Š. m. birželio 28 d. 17:00 val. Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g.1, Vilnius) bus atidaroma geriausių 2016 metų Latvijos architektūros darbų paroda. Paroda sudaryta iš 16–os Latvijos architektūros apdovanojimams atrinktų projektų. Atidaryme dalyvaus ir ekspoziciją pristatys Uģis Kaugurs (LV), Marius Šaliamoras (komisijos narys), Vytautas Biekša (Grand Prix laimėtojų atstovas). (Uždarymo ceremonija ir nugalėtojų paskelbimas įvyko 2016 m. Gegužės 19 d.).
Latvijos Architektūros apdovanojimai yra kasmetinis nacionalinis konkursas, kurio tikslas –nustatyti ir reprezentuoti geriausius Latvijos architektūros pasiekimus ir skatinti kokybiškos architektūros plėtrą. Tai didžiausias Latvijos architektūros renginys, pripažintas svarbiu įvykiu nacionaliniu mastu, o pats apdovanojimas yra aukščiausias architektūrinis įvertinimas Latvijoje. Latvijos Architektūros apdovanojimus nuo 1995 metų kasmet organizuoja Latvijos architektų asociacija.
Praėjusių metų Grand Prix laimėtojai – Lietuvos architektūros biuro „ProcessOffice“ architektai, suprojektavę Nacionalinio Latvijos muziejaus išplėtimą Rygoje.
Latvijos architektūros apdovanojimai įteikti:
- „Dzintari“ koncertų salė;
- Liepojos multifunkcis centras „Great Amber“;
- „Malta“ vidurinės mokyklos rekonstrukcija.
Latvijos architektūros apdovanojimų diplomai įteikti:
-
Kado Karim;
-
Televizijos laida apie architektūrą „Adreses“;
-
Latvijos universiteto Gamtos mokslų centras;
-
Vila Rota.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) birželio 23 d., penktadienį, 17 val. atidaroma tradicinė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos parengta paroda „Klaipėdos architektūra 2016“.
Pirmąją parodos dalį sudaro architektų 2016 m. sukurtos produkcijos apžvalga: architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Ekspozicijoje – Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat mūsų miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose, tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.
Speciali parodos dalis – architekto Petro Džervaus parengta ekspozicija „Pati liūdniausia architektūra: Klaipėda“. Postsovietinėse šalyse socialistinės masinės statybos gyvenamieji rajonai yra tapę natūralia gyvenamąja aplinka. Tai yra taip įprasta jų gyventojams, kad viešojoje erdvėje nėra jokio naratyvo, atspindinčio tokio tipo gyvenamosios aplinkos skurdą. Šia paroda siekiama atskleisti masinės statybos architektūros dehumaniškumą ir socialiai visuomenę žalojantį urbanistinį krūvį.
Supažindinamas su to laikmečio „kataloginio“ projektavimo subtilybėmis, stebėtojas galės savaip interpretuoti XX a. „progresyvios statybos“ mitą, iš naujo pažvelgti į mūsų miestų aplinkoje dominuojančio užstatymo „originalumą“.
Ekspoziciją sudaro masinės statybos gyvenamųjų rajonų problemų Lietuvos miestuose mastą pristatančios schemos, projektinė medžiaga, tokių rajonų Klaipėdoje fotofiksacijos bei maketas. Pagrindinis šios ekspozicijos tikslas – pamatyti tai, į ką kasdien žiūrima, tačiau tarsi nepastebima.
Parodos organizatorė – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Paroda veiks iki 2017 m. liepos 16 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.
Paroda yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
Plačiau apie renginius www.architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt/
Projektą iš dalies finansuoja:
Architektūros renginių ciklas “Klaipėdos architektūra”, birželio 17 – liepos 17 dienomis pristato dvi architektūros parodas Laivininkų krantinėje.
Parodos atidaromos birželio 17 d. 16:00 val. Laivininkų krantinėje (prieš burlaivį Meridianas)
Parodos yra Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos rengiamo teminio renginių ciklo „Klaipėdos architektūra” dalis.
Plačiau apie renginius www.architektams.lt; https://www.facebook.com/architektams.lt/
Projektą iš dalies finansuoja:
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) pristato šeštąjį Klaipėdos mieste organizuojamą architektūros renginių ciklą “Klaipėdos architektūra”. Tai mėnesio trukmės architektūros renginių ciklas skirtas architektūrą kuriantiems bei ja besidomintiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams.
Iki pasimatymo renginiuose.
RENGINAI
(Kuratorius Klaipėdoje architektas Vaidotas Dapkevičius)
(Kuratorius architektas Vaidotas Dapkevičius)
(Kuratorius architektas Vaidotas Dapkevičius)
Konkurso partneris ERGOLAIN
Regatos organizatorius irklavimo klubas „Gigas”
*Išankstinė registracija į renginį laskao.klaipeda@gmail.com
Esant būtinybei renginių laikas ir vieta gali būti keičiami, apie tai informuotume www.architektams.lt
Plačiau apie renginius https://architektams.lt/renginiai/ https://www.facebook.com/architektams.lt/
Projektą iš dalies finansuoja:
Šiemet izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ mini 80 metų jubiliejų. Tai labai svarbi data, svarbus riboženklis visai kompanijai, kuri šiandien yra energiškai efektyvių ir nedegių statybinės, techninės bei akustinės izoliacijos sprendimų sektoriaus lyderė regione.
