Susitikimas vyks 2020-09-18, 13:20 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose, Bažnyčių g. 6 – 1, LT-91246, Klaipėda
Konkurso internetinis puslapis www.estradoskonkursas.lt
Skelbimas CVPP https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-674324
Paskelbtas rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras konkursas „Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys“, organizuojamas nuo 2003 metų. Konkurso sumanytojas ir organizatorius architektas Leonardas Vaitys nuo 2013 metų patikėjo šią funkciją A. Zavišos fondo organizacinei grupei Klaipėdoje.
Pasak konkurso koordinatorės Jurgitos Raišutienės, „Dėkingi neabejingiems šiam konkursui, jo idėjos tęstinumui ir teikiantiems darbus bei išsakantiems nuomones, nes per tiek metų nesibaigiantys ieškojimai ir diskusijos apie pačią rekreacinės architektūros sampratą, o ir kokie kūriniai gali pretenduoti. Konkurso organizatoriams remiantis skirtingais šaltiniais pavyko taip susidėlioti rekreacinės architektūros specifiką“, Lot. Recreatio – atkūrimas, atstatymas. Rekreacinė veikla, kai pailsima, atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, pasirinktinai pagal asmens poreikius. Svarbus poilsio elementas yra įprastinės veiklos ir aplinkos pakeitimas, malonios emocijos. Rekreacinei veiklai būtina speciali erdvė ir įrenginiai: teritorijos, akvatorijos, pastatai, patalpos – atitinkama rekreacinė aplinka. Rekreacinė aplinka [tiek gamtinė, tiek urbanistinė] įvairaus erdvinio mastelio: dideli pajūrio ar ežerų rajonai, specializuoti rekreacijai; kurortai; rekreacijos [poilsio, turizmo ir sporto] įstaigų kompleksai; pavieniai pastatai; paplūdimiai, miško parkai; parkai; krantinės; vandens baseinų kompleksai; sporto aikštynai. Rekreacinė architektūra – tai tokia architektūrinės veiklos šaka, kurios objektas yra rekreacijos erdvių [teritorijų, pastatų, kompleksų] ir įrenginių formavimas. Rekreacinės architektūros tikslas – sukurti optimalią [patogią, gražią ir įgyvendinamą] aplinką visoms rekreacijos rūšims ir formoms. Rekreacinė architektūra labai priklauso nuo rekreacinių išteklių, kurių tarpe respektuojami gamtiniai. Rekreacinės architektūros sąsaja su gamta yra ne vien funkcinė, bet ir kompozicinė, estetinė. [V.Stauskas, 1973; 1976; 2013]; Recreational architecture http://www.britannica.com/…/architec…/31804/Funerary-art
Rekreacinės architektūros vertinimas – konceptualus ir kontekstualus aplinkos, formos ir funkcijos santykis. Svarbiausiu kriterijumi laikytinas aplinkos paisymas – tinkamas gamtinių išteklių naudojimas bei urbanistinio konteksto, taip pat ir kultūros paveldo respektavimas. [J.Tutlytė, 2000]. Tuo pagrindu parengti konkurso dokumentai bei priimami darbai, kaip nominantai. Visada yra galimybė tobulinti, tai jei bus tęsiama, atviri pasiūlymams.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis].
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje gal nežymiai ir kito bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos [toliau LAS] Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, procesą koordinuoja Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas [toliau A. Zavišos fondas], konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 28 d. 18:00 val. Konkurso sąlygos ir dalyvio anketa https://forms.gle/Urn7Tm7dftSm7eLbA
„Geriausias 2019 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija: Architektas Saulius Mikštas [LAS deleguotas]; Architektė Gerda Antanaitytė [A. Zavišos fondo deleguota]; Architektas Kęstutis Mikšys [2004 m. konkurso laureatas]; Architektas Rolandas Liola [2006 m. konkurso laureatas]; Architektė Gustė Kančaitė [2016 m. konkurso laureatė].
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys. Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2019 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas A.Zavišos fondo renginio metu.
Tradicinio renginio šių metų tema – RECEPTAS. Kuršių nerija
Simbolis ℞ žymi lotyniško žodžio „receptas“ santrumpą, kurio tiesioginė reikšmė – „priimk“. Šiuo simboliu žymima suderintų ingredientų formulės pradžia, skirta sveikatai gerinti. Anot tematinės idėjos autorės, architektės Gerdos Antanaitytės, „Mus supanti aplinka turi esminę rolę formuojant žmogaus emocinę ir fizinę būseną. Ji gydo, ramina, padeda susikaupti. Arba atvirkščiai – kelia nerimą, slegia, klaidina. Kuršių nerija yra vieta, turinti stiprų poveikį žmogaus jausenai. Dažniausiai nuskambantys empiriniai vietos pajautimo būdvardžiai – jauku, sava, magiška, žalia. Tačiau ar įmanoma emocinę būseną, vietos pajautą distiliuoti ir išskirti atskirus jos komponentus?
