Teritorijų planavimo komiteto nariai, susipažinę su rengiamomis dar trijų Klaipėdos miesto gyvenamųjų kvartalų detaliųjų planų koncepcijomis, ketina inicijuoti platesnę specialistų diskusiją dėl uostamiesčio gyvenamųjų mikrorajonų perspektyvų.
Politikai ir valdininkai kol kas neranda racionalaus sprendimo, kaip teisingai, nepažeidžiant bendruomenės interesų ir neįžiebiant konfliktų dėl sklypų daugiabučiams priskyrimo, užbaigti miesto kvartalų planavimo procedūrą.
Prognozėse – tvoros ir karai
Teritorijų planavimo komiteto posėdyje vakar pristatyti teritorijų tarp Šilutės pl., Smiltelės g. Taikos ir Statybininkų pr. (120 ha), Kretingos g., Panevėžio g., Liepojos g. ir Šiaurės pr. (16 ha) detaliųjų planų koncepcijų projektai. Šių ir 38 ha ploto teritorijos, esančios tarp Taikos ir Statybininkų pr., Smiltelės g. ir komercinės paskirties žemės sklypų ties Minijos g. riba, detaliuosius planus rengiantis architektas A. Sviderskas neslėpė susidūręs su sudėtingu rebusu. Daugiabučių gyventojai ar jiems atstovaujančios bendrijos neprieštarauja, kad jų namams būtų priskirti, įteisinti žemės sklypai bei prievolė juos prižiūrėti, tačiau tuo pat metu projektuotojų neretai klausiama, ar šiuose sklypuose jie galės visavertiškai šeimininkauti, pavyzdžiui, atsitverti namui priskirtas automobilių stovėjimo aikšteles, kiemus. Kvartalas, žinomas Alksnynės pavadinimu, kažkada planuotas ir statytas taip, jog vienas įvažiavimas tarnauja keliems namams, o prie daugiabučių įrengtos bendros vaikų žaidimų aikštelės, skalbinių džiovyklės, tad, anot architekto, akivaizdu, kad tvoros neįmanomos, o tokioms atsiradus kiltų kiemų gyventojų konfliktai.
Kitas galimas kvartalo planavimo variantas – apibrėžti tik sklypus apie namus, o bendrus įvažiavimus, kiemus bei žaliuosius plotus įteisinti kaip bendrojo naudojimo erdves, formuojant valstybinės žemės plotus, kurių priežiūra ir toliau turėtų rūpintis Savivaldybė. Toks sprendimas kategoriškai netenkina miesto tvarkytojų. Už šią sritį atsakingi Savivaldybės administracijos valdininkai spaudžia projektuotojus mažinti „valdiškus“ plotus, o jų tvarkymą ir priežiūrą priskirti gyventojams ar bendrijoms. Esą taip būtų taupomos biudžeto lėšos, o kvartaluose būtų daugiau tvarkos.
Probleminę situaciją politikams pristatęs miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika teigė, jog reikia politinio apsisprendimo, kaip planuoti šį ir kitus kvartalus. Jo nuomone, akivaizdu, jog vienu brėžiniu visų problemų neišspręsi – reikia ieškot kitų teisinių būdų interesams suderinti.
Išeitis – vienytis, bet…
Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės R. Staševičiūtės nuomone, geriausia išeitis būtų, jeigu daugiabučių grupės vienytųsi į didesnes bendrijas ir apsiimtų administruoti bei tvarkyti didesnius sklypus, nes kvartalai sovietmečiu buvę projektuoti ne kaip atskiri vienetai, o gyvenamosios erdvės visuma. Tačiau politikė ir pati pripažino, jog toks scenarijus kol kas menkai tikėtinas, nes dažnai ir vieno daugiabučio gyventojai nesugeba susitarti dėl bendros ateities.
Nesutalpina automobilių
Koncepcijų autorius A. Sviderskas pažymėjo, jog pagrindine problema planuojant gyvenamuosius kvartalus lieka vietų automobiliams statyti stoka. Tam stengiamasi išnaudoti kiekvieną įmanomą plotelį, tačiau net ir numačius naujas vietas asmeniniam transportui vadinamajame Alksnynės ir Pietinės gatvių mikrorajone būtų patenkinti tik du trečdaliai šios vietos gyventojų poreikių (skaičiuojant pagal normatyvą: butui – 1-as automobilis). Beje, architektas neatmetė galimybės, jog vietų automobiliams gali būti įrengta ir mažiau, jeigu planuojamoms naujoms aikštelėms pasipriešins patys namų gyventojai. Politikai siūlė šiame kvartale planuojamame laisvos žemės sklype numatyti daugiaaukštės automobilių saugyklos galimybę. Esą ką gali žinoti, gal ateityje atsiras iniciatyvų ir finansinių išteklių nuo automobilių pertekliaus dūstančiuose kvartaluose pastatyti daugiaaukščius mašinoms.
Neringiškiai nori Klaipėdos vandenų
Teritorijų planavimo komiteto nariai neprieštaravo, jog būtų keičiamos Klaipėdos administracinės ribos ir miesto teritorija sumažėtų keliomis dešimtimis hektarų. Tokį sprendimą inicijavusi kaimyninė Neringos savivaldybė siekia savo teritoriją išplėsti į Kuršių marių vandenis.
