Pirmininke išrinkta Rūta Leitanaitė (34 balsai). Į LAS pirmininkus taip pat kandidatavo Marius Šaliamoras (26 balsai) ir Juozas Vaškevičius (23 balsai).
- Saulius Pamerneckis (39)
- Rokas Kilčiauskas (37)
- Laimonas Bogušas (35)
- Gintaras Prikockis (35)
- Gintautas Blažiūnas (32)
- Edgaras Neniškis (30)
- Daiva Gasiūnienė (27)
- Aurimas Sasnauskas (27)
- Juozas Vaškevičius (27)
- Linas Naujokaitis (Vilniaus skyriaus pirmininkas)
- Asta Kiaunienė (Kauno skyriaus pirmininkė)
- Vaidotas Dapkevičius (Klaipėdos skyriaus pirmininkas)
- Rūta Stuopelienė (Šiaulių skyriaus pirmininkė)
- Arvydas Narkevičius (Panevėžio skyriaus pirmininkas)
- Saulius Danius (Palangos skyriaus pirmininkas)
- Neringa Blaževičienė (51)
- Giedrė Filipavičienė (46)
- Kęstutis Kisielius (51)
- Česlovas Mazūras (53)
- Jūratė Merkevičienė (41)
- Arūnas Paslaitis (56)
- Leonidas Ziberkas (54)
- Dalia Bardauskienė
- Tauras Paulauskas
- Linas Janėnas
Parengta pagal LAS informaciją
sa.lt nuotrauka
Suvažiavimo metu bus išklausytos ir tvirtinamos LAS pirmininko, Revizijos ir Etikos komisijų ataskaitos, renkami valdymo organai (LAS taryba, Revizijos ir Etikos komisijos), bus diskutuojama aktualiomis temomis – architektūrinių konkursų organizavimo, LAS ir LAR veiklų takoskyros ir kitais klausimais.
Kviečiame į paskaitas-diskusijas su RISEBA universiteto (Ryga, Latvija) Architektūros ir dizaino fakulteto Architektūros studijų programos vadovu, Latvijos Kultūros ministerijos architektūros ir kūrybinių industrijų ekspertu, 350 staripsnių architektūros ir kultūros temomis bei knygų „Latvijos architektūra 1991- 2012″(kartu su Prof. J.Krastins and Prof. I.Strautmanis), „Gunar Bikerts. Nacionalinė Latvijos biblioteka. Ryga” autoriumi Janiu Dripe.
Vizito metu architektas Janis Dripe skaitys paskaitas VDA Klaipėdos fakulteto studentams, susitiks su Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariais.
Paskaitoje „Erdviniai Rygos urbanistinės raidos aspektai” architektas J.Dripe kalbės apie spartų Rygos miesto architektūrinį vystymąsi 21a., kurio dėka Latvijos sostinė planuoja tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu Baltijos regiono Metropoliu. Keletos itin svarbių tarptautinių konkursų ir reikšmingų miesto plėtros projektų rezultatai yra pirmieji žingsniai šia kryptimi.
Pristatydamas kultūros reikmėms skirtus pastatus, savo paskaitoje „21a. kultūros pastatai Latvijoje” Janis Dripe kalbės apie sėkmingai realizuotus koncertų salių Liepojoje, Cesyje, Rezeknėje architektūrinius projektus, naujus Nacionalinės bibliotekos, Nacionalinio muziejaus pastatus.
Paskaitoje „Šiuolaikinės Latvijos architektūros apžvalga (Baltijos šalių atvejis)“ J.Dripe išsamiai pristatys architektūrinį peizažą po 1991-ųjų metų, kuriam, architekto požiūriu, būdinga ryški įvairių pasaulinių tendencijų bei įtakų sintezė. Paskaitoje architektas apžvelgs pirmuosius nepriklausomybės laikotarpio privačių erdvių interjerus, visuomeninius pastatus, vėliau kilusio statybų bumo periodo statinius, globalios krizės padarinius architektūros raidai, šiuolaikinės tvarios architektūros principais grįstą urbanistinį peizažą.
Taip pat J.Dripe supažindins su 2011m. įkurtu universitetu RISEBA, kuriame vykdomos, aukščiausiais standartais paremtos, architektūros, urbanistikos, dizaino studijos. Detaliau susipažinti su minėta aukštojo mokslo institucija galėsime paskaitoje “RISEBA- Architektūros mokykla.”
Paskaitų pradžia 8d. ir 9d. 10val. ir 12.00val.
Susitikimas ir paskaita/diskusija su Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariais vyks gegužės 8d. 17.30 val. adresu Bažnyčių g. 6-1 (III aukštas), Klaipėda.
Paskaitos vyks anglų kalba, trukmė 1,5val.
