Lapkričio 8 d. – pasaulinė Urbanizmo diena, pirmą kartą Klaipėdoje paminėta prieš 10 metų, architektų klube. Šiemet lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija kviečia į XV urbanistinį forumą, kurio pagrindinė tema : „Urbanistikos kokybė šiandien: aktualijos, iššūkiai, perspektyvos“. Skelbiama, kad forume „diskusijos dalyviai dalysis nuomonėmis ir įžvalgomis apie šalies miestų vystymosi prioritetus, aptars, kaip išlaikyti planavimo sistemos nuoseklumą“. Kokie tie prioritetai ir kokia ta sistema?
Pristatant Vilniaus miesto 2021 m. 06 mėn. patvirtintą bendrąjį planą (rengtą nuo 2016 m.), miesto vyriausias architektas akcentuoja, kad pagrindinė miesto kryptis – jau turimų miesto teritorijų išnaudojimas, atnaujinimas, o ne naujų plėtojimas. Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo, patvirtinto 2021 m. 09 mėn. (rengtas nuo 2015 m.), sprendiniuose skelbiama – „Miesto plėtra numatoma taip, kad suformuojamas aiškus jo struktūrinis karkasas miesto viduje pirmiausia įsisavinant nepanaudotas teritorijas, siūlant keisti esamų paskirtį“. Įsigilinus sprendinių turinį matyti, kad šio plano organizatoriai ir rengėjai kaip „nepanaudotas teritorijas“ mato iki šiol svarbiausias miestiečiams bendro naudojimo vietas – keliasdešimt hektarų pajūrio ir pamario miškuose. Pietiniame ir šiauriniame miesto paribiuose užsilikusį mišką užsibrėžta artimiausiu dešimtmečio prioritetu pakeisti „specializuotų kompleksų“ teritorijoms numatant naujų pastatų ir susijusios infrastuktūros statybas.
Stebint pavyzdžius gretimose pajūrio savivaldybėse (Palangoje, Šventojoje) akivaizdu, kad „klaipėdietiški“ vystymosi prioritetai arba yra skirti, arba gali pasitarnauti užmaskuotai gyvenamo būsto statybai daugeliu aspektu brangiausiose pajūrio ir pamario teritorijose. Spręsti, kuri statyba atitinka pakankamai miglotą „specialaus komplekso“ apibrėžimą, paliekama tai pačiai institucijai – planavimo organizatoriui (savivaldybės administracijai), todėl sunku nematyti galimybės, kad toks „suplanavimas“ naudingas sprendimų priėmėjams, politikams didinant savo vaidmenį statybų verslui svarbių sprendimų (leidimų) išdavime. Žinant, kad verslas dėl palankesnio sprendimo konkuruos visomis pasiekiamomis priemonėmis, atrodo, kad sprendiniuose palikta vieta vėlesnėms interpretacijoms programuoja korupcinių praktikų taikymo galimybę.
Ekologinė pajūrio ir pamario miškų svarba liko neįvertinta tiek, kad atsvertų planavimo organizatorių ir plano rengėjų regimą naudą. Visuomenė bei planavimo ir projektavimo profesionalus vienijančios organizacijos laiku ir argumentuotai dėjo visas planavimo sistemoje leistas pastangas, kad egzistuojantis šios ir ateinančių kartų turtas – bendra nuosavybė ir teisė į natūralią (neužstatytą, neprivatizuotą ir neužtvertą) aplinką, būtų išsaugotos. Tačiau tuo metu didesnės galios pozicijoje atsidūrusių atskirų individų pastangomis, planavimo sistema suveikė priešingai deklaruojamiems pagrindiniams darnaus vystymosi siekiams „kad šios kartos poreikių tenkinimas neužkirstų kelio ateities kartoms tenkinti savuosius“. Išvados:
– Planavimo sistema savaime nepajėgi užtikrinti, ar kažkaip užprogramuoti, kad viešai keliami vystymosi tikslai būtų realizuojami. Kol bendrieji tikslai lieka abstraktūs (pvz. darnus vystymasis), be pamatuojamų įgyvendinimo rodiklių, tol jie yra lengvai interpretuojami atskirų, savo siaurų tikslų siekiančių, galios pozicijoje atsidūrusių individų, o sistema tėra tokios galios „įteisinimo“ įrankis, išnaudojantis teisines vingrybes, ekspertines nuomones, visuomenės informavimą ir panašius ritualus sprendimų legitimavimui;
– Teritorijų planavimas be korupcinės rizikos vertinimo lengvai virsta išteklių grobstymu, kuomet dangstantis neįrodomais visuomenės lūkesčiais, tai pačiai individų grupuotei sprendžiant, kas yra vertinga (dažnai ir neturint tam kvalifikacijos, pvz. ekologijos klausimu), sprendžiama ir dėl bendro visuomenės turto perskirstymo, pavertimo preke (pvz. bendro naudojimo žemės pavertimo privatizuojamais sklypais), nors visuomenė tokių teisių jiems (sprendimų priėmėjams), planavimo proceso pradžioje nebūna sąmoningai numačiusi;
– Planavimo specialisto veikla be aiškių, pamatuojamų kriterijų, apibrėžiančių darbo, t.y. siekiamo teritorijų planavimo rezultato kokybę, lengvai smunka iki ritualinių apeigų atlikėjo, įteisinančio finansinę ir politinę galią turinčių individų sprendimus, kuomet planuotojo sėkmė matuojama procedūrų t.y. teisinių ritualų atlikimo sparta ir įspūdžiu publikai, t.y. rinkėjams, kurie už tai, tikimasi, dovanos politinį pasitikėjimo mandatą (teisę valdyti) tokios planavimo sistemos kūrėjams ir palaikytojams.
– Teigiami pavyzdžiai planavime (jei taip būtų vertinamas Vilniaus atvejis) įrodo, kad atskirų planavimo procese atsidūrusių individų sąžinė, kūrybinės ir kitos ambicijos, asmeninės savybės gali įveikti ir šios sistemos trūkumus ir vesti pažangos link. Todėl verta siekti įvairovės siūlant plėtros alternatyvas, nuolat ieškant ir tikrinant siūlomus sprendimus profesionalų diskusijose. Būtina, kad profesionalai konkuruotų idėjomis ir tikrintų vieni kitus, tuo puoselėdami sąžinę, kompetenciją ir reputaciją – svarbiausias savybes planuotojui.
– Egzistuojanti planavimo sistema per daug pavojinga, kad atiduoti vieno organizatoriaus ir plano rengėjo malonėn, sistema verta ne „išlaikymo“ bet išskaidrinimo ir „apynasrio“ (t.y. kontrolės iš išorės). Tokia sistema verta nepasitikėjimo ir ją naudoti turėtume tik tiek, kiek jos minimaliai būtina teisiniams santykiams sureguliuoti. Tuo tarpu gyvenimo kokybės gerinimas turėtų išlikti nuolatiniu kūrybiniu procesu, nežlugdant jo formaliuose teisininkų žaidimuose, bet sudarant idėjų konkurencijai palankesnę aplinką.
Autoriaus nuomonė neatspindi jokios organizacijos ar tinklapio valdytojų nuomonės. Tai tik autoriaus mintys, tik po daugiau nei dešimtmetį trukusio asmeninio dalyvavimo teritorijų planavime tiesiogiai ir aplink jį įvairiausiais būdais, nuoširdžiai linkint sėkmės planuotojams.
Nuorodos:
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas: https://vilnius.lt/lt/miesto-pletra/informacinis-pranesimas-apie-patvirtinta-vilniaus-miesto-savivaldybes-teritorijos-bendraji-plana/;
Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas: https://www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/administracija/miesto-bendrasis-planas/218;
Lietuvos urbanistinis forumas: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/xv-urbanistinis-forumas-lapkricio-26-d.
