kryptys ir variantai“
Klaipėdos krašto dizaineriai, menininkai ir interjero projektuotojai kviečiami kurti būsimojo uostamiesčio kūrybinių industrijų inkubatoriaus „veidą“ atvirose kūrybinėse dirbtuvėse. Gegužės 22-25 d. senamiesčio kavinėje „Vero Cafe“ (Tiltų g. 1, Klaipėda) veiks kūrybinė laboratorija „Būsimojo „Kultūros fabriko“ interjero kūrybiniai sprendimai: kryptys ir variantai“, kurioje specialistai drauge plėtos naujojo objekto interjero projektą.
Klaipėdos centre esantis senasis tabako fabrikas – XX a. pradžios pramonės paveldo objektas – šiuo metu rekonstruojamas į kūrybinių verslų ir meno inkubatorių. Idėja pakeisti pirminę pastato paskirtį, įtraukiant jį į miesto kūrybinį gyvenimą, puoselėjama nebe pirmus metus, ir dauguma šioms veikloms neabejingų miestelėnų įprato „tabakinę“ vadinti „Kultūros fabriku“.
Jis planuojamas kaip kūrybinių žmonių sambūrio centras ir darbo vieta, reprezentuosianti kūrybinį sektorių žiūrovams, klientams bei partneriams. Erdvė, kaip ir drabužis, įpareigoja: interjeras gali prislėgti, atpalaiduoti, sukelti įtampą, nuteikti pašnekesiui arba darbui. Koks variantas šiuosyk tinkamiausias? Priimti sprendimą dėl jų erdvių stilistikos turi patys kūrybininkai, kviečiami drauge nubrėžti būsimojo objekto interjero gaires.
Viso projekto koncepciją turėtų atspindėti pastato vestibiulis: tikimasi, kad jo apipavidalinimas iliustruos skirtingų žanrų meno ir kūrybinio verslo samplaiką, šiuolaikišką technologijų ir polėkio dermę. Dirbtuvių metu sukurti darbai taps pagrindu būsimajam fabriko interjerui kurti, o jų autoriai bus paskatinti premijomis.
Interjero projektuotojai, menininkai ir dizaineriai, norintieji dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kviečiami registruotis iki gegužės 10 d. Daugiau informacijos suteiks dirbtuvių vadovas architektas Vitalijus Jankūnas, mob. tel.: + 37060124497, el.p. architektai@kunas.lt.
Atviros kūrybinės dirbtuvės – gegužės 22-26 d. Klaipėdoje vyksiančio I kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė“ dalis.
Kūrybinių dirbtuvių grafikas
Pirmąją kūrybinių dirbtuvių dieną, gegužės 22 d., antradienį, 11 val. projektą pristatys jį įgyvendinanti viešoji įstaiga Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) ir projektuotojai, vyks diskusija apie „Kultūros fabriko“ interjero vystymo kryptis, kurią moderuos interjero projektuotojas Mindaugas Melenis.
Tą pačią dieną suburta kūrybininkų komanda imsis užduoties, kuriai nagrinėti ir spręsti bus skirtos iš viso keturios dienos: kūrybinės dirbtuvės antradienį veiks 11-16 val., trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį – 10-16 val.
Gegužės 25 d., penktadienį, 19 val. dirbtuvių rezultatai bus pristatyti specialistams bei visiems besidomintiems.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kvietimu uostamiestyje lankęsi trys Didžiosios Britanijos Birmingemo krašto planavimo specialistai Kristina Menering (Christina Mannering), Ričardas Hamerslis (Richard Hammersley) ir Maiklas Vaut (Michael Vout) noriai dalijosi savo patirtimi, kaip kurti darnią, bendruomenės lūkesčius tenkinančią aplinką. Susitikimuose su Klaipėdos universiteto studentais, miesto Savivaldybės planavimo specialistais bei architektų bendruomenės nariais nuskambėjo ir nauja sąvoka – žalioji infrastruktūra.
Vienas iš britų delegacijos atstovų – kraštovaizdžio architektas, urbanistas – planuotojas Maiklas Vaut įsitikinęs, jog šis terminas labai reikšmingas ir palengvina galimybes rasti sutarimą visuomenėje sprendžiant svarbius miestų plėtros klausimus.
– Žalioji infrastruktūra – nauja sąvoka Lietuvoje. Kiek ji svarbi, kiek gyvybinga planuojant miestus?
