Laikas atskleidžia visa, kas slapta, ir slepia visa, kas aišku. Sofoklis
Gerbiami architektai, kviečiame Jus dalyvauti!
Konkurso tikslas – išrinkti ir apdovanoti sėkmingiausius 2011 m. Lietuvoje įvykdytus projektus, kuriems buvo naudojamos sausosios statybos sistemos.
Konkursui iki 2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienio, 17 val. prašom pateikti:
1. Įvykdytų projektų nuotraukų (formatas: cdr, ai, eps; rezoliucija – 300 dpi).
2. Projekto pavadinimą (nurodykite vietą ir adresą) ir trumpą aprašymą.
3. Autoriaus vardą ir pavardę, kontaktinį telefono numerį.
4. Įvykdymo datą.
CD su informacija apie projektą prašom siųsti adresu UAB KNAUF, Švitrigailos g. 11B, Vilnius, su nuoroda „Parodai-konkursui“. Būtinai nurodykite savo kontaktinį telefono numerį. Arba el. paštu kirsyte.vilda@knauf.lt.
Telefonas pasiteirauti: Vilda +370 655 97 720.
Paroda-konkursas atidaromas 2012 m. kovo 30 d. 19 val. Lietuvos architektų sąjungos salėje, Kalvarijų g. 1, Vilnius.
Konkurso organizatorius UAB „Knauf“
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų klubas penktadienį, vasario 3 d., 17.30 val. kviečia į baigiamąją diskusiją tarptautinio „Leonardo Da Vinčio“ profesinių mainų projektui aptarti.
2012-2012 metais LAS Klaipėdos apskrities organizacijos įgyvendintas tarptautinis projektas suteikė galimybę 16-ai šalies jaunųjų architektų bei dizainerių išvykti į profesines stažuotes Europos architektų biuruose. Lietuvos architektai, dauguma jų – Vakarų Lietuvos atstovai, turėjo galimybę dirbti Italijos, Danijos, Norvegijos architektų įmonėse, prisidėti prie jų kuriamų projektų, susipažinti su šalių-projektų partnerių architektūros veiklos specifika bei galimybėmis.
Visi stažuočių dalyviai, grįžę į Lietuvą, kolegoms vedė seminarus, išsamiai pristatė projektus, prie kurių teko dirbti užsienio šalyse. O jų spektras ir geografija labai plati: nuo dizaino sprendimų paieškos įprastiems buities reikmenims iki informacinių-muziejinių centrų jautriose valstybių saugomose teritorijose, inovatyvių turizmo infrastruktūros objektų projektų ar tokių sparčiai besiplėtojančių miestų, kaip Abu Dabis planavimas.
Vienas iš projekto iniciatorių, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius įsitikinęs, jog visi, dalyvavusieji tarptautinėje profesinių mainų programoje ir nepabijoję galimų sunkumų dėl kalbos ar architektūros praktikos skirtumų barjerų, gavo neįkainojamos patirties. „Projektas parodė, jog žiniomis bei profesiniais įgūdžiais Lietuvos architektai tikrai nenusileidžia kolegoms Europoje. Galbūt tik dauguma mūsų dar stokojame drąsos ir pasitikėjimo siūlyti savo idėjas, ginti jas ar varžytis tarptautiniuose konkursuose. Mūsų kolegos Italijoje, Danijoje ar Norvegijoje šiuo požiūriu tikrai pažengę į priekį – valstybių sienos jiems ne kliūtis realizuoti savo kūrybiškumą“,-sako V. Dapkevičius.
Renginyje-diskusijoje laukiama visų 16-os tarptautinės programos dalyvių ir jų minčių apie architektūros pamokas Europoje bei įgytų patirčių pritaikymą Lietuvoje.
Baigiamasis projekto renginys-diskusija „Europos pamokos architektams.lt“ LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektų klube (Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.) – vasario 3 d., penktadienį, nuo 17.30 val. Kviečiame dalyvauti!
***
„Leonardo da Vinci” programos mobilumo projektas Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372. Projektinė veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Dėl numatytos Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio kelyno modernizacijos planuojama iškirsti nemenką Girulių miško dalį. Tačiau Klaipėdos savivaldybė mainais už pritarimą tokiam žingsniui iš bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ prašo įsipareigojimo mieste įrengti žaliųjų plotų.
Teigiama, jog geležinkelio modernizacija reikalinga dėl dabartiniuose bėgiuose nebetelpančių sunkesnių ir ilgesnių sąstatų ir vis didėjančio uosto poreikio.
