Tradiciškai nuo 2003 metų Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo konkursas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkurso partneriai LASKAO; KNNP; PAROC; ZINERLINE
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2024 m. rugpjūčio mėn. 24 d. 00:00 val. Paraiška: https://forms.gle/mwb2zBJHj41AhkRYA
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų:
Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas];
Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė];
Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda];
Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius];
Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė];
Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė];
Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis];
Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas];
Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė];
Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis];
Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas];
Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė];
VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė];
Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis];
Prieplaukos Nidoje rekonstrukcija [G. Vieversys, A.Šablevičius, E. Buikaitė];
Vainių rūmų konversija Vilniuje [G. T. Gylytė, J. Jauniškytė, D. Skrupskelienė, S. Daugėlienė, A. Baldišiūtė, P. Paskačimas, M. Grabauskaitė, D. Baltrūnas, E. Staškutė, D. Žiugždatė, V. Babij, I. Uogintas, K. Čiplytė];
Multifunkcinė salė Zaraso saloje [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, U. Valatkevičiūtė, V. Obolevičius].
Uostas Svencelėje [DO ARCHITECTS: A. Baldišiūtė, A. Neniškis, S. Grincevičiūtė, I. Uogintas, G. T. Gylytė, K. Žiliukas, M. Grabauskaitė, E. Deksnytė, L. Gaudulytė, M. Steponavičiūtė, E. Martinkevič, G. Mintaučkytė, J. Paičius, E. Skiestenis, G. Aismontas. Karres en Brands: B. Brands, S. Karres, K. Brandt, U. Haerden, U. Krause. Kiti: L. Rekevičius, M. Jusaitė, M. Ramanauskienė. Vizija: D. Šatkus, M. Šatkus].
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys.
Kviečiame prisiminti praeitų metų konkurso nominantus https://issuu.com/laskao/docs/2022_nominantai
Šiemet tradicinių „Zavišinių“ tematika – EKSKURSAS. NERINGA ir kviesime rugsėjo 6 dieną (preliminariai 11:00-16:00) kartu keliauti Smiltynė-Juokrantė-Pervalka-Preila-Nida. Vakare (preliminariai 17:00-20:00) Nidoje Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto Laimono Bogušo pranešimas „Arch-bangos ir urb-vėjai Neringoje“. „Geriausias 2023 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų pristatymas ir laureato apdovanojimas [renginio programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].
Atnaujinta informacija:
https://www.facebook.com/zavisosfondas /www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt
Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo pirmininkas arch. Aurimas Baužys, +370 612 98362
Renginio organizacinės grupės vadovė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857
Šių metų liepos 1, minint Tarptautinę architektų dieną, buvo paskelbta, kad LASKAO – ERGOLAIN stipendijos konkurso nugalėtoja tapo Neda Šiaulianskaitė (Vilnius TECH). Jos magistro darbas „Vanduo ir architektūra: Juodkrantės gintaro muziejus”, kuriam vadovavo Šarūnas Petrauskas, sulaukė aukščiausio komisijos įvertinimo. Konkursui pateiktus darbus vertino LASKAO atstovai architektai Mantas Daukšys, Vladas Balsys, Gediminas Petrauskas; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė architektė Aurelija Jankuvienė ir Ergolain projektai atstovė Kristina Siliūnienė.
Žiuri taip pat sužavėjo Vilniaus dailės akademijos (VDA) magistrantės Jaroslavos Kravets darbas „Potvynių tyrimų ir edukacijos centras” (darbo vadovavas doc. Artūras Burba).
Norime padėkoti visiems darbus pateikusiems autoriams:
Dovilei Kudelytei ir Lyrai Vyšniauskaitei (VDA), kursinis darbas „Pulsas, Žiemos uostas, Klaipėda“ (darbo vadovas: Hum. m. dr. Martynas Mankus ir Prof. dr. Tomas Grunskis)
Kasparui Gečui, Gertrūdai Juciūtei, Eglei Jakštonytei, Viktorijai Narbutaitei (VDA), kursinis darbas „LINK“ (darbo vadovas: hum. m. dr. Martynas Mankus)
Gertrūdai Juciūtei (VDA), Magistro studijų baigiamasis darbas „Architektūrinė jungtis Klaipėdoje LINIJA“ (darbo vadovė: Doc. Aušra Siaurusaitytė – Nekrošienė)
Emilijai Balčiūtei ir Nojui Stepšiui (Vilnius TECH), kursinis darbas „Bioenergetikos sodas“ (vadovas: doc. dr. Arnoldas Gabrėnas)
Karolinai Andrulytei (Vilnius TECH), Magistro studijų baigiamasis darbas „Miestų heterogeniškumas: jūros klasterių kūrimas poindustrinėse teritorijose“ (vadovė: doc. dr. Dalia Dijokienė)
Kviečiame aplankyti šių darbų ekspoziciją, kuri veiks darbo dienomis iki rugpjūčio 2 d. (ekspozicijos laikas galimai bus pratęstas iki rugsėjo mėnesio) LASKAO salėje, III aukštas, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.
Dar kartą dėkojame visiems LASKAO – ERGOLAIN stipendijos konkurso dalyviams ir linkime sėkmės tolimesniuose darbuose!
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) ir ERGOLAIN
Konkurse kviečiami dalyvauti Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto (VDA KF) bei Vilniaus fakulteto (VDA VF), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) ar kitų universitetų architektūros studijų studentai.
Konkursinio darbo temą ir vietą Klaipėdos mieste ar apskrityje studentai pasirenka savo nuožiūra.
