Per paskutinį dešimtmetį Klaipėdoje investuotojai ir miesto valdžia dėjo dideles viltis į milžiniškus ir brangius projektus. Dauguma jų taip ir liko popieriuje, kai kurie netgi ir po pompastiško pristatymo.
Bendrovė pabėgo
Lygiai prieš 10 metų Klaipėdoje, Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankirtoje, tuščioje laukymėje turėjo atsirasti plieno konstrukcijų gamykla. Amerikiečių bendrovė „Peninox Baltika“ kalbėjo apie milijonines investicijas ir 300 naujų darbo vietų klaipėdiečiams.
Įdomu tai, kad tuo metu Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) jau praktiškai veikė ir derėjosi su pirmaisiais investuotojais, tačiau amerikiečių kažkodėl nesudomino mokestinės lengvatos. Jie sumanė įsikurti miesto žemėje, o ne LEZ‘e.
Pasak tuometinėje Klaipėdos apskrities administracijoje aukštas pareigas ėjusio valdininko, žemės nuomos klausimai „Peninox Baltika“ buvo sutvarkyti žaibiškai, aktyviai tarpininkaujant Ūkio ministerijai.
Tame sklype, kur turėjo iškilti gamykla, iškilmingai kirpta juostelė, ateities kartoms įbetonuota kapsulė su pranešimu apie čia atsirasiančią gamyklą. Tačiau ta kapsulė liko vienintelis liudijimas apie ketinimus statyti įmonę, kuri taip ir neatsirado.
Bendrovės „Peninox Baltika“ direktorės pareigas ėjusi dabartinė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė teigia, kad ši amerikiečių bendrovė, turėjusi didelių planų, jų neįgyvendino ne tik Klaipėdoje.
„Statybų technologijos Amerikoje ir Europoje skiriasi iš esmės. Tai galbūt ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko amerikiečiai čia nesiryžo pradėti gamybos. Jie planavo, kad Klaipėdoje bus tik gamyba, o distribucinius sandėlius pavyks įkurti Vokietijoje ir Italijoje. Galiausiai šiai bendrovei Amerikoje nebuvo suteikta reikiamo dydžio paskola, ir po trejus metus trukusių žvalgybų buvo atsisakyta ketinimų įžengti į Europą“, – daug žadančių planų žlugimą prisiminė J.Simonavičiūtė.
Vieta, kur kažkada pompastiškai įbetonuota „Peninox Baltika“ kapsulė, turi naują viziją – čia bus pastatytas tardymo izoliatorius.
Kaulai sėkmės neatnešė
Prieš 5 metus investicijų grupei „Invalda“ priklausanti bendrovė „Klaipėdos konditerija“ iškėlė gamybą iš miesto centro į naujas patalpas, o senoje vietoje nusprendė įkurti viešbutį.
Archeologai, pradėję kasinėti 52 arų buvusio saldainių fabriko plotą, aptiko pačios seniausios Klaipėdoje reformatų bažnyčios liekanas. Tyrinėtojai tuomet surado ne tik XVI a. paklotus pamatus, plotelį autentiškų bažnyčios grindų, bet ir 182 buvusios bažnyčios šventoriuje palaidotų garbių miestiečių palaikus.
Tuomet visuomenininkai ir religinės bendruomenės pasipiktino, kad ant kapinių bus pastatytas viešbutis. Nepaisant triukšmo, pastatas atsirado. Tačiau liko nepabaigtas, jį teko užkonservuoti ir laukti geresnių laikų.
Kai kurie miesto politikai mano, kad saldainių fabriko teritorijoje pradėtas realizuoti projektas bus baigtas. Čia esą tik laiko klausimas.
„Riverside“ pamirštas
Visai netoliese, už Jono kalnelio, turėjo iškilti ir gyvenamųjų namų kvartalas, vadinamasis „Riverside“. Visuomenei pristatyti gražūs projektai, pradėti pardavinėti būstai. Tačiau projektas taip ir nerealizuotas. Sumanymą esą sustabdė pinigų stygius.