Tam, kad Klaipėdos stotyje nebūtų nuolat išformuojami ir atgal į Pauosčio kelyną gainiojami traukiniai, įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina investuoti į šio kelyno rekonstrukciją. Tačiau tam pirmajame etape reikės iškirsti apie 5 ha Girulių miško.
„Džiugu, kad mažės krovinių ir traukinių mieste, tačiau, mūsų manymu, bendrovė turėtų įsipareigoti atkurti miestui būtinus žaliuosius plotus. Juk kalbame apie miesto plaučius“, – sakė miesto tarybos narys Rimantas Cibauskas.
Dėl geležinkelių rekonstrukcijos gali pablogėti melnragiškių gyvenimo sąlygos, todėl Melnragėje numatyta įkurti parką.
„Kadangi, mūsų manymu tokios kompensacijos nepakaks, taip pat siūlome įgyvendinti parengtą 7 sklypų apželdinimo projektą prie taršiausios miesto gatvės – Šilutės plento“, – kalbėjo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
Komiteto nariai kėlė versiją, kad, sumažėjus traukinių srautui geležinkelio stotyje, čia esančios teritorijos taip pat galėtų būti paverstos žaliaisiais plotais.
„Jei geležinkelininkai pamirš pažadus, kviesime partizanus, leisime nuo bėgių sąstatus“, – juokavo Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Pirmajame darbų etape modernizavus bėgius, Girulių gyvenvietėje turėtų atsirasti triukšmą slopinančios sienelės.
Taip pat įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo suprojektuoti bei pastatyti viaduką, kuris turėtų sujungti Labrenciškių gyvenvietę su antrąja Melnrage.
Teritorijų planavimo komitetas pritarė įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ detaliojo plano koncepcijai, tačiau ją turės patvirtinti miesto taryba.
Asta Aleksėjūnaitė
Šaltinis: www.kl.lt
Klaipėdos uoste planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo programos klausimas keliauja po miesto Tarybos komitetus. Kol kas tik vienas politikas atvirai prisipažino esąs prieš tokio terminalo statybą.
Pirmadienį jungtiniame Strateginio planavimo bei Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetų posėdyje iš esmės pritarta AB „Klaipėdos nafta” SGD importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programai atsižvelgiant į savivaldybės administracijos pastabas. Tiesa, prieš tai komiteto nariai kelis kartus pasitikslino, ar tikrai kol kas balsuojama ne už SGD terminalo statybą, o už tai, kad pagal patvirtintą programą būtų atliktas PAV.
Vicemeras Vytautas Čepas prisipažino, kad nežino, kaip balsuos vasario 3 dieną vyksiančiame Tarybos posėdyje, bet iš esmės esąs prieš tokį terminalą. Jam atrodo, kad Lietuvai išleidus milijardus litų SGD terminalui dujos gali kainuoti dar brangiau. Per gausybę terminalo pristatymų savivaldybėje, kurių jau įvyko mažiausiai šeši, jam taip niekas ir neatsakė į klausimą, iš ko bus perkamos dujos. Jis mano, kad SGD terminalas yra politinis, o ne ekonominis klausimas.
Pirmadienį šis klausimas vėl svarstytas ir Teritorijų planavimo komitete. UAB „Sweco Lietuva”, rengusios PAV programą, viceprezidento Aido Vaišnoro paklausta, ar atsižvelgta į komiteto pastabas, pavyzdžiui, neplanuoti Kiaulės Nugaroje estakados, nes ji pakenktų kraštovaizdžiui. Paaiškėjo, jog estakados atsisakyta.
Savivaldybės administracija pageidauja daugiau informacijos apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį demografijai, gyvenimo sąlygoms ir kokybei visose teritorijose, kuriose gali būti paveiktos planuojamos ūkinės veiklos. Taip pat norima, kad būtų išnagrinėti dėl naujos veiklos galimi visuomenės konfliktai, priemonės neigiamam poveikiui socialinei ekonominei aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti; kad poveikio aplinkai vertinimo metu būtų parengti numatomos aplinkos stebėsenos metmenys; kad būtų nagrinėjama planuojamos ūkinės veiklos atitiktis miesto Bendrojo plano sprendiniams.