…sėkmės planuotojams. Architektas Mantas Daukšys.
Nuotraukos autorius N. Tukaj, paimta iš www.pastataikalba.lt
Apklausos tikslas – išsiaiškinti dabartinę architekto profesijos situaciją.
Lietuvos architektų sąjunga kviečia visus architektus, o taip pat su architektūra susijusius akademinės srities ir viešojo sektoriaus darbuotojus anoniminės anketos forma atsakyti į dabartinę architektoros profesijos padėtį Lietuvoje tikslinančius klausimus. Kviečiame atsakyti šiandien arba iki lapkričio 1 dienos. Apklausos rezultatais ir sociologinėmis įžvalgomis pasidalinsime su architektų bendruomene bei Valstybės institucijomis, galinčiomis prisidėti prie situcijos pokyčių į gera.
LAS informacija
Paroda „Klaipėdos architektūra 2020. Retrospektyva“ pristatoma šiaurės Lietuvoje. Visi, besidomintys architektūra, ekspozicijoje ras stebinančių ir įkvepiančių dokumentų.
Pagrindinis parodos tikslas – retrospektyviai apžvelgti praėjusių metų architektų darbo rezultatą Klaipėdoje ir klaipėdiečių architektų sėkmingiausius darbus svetur bei pateikti alternatyvų požiūrį į Klaipėdos architektūrą.
Didžioji ekspozicijos dalis skiriama architektų metinės produkcijos apžvalgai. Jos temos: architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat miesto architektų darbai, kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.
Spalio 1–15 dienomis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos II a. ekspozicijų erdvėse, Respublikos g. 14, Panevėžys.
Spalio 15 – 29 dienomis Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos Informacijos centre, Vytauto g. 84, Šiauliai.
Ši paroda yra renginių ciklo „Klaipėdos architektūra 2020” dalis.
Organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija ir Lietuvos architektų sąjunga
Renginių ciklo partneriai, draugai bei rėmėjai:
Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17:15 Architektų klubas kviečia į susitikimą su 2021 metų LASKAO – ERGOLAIN stipendijos architektūros studentams konkurso laimėtoja Marina Leonova.
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentės konkursui pateiktas projektas „Vietos dvasia kaip sąveikos pamatas tarp pramoninės teritorijos prie Danės upės esaties ir raidos“ [vadovas doc. Doc. Edmundas Jackus] vertinimo komisijos buvo pripažintas 2021 metų stipendijos konkurso nugalėtoju.
Darbe nagrinėjama industrinio kvartalo tarp Liepų gatvės, Dangės upės, geležinkelio pylimo ir Mokyklos gatvės viaduko konversija, remiantis vietos dvasios – genius loci – analize, kurios metu identifikuoti, išsaugomi ar atkuriami svarbiausi teritorijos charakterį formuojantys elementai. Detalizuojama istorinių sandėlių palei Dangės upę konversiją juose įkuriant multifunkcį marinistikos centrą su vidinėmis viešosiomis erdvėmis.
Vertinimo Komisija pažymėjo, jog projekte pateikiama urbanistinė koncepcija itin kokybiškai sprendžia istorinių sandėlių ir naujesnių industrinių pastatų konversiją bei juos jungiančias viešąsias urbanistines erdves – naujai formuojamas parkas, Dangės krantinės. Nauji pėsčiųjų ir automobilių tiltai sujungia kvartalo viešąsias bei statinių vidaus erdves su aplinkinėmis urbanistinėmis struktūromis. Stiprioji darbo dalis yra naujasis visuomeninis marinistinis centras.
Projekto ir stipendijos konkurso partneris kompanija ERGOLAIN projektai
Susitinkame šį ketvirtadienį, spalio 14 d., 17:15 LASKAO salėje, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda
Renginys yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra“ dalis.
Įėjimas į renginį tik su galimybių pasu.