„Manau, kad jie per brangiai sumokėjo už sklypą. Užklupus krizei, ekonominiai kaštai nebepasiteisino“, – svarstė savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
„O kodėl sustojo “Gandrališkių„ statybos? Puikus projektas, beveik pusė teritorijos jau užstatyta, bet viskas nutraukta, nes nutrūko finansavimas. Per išpūstas kainas šiandien Klaipėdoje neparduota apie pusė tūkstančio naujos statybos butų. Iki šiol tušti stovi trys daugiaaukščiai prie prekybos centro BIG, keli daugiaaukščiai Taikos prospekte, naujas namas
Minijos gatvėje priešais “Progreso„ gamyklą. Butų yra, tik žmonių perkamoji galia neleidžia jų įsigyti“, – įsitikinęs buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, kuriam vadovaujant pradėta daugelis šių projektų.
Apleido spirito gamyklą
Priešais Klaipėdos koncertų salę Šaulių gatvėje buvusį spirito gamyklos pastatą naujam gyvenimui prikelti planuota, kai dar krize nė nekvepėjo.
„Man didžiausią apmaudą kelia, kad ant pastato stogo tebeauga beržai. Buvo architektūrinis konkursas, išrinktas geriausias variantas. Bet viskas stovi, o juk šiam projektui pajudėjus turėjo atsigauti ir gretimas kvartalas. Buvo numatyta statinio restauracija su pritaikymu naujai paskirčiai. Ir viskas sustojo ne todėl, kad idėjų pritrūko. Tiesiog investuotojai nusprendė neinvestuoti“, – apgailestavo Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
Sumokėjęs milijoną – apsigalvojo
Už Labrenciškių, šalia medelyno, turėjo iškilti beveik pusantro šimto individualių namų kvartalas su vaikų darželiu ir net mokykla bei kitais visuomeniniais pastatais. Aukcionas įvyko, ir net buvo paskelbtas jo laimėtojas – klaipėdietis vienos bendrovės savininkas ir vadovas. Klaipėdos miesto savivaldybei jis sumokėjo apie milijoną litų pradinį įnašą.
„Mes labai džiaugėmės ir laukėme, kada bus sumokėta likusi dalis, tačiau investuotojas paskaičiavo, kad šis detalusis planas nepateisina jo lūkesčių. Nes ten nebuvo numatyta didinti užstatymo plotą. Ir jis atėjo pas mane nuleidęs galvą. Sako, mere, aš labai atsiprašau, bet likusių pinigų – apie 16 mln. litų – neketinu jums mokėti. Jis teigė peržiūrėjęs verslo planą ir nusprendęs, kad už tokią kainą jam neapsimoka investuoti į gyvenamuosius namus. Tą įmokėtą milijoną jis paliko kaip kompensaciją miestui už sužlugdytas viltis“, – prisiminė buvęs meras R.Taraškevičius.
Trinyčiai – karo laukas
Greta senamiesčio stūksojusi „Trinyčių“ gamykla viliojo ne vieną investuotoją ir su tuo plotu sietos įvairiausios fantazijos.
„Trinyčių kvartalo detalusis planas, mano įsitikinimu, padarytas ne statyboms, o tam, kad plotas būtų brangiai išpardavinėtas dalimis. Nes labai tiksliai buvo suskaičiuoti kvadratai, kiek ir ko galima būtų pastatyti bei kiek pelno tai atneštų. Verslininkams akyse mirguliavo tik litai ir doleriai. Bet atėjo toks laikas, kai visi suprato, kad parduoti nepavyks, nes tiek ir perkančiųjų nėra“, – pasakojo K.Macijauskas.
Trinyčių kvartalas, milžiniška patraukli teritorija, užimanti maždaug 5 ha, šiandien primena karo lauką. Kada jis bus sutvarkytas, nežinia. Neoficialiais duomenimis, šios teritorijos užstatymu domisi didžiulė pasaulinio lygio kompanija. Yra sumanymas toje buvusio fabriko laukymėje atkartoti Klaipėdos senamiestį. Tai dar viena graži idėja, kuri taip ir gali likti tik popieriuje. Nes visiškai neaišku, ar investicijos atsipirks.
„Klaipėdoje džiaugiamės bent tuo, kad čia sėkmingai veikia laisvoji ekonominė zona. Bet, manau, ir kitur reikalai pajudės. Kol mums jūros dar kas nors nenusausino, gerai gyvensime“, – įsitikinęs K.Macijauskas.
Kainas laiko bankai
Norinčiųjų statyti ir investuoti į nekilnojamąjį turtą prieš sunkmetį buvo labai daug. Tačiau statytojų lūkesčiai nebuvo pagrįsti ekonomine logika.