Darbai konkursui pateikiami iki 2024 m. birželio 24 d., (pirmadienio), 17 val., el. pašto adresu archsajunga@architektams.lt
Konkurso dalyviai kviečiami iš anksto registruotis, užpildydami konkurso dalyvio anketą, adresu https://forms.gle/7tKscncbTEbhyDhs9
Platesnė informacija konkurso sąlygose 
Konkursas yra 2024 metų Architektūros renginių ciklo dalis. Iniciatyvinė grupė – architektai Mantas Daukšys, Aurimas Baužys ir Jurgita Raišutienė (LASKAO). Renginių ciklo įvykius iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kiti partneriai ir rėmėjai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras; Kultūrpolis; Lietuvos architektų sąjunga; Ergolain projektai; Velux; Rockwool; Wienerberger; Paroc; Stemma Group; Knauf; Klaipėdos LEZ; Doleta; Vakarų siluetas; MB Architektorius; UP Architektai; Lietuvos Prūsų bendruomenė; Asociacija Kūrėjų sąjunga.
Šių metų vasario 26 d. (pirmadienį) 10 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda (III aukštas) vyks Naujo teismų pastato Klaipėdoje architektūrinio konkurso projektų viešas pristatymas
Savo įžvalgas apie kiekvieną iš konkursui pateiktus 11 projektų pristatys konkurso recenzentai architektas Kazimieras Reimeris ir Andrius Ropolas.
Po viešo pristatymo, 13 val. vyks uždaras konkurso projektų Vertinimo komisijos posėdis, kurio metu bus sudaryta preliminari konkurso projektų eilė.
Architektūrinį konkursą naujam teismų pastatui Klaipėdoje organizuoja Vį Turto bankas, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija. Bendras prizinis fondas 33 tūkstančiai eurų.
Naujame pastate Kauno g. 8 Klaipėdoje įsikurs Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai. Vieta naujam teismų pastatui numatyta šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato. Šiuo metu centrinėje miesto dalyje esančių teismų pastatų patalpos nepritaikytos jų veiklai, neatitinka teismams keliamų saugumo reikalavimų, yra ekonomiškai neefektyvios.
Konkurso užsakovas: VĮ Turto bankas, Kęstučio g. 45, 08124 Vilnius, tel.: +370 5 27809 00, el. p.: info@turtas.lt
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda, mob. +370 686 41650, +370 686 23 601, www.architektams.It
Konkurso objektas: naujo Klaipėdos apygardos teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų̨ pastato sklype adresu Kauno g. 8, Klaipėdoje, architektūrinis projektas. Konkurso metu bus išrinktas geriausias architektūrinis sprendimas.
Darbų vertinimo kriterijai: Architektūrinės, urbanistinės idėjos integralumas, kokybė – 35%; Funkcionalumas – 30%; Tvarumas – 20%; Paslaugų kaina – 15%.
Prizai: I vietai – 15 000 Eur., II vietai – 10 000 Eur., III vietai – 8 000 Eur.
Sutartis: Konkurso užsakovas numato sudaryti paslaugų sutartį su konkurso I vietos laimėtoju, kviečiant autorius į neskelbiamas derybas.
Konkurso darbų vertinimo komisijos nariai:
Marijus Mockus, Klaipėdos miesto savivaldybės vyr. architektas
Mantas Daukšys architektas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos primininkas
Sauliu Juškys, architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Milda Rekevičienė, architektė, UAB „Aketuri architektai“
Simonas Kuoras, Klaipėdos apygardos teismo kancleris
Arūnas Stravinskas, VĮ Turto bankas Turto strategijos ir plėtros departamento Statybos inžinierių grupės vadovas
Inga Urbonaitė-Vadoklienė, VĮ Turto bankas Turto strategijos ir plėtros departamento konsultantė
Konkursui pateikti projektai: https://architektams.lt/konkursai/architektu-pasiulymai-naujajam-klaipedos-teismu-pastatui-pristatomi-visuomenei/
Turto banko, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbtame naujojo teismų pastato Klaipėdoje architektūriniame konkurse sulaukta 11 projektų pasiūlymų. Geriausią projektą išrinks komisija, sutartį su laimėtoju ketinama pasirašyti antrąjį metų ketvirtį.
Konkurse pateikiami projektai yra anoniminiai, o geriausią projektą išrinks komisija, kurioje daugumą sudarys architektai. Konkurso darbų viešas pristatymas, bei vertinimo komisijos posėdis įvyks vasario 26 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje.
„Nors pastato paskirtis diktuoja pakankamai griežtą pirminę funkcinę schemą, organizatoriai tikisi kūrybiškų pastato prieigų ir patalpų viešų erdvių sprendimų. Džiugu, kad konkurso vertinimo komisijoje sutiko dalyvauti ir gretimo, Klaipėdos apskrities policijos komisariato pastato projekto autorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Saulius Juškys“, – sako Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovas, konkurso koordinatorius architektas Vaidotas Dapkevičius.
Bendras prizinis architektūrinio konkurso fondas siekia 33 tūkstančiai eurų.
„Sutartį su nugalėtoju planuojame pasirašyti II-ąjį metų ketvirtį. Siekiame, kad tai būtų modernus, visuomenei atviras ir miestą puošiantis pastatas“, – sako laikinai Turto banko direktoriaus pareigas einantis Finansų departamento direktorius Ernestas Česokas.
Naujame pastate Kauno g. 8 Klaipėdoje įsikurs Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai. Vieta naujam teismų pastatui numatyta šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato. Šiuo metu centrinėje miesto dalyje esančių teismų pastatų patalpos nepritaikytos jų veiklai, neatitinka teismams keliamų saugumo reikalavimų, yra neefektyvios.
Parduos senus teismų pastatus
Planuojam kad naujojo teismų pastato statyba turėtų kainuoti apie 10 mln. eurų. Dalį lėšų projektui finansuoti ketinama gauti pardavus dabar teismų naudojamus pastatus uostamiesčio centre – Herkaus Manto g. 26, 26A ir Galinio Pylimo g. 9. Už šiuos energetiškai neefektyvius pastatus, pirminiu vertinimu, tikimasi gauti apie 2 mln. eurų.