Kadangi iš esmės PAV jau pradėtas pernai vasarą, t. y. daugelis tyrimų jau atlikta, tad tikimasi jį baigti iki šių metų balandžio ir jau pateikti ataskaitą, kuri taip pat bus viešinama, vėl bus atsižvelgiama į visuomenės ir subjektų pastabas. Su PAV susijusį procesą planuojama baigti šiemet rugpjūtį.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Šaltinis: www.ve.lt
Dalyvavo Valdybos nariai: Vaidotas Dapkevičius, Mantas Daukšys, Raimondas Bakas, Gintaras Čičiurka, Arūnas Kilišauskas, Rolandas Rakevičius, Ramunė Staševičiūtė, Vida Vytienė.
SVARSTYTA:
BALSUOTA: už – 8; prieš – 0; susilaikė – 0.
Nutarimas priimtas vienbalsiai.
2. Dėl visuotinio LASKAO ir LAS Klaipėdos skyriaus ataskaitinio susirinkimo organizavimo 2012 m.
1. Visuotini ataskaitinį susirinkimą šaukti 2012 m. balandžio mėn. pradžioje.
2. Sudaryti darbo grupę naujos redakcijos įstatų projekto rengimui ir LAS narių apklausos anketos parengimui: V.Dapkevičius, A.Kilišauskas, R.Staševičiūtė.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
3. Dėl Agilos konkurso Nidoje recenzentų.
1. Patvirtinti kandidatus į Agilos konkurso Nidoje recenzentus: Lukas Rekevičius, Petras Džervus, Matas Cirtautas, Tomas Grunskis, Mindaugas Zabarauskas.
2. Suderinus su kandidatais, sekančiame valdybos posėdyje patvirtinti galutinį sąrašą.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
4. Dėl Klaipėdos miesto urbanistinės plėtros strategijos 2011-2013 metams.
1. Siūlyti iniciatyvas organizuoti diskusijas dėl miesto plėtros strategijos.
2. Ieškoti galimybių 2012m. liepos 1d. surengti forumą.
Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
6. Dėl bendradarbiavimo sutarties tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir LASKAO.
Pirmininkė – Judita Simonavičiūtė; Nariai: Mantas Daukšys, Birutė Lenkauskaitė, Andrius Kačalinas, Almantas Mureika, Kastytis Macijauskas, Edita Petrauskienė, Vaidotas Dapkevičius.
Taip pat darbo grupės darbe kviečiami dalyvauti Ramunė Staševičiūtė ir Simonas Gentvilas.
Architektų klubas, švenčiantis trejų metų gimtadienį, kviečia!
2012 m. vasario 3 d. (penktadienis).
Visus „Leonardo Da Vinci” profesinių mainų programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas, dalyvius ir kitus architektūros entuziastus kviečiame į baigiamąjį projekto Nr. LLP-LdV-PLM-2010-LT-0372 “Kompetencijų vystymas tvarios plėtros architektūroje” renginį. Jame – įspūdžiai, diskusijos apie pažintą šiuolaikinę Europos architektūros praktiką.
O desertui truputis Azijos istorinės architektūros: didžiausias pietryčių Azijos budizmo architektūros paminklas – Boroboduras iš arčiau!
Renginys vyks LAS Klaipėdos apskrities organizacijos salėje (Bažnyčių g. 4, Klaipėda, III a.)
Pradžia – 17.30 val.
Kviečiame gausiai rinktis!
” Vakarų ekspresas” tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien žingsniuosime į Liepų gatvėje bebaigiantį sugriūti dujų fabriko, Klaipėdoje pradėjusio veikti 1861 metais, pastatą. Kokią istoriją saugo apsamanojusios jo plytos?
Iki XVIII amžiaus buvo žinomi tik du šviesos šaltiniai: dienos šviesa ir ugnis. Iki XVII a. pabaigos Europoje jokio gatvių apšvietimo nebuvo. Klaipėda vakarais taip pat skendėdavo tamsoje iki pat XIX a. Miesto vartai būdavo uždaromi, skersai Danę nuleidžiami buomai, uostas ir miestas apmirdavo. Turtingą miestietį arba vėlyvą svečią palydėdavo tarnas su žibintu rankoje.
Tik XIX a. pradžioje, kai laikinai mieste apsigyveno Prūsijos karalius su šeima (1807-1808), tai vienur, tai kitur pasirodė gatvės žibintai, o nuo 1838 m. Klaipėdos gatvės jau buvo apšviečiamos nuolat. Dideli žibintai kartais būdavo ir architektūros puošmenos. XIX a. pabaigoje žavus kandeliabras su penkiais žibintais buvo pastatytas geležinkelio stoties aikštėje – žibintus laikė dekoratyvūs metaliniai ereliai. Puošnesni dujiniai žibintai buvo įrengti prie Biržos tilto. Na, o kitose miesto gatvėse buvo įrengti standartiniai metaliniai šviestuvai.