Paradoksas, tačiau iš dviejų pusių vandenų skalaujama Neringa iki šiol Kuršių mariose neturi valstybinių vandenų (Savivaldybės teritorija yra tik sausumoje), o gyvenvietėse esantys uostelių ar prieplaukų statiniai yra kitų savivaldybių – Šilutės ir Klaipėdos rajonų ar Klaipėdos miesto – teritorijose. Neringiškiams dėl to kyla nemažai keblumų. Vyriausybės nutarimą dėl administracinių ribų keitimo inicijavę kaimynai jau gavo rajonų savivaldybių pritarimą, o šiandien šį klausimą svarstys ir uostamiesčio politikai.
Neringos savivaldybės administracinę ribą Kuršių mariose siūloma brėžti 30 m nuo kranto ir sutapdinti ją su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto riba.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valdininkai tikino, jog dėl tokio ribų „pastumdymo“ uostamiestis žalos nepatirs, tačiau net dviejuose Tarybos komitetuose tokiam sprendimo projektui nepritarta.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Uostamiesčio policininkai artėjantį pavasarį pasitinka džiugiai – jau išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimas naujojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybai (Kauno g. 6).
Darbai Kauno gatvėje turėtų prasidėti antrąjį 2012 metų ketvirtį. Į naująjį pastatą įsikels visi įvairiose Klaipėdos vietose „išsibarstę” policijos padaliniai, išskyrus teritorinius Klaipėdos miesto policijos komisariatus.
Statyba preliminariai kainuos apie 96 milijonus litų. Planuojama, kad ji, pradėjus darbus, užtruks 24 mėnesius. Tikimasi, kad 2014 metais Klaipėdos apskrities policija jau švęs įkurtuves naujosiose patalpose.
Apie pastatą
Projekto užsakovas: VĮ Turto bankas
Naudotojas: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Projektuotojas: UAB COWI Lietuva
Projekto vadovė: Birutė Gasiūnienė
Architektų grupė: Saulius Juškys , Vilius Kličius, Lina Shapar
Vyriausiojo policijos komisariato pastatų kompleksą sudaro trys pastatai: 5 aukštų, 525 darbo vietų vyriausiojo policijos komisariato administracinis pastatas, trijų aukštų, 100 vietų areštinės pastatas ir 4 aukštų, 172 vietų atviro tipo antžeminė automobilių saugykla. Visų trijų pastatų tūrių, proporcijų ir fasadų struktūros bei apdailos sprendiniai sudaro vientisos architektūrinės stilistikos kompleksą. Pastatų konfigūraciją ir planinį-tūrinį sprendimą sąlygojo sklypo konfigūracija, aplinkinis užstatymas, Klaipėdos miesto bendrojo plano ir šios teritorijos detaliojo plano sprendiniai.
Vyriausiojo policijos komisariato administracinis pastatas yra stambiausias komplekso tūris, kurio fasadai, atsižvelgiant į pastato planinę struktūrą skaidomi į mažesnes fasado plokštumas, panaudojant dviejų spalvų keramines apdailos plytas. Laiptinių sienose, lankytojų aptarnavimo zonos išorinėse sienose bei fasadų, statmenų pagrindiniam pastato tūriui, plokštumose numatomos vertikalios stiklinės plokštumos. Administracinio pastato išskirtinis bruožas, suteikiantis šiam statiniui reikiamą griežtumą – vienodų, optiškai paaukštintų langų ritmika.
Areštinės pastato patalpos išdėstomos pastato perimetru, suformuojant uždarą saugomą kiemą. Fasadų apdailai kaip ir Vyriausiojo policijos komisariato pastatui numatytos dviejų spalvų keramines apdailos plytos. Kamerų langai suprojektuoti į vidinio pastato kiemo erdvę.
Antžeminė automobilių saugykla suprojektuota atviro tipo, ažūrines lauko sienas įrengiant iš specialaus anoduoto aliuminio profilių.
Pagrindinis įėjimas ir įvažiavimas į Vyriausiojo policijos komisariato pastatą bei į areštinės pastatą numatomas iš Kauno gatvės. Suprojektuoti dviračių takai ir nauja pėsčiųjų perėja per Kauno gatvę.
Bendras pastatų plotas – 21 422 m2, bendras pastatų tūris -102 728 m3, žemės sklypo plotas 14 050 m2.
www.ve.lt
Šaltinis: www.ve.lt
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus ir Neringos savivaldybės administracijos paskelbtame konkurse Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ architektūrinės koncepcijos projektui išrinkti varžysis 28 darbai.
Konkursas vieno iš reprezentacinių Nidos pastatų rekonstrukcijos projektui paskelbtas praėjusių metų gruodį. Jį inicijavusi Neringos savivaldybės administracija siekia 1969-aisiais statytą kino teatrą “Agila” pritaikyti šiandienos poreikiams – įrengti 500 vietų universalią salę, skirtą koncertams, konferencijoms, teatro spektakliams bei kino seansams, su jai aptarnauti reikalingomis patalpomis. Pastate taip pat turėtų būti numatytos erdvės Turizmo informacijos centrui, jaunimo bendruomenės veiklai, parodų salė, kavinė-skaitykla, administracinės patalpos.
Konkurso dalyviams suformuluotas uždavinys pateikti architektūrinę koncepciją, kurioje derėtų modernios ir šiuolaikiškos architektūros tūrinis-erdvinis, planinis sprendimai, esama urbanistinė aplinka bei gamtinių elementų visuma. Konkursą laimėjusios koncepcijos pagrindu bus rengiamas žemės sklypo Taikos g. 4, Neringoje detalusis planas ir Nidos kultūros ir informacijos centro rekonstravimo techninis projektas.