Dizaino savaitės renginių programa:
15:30 – 16:00 | konferencija-pranešimas spaudai.
B.Žilytės ir A.Steponavičiaus sienų tapybos (Valkininkų sanatorijjoje „Pušelė“) skaitmeninimo darbai, didelio formato spaudos galimybės. Vyks salėje, kurioje demonstruojamas atstatytas ir ant kieto paviršiaus atspausdintas realaus dydžio 30 m2 fragmentas (II aukšte, meno galerijoje).
16:00 – 19:00 | renginys vaikams.
KNYGŲ ŠALIES kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, su dailininke Sigute Chlebinskaite (II aukšte, meno galerijoje) . Vaišės ir dovanėlės vaikams.
17:00 – 18:30 | architektų, dizainerių ir meno atstovų paskaita – diskusija „Monumentalioji dailė architektūroje“. Dalyvauja: architektas, ilgametis VDA dizaino katedros dėstytojas, vedėjas doc. Alvydas Šeibokas ir menotyrininkė, kuratorė Laima Kreivytė (konferencijų salėje, „VILNIAUS GALERIJA”).
18:00-20:00 | Dizaino savaitės Klaipėdoje atidarymo vakaras.
Gyvo garso koncertas su džiazo virtuozais Sauliumi Šiaučiuliu (klavišiniai) ir Laimonu Urbiku (saksofonas). Vyks architektų, dizainerių ir meno atstovų diskusija prie vyno taurės.
Visi renginiai NEMOKAMI ir atviri VISIEMS dizaino mylėtojams!
Balandžio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) miesto bendruomenė kviečiama į projekto „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ pristatymą-diskusiją. Neformaliame susitikime dalyvaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, KU prof. biologinės medicinos dr. Algimantas Mečislovas Olšauskas, architektas Saulius Druskis, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius.
Projekto „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ idėja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro bendruomenėms kilo susidūrus su faktu, kad Klaipėdos senamiesčio gyventojai palyginti mažai žino apie teritoriją, kurioje gyvena, trūksta informacijos ir besilankantiems joje turistams. Kita vertus, senojoje miesto dalyje, šiuo atveju – Frydricho priemiestyje, stinga žalumos ir mažų jaukių rekreacinių zonų, galinčių tapti traukos tašku. Juolab kad istoriškai šioje senamiesčio dalyje būta gana didelių sklypų su želdynais. Pavyzdžiui, šalia dabartinio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pastato Didžiojoje Vandens gatvėje XVIII a. būta didelio sodo su egzotiškais augalais.
Šį namą 1773–1774 m. pasistatė pašto viršininkas Johannas Christianas Wittė (1722–1796). Sklype, besitęsusiame iki pat Daržų g., jis įkūrė sodą, kuris tapo XVIII a. klaipėdiečių ir miesto svečių traukos vieta. Apie puoselėjimą sodą bei šeimininko svetingumą sklandė daugybė legendų ir atsiminimų. 1777 m. žymus Šveicarijos matematikas ir fizikas Danielis Bernoullis (1700–1782) keliaudamas iš Sankt Peterburgo apsilankė Klaipėdoje ir savo įspūdžius aprašė dienoraščiuose, kurie 1779 m. buvo išleisti Leipcige. Įteikęs paštininkui Wittei rekomendacinį laišką mokslininkas buvo šeimininko svetingai priimtas, o jo prisiminimuose ilgam išliko sodas, kuriame augo vynuogės, figmedžiai ir kiti vaismedžiai.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, įvertinę turimą istorinę informaciją ir atsižvelgę į lankytojų poreikius, telkia bendruomenę projektui „Atminties sodas – Wittės vynuogynas“ įgyvendinti. Projektu siekiama atgaivinti istorinę atmintį, priminti miesto istorijos faktus ir sukurti jaukią žaliąją erdvę įvairiems renginiams bei bendruomenės susibūrimams. Planuojama minimaliai keičiant esamą kiemo erdvę į jau suformuotą teritoriją integruoti naujus vertikaliosios kraštovaizdžio architektūros elementus. Tam bus panaudoti įvairūs dekoratyviniai augalai, tačiau pagrindiniu akcentu turėtų tapti vynuogės.
Projekto įgyvendinimo metu vyks atviri seminarai su kraštovaizdžio architektais, botanikais, įvairios meninės akcijos, edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, skirti netradicine menine forma pristatyti kiemo ir viso kvartalo istoriją. Supažindinti lankytojus su projekto idėja padės ir videoinstaliacija „Vynuogė“ – ji bus demonstruojama kiemelyje vykstant renginiams tamsiuoju paros metu. Projektą planuojama palaipsniui įgyvendinti iki 2022 metų.