Šiais metais kviečiame tirti Kuršių nerijos sudėtį – pasinaudojant moksliniais, architektūriniais ir filosofiniais įrankiais. Vėjo stipris ir juo atnešamos užmirštos žvejų istorijos, smėlio frakcija ir juo uždengti kaimai, pajūrio miško garsai, ne vieną šimtmetį įkvepiantys kūrybai. Iš ko susideda Kuršių nerija ir kodėl ji priima, gydo, svaigina, pripildo plaučius deguonies ir priverčia vėl čia sugrįžti?“
Dėl ekstremalios ir nepastovios COVID-19 situacijos, renginio programoje numatytos skirtingos formos:
- Rugsėjo 4-5 dienomis architektų [ir ne tik] susitikimai Nidoje [pagal galimybes ir SAM rekomendacijas];
- Nuo rugsėjo 8 dienos architektų [ir ne tik] video pranešimai internetinėje erdvėje. A. Zavišos fondo socialiniame tinkle Facebook; YouTube https://bit.ly/30N3A7f
Atnaujinta informacija:
https://www.facebook.com/zavisosfondas/ ir www.architektusajunga.lt
Renginio organizatoriai ir partneriai: Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; „PAROC“.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė atvirą architektūrinės koncepcijos konkursą uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto koncepcijai sukurti. Pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti uosto laivybos saugumui svarbus statinys, laukiama iki rugsėjo 3 dienos.
„Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynės pusėje yra būtinas norint užtikrinti dar didesnį laivybos saugumą. Į uostą atplaukiančių laivų parametrai didėja, ir mes privalome garantuoti saugų jų įvedimą. Esame paskelbę radaro bokšto architektūrinės koncepcijos konkursą bei tikimės sulaukti įdomių pasiūlymų, iš kurių bus atrinkta ta koncepcija, kuri bus ir vizualiai patraukli, ir atitiks kraštovaizdžio specifiką bei reikalavimus tokios paskirties statiniui“, – sako VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pagal uosto bendrąjį planą Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštą yra numatyta statyti Smiltynėje, prie naujosios perkėlos. Yra sudaryta architektūrinės koncepcijos vertinimo komisija, kurioje yra ne tik Uosto direkcijos darbuotojai, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai.
„Viena pagrindinių ir svarbiausių vertybių Kuršių nerijoje yra kraštovaizdis. Kaip atrodys šis radiolokacinės kontrolės bokštas ir kaip stipriai jis gali pakeisti Kuršių nerijos vaizdą, dar nežinome. Tačiau tikimės, kad architektai dės visas pastangas ir sugebės sukurti unikalų objektą, kuris tenkins ne tik uosto poreikius, bet ir papuoš vartus į Kuršių neriją“, – teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Įvykus konkursui sutartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros bus pasirašyta su architektūrinį konkursą laimėjusiu projektuotoju (tiekėju).
Architektūrinio konkurso nugalėtojams yra numatytos piniginės premijos: pirmajai vietai bus skiriama 5 000 Eur, antrai vietai – 3 000 Eur, o trečios vietos laimėtojui atiteks 1 500 Eur.
Skelbimas skelbiamas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje:
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-698401
KVJUD informacija
3 vietos laimėtojui – 2 000 EUR.
Konkurso internetinis puslapis www.estradoskonkursas.lt
Skelbimas CVPP https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-674324
___________________________________________________________________________________________________________________________
2020-09-18, 13:20 val. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose, Bažnyčių g. 6 – 1, LT-91246, Klaipėda, kviečiamas Vasaros koncertų estrados Klaipėdoje atviro projekto konkurso tiekėjų susitikimas.
____________________________________________________________________________________________________________________________
2021-01-07
KLAIPĖDOS VASAROS KONCERTŲ ESTRADOS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS – SKELBIAMI GALUTINIAI REZULTATAI
|
Vieta |
Devizas |
Tiekėjas |
Autoriai |
|
1 |
VA1983 |
UAB „Vakarų siluetas“ |
Mantas Daukšys Inga Daukšienė Edmundas Pilvelis |
|
2 |
LJ1000 |
UAB „SP Architektų grupė“ |
Saulius Pamerneckis Vytautas Pliadis Mantas Trapikas Indrė Smalakė Vitalijus Rudokas Tomas Marcinkevičius |
Viešas konkurso projektų recenzijų pristatymas:
https://www.youtube.com/watch?v=E5VGUY1nuVY
Vertinimo komisijos komentaras:
VA1983
Akcentuojamas ekonominio naudingumo aspektas.