Rinkos analitikai įsitikinę, jog yra vilties, kad ankstesni projektai pajudės ir neliks tik popieriuje. Dauguma didesnių ikikriziniu laikotarpiu pastatytų, bet neparduotų kvartalų atsidūrė po bankų sparneliu. Dabar bankai sprendžia, ką toliau daryti. Kaip žinoma, kainų kartelės nuleisti jie neketina, bent jau kurį laiką. Bankai linkę laukti.
Analitikų teigimu, rinkos korekcija Klaipėdoje nebuvo tokia žymi, kokios tikėtasi, tad daugelio objektų kainos liko gerokai didesnės ir nepatrauklios pirkėjams.
ASTA DYKOVIENĖ
„Klaipėda”
Šaltinis: "Klaipėda"
Penktadienį vėlai vakare pasibaigus uždaram vertinimo komisijos posėdžiui, paaiškėjo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos projekto konkurso favoritai.
Pagal komisijos narių vertinimus sudaryta preliminari projektų eilė. Pirmuoju numeriu joje įrašytas pasiūlymas, kurio devizo Nr. 419749. Šis projektas komisijos buvo įvertintas geriausiai – surinko 2,11 balo. Posėdžio protokole fiksuota komisijos nuomonė, jog „darbo 419749 privalumas yra architektūros ir viešos erdvės jautrus santykis, organiškas ryšys su aplinka”. Į pirmąjį preliminarios eilės šešetą pateko projektai – 093121 (2,78), 477364 (3,47), 010000 (3,72), 222147 (4,08), 030906 (4,75).
Pagal Konkurso sąlygas projektas-nugalėtojas oficialiai bus paskelbtas tik po 3-iojo vertinimo komisijos posėdžio. Prieš jį įvyksiančiame antrajame vertintojų susirinkime bus atplėšti vokai su informacija apie konkurso dalyvių kvalifikaciją. Patikrinus dokumentus ir jų atitikimą Konkurso sąlygoms, preliminari projektų eilė dar gali būti koreguojama. Viešųjų pirkimų įstatymas ir po antrojo etapo numato galimus apskundimo terminus. Tik jiems pasibaigus, bus rengiamas finalinis vertinimo komisijos posėdis, kuriame jau bus paskelbti galutiniai konkurso rezultatai – nugalėtojai, taip pat – 2 ir 3-iąją vietas bei paskatinamąją premiją pelnę darbai ir jų autoriai.
Konkursą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos geriausiam projektui išrinkti inicijavo Neringos miesto savivaldybė, organizuoja – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius. Konkursui pateikti 28 projektai, pirmame posėdyje komisija vertino tik 24-is, keturi projektai, komisijos balsų dauguma, buvo atmesti dėl pažeistos dalyvių anonimiškumo sąlygos.
Konkurso koordinatorius, LAS Klaipėdos skyriaus valdybos narys Gintaras Čičiurka po pirmojo vertinimo komisijos posėdžio pasidžiaugė sklandžia Konkurso eiga. „Komisijos nariai ilgai diskutavo ir atsakingai vertino darbus. Neabejoju, jog Konkurse bus išrinktas geriausias, profesionaliausias darbas, papuošiantis Kuršių nerijos aplinką, atspindėsiantis neringiškių lūkesčius“,- sakė G. Čičiurka.
***
Konkurso vertinimo komisijos protokolas su preliminaria projektų eile skelbiamas tinklapyje www.architektams.lt bei centrinėje viešųjų pirkimų duomenų bazėje. Susipažinti su Konkursui pateiktais darbais galima:
http://www.architektams.lt/konkursai/kulturos-ir-turizmo-informacijos-centro-agila-konkursas/
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos skyriaus atstovė spaudai
Praėjusią savaitę Klaipėdos politikai patvirtino miesto savivaldybės 2012-2014 metų strateginį veiklos planą. Kaip ir spėta, jame dar 2007-aisiais numatytų planų mieste diegti centralizuotą eismo valdymo sistemą nebeliko – apsiribota kai kurių gatvių rekonstrukcija ir duobių lopymu. Kaip sakoma, ačiū ir už tai. Taigi, kaip galėtų pasikeisti padėtis Klaipėdos gatvėse ir kiemuose iki 2015-ųjų?
