Š. m. gegužės 6 d. (penktadienį) šaukiama pakartotinė eilinė ataskaitinė – nerinkiminė LAS konferencija, kuri vyks architektų sąjungos patalpose (Kalvarijų g. 1, Vilniuje), pirmame aukšte.
Konferencijos pradžia: 13:00 val., registracija nuo 12:30 val.
Maloniai kviečiame visus dalyvauti.
Dienotvarkė
2016.04.07-08 Telšiuose įvyko tradicinė kasmetinė Lietuvos savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencija. Joje salyvavę Lietuvos miestų vyr. architektai įteikė renginyje dalyvavusiam aplinkos ministrui K. Trečiokui prašymą dėl savivaldybių vyriausiųjų architektų teisių, pareigų ir atsakomybės.
Dėl nesusirinkusio kvorumo neįvykus 2016 m. balandžio 8 d. 14 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šauktam Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotiniam susirinkimui ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencijai,
2016 m. balandžio 21 d. 15 val., adresu Bažnyčių g. 6-1, Klaipėdoje šaukiamas pakartotinis Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis susirinkimas ir pakartotinė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus konferencija.
5. Kiti klausimai.
2. Kiti klausimai.
Dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų paaiškinimų bei visos su tuo susijusios informacijos kreiptis tel. 8 606 10858, el. paštas: archsajunga@architektams.lt
Š.m. balandžio 14 d. 17:00 val. VDU menu galerija „101“, Muitinės g. 7, Kaune bus atidaroma Lietuvos architektų sąjungos parengta paroda „Medis Lietuvos architektūroje”
Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtiniausius medinės architektūros pavyzdžius.
Joje pristatomi įvairaus laikotarpio ir paskirties mediniai pastatai Lietuvoje: etnografinė – kaimai, sodybos – architektūra (aut. dr. R. Bertašiūtė), dvarų sodybos (aut. dr. Dalė Puodžiukienė), sakralinė architektūra (aut. Kristina Štaupaitė), medinė architektūra Lietuvos miestuose, XIX a. – XX a. pr. (aut. dr. Ingrida Veliūtė, Asta Raškevičiūtė) ir šiuolaikinė medinė architektūra Lietuvoje (aut. Rūta Leitanaitė).
Parodoje išskiriami bruožai, būdingi įvairių laikotarpių ir tipologijų medinės architektūros pastatams Lietuvoje, nagrinėjama, kaip medinės architektūros išraiškos kaitą lėmė kultūriniai, gamtiniai, socialiniai, technologijų evoliucijos veiksniai, pristatoma medžio reikšmė Lietuvos šiuolaikinėje architektūroje.
Kaip teigia viena iš parodos bendraautorių K. Štaupaitė, Lietuva visuomet garsėjo kaip miškingas kraštas, miškingumas Lietuvos teritorijoje vyravo nuo 20 iki 55%. Medžio, kaip pagrindinės tradicinės statybinės medžiagos, pasirinkimą lėmė ir medienos gausa, nulemta palankaus miškams klimato, ir akmenų ar kitų statyboms tinkamų medžiagų trūkumas. Skirtingai nuo tendencijų kitose Europos šalyse, Lietuvoje nuo pat valstybės gyvavimo pradžios XIII a. medis naudotas ir gynybinei, ir gyvenamajai, ir sakralinei funkcijai skirtų objektų statybai.
Didžioji dalis medinės architektūros iki XX a. sukurta ir pastatyta ne profesionalų. Statybos iš medžio tradicijos buvo itin paplitusios ir šis menas bei amatas perduodamas iš kartos į kartą.
Seniausios medinės architektūros (etnografinėse sodybose, kaimuose, seniausiose bažnyčiose) išraiška skirtinguose Lietuvos regionuose buvo skirtingos, tačiau, laikui bėgant, vis naujesnės statybos technologijos ir mados plito po visą valstybės teritoriją.
Laikas ir nepalankios istorinės permainos (karai, gaisrai, industrializacija) sunaikino didžiąją dalį Lietuvos medinio paveldo. XX a. antroje pusėje įsigalėjus sovietiniam režimui, buvo nutraukta istorinės atminties raida, beveik sunyko ir medinės architektūros statybos tradicijos, sumenko medinės architektūros populiarumas.
„Šiandien Lietuvoje medinės architektūros paveldas, kaip reikšminga Lietuvos kultūros, savasties dalis, atgaivinamas vykdant įvairias valstybines, savivaldos programas bei pasitelkiant ES fondų paramą. Vis dėlto medinį paveldą atkurti ir saugoti yra brangu, be to, trūksta amato žinovų, mokančių kokybiškai atkurti istorinės medinės architektūros pastatus.“ – sako I. Veliūtė.