Nuotraukoje cokolinis koklis, puoštas grotesko ornamentu (delfinai abipus vazos) ir akanto lapų juosta. XVII a.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro informacija.
2017 m. balandžio 13 d. 14 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šauktame Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotiniame susirinkime ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencijoje nesusirinkus kvorumui,
2017 m. balandžio 28 d. 14 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šaukiamas pakartotinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis susirinkimas ir pakartotinė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencija.
DIENOTVARKĖ:
Dėl darbotvarkių klausimų paaiškinimų bei visos su tuo susijusios informacijos kreiptis tel. 8 606 10858, el. p. archsajunga@architektams.lt
Labdaros ir paramos fondas “Žaliuok, mano mieste” kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe kviečia į pasibaigusio K. Donelaičio aikštės sutvarkymo kraštovaizdžio architektūrinės idėjos konkurso laureatų darbų pristatymą.
Visiems, kurie domėjosi konkursu, fondas davė neoficialų pažadą – pasibaigus konkursui supažindinti miesto visuomenę su geriausiais pripažintais darbais, jų autoriais.
Renginys vyks Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje, Liepų g. 11 (III aukštas) balandžio 6 d. 13 val.
Nuo balandžio 4 d. šalia posėdžių salės veiks trijų geriausių konkurso darbų ekspozicija.
Labdaros ir paramos fondo “Žaliuok, mano mieste” informacija
www.zaliuok.lt / donelaicioaikste@gmail.com / kontaktinis tel. 8 686 23 601
Nuoširdžiausi ir šilčiausi sveikinimai garbingo jubiliejaus proga!
LASKAO
Leidinio idėja – architektūra yra kūrybinis procesas ir intelektualinis produktas. Kviečiame teikti ne tik projektus, bet ir kitą medžiagą, kuri iliustruotų kūrybiškumą, novatoriškumą ir kuriuose būtų naudojamos meninės išraiškos priemonės, šiuolaikinės technologijos.
Leidiniui teikiami projektai turi būti sukurti ir (arba) realizuoti 2016 m., publikavimui teikiamuose tekstuose turi būti aptariami ir analizuojami 2016 m. architektūriniai įvykiai, procesai ir reiškiniai.
Medžiagos pateikimo terminai:
- Projektų, publikacijų ar publikacijų tezių pateikimo pabaiga 2017 m. balandžio 28 d.
- Galutinė atrinktų publikacijų (kurioms buvo pristatytos tezės) pateikimo data 2017 m. gegužės 22 d.
Medžiaga leidiniui gali būti teikiama šiais būdais:
-
atsiunčiant failus el. paštu archsajunga@architektams;
-
pateikiant nuorodą į virtualią prieigą prie debesyje patalpintų failų;
-
perduodama skaitmeninėje laikmenoje (CD, USB) LAS Klaipėdos apskrities organizacijai (Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda).
Reikalavimai medžiagos pateikimui 
Tel. +370 686 23601
Š.m. vasario 23 d. Lietuvos architektų sąjungoje vyko LAS Vilniaus skyriaus inicijuota apvalaus stalo diskusija, kurioje dalyvavo LAS Tarybos, LAS Vilniaus skyriaus valdybos, LAR atstovai ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) nariai.
Susitikimo metu aptarti Lietuvos urbanistikos, architektūros politikų klausimai, Architektūros įstatymo projektas, architektūrinių konkursų, ekspertų tarybų ir kiti klausimai.
LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius pristatė urbanistikos, architektūros temas Seimui tvirtinti parengtame Vyriausybės veiksmų ir priemonių plane. Pasak jo, pirmuoju numeriu plane įrašytas LNTPA siekiamas infrastruktūros plėtros įstatymo patvirtinimas Seimo pavasario sesijoje, numatyta parengti LR Teritorijos bendrąjį planą, atnaujinti pasenusią Būsto politiką. Plane taip pat įrašyti ir Architektūros įstatymas bei Aplinkos ministerijos parengta nauja urbanistinės politikos principus įtvirtinsianti Urbanistinė chartija. Pasak M. Statulevičiaus, kai kurie LNTPA pasiūlymai į Vyriausybės programą taip ir nepateko, kaip kad pasiūlymas daryti reformą ministerijose, stiprinant už urbanistinę plėtrą atsakingus departamentus.
Komentuodami urbanistinės politikos metmenis, architektai pastebėjo, jog jai trūksta krypties, tačiau privalumu galima laikyti nuostatą orientuotis į vidinę plėtrą, tai yra, investicijas nukreipti į esamus miestus ir nekurti naujų urbanistinių centrų.