– Žaliojo planavimo principas nėra naujas. Ir anksčiau buvo tokios sritys kaip atvirų miesto erdvių ar žaliųjų plotų planavimas, tačiau sąvokos „žalioji infrastruktūra“ atsiradimas suteikė naujų galimybių kuriant miestų aplinką. Žaliosios infrastruktūros siekiamybė – kokybiškai geras miestas, gera vieta gyventi. Kadangi želdiniai ir visi kiti žalieji elementai yra svarbi miestų dalis, prisidedanti prie geros gyvenamosios aplinkos formavimo, politikų, planuotojų ir nekilnojamojo turto vystytojų diskusijose žalioji infrastruktūra jau tapo lygiaverčiu elementu, pavyzdžiui, kelių infrastruktūros planavimui. Aš pats esu miestų planavimo, miesto dizaino ir kraštovaizdžio architektūros specialistas. Visas šias sritis sieja bendras vardiklis – žalioji infrastruktūra.
– Koks, jūsų nuomone, turėtų būti idealus žalias miestas?
– Žalias miestas – nebūtinai koks nors naujas ir tobulas darinys. Pasaulyje esama pavyzdžių, kaip puikiai miestai sugeba išnaudoti turimą gamtinę aplinką. Žaliosios infrastruktūros metodas padeda geriau įvertinti esamas sąlygas, fiksuoti problemas ir pasiūlyti naujas idėjas, kaip efektyviai panaudoti turimą gamtinį potencialą.
– Klaipėdoje šiuo metu vyksta miesto gyvenamųjų rajonų planavimo procesas. Tai jau susiformavusi aplinka su savais pliusais ir minusais. Jūsų požiūriu, ar galimos čia „revoliucijos“, kardinalūs pokyčiai. Juk neversi pastatų, kad kvartalų planuose atsirastų daugiau žalios spalvos?
– Žaliosios infrastruktūros kūrimo idėja nesiekia visus miestus paversti visiškai žaliais. Žinoma, galima nugriauti pastatus ir viską užsodinti medžiais, tačiau siekiamybė ne tokia. Tikslas – ieškoti sutarimo su bendruomene ir racionalių sprendimų, kad miesto aplinka būti darni, kad joje pakaktų ir kokybiškų žaliųjų plotų, ir būtų patogu bei gera gyventi. Klaipėdoje matėme daug žalių erdvių, kurios jau funkcionuoja. Kai kurias jų reikėtų atnaujinti, o kai kurias gal net užstatyti. Esmė – miestas ir žalioji aplinka turi veikti kaip darni sistema, kelti žmonėms teigiamas emocijas.
– Tačiau skirtingi visuomenės sluoksniai kalbėdami apie miesto planavimą akcentuoja skirtingus aspektus. Žalieji pasisako už gamtos pirmenybę prieš žmogaus poreikį, pramonininkai akcentuoja būtinybę neriboti jų verslų plėtros, statybininkai norėtų statyti kuo didesnius pastatus ir t.t. Kuris interesas šiuo laiku turėtų būti svarbiausias?
– Pagrindinis dalykas turėtų būti darna, balansas. Miestas yra aktyvus, dinamiškas, augantis organizmas ir svarstant jo tolesnę plėtrą turi būti paisoma ne tik projektų užsakovų, bet ir aplinkosaugininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesų. Negali verslo interesas dominuoti prieš gyventojų poreikius ir atvirkščiai. Viena ir kita turi būti derinama. Žaliosios infrastruktūros principas padeda išlaikyti pusiausvyrą, rasti bendrą kalbą. Taip, mieste reikia ir naujų namų, ir vietų automobiliams, bet reikia išlaikyti balansą tarp aplinkos ir statybos.
– Jūs labai susidomėjote Klaipėdos miesto bendrojo plano brėžiniu ir šiaurinėje miesto dalyje pažymėtais dideliais miškų plotais. Dideli žalieji masyvai jums, regis, sukėlė tam tikrų abejonių. Miškas ir miestas, ar tai tarpusavy nedera?
– Miškas – didelis turtas, atliekantis net keletą naudingų fukcijų. Dabar jis atskiria ramų Melnragės kaimelį nuo miesto triukšmo. Jis prisideda prie klimato sąlygų švelninimo, nes užstoja vėjus nuo Baltijos jūros. Bet tas turtas gali būti dar didesnis. Miškas turi daug gamtinių resursų, didelį turizmo potencialą. Tiesiog reikia šį turtą atidžiai įvertinti ir rasti sprendimus, kaip jį panaudoti dar efektyviau, atskleidžiant įvairiapuses jo galimybes.
– Ar tai reiškia, jog būdamas miesto konsultantu, nebijotumėt siūlyti drąsių sprendimų – kurti ten parką, kirsti medžius?