Savo veiklą „Paroc“ kompanija pradėjo 1937 metais Švedijoje. Didžiausias proveržis įvyko pasibaigus antrajam pasauliniam karui, kai Švedijoje pagaminta akmens vata tapo prieinama masiniam vartotojui, o gerai izoliuoti, apšiltinti namai – labai paklausūs. 1952 metais buvo pradėta akmens vatos gamyba Suomijoje. Po penkerių metų pristatyti pirmieji techninės izoliacijos gaminiai, skirti pramonės įmonėms.
Nuo 1970 metų „Paroc“ kompanija jau tapo atpažįstama kaip baltai-raudonai dryžuota izoliacijos iš akmens vatos gamintoja.
1986 metais Suomijos ir Švedijos pajėgos susijungė į vieną kompaniją. Tais pačiais metai prekyboje pasirodė „Paroc“ kompozicinės plokštės (dar vadinamos „sandwich“ plokštėmis) – tuo metu visiškai nauja šiltinimo medžiaga statybos pramonei.
1993 metais buvo įkurtos „Paroc“ įmonės Baltijos šalyse ir Rusijoje.
Lietuvoje akmens vata pradėta gaminti 1997 metais. 2012 metais Vilniuje buvo įkurtas „Paroc Group“ finansinių paslaugų centras, kuris teikia finansines paslaugas visoms „Paroc Group“ kompanijoms įvairiose šalyse.
„Lietuvos statybų pramonės sektoriuje „Paroc“ jau paliko labai ryškią savo žymę. Ši kompanija į Lietuvą atnešė ne tik visiškai naujos kartos šiltinimo medžiagas ir inovacijas pastatų izoliavimo sprendimų srityje, bet ir aktyviai švietė rinką, organizavo mokymus statybininkams ir projektuotojams, skleidė naujausias statybos technologijas ir sprendimus“,- pasakoja dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.
Lietuvos rinkoje „Paroc“ kompanija yra vertinama už kompetenciją ir inovatyvumą, už nepriekaištingą reputaciją bei aukštus verslo etikos standartus.
Iš viso šiuo metu „Paroc Group“ kompanijoje 14-oje šalių dirba 1835 (2016 m. duomenys) žmonės. Lietuvoje „Paroc“ įmonėse pastoviai dirba 275 darbuotojų, o vasaros metu beveik 300.
Daugiau informacijos apie „Paroc“ veiklą ir „Paroc“ sėkmės istoriją galima rasti specialiai 80-mečio jubiliejui sukurtoje svetainėje: http://www.paroc.com/Campaigns/Paroc-celebrates-80-years.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017-06-08 priėmė Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymą. Šis įstatymas reglamentuos architektūros srities visuomeninius santykius, siekiant išsaugoti sukurtą ir kurti tinkamos kokybės, su krašto savitumu ir kultūra darnią, viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką. Įstatymas taip pat nustatys architektų rengimo, architektų kvalifikacijos, architektų veiklos vykdymo reikalavimus, sąlygas ir tvarką, architektų teises ir pareigas, architektų veiklai ir veiklos rezultatams taikomus kokybės reikalavimus.
Gegužės 28-ąją Lietuvos architektų sąjungos Palangos skyrius neteko savo nario – architekto Edmondo Baltrėno.
Atsisveikinimas gegužės 31 d. nuo 13:00 iki 20:00 val. ir birželio 1 d. nuo 12:30 iki 14:30 val. Palangos laidojimo namuose, laidotuvės Palangos kapinėse.
LAS Klaipėdos skyriaus bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems ir draugams.
KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) šiuo metu veikiančios eksperimentinės socialinės parodos „Vietiniai simboliai – Klaipėdos veidas?“ kūrybinė komanda: projekto kuratorė Inga Norkūnienė ir dizaineriai Lina Jaruševičiūtė bei Virginijus Bakas išsikėlė tikslą kartu su miesto bendruomene iš naujo peržvelgti, kokiais simboliais šiuo metu pristatomas Klaipėdos įvaizdis ir ar tie simboliai atitinka šiuolaikinės visuomenės lūkesčius.