Renginių ciklo partneriai, draugai bei rėmėjai:
Š. m. spalio 7 dieną (ketvirtadienis), 15:30 valandą pakartotinai šaukiama eilinė ataskaitinė Lietuvos architektų sąjungos konferencija, kuri vyks Best Western Vilnius Konferencijų centre (buvęs viešbutis „Vilnius“) (Konstitucijos pr. 14, Vilnius).
Atvykus į konferenciją privalu pateikti Galimybių pasą (popierine arba elektronine forma) arba kitą vietoj Galimybių paso žemiau nurodytą dokumentą* , taip pat prašome renginio metu dėvėti apsauginę veido kaukę.
Konferencijos metu bus išklausytos ir tvirtinamos LAS pirmininko ir Tarybos veiklos ataskaita, Revizijos ir Etikos komisijų ataskaitos, taip pat – atlikto LAS finansinių ataskaitų ir veiklos rezultatų audito išvados.
Spalio 1–15 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos II a. ekspozicijų erdvėse veiks paroda „Klaipėdos architektūra 2020. Retrospektyva“. Visi, besidomintys architektūra, ekspozicijoje ras stebinančių ir įkvepiančių dokumentų.
Pagrindinis parodos tikslas – retrospektyviai apžvelgti praėjusių metų architektų darbo rezultatą Klaipėdoje ir klaipėdiečių architektų sėkmingiausius darbus svetur bei pateikti alternatyvų požiūrį į Klaipėdos architektūrą.
Didžioji ekspozicijos dalis skiriama architektų metinės produkcijos apžvalgai. Jos temos: architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat miesto architektų darbai, kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.
Adresas: Respublikos g. 14, Panevėžys
Ši paroda yra renginių ciklo „Klaipėdos architektūra 2020” dalis.
Organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija ir Lietuvos architektų sąjunga
Renginių ciklo partneriai, draugai bei rėmėjai:
Ketvirtadienį, rugsėjo 30 d. netekome Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos nario architekto Algimanto Vitonio (1942-11-27 – 2021-09-30).
Atsisveikinimas su velioniu Šv. Juozapo bažnyčios laidojimo namuose (Smiltelės g. 27, Klaipėda) penktadienį nuo 13, Šv. Mišios bus laikomos 18 valandą. Laidotuvės vyks šeštadienį 13 val. Lėbartų kapinėse.
Algimantas 1960 – 1961 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, 1961 – 1967 m. studijavo Kauno politechnikos institute, architektūros fakultete. Nuo 1967 iki 1971 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriuje vyresniuoju architektu, nuo 1971 iki 1977 m. – Šilutės rajono architektu, 1977 m. – Kolūkių statybos projektavimo institute Telšių skyriaus projektų vyriausiuoju architektu. 1977 metų pabaigoje vėl sugrįžo dirbti į Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrių, kuriame, keičiantis įmonės statusui, dirbo iki 2012 m. rugpjūčio 29 d.
Algimantas – visada ramus, santūrus, kantrus ir atkaklus, urbanistikos autoritetas kolegų tarpe. Puiki atmintis, enciklopedinės žinios ir ypatingas jo minčių lietus visuomet praskaidrindavo bendradarbių kasdienybę, dovanodavo atradimų džiaugsmą ir supratimą, kad humoras daugelyje situacijų, yra pasirinkimo reikalas. Algimantas buvo aktyvus Architektų sąjungos narys, etikos sergėtojas.
Darbe stengėsi nuosekliai, dalykiškai spręsti keliamus reikalavimus projektuojamiems objektams, atsižvelgiant į urbanistinę raidą, naujas jos kryptis bei aktualiausias problemas miesto plėtros sąsajų ir sandūrų kontekste. Jo pagrindiniai projektai: „C” kvartalo Palangoje visuomeninis prekybos centras, pionierių stovyklos Monciškėse, gyvenamieji kvartalai Plungėje ir Šilutėje, Klaipėdos miesto pietinės dalies (Labrenciškių 2-asis kvartalas) užstatymo projektas, Baltijos prospekto užstatymas, gyvenamojo mikrorajono projektas Kaštonų gatvėje, dengto turgaus tipinio projekto pritaikymas miestui (statyba, kuri truko trejus metus, apsunkino prasidėjusios politinės permainos bei su tuo laikmečiu susijęs statybinių medžiagų trūkumas).