– Pirmiausiai, atidžiai ištyrinėčiau, kas tai per miškas ir kaip jis gali būti efektyviau išnaudojamas miesto socialinėms, ekonominėms ir aplinkosauginėms reikmėms. Galbūt vieną jo dalį galima būtų išretinti, o kitą labiau užsodinti? Gal vienoj jo daly galėtų atsirasti parko tipo kraštovaizdis su gėlynais bei parko lankytojams reikalinga infrastruktūra, o kita dalis turėtų likti visiškai natūrali ir neliečiama. Kruopščiai įvertinus situaciją, galimi įvairūs sprendimai.
– Į Lietuvą sugrįžote po 10 metų pertraukos. Kokius pokyčius čia pastebėjote?
– Nenorėčiau akcentuoti fizinių pokyčių, labiau pastebimi dvasiniai dalykai. Matau daugiau pozityvumo, tikėjimo ateitimi. Per šiuos 10 metų žmonės labiau išlaisvėjo, jaučiamas noras žengti į priekį. Pastebiu daugiau energijos ir entuziazmo siekiant kurti geresnį, gražesnį miestą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Š.m. balandžio 16-17 dienomis , LAS Klaipėdos apskrities organizacijos kvietimu, Klaipėdoje lankėsi svečiai iš Anglijos, Birmingemo apskrities. Britanijos planavimo specialistai sugrįžo po 10 metų pertraukos atnaujinti buvusius ir užmegzti naujus ryšius su Klaipėdos apskrities architektais bei specialistais, susijusiais su teritorijų planavimu. Vizito metu surengtos diskusijo su Klaipėdos universiteto bendruomene, architektais ir Klaipėdos savivaldybės atstovais.
Richard Hammersley – buvęs Birmingemo universiteto profesorius, dabar – aktyvus visuomeninių judėjimų dalyvis;
Christina Mannering – planuotoja, Vidurio Vakarų Anglijos Karališkojo miestų planavimo E & I grupės pirmininkė (Chair of the West Midlands Royal town Planning E&I Group), grupės vizito organizatorė.
“Miesto aplinka žmogui turi kelti teigiamas emocijas…”
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos architektūrinės koncepcijos projekto konkursą organizavęs LAS Klaipėdos skyrius skelbia galutinius konkurso rezultatus.
Konkurso nugalėtoju ir pirmosios premijos laimėtoju vertinimo komisija pripažino iš trijų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – architektų suburtą kūrybinį kolektyvą – Marių Morkūną ir bendraautorius Vytenį Ūsą, Andrių Uogintą, Aistę Tarutytę, Liną Gronskytę, Vytautą Lelį, Mantą Gipą, Povilą Kiškionį. Pagal konkurso sąlygas 8-ių architektų komanda bus apdovanota 20 tūkst. Lt premija ir turės galimybę realizuoti savo projektą. Piniginėmis premijomis taip pat bus apdovanoti ir 2-ąją, 3-iąją ir 4-ąją vietas pelniusių darbų autoriai.
Konkursą laimėjusiame projekte dabartinį Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro “Agila” pastatą siūloma rekonstruoti į du naujus statinius ir taip atskirti Kultūros centro bei Turizmo informacijos centro funkcijas. Statinio tūriai išdėstyti taip, jog Nidos miesto centrui atvertų kuo daugiau natūralios gamtinės aplinkos. Kūrybinės grupės vadovas, architektas Marius Morkūnas sako, jog nedidelė kalvelė, kurią užstoja dabartinis “Agilos” pastatas, ir buvo pagrindinis veiksnys, padiktavęs idėją vertintojų pripažinimą pelniusiam projektui. Laimėtojai neabejoja, jog jų sumanymas bus sėkmingai realizuotas Nidoje, kuri pastaruoju metu statybų klausimu yra tapusi padidinto dėmesio zona. „Vertinimo komisijoje dirbo atsakingi žmonės. Jeigu komisija balsavo už mūsų projektą, vadinasi, toks objektas sėkmingai gali atsirasti Neringoje“,- sako M. Morkūnas.
LAS Klaipėdos skyriaus ir Neringos miesto savivaldybės surengtam Nidos „Agilos“ rekonstrukcijos projekto konkursui buvo pateikti 28 darbai. Pirmasis vertinimo komisijos posėdis ir viešas darbų aptarimas įvyko dar š.m. kovo 9-ąją, paskutinis, patvirtinęs oficialius konkurso rezultatus,- balandžio 18-ąją.
