Pranešame, kad užsakovo iniciatyva Multifunkcinio komplekso Priešpilio g. 6 Klaipėdoje atviras projekto konkursas yra nutraukiamas.
Dėkojame už susidomėjimą ir labai atsiprašome už sukeltus nepatogumus.
LASKAO informacija.
MIESTIEČIŲ DALYVAVIMAS PLANUOJANT TERITORIJAS
Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, vykdė gyventojų įtraukimo projektą – kūrybines dirbtuves. Šių dirbtuvių procese dalyvavo miestiečiai, o dirbtuvių rezultatai ir toliau bus naudojami tiek planavime, tiek kaip pagalbinė viešinimo medžiaga. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos siūlė savo vizijas, nekilnojamojo turto vystytojai kalbėjo apie problematiką ir teikė savo pasiūlymus. Mieste projektuojantys architektai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai konsultavo bei dalinosi įžvalgomis. Miestiečiai, besidomintys Klaipėdos plėtra kėlė įvairius klausimus.
560 HA NAUJOS PLĖTROS TERITORIJA MIESTE
Analizuojama rytinės Klaipėdos miesto dalis – apie 560 ha teritorija tarp Tauralaukio, magistralinio kelio A13, Paupių bei Dangės upės. Teritorijos turimos savybės – turtingi gamtiniai ištekliai, istorinio paveldo inkliuzai bei patogi vieta miesto centro atžvilgiu – puiki perspektyva tvaraus miesto rajono vystymui. Tačiau kokybišką miesto plėtrą šiuo metu riboja susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trūkumas bei miesto plėtrai nepritaikyta žemės sklypų struktūra. Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Dangės kranto buvo nulemti reljefo – platus Dangės upės slėnis, pelkėti smėlingi dirvožemiai ir upės potvynių režimas bei miesto raidos dinamikos. Iki Antrojo pasaulinio karo susiformavusi radialinė centrinės miesto dalies struktūra bei linijinė Smeltės gyvenvietės struktūra palei besivystantį uostą ir pramonę Kuršių marių pakrantėje po Antrojo pasaulinio karo generaliniais miesto planais buvo performuota į linijinę struktūrą, nusidriekusią į pietus nuo istorinės miesto dalies. Šis virsmas nulėmė rytinės Klaipėdos dalies ir Dangės upės slėnio vaidmens sumažėjimą iki tol dominavusį istorinio miesto raidoje. Šiuo metu prasidėjusi neišvengiamai rytinės Klaipėdos urbanizacijai stinga koordinuotos plėtros, todėl planuojami atskiri sklypai neformuojant darnios urbanistinės struktūros su rišlia susisiekimo bei inžinerinių tinklų sistema, socialine bei rekreacine infrastruktūra, kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis erdvėmis.
ATSVARA PRIESMIESČIŲ DRIEKAI
Viena iš priežasčių, kodėl miesto gyventojai ieško būsto priemiestyje, yra būsto pasiūlos įvairovės miesto teritorijoje stoka. Ši naujos plėtros rytinė miesto dalis gali būti vieta, kurioje būtų pasiūlyti būstai skirtingus poreikius ir pajamas turintiems miestiečiams. Taip pat ir kokybiški aplinkos bei susisiekimo ir socialinės infrastruktūros sprendimai, kurie lemtų investicijų atsparumą ir teritorijos ilgaamžiškumą. Miesto tankinimas yra svarbus kokybiško gyvenimo prioritetas. Miestietiška aplinka, siūlanti komfortiškus atstumus iki socialinių, kultūrinių centrų, skatinanti socialinį gyvenimą bei mažinanti infrastruktūros priežiūros ir įrengimo kaštus.
KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS
Pradedamas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas – viena iš priemonių galinčių struktūruoti šią plėtrą, numatant darnią susisiekimo sistemą, formuosiančią šios miesto dalies urbanistinį karkasą bei kuriančią trūkstamas jungtis su esamais šiaurinės Klaipėdos kvartalais bei viešosiomis erdvėmis. Siekiant kokybiškai vystyti teritoriją būtina numatyti ne vien susisiekimo sistemos, tačiau ir būsimo užstatymo parametrus, jo charakterį.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija surengė Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai buvo kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas – supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.