Medis Lietuvos architektūroje vėl įgavo populiarumą 20 a. paskutiniame dešimtmetyje. „Šiuolaikinėje profesionalioje architektūroje medis suvokiama nebe kaip pigiausia medžiaga, o naudojamas išskirtiniam įvaizdžiui, kokybiškai aplinkai sukurti. Todėl medienos išvaizda, ilgaamžiškumas tampa svarbūs. Daug dėmesio skiriama ne tik pačios medžiagos, jos apdirbimo, bet ir statybos kokybei. Medis dažniausiai naudojamas ten, kur yra matomas – apdailai, detalėms (konstrukcijose vyrauja kitos medžiagos). Ši medžiaga itin mėgstama kuriant rekreacinius pastatus“ – sako R. Leitanaitė.
Lietuvos architektai buvo kviečiami pristatyti parodoje savo kūrinius. Parodoje eksponuojamus objektus atrinko LAS Taryba. Atrankos kriterijai:
– bendra architektūros kokybė
– inovatyvus, originalus medžio architektūroje panaudojimas
– medžio reikšmingumas architektūrinei koncepcijai (medis turi būti reikšmingas architektūrinio įvaizdžio elementas, nors nebūtinai visas architektūrinis objektas yra iš medžio)
Parodoje pristatomi šie šiuolaikinės architektūros objektai:
– „Brolis Timber“ paviljonas („Aketuri architektai“, arch. Karolina Štreimikytė, Milda Rekevičienė, Guoda Bardauskaitė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius)
– svečių namai „Nakcižibis“ („Arches“, arch. Arūnas Liola, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis, Liutauras Nekrošius, Lukas Lažinskas)
– „Rupert“ meno ir edukacijos centras Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Mindaugas Reklaitis)
– namas Utriuose („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas)
– vila G („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė)
– terasos Neries pakrantėje Vilniuje („a2sm“, arch. Viačeslavas Malenko, Aurimas Sasnauskas, Giedrius Mamavičius, Gabrielius Šegždavičius, Joris Šykovas, Paulius Venckūnas)
– advokatų kontoros interjeras („Plazma“. Arch. Rytis Mikulionis, Toma Bačiulytė)
– vila Juodkrantėje („Erdvės norma“, arch. Asta Prikockienė, Inga Tikuišytė, Andrius Velutis, Gintaras Prikockis)
– vila prie Kalvių ežero („ABVP“, arch. Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė)
– „Swedbank“ terasa Vilniuje („Ambraso architektūros biuras“, arch. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Tomas Eidukevičius, Donatas Malinauskas)
– Namas Žvėryne (rekonstrukcija) („G. Natkevičius ir partneriai“, arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis, R.Babrauskas)
– Gyvenamųjų namų ir turizmo sodybų gyvenvietė Grūto km. („VAS“, arch. Kęstutis Kisielius,Vytautas Augustinavičius)
– Namas N. Bajoruose („ABVP“, arch. Vida Vyšniauskienė, Vilius Adomavičius)
– Namas „Pušies šakos“ („Arches“, arch. Edgaras Neniškis, Vaida Sasnauskaitė, Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Arūnas Liola)
– Namas Vilniuje („Aketuri architektai“, arch. Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Lukas Rekevičius)
– Kaimo turizmo kompleksas Trakų raj. („LG projektai“, arch. Laima Tumynienė, Gintas Vieversys).
Projektą „Architektūros paroda „Medis Lietuvos architektūroje” Lietuvos regionuose” 2016 m. remia Lietuvos kultūros taryba.
Kontaktinis asmuo: parodos kuratorė Rūta Leitanaitė (Lietuvos architektų sąjunga), +37061572309, info@architektusajunga.lt
Kviečiame Jus į „Knauf“ konkurso „Sausoji statyba architektūroje“ apdovanojimų šventę. Renginio metu bus galima apžiūrėti architektų darbų parodą bei pasveikinti nugalėtojus.
Šiemet konkurse rinkome geriausius 2014–2015 m. Baltijos šalyse įvykdytus projektus, kuriems buvo naudojamos sausosios statybos sistemos.
Lauksime Jūsų atvykstant į Energetikos ir technikos muziejų Vilniuje, Rinktinės g. 2.
2016 m. balandžio 8 d., penktadienį.
Durys atidaromos 19 val.