Trūkumai:
Projekto idėja nėra unikali, architektūrinė išraiška neišskirtinė. Norėtųsi daugiau vientisumo, kompozicinės tvarkos ir švaros. Darbas yra labiau įveiklinimo strategija, erdvinė išraiška lieka antrame plane. Architektūrinis įvaizdis gana “kietas”, ekspansinis, intensyviai urbanistinis yra labiau agresyvus, o ne integralus gamtinio konteksto atžvilgiu. Siūlomos visos įmanomos funkcijos, neaiškūs prioritetai. Kyla klausimas dėl siūlomų funkcijų tarpusavio dermės – ar ofisai ir koncertinės veiklos netrukdys vienas kitam. Apžvalgos tako funkcionalumo pagrįstumas abejotinas.
Amfiteatro žalių salų sprendinys funkcine prasme yra kliūvinys. Sunku spręsti apie universalų dizainą, kadangi trūksta detalizacijos. Ekonomiškumo prasme projektas brangiai įgyvendinamas. Ypatingų konstrukcijų stogas labai neekonomiškas ir konstrukciniu aspektu nerealistiškas. Biurų sprendinys neįtikinantis statybos ir naudojimo ekonomiškumo aspektu. 3-io etapo (stogo) įgyvendinimas statybos laikui sustabdytų komplekso estrados veiklą, statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis nukentėtų, etapiškumas šiuo atveju yra sudėtingas.
LJ1000
Pagrindinė mintis – gamtinė jungtis – teritorijos susiliejimas su mišku.
Trūkumai:
Naikinama susiformavusi vietos tapatybė – naikinama “neteisinga”, “bloga” sena ir formuojama nauja. Atsisakoma esminio esamo objekto elemento – estrados, nors sąlygose nurodomas pageidavimas išsaugoti šį elementą. XX a. vidurio architektūra atmetama kaip netinkama ir verta sunaikinimo. Sunaikinama esamo konteksto dalis, šios pozicijos argumentacija neįtikinanti. Siūlomo naujo turistinio traukos objekto – dviračių ir pėsčiųjų estakados – regyklos idėja nėra unikali, turi daug panašumo į Zarasų apžvalgos taką. Abejotinas teiginys, kad nuo aukščiausios vietos matysis autorių teigimu esminė vertingoji savybė, kurią jis eksponuoja – vaizdas į jūrą ir saulėlydis. Nelogiška, kad pagrindinio architektūrinės idėjos elemento įrengimas nukeliamas į paskutinį etapą – sprendinys be pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo. Dainų švenčių ir renginių funkcija, kuri sąlygose prioritetizuojama, praktiškai netenka funkcionalumo galimybių. Neišnaudojamos esamos estrados akustinės ypatybės – naikinama choristų tribūna. Neapgalvota galimybė veiklą organizuoti visais metų laikais. Aktyviam naudojimui visais metų laikais pritaikyta tik nedidelė komplekso dalis (laipiojimo uolomis centras, komercines ir buitines patalpos po estakada). Didžioji komplekso dalis yra skirta veiklai lauke, kuri šaltuoju metų laiku būtų mažai ar visai nenaudojama. Patalpos paslaugoms numatytos įrengti po estakada, įrengiamos trečiu etapu, vadinasi pirmu ir antru etapais siūlomos paslaugos nebus teikiamos. Objektas be estakados, pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo ir patrauklumo, todėl trečio etapo įgyvendinimas tampa privalomu. Dviračių – pėsčiųjų takas nepritaikytas visiems visuomenės nariams, neatitinka universalaus dizaino principų, autoriai nesiūlo jokio alternatyvaus tarpinio nusileidimo nuo jo. Vasaros estrada paverčiama pieva taip apribojant funkcionalumą, bei ergonomiškumą. Sprendiniai netvarūs – nepanaudojama (nepernaudojama) esama estrados infrastruktūra. Esamos infrastruktūros griovimas, o ne pritaikymas – neekonomiškas (esamos infrastruktūros naikinimas – kaštai, naujų priemonių įrengimas – kaštai). Masyvių konstrukcijų apžvalgos tako-estakados sprendinys brangus. Teigiama, kad statybos etapai tarpusavyje nėra susieti. Tačiau dviračių tako estakados statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis greičiausiai nukentės.
Perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija www.klaipeda.lt.
Projekto konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, www.architektams.lt.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su UAB „Ergolain projektai” skelbia 2020 metų stipendijos konkursą architektūros studentams tema – „Klaipėda. Aktuali architektūra“.
Konkurse kviečiami dalyvauti VGTU, KTU ir VDA architektūros studijų studentai.
Konkursinio darbo temą ir vietą (Klaipėdos apskrityje ) Studentai pasirenka savo nuožiūra.
Darbai konkursui turi būti pateikti iki 2020 m. birželio 22d. 17:00 val.
Konkurso nugalėtojas bus apdovanotas 600 eurų piniginiu prizu.
____________________________________________________________________________________________________________________
Liepos 1-ąja dieną pristatyti ir įvertinti 2020 metų LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkursui pateikti studentų darbai – Gintarės Būgaitės magistro darbas „Prieigos prie Kuršių marių erdvės centrinio Klaipėdos keltų terminalo ir Smiltynės perkėlos teritorijose formavimas“ ir Akvilės Mišeikytės bakalauro baigiamasis darbas „Klaipėdos senosios turgavietės komplekso rekonstrukcija“.
– Gintarės Būgaitės magistro darbas „Prieigos prie Kuršių marių erdvės centrinio Klaipėdos keltų terminalo ir Smiltynės perkėlos teritorijose formavimas“.
Komisijos nuomonė apie darbą:
Architektūrinio sprendimo originalumas
Formuojamas naujas miesto centras integruojamas į Kuršių marių erdvę, o vandens elementai – įlankos – įtraukiamos į miesto struktūrą. Darbe naujai pažvelgiama į miesto ir vandens santykį, tačiau komisijos nuomone sukuriamos plačios funkciškai neapibrėžiamos ir sunkiai miestietiškam gyvenimui panaudojamos erdvės.
Architektūrinio sprendimo kontekstualumas – ryšys su aplinka
Stiprioji darbo pusė išsaugomas gatvių ir geležinkelių tinklas – pagrindinės miesto ir uosto arterijos, jas integruojant į naują urbanistinę struktūrą, tačiau komisijos nuomone naujo miesto centro kūrimas panaikinant esamą kontekstą iš principo nesprendžia aktualių miestui problemų.
Darbo atlikimo kokybė
Atlikta plati analizė, pateikiama gausi ir informatyvi grafinė medžiaga, tačiau komisijos nuomone pateiktai medžiagai trūksta erdvių detalizavimo, žmogiško mastelio perteikimo.
– Akvilės Mišeikytės bakalauro baigiamasis darbas „Klaipėdos senosios turgavietės komplekso rekonstrukcija“.
Komisijos nuomonė apie darbą:
Architektūrinio sprendimo originalumas
Senojo turgaus ir aplinkinių teritorijų regeneracija integruojama į senamiesčio urbanistinį audinį. Naujas modernios architektūros multifunkcis turgaus kompleksas papildytų ir prisidėtų prie senamiesčio gyvenimo.
Architektūrinio sprendimo kontekstualumas – ryšys su aplinka
Modernios architektūros turgaus statinių kompleksas itin kokybiškai atkuria buvusią užstatymo struktūrą, atkuria panaikintą Šaltkalvių gatvelės trasą bei buvusių vakarų – rytų krypties gatvių išklotines. Komplekso tūris skaidomas formuojant senamiesčiui artimą siluetą, tačiau komisijai kilo klausimų dėl simetrijos išilginiuose fasaduose nebūdingos Klaipėdos senamiesčio gatvėms. Nors darbe metodiškai atkuriamos buvusių gatvių ir Turgaus aikštės erdvės, tačiau komisijos nuomone Tiltų, Kulių Vartų ir Galinio Pylimo gatvių sankryžos erdvinis sprendimas būtų pilnai užbaigęs projekto sprendinius.
Vidinė turgaus struktūra darniai susipina su supančia aplinka, kuriamos aiškios vidaus erdvės, tačiau komisija pasigedo daugiau tiesioginių įėjimų iš gatvelių į turgaus patalpas.
Darbo atlikimo kokybė
Kokybiškas darbas su detaliai ir estetiškai atliktais brėžiniais, schemomis ir itin kokybiška prezentacija, pateikta išsamaus leidinio formatu.
Konkurso nugalėtoju pripažintas Akvilės Mišeikytės darbas „Klaipėdos senosios turgavietės komplekso rekonstrukcija“, autorei skirtas 600 Eur piniginis prizas.