Visi konkursui pateikti darbai nuo pirmadienio, vasario 27-osios, bus eksponuojami Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre (Taikos g. 4, Neringa). Ekspozicija veiks darbo dienomis nuo 8 iki 18 val., šeštadieniais – 10-13 val. Viešas darbų aptarimas vyks kovo 9-ąją 14.00 val., po jo rengiamas pirmasis uždaras Vertinimo komisijos posėdis, kuriame pagal gautus vertinimus bus sudaryta bendra projektų eilė. Kadangi Konkursas organizuojamas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jo nugalėtojai ir informacija apie autorius bus paskelbta pasibaigus įstatymo nustatytoms procedūroms, tikėtina, antrojoje kovo pusėje.
Vertinimo komisijai pirmininkaus Neringos miesto meras Antanas Vinkus, jos nariai – architektai, Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ atstovai.
Daugiau informacijos apie konkursą – tinklapyje www.architektams.lt
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
NUTARTA: Žemės sklypo Vilniaus pl. 5, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos projekto rengėjams ir užsakovams pateikti šias LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos pastabas-rekomendacijas:
- Įvertinus planuojamos teritorijos svarbą formuojant pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą vaizdą, tikslinti užstatymo liniją palei Vilniaus pl., numatant galimybę ją žymėti maksimalaus aukščio aukštybiniais pastatais, nustatant reikalavimus jų architektūrai;
- Nustatant pastatų aukštingumą sklypuose vadovautis galiojančia Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų schema. Numatyti maksimalų specialiuoju planu leidžiamą aukštingumą;
- Tikslinant transporto organizavimo schemą įvertinti galiojančių gretimų teritorijų detaliųjų planų bei Bendrojo plano sprendinius: rekomenduoti koncepcijos rengėjams atsisakyti laikinojo įvažiavimo į teritoriją iš Sudmantų gatvės galimybės, detalizuojant planuojamai teritorijai aktualios magistralinės gatvės bei viaduko po/per Vilniaus pl. sprendinius;
- Koncepcijos projektą papildyti pažymint infrastruktūros objektus, žaliuosius plotus, krovininio ir lengvojo transporto srautų judėjimą planuojamos teritorijos viduje bei parodyti šių sprendinių ryšį su gretimų sklypų planavimo dokumentų sprendiniais (šiuos sprendinius pavaizduojant brėžinyje).
Architektų klubo 3-iojo gimtadienio tortas suskanautas vasario 3-iąją. Šventinį desertą „pagardino” diskusija apie besibaigiančio „Leonardo Da Vinčio” tarptautinio profesinių mainų projekto rezultatus ir pasakojimas apie unikalų Azijos budizmo architektūros paminklą – Borobodurą.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apkrities organizacija, po beveik dvejus metus trukusio tarptautinio profesinių mainų projekto, sumuoja jo rezultatus ir įgytas patirtis: kuo architektų bendruomenei buvo naudinga galimybė pasižvalgyti po kitų šalių kolegų darbo virtuvę?
Kryptys – Italija, Danija, Norvegija
Į baigiamąją projekto diskusiją Architektų klube susirinko dalis iš 16-os tarptautinio “Leonardo Da Vinčio” mokymosi visą gyvenimą programos dalyvių. Įspūdžiai ir pamokos, parsivežtos iš Lietuvos atstovus priėmusių šalių – Italijos, Norvegijos bei Danijos – skirtingos, tačiau bendra nuomonė – galimybė dirbti kitų šalių architektų biuruose buvo vertinga patirtis, net jeigu ir būta nusivylimų priėmusiomis įstaigomis, ar nepasitvirtino išankstiniai lūkesčiai apie projektus, prie kurių jiems teko prisidėti. Bet kokiu atveju asmeninė ar kolektyvinė patirtis kitapus Lietuvos valstybinių sienų padeda objektyviau įvertinti savos šalies architektūros rinkoje vykstančius procesus. Didelis projekto pranašumas – jo dalyvių neslėgė finansiniai rūpesčiai: kelionės, pragyvenimo bei stažuotojų darbo apmokėjimo išlaidos darbdaviams buvo kompensuotos.
Vienas iš šio projekto iniciatorių, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius, pats 3 mėnesius stažavęsis Venecijos (Italija) „Sergio Pascolo Architects” biure, sako, jog pirmasis įgyvendintas tarptautinis projektas, pirmiausia, buvo gera patirtis organizacijai. Surengti stažuotes Danijoje, Norvegijoje ir Italijoje net 16-ai žmonių, surasti juos priimsiančias architektų bendroves buvo sudėtingas uždavinys, tačiau ne mažesnė problema buvo Lietuvoje surinkti tokį skaičių architektų-profesionalų, gebančių bendrauti užsienio kalba, galinčių ir norinčių atidėti savo darbus čia bei išvykti svetur. Atranka stažuotėms vyko net dviem etapais.
Stažuočių trukmė skirtinga – nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Jau sugrįžę dalyviai beveik vienbalsiai sutiko, jog 2-3 savaitės – per trumpas laikas įsigilinti į priimančių šalių architektūros įmonių veiklos sąlygas, projektavimo specifiką, juolab visavertiškai įsilieti į kūrybinį procesą. Ilgesniam stažuočių laikui išvykę architektai turėjo daugiau galimybių produktyviai dirbti, o laisvu laiku – pakeliauti, pamatyti ir taip pažinti esamą architektūrinę aplinką, pavyzdžiui, nuodugniai ištyrinėti garsiosios Venecijos architektūros bienalės ekspoziciją.