Telefonas pasiteirauti +370 655 97 720.
Knauf informacija.
Kovo mėnesį Vilniuje surengtas pristatymas balandį kartojamas KLAIPĖDOJE, KAUNE ir ŠIAULIUOSE.
Pristatomo tyrimo tikslas buvo išnagrinėti architektūros ir su ja susijusių teritorijų planavimo bei statybos sričių teisės aktus, jų pasiūlymus, programinius dokumentus, architektų asociacijų ir valstybės institucijų priimamus sprendimus ir nustatyti, ar šiose srityse nėra vis dar egzistuojančių ar net bandomų iš naujo įtvirtinti teisinių santykių, kurie, tęsdami socialistinės teisės tradiciją, dabartiniame kontekste nebegali būti veiksmingais arba net priešingai – stabdo architektūros raidą, daro neigiamą įtaką jos kokybei.Nors tyrimo metu tokių pavyzdžių buvo surinkta nemažai, vis tik juos pristatant nepretenduojama į vienos neginčijamos tiesos pateikimą ar juo labiau – į „kaltųjų“ suradimą. Priešingai, siekiant išvengti tendencingo požiūrio, išryškinus esminius socialistinės teisės tradicijos bruožus, kviečiama kartu įvertinti surinktus pavyzdžius, pritarti jiems arba paneigti, galbūt papildyti kitais praeitį atspindinčiais pavyzdžiais, koncentruojantis į tai, ar mokėtume, norėtume, galėtume veikti kitaip?
Dalyvavimas renginiuose nemokamas.
Administracinis mokestis pažymėjimą gauti pageidaujantiems asmenims: 20 eurų*.
Renginių datos ir vietos pateiktos dalyvių registracijos nuorodose.
Registracija į renginį 2016-04-15, 14 val. Bažnyčių g. 6-1, KLAIPĖDOJE: https://docs.google.com/forms/d/1MxGvez1FG-IQ7f3ThEz_iCgI8yXaVReSU63iQc4O-zY/viewform
* Pristatoma tema yra sudėtinė architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų „Architekto profesinės veiklos organizavimo teisiniai aspektai” dalis. Pageidaujantys dalyviai (atestuoti architektai) gali gauti 3 val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus, ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki renginio užsiregistravę ir pervedę administracinį 20 eurų mokestį į šią sąskaitą:
Architektūros kokybės vystymo asociacija
Įmonės kodas 304104654
Sąskaitos Nr. LT36 7044 0600 0805 5397
Pavedimo paskirtis: „už kursus Klaipėdoje” ir dalyvių vardai, pavardės
Architektūros kokybės vystymo asociacijos sudaryta Atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų programa 2015 m. spalio 22 d. raštu Nr. (14-2)-D8-7790 yra suderinta su Aplinkos ministerija:
Architektų kvalifikacijos tobulinimo kursų programa: http://baksiene.lt/wp-content/uploads/2014/03/AKVA-kvalifikacijos-tobulinimo-kursų-programa.pdf
Aplinkos ministerijos raštas dėl programos suderinimo: http://baksiene.lt/wp-content/uploads/2014/03/AM-raštas-dėl-programos-suderinimo.pdf
Iki š.m. gegužės 2-osios dienos kiekvienas mūsų gali paremti LASKAO veiklą skirdamas 2 % nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
SKIRTI 2 % PARAMĄ LASKAO JŪS GALITE DVIEM BŪDAIS:
Užpildyti ir pateikti prašymą internetu prisijungus per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (išsamiau apie dokumentų teikimą per EDS sužinosite čia arba čia)
Jei esate sudarę elektroninės bankininkystės sutartį ir deklaruojate pajamas internetu, elektroniniu būdu užpildyta prašymo forma siunčiama mokesčių inspekcijai kartu su kitomis deklaracijos formomis.
Užpildytą FR0512 formą galite siųsti paštu
- Pildydami formą, rašykite spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis.
- Prašymas turi būti pildomas juodu arba tamsiai mėlynu rašikliu (rašalu).
- Raidės ir skaičiai turi būti įrašyti tiksliai į jiems skirtas vietas, nepažeidžiant nurodytų laukų linijų.
- Nurodykite savo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą, telefono numerį. Nepamirškite pasirašyti formos apačioje.
- Pateikite Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos kodą (formoje įvardinta kaip E2 „Gavėjo identifikacijos numeris”) 193428170
- Įdėkite formą į voką ir užklijuokite, o ant užklijavimo vietos pasirašykite.