Konkurso koordinatorius, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narys Gintaras Čičiurka sakė, jog ir iniciatoriai, ir organizatoriai konkursą vadina sėkmingu, jo rezultatą – teigiamu. Pretenzijų negauta ir iš dalyvių.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija bendradarbiavimą su Klaipėdos miesto savivaldybe sutvirtins bendradarbiavimo sutartimi. Sutarties projektui šiandien pritarta Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete, jis bus teikiamas tvirtinti Tarybai.
Miesto ir krašto architektų bendruomenę vienijanti organizacija glaudesnio bendradarbiavimo su uostamiesčio Savivaldybės administracija siekė ne vienerius metus. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos lyderių teigimu, toks jėgų suvienijimas leis efektyviau siekti bendro tikslo – geresnės miesto planavimo ir architektūros kokybės. Sutarties projekte numatomi abiejų pusių įsipareigojimai rengiant platesnio rato bendruomenės diskusijas apie svarbius miestui projektus, konsultuojant miesto vadovus, informuojant visuomenę, tęsiant Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos darbą.
Sutarties projekte taip pat numatyta kasmet rengti LAS Klaipėdos apskrities organizacijos ir Savivaldybės administracijos specialistų susitikimus aktualioms miesto plėtros temoms bei bendradarbiavimo rezultatams aptarti.
Lauko teniso kortų klausimas vėl grįš į Tarybą
Po nesėkmingo svarstymo Taryboje į Teritorijų planavimo komiteto darbotvarkę „sugrįžo“ klausimas dėl žemės sklypo K. Donelaičio g. 6a, Klaipėdoje naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo.
Priminsime, jog greta Skulptūrų parko esančių lauko teniso kortų savininkai kreipėsi į politikus, norėdami įteisinti sklypo detaliajame plane numatytus reglamentus – daliai sklypo nustatyti komercinę paskirtį, leidžiančią joje statyti prekybos, paslaugų ir pramogų objektus, daliai – palikti rekreacinę paskirtį. Esant teigiamam sprendimui, investuotojams atsivertų galimybė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, numatančius esamų lauko teniso kortų rekonstrukciją, sveikatingumo komplekso bei apartamentinio viešbučio su maitinimo patalpomis statybą.
Politikų baimes, jog verslininkai gali vengti vykdyti detaliojo plano sprendinius ir vietoj lauko teniso kortų atsiras pastatai-siurprizai, bandė išsklaidyti ir posėdyje dalyvęs žemės sklypo nuomininkų atstovas, ir valdininkai. Esą į sprendimo projektą įtraukta papildoma nuostata, akcentuojanti, jog sklypo rekreacinės paskirties dalyje negali būti statomi kiti statiniai, išskyrus numatytuosius detaliajame plane (atviras teniso aikštynas su žiūrovų tribūnomis bei automobilių saugykla rūsyje bei sveikatingumo kompleksas), pakankamas saugiklis nuo galimo savivaliavimo. Komiteto nariams pritarus, sprendimo projektas vėl sugrįš į Tarybą.
Burių gatvėje „pakvipo“ nauja krovos estakada
Komitetui pristatytas UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos Burių g. 17, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos projektas. Jame numatoma estakados, būtinos benzinui, dyzelinui bei aviaciniam kurui krauti iš laivų, statyba. Teigiama, jog iki šiol nebūta poreikio šiuos produktus įvežti į Lietuvą, tačiau situacijai rinkoje keičiantis, krovos kompanija koreguoja savo verslo planus. Posėdyje dalyvavęs UAB „Krovinių terminalas“ technikos direktorius E. Plauška tikino, jog dėl naujo statinio blogų kvapų, erzinančių gyventojus, nepadaugės. Esą šiuolaikinės technologijos užtikrina saugią ir netaršią krovą. Tokie argumentai politikus, matyt, įtikino. Koncepcijos projektui pritarta.
Baigiami planuoti dar du gyvenamųjų namų kvartalai
Posėdyje pristatyti dar dviejų uostamiesčio gyvenamųjų namų kvartalų, esančių šiaurinėje miesto dalyje, detaliųjų planų koncepcijos projektai. 13 ha ploto teritorijos, esančios tarp Kretingos g., „Žemynos“ gimnazijos ir Klaipėdos universiteto sklypų ribų bei Herkaus Manto g., suplanavimui pritarta be pastabų.
