: dalintis su panašaus pobūdžio darbą dirbančiais, kuriančiais įvairiose srityse: nuo dizaino iki teatro, nuo architektūros iki kulinarijos, kino, medijų, muzikos, – sakė ji. – Tai – įkvėpimo šaltinis, galimybė susipažinti, griebtis naujų projektų, atkreipti politikų ir verslo dėmesį į neišnaudotas šio sektoriaus galimybes.”
Interjero dirbtuvės – „Kultūros fabriko” rinkodarai
„Kultūros fabriko” projekto įgyvendinimas atsidūrė statybos darbų viešųjų pirkimų rezultatų spąstuose – nors tikėtasi, kad kūrybos inkubatorius duris atvers jau šiemet, statybų pabaiga nusikėlė mažiausiai metams. Tačiau, anot projektą vykdančios KEPA vadovės Raimondos Laužikienės, mąstyti apie būsimojo objekto veidą kaip rinkodaros priemonę reikia jau dabar: pastato interjeras vaidins gana svarbų vaidmenį pritraukiant žiūrovus, klientus, partnerius, be to, siekiama, kad jis taptų bendruomenės projektu, todėl sprendimą dėl stilistikos turėtų priimti patys kūrybininkai.
Objekto vidaus erdvių koncepciją turėtų atspindėti pastato vestibiulis: tikimasi, kad jo apipavidalinimas iliustruos skirtingų žanrų meno ir kūrybinio verslo samplaiką, šiuolaikišką technologijų ir polėkio dermę. Dirbtuvių metu sukurti darbai taps pagrindu būsimajam fabriko interjerui, o jų autoriai bus paskatinti premijomis.
„Kultūros fabriko” projekto bendra kaina apie 14 mln. litų, iš jų 62,8 proc. finansuojama iš ES fondų per Ūkio ministerijos programą, kitą dalį finansuos Klaipėdos miesto savivaldybė. Į projekto sąmatą interjero dizaino kaštai nėra įtraukti, tačiau lėšų idėjų, gimusių dirbtuvių metu, realizavimui ketinama gauti per kitus agentūros vykdomus projektus.
UGNĖ ŠALTENYTĖ
„Vakarų ekspresas”
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"
2012 m. gegužės 4 d. Architektų klube paskaitą „Pavogta erdvė“ skaitė architektė Andrė Baldišiūtė. Jos metu kalbėta apie erdvę, aplinką, emociją ir diskutuota kaip tai atsispindi mūsų biuro darbuose ir kasdienybėje.
Paskaitą pristatė UAB „ERGOLAIN“.
Apie lektorę
Amsterdamo Architektūros Akademijos ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto architekto diplomus turinti Andrė Baldišiūtė yra studijos „ANDRĖ BALDI architektūra urbanistika“ įkūrėja, viena iš Architektūros (pokalbių) fondo iniciatorių ir pradininkių, aktyvi jaunosios kartos Lietuvos architektė, daug dėmesio skirianti kūrybos procesui bei novatoriškiems problemų sprendimams.
Savo profesinę architektės karjerą pradėjo “Paleko Arch Studijoje” Lietuvoje. Vienas pirmųjų didelių kurtų pastatų – biurų pastatas „Viktorija“ Vilniuje. Vėliau Andrė dirbo architektūros biuruose “One Architecture” Amsterdame ir “Karres en Brands” Hilversume, kur sėkmingai dalyvavo keliuose urbanistiniuose projektuose.
2005 m. Andrė tapo “Paleko arch studijos” direktore ir 2007 m. kartu su biuro kolegomis dalyvavo Stokholmo nacionalinės bibliotekos konkurse – didžiausiame iki šiol konkurse pasaulyje, sulaukusiame net 1200 projektų iš viso pasaulio. Komanda, pristačiusi drąsų projektą „CUT“, paskelbta 2-3 vietos nugalėtoja.
2006 m. Andrė įkūrė savo architektūros studiją ir pradėjo dėstyti Vilniaus Gedimino Technikos Universitete.
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos nariai kviečiami dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Skandinavijos ir Lietuvos istoriniai želdynai: dabarties iššūkiai“, kuri 2012 m. gegužės 9-10 d. vyks Vilniaus universitete, Mažojoje auloje (Universiteto 3, 2 aukštas).
Registracija į konferenciją 9 val., konferencijos pradžia – 10 val.