Norėdami išanalizuoti dabartinę padėtį ir miestiečių požiūrį į situaciją, organizatoriai surengė miesto bendruomenės apklausą – įvairiose Klaipėdos viešose vietose 1 300 asmenų žodžiu ir raštu buvo paklausta, ką jie mano apie nuolat eksploatuojamus miesto įvaizdžio simbolius. Pasak KKKC Meno kiemo kūrybinių dirbtuvių lektorės dizainerės Linos Jaruševičiūtės, apklausos rezultatai nustebino: „Žmonės išreiškė labai skirtingas nuomones ir akivaizdu, kad mes gyvename skirtingų bendruomenių mieste. Suvienyti jų požiūrį į savo miestą yra ilgas ateities darbas ir galbūt ši paroda duos tam pradžią. Vienas iš keisčiausių niuansų, kad mes nuo labai seniai eksploatuojame tuos pačius simbolius. Teko atrasti prieš 50 metų gamintą saldainių dėžutę, kurioje lygiai tie patys simboliai – Žvejo skulptūra, Atgimimo aikštė, „Meridianas“, švyturys – kurie ir šiandien yra ant atvirlaiškių, žemėlapių. Tarsi nieko per tiek metų mieste neįvyko. Taigi vienas iš šio projekto aspektų – paskatinti bendruomenę pasvarstyti: gal kažkas tiesiog užmiršo pažiūrėti, kas jau yra įvykę per tą laikotarpį Klaipėdoje?“
Grafinio dizaino srityje dirbantis VDA dėstytojas Virginijus Bakas, pristatydamas projektą, pabrėžė diskusijos tarp parodos organizatorių ir miesto bendruomenės svarbą: „Mano pradinė idėja buvo socialiai provokatyvi. Tačiau aptardami projektą nutarėme, kad vis dėlto reikėtų ne demonstruoti savo poziciją, o pradėti nuo diskusijos. Paliekame lankytojams patiems nuspręsti, kurie simboliai, jų nuomone, reprezentuoja miestą, o kurie yra vizualinė tarša. Apklausos metu žmonių išsakytos nuomonės kai kuriais atvejais kardinaliai skiriasi. Tai gal ir reikėtų pradėti diskusiją, kad mūsų kalba netaptų monologu, kad kartu nuspręstume, kokie objektai turėtų tapti miesto simboliais. Technologijų amžiuje labai paprasta bet kokį objektą paversti miesto įvaizdžiu, dažnas pilietis, valdantis technologijas, interneto erdvėje reiškia savo privačią iniciatyvą. Bet tai nereiškia, kad mes norime, jog mūsų miestas būtų taip reprezentuotas. Norėtume, kad miesto bendruomenė pasižiūrėtų ir nuspręstų, ir kad toje mūsų diskusijoje gimtų tiesa“, – įsitraukti į diskusiją kvietė V. Bakas.
Diskutuoti apie šiandieninį miesto įvaizdį, tapusį Klaipėdos tapatumo ikona, galima ne tik apsilankius parodoje „Vietiniai simboliai – Klaipėdos veidas?“, kurios ekspoziciją sudaro 21 didelio formato (130×170 cm) sugretintas vaizdas su skirtingo laikmečio nusistovėjusiais miesto reprezentaciniais simboliais.
Visus šiuos dizainerių užfiksuotus ir pagal tematiką sugrupuotus simbolius galima rasti ir socialinio tinklo „Facebook“ KKKC Meno kiemo paskyroje www.facebook.com/menokiemasklaipeda/. Šioje virtualioje ir visiems lengvai pasiekiamoje erdvėje iki pat parodos uždarymo vyks Klaipėdos simbolio ir antisimbolio 2017 rinkimai. Miesto bendruomenė kviečiama aktyviai dalyvauti ir rinkti savo favoritus. Labiausiai bei mažiausiai patikę Klaipėdos reprezentaciniai objektai bus įamžinti atvirlaiškiuose.
Kad būtų lengviau apsispręsti, už kuriuos objektus balsuoti, projekto kūrybinė komanda birželio 1 ir 3 dienomis 18.00–18.45 val. kviečia miestiečius į ekskursiją po parodą su menininkais. Labiausiai patikusius parodos meno objektus lankytojai turės galimybę įsigyti birželio 16 d. 19 val. vyksiančiame aukcione.
Paroda veiks iki 2017 m. birželio 18 d.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.
Donato Bielkausko nuotrauka.
.jpg)
Kviečiame dalyvauti Skulptūrų parko (buv. senųjų miesto kapinių) sutvarkymo techninio projekto pasiūlymų pristatyme, kuris vyks birželio 1 d. 10 val. Renginys vyks Klaipėdos miesto savivaldybėje (Liepų g. 11), Tarybos posėdžių salėje III aukšte.
Projektavimas įsibėgėjo ir projektuotojai jau pasirengę visuomenei pristatyti Skulptūrų parko sutvarkymo projektą, kurio tikslas – Skulptūrų parko, kaip vienos svarbiausios miesto viešosios erdvės, tenkinančios skirtingus įvairių visuomenės grupių poreikius ir derinančios paveldo apsaugos, meno kurinių eksponavimo, rekreacinius, viešosios pagarbos tikslus, sukūrimas.
Klaipėdos m. savivaldybės informacija
-6313.jpg)
Šią gražią, saulėtą pavasario dieną, „ištikus“ garbingam jubiliejui, skubame pasveikinti ilgametį Lietuvos architektų sąjungos narį, architektą Donatą Astrauską.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos bendruomenė