Aptardami architektūros politiką ir vertindami dabartinę projektų derinimo praktiką, architektai ir verslininkai komentavo, jog politikos nuostatais nėra vadovaujamasi, derinimo procesai neskaidrūs, korupcija didėja. Ir architektai, ir LNTPA atstovai sutarė dėl bendros pozicijos priešintis korupcijai ir kuo labiau viešinti jos atvejus.
LAR pirmininkei Daivai Bakšienei trumpai pristačius Architektūros įstatymo projektą, investuotojų klausimų sulaukė įstatyme pasiūlyta regioninių ekspertų tarybų sistema. Pasak M. Statulevičius, įstatymo projekte nekalbama apie miestų savivaldybių savarankiškai įkuriamas ir įstatymais neapibrėžtas vidines tarybas, kurios svarsto projektus neturėdamos profesinės kompetencijos, nes didžioji dalis tokios komisijos Vilniuje narių yra politikai. Anot LNTPA direktoriaus, reikia siekti, kad ekspertų tarybos, svarstančios projektus, būtų sudarytos iš objektyvių profesionalų, o komitetai, darantys politiškai angažuotus sprendimus, būtų panaikinti.
Pasak Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos (VAUET) pirmininko Sauliaus Misevičiaus, būtent toks objektyvus kokybės siekis, o ne konkurencinės kovos ar įtakos dalinimo įrankis ir yra VAUET. Deja, kaip pastebėjo jis, šiandien vis daugiau projektų svarbiose Vilniaus miesto vietose randasi be VAUET žinios.
LNTPA narys Arvydas Avulis pastebėjo, jog VAUET veiklą reikia tobulinti. Pradėti galima nuo praktiškų smulkmenų: investuotojams dažnai labai svarbu greitis, o nereguliariai vykstančio VAUET posėdžio kartais tenka laukti kelis mėnesius. A. Avulis turėjo pastabų ir dėl VAUET svarstymo. Jo nuomone, kartais projekto autorius po VAUET posėdžio pagal ekspertų pastabas keičia projektą taip, kad jis tampa nebefunkcionalus, neracionalus ir nebeatsiperkantis. Savo ruožtu architektai pastebėjo, jog dažniausiai VAUET pastabų turi dėl pernelyg didelio užsakovo geidžiamo intensyvumo, kuris sumažina erdvės kokybę.
Anot M. Šaliamoro, viešas projekto aptarimas ankstyvoje projektavimo stadijoje padeda nuimti socialines įtampas, išklausyti suinteresuotas puses, atrasti bendrus sprendimus ir užkirsti kelią brangiai kainuojantiems nesusipratimams ir konfliktams vėlesniuose etapuose. LNTPA atstovai išreiškė pageidavimą bendradarbiauti su VAUET tokioje ankstyvoje projekto stadijoje, pateikiant kad ir pirmuosius projekto eskizus. Anot A. Avulio, ekspertų nuomonė galėtų padėti ir pristatant projektą visuomenei, kuri dažnai priešinasi naujoms statyboms. S. Misevičiaus nuomone, VAUET darbo efektyvumui labai padėtų glaudesnis bendradarbiavimas, savalaikis informacijos dalinimasis su savivaldybe.
Aptariant architektūros konkursų klausimą, architektai pastebėjo, jog daugėja atvejų, kai investuotojai organizuoja uždarus konkursus patys. Paklausti, kodėl, verslininkai argumentavo, jog svarbiam pastatui-ženklui suprojektuoti jie tikrai rinktųsi tarptautinį konkursą, organizuojamą LAS, tačiau jeigu objektas nedidelis ir ne itin svarbus, tuomet organizuojamos uždaros architektų apklausos, arba pasirenkamas architektas, turintis tam tikros patirties. Pagrindiniu pretekstu nesikreipti į LAS su prašymu organizuoti konkursą investuotojai įvardijo nenorą prarasti sprendimo galios. „Konkurso komisijos išrinktas projektas nebūtinai gerai „veiks“ finansiškai“ – sakė jie. Kita vertus, architektai teigė prioritetą teikiantys LAS organizuojamiems konkursams, nes juose nustatomos taisyklės, žinoma žiuri ir vertinimo kriterijai, o užsakovo organizuojamuose konkursuose to nėra. Diskusija apie konkursus baigta pasiūlymu į konkurso komisijas įtraukti ir nekilnojamojo turto ekspertą, kuris vertintų projekto ekonominį aspektą.
Trumpai paminėta rengiamo Vilniaus bendrojo plano problematika. M. Šaliamoras pastebėjo, jog būsimasis planas prarado strateginę viziją ir derėtų inicijuoti aktyvesnį spaudimą savivaldybei raginant neapsiriboti tik lokaliais, trumpalaikiais populistiniais sprendimais.
Susitikimas baigtas sutarimu analogiškus renginius organizuoti periodiškai, taip pat juos inicijuoti ir kituose miestuose.