Centrinės eismo valdymo sistemos mieste iš tiesų nebus mažiausiai iki 2015-ųjų. Šioje srityje tėra viena gera žinia – Klaipėdos savivaldybė dalyvauja Europos Sąjungos (ES) finansuojamame projekte POSSE, kurio metu bus atlikta „žaliosios bangos” sistemos sukūrimo mieste galimybių analizė. Tiesa, 516 tūkst. Lt kainuosianti analizė truks net trejus metus, o apie jos rezultatų įgyvendinimą niekas nedrįsta net kalbėti – jei nebus pinigų, nebus ir įgyvendinimo.
Tad geriau pasidairyti po realistiškesnius 2012-2014 m. projektus.
Ir gatvės, ir tiltai
Centrinėje Klaipėdos dalyje numatomas J. Janonio gatvės dangų ir šaligatvių restauravimas (terminas – 2012 m., darbų vertė – 2,07 mln. Lt); naujo įvažiavimo kelio į piliavietę ir Kruizinių laivų terminalą tiesimas (2013-2014 m., 2,76 mln. Lt)), Daržų gatvės ir šaligatvių rekonstrukcija su šviestuvų įrengimu (2013 m., 1,14 mln. Lt).
Šiemet planuojamas šviesoforais reguliuojamos Butkų Juzės ir S. Daukanto gatvių sankryžos įrengimas (200 tūkst. Lt).
O iki 2015-ųjų ketinama suremontuoti Pilies tiltą per Danę – šiems darbams kartu su projektu planuojama išleisti 6,37 mln. Lt. Dar 4,14 mln. Lt kainuos čia esančios požeminės perėjos rekonstrukcijos, Bastionų gatvės tiesimo ir tilto statybos techninių projektų rengimas ir prieigų prie Pilies uosto sutvarkymas.
Vyks Tilžės gatvės (nuo Šilutės plento) rekonstrukcija sykiu pertvarkant vadinamąjį Sendvario žiedą ir geležinkelio pervažą (2013-2014 m., 460 tūkst. Lt). Šioje 600 m atkarpoje Tilžės gatvė turės 4 eismo juostos.
Šiais metais žadama pradėti, o 2013-aisiais pabaigti pirmąjį Joniškės gatvės rekonstrukcijos etapą – nuo AB „Klaipėdos baldai” iki Klemiškės gatvės (9,31 mln. Lt).
Džiaugsmas Tauralaukiui
Naujovių per trejus metus sulauks ir šiaurinė miesto dalis. 2013 m. numatoma atlikti Utenos, Pakruojo, Radviliškio ir Rokiškio gatvių rekonstrukciją įrengiant pratęsimą iki šiaurinio išvažiavimo kelio (3,38 mln. Lt). Tais pačiais metais turėtų prasidėti, o 2014-aisiais baigtis Švyturio gatvės rekonstrukcija (planuojama suprojektuoti ir nutiesti 500 m gatvės tęsinį, darbų vertė – 1,78 mln. Lt). 2014 m. turėtų baigtis ir Labrenciškės gatvės rekonstrukcija (2,55 mln. Lt).
Tais pačiais metais planuojama baigti rekonstruoti Tauralaukyje esančią Pajūrio gatvę įrengiant 2 eismo juostas, pėsčiųjų ir dviračių takus, lietaus kolektorius, be to, ketinama parengti viso Tauralaukio gyvenamojo rajono gatvių tinklo rekonstrukcijos perspektyvinę schemą. Tai kainuos 3,83 mln. Lt.
2014 m. numatoma baigti tiesti ir naują dviejų eismo juostų kelią nuo Medelyno gatvės iki Girulių (456 tūkst. Lt), taip pat atlikti Pamario gatvės rekonstrukciją – čia irgi bus 2 eismo juostos (686 tūkst. Lt).
O dar šiemet turėtų būti atnaujinta Šiaurės prospekto ir Kretingos gatvės sankryža – Kretingos gatvėje bus įrengta nauja lėtėjimo juosta su posūkiu į P. Lideikio gatvę (350 tūkst. Lt).
Trys arterijos – platesnės
Kas gero pietuose? Svarbių žinių nemažai, visos jos susijusios su naujovėmis trijose pagrindinėse miesto arterijose.
Viena jų – Taikos prospekto tarp Sausio 15-osios ir Kauno gatvių atkarpos, kurioje turėtų atsirasti 6 eismo juostos, rekonstrukcija (pabaiga – 2014 m., tiesa, darbų vertė suplanuota įtartinai maža – vos 310 tūkst. Lt).