Kronšteininiai dujų žibintai buvo naudojami ir reklamai, ir siauroms senamiesčio gatvelėms apšviesti. Prie didesnių visuomeninių pastatų žibintai stovėdavo ant mūrinių tvorų stulpų. Dujiniai žibintai prie Luizės gimnazijos įrengti 1891 m. (2011-ųjų pavasarį „Lietuvos dujos” sutvarkė šiuos dujinius žibintus – dabar žibintai vėl šviečia naudodami dujas).
Projektavo Karaliaučiaus fabrikantas
Tik 1860 m. Klaipėdos miesto savivaldybė susigriebė, kad ne tik miestui apšviesti, bet ir pramonei vystyti reikalinga dujų gamykla. Jono Tatorio studijoje apie šį objektą teigiama, jog apsispręsta tokį statyti miesto biudžeto lėšomis. Iš pradžių fabriką ręsti buvo ketinama prie Danės, netoli burlaivių statyklos. Tačiau 1861 m. atlikti grunto tyrimai parodė, kad vieta statybai netinkama. Todėl dujų fabrikas pastatytas prie kelio į Luizės dvarą (vėliau šis kelias virto Liepų gatvės tęsiniu).
Naujoji vieta taip pat nebuvo patogi, nes akmens anglis, iš kurių buvo gaminamos dujos, nuo Danės uosto reikėjo vežioti vežimais. Tik žymiai vėliau, 1921-1923 m., fabrikas bėgiais buvo sujungtas su miesto geležinkeliu.
Dujų fabrikas pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą. Jis ir vadovavo statyboms. Fabrikas davė pradžią miesto pramoninei zonai – vėliau greta iškilo vandentiekio įmonė, skerdykla.
Fabriko kompleksą sudarė keturiolika skirtingo dydžio ir įvairių formų pastatų: čia buvo garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Išvaizdesni namai grupuoti palei gatvę: dujų saugykla, administracinis pastatas su butu direktoriui. Dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose, kurie, paliekant tarpą, buvo paslėpti po mūro kiautu.
Rekonstrukcijos
1892-1894 m. fabrikas gerokai rekonstruotas pagal inžinieriaus Šaro (Schar) projektą: dujų saugykla paaukštinta iki dviejų aukštų, pastatyta salė darbininkams, atlikti kiti pakeitimai. Rekonstrukcijos vyko ir vėliau: 1899-1900, 1916-1917 m.
Dujų fabriko teritorija plėtėsi. 1913 m. sklypo gale iškilo nauja dujų saugykla – metalinis rezervuaras. 1936 m. fabriko kompleksą sudarė jau 28 statiniai, t. y. dvigubai daugiau negu 1861 metais. Viename iš pastatų nuolat veikė dujinių prietaisų paroda.
Iš pradžių dujų fabrikas gamino dujas tik apšvietimui, vėliau – ir viryklėms bei pramonės įmonėms. 1930 m. miesto dujotiekio tinklas sudarė 44 kilometrus. Fabrikas gamino ne tik dujas, bet ir koksą, dervą, o XX a. pradžioje – ir amoniako vandenį, benzolą, selterį. Pradėjus veikti elektrinėms, elektra tapo didele dujų konkurente. Tačiau tarpukario laikotarpiu atokiau nuo miesto centro esančiose gatvėse dar tebešvietė dujiniai žibintai, dujos plačiai buvo naudojamos ir buityje, ir pramonėje.
Ar išgelbėsime unikalius statinius?
Grupelė Klaipėdos paveldui neabejingų žmonių susirūpino 1861 m. statyto dujų fabriko išlikusių ir baigiančių griūti statinių ateitimi. Ją modeliuoti bandyta ir anksčiau: buvo galvojama ir apie alaus barus, ir apie fotostudijas, ir apie įrašų studiją. Dar 1977 m. architektai taip pat buvo daug ką sumąstę.