- Užpildytą formą galite nunešti/nusiųsti į VMI remiantis Jūsų gyvenamąja vieta. Adresai pateikti šioje nuorodoje: http://deklaravimas.vmi.lt/lt/EDS_apatines_nuorodos/Kontaktai.aspx (pasirenkama nuoroda „Fiziniams asmenims”)
Iškilus klausimams rašykite mums el.paštu archsajunga@architektams.lt arba skambinkite Dariui Raišučiui tel. 8 606 10 858
Dėkojame Jums!
Praeities sprendimai nenuves į ateitį. Laikas abejoti, keistis ir apsispręsti. Ar reikia ir įmanoma didinti kūrybinių industrijų tarpusavio sąveikas ir jų galimybes paskatinti ekonomiką? Kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“ savo įžvalgomis dalinsis visi – teoretikai, gamintojai, kūrėjai, vartotojai.
Kovo 29 -balandžio 2 dienomis Klaipėdos Kultūros fabrike vyksiantis forumas „Kūryba ir industrija“ bus platforma šių grupių atstovams susitikti bei pasidalinti nuomonėmis ir patirtimi. Klausimų šiandien – daug: kas sieja tokias skirtingas sritis kaip kūryba ir industrija? Kaip vystyti kūrybinių paslaugų industrijas – tikras išūkis tiek ekonomikos, tiek kultūros atžvilgiu.
Neabejojama, kad Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros organizuojamo 5 dienų nemokamų paskaitų, susitikimų, aplinkos dizaino ir naujųjų technologijų dirbtuvių ciklo metu šiomis temomis bus pateikta itin drąsių įžvalgų. Tema – plati, kūrybos industrija tai toli gražu ne vien pramogų industrija ir tradicinė kultūrinė veikla. Tai didele ekonominių ir kultūrinių veiklų diversifikacija pasižyminintis sektorius su išskirtiniu poreikiu intelektiniam kapitalui bei naujoms idėjoms. Akivaizdu, kad kūrybos industrija stimuliuoja ekonomiką, siūlydama naujo tipo prekes ir paslaugas, siūlydama inovatyvius sprendimus, naujus verslo valdymo modelius, naujas sąveikas tarp skirtingų ekonomikos sektorių.
Programoje – rinkodaros, teisės, žurnalistikos, architektūros, urbanistikos, švietimo, įvairių meno sričių, ir kitų savo profesijos asų pasisakymai. Argi ne puiki proga nemokamoms profesionalų, tokių kaip reklamos agentūros MILK kūrybos vadovas Antonio Bechtle arba PER PUNK animatoriaus Gedimino Šiaulio konsultacijoms? Ar ne puiki proga pasiklausyti, ką apie kūrybines industrijas mano žurnalistas Rytis Zemkauskas arba režisierius ir aktorius Valentinas Masalskis.
Forumas taip pat suteiks puikias galimybes save išbandyti ar praktiniams įgūdžiams gerinti: jo metu bus rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės. Vienose iš jų bus galima pasimokyti hologramų gamybos, o kiekvienas, net elementarių žinių apie programavimą neturintis žmogus galės išbandyti save naujųjų technologijų dirbtuvėse apie daiktų internetą – mūsų visų ateitį.
Klaipėdiečiams taip pat suteiktas šansas išsakyti savo nuomonę dėl Jono kalnelio teritorijos sutvarkymo – o gal eilinio miestiečio idėja bus kaip tik tai, ko ieško profesionalai.
„Vienas iš svarbiausių tikslų, keliamų renginio iniciatorių – kuo įtaigiau perteikti žinutę savęs ieškančiam jaunam žmogui – kaip svarbu šiuo metu siekti inovuoti, turėti ambicijų ir nebijoti pristatyti savo idėjas. Patikėti savo kūrybiškumu ir atsakingai leisti sau skirtą laiką – nustoti žaisti beprasmius interneto žaidimus ar realizuoti save facebooke, o mokytis programuoti, kurti ir bendradarbiauti”, – sako Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė Raimonda Laužikienė.
Organizatoriai tikina, kad forumas skirtas ne tik kūrybininkų ir verslo bendram dialogui, bet ir paskatinti veikti savę ieškantį jauną ir kūrybingą žmogų, kuriam galbūt trūksta reikalingos informacijos ir motyvacijos.
Kai kuriuose dirbtuvėse dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos http://www.kulturosfabrikas.lt/lt/m/naujienos/ ir facebook:Klaipėdos kulturos fabrikas
Puikaus jubiliejaus proga valdybos pirmininką sveikina LAS KAO valdyba.