Nutarimo_protokolas: 5fbd_LaskaoErgolain_2020_Protokolas (PDF)
UAB “Memelio miestas” kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbia atvirą projekto konkursą „Verslo centras N.Uosto g.3, Klaipėdoje”.
Projektuojamas verslo centras N.Uosto g. 3 yra vienas pirmųjų konvertuojamos “Memelio miesto” teritorijos pastatų, tapsiantis vizitine kortele, užduodančia kokybinius parametrus ir akcentuojančia teritorijos svarbą miesto atžvilgiu. Planuojama, kad naujas verslo centras taps vienu progresyviausių administracinės paskirties pastatų, gebančiu prisitaikyti prie kintančių poreikių ir suteikiančiu reikiamą infrastruktūrą aukštų standartų įmonėms.
Konkurso projektų vertinimo komisija sudaryta iš architektų – ekspertų, UAB “Memelio miestas” bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Darbų vertinimo procese taip pat dalyvaus recenzentai, kultūros paveldo bei tvarių pastatų vertinimo ekspertai.
Konkurso prizinis fondas – 26 000 eurų.
Dėl LR teritorijoje paskelbto karantino, projektų pateikimo data bus patikslinta.
Plačiau apie konkursą:
https://www.memeliomiestokonkursas.lt/
Konkurso dalyvių registracija: memeliomiestas@architektams.lt
Pateiktu elektroniniu paštu numatoma komunikacija ir informacijos atnaujinimas visais su konkursu susijusiais klausimais. Žemiau pateikiama nuoroda į konkurso sąlygas ir techninę užduotį peržiūrai.
Visa su konkursu susijusi dokumentacija pasiekiama nuorodoje: shorturl.at/dgwN3
Įvertinus dalyvių pateiktus kvalifikacinius dokumentus, sudaryta galutinė konkurso darbų eilė.
o.
|
|
Devizo šifras |
Balų skaičius |
Projekto autoriai |
Juridinis asmuo |
|
1 |
Hanza |
73,1 |
Tomas Grunskis, Martynas Mankus, Tomas Rimkus, Rasa Labunskaitė, Viktorija Bogdanovienė |
UAB “AEXN” ir UAB “City Projects” |
|
2 |
Kampuotas kampas |
66,5 |
Povilas Čepaitis, Berta Meironaitė, Ignas Kundreckas, Ignas Jurkšaitis, Editra Radėnaitė |
UAB Unitectus |
|
3 |
India |
59,2 |
Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė, Eglė Gečaitė, Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Kotryna Bajorinaitė |
MB “Syrusas” veikianti pavadinimu IMPLMNT architects |
|
4 |
Fachverkas |
58,9 |
Aleksandras Gvildys, Antanas Gvildys, Virginija Kazlauskaitė |
UAB “Archinova” |
|
5 |
Dangės terasos |
49,5 |
Ernesta Bagužaitė, Kristijonas Nenartavičius, Martynas Norvila, Ieva Butkutė |
VšĮ Studija 501 |
|
6 |
Dramblo |
39,2 |
Audrius Ambrasas, Rasa Ambrasienė, Vilma Adomonytė, Justas Jankauskas, Karolina Galvydytė, Olga Runovič |
Ambraso architektų biuras, UAB |
|
7 |
Tai yra tai |
36,7 |
Tomas Jakovlevas, Augustas Minkauskas |
Archipoint LT, UAB |
|
8 |
Debesyje |
36,2 |
Gintaras Čaikauskas, Virginija Venckūnienė, Simonas Čaikauskas, Faustas Lasys, Jonas Rimeika, Smiltė Urbelionienė, Laura Pagodaitė |
UAB “Architektūros linija” ir AB “Panevėžio statybos trestas” |
|
9 |
Kampu |
34,8 |
Artūras Asauskas, Aušrinė Bredulytė, Tomas Noreika, Ignas Lukauskas
|
UAB “Vilniaus architektūros studija” |
|
10 |
TAT111 |
31 |
Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Tomas Umbrasas |
YCL, UAB |
Daugiau apie konkursą https://www.memeliomiestokonkursas.lt/
UAB „Puiki investicija” (Konkursą skelbianti organizacija), bendradarbiaudama su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (konkursą organizuojanti – koordinuojanti organizacija), paskelbė ribotą kviestinį Multifunkcinio komplekso Priešpilio g. 6 Klaipėdoje konkursą.
Planuojamas naujas multifunkcinis kompleksas įsikursiantis pietiniame Danės rage, kur susilieja Danės upės ir Kuršių marių erdvės, atsiveria uosto bei Kuršių nerijos panoramos, pro šalį plaukia laivai gali tapti Klaipėdos vizitine kortele. Teritorija labai svarbi miesto centrui ir jautri paveldosauginiu požiūriu, todėl būtini šiuolaikiški, tačiau vietos identitetą respektuojantys sprendiniai. Naujos komercinės erdvės pirmuose bei butai kituose pastato aukštuose kartu su gyva Danės krantine turėtų sukurti vietą, kurioje norisi gyventi, dirbti bei leisti laisvalaikį.
Konkurso prizinis fondas – 18 000 eurų.
Konkurso sąlygos 
2019-05-17 KONKURSUI PATEIKTI 5 DARBAI
Vieša konkurso darbų ekspozicija nuo 2019 gegužės 20 d. iki 2019 birželio 5 d. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų 5a) -1 aukšte.
Viešas konkurso darbų aptarimas ir vertinimo komisijos posėdis planuojamas 2019 birželio 6 d. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų 5a) -1 aukšte.
IŠRINKTI MULTIFUNKCINIO KOMPLEKSO PRIEŠPILIO G. 6 KLAIPĖDOJE KONKURSO NUGALĖTOJAI
1. LINDENAU GALERIJA
UAB Architektūros studija „Plazma“. Autoriai – Rytis Mikulionis, Dalia Treinytė, Martynas Lukas, Viltautė Zubrytė, Živilė Matijošiūtė.
UAB „Kančo studija“. Autoriai – Gustė Kančaitė, Tomas Petrikis, Ieva Šalomskienė, Kęstutis Kajokas.
UAB „Architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai“. Autoriai – Gintautas Natkevičius, Paulius Narauskas, Dominykas Kalmatavičius, Adomas Rimšelis, Gintaras Antanas Kubilius, Vytautė Gineikaitė.
KONKURSO APŽVALGA, RECENZIJOS IR KOMISIJOS KOMENTARAI ČIA
Konkurso Užsakovas – UAB „Puiki investicija“
Konkurso organizatoriai – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO)
Konkurso koordinatorius – architektas Aurimas Baužys, +370 612 98362, lindenau@architektams.lt
KONKURSINIAI DARBAI
01 – LINDENAU VARTAI
LINDENAU VARTAI – naujasis Klaipėdos senamiesčio židinys, akcentuojantis miesto ir vandens sandūrą, pasitinkantis miesto svečius, išlydintis išvykstančiuosius, užbaigiantis Danės krantinės formavimą. Sklype projektuojami du tūriai formuoja dviejų pagrindinių kvartalo kraštinių perimetrą – Danės upės krantinės bei Priešpilio gatvės išklotines. Kintamu aukštingumu sutelkiami akcentai į du pagrindinius kvartalo taškus – vakarinį korpusą, pasitinkantį žmones nuo terminalo pusės bei rytinį sklypo galą, orientuotą į pilies kompleksą.
02 – LINDENAU GALERIJA
Kompleksas formuojamas Klaipėdos senamiesčiui charakteringu perimetrinio užstatymo principu, pastatai išdėstomi lygiagrečiai Danės krantinei, ypatingas dėmesys skiriamas siluetui nuo Danės upės žiočių. Pastatų išdėstymas, mastelis ir aukštingumas leidžia įplaukiant į Danę apžvelgti pilies bastionus ar fosas, taip pat užtikrinama galimybė fragmentiškai matyti „Lindenau“ laivų statyklos elingo statinį.
Kompleksas formuojamas iš penkių naujai projektuojamų tūrių, kuriuos vizualiai ir funkciškai jungia pirmas aukštas – dengta galerija. Esamas pastatas (Žvejų g. 24) įkomponuotas į naują urbanistinę struktūrą.
Kuriama architektūra būdinga Klaipėdai – statiniai dvišlaičiais, laužytais stogais, stilizuotais erkeriais. Kontekstualios tradicinės apdailos medžiagos (raudonos plytos, čerpės, medis) naudojamos kartu su šiuolaikinėmis – metalu ir stiklu.
03 – VAKARINIS
Urbanistinėje uosto aplinkoje projektuojamas 6 pastatų kompleksas savo masteliu, ritmu ir aukščiu derantis su esamu uosto užstatymu ir fone fragmentiškai apžvelgiamu Lindenau laivų statyklos elingu. Teritorijos sutvarkymas natūraliai susilieja su bendra urbanistine statinių struktūra, numatant želdinius ir rekreacines zonas vizualiai turtingiausiose sklypo vietose: alėja ties Danės upės krantine, skveras greta istorinių pastatų, poilsio aikštė vakariniame sklypo smaigalyje. Pastatuose matoma industrinio doko, uosto užuomina, pabrėžiant santykį su kranais ir šalimais esančiu elingu. Komplekse atsiranda dalinai ritmingas suskaidymas, link marių pusės smulkinant multifunkcinių pastatų mastelį. Atskiriems stačiakampio plano tūriams charakterį suteikia nurėžti vienšlaičiai stogai. Fasadų išraiškoje pabrėžta metalo koncepcija, prigretinant pastatą prie industrinės aplinkos, kranų, metalinio elingo ir betoninių krantinių. Gan aiškios architektūros tūriams ažūriškumo suteikia charakteringi, siauri, tačiau į priekį išsišovę balkonai, pakabinti ant metalinių templių. Vakarinėje sklypo pusėje suprojektuoti namai su milžiniškais, vertikaliai suskaidytais stikliniais ekranais.
04 – LINDENAU KRANTINĖS NAMAI
Komplekso architektūrinę idėją suformavo pati aplinka, kurios integralia dalimi pastarasis ir turi tapti. Istorinių urbanistinių Danės krantinių erdvių sistema suponavo plane besilankstančių tūrių kompoziciją, kuri organiškai atkartoja upės vingius, istorinio užstatymo charakterį. Tai tampa savotikšu miesto krantinės užstatymo ženklu.
Formuojama binarinė architektūrinė kompozicija, kurią sudaro stilobatinė dalis su komplekso galuose esančiomis dominantėmis ir ant jos išdėstyti linijiniai gyvenamųjų statinių tūriai. Tūriai komponuojami taip, jog būtų išlaikyti skersiniai vizualiniai ryšiai su išskirtiniais istoriniais statiniais iš Šiaurinio rago krantinės pusės. Taip pat pasiūlyta išilginių vidaus erdvių kompozicija atveria vaizdus į senamiestį ir marias ne tik komplekso gyventojams, bet ir atplaukiantiems laivams. Binariškumas koduojamas ir fasaduose: lygaus stiklo su už jo esančiomis medžio plokštėmis stilobato fasadai kontrastuoja faktūriškai rezidencinės dalies tūrių struktūrai. Pastaroji savo formomis ir medžiagiškumu interpretuoja Lindenau elingo, klaipėdietiško fachverko struktūras.
05 – KAITA
Projektuojant pirmąjį etapą pasirinktas santūrus užstatymas atsižvelgiant į supančią aplinką. Vizualiniai ryšiai į elingą ir į pilį projektuojami pagal teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas gaires. Pagrindinis vizualinis ryšys į Didįjį pilies bokštą nuo marių pusės numatomas Priešpilio gatve, tačiau komplekso tūriai, stogų lūžiai išdėstomi taip, kad planuojamos atkurti pilies kontūras būtų matomas ir kitais, skirtingais kampais. Už projektuojamo statinio esantis P. Lindenau komplekso elingas nuo Dangės krantinių apžvelgiamas per skaidomų tūrių tarpus bei fragmentiškai per komplekso tūrių stogų „įkirpimus“. Aukščiausias projektuojamo pastato taškas (pagal teritorijų planavimo dokumentus) – 20 m, – labiausiai nuo pilies nutolusio tūrio stogo smailė.
Modeliuojant tūrius ieškoma naujų akcentų. Keičiant komplekso fasadų ir stogų kryptis, nuo Pilies tilto, nuo vakarinės pilies fosos (einant, važiuojant Priešpilio gatve), nuo elingo ir upės atsiveria projektuojamų tūrių dinamiška senamiesčio mastelio išklotinė.
Fasadų apdailai numatomos natūralios medžiagos: šviesių atspalvių Accoya mediena, vertikalaus skaidymo rusva keramika, keičiančios viena kita fasadų lūžių vietose. Medžiagų keitimas suteikia kompleksui dinamikos, vizualiai skaido tūrius.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbia atvirą projekto konkursą „VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro architektūrinio projekto sukūrimas”.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centras orientuotas į kasdienes medicinines paslaugas, šeimos mediciną. Naujas pastatas turėtų būti modernus, aukštos energinės klasės, kokybiškas, funkcionalus, optimalaus kokybės ir kainos santykio, puikiai paskirstytas erdvėje ir integruotas urbanistinėje aplinkoje, pritaikytas skirtingoms gyventojų amžiaus grupėms, patogus ir saugus darbuotojams. Pastato architektūriniai sprendimai turėtų būti pritaikyti įvairaus amžiaus grupių pacientams, pacientams su spec. poreikiais ir darbuotojams. Naujajame sveikatos priežiūros centre numatomos šios pagrindinės patalpų grupės: reabilitacija, šeimos medicina, odontologija, gydytojai specialistai, diabetinės pėdos kabinetas, profilaktinis sveikatos tikrinimas, radiologija, laboratorija. Funkcinės programos apimtis – 2420 kvadratinių metrų.
https://www.poliklinikoskonkursas.lt/
_______________________________________________________________________________________________________________________________________________
Paskelbta galutinė atviro projekto konkurso VšĮ „Jūsininkų sveikatos priežiūros centro” prizinių vietų eilė.
I vieta „Du kiemai”.
Projekto autoriai: Paulius Vitkauskas, Vaida Sasnauskaitė – Čipkė, Marekas Mickevičius, Dovydas Čipkus.
MB „Mes architektai“, Vilnius
II vieta „Klaipėda”
Projekto autoriai: Vytenis Gerliakas, Sigitas Sparnaitis, Arnas Deltuva, Viktoras Čeika, Jurgita Pakšienė.
UAB „Eventus Pro“, Vilnius
III vieta „Pušynas”
Projekto autoriai: Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Tautvilė Džiugytė, Justina Kovarskaitė
UAB „Metro architektūra“, Vilnius
IV vieta „Hortus Sanitas”
Projekto autoriai:
Tadas Sviderskas, Vladas Balsys, Tomas Medzelas, Viktorija Gričenaitė
Klaipėda
V vieta „Poliklinika 2020”
Projekto autoriai: Laimonas Bogušas, Petras Džervus
MB „Urbanistinė architektūra“, Klaipėda
Konkurso apžvalga, darbų recenzijos ir komisijos narių komentarai publikuojami elektroniniame leidinyje: https://issuu.com/laskao/docs/jspc_apzvalga
__________________________________________________________________________________________________________________________
Konkurso perkančioji organizacija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Konkurso organizatoriai – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“
Konkurso koordinatorė – Gerda Antanaitytė
Lietuvos bankas ir Lietuvos architektų sąjunga skelbia atvirą tarptautinį vieno etapo Lietuvos banko pastatų Žirmūnų g. 151, Vilniuje rekonstravimo projekto konkursą.
Visa informacija apie konkursą patalpinta CVP IS adresu: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2019-601212
Projektinių pasiūlymų pateikimas – iki 2019 m. balandžio 17 d. 16 val. (vietos laiku) adresu: Lietuvos architektų sąjunga, Kalvarijų g. 1, 09310Vilnius (LAS administracinės patalpos, antras aukštas).
Projekto konkursui sudaryta vertinimo komisija:
- Jonas Būgas, Lietuvos bankas, Organizacijos tarnybos Paslaugų administravimo departamento direktorius
- Tomas Kvaraciejus, Lietuvos bankas, Organizacijos tarnybos direktorius
- Edita Kazakevičienė, Lietuvos bankas, Viešųjų pirkimų skyriaus viršininkė
- Marius Dumbauskas, Lietuvos bankas, Lietuvos banko tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkas
- Gintaras Čaikauskas, architektas, Lietuvos architektų sąjunga
- Remigijus Bimba, architektas, Lietuvos architektų sąjunga
- Vilma Adomonytė, architektė, Lietuvos architektų sąjunga
- Gražina Janulytė Bernotienė, architektė, Lietuvos architektų sąjunga
- Mindaugas Pakalnis, architektas, Lietuvos architektų sąjunga
- Šarūnas Sabaliauskas, architektas, atsarginis komisijos narys, balsavimo teisę įgyja, kai pakeičia kurį nors posėdyje nedalyvaujantį narį, deleguotą Lietuvos architektų sąjungos
Konkursui pateiktų projektų vertinimo kriterijai:
- K1 – Urbanistiniai sprendiniai (40 proc. lyginamojo svorio)
- K2 – Architektūriniai sprendiniai (50 proc. lyginamojo svorio)
- K3 – Techniniai – ekonominiai sprendiniai (10 proc. lyginamojo svorio)
Trims geriausius projektinius pasiūlymus Konkursui pateikusiems dalyviams skirti prizai: pirmos vietos laimėtojui – 17 000 eurų, antros –11 000 eurų, trečios – 7 000 eurų.
Pridedama: Konkurso sąlygos ir Techninė specifikacija
Kviečiame architektus, ketinančius dalyvauti konkurse.
Plačiau apie konkursą https://www.bibliotekoskonkursas.lt/