Naujasis teismų pastatas bus atviras visuomenei, su klientams patogiomis viešosiomis erdvėmis pastato viduje. Pastatas bus projektuojamas pasitelkiant BIM modeliavimą, kuris leidžia žymiai sumažinti statinio projektavimo laiką ir tiksliau planuoti statybos sąnaudas.
Atrinkus projektuotojus ir parengus projektą bei gavus statybos leidimą, 2025-ųjų viduryje tikimasi skelbti rangos darbų konkursą.
Teismai į pastatą galėtų įsikelti 2026 m. pabaigoje.
Apie Turto banką
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni iš pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra statinių tvarumo didinimas, investicijos į atsinaujinančią energiją, energijos sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimas.
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Aiškinamasis raštas
Turto bankas kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija spalio 6 dieną paskelbė architektūrinį konkursą naujam teismų pastatui Klaipėdoje. Bendras prizinis fondas 33 tūkstančiai eurų. Konkurso darbų laukiama iki 2024 m. sausio 16 d., 10.00 val.
Nauji teismų pastatų projektai Lietuvoje
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nemažai teismo rūmų pastatų buvo rekonstruoti, ar atlikti pastatų remonto darbai. Tačiau pastatytas vienintelis – naujas beveik 1 300 kvadratinių metrų bendro ploto Teismo rūmų pastatas Ukmergėje, kurį projektavo UAB „Projektų rengimo biuras“, statinio projekto autorius architektas Andrius Uogintas, interjero projekto autorė architektė Vaida Klumpelienė. Pastate įrengta 30 darbo vietų, trys posėdžių salės. Pastatas projektuoti pradėtas dar 2013 m. Statybos darbai kiek vėlavo keičiantis statybos rangovui.
2023 m. vasario mėnesį pradėjusio veikti naujojo Vilniaus regiono apylinkės teismo pastato projekto autoriaus architekto Andriaus Uoginto nuomone, ieškant architektūrinių sprendimų naujam šiuolaikiniam teismų ar panašios tipologijos pastatui, savotišku iššūkiu tapo pastato paskirčiai keliamų technologinių reikalavimų įgyvendinimas. Tai – saugumo, privatumo, konvojuojamų teisiamųjų asmenų, teisėjų ir interesantų srautų atskyrimo reikalavimai. Taip pat su institucija siejamos monumentalios, reprezentatyvios architektūros išraiškos ir jaukaus mastelio paieškos. Projektuojant interjerą buvo stengiamasi išvengti teismo, kaip baudžiamosios institucijos įvaizdžio: suprojektuotos jaukios lankytojams skirtos erdvės, posėdžių salėse – dominuojantys šviesūs mediniai paviršiai, darbuotojų patalpose medinių paviršių apdaila. Didelis dėmesys buvo skirtas patalpų akustiniam komfortui. Į klausimą, kurie Ukmergės teismo rūmų projekto sprendimai buvo sėkmingiausi, A.Uogintas atsako: “Mano nuomone sėkmingas pastato mastelio santykis su aplinkiniu užstatymu. Sklypas yra perimetrinio ir sodybinio užstatymų sankirtoje. Pastato išorė aiškiai atspindi vidinę funkcinę struktūrą. Aiškiai atskirtos administracinė ir viešoji pastato dalys.“
Kitas naujas teismų pastatas buvo projektuojamas Šeimyniškių g., Vilniuje (autoriai arch. J. Porvaneckaitė, A.Dagelis, A.Vilčinskas, S.Čalnaras, A.Stonkutė, R.Kapustaitė, A.Miniotaitė – UAB „Cloud architektai“). Čia turėjo įsikurti trys Vilniuje veikiančios teismų sistemos institucijos – Vilniaus regiono apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas ir Nacionalinė teismų administracija. Šiuo metu projekto įgyvendinimas yra sustabdytas, nes šių metų pradžioje LR Vyriausybė nepritarė šio projekto finansavimui. Vilniaus teismų pastatų problemoms spręsti Nacionalinė teismų administracija ir Turto bankas ieško kitų būdų.
Naujas teismų pastatas Klaipėdoje
Trečiasis žingsnis tokios paskirties naujo pastato architektūriniam sprendimui – Klaipėdos apygardos teismų ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų pastato architektūrinis konkursas. Vieta naujam teismų pastatui numatyta šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato – Kauno g. 8, Klaipėdoje. Taip pratęsiant administracinių pastatų Kauno gatvės išklotinę.
Specifiniai poreikiai įvardinti konkurso programoje – užstatymo zonos plotas iki 1 965 kvadratinių metrų, pastatas iki 20 m aukščio, iki 4 000 kvadratinių metrų bendro ploto. Pastate numatoma įrengti 11 teismo posėdžių salių, patogias erdves klientų aptarnavimui, bei šiuolaikiškas darbo ir poilsio erdves teismų darbuotojams. Planuojama 118 nuolatinių darbo vietų (maksimalus darbuotojų skaičius – 15), numatomas lankytojų skaičius – apie 80–90 per parą.
Teismų pastatas, kartu su Policijos pastatu (Kauno g. 6) formuosiantis Kauno g. perimetrą, turėtų integruoti viešos erdvės elementus statinyje ir jo aplinkoje, tuo pačiu formuoti savotišką buferį tarp gyvenamosios ir pramonės teritorijų. Statytojai tikisi, jog išlaikant teismų pastatams keliamus ryšių tarp pastate ir prieigose funkcionalumo reikalavimus, bus pasiūlyti ergonomiški ir kūrybiški viešos erdvės integravimo, estetinio išpildymo sprendimai.
Architektūrinio konkurso metu numatoma išrinkti geriausią konkurso projektą, kurio autoriai, vieninteliai, bus kviečiami į derybas dėl statinio projektavimo sutarties pasirašymo. Todėl siekiant didesnio aiškumo konkurso dalyviams, bei rizikos dėl nesėkmingų derybų sumažinimo, konkurso sąlygų prieduose perkančioji organizacija siekė pateikti kiek įmanoma detalesnius reikalavimus, keliamus teismų pastato planavimui, projektavimo paslaugų apimties aprašymą ir detalų paslaugų sutarties projektą su standartinėmis perkančiosios organizacijos projektavimo sutarčių vykdymo sąlygomis.
Pagal projektavimo sutartį, tiekėjas, rengdamas projektą, turės naudoti pastato skaitmeninio modeliavimo (BIM) metodus, suprojektuoti tvarų statinį, atitinkantį BREEAM tvarumo standarto reikalavimus.
Plačiau apie Klaipėdos apygardos teismų ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų pastato architektūrinį konkursą – www.architektams.lt.
Visa su konkursu susijusi informacija pateikiama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos portale: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/731907/0/0?returnUrl=&b=PPO
Fotografijose – Teismo rūmų pastatas Ukmergėje (UAB „Projektų rengimo biuras“, statinio projekto autorius architektas Andrius Uogintas, interjero projekto autorė architektė Vaida Klumpelienė). Fotografijų autorius A.Uogintas.
Neuroarchitektūra: naminių gyūnų asistuojamos terapijos centras Klaipėdoje
Vilniaus Gedimino technikos universitetasArchitektūros fakultetasMagistro baigiamasis darbasStudentė: Marija Neringa FilipovaitėProjekto vadovas: prof. Gintaras Čaikauskas
PROJEKTUI AKTUALI TEORINĖ MEDŽIAGA
Pasak neuromokslininko Collin’o Ellard’o, žmogus formuoja aplinką, o aplinka – žmogų. Neuroarchitektūros sritis atskleidžia, kaip fizinė aplinka veikia kognityvinę būseną bei pateikia pagrįstai suformuluotus dizaino sprendinius, darančius įtaką individo savijautai.
Neuroarchitektūros koncepcija egzistuoja jau tūkstančius metų (viena panašių teorijų – Fengshui), tačiau tik neseniai įgijo konkrečios psichologinės teorijos terminą, kadangi ilgą laiką buvo pernelyg sudėtinga įrodyti ir apibrėžti neuroarchitektūros principus. Sparčiai tobulėjant technologijoms ir mokslininkams įgyjant daugiau galimybių atlikti tyrimus, tampa įmanoma pagrįsti konkrečias aplinkos ir savijautos sąsajas. Mokslininkai, žinodami, už ką atsakingos tam tikros smegenų sritys, gali realiu laiku stebėti jų aktyvumą įvairių aplinkybių metu, o tai atveria platesnes galimybes neuromokslinių atradimų pritaikymui architektūroje. Technologinis progresas paskatino profesionalus domėtis ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų savijauta, tad baigiamajame darbe aptariamos ir pastarųjų neuroreakcijos.
Turbūt galima numanyti, kaip savijautą veikia apšvietimas, langai, formos ar net lubų aukštis, o vis daugiau aspektų tampa moksliškai pagrįsti. Remiantis 2007 metais Joan’os Meyers-Levis’ės atliktais tyrimais, atstumas tarp individo ir patalpos aukščiausio taško daro įtaką minčių srautui – žemos lubos tokiose vietose kaip operacinės yra apgalvotas dizaino sprendimas, lemiantis didesnį dėmesio sutelkimą bei susikaupimą. Aukštai įrengtas apšvietimas kuria formalią atmosferą, o aukštos lubos skatina abstraktų minčių procesą. Mažos erdvės padeda susitapatinti, labiau įsijausti į perteikiamą informaciją, o žemai įrengtas apšvietimas kuria intymią atmosferą, palankią asmeniškiems pokalbiams.
Knygos Healing spaces – the science of place and well-being apie tai, kaip vieta ir erdvė gali pagerinti nuotaiką arba sukelti stresą autorė Esther‘a Sternberg‘ė pasakoja apie gamtos reikšmę savijautai. Pasak jos, smegenyse yra tam tikros sritys, atsakingos ne tik už veidų, daiktų ar gyvūnų, bet ir už pageidaujamų gražių vaizdų atpažinimą. Ši smegenų dalis yra praturtinta endorfinais, o pageidaujami vaizdai (angl. preferred scenes) dažniausiai būna būtent gamtos vaizdai. Mokslininkė teigia, kad daugelis žmonių įsivaizduoja rojų (angl. paradise) kaip gydančią erdvę, kupiną ramybės ir malonių emocijų, o įvedus rojų kaip raktinį žodį į internetinės svetainės paieškos laukelį, pateikiama virš 211 milijonų nuotraukų, kuriose dominuoja būtent gamtos vaizdai.
Pacientai, pro langą matantys gamtos vaizdus, sveiksta efektyviau. Be abejo, langai daro didelę įtaką savijautai dėl to, kad natūrali šviesa yra tiesiogiai susijusi su natūraliu miego režimu, tad pastarieji
padeda susiorientuoti, kada yra aktyvumo, o kada – poilsio metas. Visgi svarbu pabrėžti ir vaizdą pro langą, mat ne tik natūrali šviesa teikia naudą, bet ir gamtos vaizdai, kurie tampa vizualiniu poilsio centru akims. Vienas konkretus neuromokslininko Collin‘o Ellard‘o tyrimas, kuriame buvo analizuojamas žmonių atsakas į gamtos vaizdus, sulaukė itin didelio miestų planuotojų ir architektų dėmesio. Mokslininkai teigia, kad net ir palyginti kuklus gamtovaizdis, pavyzdžiui, sėdėjimas ant suoliuko nedideliame miesto parkelyje, gali turėti tokį pat teigiamą poveikį žmogaus savijautai, kaip ir buvimas miško glūdumoje. Dėl šios priežasties būtina projektuoti miestus taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų lengvai pasiekti gamtinę aplinką.
Tam tikros formos yra instinktyviai labiau patrauklios – lenktomis formomis pasižymintys pastatai nuo mažens mus veikia pozityviau ir atrodo priimtiniau, nes smegenyse esama daugiau nervinių ląstelių, apdorojančių su lenktomis formomis susijusią informaciją. Formos yra universalus aspektas, kuris labai panašiai veikia skirtingas asmenines ir kultūrines patirtis turinčius žmones. Ko gero, daugelis žmonių, žvelgdami į banguojantį taką ar lenktus objektus, yra patyrę pasąmoningą simpatijos jausmą, kuris yra priešingas jausmui, aplankančiam žvelgiant į labai kampuotą objektą. Tai paaiškinama tuo, kad griežtos formos ir smailūs kampai asocijuojasi su pavojingais, aštriais objektais (dantimis, nagais, ragais), kurie gali kelti grėsmę ir pavojų.
Technologijų pagalba galima stebėti ne tik smegenų impulsų atsaką į aplinką, bet ir itin tiksliai sekti akių judesius. Mokslinio tyrimo metu fiksuojant žmogaus akių judesius buvo išsiaiškinta, kad kartotinis bespalvis dizainas, būdingas brutalizmo stiliui ar pramoninės paskirties statiniams, orientuotiems daugiau į funkcionalumą nei eksterjero išraiškingumą, neigiamai veikia žmonių nuotaiką. Kompleksiški ir šviesūs arba spalvingi dizaino sprendimai sukelia laimės pojūtį, tad ne veltui šiuolaikiniuose neuroarchitektūros pavyzdžiuose dažniausiai akcentuojamas formos išraiškingumas. Pastatų ir miestų projektavimo metu kovojant su banalumu (t.y. siekiant sukurti išskirtinį, įkvepiantį objektą ar formuojant harmoningą ryšį su gamtiniu karkasu) aplinkiniai jaučiasi labiau atsipalaidavę, laimingi ir įsitraukę į aplinką. Neuromokslininkas Andrew’us Huberman’as aiškina, kad individas retai sutelkia dėmesį į įprastus reiškinius (pvz. pėdų sąlytį su batais), o aplinkos poveikis savijautai vyksta pirmiausiai per suvokimą, tad galima daryti prielaidą, kad, norint išskirtinai paveikti pasąmoninius procesus, reikėtų atitinkamai kurti dėmesį atkreipiančius vaizdus, kurie skatintų suvokti aplinką.
Didejant mokslininkų susidomejimui gyvūnais, vis dažniau tiriami jų neuroimpulsai, paaiškinantys reakcijas į išorinius faktorius, todėl tampa įmanoma kurti ne tik žmogui, bet ir gyvūnui palankesnę architektūrą. Mokslininkai atliko daugybę tyrimų siekdami geriau suvokti ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų savijautą lemiančius veiksnius. Vienas tokių tyrimų susijęs su dirbtiniu apšvietimu. Kadaise žinduoliai suvokė tamsą kaip prieglobstį norint išvengti tokios grėsmės kaip dinozaurai. Mokslininkė Kaitlyn‘a Gaynor‘ė akcentavo žmonių panašumą į minėtuosius milžinus: „dinozaurai, visai kaip ir mes, buvo plačiai paplitę ir bauginančiai aktyvūs dienos metu. Jiems išnykus žinduoliai išdrįso leistis į dienos šviesos tyrinėjimą. Žmonės ne tik aktyvūs dienos metu, bet dar ir naudoja dirbtinį apšvietimą, kuris pakeičia laukinių gyvūnų laiko suvokimą.“ Taigi, žmonės, piktnaudžiaudami šiuolaikinių šviesos diodų (LED) lempomis, kelia dinozauro dydžio grėsmę laukinei gyvūnijai. Biologų komanda ištyrė skirtingų laukinių gyvūnų rūšių reakcijas į LED lempas. Buvo pastebėta, kad mėlyna ir balta spalva jiems daro didžiausią neigiamą įtaką, o gintarinė ir žalia įvardintos kaip kur kas mažiau žalingos. Šie atradimai yra skelbiami pirmajame viešai prieinamame tinklalapyje, kuris skatina dizainerius atsakingai rinktis šviesų atspalvius. Tokios viešai prieinamos medžiagos tikslas padėti suvokti žmogaus intervencijos į gamtą indėlį ir siūlyti kompromisą žmogaus ir gyvūno poreikių tenkinimui.
Kalbant apie tipologijos ypatumus siekiant pritaikyti pastatą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, svarbu paminėti tai, kad nauja, nepažinta erdvė gyvūnuose iššaukia atsargumą, todėl reikėtų stengtis užtikrinti kuo mažiau streso sukeliantį gyvūno perkėlimą iš vienos vietos į kitą. Pavyzdžiui, jei tiesaus koridoriaus galas bus aklinas, gyvūnas mieliau apsisuks eiti atgal į labiau pažįstamą erdvę dėl priešaky tykančios nežinomybės. Dėl šios priežasties banguojantis koridorius, ypatingai turintis vizualinius ryšius su lauko erdvėmis, būtų kur kas palankesnis dizaino sprendimas.
Baigiamajame darbe taip pat įvertinami skirtingi aplinkos elementai, skatinantys žmogaus ir augintinio sąveiką bei aptariami pastarosios privalumai. Tiek žmonės, tiek gyvūnai gali turėti teigiamos įtakos vienas kito gyvenime, o kokybiškam laiko leidimui su keturkoju itin svarbu kurti tokią aplinką, kurioje skirtingi individai galėtų puoselėti pasitikėjimą vienas kitu. Moksliškai įrodyta, kad naminiai gyvūnai, kurių gerovė priklauso nuo žmogaus dėmesio ir rūpesčio, ženkliai prisideda prie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo. Tam, kad patirti minimą abipusę naudą nebūtina patiems turėti augintinį – pakanka kelių minučių teigiamos žmogaus ir gyvūno interakcijos, kad organizme įvyktų cheminės reakcijos. Oksitocino, endorfinų ir dopamino lygis ženkliai padidėja tiek gyvūno, tiek žmogaus organizme. Oksitocinas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, susijusią su augimu ir atkūrimu. Gyvūnams minėtosios cheminės medžiagos mažina jautrumą skausmui, nerimą, kraujospūdį bei išskiriamo kortizolio kiekį ir paspartina naujų žinių įsisavinimą. Žmonėms bendravimas su gyvūnais teikia socialinę naudą, lavina gebėjimus interpretuoti kito individo siunčiamus signalus, mažina nerimą, jautrumą skausmui ir sustiprina pasitikėjimo jausmą. Pavyzdžiui, vaikai, nuo mažens kontaktavę su gyvūnais, išmoksta rūpintis kitais, užmegzti su jais tvirtą ryšį bei atjausti anksčiau nei jų bendraamžiai, mažiau sąveikavę su augintiniais. Vaikų natūralus susidomėjimas gyvūnais lemia ir tai, kad vaikai terapijoje yra labiau linkę išsipasakoti gyvūnui nei žmogui-terapeutui. Be to, statistiškai, žmonės yra labiau linkę atvykti į terapijos seansą, jei žino, kad jame dalyvaus gyvūnas. Sąveika su gyvūnu itin naudinga terapijoje, mat gali padėti laikinai užmiršti fizinius ir emocinius skausmus bei paspartinti psichologinio atsigavimo procesą.
PROJEKTINIAI SPRENDINIAI
Naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centras yra aktualus projektas šių laikų žmogui, siekiančiam teigiamų pokyčių kasdieniame gyvenime. Vis dažniau žmonės domisi terapija, o dabar jau yra žinoma, kad ji naudinga bet kokio amžiaus žmonėms. Ilgą laiką buvo manoma, kad žmogaus smegenys nustoja gaminti naujus neuronus sulaukus dvidešimties metų, kol 1998-aisiais metais, neuromokslininkai Fred‘as Gage‘as (Salk Institute for Biological Studies) ir Peter‘is Eriksson‘as (Sahlgrenska University Hospital) atrado ir paskelbė, kad suaugusio žmogaus smegenys taip pat kuria naujas nervines ląsteles. Taigi, dabar jau žinoma, kad vyresniame amžiuje smegenys taip pat geba keistis, tik tam, pasak neuromokslininko A. Huberman‘o gali prireikti daugiau sąmoningos koncentracijos. Mokslininkas šią mintį pagrindžia tuo, kad nuo gimimo iki maždaug 25-erių metų smegenys yra ypač plastiškos (pakanka vos pamatyti neįprastą dalyką tam, kad būtų sukuriamos naujos neuronų jungtys), o vėlesniame amžiuje smegenys siekia kuo daugiau kasdienių procesų automatizuoti tam, kad taupytų energijos resursus. Remiantis šiomis įžvalgomis galima daryti išvadą, kad terapija gali būti veiksminga skirtingo amžiaus žmonėms, jei tik sąmoningai siekiama pokyčių.
Išanalizavus informaciją, susijusią su gyvūnų ir žmonių neuroreakcijomis, buvo siekiama sukurti unikalios formos ir turinio naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centrą, vadovaujantis aprašytais neuroarchitektūros principais. Objektas išsiskiria nauja tipologija, kadangi Lietuvoje yra vos kelios gyvūnų
terapiją teikiančios vietos, tačiau analogiško projektui komplekso nėra. Gyvūnų asistuojamos terapijos paskirties idėja pasufleravo tris atskiras sritis, kurios turėtų būti derinamos tarpusavyje: gyvūnų gyvenamoji erdvė, veterinarijos klinika ir gyvūnų asistuojamos terapijos erdvė.
Pagrindinė mintis apjungti gyvūnų ir žmonių pasaulį bei prieglaudos ir terapijos funkcijas lėmė tai, kad objekto tūris turėtų reprezentuoti susijungimo galimybę. T.y., formos turėtų būti ne atskiros ir savarankiškos, bet atspindinčios susijungimą ir asimiliaciją. Taigi, galutinės pastato formos pasirinktos neatsitiktinai ir ne vien remiantis tuo, kad žmonėms pasąmoningai patrauklesnės lenktos formos. Minėtų formų pasirinkimą pagrindė atliktas eksperimentas, kurio metu, ieškant fizinių susijungimo išraiškų, buvo pastebėta, kad atskiri aliejaus vandenyje lašai palaipsniui ėmė jungtis, sudarydami didesnes lenktas formas, o kartais jose ir apgaubdami atskiras sferas. Padaryta išvada, kad kampuotos formos labiau tinka simbolizuoti individualumą ir savarankiškumą dėl briaunų, kurios trukdo susijungti. Na, o organiškos formos labiausiai tinkamos norint atvaizduoti sąjungą ir vieningumą. Pagrindinei planinės struktūros išraiškai pasirinktas apskritimas, kuris, kaip rašė Graikų mokslininkas Proklas (500 m.), yra „<…> pirmoji, paprasčiausia ir tobuliausia forma“.
Projektas kuriamas šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, greta strateginės miesto magistralės – Šiaurės prospekto, iš kurio planuojamos pagrindinės įeigos. Ateities vizijoje numatoma šią teritoriją papildyti tokiais projektais kaip Holistinis žmogaus tobulėjimo centras, prekybos centras, gyvenamasis daugiabutis ir vienbučių bei daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas su išvystyta gatvių infrastruktūra. Projektuojant terapijos centrą buvo atsižvelgiama į šiuos ir kitus numatomus sprendinius.
Projektu siekiama subalansuoti esamą pelkės ekosistemą ir integruoti pastarąją į viso miesto gamtinio karkaso tinklą. Kadangi sklypas, kuriame planuojamas naujasis objektas, vakarinėje dalyje turėtų ribotis su holistiniu centru, siūlomas darnus šių panašaus tikslo siejamų objektų apjungimas vandens telkiniais. Vanduo ir vizualinis ryšys su gamta – vienas kitą papildo. Vanduo pasižymi ramybe ir tyrumu, tad sklype esanti pelkė visų pirma padeda sukurti tam tikrą atmosferą, kuri skatina minčių aiškumą. Galimybė paprasčiausiai „būti“ ir sąveikauti su aplinka skatina žmonių fizinę ir psichologinę gerovę. Pastato struktūra įrėmina vaizdą, kuris subtiliai nukreiptas į vandens pusę.
Komplekso, nukreipiančio ateities linkme, architektūrinis sprendimas glaudžiai susijęs su neuroarchitektūros tema – objektas organiškai apjungia gamtos, gyvūno ir žmogaus poreikius. Tokiame centre miestiečiai galėtų atrasti harmoniją su aplinka bei puoselėti sąmoningumą. Sferos veikia tarsi skirtingų funkcinių klasterių „rėmai“, lyg kiekviena funkcija turėtų savo „burbulą“.
Siekiant kuo tikslingiau išpildyti objekto viziją būtina suprasti vidaus ir lauko erdvių poreikį konkrečiu atveju. Dėl šios priežasties kreiptąsi į tuos, kurie kasdienybėje daugiausia laiko praleidžia su gyvūnais. Gyvūnų globos organizacijų atstovai bei gyvūnų elgsenos specialistė pasidalino naudingomis patirtimis ir išsakė poreikius, į kuriuos atsižvelgta planuojant patalpų funkcijas. Naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centre numatoma veterinarinių paslaugų zona, uždaros ir atviros gyvūnų treniruočių bei socializavimo aikštelės, erdvūs laukai pasivaikščiojimams, daugiafunkcės erdvės, skirtos terapijai gryname ore, vandens telkiniai bei sodai, skirti pažinti augmeniją – visa tai yra būtina norint užtikrinti gerą individo savijautą. Objektas suplanuotas taip, kad kiekvienas funkcinis klasteris turėtų bent po vieną autonominį patekimą iš lauko. Pagrindinis pastato akcentas numatomas ties pagrindiniu įėjimu, kadangi atvykstantieji čia susidaro pirmąjį įspūdį: formuojama erdvi įėjimo zona su vestibiulio-recepcijos erdve. Be recepcijos, daiktų saugyklos, darbuotojų persirengimo ir pagalbinių-inžinerinių patalpų, pirmajame aukšte numatoma kavinė bei renginių erdvė. Taip pat plane galima matyti suplanuotus
savianalizės, multisensorinius kambarius, poilsio bei žaidimų erdves, darbuotojų biurą, bendradarbystės erdvę lankytojams ir individualios terapijos kabinetus.
KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI
Pagrindinės projekto ypatybės reikalauja išskirtinių konstrukcinių sprendinių, kurie tampa neatsiejama pastato estetinės išraiškos dalis. “Burbulus” primenantys kupolai yra atremti ant kolonų tam, kad sukurti erdvų bei peršviečiamą interjerą. Kita svarbi pastato savybė yra aukšti lenkti vitrininiai langai, apjuosiantys objektą visu perimetru – jų tikslas ne tik „įrėminti“ vidaus funkcijų samplaiką, bet ir suteikti pastatui šviesos, permatomumo ir leisti pajusti kuriamą pagrindinio įėjimo ašį su vandens telkiniu per vidinį kiemą. Dar viena reikšminga pastato savybė yra eksploatuojamas stogas – dėl įgimto individo siekio tyrinėti pasaulį ir tuo pačiu noro likti nepastebėtam, toks sprendimas leidžia ne tik grožėtis panoraminiu vaizdu, bet ir pro stiklinius kupolus stebėti pastate vykstančius procesus.
Siekiant akcentuoti pastato formas, o ne medžiagiškumą, interjero ir eksterjero paprastumui atspindėti pasirinkta tadelakt technika. Tai – poliruotas tinkas, gaminamas iš originalaus marokietiško gipso, kuris arabiškai reiškia „trinti“ arba „minkyti“. Jis vis dažniau naudojamas kaip vandeniui atspari alternatyva plytelėms, tuo pačiu pasižymintis išskirtine glotnia išvaizda, skatinančia lytėti. Šis pojūtis pabrėžiamas neuroarchitektūroje, mat galimybė liesti ir pajusti mus supantį pasaulį spartina mokymąsi, socialumą, leidžia save apsaugoti ir geriau pažinti aplinką. Lytėjimo pojūtis suteikia žmonėms galimybę keliauti erdvėje liečiant viską, ką suvokia ir suvokti viską, ką paliečia. Lytėjimo jausmas yra vienas iš ypatingiausių būdų patirti architektūrą. Regėjimas sužadina smalsumą, o prisilietimai jį patenkina. Pavyzdžiui, matydami saulės šviesą ją patiriame tik tada, kai mūsų oda pajunta jos skleidžiamą šilumą. Liesdami šviesą mes tarsi įžengiame į tokį santykį su gamta, kuris priverčia susimąstyti apie egzistenciją. Betonas priklausomai nuo apšvietimo įgauna šiltą arba šaltą atspalvį, atitinkamai prisilietus galima pajusti jo transliuojamą temperatūrą, tokiu būdu paskatinant lytėjimo ir regėjimo procesus.