Numatomas ir Šilutės plento atnaujinimas (I etapas – nuo Tilžės gatvės iki Kauno gatvės, II – nuo Kauno gatvės iki Dubysos gatvės). Visame 2 km ruože turėtų būti po 3 eismo juostas kiekviena kryptimi. Šio projekto pabaiga – irgi 2014-ieji, darbų vertė taip pat kažkodėl yra labai nedidelė – 582 tūkst. Lt.
Iki 2015 metų turėtų būti pabaigta ir Minijos gatvės rekonstrukcija nuo Smiltelės gatvės iki Jūrininkų prospekto. Darbų vertė – net 19,8 mln. Lt. Tais pačiais metais turėtume džiaugtis ir antros eismo juostos Taikos prospekte (nuo Smiltelės gatvės iki Jūrininkų prospekto) atsiradimu, kurio planuojama kaina – 6 mln. Lt.
Numatoma atlikti ir Smeltės kvartalo gatvių rekonstrukciją – šiemet už 100 tūkst. Lt bus rengiamas projektas, o 300 tūkst. Lt vertės darbai vyks 2013 m.
Vystant Klaipėdos pramoninės plėtros teritorijos gatvių tinklą, 2012 m. Europos Sąjungos ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bendrovės lėšomis planuojama vykdyti Švepelių gatvės ir geležinkelio atšakos tiesimo darbus: bus nutiesta 766 m gatvės su priklausiniais bei įrengta 77 m geležinkelio atšaka (2013 m., 10 mln. Lt).
Taip pat 2013-aisiais planuojamas Statybininkų prospekto (Lypkių gatvės tęsinio) tiesimas nuo Šilutės plento per LEZ teritoriją iki kelio Nr. 141 (9 mln. Lt).
Bus daugiau duobių
Lietuvos automobilių kelių direkcijai yra pateiktas prašymas su žvyruotų gatvių sąrašu, kurias būtų tikslinga asfaltuoti (14 km) įtraukiant jas į 2012 m. svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo sąrašą, finansuojamą iš Kelių plėtros fondų. Direkcijos atsakymas dar nežinomas.
O štai duobių naikinimo tempai Klaipėdos gatvėse – palyginti su 2010-aisiais, kuomet jų užasfaltuota 24,5 tūkst. kv. metrų – smarkiai sulėtės. Minėtas skaičius šiemet turėtų siekti 11, o 2013 ir 2014 metais – po 15 tūkst. kv. m.
Bloga žinia daugiabučių namų gyventojams – sumažės duobių asfaltavimas jų kiemuose. Pernai čia suremontuota 2,6 tūkst. kv. metrų duobių, o šiemet ir dvejus ateinančius metus planuojama užlopyti po 2 tūkst. kv. metrų duobių – esą nepakankamas finansavimas neleidžia suremontuoti didesnio dangos kiekio.
Stovėjimas – nežinioje
Statyti daugiabučių namų kiemuose automobilius vietos neturintiems miestiečiams ateinantieji treji metai irgi nežada nieko gero. Nors buvo planuota bent studijai, skirtai numatyti vietų plėtrą daugiabučių kvartaluose, šiemet skirti 15 tūkst. Lt, šių pinigų pagailėta.
Tačiau lėšų nebus gailima mokamo automobilių stovėjimo mieste sistemos išlaikymui – po 1,37 mln. Lt kasmet.
Tiesa, pagal su privačiu investuotoju pasirašytą paramos sutartį yra pervesta 170 tūkst. Lt automobilių laikymo vietoms įrengti. Iš gautų paramos lėšų 2012 m. planuojama atlikti archeologinius tyrimus bei parengti techninį projektą automobilių aikštelei Pilies g. 4 įrengti. Ji turėtų atsirasti 2013 m.
Be to, dar 540 tūkst. Lt kainuos iki 2014 m. parengti automobilių aikštelės (garažo) Pilies g. 6A projektą. Kiek kainuos pati statyba ir kada ji vyks, kol kas nepranešama.
Reikia nepamiršti ir to, kad miesto valdžia užsiminė apie planus galbūt jau šiemet riboti automobilių laikymą apmokestintose zonose esančiuose daugiabučių kiemuose.
Vienintelis vilties spindulėlis – numatoma, kad bus parengti septynių gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalų tiek šiaurinėje, tiek pietinėje miesto dalyje, detalieji planai. Tikimasi, kad juose bus numatytos papildomos vietos automobilių statymui, tačiau net ir tokiu atveju visiškai neaišku, ar tos vietos bus įrengtos.
