Skirkime iki 1.2 % pajamų mokesčio – pasinaudokime galimybe paremti LASKAO, neišleisdami nė euro!
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija(LASKAO) šiandien žinoma kaip aktyvus, įtakingas ir reguliariai veikiantis kūrybinis-profesinis susivienijimas, į kurios nuomonę įsiklausoma ir atsižvelgiama. Norėtųsi ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti šias pozicijas, todėl tikimės Jūsų paramos.
Kodas 193428170
Dėkojame Jums!
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdyba pasisakė dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių, kuriems nepritaria dėl planuojamo skuboto Baltijos pajūrio ir Kuršių marių pakrančių užstatymo naujais neaiškios paskirties kvartalais ir prašo Klaipėdos miesto mero palaikymo, kad išliktų sąlygos nuoseklios politikos įgyvendinimui ir darniai teritorijos raidai, kaip to reikalauja įstatymai – Teritorijų planavimo, Architektūros. Darni raida gali būti, jei tenkinant šios kartos poreikius, nebus atimtos galimybės ateities kartoms tenkinti savuosius.
Miškai tarp Melnaragės ir Girulių, tarp Vilhelmo kanalo ir marių, yra ypatingai svarbūs ir vertingi miesto gyventojų sveikatai ir bendrai gerovei. Dabar galiojantis, 2007 m. patvirtintas, miesto bendrasis planas ir jo koncepcija dar dešimčiai metų į priekį numato šių teritorijų naudojimą želdynams, rekreacijai gamtoje. Todėl nesuprantamas naujojo bendrojo plano organizatorių ir rengėjų noras pirmuoju ateinančio dešimtmečio uždaviniu įteisinti naujų „specializuotos paskirties“ kvartalų statybą šiuose miškuose. Toks skubėjimas nepagrįstas, kol greta ir mieste tebėra daugybė padrikai užstatytų ar tik suplanuotų užstatyti teritorijų, kuriose jau sukurta infrastruktūra, o plėtros potencialas neišnaudojamas daug dešimtmečių.
Kiekvienai statybai teisiškai yra būtinas sklypas, kurio savininkų teises gina šalies Konstitucija. Ribotam skaičiui būsimų sklypų savininkų planuojama suteikti išskirtines teises į šiuos visai šaliai, o ypač klaipėdiečiams svarbias bendro naudojimo teritorijas. Patyrėme, kaip gyvenamųjų namų kvartalais virto „specializuotos“ vaikų vasaros stovyklos ir paplūdimio infrastruktūros objektai (dušinės, užkandinės). Matome, kaip agresyviai, prisidengiant kitomis paskirtimis, statomi gyvenamieji namai kitose pajūrio vietose. Siūlomi rengiamo bendrojo plano sprendiniai naujoms statyboms pajūryje neturi ir negali turėti pakankamai saugiklių nuo piktnaudžiavimo ir iškraipymo, kol nėra teisės aktų galinčių tai sustabdyti kitose pajūrio vietose. Tai akivaizdu mums, projektavimo srities profesionalams.
Todėl logiškas ir suprantamas sprendimas būtų neskubėti. Noras plėsti statybas pajūrio ir pamario miškuose jau įtvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2019 m. patvirtintoje naujoje miesto bendrojo plano koncepcijoje 30-ies metų perspektyvai. Šio plano sprendiniai detalizuojami 10 metų ateičiai. Šį pradinį laikotarpį būtina skirti pasiruošimui ir konsultacijoms. Būtina parengti koncepciją detalizuojančias studijas, įvertinti gamtinio rekreacinio potencialo išsaugojimo, integravimo į urbanistines struktūras galimybes ir priemones, nustatyti būtinos infrastruktūros (socialinės, inžinerinės) apimtis, suformuluoti urbanistinio integralumo (t. y. statinių derėjimo aplinkoje) reikalavimus – galimą konkrečių sklypų užstatymui plotą, pastatų aukštį užstatymo tipą ir kitus rodiklius. Dabar siūlomo bendrojo plano sprendinių mastelis nepakankamas šiems klausimams spręsti.
Užstatymui atiduodamos teritorijos pajūrio ir pamario miškuose turi būti įvardintos kaip Klaipėdos miesto savitumo išsaugojimui architektūriniu, urbanistiniu ir viešo intereso požiūriu reikšmingi objektai. Tokių objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai, skirti geriausiai urbanistinei idėjai išreikšti, kaip nurodyta LR Architektūros įstatyme ir Klaipėdos miesto tarybos 2018 m. sprendime „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“. Tik viešai pristatyta ir aptarta urbanistinė idėja galėtų pašalinti įtarimus dėl sprendinių kokybės ir skaidrumo bei tapti bendrojo plano sprendiniu.
Kviečiame miesto visuomenę aktyviai dalyvauti būsimame bendrojo plano sprendinių svarstyme išreiškiant savo nuomonę.
2021-02-26 Klaipėdos miesto savaivaldybės administracijos atsakymas DĖL KLAIPĖDOS MIESTO BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ
Pasibaigus konkurso dalyvių atitikties kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimo procedūrai skelbiami galutiniai konkurso rezultatai:
|
Vieta |
Devizas |
Tiekėjas |
Autoriai |
|
1 |
VA1983 |
UAB „Vakarų siluetas“ |
Mantas Daukšys Inga Daukšienė Edmundas Pilvelis |
|
2 |
LJ1000 |
UAB „SP Architektų grupė“ |
Saulius Pamerneckis Vytautas Pliadis Mantas Trapikas Indrė Smalakė Vitalijus Rudokas Tomas Marcinkevičius |
Viešas konkurso projektų recenzijų pristatymas:
https://www.youtube.com/watch?v=E5VGUY1nuVY
Vertinimo komisijos komentaras:
VA1983
Akcentuojamas ekonominio naudingumo aspektas.
Trūkumai:
Projekto idėja nėra unikali, architektūrinė išraiška neišskirtinė. Norėtųsi daugiau vientisumo, kompozicinės tvarkos ir švaros. Darbas yra labiau įveiklinimo strategija, erdvinė išraiška lieka antrame plane. Architektūrinis įvaizdis gana “kietas”, ekspansinis, intensyviai urbanistinis yra labiau agresyvus, o ne integralus gamtinio konteksto atžvilgiu. Siūlomos visos įmanomos funkcijos, neaiškūs prioritetai. Kyla klausimas dėl siūlomų funkcijų tarpusavio dermės – ar ofisai ir koncertinės veiklos netrukdys vienas kitam. Apžvalgos tako funkcionalumo pagrįstumas abejotinas.
Amfiteatro žalių salų sprendinys funkcine prasme yra kliūvinys. Sunku spręsti apie universalų dizainą, kadangi trūksta detalizacijos. Ekonomiškumo prasme projektas brangiai įgyvendinamas. Ypatingų konstrukcijų stogas labai neekonomiškas ir konstrukciniu aspektu nerealistiškas. Biurų sprendinys neįtikinantis statybos ir naudojimo ekonomiškumo aspektu. 3-io etapo (stogo) įgyvendinimas statybos laikui sustabdytų komplekso estrados veiklą, statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis nukentėtų, etapiškumas šiuo atveju yra sudėtingas.
Privalumai:
Autoriai siūlo argumentuotą strategiją. Sprendiniai grindžiami funkciniais ir socioekonominiais argumentais – akcentuojamas gyvybiškumas. Daug dėmesio skirta įveiklinimo strategijai, pasiūlyta didelė veiklų įvairovė skirta skirtingo amžiaus ir poreikių Klaipėdiečių grupėms. Siekiama sukurti stiprų vietoženklį, kuris taptų traukos objektu. Tvarumas – išsaugoma ir panaudojama esama infrastruktūra ją praturtinant ir papildant. Išsaugoma dainų ir šokių švenčių tradicija. Išplečiamos poilsio parko laisvalaikio praleidimo galimybės. Apgalvota galimybė veiklą vykdyti ir paslaugas teikti visais metų laikais. Dainų muziejaus idėja įdomi ir vystytina.
LJ1000
Pagrindinė mintis – gamtinė jungtis – teritorijos susiliejimas su mišku.
Trūkumai:
Naikinama susiformavusi vietos tapatybė – naikinama “neteisinga”, “bloga” sena ir formuojama nauja. Atsisakoma esminio esamo objekto elemento – estrados, nors sąlygose nurodomas pageidavimas išsaugoti šį elementą. XX a. vidurio architektūra atmetama kaip netinkama ir verta sunaikinimo. Sunaikinama esamo konteksto dalis, šios pozicijos argumentacija neįtikinanti. Siūlomo naujo turistinio traukos objekto – dviračių ir pėsčiųjų estakados – regyklos idėja nėra unikali, turi daug panašumo į Zarasų apžvalgos taką. Abejotinas teiginys, kad nuo aukščiausios vietos matysis autorių teigimu esminė vertingoji savybė, kurią jis eksponuoja – vaizdas į jūrą ir saulėlydis. Nelogiška, kad pagrindinio architektūrinės idėjos elemento įrengimas nukeliamas į paskutinį etapą – sprendinys be pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo. Dainų švenčių ir renginių funkcija, kuri sąlygose prioritetizuojama, praktiškai netenka funkcionalumo galimybių. Neišnaudojamos esamos estrados akustinės ypatybės – naikinama choristų tribūna. Neapgalvota galimybė veiklą organizuoti visais metų laikais. Aktyviam naudojimui visais metų laikais pritaikyta tik nedidelė komplekso dalis (laipiojimo uolomis centras, komercines ir buitines patalpos po estakada). Didžioji komplekso dalis yra skirta veiklai lauke, kuri šaltuoju metų laiku būtų mažai ar visai nenaudojama. Patalpos paslaugoms numatytos įrengti po estakada, įrengiamos trečiu etapu, vadinasi pirmu ir antru etapais siūlomos paslaugos nebus teikiamos. Objektas be estakados, pagrindinio akcento, netenka pagrįstumo ir patrauklumo, todėl trečio etapo įgyvendinimas tampa privalomu. Dviračių – pėsčiųjų takas nepritaikytas visiems visuomenės nariams, neatitinka universalaus dizaino principų, autoriai nesiūlo jokio alternatyvaus tarpinio nusileidimo nuo jo. Vasaros estrada paverčiama pieva taip apribojant funkcionalumą, bei ergonomiškumą. Sprendiniai netvarūs – nepanaudojama (nepernaudojama) esama estrados infrastruktūra. Esamos infrastruktūros griovimas, o ne pritaikymas – neekonomiškas (esamos infrastruktūros naikinimas – kaštai, naujų priemonių įrengimas – kaštai). Masyvių konstrukcijų apžvalgos tako-estakados sprendinys brangus. Teigiama, kad statybos etapai tarpusavyje nėra susieti. Tačiau dviračių tako estakados statybos metu ankstesniais etapais suformuotas gerbūvis greičiausiai nukentės.
Privalumai:
Didelis dėmesys teikiamas gamtinei aplinkai, kuriama vieninga kraštovaizdžio tvarkymo koncepcija.
Sprendiniai grindžiami kraštovaizdžio formavimo principais. Stiprinamas ryšys su gamtiniu kontekstu. Siekiama sukurti stiprų vizualaus įvaizdžio vietoženklį, kuris taptų traukos objektu. Akcentuojama čia praeinanti tarptautinė ir regioninė dviračių trasa. Siūlomos naujos rekreacinės funkcijos, kurios turėtų tapti akstinu čia lankytis.
Daugiau apie konkursą:
Klaipėdos Vasaros koncertų estrados architektūrinio konkurso projektų pristatymas
Vasaros koncerų estrados Klaipėdoje atviram projekto konkursui pateikti 2 darbai
Perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija www.klaipeda.lt.
Projekto konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, www.architektams.lt.
.png)
.png)
Aplinkos ministerija kviečia į tradiciniu tapusį XIV Lietuvos urbanistinį forumą „Urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose: kaip atrasti interesų darną?“ (toliau – forumas) šių metų gruodžio 18 d. Forumo tikslas – kelti urbanistikos srityje dirbančių specialistų kvalifikaciją, įkvėpti įdomiomis paskaitomis ir tarptautine patirtimi, kuria dalysis ekspertai iš užsienio. Šiais metais organizuojamas XIV Lietuvos urbanistinis forumas vyks nuotoliniu būdu ir palies itin jautrią temą – urbanizacijos procesų, architektūros estetikos klausimus saugomų teritorijų ir kultūrinio kraštovaizdžio saugojimo kontekste. Pranešimus šia tema pristatys:
- Dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė dalinsis įžvalgomis apie saugomų teritorijų apsaugos reglamentų taikymą rengiant statinių projektus ir kvies diskutuoti apie profesionalų kompetencijas dėl pastatų atitikties saugomų teritorijų ir kultūros paveldo reglamentams ir apie galimybes taikyti išimtinius atvejus;
- Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto doktorantė Dalia Traškinaitė rengs pranešimą apie naujo architektūros pastatus saugomose teritorijose ir kaip skirtingos architektūros estetikos sąvokos kelia iššūkius, siekiant naujos architektūros kokybės;
- Luigis La Riccia iš Turino Universtiteto (Politecnico di Torino) pristatys kaip Italijoje yra sprendžiami urbanizacijos iššūkiai saugomo kraštovaizdžio kontekste ir pasidalins įžvalgomis, kokiu procesu vadovaujamasi, siekiant sugretinti skirtingų grupių interesus, pateiks pavyzdžių iš Italijos praktikos;
- Europos teritorijų planavimo stebėjimo tinklo (ESPON) „SUPER“ projekto dėl darnaus teritorijų vystymo rengėjas Giancarlo Cotella, pristatys kodėl svarbu taikyti skirtingą praktiką skirtinguose teritoriniuose kontekstuose ir kaip siekti tinkamo valdymo modelio, norint pasiekti efektyviausių darnaus teritorijų vystymo rezultatų;
- Danielis Herrero Luque pristatys atsinaujinančių energetikos išteklių (vėjo ir saulės energijos) infrastruktūros integraciją į kraštovaizdį problematiką. Pasidalins įžvalgomis, su kokiomis problemomis susiduriama Ispanijoje ir kaip jos sprendžiamos, kokia praktika taikoma, siekiant geriausių sprendimų ir kaip atrasti darną tarp senų ir naujų teritorijos funkcijų.
Nuo 2007 m. forumas organizuojamas įtraukiant asociacijas, mokslo įstaigas, nevyriausybinių organizacijų, įmonių atstovus, atsakingus už architektūrą, urbanistinę plėtrą, teritorijų planavimą, statybą, kraštovaizdį, viešąsias erdves ir kitą. Vienas iš pagrindinių urbanistinio forumo siekių yra bendradarbiavimas, suprantant, kad urbanistinio planavimo problemos ir aktualijos negali būti sprendžiamos tik tarp profesionalų. Suprantant urbanistinės aplinkos įvairovę ir kompleksiškumą, forumas kiekvienais metais atviras naujoms idėjoms, paskaitoms, kūrybinėms dirbtuvėms, kuriose pasisemiama reikšmingų įžvalgų ir patirties. Forumo rezoliucijų dėka formuojami pagrindai naujiems teisės aktų projektams. Vienas iš reikšmingiausių – 2019 m. rugpjūčio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-485 patvirtintos Lietuvos urbanistinės politikos kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos.
Prašome sekti Forumo registracijos nuorodą
Registracija nėra būtina, bet rekomenduotina, kad efektyviai gautumėte prisijungimo nuorodą, susipažintumėte su dalyvavimo nuotoliniame renginyje taisyklėmis, gautumėte renginio programą ir kitą aktualią informaciją.
Daugiau informacijos apie renginį talpinsime Aplinkos ministerijos paskyroje socialiniame tinkle Facebook ir Aplinkos ministerijos svetainėje: www.am.lt.
Jei turite papildomų klausimų, prašome kreiptis į renginio koordinatorių K. Kinčių.
2020 m. gruodžio 4 d. įvyko nuotoliniu būdu organizuotas viešas Klaipėdos Vasaros koncertų estrados architektūrinio konkurso projektų pristatymas. Renginio metu buvo pristatytos konkursui pateiktų projektų recenzijos. Pristatyme galėjo dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, kuri iš anksto registravosi konkurso internetiniame puslapyje nurodytu būdu.
Konkurso tikslas – Klaipėdos miesto savivaldybė prašo architektų pateikti idėjų, kaip geriau pritaikyti šiuo metu retai naudojamą vasaros estradą, parodyti visos teritorijos nuo Liepojos gatvės iki estrados bei jos gretimybių galimybes.
Konkurso užduotis – funkcinėmis, erdvinėmis ir vizualiomis-meninėmis priemonėmis sukurti gyvybingą daugiafunkcį, teikiantį paslaugas ištisus metus kompleksą, kuris išplėstų sporto, aktyvaus laisvalaikio, pramogų, rekreacijos, turizmo, kultūrinių paslaugų spektrą, didintų teritorijos patrauklumą.
Recenzijų pristatymo vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=E5VGUY1nuVY
Tą pačią dieną įvyko ir uždaras konkurso projektų vertinimo posėdis, kuriame dalyvavo tik su projektų vertinimu susiję asmenys nurodyti konkurso sąlygose. Posėdyje projektai buvo vertinami anonimiškai t.y. komisija vertino projektus nežinodama jų autorių.
Šiuo metu, vadovaujantis konkurso sąlygų nuostatomis, vykdoma konkurso dalyvių atitikties sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams tikrinimo procedūra, kuriai pasibaigus bus paskelbti konkurso rezultatai.
Daugiau apie konkursą:
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-674324
Vasaros koncerų estrados Klaipėdoje atviram projekto konkursui pateikti 2 darbai.
Vieša konkurso darbų ekspozicija vyks 2020 lapkričio 9 – 2020 gruodžio 4 d. darbo dienomis 8:30 – 17:30 val., Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Bažnyčių g. 6, LT-91246 Klaipėda (3 aukštas).
Dėl šalyje paskelbto karantino, noritys gyvai apžiūrėti darbus privalo iš anksto registruotis el.paštu archsajunga@architektams.lt nurodant atvykimo datą ir laiką.
Viešas darbų aptarimas numatomas 2020 gruodžio 4 d., 10:00 val.
Aptarimas vyks nuotoliniu būdu „Microsoft Teams“ platformoje, būtina išankstinė registracija el. paštu archsajunga@architektams.lt
Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta renginio dieną, registracijos metu nurodytu el.p. adresu.
Konkursiniai darbai pristatomi https://www.estradoskonkursas.lt/darbai
Kuratorius: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, valdybos pirmininkė Gerda Antanaitytė.
Pristato: Projekto vadovas Džiugas Labanauskas.
Įvertinus dalyvių pateiktus kvalifikacinius dokumentus, sudaryta galutinė konkurso darbų eilė.
Konkurso užsakovų, vertinimo komisijos ir organizatorių vardu sveikiname laureatus ir nuoširdžiai dėkojame kiekvienam konkurso dalyviui už profesionalų kūrybinį indėlį į kuriamą “Memelio miesto” teritoriją.
Apgailestaujame, tačiau Konkurso dalyvių apdovanojimai (gyvas susitikimas) nevyks dėl paskelbto visuotinio karantino.
|
|
Devizo šifras |
Balų skaičius |
Projekto autoriai |
Juridinis asmuo |
|
1 |
Hanza |
73,1 |
Tomas Grunskis, Martynas Mankus, Tomas Rimkus, Rasa Labunskaitė, Viktorija Bogdanovienė |
UAB “AEXN” ir UAB “City Projects” |
|
2 |
Kampuotas kampas |
66,5 |
Povilas Čepaitis, Berta Meironaitė, Ignas Kundreckas, Ignas Jurkšaitis, Editra Radėnaitė |
UAB Unitectus |
|
3 |
India |
59,2 |
Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė, Eglė Gečaitė, Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Kotryna Bajorinaitė |
MB “Syrusas” veikianti pavadinimu IMPLMNT architects |
|
4 |
Fachverkas |
58,9 |
Aleksandras Gvildys, Antanas Gvildys, Virginija Kazlauskaitė |
UAB “Archinova” |
|
5 |
Dangės terasos |
49,5 |
Ernesta Bagužaitė, Kristijonas Nenartavičius, Martynas Norvila, Ieva Butkutė |
VšĮ Studija 501 |
|
6 |
Dramblo |
39,2 |
Audrius Ambrasas, Rasa Ambrasienė, Vilma Adomonytė, Justas Jankauskas, Karolina Galvydytė, Olga Runovič |
Ambraso architektų biuras, UAB |
|
7 |
Tai yra tai |
36,7 |
Tomas Jakovlevas, Augustas Minkauskas |
Archipoint LT, UAB |
|
8 |
Debesyje |
36,2 |
Gintaras Čaikauskas, Virginija Venckūnienė, Simonas Čaikauskas, Faustas Lasys, Jonas Rimeika, Smiltė Urbelionienė, Laura Pagodaitė |
UAB “Architektūros linija” ir AB “Panevėžio statybos trestas” |
|
9 |
Kampu |
34,8 |
Artūras Asauskas, Aušrinė Bredulytė, Tomas Noreika, Ignas Lukauskas
|
UAB “Vilniaus architektūros studija” |
|
10 |
TAT111 |
31 |
Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Tomas Umbrasas |
YCL, UAB |
Daugiau apie konkursą https://www.memeliomiestokonkursas.lt/
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka pristato projektą „Monumentalioji DAILĖ architektūros labirintuose: praeitis ir dabartis”.
Siekdama archyvuoti, išsaugoti ir įamžinti nykstančius architektūrinės dailės kūrinius, Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka 2019 m. pradėjo skaitmeninti monumentaliąją ir taikomąją dailę Klaipėdos miesto ir visos apskrities visuomeniniuose ir sakraliniuose objektuose. 2019 m. buvo suskaitmenintos freskos ir šiuolaikinė sieninė tapyba, o 2020-ieji paskirti vitražams.
Surinktos medžiagos pagrindu sukurtas interaktyvus žemėlapis – vedlys, kuris padės jums susipažinti su Klaipėdos apskrities monumentaliąja ir taikomąją daile bei šiuolaikine sienine tapyba, kuri gražiai įsilieja į dabartinį urbanistinį peizažą ir tampa neatsiejama miesto dalimi.
Žemėlapyje rasite sunaikintų ir išlikusių objektų nuotraukas, meno kūrinių atsiradimo istorijas bei metrikas, kuriose nurodyti pagrindiniai kūrinių parametrai: autorius, sukūrimo data, užimamas plotas, objekto lankymo galimybės. Interaktyviame žemėlapyje užpildomos faktografinių ir autorystės žinių spragos, mat, yra įprasta nurodyti tapyto paveikslo ar skulptūros kūrėją, o monumentaliosios dailės autorių pavardžių tenka ieškoti žinynuose, albumuose, kultūros vertybių sąvaduose.
Kviečiame į virtualią interaktyvią kelionę http://www.biblioteka.lt/freskos/