Itališkos patirtys
LAS Klaipėdos apskrities organizacijai pavyko surengti tik vieną stažuotę Danijoje, 6 programos dalyviai vyko į Norvegiją, 9 – į Italiją. Darbas pastarojoje šalyje, nors ir laikomoje architektūros citadele, ne visiems paliko pačius geriausius įspūdžius. Apibendrindamas savo stažuotės viename iš Romos biurų įspūdžius architektas Linas Pasiaura juokavo ten pamatęs, kokia neturėtų būti jo darbo vieta… Vilnietį, švelniai tariant, nustebino chaotiškai knygomis ir brėžiniais užverstas interjeras, vangi tuomet užsakymų stokojusios įmonės veikla. Tačiau būta ir kitokių itališkos praktikos pavyzdžių. Klaipėdietė architektė Jūratė Usanova pasakojo, jog ją priėmusioje Šiaurės Italijos miesto Brešijos architektų studijoje darbo pradžios ir pabaigos laiko buvo paisoma pavyzdingai, o ji su kolegomis intensyviai rengė vienos bažnyčios turimo sklypo ir pastatų pritaikymo visuomenės reikmėms projektą. Biuro aplinka puikiai pritaikyta darbui, jame dirbantys architektai naudojosi naujausiomis kompiuterinėmis programomis. Atliekant pavestas užduotis glaudžiai bendradarbiauta su kolektyvu ir studijos vadovais.
Darnios plėtros architektūros praktikos paieškos
Visiems stažuočių dalyviams kelti 3 tikslai – perimti kolegų patirtis architektūroje taikant darnios plėtros principus bei rengiant projektus teritorijoms ar statiniams prie vandens, kurti įgyvendinant inovatyvias idėjas.
Tvarios arba darnios plėtros architektūros principai šiuo metu itin akcentuojami Lietuvoje. Vienas iš stažuočių dalyvių pajuokavo, jog ši sąvoka egzistavo jį priėmusios bendrovės projektų aiškinamuosiuose raštuose… O praktika parodė, jog tai, koks bus projektuojamo objekto ar teritorijos santykis su aplinka, priklauso ne tik nuo architekto požiūrio, bet ir užsakovo intereso. Norvegijos Svolvaer savivaldybėje per stažuotę dirbęs ir šio miesto pramoninio kvartalo plėtros projektą rengęs architektas Rolandas Rakevičius parsivežė įspūdį, jog norvegus, pirmiausia, domino žmogaus poreikių užtikrinimas, o ne aplinkosauginiai dalykai. Tuo pat metu kitoje Norvegijos vietovėje – Vega saloje, globojamoje UNESCO, Pasaulio paveldo centro projektą rengusios architektės Kristina Milvidaitė-Striškienė ir Ineta Kojelienė pasakojo turėjusios ieškoti itin subtilių sprendinių, darniai įsiliejančių į unikalų ir kruopščiai saugomą salos kraštovaizdį. Lietuvaičių pasiūlyta centro pastatų prie vandens ir ant vandens idėja buvo gerai įvertinta, tačiau ar bus įgyvendinta, nežinia. Tai priklausys nuo finansinių išteklių.
Vaidotas Dapkevičius, dirbęs architektūros profesoriaus, dėstančio tvarios plėtros architektūros kursą, biure, taip pat sakė, jog šios sąvokos nebuvo kasdienės kalbos dalis, tačiau tuo metu kolektyvo rengta Abu Dabio (Jungtiniai Arabų Emyratai) plėtros vizija rėmėsi Europoje priimtais darnios plėtros principais. Lietuvį stebino, kad dabartinis Abu Dabio miesto plėtros modelis labiau primena plačiai išsidriekusius JAV miestus. Todėl ieškota būdų, kaip dykumų kraštovaizdyje sparčiai augantį miestą suplanuoti kuo racionaliau, neišplečiant jo ribų, maksimaliai išnaudojant visas esamas galimybes sukurti kompaktišką, verslui ir gyvenimui patogią aplinką.
Idėjų frontas – jaunimui
Inovacijoms Vakarų ir Šiaurės šalių šalys – atviros. Anot stažuočių dalyvių, kūrybiškos ir naujos idėjos sveikinamos ir skatinamos. Kompanijos aktyviai dalyvauja pačiuose įvairiausiuose architektūriniuose konkursuose. Tam ne kliūtis valstybių sienos ar kultūriniai skirtumai.
Romos universiteto „La Sapienza” profesorės Guendalinos Salimei architektūros ir planavimo imonėje “T-studio” turėjusi galimybę padirbėti klaipėdietė Inga Daukšienė pasakojo, jog viena šios įmonės darbuotoja buvo atsakinga už informacijos apie skirtingose šalyse vykstančius architektūros konkursus paiešką. Stažuotoja praktikos metu netgi buvo gavusi užduotį išversti informaciją apie kaimyninėje Latvijoje paskelbto konkurso sąlygas. Jeigu jos sudomina, kolektyvas koncentruoja pajėgas konkurso pasiūlymui.