Realūs – tik 2012-ieji
Geresnės žinios – dviratininkams. Šiemet bus pradėtas tiesti 9,6 km ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas Danės upės slėnio teritorijoje nuo Biržos tilto iki Palangos kelio. Projekto pabaiga – 2013 m., šiais metais planuojama nutiesti 3 km tako.
Be to, ketinama dalyvauti Susisiekimo ministerijos konkurse. Pergalės atveju Klaipėda laimėtų finansavimą 1,9 km dviračių takui nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki Jono gatvės tiltelio įrengti.
Ar visi šie planai – realūs? Savivaldybė pabrėžia, kad einamųjų biudžetinių metų (2012-ųjų) strateginės veiklos plano programų finansavimas nurodomas tikslus, „atitinkantis savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių išlaidų apimtis”, o štai kitų ateinančių dvejų metų – 2013 ir 2014 m. – programų finansavimo apimtys yra preliminarios.
Paprasčiau pasakius, ne visi žodžiai, paminėti šiame straipsnyje, 2013 ir 2014 metais gali virsti kūnu.
TOMAS GUKAUSKAS
Šaltinis: www.ve.lt
Nestandartinių, kartais, regis, ir į sveiko proto rėmus netelpančių statinių projektuotojai tokių eksperimentų paprastai imasi sąmoningai – siekdami aplinkinius nustebinti, priblokšti, pralinksminti ar šokiruoti.
Šaligatvis, vedantis į niekur
Aukštyn pamatais stūksantys namai, pasvirę, deformuoti, kybantys virš vandens, įvairių daiktų formas atkartojantys bei kitokie įmantrybių kupini pastatai tampa vietos įžymybėmis ir gausiai turistų lankomais objektais.
Nors Klaipėda negali pasigirti panašaus pobūdžio eksperimentais, čia taip pat galima išvysti nemažai keistenybių bei architektūrinių akibrokštų.
Pačiame miesto centre, Naujojoje Uosto gatvėje 5, stovintis pastatas klaipėdiečių akių veikiausiai nebebado. Tačiau į šią vietą užklydę turistai neretai pasijaučia it spąstuose – keliaujant šaligatviu statinio link, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės prieš akis iškyla siena, nes namas prisišliejęs prie pat važiuojamosios dalies.
Kaip pripažino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, šį statinį būtų galima pavadinti urbanizacijos auka.
„Be abejo, ši miesto gatvė kažkada buvo siauresnė, tačiau sovietmečiu ji buvo platinama, ir galiausiai pastatas atsidūrė ties susiaurėjimu. Tačiau pagal detaliuosius planus, jis, deja, numatytas griauti“, – apgailestavo specialistas.
Turi vertingų savybių
Pasak pašnekovo, nors šis XX a. pirmosios pusės statinys nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, tačiau išsiskiria vertingomis savybėmis.
„Man, kaip fortifikacijos tyrinėtojui, jis įdomus tuo, kad čia rūsyje karo metu buvo įrengta slėptuvė su metaliniais maždaug pusantro centimetro storio skydais, kurie pridengdavo pusrūsio langus.
Jie turi specialias rankenėles ir būdavo prispaudžiami vakuuminiu būdu. Tai retesnis radinys, nors analogų turime ir visai šalia, “Laivitės„ teritorijoje, esančiame statinyje“, – pastebėjo L.Kavaliauskas.
Pasak pašnekovo, šiame name išlikę ir tokių autentiškų interjero detalių kaip plytelės.
Ar L.Kavaliauskui yra tekę matyti panašių objektų, keistai įsiliejusių į bendrą infrastruktūrą? Pašnekovas spėjo, jog ir kituose miestuose būtų galima išvysti analogų.
„Kaliningrade teko matyti tiltą, kuris veda tiesiai į namą – pastarojo taip niekas ir nenugriovė. Išties įspūdingas reginys“, – prisiminęs patirtį kaimyninėje šalyje šypsojosi pašnekovas.
Anekdoto vertas vaizdas
Klaipėdietis architektas Vitalijus Jankūnas neneigė, jog mieste galima išvysti pastatų, kurių fragmentus veikiau būtų galima pavadinti balandžio 1-osios pokštu nei kvalifikuotų specialistų darbo vaisiumi.
