Architektams
Kontaktai
Apie organizaciją
  • Įstatai
  • Valdyba
  • Architektai – nariai
  • Kaip tapti nariu
  • Parama
Architektų taryba
Konkursai
Projektai
Architektų klubas
Fotobankas
Naudingos nuorodos
Leidiniai
  • Klaipėdos architektūra
  • KSADEK
  • Kiti leidiniai
Publikacijos
Architektų įmonės
RENGINIAI Calendar
Logo
Architektams
  • Kontaktai
  • Apie organizaciją
    • Įstatai
    • Valdyba
    • Architektai – nariai
    • Kaip tapti nariu
    • Parama
  • Architektų taryba
  • Konkursai
  • Projektai
  • Architektų klubas
  • Fotobankas
  • Naudingos nuorodos
  • Leidiniai
    • Klaipėdos architektūra
    • KSADEK
    • Kiti leidiniai
  • Publikacijos
  • Architektų įmonės

RENGINIAI Calendar

Pramonės teritorijų konversija: AB „Klaipėdos energijos“ atvejo studija. Energetikos edukacijos ir inovacijų centras

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas
Magistro baigiamasis darbas
Magistrantė: Evelina Simonaitytė
Tiriamojo rašto dalies vadovas: Artūras Burba
Kūrybinio darbo/ projekto vadovas: Artūras Burba

 

Miestų plėtros procese pramonė buvo viena pagrindinių varomųjų jėgų dariusių didelę įtaką tiek ekonominės, tiek socialinės, tiek erdvinės aplinkos vystymuisi. pramonės pastatai ir technikos objektai gyvi istoriniuose šaltiniuose, bylojantys apie tuometinės visuomenės pažangą technologijų srityje ar ekonominę ir socialinę sėkmę.

Baigiamojo magistro darbo tiriamojoje dalyje atliekama pramonės teritorijų konversijos metodinė analizė, siekiant atrasti jos potencialų panaudojimą Klaipėdos AB „Klaipėdos energija“ teritorijos plėtroje. Detalizuojama kūrybinio darbo teritorija – danės upės krantinė nuo danės skvero pabaigos iki mokyklos gatvės tilto. Remiantis atlikta analize bei užsienio šalių pavyzdžių tyrimu centrinėje Klaipėdos miesto dalyje, greta danės upės esančioje AB „Klaipėdos energija“ teritorijoje, siūloma vystymo koncepcija. Suformuluojamos projekto išvados: 1) esami pramoninio paveldo pastatai įveiklinami ir pritaikomi kultūriniam turizmui, norint išsaugoti industrinį charakterį; 2) lankytojams sukuriamas energetikos istorinis vektorius, siekiant edukuoti ir supažindinti su technikos paveldo objektų istorija ir naujomis atsinaujinančiomis energetikos šaltinių prototipais; 3) suformuojama atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra ir pritaikomumo galimybės nagrinėjamos teritorijos poreikiams; 4) teritorija atveriama miestiečiams, sukuriamas viešųjų erdvių tinklas ir  įveiklinama danės upės krantinė; 5) užtikrinamas supančios gamtinės aplinkos potencialo išnaudojimas; 6) sklandžiam susisiekimui užtikrinti, numatomas pėsčiųjų ir dviračių takas su kita danės upės puse.

Danės skvero esami takai pratęsiami per projektuojamą teritoriją, taip suformuojama alėja ir greta jos sukuriamos hierarchinės viešųjų erdvių sistemos. Antroji ašis jungia šiaurinę Klaipėdos miesto dalį su  skulptūrų parku, pėsčiųjų ir dviračių takais. Paskutinioji  jungia su kita danės upės krantinės dalimi, sukuriant pėsčiųjų ir dviračių tiltus.

Teritorijoje numatomos trys pagrindinės funkcinės zonos: technikos muziejaus kompleksas su bendro gyvenimo būstu (angl. co-living) ir apžvalgos bokštu, laboratorijų kompleksas su ekspozicijų erdvėmis ir šiltnamiu bei gyvenamosios paskirties zona.

Greta danės gatvės yra numatomas perimetrinis užstatymas, o laboratorijų komplekso pastatai iš danės upės pusės yra išskaidyti, taip sukuriama maksimali galimybė laisvai judėti teritorijoje nuo pagrindinio krantinės tako ir danės skvero.

Šalia upės krantinės projektuojama dviejų lygių schema. Pirmojoje danės krantinės terasoje pratęsiamas pėsčiųjų takas nuo danės skvero ir  šalia tako kuriamos poilsio zonos su prieiga prie upės. Antrajame lygyje sukuriamas dviračių takas buvusioje geležinkelio bėgių trasoje.

Laboratorijose sukurta ir pagaminta energija taikoma šiltnamių veiklai. Šalia šiltnamio fasado būtų įrengiamas lietaus vandens rezervuaras ir vanduo būtų naudojamas augalų laistymui.  Šioje zonoje auginami skirtingų rūšių augalai, kurie būtų vietoje vartojami.

Laboratorijų komplekso funkcinis scenarijus: Lankytojas, susipažinęs su technikos muziejaus programa, keliauja galerijomis į naujas laboratorijų komplekso erdves. laboratorijų komplekse yra numatytos ekspozicijų erdvės, leidžiančios eksponuoti naujus energetikos prototipus. suinteresuoti asmenys turi galimybę dalyvauti dirbtuvėse su mokslo daktarais ir atlikti energetikos eksperimentus. Siekiama muziejaus lankytojus supažindinti su ekspozicijomis ir energetikos raida, istorija ir ateities galimybėmis.

 

 

72c1_Evelina-Simonaityte_01

Mažosios Lietuvos statybinio paveldo išsaugojimo galimybių studija

Kauno technologijos universitetas
Magistro baigiamasis darbas
Autorė: Gintarė Marozaitė
Darbo vadovė: Lekt. dr. Ingrida Povilaitienė
Konsultantas: Arch. Dalius Z. Šarakauskas

 

Mažosios Lietuvos profesionalus statybinis paveldas yra buvusios Prūsijos architektūrinio paveldo dalis, kuris darė didelę įtaką Lietuvos istorijoje. Lietuva šį architektūrinį paveldą dalinasi su Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos (Kaliningrado sritis) teritorijomis. Šis paveldas yra gausiai išlikęs Mažosios Lietuvos kaimsiškose ir miestiškose gyvenvietėse, o statiniai, nors ir dažnais atvejais apleisti, tačiau išlaikę savo architektūrines vertes

Šio darbo esmė yra išsiaiškinti palankias sąlygas istorinių statinių naudojimui bei populiarinimui – sukurti strategiją kaip Mažosios Lietuvos statybinis paveldas galėtų organiškai būti vėl naudojamas, pasitelkiant išlikusią istorinę geležinkelio infrastruktūrą bei turizmo gerinimą Mažojoje Lietuvoje.

Mažosios Lietuvos profesionalaus statybinio paveldo išsaugojimo strategijoje vientisumui užtikrinti siūlomi trijų lygių (mastelių) sprendiniai – regiono, apylinkių ir vietos: Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros orientuotos į statybinio paveldo pažinimą strategijos, turistinio maršruto modelio ir traukinių stoties gyvenvietės urbanistinės struktūros gerinimo koncepcijos.

Mažojoje Lietuvoje tyrimo metu identifikuota daugiau kaip 300 skirtingų statybinio paveldo objektų, kurie buvo kategorizuoti į šias grupes: inžineriniai statiniai, bažnyčios, pramonės statiniai, senosios mokyklos, traukinių stočių kompleksų pastatai, viešbučiai ir kt. Tiesa, Mažojoje Lietuvoje yra ir daugiau architektūrinę vertė turinčių pastatų.

Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros gerinimo koncepcija

Turistinio judėjimo scenarijus – keliavimas ratu nuo vienos traukinių stoties iki kitos su sustojimais tarpuose. Turistinių maršrutų sudarymo principai:
  • Apibrėžtose teritorijose gali būti kuriamos įvairios maršrutų variacijos, kurių centrai yra Mažosios Lietuvos istorinės traukinių stotys.
  • Teritorijos nustatytos tik pėstiesiems ir dviratininkams, nors yra galimybė turistinius maršrutus plėtoti ir kitomis transporto priemonėmis.
  • Keliautojas turi galimybę kiekvieną maršrutą pradėti traukinių stotyje su galimybe kelionę nutraukti bet kurioje maršruto vietoje. Keliautojams suteikiamas būtinasis komfortas – apsigyvenimas ir maitinimas traukinių stotyje ar netoliese, daiktų pergabenimas į jam patogiausią vietą.
  • Gerinama geležinkelio infrastruktūra, atnaujinami maršrutai ir atkuriami siaurojo geležinkelio bėgiai.

Turistinio maršruto modelis

Maršruto modelis kuriamas nuo Pagėgių iki Lauksargių traukinių stočių dėl palankaus mastelio. Maršruto linija vedama pagal traukinio bėgius atsižvelgiant į egzistuojančią kelių ir takų infrastruktūrą. Maršrutas Pagėgiai – Lauksargiai yra orientuotas į vienos dienos kelionę, šio maršruto ilgis yra 53 km. Tokio maršruto trukmė pėsčiomis yra apie 10-12 valandų, o dviračiu apie 4-6. Šioje teritorijoje šiuo metu yra 2 mažesnės traukinių stotys. Projektuojama trasa žiedinė su alternatyviais keliais, kurie leistų keliautojui sutrumpinti arba pailginti kelionę.

Turistiniame maršrute įtraukti objektai, kurie atitinka šiuos kriterijus:

  • pastatai statyti XIX a. pab. — XX a. pr.;
  • pastatams būdingi Mažosios Lietuvos profesionalios architektūros bruožai;
  • pastato lokacija yra teritorijoje, kuri yra nustatyta pasiekiamumo skaičiavimais;
  • pastatai, turintys kultūrinę, istorinę reikšmę vietos gyventojams bendruomenės, regiono ar nacionaliniu lygmeniu.

Mažosios Lietuvos turistinės infrastruktūros gerinimo koncepcija


Turistinio maršruto modelis

Traukinių stoties urbanistinės struktūros gerinimo koncepcija

Išanalizavus ir įvertinus Mažosios Lietuvos traukinių stočių gyvenvietes buvo pasirinktas Pagėgių miestas. Tai nedidelio mastelio, 1500 gyventojų tranzitinis miestas esantis centinėje Mažosios Lietuvos dalyje.

Atlikus Pagėgių miesto centrinės dalies urbanistinės struktūros analizę, suformuluota struktūros gerinimo koncepcija, kuri susideda iš keturių dalių

  1. išlaikomas Birutės gatvės charakteris, kaip unikalus Pagėgių miesteliui būdingas užstatymo bruožas;
  2. analizės metu pastebėta, kad Pagėgiai nepalaiko linijiniam miestui būdingos struktūros, todėl siūloma centrinę miesto dalį sodrinti;
  3. kuriamos viešųjų erdvių jungtys, padėsiančios suaktyvinti Birutės gatvės naudojimą;
  4. eismo gerinimas – srautų perorganizavimas į Geležinkelio gatvę, esančią lygiagrečiai traukinio bėgiams.
Pagėgių urbanistinės struktūros gerinimo koncepcija

d6b6_Gintare-Marozaite_04_Pagegiu-urbanistines-strukturos-gerinimo-studija

Kviečiame šį penktadienį į renginius, pristatančius jaunųjų architektūros kūrėjų darbus:

I.

2022 LASKAO-ERGOLAIN stipendijos laureatų darbų pristatymas

LASKAO kviečia į susitikimą su 2022 metų LASKAO – ERGOLAIN stipendijos architektūros studentams konkurso laimėtoja Evelina Simonaityte bei paskatinamosios premijos laimėtoja Gintare Marozaite.

Evelina Simonaitytė pristatys darbą tema „Pramonės teritorijų konversija: AB „Klaipėdos energijos” atvejo studija“ (Vilniaus dailės akademija. Darbo vadovas: Doc. Artūras Burba), o Gintarė Marozaitė pristatys studiją tema „Mažosios Lietuvos statybinio paveldo išsaugojimo galimybių studija“ (Kauno technologijos universitetas. Darbo vadovė: Lekt. dr. Ingrida Povilaitienė).

 

Stipendijos konkurso partneris ERGOLAIN.

Renginio pradžia: 2022 m. rugsėjo 30 d. (penktadienį) 17.00 val.

Renginio vieta: LASKAO parodų salė, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.

 

II.

Tradicinio geriausio Baltijos šalių architektūros studentų baigiamojo darbo konkurso „BAUA Student Awards 2021“ paroda Klaipėdoje

Parodos tikslas pristatyti, palyginti ir apdovanoti geriausius Baltijos šalių architektūros studentų darbus sukuriant platformą, kurioje architektūros studentai gali pristatyti savo kūrybinį potencialą, gauti įvertinimą ir atsiliepimus iš profesionalų ir tarptautinės architektų bendruomenės. Paroda apžvelgia architektūros studijų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rezultatus ir kokybę, suteikia galimybę palyginti mokymo programas ir metodus bei skatina bendradarbiavimą tarp jaunų architektų ir akademinių bendruomenių.

Parodoje pristatomi 17 projektų iš 7 Baltijos šalių architektūros mokyklų: Estijos menų akademijos (EST), Talino technologijų universiteto (EST), Kauno technologijos universiteto (LT), Vilniaus dailės akademijos (LT), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (LT), Rygos technikos universiteto (LV) ir Riseba universiteto (LV).

 

Parodoje eksponuojamas ir architektės Marinos Leonovos (Vilniaus dailės akademija) darbas Klaipėdos miesto tema, laimėjęs 2021 metų LASKAO – ERGOLAIN architektūros studentų konkurso stipendiją.

Daugiau informacijos apie BAUA, studentų darbų konkursą bei ankstesnių apdovanojimų skaitmeniniai katalogai – http://www.balticarchitecture.com

Parodos organizatorius: Baltijos architektų sąjungų asociacija BAUA.

Partneriai: Lietuvos architektų sąjunga, Estijos architektų sąjunga, Latvijos architektų sąjunga.

Parodos atidarymas: 2022 m. rugsėjo 30 d. (penktadienį) 18.00 val.

Renginio vieta: LASKAO parodų salė, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda.

Anonsas: „BAUA Student Awards 2022“ paroda ir apdovanojimų renginys vyks š.m. spalio 21 d. Liepojoje, koncertų salėje “Didysis gintaras”. Daugiau informacijos BAUA svetainėje http://www.balticarchitecture.com

 

Pristatymo renginys ir paroda yra architektūros renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.

 

Architektūros renginių ciklo partneriai ir rėmėjai:

 

7c5c_LASKAO_2022_Stipendija-BAUA[3797]

Memelio miestas, UAB kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbia Šiaurės rago skvero tarp Naujosios Uosto gatvės ir Kuršių marių sutvarkymo atvirą projekto konkursą.

Projektuojamas Šiaurės rago skveras – viešoji erdvė Klaipėdos mieste, dešiniajame Danės upės krante, atkarpoje tarp Pilies tilto ir Kuršių marių. Dėl unikalios lokacijos ir kultūrinių sluoksnių skveras turėtų tapti reprezentacine miesto viešąja erdve, atskleidžiančia skirtingus istorinius ir kultūrinius sluoksnius, formuojančia miesto jungtis su Danės upe ir Kuršių mariomis. Tuo pačiu atitinkanti šiandienines architektūrines tendencijas bei atliepianti skirtingus miesto gyventojų ir svečių poreikius.

Konkurso projektų vertinimo komisija sudaryta iš architektų – ekspertų bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Darbų vertinimo procese taip pat dalyvaus recenzentai, ekspertai.

Konkurso prizinis fondas – 20 000 eurų.

Projektų pateikimo data – 2022 lapkričio 4 d., Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6 – 1, Klaipėda

Plačiau apie konkursą:

https://www.siauresragoskveras.lt/

Konkurso dalyvių registracija:  siauresragoskveras@architektams.lt

Pateiktu elektroniniu paštu numatoma komunikacija ir informacijos atnaujinimas visais su konkursu susijusiais klausimais. Žemiau pateikiama nuoroda į konkurso sąlygas ir techninę užduotį peržiūrai.

Visa su konkursu susijusi dokumentacija pasiekiama nuorodoje: shorturl.at/EJQR4

Konkurso skelbėjas: Memelio miestas, UAB

Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija

Konkurso koordinatorė: arch. Gerda Antanaitytė

47d5_SRSK_teritorija

Konkursas inicijuotas architekto Leonardo Raimundo Vaičio (1943-2022) ir organizuojamas nuo 2003 metų. 2013 metais ši funkcija patikėta architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo organizacinei grupei Klaipėdoje. Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.

Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis]; Prieplaukos Nidoje rekonstrukcija [G. Vieversys, A.Šablevičius, E. Buikaitė]; Vainių rūmų konversija Vilniuje [G. T. Gylytė, J. Jauniškytė, D. Skrupskelienė, S. Daugėlienė, A. Baldišiūtė, P. Paskačimas, M. Grabauskaitė, D. Baltrūnas, E. Staškutė, D. Žiugždatė, V. Babij, I. Uogintas, K. Čiplytė].

 

Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2022 m. rugpjūčio mėn. 20 d. 20:00 val. Paraiška: https://forms.gle/8RDYK18n2uhJiKrZ6

Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys [ankstesnių metų leidinys https://issuu.com/zavisosfondas/docs/2020_nominantai]

Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2021 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūriniu A.Zavišos fondo renginio metu š.m. rugsėjo 2 d. [renginio programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].

Atnaujinta informacija:

www.facebook.com/zavisosfondas  / www.architektusajunga.lt /  www.architektams.lt

Konkurso koordinatorė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857

b7d9_AZF_2022_Web_Konkursas

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kartu su UAB „Ergolain projektai“ 2022 metų stipendijos skelbto konkurso architektūros studentams tema – „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“, darbų pateikimo terminas pratęstas iki 2022m. birželio 27 d. (pirmadienis) 10:00val.

Konkurse kviečiami dalyvauti VGTU, KTU ir VDA ar kitų universitetų architektūros studijų studentai, baigiamuosiuose darbuose analizavę temą/vietą Klaipėdos mieste ar apskrityje.

Konkurso dalyviai kviečiami iš anksto registruotis, užpildant konkurso dalyvio anketą https://forms.gle/39vwfopxeU2tZpox7

Darbai konkursui pateikiami el. p. archsajunga@architektams.lt

Konkurso nugalėtojai apdovanojami piniginiu prizu (600 Eur.)

Kontaktams architektas Aurimas Baužys, aurimas.bauzys@gmail.com

b427_2022_LASKAO-ERGOLAIN-stipendija_Kvietimas-studentams-2022

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su UAB „Ergolain projektai“ skelbia 2022 metų stipendijos konkursą architektūros studentams tema – „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“.

 

Konkurse kviečiami dalyvauti VGTU, KTU ir VDA ar kitų universitetų architektūros studijų studentai.
Konkursinio darbo temą ir vietą (Klaipėdos mieste ar apskrityje) studentai pasirenka savo nuožiūra.
Konkurso dalyviai turi iš anksto registruotis, užpildydami konkurso dalyvio anketą, adresu https://forms.gle/39vwfopxeU2tZpox7
Darbai konkursui turi būti pateikti iki 2022 m. birželio 17 d., penktadienio (imtinai) el. pašto adresu archsajunga@architektams.lt

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais – prizinis fondas 600 EUR.

Kontaktai:
Mob. 8 620 76857
el.p. archsajunga@architektams.lt

a1e2_LASKAO-ERGOLAIN-stipendija_Web

Konkurso_salygos: ec21_LASKAO-ERGOLAIN-stipendija_Konkurso-salygos-2022_Patvirtintos (PDF)

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas
Magistro baigiamasis darbas
Studentė: Marina Leonova
Praktinio darbo vadovas: Edmundas Jackus
Teorinio darbo vadovė: Vaida Almonaitytė Navickienė

 

Vietos dvasia (lot. genius loci) — sąvoka, žinoma dar nuo antikos laikų, yra glaudžiai susijusi su architektūra. Pastatas egzistuoja tam tikroje vietoje, kuri turi individualias charakteristikas, savo istoriją, tapatybę bei dvasią, kurią galima tik pajausti. Architektūra visada daro įtaką aplinkai: ji gali lėtai transformuoti vietą, išryškindama jos bruožus, bet gali ir nuasmeninti, „uždusindama“ genius loci. Todėl yra svarbu projektuoti aplinkai jautrią architektūrą, atsižvelgiant į konkrečios vietos bruožus, kraštovaizdį, istorinį ir urbanistinį kontekstą bei dvasią.

Tiriamajame darbe analizuojamos vietos dvasios apraiškos pramoninėje teritorijoje prie Danės upės istoriniame-urbanistiniame kontekste bei architektūriniu aspektu. Tyrimo metu paaiškėjo, kad analizuojamos teritorijos charakteris neigiamai veikia žmogaus ir aplinkos santykį. Esančios ribos — Mokyklos g. tiltas, geležinkelio pylimas ir Danės upė — atriboja tiriamąją zoną nuo likusios miesto dalies ir suteikia teritorijai uždarą charakterį. Zonos viduje vietos dvasiai įtaką daro industrinė tematika ir funkcionalistinė estetika: stambūs pastatai yra intravertiškos išraiškos, dominuoja horizontalės, neapibrėžti judėjimo maršrutai bei romantinės gamtos fenomenas — visa tai  sukuria prastą orientacijos sistemą ir atitolsta nuo žmogaus.

Istoriniame kontekste, pradedant nuo Mažųjų Lankų, ši zona buvo abstrakti vieta su kosminiu kraštovaizdžiu, o monotonija buvo pagrindinis minėtos teritorijos bruožas. Urbanizavus teritoriją, jos charakteris tapo atviresnis: upė virto keliu, o vertikalės ir horizontalės buvo subalansuotos. Tačiau šiandien vertingos savybės sunyko, buvusią kosminę monotoniją primena tik vienodas urbanistinis audinys, upė tapo riba, kurią papildė naujai suformuoti barjerai, o į dangų teritoriją „traukia“ tik atskirų pastatų detalės.

Teritorijai būdingi bruožai                                                                                                                                                                                    Raidos etapai

 

Atsižvelgiant į analizių išvadas, kuriama pramoninės teritorijos prie Danės upės konversijos koncepcija, paremta šios vietos dvasios respektavimu, urbanistinės struktūros pertvarkymu, nagrinėjamos zonos sujungimu su gretimais kvartalais ir miesto rajonais bei traukos taškų sukūrimu, įvertinus potencialią miesto plėtrą.

Naujos jungtys sumažina teritorijos uždarumo laipsnį, paverčia esamas ribas elementais išskiriančiais analizuojamą vietą. Projektuojami kvartalai priderinami prie esamų pastatų, sukuriant vieningas ir nedisonuojančias gatvių išklotines, respektuojant esamą uždarą ir horizontalų zonos charakterį. Naujos miesto viešosios erdvės sukuria laisvai pereinamas zonas, išsaugo šiai teritorijai būdingus chaotiškus judėjimo kelius, įkūnija būdingą šiai zonai monotoniją, papildant ją staigmenomis, kurios primena apie buvusią tarpusavyje nesusijusią urbanistinę struktūrą.

Schemos                                                                                                                                                                                       Teritorijos planas

 

Pasirinktas detalizuojamas pastatas yra itin svarbus analizuojamai teritorijai genius loci aspektu. Buvę „Union“ fabriko sandėliai — seniausi pastatai šioje zonoje. Jie liudija apie buvusią istoriją prie svarbiausio šios teritorijos „centro“ — Danės upės bei išsidėstydami geriausiai apžvelgiamame taške, stipriai veikia vietos dvasią.

Pagrindinė konversijos idėja — atkurti buvusius sandėlius, orientuotis į naujai sukurtą viešąją aplinką šiaurėje, reaguoti į suprojektuotą pėsčiųjų tiltą, formuojant naują teritorijos centrą bei išsaugoti visus informacinius sluoksnis ir kaitą, įprasminant komplekso senų ir naujų dalių santykį.

Projektuojamo pastato vaizdas nuo tilto, išilginis pjūvis ir interjero detalizacijos                                                                Funkcinio išplanavimo ir konstrukcijų aksonometrijos

Įvykdžius šiuos pokyčius, teritorijos genius loci nedingtų, o „evoliucionuotų“ kartu su pasikeitusiu aplinkos ir laiko kontekstu: užkonservavus vietos dvasią, ji sunyktų kartu su sustingusia laike aplinka, kuri jau seniai prarado savo reikšmę miesto atžvilgiu. Išsaugant karkasą, vietos dvasia neprarastų savo abstrakcijos ir neapibrėžtumo bruožų, o sukonkretinus urbanistinį audinį bei suteikus naujų reikšmių, genius loci įgautų „stuburą“ ir teritorijoje būtų užtikrinta stabilitas loci, kuri stiprina žmogaus identifikavimosi su vieta jausmą.

 

 

Projektas yra LASKAO – Ergolian 2021 metų stipendijos konkurso nugalėtojas.

Stipendijos konkurso partneris kompanija ERGOLAIN projektai

Konkursas yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.

Renginių ciklo partneriai, draugai bei rėmėjai:

5121_ekranas_marina

Skelbiamas Želdyno palei Šilutės pl. nuo Smiltelės g. iki Jūrininkų pr. Klaipėdoje projekto idėjos (koncepcijos) parengimo supaprastintas projekto konkursas.

Planuojamas želdynas randasi rytiniame pietinės Klaipėdos miesto dalies pakraštyje. Tai 1974-1985 m. sovietmečiu suplanuoto VII gyvenamojo rajono (arch. Ričardas Valatka, Gina Galdikienė, Juozas Mureika) prieigos, labiausiai urbanizuota ir mažiausiai vertingų želdynų turinti vieta mieste, šiuo metu kenčianti nuo triukšmo ir taršos.

Konkurso tikslas – pasiūlyti originalią Želdyno idėją ir konceptualius projektinius pasiūlymus,
geriausiai atitinkančius konkurso sąlygas, kainos-kokybės santykį ir suteikiančius realų pagrindą teritorijos techninio projekto parengimui. Pagrindiniai projektui keliami uždaviniai susiję su kasdieniniais gyventojų ir miesto ekosistemos poreikiais. Želdynas turi atlikti apsauginę-ekologinę, rekreacinę ir socialinę-kultūrinę funkcijas. Kartu ši teritorija svarbi kaip pietinė miesto jungtis su rajono žaliųjų erdvių sistema.

Konkurso sąlygų rengėjas – VšĮ „Vario burnos“ kartu su Klaipėdos m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriumi. Pilna informacija pateikiama Centriniame viešųjų pirkimų portale: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2021-640353

 

Pranešimas  parengtas pagal  VšĮ „Vario burnos“ pateiktą informaciją

 

4a36_zeldynai

Paskelbtas rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras konkursas „Geriausias 2020 metų rekreacinės architektūros kūrinys“.

Konkursas organizuojamas nuo 2003 metų architekto Leonardo Vaičio dėka. 2013 metais ši funkcija patikėta architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo organizacinei grupei Klaipėdoje. Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.

Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis]; Prieplaukos Nidoje rekonstrukcija [G. Vieversys, A.Šablevičius, E. Buikaitė].

Pasak konkurso koordinatorės Jurgitos Raišutienės, „Tradiciškai dėkingi, kurie neabejingi konkurso idėjos tęstinumui ir teikiantiems realizacijas bei išsakantiems nuomones, nes per tiek metų nesibaigiantys ieškojimai bei diskusijos apie pačią rekreacinės architektūros sampratą tęsiasi, o ir kokie kūriniai gali pretenduoti, vis aktualūs. Konkurso sąlygose akcentuojama, kad konkursui teikiami skirtingą visuomeninę objekto paskirties kategoriją turintys architektūros kūriniai; Statybos užbaigimo dokumento data turi būti 2020 metai; Rekreacinės architektūros vertinimas – konceptualus ir kontekstualus aplinkos, formos ir funkcijos santykis. Svarbiausiu kriterijumi laikytinas aplinkos paisymas – tinkamas gamtinių išteklių naudojimas bei urbanistinio konteksto, taip pat ir kultūros paveldo respektavimas. [J.Tutlytė, 2000]“. Konkurso sąlygos ir dalyvio paraiška/anketa https://forms.gle/Wtm9TKTtSx5nEEFX6

Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2021 m. rugpjūčio mėn. 20 d. 20:00 val.

Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys. Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2020 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas A.Zavišos fondo renginio metu š.m. rugsėjo 03d. [renginio programa derinama ir bus viešinama artimiausiu metu].

Atnaujinta informacija:

https://www.facebook.com/zavisosfondas  / www.architektusajunga.lt / www.architektams.lt

7655_AZF_2021_Konkursas_Web

Rėmėjai ir partneriai

© 2026 Lietuvos architektų sąjunga Klaipėdos apskrities organizacija.

Užklausos forma
Užklausa sėkmingai išsiųsta!