Architektas Vitalijus Jankūnas sako, jog tarptautinius konkursus galima vadinti atskiru verslu. Jų skelbiama daug, o norintieji dalyvauti turi sumokėti maždaug 100 eurų dalyvio mokestį. Žinoma, varžomasi dėl piniginio prizo. Kadangi dalyvių netrūksta, o prizinis fondas – simbolinis, konkursai naudingi jas skelbiančioms organizacijoms. Juolab kad per juos surenkama daug ir skirtingų idėjų, kurios nebūtinai įgyvendinamos. Per stažuotę Italijoje Vitalijus Jankūnas su kolege Rūta Kijauskaite rengė pasiūlymą konkursui statyti bohemiškus jaunimo nakvynės namus Barselonoje. Lietuviai kartu su kolegomis pasiūlė modernaus, naujausių ekotechnologijų pastatų komplekso idėją. Jų žiniomis, konkurse buvo apie 500 dalyvių, o laimėjo kompanija iš Rusijos, tačiau užsakovai projekto-laimėtojo neketina realizuoti. Konkursas tiesiog buvęs geras būdas patyrinėti planuojamos vietos perspektyvą bei uždirbti…
Prie projektų teikiamų įvairiems tarptautiniams konkursams teko prisidėti ne vienam „Leonardo Da Vinčio“ programos dalyviui. Pasirodo, dauguma Italijos architektų biurų konkursuose išbando jaunimo potencialą – tai studentų ar ką tik studijas baigusių architektų galimybė pasireikšti. Jaunimui leidžiama fantazuoti, teikti kūrybiškas ir drąsias idėjas, o patyrę ir „vardą jau turintys“ kolegos į procesą įsijungia jau vėliau, kai reikia konkrečių techninių sprendinių. Beje, stažuočių Italijoje dalyviai pastebėjo, jog šioje šalyje architektūros naujokams išties sunku įsitvirtinti, juolab užsitikrinti normalias pajamas. Tai – menkai apmokama, lengvai į darbą priimama, bet taip pat lengvai ir atleidžiama darbo jėga.
Norvegiškas fenomenas – praktika savivaldybėse
Norvegišku fenomenu projekto iniciatoriai pavadino netikėtai „atrastą“ šios šalies architektūrinę praktiką. Tikėjęsi, jog visi stažuotojai bus įdarbinti privačiose bendrovėse, organizatoriai buvo nustebinti sužinoję, jog lietuviai dirbs šios šalies savivaldybėse, jų architektūros ir planavimo departamentuose. Pasirodo, jog dauguma norvegų architektūros kompanijų koncentruojasi sostinėje Osle, o regionuose – tik padaliniai. Šią funkciją užtikrina vietos savivaldos institucijos, rengiančios teritorijų planavimo dokumentus, viešųjų paslaugų objektų projektus. Anot architekto Rolando Rakevičiaus, natūralu, kad kiekvienas šios srities specialistas yra svetingai sutinkamas, nes jis prisidės prie savivaldybės specialistų darbų. Lietuviai džiaugėsi, jog Norvegijoje neturėjo jokių bendravimo nepatogumų – visi sutikti kolegos gerai kalbėjo angliškai, šia kalba jiems buvo pateikiama darbui reikalinga informacija. Tuo pat metu Italijoje dirbę kolegos ne visuose architektų biuruose galėjo susikalbėti su darbuotojais ar darbdaviais, sudėtingiau buvo gauti informacijos anglų kalba. Diskusijos dalyviai tik spėliojo, kaip tokio projekto stažuotojai iš kitų valstybių jaustųsi Lietuvos savivaldybėse, ar čia pavyktų juos integruoti į veiklą…
Pamoka – nebijoti kurti
Profesinės kvalifikacijos skirtumų tarp Lietuvos ir kitų šalių architektų dauguma stažuočių dalyvių neįžvelgė. Projekto dalyviams nekilo didesnių problemų įsiliejant į priimančius kolektyvus, tiesiog reikėjo laiko priprasti prie naujos darbo tvarkos ar naudojamų technologijų.
Pagrindinė pamoka, kurią akcentavo diskusijos dalyviai – neužmiršti kūrybiškumo. „Išvažiavę vėl turėjome galimybę pabūti tikrais, kuriančiais, architektais, turėjome galimybę kūrybiškai dirbti, mūsų nevaržė įstatymų pinklės – įvairūs reikalavimai, reglamentai, normos. Pavyzdžiui, tuo metu, kai su italais diskutavome apie arabiško miesto speficiką, internetu bendravau su kolegomis Lietuvoje. Jie čia rengė peticiją Respublikos valdžiai dėl naujojo Statybos įstatymo… Jaučiausi keistokai“,- pasakojo V. Dapkevičius. Jo nuomone, būtent kūryba architektams turi tapti instrumentu, išlaisvinančiu iš netenkinančios lietuviškos realybės. „Nebūtina kurti vien Lietuvoje. Rinka jau išsiplėtusi, kolegos sėkmingai kuria projektus užsienyje. Mūsų amatas suteikia tokias galimybes“,- teigė vienas iš tarptautinio profesinių mainų projekto iniciatorių.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas neprieštarauja, jog AB “Klaipėdos laivų remontas” būtų išnuomotas 3,9 ha ploto sklypas Pilies g. 4, vadinamojoje piliavietės teritorijoje.
Nuomos sutartį, kuri bus teikiama tvirtinti Tarybai, ketinama sudaryti vienerių metų laikotarpiui arba iki tol, kol bus patvirtintas šios teritorijos detalusis planas bei pradėti įgyvendinti jo sprendiniai, galintys iš esmės koreguoti tiek šios vietos, tiek joje dirbančių gamybininkų planus. Teritoriją prie esamų ir įmonės reikmėms naudojamų gamybinių pastatų ir iki šiol nuomojo AB “Klaipėdos laivų remontas”. Sutartis baigėsi š.m. sausio 1-ąją.
Projektą politikams pristačiusi Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Gružienė informavo, jog praėjusiais metais pakeitus valstybinės žemės nuomos tarifus, nuomotojai už gamybinės paskirties žemę mokės mažiau – 66 tūkst. Lt, nors iki tol į Savivaldybės biudžetą būdavo gaunamos daug didesnės pajamos. Situaciją tikimasi pakeisti parengus ir patvirtinus naują žemės mokesčio skaičiavimo tvarką teritorijoms, esančioms prie uosto akvatorijos. Numatomas sprendimas žemės nuomą turėtų branginti dviems valstybinės žemės nuomotojams – “Klaipėdos laivų remontui” ir “Memelio miestui”.
Su geležinkelininkais derėsis ir politikai
Teritorijų planavimo komiteto nariai ir toliau ketina siekti, jog Pauosčio kelyną sumanę rekonstruoti “Lietuvos geležinkeliai” prisiimtų įsipareigojimus prisidėti prie miesto aplinkos gerinimo. Politikai nori, kad iki suderinant ir patvirtinant Pauosčio geležinkelio kelyno rekonstrukcijos projekto dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su AB “Lietuvos geležinkeliai” pasirašytų sutartį. Joje turėtų būti numatyta viaduko per geležinkelį statyba (būsimosios gatvės iš Labrenciškių į pajūrį tęsinyje), nustatyti želdinių plotai, kuriuos geležinkelininkai privalės pasodinti kaip kompensaciją už iškertamą mišką, ir įtvirtinti bendrovės įsipareigojimai mažinti centrinėje miesto dalyje esančios Geležinkelio stoties veiklą bei teritoriją. Pastaroji siekiamybė yra fiksuota ir Klaipėdos bendrajame plane, tačiau, kaip teigė geležinkelininkų paruoštą galimybių studiją perskaičiusi Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė, joje apie tokią galimybę net neužsimenama. Ir praėjusią kadenciją miesto Taryboje dirbęs Rimantas Cibauskas tikino, jog apie geležinkelio krovinių iškeldinimą iš miesto centrinės dalies rimtai kalbėta jau prieš keletą metų, bet tuomet tam neprieštaravę geležinkelininkai, regis, diskusijas pamiršo. Politiko nuomone, miestas privalo išnaudoti galimybę ir principingai siekti savo tikslo. Teritorijų planavimo komiteto nariai tokiai pozicijai pritarė ir patys pasisiūlė dalyvauti administracijos pareigūnų derybose su geležinkelininkais.
Pritarta biudžeto projektui ir strateginiams planams
Komiteto posėdyje pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės 2012 m. biudžeto projektui, taip pat parengtam ir jau ne kartą svarstytam Klaipėdos miesto savivaldybės 2012-2014 m. strateginio veiklos plano projektui. Dokumentai bus teikiami tvirtinti Tarybai.
Į Tarybą dar kartą keliaus klausimas dėl žemės sklypo Antrosios Melnragės g. 5 detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo. Patvirtinus šį dokumentą sklypo paveldėtojai turės galimybę oficialiai įsiteisinti didesnį žemės plotą.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
Vasario 15 d. prasideda geriausio 2011 metų interjero rinkimai
Nuo vasario 15 d. iki kovo 5 d. kviečiame išrinkti geriausią 2011 metų „Tautos interjerą“. Jau vasario 15 d. svetainėje www.interjeras.lt rasite kvietimą raginantį išrinkti geriausią metų „Tautos interjerą“. Balsavimas vyks šių metų konkurso partnerio 15min.lt portale, kuriame Jūsų vertinimui organizatoriai pateiks net 140 privačių, visuomeninių ir biurų interjerų. Visus pretendentus gauti geriausio „Tautos interjero“ nominaciją, iki balsavimo pradžios, galite pamatyti didžiausioje Lietuvos interjerų galerijoje, o jau nuo trečiadienio už juos galėsite atiduoti savo balsus. Balsuoti galėsite nors ir už visus patikusius interjerus, tačiau iš vieno IP adreso tam pačiam interjerui galima skirti tik 1 balsą.
Konkurso organizuojanti „Interjeras.lt“ komanda atskleidžia, kad ankstesniais metais pasitaikydavo nesąžiningų balsavimo atvejų, tačiau technologijų pagalba, taip sukaupti taškai būdavo anuliuojami. Anot organizatorių, jei šiais metais bus aptikti tokie balsavimo atvejai, neabejotinai jie bus anuliuoti.
Daugiausiai publikos balsų surinkusio interjero autoriui kovo pabaigoje, konkurso apdovanojimų ceremonijos metu, bus įteikta „Auksinė paletė“ ir vertingas Namų ir inžinerijos centro „NIC“ įsteigtas prizas.
„Metų interjeras‘11“ – jau septintus metus vykstantis profesionalų konkursas, kurio tikslasišrinkti geriausius metų interjero projektus ir skatinti originalių interjero sprendimų sklaidą. Šiais metais architektai, interjero dizaineriai pateikė rekordinį skaičių darbų – net 143 – 2011-ais metais realizuotus interjerus, kuriuos virtualiai vertins užsienio profesionalų komisija. Tarptautinė komisija interjerus vertins skirdama net 9 nominacijas: geriausias privatus, viusomeninis, biuro interjeras, inovatyviausias interjeras, geriausias spalvinis, apšvietimo sprendimas, geriausias vonios kambario, virtuvės, projektas, geriausias fotografo darbas. „Tautos interjeras“ – tai 10-oji, kasmet didžiausias audras sukelianti nominacija, renkama visuomenės.
Kasmetinis ,,Metų interjeras“ konkursas geriausiems interjerų kūrėjams išdalino ,,Auksinės paletes“
Kasmetiniame portalo www.interjeras.lt organizuotame ,,Metų interjeras“ konkurse šiemet sulaukta rekordinio darbų skaičiaus: net 140 2011 metais realizuotų interjerų ir tik 10 iš jų kovo 22 dieną Vilniuje įvykusios apdovanojimų ceremonijos metu buvo pažymėti aukščiausiais įvertinimais – ,,Auksinėmis paletėmis“.