APIBENDRINIMAS
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjant neuroarchitektūros temą atlikta šio termino atsiradimo istorijos bei aplinkos daromos įtakos žmonių ir gyvūnų savijautai analizė. Neuromokslininkų ir kitų sričių specialistų tyrimų išvados pritaikytos projektiniams sprendiniams siekiant sukurti išskirtinį naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centrą, kuris įkvėptų dažniau atsižvelgti į mokslinę informaciją kuriant architektūrą tam, kad ji galėtų teigiamai veikti praeivius ir lankytojus. Projektuojant aplinką verta nuolat domėtis naujais moksliniais su aplinkos daroma įtaka pasąmonei susijusiais tyrimais tam, kad sulig nauja pateikiama informacija atitinkamai gerėtų ir formuojamų erdvių kokybė, o kartu ir kiekvieno toje aplinkoje leidžiančio laiką savijauta.
Turto bankas, kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, skelbia architektūrinį konkursą naujam teismų pastatui Klaipėdoje. Bendras prizinis fondas 33 tūkstančiai eurų. Tikimasi geriausią pasiūlytą projektą išrinkti 2024 metų sausio mėn.
Naujame pastate Kauno g. 8 Klaipėdoje įsikurs Klaipėdos apygardos teismas ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai. Vieta naujam teismų pastatui numatyta šalia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato. Šiuo metu centrinėje miesto dalyje esančių teismų pastatų patalpos nepritaikytos jų veiklai, neatitinka teismams keliamų saugumo reikalavimų, yra ekonomiškai neefektyvios.
„Jei visos procedūros praeis sklandžiai, sausio mėnesį planuojame atrinkti konkurso nugalėtoją ir su juo pasirašyti projektavimo darbų sutartį. Siekiame, kad tai būtų modernus, visuomenei atviras ir miestą puošiantis pastatas“, – sako laikinai Turto banko direktoriaus pareigas einantis Finansų departamento direktorius Ernestas Česokas.
„Nors pastato paskirtis diktuoja pakankamai griežtą pirminę funkcinę schemą, organizatoriai tikisi kūrybiškų pastato prieigų ir patalpų viešų erdvių sprendimų. Džiugu, kad konkurso vertinimo komisijoje sutiko dalyvauti ir gretimo, Klaipėdos apskrities policijos komisariato pastato projekto autorius nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Saulius Juškys.“ – sako Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovas, konkurso koordinatorius architektas Vaidotas Dapkevičius.
Parduos senus teismų pastatus
Planuojam kad naujojo teismų pastato statyba turėtų kainuoti apie 10 mln. eurų. Dalį lėšų projektui finansuoti ketinama gauti pardavus dabar teismų naudojamus pastatus uostamiesčio centre – Herkaus Manto g. 26, 26A ir Galinio Pylimo g. 9. Už šiuos energetiškai neefektyvius pastatus, pirminiu vertinimu, tikimasi gauti apie 2 mln. eurų.
Naujasis teismų pastatas bus atviras visuomenei, su klientams patogiomis viešosiomis erdvėmis pastato viduje. Pastatas bus projektuojamas pasitelkiant BIM modeliavimą, kuris leidžia žymiai sumažinti statinio projektavimo laiką ir tiksliau planuoti statybos sąnaudas.
Atrinkus projektuotojus ir parengus projektą bei gavus statybos leidimą, 2025-ųjų pradžioje tikimasi skelbti rangos darbų konkursą.
Teismai į pastatą galėtų įsikelti 2026 m. pabaigoje.
Apie Turto banką
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni iš pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra statinių tvarumo didinimas, investicijos į atsinaujinančią energiją, energijos sąnaudų ir CO2 emisijos mažinimas
Konkurso užsakovas: VĮ Turto bankas, Kęstučio g. 45, 08124 Vilnius, tel.: +370 5 27809 00, el. p.: info@turtas.lt
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda, mob. +370 686 41650, +370 686 23 601, www.architektams.It
Konkurso objektas: naujo Klaipėdos apygardos teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų̨ pastato sklype adresu Kauno g. 8, Klaipėdoje, architektūrinis projektas. Konkurso metu bus išrinktas geriausias architektūrinis sprendimas.
Sklypo plotas: 5 900 m2
Leidžiami pastato rodikliai (pagal detalųjį planą): aukštis 45 m, tankumas – 0,4, intensyvumas – 3,0
Numatomas statybos biudžetas: 7 700 000 Eur. be PVM.
Darbų priėmimo terminas: 2024 metų sausio 16 d. 10.00 val.
Darbų vertinimo kriterijai: Architektūrinės, urbanistinės idėjos integralumas, kokybė – 35%; Funkcionalumas – 30%; Tvarumas – 20%; Paslaugų kaina – 15%.
Prizai: I vietai – 15 000 Eur., II vietai – 10 000 Eur., III vietai – 8 000 Eur.
Sutartis: Konkurso užsakovas numato sudaryti paslaugų sutartį su konkurso I vietos laimėtoju, kviečiant autorius į neskelbiamas derybas.
Inga Urbonaitė-Vadoklienė, VĮ Turto bankas Turto strategijos ir plėtros departamento konsultantė
Visa su konkursu susijusi informacija pateikiama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos portale:
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/731907/0/0?returnUrl=&b=PPO
Tradiciškai nuo 2003 metų Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo konkursas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis]; Prieplaukos Nidoje rekonstrukcija [G. Vieversys, A.Šablevičius, E. Buikaitė]; Vainių rūmų konversija Vilniuje [G. T. Gylytė, J. Jauniškytė, D. Skrupskelienė, S. Daugėlienė, A. Baldišiūtė, P. Paskačimas, M. Grabauskaitė, D. Baltrūnas, E. Staškutė, D. Žiugždatė, V. Babij, I. Uogintas, K. Čiplytė]; Multifunkcinė salė Zaraso saloje [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, U. Valatkevičiūtė, V. Obolevičius].
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2023 m. rugpjūčio mėn. 31 d. 13:00 val. Paraiška: https://forms.gle/ZAATSFkUp1ivHLs8A
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys bei parengiamas atvirukų rinkinys.
Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūriniu A.Zavišos fondo renginio metu š.m. rugsėjo 15d. Nidoje [renginio programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].
Atnaujinta informacija:
