Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) kartu su Lietuvos grafinio dizaino asociacija (toliau – LGDA) skelbia naujo Rūmų logotipo konkursą. Jame gali dalyvauti šių dviejų organizacijų nariai. Visos konkurso sąlygos skelbiamos čia.
Architektai Jonas Piparas (02.04) ir Saulius Manomaitis (02.05) švenčia 70-ies metų jubiliejus!
Nuoširdžiausi sveikinimai Kolegoms!
LASKAO
Algimantui Sprindžiui atminti: architektūrą piešė Kaunui
Architektūrinė bendruomenė neteko vieno iškiliausių XX a. II pusės architektų, Algimanto Antano Sprindžio, kurio sukurti objektai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį, tapo neatskiriama tuometinės architektūros kultūros dalimi.
Algimantas gimė inteligentų šeimoje 1928 m. vasario 28 d. Gimnazistui ėjo septyniolikti metai, kuomet II Pasaulinio karo grėsmių akivaizdoje, įstojo į Telšių kunigų seminariją. Tikslo tapti kunigu neturėjęs, piešimui gabus jaunuolis, vėliau studijavo Kauno valstybinio universiteto architektūros fakultete (1946-1952 m.). Kūrybinės biografijos pradžioje architektas Sprindys, projektavęs be didesnio kūrybinio polėkio, varžomas nepalankių sociokultūrinės sovietmečio aplinkos rėmų, vėliau drąsiai deklaravo, jog architektūra turi keistis, atsikvėpti nuo istorinių stilių citatų. Sukurtas legendinės aludės „Rambynas“ Kaune interjeras (1965 m.), Pramoninės statybos projektavimo instituto vertikalė Kauno centre (1965 m., su bendraautoriais), Kėdainių chemijos kombinato užsakymu suprojektuotas laisvalaikio klubas (1965 m.), Medžiotojų ir žvejų namas Viršužiglyje (1973 m.). Pramoninės siuvyklos „Mada“ proveržis Kauno Laisvės alėjos istorinėje aplinkoje (1966 m.) − drąsus racionalizmo žingsnis buvo manifestas, noras projektuoti ir kurti moderniai, iš architektūrinės formulės eliminuojant istorinės informacijos krūvį.
Laikotarpis Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale truko 23-ejus metus. Tuomet Architekto Sprindžio veikla telkėsi Kaune: sukurti Vandens ūkio projektavimo instituto rūmai (1974 m.), kavinė „Liepaitė“ (1971 m.), kartu su kolegomis suformuota Juliaus Janonio aikštė (1975 m.), Mieso van der Rohes vizijų sukurtas įtakoje Miestų statybos projektavimo instituto projektas (1975 m.) bei „Architektų kavinė“ (1977 m.). 1976 m. Sprindžio kandidatūrą patvirtinus Kauno miesto Statybos ir Architektūros valdybos viršininku – miesto vyriausiuoju architektu, pasikeitė darbo specifika. Tuo laiku drauge su architektų ir projektuotojų kolektyvu sudarė Kauno miesto išvystymo iki 2000-ųjų m. generalinį planą, tapo nenuilstančiu miesto erdvių raidos strategu.
Prabangi, manieristinė universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (1983 m.). − vienas ryškiausių architekto Sprindžio kūrybinės biografijos ženklų. Dėl savo didelio tūrio, laiptinės bokšto, išskirtinės padėties ir reprezentatyvaus puošnumo buvo viena svarbiausių sovietmečio laikotarpiu sukurtų Kauno Naujamiesčio architektūrinių dominančių. 2009 m. vasarą „Merkurijus“ buvo karštligiškai nugriautas, nepaisant jo architektūrinių verčių. Vėlesniu laikotarpiu įgyvendinta architekto Felikso Vizbaro „pilaite“ praminto namo Žaliakalnyje rekonstrukcija į restoraną „Kaukas“ (1982 m.), suprojektuota kavinė „Pakalnė“ (1990 m.), sukurti solidūs buvusio „Ūkio banko“ rūmų J. Gruodžio gatvėje Kaune interjeras ir baldai (1996 m.). Vėlyvuoju periodu suprojektuotas charakteringas, ypač aktyvus Kauno miestovaizdžio formantas − pėsčiųjų tiltas, jungiantis S. Daukanto gatvę su Nemuno sala (1988 m). Persilaužimo ir tautinės savimonės metais, įsteigto Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas architektas Algimantas Sprindys buvo vienas Istorijos muziejaus sodelio atkūrimo, buvusių paminklų atstatymo iniciatorių, o vėliau ir architektūrinės projekto dalies autorius. Tautos Panteono renesanso dvasia gaubė architektą ir atstatant paminklinę Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką (2006 m.; originalaus projekto autorius architektas Karolis Reisonas).
Nuo 1987 m. docentas Sprindys dėstė architektūrinio projektavimo disciplinas Vilniaus Dailės akademijoje. Jo iniciatyva Kauno fakultete buvo atlikta struktūrinė pertvarka, naudinga architektūros ir dizaino meno kryptims. Pedagoginėje veikloje Sprindys nuosekliai siekė supažindinti studentus su humanitarine architektūros prigimtimi, atkreipti dėmesį į kraštovaizdžio ir nacionalinių vertybių tausojimą.
Architekto kūrybiškumas ir darbštumas ne kartą įvertintas:
- 1976 m. įteikta LSSR valstybinė premija (su bendraautoriais) už Juliaus Janonio aikštės ir muziejaus teritorijos išplanavimo projektą.
- 1983 m. skirta SSRS Ministrų tarybos premija (su bendraautoriais) už Kalniečių gyvenamojo rajono planavimą ir statybą.
- 1985 m. suteiktas LSSR liaudies architekto vardas.
- 1998 m. suteiktas Architektūros riterio ordinas, Nr. 1.
- 2006 m. įteikta Metų menininko premija už Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo projektą.
- 2014 m., kaip Kaunui nusipelnęs asmuo, apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.
Kurdamas architektas Sprindys ilgai medituodavo pradinės minties rūke, kol iškristalizuodavo švarią ir aiškią liniją. Jam būdinga sukurti daug vieno architektūros objekto variacijų. Tarsi panirdamas į polilogą su savo paties idėjomis, architektas išgrynindavo projekto tektoniką, išgaudavo konstrukcinės sandaros ir meninių priemonių darną. Toks kūrybinis metodas kaskart iš architekto reikalaudavo atkaklaus darbštumo nei akimirkai nepaleidžiant iš rankų pieštuko. Šiandien, nepaisant jo projektuotų pastatų architektūrinės raiškos savitumų bei vertingųjų savybių, dauguma paveikti rekonstrukcijų arba sunaikinti. Tačiau istorijos kontekste architekto Algimanto Sprindžio darbai išlieka Kauno centro miestovaizdžio architektūrinio tapatumo, jo paties numatyto ir laiko koreguojamo scenarijaus ašimi.
Nekrologą parengė:
menotyrininkė dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė
VDA Kauno fakulteto docentė
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems dėl architekto Algimanto Antano Sprindžio netekties.
Atsisveikinimas Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje, Žemaičių g. 31A, Kaune 2018 02 02 (penktadienį) nuo 9.00 iki 19.00 val. 2018 02 03 (šeštadienį) lankymas nuo 9.00 iki 12.00 val. Šv. Mišios aukojamos 12.00 val. Po mišių laidojama Petrašiūnų kapinėse, Kaune.
Artimieji prašo Algimanto atminimą pagerbti vienu gėlės žiedu.
Klaipėdos miesto ir Lietuvos kultūrinė bendruomenė neteko talentingo muzikanto, ilgamečio folkloro kolektyvų meno vadovo, renginių organizatoriaus, nuoširdaus žmogaus Vaidoto Macijausko (1963–2018).
Pamario krašto sūnų dar vaikystėje bebraidantį Šyšos pakrantėmis paviliojo liaudiškos melodijos. Jos nuvedė Vaidotą į Šilutės vaikų muzikos mokyklą, S. Šimkaus konservatoriją, tuometinės Valstybinės Lietuvos konservatorijos Liaudies muzikos katedrą. Instrumentinė liaudies muzika, lietuvių liaudies dainos tapo neatskiriama Vaidoto gyvenimo dalimi. Tradiciniai lietuvių liaudies pučiamieji instrumentai, kanklės, armonikos – visi jie pakluso talentingam muzikantui, visi jie džiugino ir graudino tiek Lietuvos, tiek užsienio klausytojų širdis. Vaidotas beveik tris dešimtmečius savo muzikiniais gebėjimais dosniai dalinosi su folkloro kolektyvais „Kuršių ainiai“, „Trys mylimos“, „Prūsai ilgi ūsai“, kuriems vadovavo. Būdamas žinomų Lietuvoje vaikų folkloro ansamblių „Čiučiuruks“ ir „Kuršiukai“ meno vadovu daugeliui vaikų visam laikui įskiepijo meilę etninei kultūrai ir savo kraštui. Abu ansamblius vedė link garbingos „Aukso paukštės“ nominacijos. Vaidoto ir jo vadovaujamų kolektyvų muzikavimas skamba ir skambės Lietuvos nacionalinės televizijos, plokštelių įrašuose.
Klaipėdos bendruomenė jau daugiau kaip dvidešimt metų pažįsta V. Macijauską ir kaip Klaipėdos koncertų salės administratorių – veiklų, rūpestingą, su visais randantį bendrą kalbą. Pažįsta ir kaip tradicinės muzikos koncertų Jūros šventėje ir kituose miesto renginiuose organizatorių, gebantį suburti žinomiausias ir smagiausias Lietuvos instrumentines grupes, kalendorinių miesto švenčių, tarptautinio folkloro festivalio „Parbėg laivelis“ koncertų, renginių vedėją.
„Tu gimęs žmonėms nešti džiaugsmą“, – tuos žodžius tarsi gyvenimo kodą dar vaikystėje Vaidotui įdavė jo mama. Vaidi, taip kreipdavomės į Tave, Tu buvai gyvastis mūsų bendruomenėje, mūsų miesto kultūros dalis. Išeini, bet gyvenimo džiaugsmas, kurį išdalinai, lieka …
Nuoširdžiai užjausdama visus V. Macijausko artimuosius, liūdi Klaipėdos etnokultūros centro, Koncertų salės bendruomenės.
Atsisveikinti su Vaidotu galima Klaipėdos Joniškės laidojimo namų Didžiojoje salėje (Joniškės g. 36) nuo sausio 22 d. 12 val. iki sausio 23 d. 12 val. Velionį išlydėkime baltu gėlės žiedu.
Šv. Mišios bus aukojamos sausio 23 d. 8 val. šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčioje. Vaidotas bus laidojamas Šilutės Naujosiose kapinėse sausio 23 d.
Kviečiame dalyvauti!
Domitės statybų naujienomis? Tuomet kviečiame į nemokamus KNAUF seminarus Jūsų pasirinktame mieste! Šiemet seminarų metu aktualiausiomis statybų naujienomis dalinsis ne tik KNAUF atstovai, tačiau ir partneriai: „Knauf Insulation“, „Festool“ ir PFT.
Seminarų datos:
-
Šiauliuose, sausio 23 d.
-
Klaipėdoje, sausio 24 d.
-
Panevėžyje, sausio 25 d.
-
Utenoje, sausio 31 d.
-
Vilniuje, vasario 1 d.
-
Kaune, vasario 7 d.
-
Alytuje, vasario 8 d.
Seminarai nemokami. Visus norinčius kviečiame registruotis internetu, el. paštu info@knauf.lt arba tel. +370 5 213 2222.
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT), veikianti prie Lietuvos architektų rūmų, išnagrinėjo architektės Andrės Baldišiūtės, atstovaujančios UAB „Do Architects“, prašymą pateikti ekspertines išvadas dėl naujai šios įmonės projektuojamo sveikatingumo ir poilsio komplekso „Auksinės kopos“ G. D. Kuverto g. 17, Nidoje.
UAB „Do Architects“ prašė įvertinti užstatymo įtaką esamai Kuršių Nerijos aplinkos kokybei, taip pat projektuojamų pastatų tipologiją ir architektūrinę išraišką Kuršių Nerijos kraštovaizdyje.
„Kuršių Nerijos užstatymo naujais pastatais specifika, viena vertus, yra labai susijusi su galimu poveikiu jautriai gamtinei aplinkai, kita vertus, su siekiu gerbti ir išsaugoti tradicinio užstatymo struktūrą bei architektūrinę išraišką. Pastarasis reikalavimas, įtraukiamas į teritorijos planavimo dokumentus, yra subjektyvus ir traktuojamas įvairiai – nuo reikalavimo klonuoti žvejo sodybas iki modernios išraiškos, taikant atskirus tradicinius elementus, medžiagas ir spalvas. Todėl statinių Kuršių Nerijoje ekspertinis vertinimas reikalauja ypatingų pastangų ir atidumo“,– teigė Klaipėdos RAT pirmininkas Edmundas Andrijauskas.
Nagrinėdama šį atvejį RAT pažymėjo, jog pastatų achitektūrinė išraiška yra kokybiška, tačiau neišspręsti teisiniai klausimai – nėra aišku, ar planuojama rekonstrukcija, ar nauja statyba. Atsakydama į pareiškėjo pateiktus klausimus, Taryba pažymėjo, jog naujai projektuojamas užstatymas darys įtaką esamai Kuršių Nerijos aplinkos kokybei, nes planuojama šalinti 50 medžių bei įrengti 150 automobilių požeminę stovėjimo aikštelę, o tai žymiai keis reljefą. Ekspertai pateikė išvadą, jog tikslinga mažinti užstatymo tankį iki Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane naujai statybai nustatyto 22 proc. užstatymo tankio vietoje planuojamo 32 proc. Įvertinusi projektą tipologiniu aspektu, Taryba teigia, jog pastatų tipologija neapibrėžta, ir mano, jog dalis pastatų galimai turės gyvenamąją paskirtį, kas suponuoja visą eilę papildomų reikalavimų ir pasekmių. Taryba sprendime nurodo, jog nors kompleksas neturi Kuršių Nerijos senųjų vilų architektūros bruožų, jis suprojektuotas inovatyviai, aplinka pritaikyta visiems visuomenės nariams, architektūrinė idėja vientisa, estetinė kokybė aukšta, o struktūra funkcionali.
RAT, išnagrinėjusi šį atvejį, rekomendavo apriboti užstatymo tankį, intensyvumą, pagrindinių statinių aukštį, nesiekiant sukurti maksimaliai urbanizuotos uždaros gyvenvietės įspūdžio, taip pat atsisakyti agresyvaus relfejo keitimo bei maksimaliai išsaugoti medžius. Ekspertai apibendrino, jog atsižvelgus į išvadas dėl užstatymo tankio, poveikio gamtinei aplinkai ir tipologinio neapibrėžtumo bei įvertinus bendrojo plano sprendinius, galimas tolesnis architektūrinės idėjos vystymas.
Pilną RAT išvadą galite skaityti čia.
Nuotrauka: UAB „Do Architects“
LASKAO VALDYBA
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija maloniai kviečia Jus aplankyti Alvydo Šalkausko fotografijos parodą
„Lietuva. Nykstantys ir atgimstantys dvarai“
Paroda veiks iki 2018 m. vasario 2 d.
Informacija tel. 8 606 10858
____________________________________________________________________________________________________________________________
Šio fotomenininko kūrybinis kelias – tai įvairiausi ieškojimai ir atradimai, tačiau kritikai jį laiko tradiciniu fotografu, palydinčiu ateinančias ir praeinančias madas, bet kartu kuriančiu šiuolaikiškai, dinamiškai, pozityviai, priimančiu visus šio laikmečio iššūkius.“;
Dvi architektų bendruomenę atstovaujančios organizacijos – Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) ir Lietuvos architektų Sąjunga (toliau – Sąjunga) pasirašė sutartį, pagal kurią Sąjunga padės Rūmams įgyvendinti Architektūros įstatymu suteiktą pareigą organizuoti Regioninių architektūros tarybų (toliau – RAT) darbą.
Penkios RAT veiks penkiuose Lietuvos regionuose: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Sąjunga, veikianti beveik šimtmetį, turi puikiai išvystytą infrastruktūrą – skyrius visuose regionuose, kurie gali pasitarnauti užtikrinant techninį RAT aptarnavimą. Sąjunga pagal sutartį suteiks RAT patalpas, aprūpinimą reikiamomis priemonėmis, sekretorių paslaugas.
Rūmai tuo tarpu priiminės prašymus dėl ekspertinių vertinimų, perduos juos RAT, prisiims atsakomybę už jų veiklos organizavimą, viešins jų sprendimus. Artimiausiu metu Rūmai surengs pirmuosius RAT susirinkimus, kuriuose bus aptarta darbo tvarka, išrinkti RAT pirmininkai.
RAT visiškai nešališkai ir savarankiškai atliks architektūros kokybės vertintojo funkcijas architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo srityse, teiks išvadas, rekomendacijas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitiems suinteresuotiems asmenims.
Vieną regioninę tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 narių: ne mažiau kaip 7 Rūmų nariai, po vieną narį architektą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, taip pat po vieną iš Lietuvos Respublikos universitetinių aukštųjų mokyklų, vykdančių architektūros krypties studijų programas, po vieną narį iš Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos.
Regioninių architektūros tarybų nuostatai skelbiami Teisės aktų registre, o sudėtis – Rūmų svetainėje.