Išsami konferencijos programa ir registravimosi forma tinklapyje www.vilniauspilys.lt
www.architektams.lt informacija
Posėdis įvyko 2012-04-26, 16:30 val., protokolo Nr. PV-12-04
Dalyvavo Valdybos nariai: Vaidotas Dapkevičius, Mantas Daukšys, Gintaras Čičiurka, Rolandas Rakevičius, Ramunė Staševičiūtė, Arūnas Kilišauskas.
SVARSTYTA:
1. Dėl LASKAO įstatų projekto.
NUTARTA:
2. Suderinti įstatų projektą su notaru ir teikti svarstyti bei tvirtinti ataskaitiniam LAS Klaipėdos apskrities organizacijos narių susirinkimui.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
2. Dėl eilinio ataskaitinio LASKAO narių susirinkimo ir LAS Klaipėdos skyriaus konferencijos datos ir darbotvarkės.
NUTARTA:
1. LAS Klaipėdos skyriaus konferenciją organizuoti š.m. gegužės 11 d. 13 val. adresu Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėdoje.
1.1. Patvirtinti LAS Klaipėdos skyriaus konferencijos darbotvarkę: 1. LAS Klaipėdos skyriaus pirmininko veiklos ataskaita; 2. LAS Klaipėdos skyriaus veiklos ataskaita. 3. Informacija apie LAS Klaipėdos skyriaus narių dalyvavimą LAS konferencijoje. 4. Dėl narių įsipareigojimų vykdymo, narių šalinimo.
1.2. LAS Klaipėdos skyriaus narius apie konferencijos datą ir darbotvarkę informuoti el. laiškais, tinklapyje www.architektams.lt .
2. LASKAO narių ataskaitinį susirinkimą organizuoti š.m. gegužės 11 d. 10 val. LASKAO būstinėje (adr. Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėda).
2.1. Patvirtinti LASKAO narių ataskaitinio susirinkimo darbotvarkę: 1. LASKAO valdybos pirmininko veiklos ataskaita; 2. LASKAO finansinės veiklos ataskaita; 3. LASKAO naujos redakcijos įstatų projekto svarstymas ir tvirtinimas; 4. Dėl narių įsipareigojimų vykdymo, narių šalinimo.
2.2. LASKAO narius apie ataskaitinio susirinkimo datą ir darbotvarkę informuoti el. laiškais, tinklapyje www.architektams.lt , paskelbti spaudoje, tuo pat metu informuojant, jog su susirinkimui svarstyti teikiamų įstatų projektu galima susipažinti LASKAO būstinėje (adr. Daržų 10 / Bažnyčių 4, Klaipėda), kontaktinis asmuo – LASKAO atsakingasis sekretorius D. Raišutis.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
NUTARTA:
1. Raštu informuoti LAS nario mokesčio nemokančius LAS Klaipėdos skyriaus narius apie pareigą apmokėti įsiskolinimus iki š.m. gegužės 9 d., įspėti juos apie gresianti pašalinimą iš LAS. Pranešimus siųsti el. paštu, registruotais laiškais arba įteikti asmeniškai.
2. Iki nustatyto termino įsiskolinimų neapmokėjusių LAS Klaipėdos skyriaus ir LASKAO narių tolesnės narystės LAS klausimą svarstyti Valdybos posėdyje, vyksiančiame 2012 m. gegužės 10 d.
3. Išimtis – galimybę atleisti nuo skolos ir narystės mokesčio mokėjimo – taikyti tik motyvuotus prašymus pateikusiems nariams, juos apsvarsčius Valdyboje ir tuo klausimu priėmus nutarimą.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
NUTARTA: Įpareigoti valdybos narius R. Staševičiūtę ir E. Andrijauską LAS konferencijoje pristatyti pranešimą apie paveldosauginių objektų projektavimo bei projektų derinimo su valstybės institucijomis problematiką Klaipėdos mieste. Iki LAS konferencijos pateikti LAS pagrindines pranešimo tezes.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
2012 m. gegužės 11d. 10 val. Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėdoje, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos iniciatyva šaukiamas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (įm. kodas 193428170) visuotinis narių susirinkimas, numatantis svarstyti sekančius klausimus:
- Dėl 2011 m. finansinė atskaitomybės patvirtinimo
- Dėl valdybos 2011m. veiklos ataskaitos patvirtinimo
- Dėl organizacijos įstatų pakeitimo
- Dėl narių įsipareigojimų vykdymo ir narystės organizacijoje, narių šalinimo
- Kiti klausimai
Dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų projektų ir paaiškinimų bei visos su tuo susijusios informacijos kreiptis tel. 8 606 10858, el. paštas: archsajunga@architektams.lt
2012 m. gegužės 11d. 13 val. Daržų g. 10/ Bažnyčių g. 4, Klaipėdoje, vyks LAS Klaipėdos skyriaus (įm. kodas 191934984) narių konferencija, numatanti svarstyti sekančius klausimus:
- Dėl LAS Klaipėdos skyriaus valdybos 2011m. veiklos ataskaitos patvirtinimo
- Dėl narių įsipareigojimų vykdymo ir narystės organizacijoje, narių šalinimo
- Dėl delegatų į LAS suvažiavimą
- Kiti klausimai
Kadangi LASKAO visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatytas klausimas dėl LASKAO įstatų pakeitimo, labai svarbu, kad susirinkime dalyvautu ne mažiau 2/3 narių.
Kviečiame visus aktyviai dalyvauti arba įgalioti kitą organizacijos narį atstovauti Jus susirinkime ir balsuoti darbotvarkės klausimais, pasirašant balsavimo teisės perleidimo sutartį.
Balsavimo teisės perleidimo sutartis LASKAO.
Balsavimo teisės perleidimo sutartis LAS Klaipėdos skyrius.
Valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius, el.p Vaidotas.dapkevicius@architektas.org
Sodininkų bendrijos – savitas XX a. urbanizacijos procesų palikimas. Soduose skleidėsi ir toliau sėkmingai įgyvendinami patys įvairiausi žmonių kūrybiniai polėkiai ir siekiai. Vienas ryškiausių reiškinių – „projektuoju ir statau pats“. Šios kūrybos rezultatai dažnai labai netikėti, linksmi ir įdomūs.
Tačiau tai – nykstančios teritorijos. Gamtos prieglobstyje esančius sodus sparčiai išstumia nauji gyventi nuolat skirti namai, priešingai nei sodų nameliai, neišsiskiriantys savo architektūra.
Tai iš tiesų keisti statiniai – jiems statyti naudotos įvairiausios medžiagos – nuo statybinių atliekų iki senų baldų detalių, o architektūra žavi visiškai nežabotu polėkiu. Tai – tarsi įrodymas, kokie kūrybingi galime būti ten, kur niekas nediktuoja taisyklių. Sunku būtų apibūdinti stilių, formas, spalvas ir paskirtį – tegu kalba nuotraukos.
Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus surengto sodų fotografijos konkurso iniciatorius Vitalijus Jankūnas mano, kad sodai atspindi lietuvių skonio, galimybių ir požiūrio evoliuciją.
„Sovietmečiu buvo parengti keli tipiniai sodo namelių projektai ir nameliai tvarkingai dygo soduose, tik buvo dažomi skirtingomis spalvomis. Atgavus nepriklausomybę kiekvienas ėmė kurti savo įsivaizduojamą idealų sodą. Namus statė, kaip išmanė, iš medžiagų, kurios būdavo po ranka. Senų baldų dalys, kažkokios skardos, medienos ar metalo atraižos, radiatoriai – tikras šabakštynas.
Tai atskleidžia kažkokį optimizmą – žmogus neturėjo pinigų ir medžiagų, tai susirinko, ką turėjo“ – įspūdžiais dalijosi V. Jankūnas.
Gerai įsižiūrėjus galima rasti labai originalių architektūrinių idėjų. Kartais sodas atrodo išpuoselėtas, o namelis – lyg kokia landynė, tačiau savo funkciją atlieka.
Kitiems tai tarsi pomėgis kažką statyti, lipdyti savo jėgomis, kurti kad ir miniatiūrinę svajonių pilaitę. Juk čia nereikia jokių derinimų ar leidimų.
„Nebuvo tikslo pasišaipyti, o norėta parodyti laikmetį, kaip keitėsi, evoliucionavo gyventojo požiūris į sodą. Nereikia stebėtis tais sodo nameliais – jie atspindi žmonių požiūrį, kaip išorė atspindi jų vidų. Žmonėms duota laisvė – ta laisvė virsta anarchija. Gerai, kad tai vyksta tokioje ribotoje teritorijoje“, – sakė V. Jankūnas.
Architektas pripažino, kad ilgainiui ši sodo namelių kultūra nunyks, juos pakeis įprasti gyvenamieji namai. Tad šis projektas buvo tarsi metraštis, įamžinęs tam tikrą lietuvišką „projektuoju ir statau pats“ fenomeną.
Saulius Jarmalis
Šaltinis: www.lrytas.lt