Komentuodamas daugiabučio J.Zauerveino gatvėje projektą, V.Jankūnas buvo lakoniškas – anekdoto vertas vaizdas.
Iš tiesų – galima tik spėlioti, kaip turėtų jautis šio namo pirmojo aukšto gyventojai, kasdien pro savo langą matydami priešais stūksančias kolonas.
„Šis pastatas parodo meistriškumą ir gilią architekto įžvalgą kurti taip, kaip man gražu, – ironizavo architektas, – nors su racionalumu ir funkcionalumu čia nieko bendro nėra.“
Patys sau architektai
Vis dėlto pašnekovas pastebėjo, jog ne visada derėtų mesti akmenį į architektų daržą. Kad ir kalbant apie įvairius konstrukcinius pastatų „patobulinimus“, kurie taip pat neretai atrodo anekdotiškai.
Vienas tokių – S.Šimkaus gatvėje esančio daugiabučio mansardos rekonstrukcija. Viename stogo gale kyšo arkos formos darinys, kuris, V.Jankūno žodžiais, atrodo tarsi ant pastato nukritęs svetimkūnis.
Tačiau, pasak pašnekovo, tereikia pakelti galvą ir aplinkui išvysime daugiau panašių dalykų.
„Štai buvo senas namas, žmonės keitėsi langus ir vietoje tipinių penkių langų pasidarė 25 netipinius. Arba teko matyti vieną Klaipėdos daugiabutį, kuriame galima suskaičiuoti net 14 skirtingų balkonų
stiklinimo tipų. Taigi kyla klausimas, kas čia kaltas – ar miesto vyriausiasis architektas, ar valdžia, ar bendrijos pirmininkas, ar pats žmogus?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
LINA BIELIAUSKAITĖ
„Klaipėdos” fotogalerija: Uostamiesčio gatvėse – architektūriniai akibrokštai
Šaltinis: www.kl.lt
Šį penktadienį, kovo 2d., 18 val. kviečiame į architektų klubą !
Peržiūrai turime Rygos miesto architekto Janio Dripe dovanotus filmukus apie Rygos architektūrą :
- George Schmaeling Reinhold (1840-1917) – architect of Riga (1879-1915);
- Jūgendstils Rīgas arhitektūrā Art Nouveau architecture in Riga ;
- Riga. Pilsētas audums Urban fabric;
vertinys anglų k.: http://translate.google.lt/translate?hl=lt&sl=lv&tl=en&u=http%3A%2F%2Fwww.pilsetasarhitekts.riga.lv%2F )
Pakalbėsime apie Latvijos architektų patirtį, perduotą susitikimo su J. Dripe metu šių metų lapkritį Rygoje.
Laukiame LASKAO (Daržų g. 10, Klaipėda).
Posėdis įvyko 2012-02-15, 16:30 val., protokolo Nr. PV-12-02
Dalyvavo Valdybos nariai: Vaidotas Dapkevičius, Edmundas Andrijauskas, Mantas Daukšys, Gintaras Čičiurka, Rolandas Rakevičius, Vida Vytienė.
SVARSTYTA:
1. Sudaryti darbo grupę idėjai išleisti knygą apie Klaipėdos krašto architektus išgryninti. Darbo grupės vadovas – E. Andrijauskas, nariai – T. Butkus, G. Čičiurka, R. Gailius, D. Grikšaitė.
2. Darbo grupę įpareigoti susitikti su knygos leidimo iniciatoriumi S. Prikockiu ir aptarti jos žanrą, apimtis, galimus kandidatus į kūrybinę grupę.
(Nutarimas priimtas bendru sutarimu)
1. „Agilos“ konkurso Nidoje recenzentais paskirti – Tomą Grunskį, Mindaugą Zabarauską, Matą Cirtautą, Petrą Džervų (rezervinė kandidatūra).
2. Recenzentų darbo grupę įpareigoti parengti darbų vertinimo metodiką, išsirinkti grupės vadovą, nustatyti recenzijų parengimo ir pateikimo konkurso organizatoriams terminus.
1. Pritarti pateiktoms LR Architektūros įstatymo projekto pataisoms.
2. LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos vardu teikiamas įstatymo projekto pataisas siųsti Lietuvos architektų rūmams, LR Aplinkos bei Kultūros ministerijoms.