Kiekvienoje nominacijoje šiemet be paauksuotais viršeliais pasipuošusių ALCRO dažų palečių buvo įteiktas diplomas ir vertingas rėmėjo prizas. Trijų pagrindinių nominacijų (visuomeninio, biuro ir privataus) interjerų nugalėtojai taip pat buvo apdovanoti kelionėmis į vieną iš svarbiausių Pasaulio architektūros renginių – Venecijos bienalę.
Konkurso sumanytojas Lietuvos Dizaino forumo direktorius ir žurnalo ,,Centras“ redaktoriaus Vytautas Gurevičius mano, kad toks didelis pateiktų darbų skaičius rodo ne tik pasitikėjimą jau septintus metus vykstančiu konkursu, bet ir interjero dizainerio, kaip profesijos paklausos didėjimą. ,,Pirmaisiais organizavimo metais iš sulauktų darbų matydavosi, kad šiomis paslaugomis daugiausia naudojasi pasiturintys. Dabar sulaukiama pačių įvairiausių, ir beje, labai išradingų, mažose erdvėse realizuotų darbų . Taigi mūsų, kaip konkurso organizatorių, svajonės po truputį pildosi: interjero dizainerių paslaugomis naudojasi vis daugiau žmonių ir tai jau laikoma nebe prabanga ar užgaida. Juk interjero dizaineriui padedant galima išvengti vėliau daug laiko ir finansinių resursų kainuosiančių klaidų.“
Konkursui buvo pateikti Lietuvoje realizuoti ir Lietuvos kūrėjų užsienyje realizuoti interjerai.
Visus nugalėtojus, išskyrus vieną – Tautos interjerą išrinko tarptautinė (septynių pasaulio šalių atstovų) specialistų komisija. Šiai ekspertų komisijai buvo pateikiami darbai, kurie įveikė pirmą kartą rengiamą išankstinę atranką, nes konkurso tikslas – ne darbų kiekybės, o aukšta kokybė. Pagrindiniai vertinimo kriterijai ,,Metų interjeras“ konkurse buvo: originalumas ir kūrybingumas, estetinių ir funkcinių reikalavimų įgyvendinimas, profesionalus interjero išpildymas. Siekiant maksimalaus objektyvumo, kaip ir kasmet, vertinama buvo virtualiai – iš nuotraukų, kurios pateiktos specialiai komisijai sukurtame balsavimo modulyje, kuriame nesimatė autorių pavardžių. Tautos interjeras išrinktas remiantis portalo 15min.lt ir interjeras.lt balsavimo rezultatais, atmetus nesąžiningus balsus. Balsavimai čia vyko beveik mėnesį.
TRIJŲ PAGRINDINIŲ NOMINACIJŲ NUGALĖTOJAI:
Geriausias visuomeninis interjeras.
Geriausio visuomeninio interjero nugalėtojai architektai Darius Česnauskas ir Marius Mateika (Prekybos centro „Minskas“ holo ir 2-ojo aukšto interjeras Vilniuje.)
Nugalėtoją paskelbė UAB „Doremus“ atstovas Mykolas Daugirdas.
Geriausias biuro interjeras
Nugalėtojas: UAB „Inblum“ (Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė ir Monika Zemlickaitė su reklamos agentūrai LOVE sukurtu interjeru).
Nugalėtoją paskelbė ir prizą įteikė baldų salono „Narbutas“ vadovė Neringa Šalnienė.
Geriausias privatus interjeras:
Geriausio privataus interjero nugalėtojai „Studija Lapė“(Tomas Lapė, Živilė Putrimaitė, Dovilė Ažondenytė ir Vytenis Eitminavičius).
Nugalėtoją pristatė ir Quick Step bei „Vilniaus parketo“ įteikė architektas iš Kauno Audrys Karalius.
PAPILDOMŲ NOMINACIJŲ NUGALĖTOJAI:
Už geriausią spalvinį sprendimą.
Nominacijos nugalėtoja architektė Audronė Ambrazienė.
Nugalėtoją paskelbė ir prizą įteikė UAB „Tikkurila“ mokymų centro vadovas Rokas Vičkus.
Už geriausią apšvietimo projektą.
Nominacijos nugalėtojai – architektai Darius Čekanauskas ir Marius Mateika.
Nugalėtoją paskelbė ir prizą įteikė UAB „Šviesos technologijos“ direktorius Gintaras Neviera.
Už inovatyviausią interjerą.
Inovatyviausio interjero nominacijos nugalėtoja architektė Mingailė Marcinė.
Nugalėtoją paskelbė ir prizą įteikė „Õras“ Ltd atstovybės vadovas Mantas Šapalas.
Už geriausią virtuvės projektą.
Geriausio virtuvės projekto nugalėtojai architektai Rytis Kaminskas ir Erika Rodaitė Kaminskienė (RODA architects).
Nugalėtoją paskelbė ir prizą jam įteikė UAB „Egger Baltic“ direktorius Dainius Zgrabskis.
Už geriausią vonios kambario projektą.
Geriausio vonios kambario projekto nominacijos nugalėtojai – architektas Tomas Lapė ir architektūros studija „Lapė“.
Nugalėtoją paskelbė ir prizą įteikė salono „Aquahome“ komercijos direktorius Linas Kairaitis.
Už geriausią fotografo darbą.
Nugalėtojas – fotografas Darius Petrulaitis.
Nugalėtoją paskelbė ir prizą (kelionę kartu su architektais-nugalėtojais į Venecijos bienalę) įteikė žurnalo „Centras“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Gurevičius.
