Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Urbanistikos ir architektūros skyriaus patarėjo pareigas.
Daugiau informacijos
Pranešame, kad Valdybos sprendimu 2020 m. rugpjūčio 31 d. (pirmadienį) 16:00, adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda (LASKAO salė), šaukiamas pakartotinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis narių susirinkimas ir pakartotinė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencija, numatant svarstyti neįvykusių susirinkimų darbotvarkių klausimus.
17:00 LAS Klaipėdos skyriaus konferencija
DARBOTVARKĖ:
1. Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimas.
2. 2019 metų LAS Klaipėdos skyriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas.
Visų susirinkimo dalyvių prašysime laikytis pagrindinių atsargumo priemonių saugantis nuo COVID-19 sukeliamos infekcijos.
Į susirinkimą nebus įleidžiami asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.). Esant būtinybei, temperatūra gali būti matuojama bekontakčiu termometru.
Didžiausią galimybę užsikrėsti virusinėmis ligomis turi žmonės, esantys iki 1 m. atstumu nuo sergančiojo, todėl privaloma laikytis didesnio nei 1 m. atstumo vieniems nuo kitų.
Viso susirinkimo metu dalyviai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukės, respiratoriai, ar kitos tam skirtos priemonės).
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus (LAS Kl.Sk.) valdyba rengia kreipimąsi į Lietuvos architektų rūmus (LAR) dėl teisės aktų tobulinimo, numatant mažesnę reikalaujamą projektų apimtį statybos leidimams gauti.
Susidomėję gali artimiausią savaitę (iki 2020-08-28) teikti savo pastabas ir pasiūlymus valdybai elektroniniu paštu archsajunga@architektams.lt
Paskelbtas rekreacinę architektūrą Lietuvoje propaguojantis atviras konkursas „Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys“, organizuojamas nuo 2003 metų. Konkurso sumanytojas ir organizatorius architektas Leonardas Vaitys nuo 2013 metų patikėjo šią funkciją A. Zavišos fondo organizacinei grupei Klaipėdoje.
Pasak konkurso koordinatorės Jurgitos Raišutienės, „Dėkingi neabejingiems šiam konkursui, jo idėjos tęstinumui ir teikiantiems darbus bei išsakantiems nuomones, nes per tiek metų nesibaigiantys ieškojimai ir diskusijos apie pačią rekreacinės architektūros sampratą, o ir kokie kūriniai gali pretenduoti. Konkurso organizatoriams remiantis skirtingais šaltiniais pavyko taip susidėlioti rekreacinės architektūros specifiką“, Lot. Recreatio – atkūrimas, atstatymas. Rekreacinė veikla, kai pailsima, atgaunamos fizinės ir dvasinės jėgos, pasirinktinai pagal asmens poreikius. Svarbus poilsio elementas yra įprastinės veiklos ir aplinkos pakeitimas, malonios emocijos. Rekreacinei veiklai būtina speciali erdvė ir įrenginiai: teritorijos, akvatorijos, pastatai, patalpos – atitinkama rekreacinė aplinka. Rekreacinė aplinka [tiek gamtinė, tiek urbanistinė] įvairaus erdvinio mastelio: dideli pajūrio ar ežerų rajonai, specializuoti rekreacijai; kurortai; rekreacijos [poilsio, turizmo ir sporto] įstaigų kompleksai; pavieniai pastatai; paplūdimiai, miško parkai; parkai; krantinės; vandens baseinų kompleksai; sporto aikštynai. Rekreacinė architektūra – tai tokia architektūrinės veiklos šaka, kurios objektas yra rekreacijos erdvių [teritorijų, pastatų, kompleksų] ir įrenginių formavimas. Rekreacinės architektūros tikslas – sukurti optimalią [patogią, gražią ir įgyvendinamą] aplinką visoms rekreacijos rūšims ir formoms. Rekreacinė architektūra labai priklauso nuo rekreacinių išteklių, kurių tarpe respektuojami gamtiniai. Rekreacinės architektūros sąsaja su gamta yra ne vien funkcinė, bet ir kompozicinė, estetinė. [V.Stauskas, 1973; 1976; 2013]; Recreational architecture http://www.britannica.com/…/architec…/31804/Funerary-art
Rekreacinės architektūros vertinimas – konceptualus ir kontekstualus aplinkos, formos ir funkcijos santykis. Svarbiausiu kriterijumi laikytinas aplinkos paisymas – tinkamas gamtinių išteklių naudojimas bei urbanistinio konteksto, taip pat ir kultūros paveldo respektavimas. [J.Tutlytė, 2000]. Tuo pagrindu parengti konkurso dokumentai bei priimami darbai, kaip nominantai. Visada yra galimybė tobulinti, tai jei bus tęsiama, atviri pasiūlymams.
Konkurso raidoje tarp konkurso laureatų: Viešbutis „Medūza“ Palangoje [V. Atienė, R. Atas]; Viešbučio „Vanagupė“ rekonstrukcija Palangoje [D. Dainys, K. Mikšys, A. Sinius, N. Sirutienė]; Vilniaus „Gedimino prospekto rekonstrukcijos projektas” [E. Petkus, V. Vizgirda, I. Gujytė, K. Vizgirda]; Rekonstruoti svečių namai „Belvilis“ prie Bebrusų ežero, Molėtų rajone, Kirneilės kaime [R. Liola, E. Neniškis, A. Liola, S. Liolienė, R. Vaineikytė, L. Nekrošius]; Vandens pramogų parko ir pirčių kompleksas Druskininkuose [K. Kisielius, V. Kančiauskas, K. Pempė, A. Pliučas, V. Lukoševičius, G. Gečaitė, M. Nagelė]; Namas Naujuose Bajoruose [V.Adomavičius, V.Vyšniauskaitė]; Vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ Juodkrantėje [G. Prikockis, A. Prikockienė, I. Tikuišytė, A. Velutis, M. Jonutis]; Zaraso ežero apžvalgos ratas [Š. Kiaunė, A. Kiaunienė, A. Lukšys, V. Butkus, T. Petreikis, A. Sabaliauskas]; Rietavo karietinės rekonstrukcija [L. Rekevičius, M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė]; Mineralinio vandens garinimo bokštas Birštone [A. Jonauskis, J. Barniškis, V.Vytuvis]; Poilsio ir vandens sporto centras Zarasuose [H. Štaudė, A. Minkauskas]; Meno kolonija Nidoje [A. Kančas, T. Petreikis, G. Kančaitė, G. Gružauskaitė]; VU Botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija [R. Palekas, B. Puzonas, V. Lingė]; Lietuvos jūrų muziejaus-akvariumo rekonstrukcija [K. Pempė, V. Lukoševičius, V. Gricius, A. Vaškevičius, R. Druskinis].
Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje gal nežymiai ir kito bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas.
Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos [toliau LAS] Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais, procesą koordinuoja Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas [toliau A. Zavišos fondas], konkurso partneris – Neringos savivaldybės administracija. Konkursą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Ir šiais metais architektai kviečiami dalyvauti konkurse, o paraiškų/anketų laukiama iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 28 d. 18:00 val. Konkurso sąlygos ir dalyvio anketa https://forms.gle/Urn7Tm7dftSm7eLbA
„Geriausias 2019 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius Konkurso sąlygas, vertina bei nugalėtoją išrenka vertinimo komisija: Architektas Saulius Mikštas [LAS deleguotas]; Architektė Gerda Antanaitytė [A. Zavišos fondo deleguota]; Architektas Kęstutis Mikšys [2004 m. konkurso laureatas]; Architektas Rolandas Liola [2006 m. konkurso laureatas]; Architektė Gustė Kančaitė [2016 m. konkurso laureatė].
Konkursui pateikiamos ar atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudaromas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys. Nominantų pristatymas ir „Geriausias 2019 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato apdovanojimas A.Zavišos fondo renginio metu.
Tradicinio renginio šių metų tema – RECEPTAS. Kuršių nerija
Simbolis ℞ žymi lotyniško žodžio „receptas“ santrumpą, kurio tiesioginė reikšmė – „priimk“. Šiuo simboliu žymima suderintų ingredientų formulės pradžia, skirta sveikatai gerinti. Anot tematinės idėjos autorės, architektės Gerdos Antanaitytės, „Mus supanti aplinka turi esminę rolę formuojant žmogaus emocinę ir fizinę būseną. Ji gydo, ramina, padeda susikaupti. Arba atvirkščiai – kelia nerimą, slegia, klaidina. Kuršių nerija yra vieta, turinti stiprų poveikį žmogaus jausenai. Dažniausiai nuskambantys empiriniai vietos pajautimo būdvardžiai – jauku, sava, magiška, žalia. Tačiau ar įmanoma emocinę būseną, vietos pajautą distiliuoti ir išskirti atskirus jos komponentus?
Šiais metais kviečiame tirti Kuršių nerijos sudėtį – pasinaudojant moksliniais, architektūriniais ir filosofiniais įrankiais. Vėjo stipris ir juo atnešamos užmirštos žvejų istorijos, smėlio frakcija ir juo uždengti kaimai, pajūrio miško garsai, ne vieną šimtmetį įkvepiantys kūrybai. Iš ko susideda Kuršių nerija ir kodėl ji priima, gydo, svaigina, pripildo plaučius deguonies ir priverčia vėl čia sugrįžti?“
Dėl ekstremalios ir nepastovios COVID-19 situacijos, renginio programoje numatytos skirtingos formos:
- Rugsėjo 4-5 dienomis architektų [ir ne tik] susitikimai Nidoje [pagal galimybes ir SAM rekomendacijas];
- Nuo rugsėjo 8 dienos architektų [ir ne tik] video pranešimai internetinėje erdvėje. A. Zavišos fondo socialiniame tinkle Facebook; YouTube https://bit.ly/30N3A7f
Atnaujinta informacija:
https://www.facebook.com/zavisosfondas/ ir www.architektusajunga.lt
Renginio organizatoriai ir partneriai: Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija; LAS Klaipėdos apskrities organizacija; Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija; „PAROC“.
Skelbiamos atnaujintos konkurso “Verslo centras N.Uosto g.3, Klaipėdoje” kalendoriaus datos, kurios buvo koreguotos dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino rėžimo. Konkurso darbų pateikimas numatomas š.m. rugsėjo 18 d. Atnaujintas konkurso kalendorius skelbiamas konkurso tinklalapyje www.memeliomiestokonkursas.lt.
Projektuojamas verslo centras N.Uosto g. 3 yra vienas pirmųjų konvertuojamos “Memelio miesto” teritorijos pastatų, tapsiantis vizitine kortele, užduodančia kokybinius parametrus ir akcentuojančia teritorijos svarbą miesto atžvilgiu. Planuojama, kad naujas verslo centras taps vienu progresyviausių administracinės paskirties pastatų, gebančiu prisitaikyti prie kintančių poreikių ir suteikiančiu reikiamą infrastruktūrą aukštų standartų įmonėms.
Konkurso projektų vertinimo komisija sudaryta iš architektų – ekspertų, UAB “Memelio miestas” bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų. Darbų vertinimo procese taip pat dalyvaus recenzentai, kultūros paveldo bei tvarių pastatų vertinimo ekspertai.
Konkurso prizinis fondas – 26 000 eurų.
Plačiau apie konkursą: https://www.memeliomiestokonkursas.lt/
Konkurso dalyvių registracija: memeliomiestas@architektams.lt
Pateiktu elektroniniu paštu numatoma komunikacija ir informacijos atnaujinimas visais su konkursu susijusiais klausimais. Žemiau pateikiama nuoroda į konkurso sąlygas ir techninę užduotį peržiūrai.
Visa su konkursu susijusi dokumentacija pasiekiama nuorodoje: shorturl.at/dgwN3
2020 m. birželio 19 d., penktadienį, 17 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) parengta kasmetinė architektų darbų paroda „Klaipėdos architektūra 2019 | Ribos“.
Pagrindinė tradicinės parodos dalis – architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – projektai, realizacijos, architektūros konkursai, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose miestuose, tapę tarptautinių ir respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.
Parodos ekspozicijos temą „Ribos“ suformavo šių metų aktualiausias įvykis – pasaulinė pandemija, kurios metu įvesta privaloma visuotinė fizinė distancija. Mus supanti erdvė gali suburti arba atriboti, rodyti kryptį ar paklaidinti. Vienas pagrindinių architekto darbo tikslų – kokybiškas srautų ir erdvių formavimas, kuriant skirtingus žmonių judėjimo ir erdvių naudojimo scenarijus. Šiais metais klasikinė atvira parodos schema keičiama. Lankytojai kviečiami individualiai apžiūrėti 2019-ųjų metų Klaipėdos architektūrą.
Parodą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Kultūros taryba, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
Paroda veiks iki 2020 m. liepos 19 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Lankytojams būtina laikytis karantino laikotarpiu privalomų asmens saugos reikalavimų: į rūmus įleidžiami tik apsaugines kaukes ar kitas apsaugines veido priemones dėvintys parodų lankytojai. Privaloma laikytis saugaus fizinio atstumo ir rankų higienos.
Renginyje bus fotografuojama bei filmuojama, todėl informuojame, kad lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje.
Šv. Velykų proga sveikina LASKAO valdyba (autorius Aurimas Baužys)
Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisija organizuoja ir vykdo skulptūros-meninio akcento, skirto Dž. J. Simpsonui ir Derybinei grupei dėl Palangos grąžinimo Lietuvai įamžinti, projekto idėjos pirkimą konkurso būdu (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2020-689206).
Vadovaujantis 2020 m. sausio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-17 patvirtinta „Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo 2021 m. programa“, skulptūros-meninio akcento pastatymo zona (maždaug 40×40 m) numatyta Meilės alėjos ir J. Simpsono gatvės sankryžoje, kurioje konkurso dalyviai gali laisvai savo nuožiūra siūlyti skulptūros-meninio akcento pastatymo vietas.
Iš konkursui pateiktų projektų bus atrinkti 3 geriausi projektai. I – III vietas užėmusiems projektams bus skiriamos piniginės premijos (I vieta – 2 000 Eur, II vieta – 1 000 Eur, III vieta – 500 Eur). Planuojama, kad skulptūros-meninio akcento atidarymas vyks 2021 m. kovo 31 d.
***
Palanga 2021 m. minės reikšmingą ir išskirtinę Lietuvos istorijos datą – Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo metines.
1918 m., susikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, Lietuva neturėjo priėjimo prie Baltijos jūros. Palanga ir jos apylinkės, 1819 m. prijungtos prie Kuršo gubernijos, atiteko Latvijai. Skelbdama nepriklausomybę, Latvija nurodė, kad pietinė šalies siena eina Kuršo gubernijos ribomis ir laikėsi sienų neliečiamumo principo. Lietuviai siekė sienas nustatyti, remdamiesi etnografiniu ir istoriniu principu. Kad ginčai dėl sienos neperaugtų į konfliktą, tarpvalstybiniam sienų ginčui tarp Lietuvos ir Latvijos spręsti 1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos atstovai, tarpininkaujant Anglijos misijos Pabaltijyje vadovui S. Talensui, Rygoje pasirašė sutartį dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai. Ją sudarė 4 nariai (po du iš abiejų valstybių) ir pirmininkas, kuris turėjo būti Anglijos atstovas. Abiejų šalių sutikimu komisijos pirmininku patvirtintas britų diplomatas, Edinburgo universiteto profesorius Džeimsas Jangas Simpsonas, dirbęs Anglijos užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos delegacijos pirmininkas šioje komisijoje buvo Antanas Smetona, Latvijos atstovams vadovavo A. Berzinis.
Lietuvos atstovai Arbitražo komisijoje reikalavo Palangos pajūrio iki Papės ežero, Alūkštos apskrities pietinės pusės, o latviai pretendavo į Mažeikius. Siena kirto tiek Latvijai, tiek Lietuvai svarbius geležinkelius ir ėjo per ekonominiu bei strateginiu požiūriu svarbius regionus, kurių nė viena pusė nenorėjo prarasti.
Arbitražo komisija dirbo nuo 1920 m. gruodžio 29 d. iki 1921 m. kovo 20 d. Nustatydamas Lietuvos-Latvijos ginčijamą sieną, Dž. J. Simpsonas daugiausia laikėsi etninės ribos, stengėsi atsižvelgti į abiejų šalių ekonominius bei strateginius interesus, suderinti juos kompensacijos būdu. Profesorius pažymėjo, kad jam rūpi nustatyti ne tiek pačią sieną, kiek sunorminti Lietuvos ir Latvijos santykius, sudaryti abiem valstybėms normalias egzistavimo ir bendradarbiavimo galimybes. Lietuva gavo 19,5 km pločio pajūrį, jai liko Mažeikiai. Latvijai atiteko beveik visa Alūkštos apskritis. Lietuva gavo mažesnį ginčytinos žemės plotą, bet jis buvo vertingesnis.
Anglijos atstovo prof. Dž. J. Simpsono nustatytą sieną ir Lietuvos, ir Latvijos vyriausybės pripažino. Siena nustatyta taikiai, diplomatiniu būdu, išvengta karinio konflikto. 1921 m. kovo 30 d. sudaryta tarpvalstybinė Lietuvos-Latvijos sienos sutartis, o 1921 m. gegužės 14 d. pasirašyta konvencija Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. Dž. J. Simpsonas buvo apdovanotas Gedimino ordinu, o Palangoje jo vardu pavadinta gatvė.
Palangos miesto savivaldybės informacija
Internetinė svetainė www.palanga.lt
Pranešame, kad valdybos sprendimu, 2020 kovo 19d. (ketvirtadienį) 15:00, adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda, šauktas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis narių susirinkimas ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencija, nukeliami į 2020 m. balandžio mėnesį.
Apie naują susirinkimo datą informuosime atskirai.
Kviečiame teikti medžiagą 20-ajam architektūros ir urbanistikos darbų leidiniui „Klaipėdos architektūra 2019“
Nuo 2001 m. kasmet leidžiamas periodinis leidinys „Klaipėdos architektūra“ jau tapo vienu reikšmingiausių miesto ir regiono architektūrą pristatančių leidinių šalyje, pažįstamas tiek profesionaliai architektų bendruomenei, tiek ir jauniesiems specialistams bei studentams. Tai – vienintelis leidinys Lietuvoje, skirtas konkretaus miesto ir regiono architektūros metinei apžvalgai, leidžiamas jau 20 metų.
Leidinys apibendrina ir pristato per pastaruosius metus sukurtus Klaipėdos architektų darbus, leidžia kritiškai įvertinti kūrybos kokybę, jos tendencijas regione, bei santykyje su Lietuvos ir pasaulio architektūros ieškojimais.
- Projektų pateikimo data 2020 m. balandžio 24 d. (penktadienis).
- Teikiant medžiagą, būtina aiškiai nurodyti leidinio rubriką (projektas, realizacija, konkursas ar kt.) Teikiant keletą projektų, tikslinė leidinio rubrika nurodoma prie kiekvieno iš jų.
- Tekstinė medžiaga (projekto duomenys ir aprašymas) pateikiami šioje Google anketoje https://forms.gle/okvZniMZUNH19FRT6
- Grafinė medžiaga gali būti teikiama el. būdu (pateikiant nuorodą į virtualią prieigą prie debesyje patalpintų failų (pavyzdžiui wetransfer, Google Drive ir kt.) arba atsiunčiant failus el. paštu laskao.klaipeda@gmail.com) arba perduodama skaitmeninėje laikmenoje (CD, USB). Grafinė medžiaga turi būti aiškiai užvadinta (atskiram darbui – atskiras katalogas). Visi pateikiami failai turi turėti trumpus ir konkrečius pavadinimus be lietuviškų raidžių.
- Leidiniui teikiami projektai turi būti sukurti ir (arba) realizuoti 2019 m.
- Atrenkant projektus, pirmenybė teikiama Klaipėdos mieste projektuotiems ir (arba) realizuotiems objektams, taip pat nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais įvertintiems Klaipėdos architektų sukurtiems darbams, projektuotiems ir (arba) realizuotiems kitose Lietuvos vietovėse ir (arba) užsienyje.
- Leidinio sudarytojas (kuratorius), siekdamas leidinio turinio aktualumo ir kokybės, pasilieka teisę atrinkti pateiktą medžiagą, paprašyti atlikti teikiamos medžiagos pataisymus ir papildymus.
- Leidinio sudarytojas (kuratorius) pasilieka teisę neįtraukti į leidinį projektų, jei šie yra prastos kokybės ir (arba) netinkamos apimties.
Teikiamos medžiagos aprašas 
Leidinio redakcinė komisija: Aurimas Baužys, Vaidotas Dapkevičius, Gerda Antanaitytė, Mantė Černiūtė – Amšiejienė.
Tel. +370 612 98362