(Nutarimas priimtas bendru sutarimu)
1. Viešinant informaciją apie valdybos posėdžius laikytis patvirtinto LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos reglamento 20, 21, 22, 37 punktų bei 2011 m. gegužės 12 d. Valdybos nutarimo “Dėl LAS Klaipėdos apskrities organizacijos siunčiamų dokumentų viešinimo tinklapyje www.architektams.lt“ 1 punkto.
2. Skelbti tinklapyje www.architektams.lt 2012 m. vasario 15 d. Valdybos posėdžio nutarimus.
(Nutarimas priimtas bendru sutarimu)
Neringos savivaldybės administracija (perkančioji organizacija) ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius vykdo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos atvirą supaprastintą projekto konkursą
Projekto konkurso tikslas – iš konkursui pateiktų projektų atrinkti geriausią architektūrinę koncepciją atspindinčią objekto integraciją į miesto centrinės dalies audinį, tinkamą mastelio parinkimą, modernios ir šiuolaikiškos architektūros tūrinį-erdvinį, planinį sprendimą išlaikantį organišką ryšį su urbanistine aplinka ir gamtinių elementų visuma, kurios pagrindu bus rengiamas žemės sklypo Taikos g..4, Neringoje detalusis planas ir Nidos kultūros ir informacijos centro Taikos g.4, Neringoje rekonstravimo techninis projektas.
Konkursui pateikti darbai nuo pirmadienio, vasario 27-osios, eksponuojami Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre (Taikos g. 4, Neringa). Ekspozicija veiks darbo dienomis nuo 8 iki 18 val., šeštadieniais – 10-13 val.
Viešas darbų aptarimas ir pirmasis vertinimo Komisijos posėdis vyks 2012 m. kovo 9 d. nuo 14.00 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre (Taikos g. 4, Neringa).
Apie antrąjį Komisijos posėdį, kuriame bus atplėšiamos pakuotės su devizų šifrais, informuosime atskirai.
Konkurso vertinimo komisija:
1. Antanas Vinkus, Neringos miesto savivaldybės meras, komisijos pirmininkas;
2. Narūnas Lendraitis, Neringos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėjas;
3. Ramūnas Bartkus, Neringos miesto savivaldybės architektūros skyriaus vedėjas, architektas;
4. Nijolė Piekienė, KNNPD kraštotvarkos skyriaus vedėja;
5. Marius Valančius, Nidos kultūros ir informacijos centro „Agila“ specialistas;
6. Tadas Balčiūnas, architektas;
7. Vigilija Paulionienė, architektė;
8. Margarita Ramanauskienė, architektė;
9. Donaldas Trainauskas, architektas;
2012 m. kovo 9d. uždarame posėdyje Vertinimo komisija NUTARĖ:
1. Vadovaujantis konkurso sąlygų 5.3., 5.19 ir 17.1.2. punktais vertinimo komisija nusprendžia atmesti projektų pasiūlymus pateiktus pažeidžiant anonimiškumą:
- 000321 – Linas Tuleikis; Balsuota: už – 8, prieš- 0, susilaikė – 1;
- 137955- RJazukevičiūtė; Balsuota: už – 9, prieš- 0, susilaikė – 0;
- 424242- Eimantas Miltenis; Balsuota: už – 9, prieš- 0, susilaikė – 0;
- 713359 – Ilginytė; Balsuota: už – 6 ,prieš- 1, susilaikė – 2.
2012m. kovo 21 d. 10:00 Val. Neringos miesto savivaldybės posėdžių salėje, Taikos g. 2, Neringa (I aukštas) vyks Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos atviro supaprastinto projekto konkurso Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiamos pakuotės su devizų šifrais bei tiekėjų projektų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos reikalavimų atitikimo projekto konkurso sąlygoms patikrinimas.
SVARSTYTA: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos atviro supaprastinto projekto konkursui pateiktų pasiūlymų įvertinimas, projektų eilės sudarymas.
Protokolo Nr.2 išrašas
VERTINIMO KOMISIJOS POSĖDIS 2012-03-21
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos atviro supaprastinto projekto konkursui pateiktų pasiūlymų pakuočių su devizų šifrais atplėšimas ir projektų eilės su devizų šifrais paskelbimas.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos atviro supaprastinto projekto konkurso dalyvių kvalifikacijos patikrinimas.
Protokolo Nr. 4 išrašas
- Galutinė projektų eilės bus sudaryta 2012 m. kovo 30 d. 11 val. Komisijos posėdyje įvertinus dalyvių pateiktus papildomus arba patikslintus kvalifikacijos duomenis.