Už Tautos metų interjerą.
TAUTOS interjero nugalėtoja interjero dizainerė Daiva Česnauskaitė.
Nominacijos partneris – www.15min.lt.
Nugalėtoją paskelbė ir prizą įteikė namo inžinerijos ir interjero prekybos centrų tinklo NIC rinkodaros vadovas Nerijus Urbonavičius.
Kontaktiniai asmenys
Vytautas Gurevičius
„Metų interjeras“ konkurso sumanytojas
Tel. 8 699 83 242
El. p. vytautas@interjeras.lt
Apie konkursą ,,Metų interjeras“
Konkursas organizuojamas nuo 2005 metų. Per visą konkurso istoriją jame dalyvavo beveik 400 autorių, kurie pateikė daugiau nei 700 darbų. Konkurso metu jau išdalinta beveik 70 „Auksinių palečių“: http://www.interjeras.lt/interjerai/apdovanojimas/visi. Visi darbai, nugalėtojai yra publikuojami interjerų galerijoje , kuri palaipsniui tampa lietuviško interjero kultūros virtualiąja galerija. Čia šiuo metu publikuojama 810 skirtingų interjerų, iliustruotų daugiau nei 8000 nuotraukomis.. Ši galerija – didžiausia interjerų bazė, kurioje per visą laikotarpį buvo apsilankę 1.178.458 unikalūs lankytojai.
Neseniai trys planuojamos rekonstruoti Baltijos prospekto sankryžos buvo įtrauktos į valstybei svarbių ekonominių objektų sąrašą. Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, tai užtikrina finansavimą, todėl kvestionuoti parengtų sankryžų projektų nebėra kada. Nepaisant to, diskusijų tiek uosto krovos kompanijų, tiek kitų pramonės šakų atstovams bei visuomenei kyla.
Trečiadienį sankryžų projektuotojai UAB „Tiltų ekspertų centras” sankryžų rekonstrukcijų projektus pristatė Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) atstovams.
Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukcijos metu planuojama įvykdyti du etapus. Pirmojo metu ketinama įrengti vieno lygio sankryžą, antrojo – požeminį transporto tunelį. Planuojama, jog pirmasis etapas atsieis 22,2 mln. litų, antrasis – net 124,7 mln. litų.
Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžoje ketinama įrengti keturias papildomas eismo juostas išilgai Šilutės pl. ir įrengti iškasą, kertančią sankryžą. Šios sankryžos rekonstrukcija turėtų atsieiti 103,1 mln. litų.
Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžoje taip pat ketinama įrengti keturias papildomas eismo juostas ir sankryžą kertančią iškasą. Planuojama, jog ši rekonstrukcija atsieis 91,3 mln. litų.
Vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika tikino, kad būtina atsižvelgti į faktą, jog Minijos gatvė, Šilutės plentas, Taikos prospektas ir Baltijos prospektas – nėra tiesiog miesto karkasas, bet dar ir sąryšis su uostu. „Baltijos prospektas yra europinio koridoriaus tęsinys mieste. Mums jis yra labai svarbus. Šiuo metu yra padarytas labai didelis darbas ir negalime sustoti”, – sakė A. Mureika.
Pristatant sankryžų rekonstrukcijų projektus, daugeliui kilo klausimų dėl įvairių pasirinkimų. Daugiausiai diskusijų kilo dėl Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos. Keltas klausimas, kodėl ir taip žemoje vietoje pasirinkta ne estakada, o dar labiau vietą įžeminsianti iškasa. Daugeliui kilo klausimų, ar ne per brangiai atsieis sankryžos eksploatavimas, jei joje reikės įrengti itin galingas siurblines bei pratęsti vandens nuotekų sistemą iki pat Trinyčių tvenkinio.
Pasak projektuotojų, estakados variantas taip pat svarstytas, tačiau esą tokį projektą įgyvendinti techniškai būtų pernelyg sudėtinga dėl prie sankryžos įsikūrusios degalinės, reikalavimų dėl įsukimo į Dubysos gatvę bei kitokių niuansų.
Dar vieną priežastį nurodė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas: „Tai pagrindinis įvažiavimas į miestą ir yra svarbu, koks vaizdas mus pasitiks. Jei būtų pasirinktas estakados variantas, įvažiuojančiuosius pasitiktų monolitinės kolonos ir kitokie dariniai. Dar ir dėl to buvo pasirinktas estetiškesnis iškasos variantas.”
Diskusijas nutraukė miesto meras V. Grubliauskas, priminęs, jog sankryžų projektai jau yra parengti, sankryžos įtrauktos į valstybei svarbių ekonominių objektų sąrašą, finansavimas užtikrintas, todėl kvestionuoti projektų techninės pusės nebegalima, mat drąsus ir ambicingas projektas priešingu atveju atguls į stalčius.
Šiuo metu jau yra parengti Baltijos pr. ir Minijos g. bei Baltijos pr. ir Šilutės pl. techniniai projektai. Baltijos pr. ir Minijos g. rekonstrukcijos pirmajam etapui jau gauti leidimai. Pasak vicemero Artūro Šulco, jei vyriausybė tęsęs pažadus ir įtrauks sankryžas į 2014-2020 metų Europos sąjungos projektų finansavimo programą, tokiu atveju sankryžas tektų rekonstruoti būtent iki 2020-ųjų metų. Tai, anot V. Šulco, nebe utopiniai, o realūs skaičiai. Tiesa, šiuo metu itin svarbu išspręsti ne tik finansavimo, bet ir kofinansavimo klausimą.
EGLĖ RUŠKUTĖ
Šaltinis: "Vakarų ekspresas"