Kūrybinės dirbtuvės vyko dviem sesijomis. Pirmos sesijos metu architektai ir architektūros studentai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros dėstytojais rengė galimus teritorijos vystymo scenarijus. Po to vykusios antrosios sesijos metu visuomenės atstovai susipažino su galimomis vystymo vizijomis. Diskusijos bei kūrybinės sesijos metu išsakė savo nuomonę ir siūlymus dėl tolimesnės teritorijos plėtros. Abiejų sesijų rezultatai ir išvados pristatyti 2018 metų lapkričio 16 d., Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame renginyje. Taip pat parengta ekspozicija ir skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantys apibendrintus kūrybinių dirbtuvių dalyvių pasiūlymus, planavimo eskizus, rezultatus ir išvadas.
Pirmos kūrybinių dirbtuvių dalies tikslas buvo sukurti skirtingus teritorijos vystymo scenarijus. Juos parengė trys komandos, sudarytos iš praktikuojančių jaunų architektų, VGTU architektūros studentų, padedant Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojams – dr. Daliai Dijokienei, dr. Matui Cirtautui ir Mildai Žekonytei. Apibendrinus visas pasiūlytas idėjas, kūrybinių dirbtuvių dalyviai parengė tris urbanistines koncepcijas, kurios perteikia potencialias teritorijos urbanistinio formavimo kryptis.
Antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje dalyvavo suinteresuotos visuomenės atstovai, teritorijos vystytojai ir miesto architektai. Diskusijos ir kūrybinės sesijos metu siūlytos idėjos iš dalies atspindi tiesioginių teritorijos naudotojų interesą. Išsakytos pastabos turėtų būti vertinamos rengiant strateginius nagrinėtos teritorijos planavimo dokumentus, taip pat rengiant viso miesto bei jo prieigų vystymą.
Įvertinus diskusijos su visuomene metu išsakytus teiginius bei pateiktus atsakymus matoma, jog teritoriją vystant svarbus prioritetas teikiamas upės pakrančių įveiklinimui, jas pritaikant rekreacinei veiklai. Teritorija matoma kaip nauja dinamiška miesto dalis su dominuojančia skirtingos užstatymo tipologijos gyvenamąja funkcija, turinti unikalų charakterį (istorinių dvarelių įprasminimo prioritetas) ir kintančią architektūrą, taip pat turinti savo kultūrinius ir socialinius centrus – švietimo (aukštas prioritetas), gydymo, laisvalaikio, kultūros įstaigas. Diskusijos metu buvo išgrynintos pagrindinės probleminių klausimų grupės – susisiekimo, rekreacinė, inžinerinė, socialinė infrastruktūra bei urbanistinė plėtra.
Teritorijos lokacija – rytinė Klaipėdos miesto riba, esanti netoli miesto centro ir jungtis su stipriai besiplečiančiais priemiestiniais gyvenamaisiais rajonais, padiktuoja specifinę problematiką. Darnus teritorijos infrastruktūros integravimas į Klaipėdos miesto struktūrą bei sklandžių tranzitinių srautų iš priemiestinės dalies užtikrinamas yra kertiniai elementai lemiantys kokybišką teritorijos kaip miesto, o ne priemiesčio dalies vystymąsi. Teigiamas visuomenės požiūris ir rodomas interesas į darnaus judumo principų taikymą vystant teritorijos infrastruktūrą yra skatinantis veiksnys.
KVIEČIAME TEIKTI PASIŪLYMUS
Menkai išvystyta teritorijos infrastruktūra yra tiek iššūkis, tiek ir galimybė. Planuojant bei įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros sprendinius, teritorija gali tapti itin patrauklia alternatyva priemiesčių driekai – miesto dalis, turinti kokybišką aplinką ir būstus, atitinkančius skirtingus poreikius. Visuomenės indėlis – kertinis tvaraus miesto augimo elementas. Įvykusių dirbtuvių metu surinkti pasiūlymai padės kokybiškiau suplanuoti teritoriją. Jei turite pasiūlymų dėl rengiamo specialiojo plano, kviečiame teikti el. paštu: planavimas@klaipeda.lt, nurodant pasiūlymą, jo motyvus ir pasiūlymo teikėją.
Skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantis kūrybinių dirbtuvių pasiūlymus, rezultatus ir išvadas:
https://issuu.com/laskao/docs/kmrd
Pagal Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros (VGTU AF UK) pateiktą medžiagą straipsnį parengė Gerda Antanaitytė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbtame atvirame projekto konkurse VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“ pateikta 12 darbų. Su konkursui pateiktais darbais galima susipažinti internetinėje svetainėje:
https://www.poliklinikoskonkursas.lt/darbai
Vieša konkurso darbų ekspozicija vyks 2018 gruodžio 19 – 2019 sausio 11 d. darbo dienomis 8:30 – 18:00 val., Kultūros fabrike, Bangų g. 5A, LT-91250 Klaipėda (-1 aukštas).
Viešas darbų aptarimas numatomas 2019 sausio 11 d., 10:00 val. Kultūros fabrike, kurio metu konkurso darbus pristatys recenzentai architektai Vaidotas Dapkevičius ir Vigilija Paulionienė.
Konkurso projektų vertinimo komisija sudaryta žinomų architektų ir urbanistų – Edgaro Neniškio, Roko Kilčiausko, Edmundo Andrijausko, VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centro“ vyr. gydytojo Sauliaus Dabravalskio bei Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų – architektų Almanto Mureikos, Kastyčio Macijausko, Marijaus Mockaus.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centras – visos šeimos gydymo centras, teikiantis tik aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, kurios paremtos profesionalumu, paslaugumu, patikimumu ir atsakingumu bei paprastumu ir patogumu.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centras orientuotas į kasdienes medicinines paslaugas, šeimos mediciną. Pastatas turėtų būti modernus, aukštos energinės klasės, kokybiškas, funkcionalus, optimalaus kokybės ir kainos santykio, puikiai paskirstytas erdvėje ir integruotas urbanistinėje aplinkoje, pritaikytas skirtingoms gyventojų amžiaus grupėms, patogus ir saugus darbuotojams.
Konkurso perkančioji organizacija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centras“
Konkurso organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Konkurso koordinatorė – Gerda Antanaitytė
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.
Kviečiame architektus ir suinteresuotą visuomenę į kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymą, kurio metu bus pristatyti galimi teritorijos plėtojimo scenarijai, visuomenės nuomonė bei dirbtuvių rezultatų apibendrinimas ir rekomendacijos, kurias Klaipėdos miesto savivaldybės administracija numato naudoti kaip rekomendacinę medžiagą tolesniam teritorijos vystymui.
Prašome iš anksto registruotis elektroniniu paštu laskao.klaipeda@gmail.com, nurodant dalyvio (-ių) vardus, pavardes, telefono numerius ir atstovaujamas bendruomenes, organizacijas.
Preliminari programa
- Kūrybinių dirbtuvių bei pradedamo rengti specialiojo plano pristatymas
- Klaipėdos miesto rytinės dalies urbanistinės aplinkos ir esamos situacijos apžvalga
- Visuomenės indėlis kuriant savo gyvenamąją aplinką
- Rezultatų apibendrinimas ir rekomendacijos
- Diskusija
Renginio laikas: lapkričio 16 d., 10:00 val., numatoma trukmė 2 val.
Renginio vieta: Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salė (III aukštas), Liepų g. 11, Klaipėda.
Kontaktai: laskao.klaipeda@gmail.com
Su parengtomis koncepcijomis kviečiame susipažinti elektroniniame leidinyje https://issuu.com/laskao/docs/kmrd_i_sesija
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Lietuvos architektų rūmų pareiškimą, pripažino, jog 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) patvirtinto Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punktas neprieštarauja įstatymams, tačiau išaiškino, jog ši nuostata gali būti taikoma tik kartu su teisės aktais, reglamentuojančiais Bendrojo plano keitimą ar koregavimą.
Rūmų vertinimu, teismas patvirtino Rūmų poziciją, kad Taryba neturi savarankiškos kompetencijos keisti Bendrojo plano sprendinių, nevykdant teritorijų planavimo procedūrų. Tai buvo padaryta ne pripažįstant skųstą nuostatą neteisėta (neatitinkančia įstatymų), bet nurodant, kad ši nuostata negali būti taikoma savarankiškai, atsietai nuo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Rūmai, įgyvendindami įstatyminę pareigą atstovauti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, VAAT prašė ištirti, ar 5 punktas (numatantis, jog teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei
situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai) atitinka Teritorijų planavimo įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą ir juose įtvirtintus teisinės valstybės principus.
Teismas nurodė, jog „<…> pagal galiojančius teisės aktus, Bendrojo plano sprendinių keitimas ir koregavimas privalo būti atliekami pagal galiojančius Bendrojo plano keitimo ir koregavimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktas turi būti aiškinamas šių teisės aktų kontekste, taigi, netgi tuo atveju, jei būtų atliekama Bendrojo plano koregavimo procedūra, pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punktą, tam privalėtų pritarti savivaldybės taryba, nors tokio pritarimo taisyklės nenustato bendrojo plano koregavimo atveju“.
<…> „Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 5 punkte nėra nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl Bendrojo plano teritorijų užstatymo reglamento viršijimo, neatlikusi jokių teritorijų planavimo procedūrų, kurių metu būtų priimtas naujas Bendrasis planas arba pakeisti ar pakoreguoti atitinkami galiojančio bendrojo plano sprendiniai“.
Rūmai pažymi, jog šio pareiškimo pagrindinis tikslas buvo pasiekti, kad savivaldybių tarybos išimties tvarka nepriiminėtų visuomenei svarbių sprendimų už uždarų durų, neįtraukiant visuomenės, neužtikrinant kvalifikuotų specialistų ir atsakingų institucijų dalyvavimo, negarantuojant priimamų sprendimų viešumo, neatliekant kitų Teritorijų planavimo įstatyme numatytų veiksmų, skirtų skaidriam visuomenės interesų suderinimui. Kadangi Teismas savo sprendimu tokią Rūmų teiktą poziciją patvirtino, Rūmai priimto sprendimo planuoja neskųsti.
Taip pat Rūmai tiki, kad šis sprendimas taps pagrindu teisėtiems, skaidriems, visuomenės interesus atitinkantiems ne tik Vilniaus miesto, bet ir kitų savivaldybių tarybų sprendimams
Dalinamės Teismo sprendimu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija rengia Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę bei informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.
Šių metų spalio 5 d. vyko kūrybinių dirbtuvių pirmoji sesija, kurios metu architektai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros studentais ir dėstytojais parengė pirmines teritorijos plėtros idėjas bei galimus vystymo scenarijus.
Kviečiame suinteresuotą visuomenę į kūrybinių dirbtuvių antrą sesiją, kurios metu aptarsime architektų ir studentų iškeltas idėjas bei kartu ieškosime tinkamiausių teritorijos plėtojimo scenarijų, kuriuos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija numato naudoti kaip rekomendacinę medžiagą tolesniam teritorijos vystymui.
Su pirminėmis architektų parengtomis idėjomis kviečiame susipažinti elektroniniame leidinyje:
https://issuu.com/laskao/docs/kmrd_i_sesija
Dėl sklandesnio organizacinio darbo, labai prašome iš anksto registruotis elektroniniu paštu laskao.klaipeda@gmail.com, nurodant dalyvio (-ių) vardus, pavardes, telefono numerius ir atstovaujamas bendruomenes, organizacijas.
Renginio laikas: lapkričio 6 d., 17:30 val., numatoma trukmė 2 val.
Renginio vieta: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda (3 aukštas).
—
Lietuvos architektų sąjungos
Klaipėdos apskrities organizacija
Penktadienį, spalio 26 d. 14 val., Panevėžio miesto savivaldybėje (Laisvės al. 20) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) parengta paroda “Klaipėdos architektūra 2017”.
Ši paroda, tai tradicinė pajūrio architektų metinės produkcijos apžvalga, Klaipėdos architektų bendruomenės rengiamo kasmetinio renginių ciklo dalis. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais. Parodos atidarymo metu bus pristatytas ir kasmetinis leidinys “Klaipėdos architektūra”.
Paroda veiks iki 2018 m. lapkričio 30 d., darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
Renginys yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
Penktadienį, spalio 5 d. 16 val., Šiaulių universiteto bibliotekos patalpose (Vytauto g. 84) atidaroma Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) parengta paroda “Klaipėdos architektūra 2017”.
Ši paroda, tai tradicinė pajūrio architektų metinės produkcijos apžvalga, Klaipėdos architektų bendruomenės rengiamo kasmetinio renginių ciklo dalis. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais. Parodos atidarymo metu bus pristatytas ir kasmetinis leidinys “Klaipėdos architektūra”.
Paroda veiks iki 2018 m. spalio 25 d., darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
Parodos Šiauliuose partneris: Šiaulių universitetas.
Renginys yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
„Klaipėda ID” ir žurnalas IQ kviečia į forumą „Vakarų galia 2018: kaip Klaipėdai tapti Baltijos regiono žvaigžde?“. Spalio 4 d. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje (Pilies g. 4, Klaipėda) vyksiančiame renginyje kartu su kviestiniais svečiais ir Klaipėdos verslo bei politikos lyderiais diskutuosime apie miesto ir uosto plėtros viziją 4-osios pramonės revoliucijos ir demografinių iššūkių sąlygomis.