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, kolegoms, draugams.
2021 m. spalio 8 d. 16 val. kviečiame į LASKAO architektų klubo renginį, skirtą Žiemos uostui Klaipėdoje, tema „Žiemos uostas iš arčiau ir giliau”.
Architektų klube bus ieškoma kelio diskusijai apie Žiemos uosto teritorijos ateitį, prisimenant, kas buvo siūlyta, kas vyksta, ir kas galėtų būti siūloma.
Renginio metu bus prisimintos architektų šiai vietai rengtos urbanistinės raidos koncepcijos. Tikimasi, renginio dalyviai pasidalins įžvalgomis ir lūkesčiais dėl šios svarbios miesto vietos ateities altrnatyvų.
Renginys atviras kviestiniams svečiams.Siekiama, kad sudalyvautų čia veikiančios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos atstovai, greta vystomo „Memelio miesto” atstovai, Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistai, žiniasklaida.
Tikimės, kad šios uostui ir miestui svarbios vietos raidos aptarimas, padedant architektams profesionalams, siūlymai ir įžvalgos ateičiai ir svarbiausia – dialogas mažins įtampas miesto ir uosto santykiuose ir visoms pusėms padės greičiau rasti optimaliausius ir tvarius sprendimus.
Mintimis ir prisiminimais pasidalins architektas Romualdas Gailius.
Renginio vieta – LASKAO salė, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda, III a.
Įėjimas į renginį tik su galimybių pasu.
LASKAO valdyboje, po diskusijos dėl gauto prašymo pritarti KIDE (Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją) iniciatyvai dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano (KLBP) keitimo, dauguma apsisprendė pritarti šiai iniciatyvai, nes pastabos, keliamos KLBP dokumento kokybei – pagrįstos ir kartojamos plano rengėjams dar nuo 2019 m. regioninėje architektų taryboje, 2019 ir 2021 m. savivaldybės suburtoje darbo grupėje bendrojo plano keitimo darbams nagrinėti, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kreipimesi į miesto merą.
Su kreipimosi į Aplinkos ministeriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, Klaipėdos miesto merą, savivaldybės administracijos direktorių ir miestiečius dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo tekstu galite susipažinti čia
LASKAO informacija
Kviečiame į parodos „Žvilgsnis į save 2019-2020” atidarymą Klaipėdoje.
Devintoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros apžvalginė paroda „Žvilgsnis į save” – tai tradicinis, Lietuvos architektų sąjungos organizuojamas renginys, skirtas Lietuvos architektams ir visuomenei, propaguojantis architektų bendruomeniškumą, profesinį atvirumą bei apskritai kokybišką architektūrą kaip vertybę ir svarbią kultūros dalį.
Renginio tikslas – apžvelgti naujausios Lietuvos architektūros tendencijas, įvertinti per 2019-2020 metus sukurtos architektūros kokybę bei išrinkti geriausius architektūros projektus ir realizacijas.
Parodos atidarymo vieta:
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda
Parodos atidarymo laikas: 2021 Rugsėjo 2 d., 17:30 val.
Ši paroda yra renginių ciklo „Klaipėdos architektūra 2020” dalis.
Organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija ir Lietuvos architektų sąjunga
Renginių ciklo partneriai, draugai bei rėmėjai:
Saugantis nuo COVID infekcijos, lankytojų prašysime dėvėti burną ir nosį dengiančias apsaugos priemones, dezinfekuoti rankas bei laikytis 2 metrų atstumo.