23 ha ploto teritorijos tarp Stadiono, Pušyno, Švyturio, Malūnininkų, Sportininkų bei Dariaus ir Girėno gatvių detaliojo plano koncepcijos rengėjams rekomenduota inventorizuoti šiame kvartale esančius sandėliukus, numatyti, kuriuos iš jų būtų galima nugriauti. Taip pat pasiūlyta nagrinėti galimybę sujungti Smilties Pylimo gatvę su Stadiono gatve.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
SVARSTYTA:
Dėl skulptūros „Fortepijonas-banga“ įrengimo vietos Klaipėdos senamiestyje (prie „Kurpių“ restorano).
Užsakovas: skulptūra statoma asociacija „Klaipėdos Džiazo Festivalis” užsakymu.
NUTARTA: Išklausius informaciją apie numatomą skulptūros „Fortepijonas-banga“ (aut. V. Kančiauskas) įrengimą Klaipėdos senamiesčio aikštėje (priešais restoraną „Kurpiai“), REKOMENDUOTI projekto užsakovui – asociacijai „Klaipėdos džiazo klubas“ – iki skulptūros atidengimo datos pasirūpinti aikštės sutvarkymu – suolelių bei grindinio remontu.
Nutarimo_protokolas: e5aa_03_skulptura_Fortepijonas_banga (PDF)
SVARSTYTA:
NUTARTA: Išklausius architekto A. Skiezgelo informaciją apie atminimo lentos Klaipėdos krašto politikui, visuomenės veikėjui ir švietėjui Kaziui Trukanui įrengimo ant Vytauto Didžiojo gimnazijos fasado techninį projektą, REKOMENDUOTI autoriui ir užsakovams tobulinti tekstinės dalies išdėstymą, atskiriant informaciją apie Vytauto Didžiojo gimnazijos pastato projekto autorius bei memorialinės lentos iniciatorius.
Brandaus jubiliejaus proga nuoširdžiausi kolegų sveikinimai architektui Vyteniui Mazurkevičiui. Linkime, kad idėjos neleistų nurimti, kad keliai į sėkmę būtų atviri, kad dvasia ir kūnas nestokotų sveikatos ir energijos. Su gražia sukaktimi!
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
Posėdis įvyko 2012-03-29, 16:30 val., protokolo Nr. PV-12-03
Dalyvavo Valdybos nariai: Vaidotas Dapkevičius, Edmundas Andrijauskas, Mantas Daukšys, Gintaras Čičiurka, Rolandas Rakevičius, Vida Vytienė, Ramunė Staševičiūtė, Arūnas Kilišauskas.
SVARSTYTA:
1. Dėl 2011m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo.
NUTARTA:
1. Pritarti pateiktai LAS Klaipėdos apskrities organizacijos 2011 m. finansinės veiklos ataskaitai.
2. Teikti ataskaitą LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Revizijos komisijai svarstyti.
2. Leidinio „Klaipėdos architektūra“ koncepcijos 2012-2015 metams pristatymas.
NUTARTA:
1. Pritarti parengtam leidinio „Klaipėdos architektūra“ koncepcijos projektui.
2. Pristatyti leidinio koncepcijos projektą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
3. Dėl Anglijos planavimo specialistų vizito Klaipėdoje programos.
NUTARTA:
1. Balandžio 16 d. 16 val. organizuoti laisvo formato diskusiją LAS Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose susipažįstant ir išgryninant galimo bendradarbiavimo sritis ar temas. Atsakingu už diskusijos organizavimą paskirti Valdybos narį Edmundą Andrijauską.
2. Balandžio 17 d. 15 val. surengti diskusiją Klaipėdos miesto savivaldybės Posėdžių salėje Sveiko miesto aplinkos, vietinių bendruomenių kūrimo bei kitomis aktualiomis miestui temomis. Į diskusiją kviesti Architektų sąjungos narius, Savivaldybės administracijos specialistus, Klaipėdos universiteto atstovus. Atsakingu už diskusijos organizavimą skirti S. Gentvilą.
NUTARTA:
1. Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus kvietimą teikti kandidatus 2012 m. Kultūros magistrų vardui gauti patlapinti tinklapyje www.architektams.lt , taip suteikiant galimybę LAS Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenei teikti šio vardo vertus kandidatus.
2. Iki š.m. balandžio 15 d. surengti pasitarimą dėl S. Manomaičio kandidatūrą pristatančios medžiagos papildymo.
Balsuota: Už – 6, prieš -0, susilaikė – 2.
Nutarimas priimtas balsų dauguma.
NUTARTA:
1. Kreiptis į rašytoją N. Kepenienę dėl galimybių parengti knygą apie Klaipėdos sovietinio laikotarpio architektūrą.
2. Atsakinga už šio klausimo sprendimą skirti Valdybos narę R. Staševičiūtę.