Daugiau informacijos rasite: http://www.iqforumas.lt/visi-renginiai/vakaru-galia-2018-kaip-klaipedai-tapti-baltijos-regiono-zvaigzde/
–
„Western power 2018: how Klaipėda should become the new star of Baltic region?“ where together with guest speakers, Klaipeda business leaders and decision makers we will debate about a vision for the city and the port’s development.
Registration: http://bit.ly/2Q39GIm
–
PROGRAMA
11.30 Dalyvių registracija
12.00 Sveikinimo žodžiai. Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras
12.10 Lietuvos ir Klaipėdos regiono ekonomikos evoliucija: kur esame ir kas laukia toliau? Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius
12.30 Būsimasis ES biudžetas Lietuvoje: romantinė komedija, siaubo trileris ar prisitaikymas prie realybės? Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas
12.50 Klaipėdos uostas – kelias į Lietuvos ekonomikos proveržį. Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius
13.10 Universitetas 4.0 pramonės revoliucijos kontekste. doc. dr. Rita Vaičekauskaitė, Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorė
13.30 Mėlynoji ekonomika: tendencijos ir galimybės jūrinėje pramonėje. Tomas O. Kleppestø (Norvegija), „Shipping & Offshore Network“ vadovas
13.50 Kavos pertrauka
14.20 Uostamiesčio urbanizacija: kaip socialinė sąveika sukuria plėtrą, gerovę ir pajamas. Øyvindas Nesleinas (Norvegija), „NIELSTORP+Architects MNAL“ partneris, architektas
14.40 Klaipėdos pozicionavimas tarptautinių investicijų žemėlapyje. Nicholas Robinsonas (Jungtinė Karalystė), „The New York Times“ oficialus atstovas Lenkijoje
15.00 „Holiday Park Kownaty – Nyderlandų investicija į laisvalaikio sektorių Lenkijoje“. Danielis Heinstas (Lenkija), STiAR, Lenkijos turizmo ir šeimų įtraukimo asociacijos valdybos pirmininkas, „Holiday Park Kownaty / Majaland“ generalinis direktorius
15.20 Diskusija „Svarbiausi projektai strategijos Klaipėda 2030“ tikslams pasiekti“. V. Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, A. Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis
direktorius, Simas Simanauskas, „Klaipėda ID“ vadovas, doc. dr. R. Vaičekauskaitė, Klaipėdos universiteto mokslo ir meno prorektorė, Jolanta Girdvainė, Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė.
16.00 Forumo pabaiga
Nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos kultūros fabriko patalpose veikia Lietuvos Architektų Sąjungos ir Lietuvos Ryto žiniasklaidos grupės trečius metus iš eilės inicijuojamo didžiausio architektūros – interjero projekto „Mano erdvė 2017“ konkurso darbų paroda. Konkurso koordinatorės Rūta Leitanaitė ir Inga Junčienė.
Konkurso darbų kategorijos: Biuro interjeras, Namo interjeras, Buto interjeras, Viešasis interjeras.
Projektas skirtas „Mano erdvė 2017“ visiems besidominantiems naujausiais Lietuvos architektų, dizainerių bei neprofesionalių interjerų kūrėjų darbais. Parodoje Klaipėdoje pristatomi visų keturių konkurso kategorijų laureatų, bei publikos simpatijų prizą laimėję darbai.
Tarptautinę konkurso darbų vertinimo komisiją sudarė:
Jan Brzozowski („BBGK Architekci“, Lenkija) Vieno iš 5 Mies van der Rohe prizo 2017 m. finalistų, Katynės muziejaus Varšuvoje bendraautorius.
Andres Labi (Estija) Interjero architektas, į konkursą „Mano erdvė 2017“ deleguotas Estijos Interjero architektų sąjungos.
Brigita Bula (Latvija) interjero architektė.
Aires Mateus architektai (Portugalija) biuro atstovas.
Konkurso „Mano erdvė 2017“ geriausių darbų paroda Klaipėdoje yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos vykdomo renginių ciklo “Klaipėdos architektūra” dalis. Parodos Klaipėdoje partneris, vienas projekto „Mano erdvė 2017“ iniciatorių – Lietuvos architektų sąjunga.
Paroda veiks iki spalio 15 dienos.