Bet realybė yra tokia, kad „gazholderiai” neteko net savo stogų. Iš liūdnos patirties žinome, kas atsitinka bestogiams pastatams. Norėdami išsaugoti pastatus, privalome apsispręsti dėl jų paskirties – komercinės, nešančios pelną – tuomet žinosime, į kokius fondus orientuotis jiems gelbėti.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys ne tik patarė, bet ir sutiko suteikti patalpas būsimajam idėjų generavimo susitikimui. Vasario 2 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (Didžioji Vandens g. 2) ketvirtajame aukšte kviečiami susirinkti klaipėdiečiai, turintys idėjų. Jas nuo šiandien galima pateikti el. paštu trukanas@gmail.com
Šaltinis: Vakarų ekspresas 2012-01-30, Gražina JUODYTĖ
Užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ , autorius – UAB „Uostamiesčio projektas“.
NUTARTA: Teritorijos tarp Pilies gatvės, AB,,Baltijos“ laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės detaliajam planui (sprendinių stadija) pritarti su pastabomis:
- Stiprinant teritorijoje jachtų uosto funkciją, buvusios Lindenau gamyklos teritorijoje numatyti mažųjų laivų uosto naudotojams būtinus infrastruktūros objektus – jachtų saugojimo žiemą aikštelę, privažiavimus ir kt.
- Fiksuoti istorinį Tvirtovės gatvės pavadinimą.
- Detaliojo plano dokumentuose įrašyti nuostatą, jog teritorijos užstatymo projektai turi būti renkami viešuose architektūriniuose konkursuose.
- Analizuoti buvusio perkėlos pastato (Žvejų g.) restauravimo ir pritaikymo šiandienos reikmėms galimybes, atsisakant griežtos nuostatos jį nugriauti, o sklypą užstatyti naujais statiniais.
Nutarimo_protokolas: 4fdf_01_Piliavietes DP sprendiniai (PDF)
Klaipėdos miesto savivaldybėje rengiamos Statinių tinkamos priežiūros taisyklės turėtų skatinti namų savininkus ar naudotojus atidžiau prižiūrėti savo nuosavybę, kad ši nekeltų grėsmės aplinkai, negadintų miesto estetinio vaizdo.
Teritorijų planavimo komiteto nariams taisyklių projektą pristatęs Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, jog naujasis dokumentas apima daugelį sričių: nuo namų valdytojų prievolės šalinti nuo stogų ledo varveklius iki neteisėtos reklamos nuo pastatų fasadų ar grafičių pašalinimo. Taisyklėse aptartos ir situacijos, dėl kurių neretai valdininkams skundžiasi daugiabučių gyventojai. Vienas iš punktų nurodo, jog bendro naudojimo patalpos negali būti užverčiamos kurio nors gyventojo daiktais, jose negali būti įrengiamos savavališkos atitvaros.
G. Pociaus teigimu, dauguma taisyklėse numatytų prievolių iki šiol buvo surašytos skirtinguose teisės aktuose, tačiau jas visas sudėjus į vieną dokumentą Savivaldybės pareigūnams būsią lengviau prižiūrėti tvarką miesto gyvenamajame fonde bei spręsti problemines situacijas. Taisykles dar turės patvirtinti miesto Taryba.
Tarybai – pajūrio sklypo rebusas
Tarybos nariai turės narplioti ilgą ir sudėtingą ginčą dėl žemės sklypo Antrosios Melnragės g. 2. Sklypo savininko palikuonys Palšmitai Teisme įrodė, jog faktiškai visąlaik naudojosi didesniu žemės plotu nei jį 2001-aisiais apibrėžė detalusis I ir II Melnragės gyvenviečių detalusis planas. Teisminis ginčas su Savivaldybe baigėsi 2009-aisiais, šiai įsipareigojus su sklypo savininkais sudaryti taikos sutartį dėl žemės grąžinimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Praėjusį pavasarį šią situaciją nagrinėję Teritorijų planavimo komiteto nariai nutarė, kad klausimą turi svarstyti Taryba. Mat ginčytinas sklypas padidėtų net 49-iais arais. Komiteto pirmininkės R. Staševičiūtės įsitikinimu, spręsti, ar vertinga miesto žemė pajūryje gali būti atiduota privatiems asmenims turėtų ne kelių žmonių komitetas, o visa Taryba.
Nesvarstė
Komitetui pateikti žemės sklypo Lelijų g. S-2 detaliojo plano koncepcija ir galimi sprendiniai išsamiau neanalizuoti, nes posėdyje dalyvavęs projekto užsakovas negalėjo pasakyti, kurį iš 2-jų parengtų projektų numatoma realizuoti, kuriam iš jų tikimasi politikų pritarimo.
Dalia Grikšaitė
LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai
