Kviečiame dalyvauti Klaipėdos miesto pietinio pocentrio Stariškių rajone urbanistinės idėjos atviro projekto konkurse
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2025 m. gruodžio 24 d. paskelbė Klaipėdos miesto pietinio pocentrio Stariškių rajone urbanistinės idėjos atvirą projekto konkursą.
Konkurso bendras prizinis fondas 30 000 eurų. Geriausią pasiūlymą planuojama išrinkti 2026 m. pavasarį.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtino naują Klaipėdos miesto bendrąjį planą, kurio sprendiniuose buvo suplanuotas naujas miesto centras pietinėje miesto dalyje – konkurse nagrinėjamame Stariškių rajone.
Miesto plėtros dokumentuose šią teritoriją numatytą vystyti kaip naują miesto pocentrį, kuriame įsikurtų poilsio, pramogų, rekreaciniai, įvairūs paslaugų ir aptarnavimo objektai, gyvenamoji funkcija. Itin svarbus teritorijos akcentas – jau pradėta projektuoti mažųjų laivelių marina, kursianti teritorijos marinistinį įvaizdį. Galimybės plėtrai, architektūrinei išraiškai, ekonominei realizacijai didelės, nes beveik visa žemė, kurioje yra konkurso objektas/teritorija, priklauso savivaldybei.
Siekiant kokybiškai išvystyti Stariškių teritoriją, 2025 m. buvo parengta Klaipėdos miesto pietinio pocentrio galimybių studija, kurioje buvo išanalizuota šios teritorijos esama situacija, parengti trys teritorijos vystymo scenarijai, po diskusijų su visuomene parengtas ketvirtas teritorijos vystymo scenarijus-geriausiai atspindinti teritorijos vystymo viziją, kurio pagrindu konkurso dalyviai yra kviečiami teikti konkursinius darbus.
Konkurso objekto poreikis ir vizija – kokybiškas Klaipėdos miesto pietinio pocentrio Stariškių rajone, išvystymas. Šiuo konkursu siekiama išrinkti urbanistinę idėją, t. y. aukštos architektūrinės kokybės, modernų, socialiai atsakingą, į kraštovaizdį integruotą sprendinį-urbanistinės idėjos projektą, kurio pagrindu bus rengiamas vietovės lygmens bendrasis planas.
Konkurso dalyviams keliami klausimai apima konkurso teritorijos funkcinį zonavimą, prioritetines veiklas formuojamuose kvartaluose, užstatymo tipologiją, erdvinius užstatymo rodiklius, dominantes, siūlomų pastatų ir statinių statybos kompozicinius principus, stilius, viešųjų erdvių sistemą, pirmųjų aukštų įveiklinimą, susisiekimo sistemą, transporto priemonių laikymo principus.
Konkurso sąlygos ir visa su konkursu susijusi informacija pateikta Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos tinklapyje (pirkimo ID 5983135):
https://viesiejipirkimai.lt/epps/cft/prepareViewCfTWS.do?resourceId=5983135
Konkurso darbų laukiama iki 2026 m. balandžio 8 d. 13:00 val.
Pasibaigus konkurso procedūroms ir išrinkus laimėtoją, su juo Perkančioji organizacija vykdys neskelbiamas derybas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės dalies – Stariškių pocentrio teritorijos tarp Kairių g., Karaliaus Vilhelmo kanalo, miesto ribos ir Kuršių marių vietovės lygmens bendrojo plano parengimo paslaugų pirkimo.
Konkurso vykdytojas – Perkančioji organizacija: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Liepų g. 11, 92138 Klaipėda, tel. Nr.: +370 46 396066, el. p.: info@klaipeda.lt.
Konkurso organizatorius: architektas Andrius Bakšys, tel. Nr.: +370 686 41650, el. p.: andrius.baksys@gmail.com
Konkursas organizuojamas vadovaujantis Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Architektų Rūmų Tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-23-12-2 „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatais) ir Konkurso sąlygomis.
Konkursas organizuojamas konkurso objekto valdytojo (užsakovo) – UAB „Elpekas“ iniciatyva sudarytos sutarties su Lietuvos architektų sąjunga pagrindu.
Konkurso užduotis ir užduoties tikslai:
•Senus, saugotinus pastatus pritaikyti kultūrai ir verslui.
•Numatyti erdves šiuolaikinio meno galerijai ar muziejui.
•Nauji pastatai numatomi gyvenamosioms patalpoms, viešbučiui, biurams.
•Elingą transformuoti į įdomią viešąją ar reprezentacinę renginių erdvę, integruojant jame ir automobilių parkavimą.
•Paveldo statinius transformuoti į patrauklias viešąsias ar kultūrines erdves, nugriaunant nereikalingus sovietinius ar vėlesnius priestatus.
•Naujus pastatus projektuoti pagal numatytas užstatymo zonas ir galiojančio detaliojo plano reikalavimus, neperkraunant teritorijos, paliekant erdves bendro naudojimo teritorijoms.
Konkurso etapiškumas:
Dviejų etapų atviras architektūrinės idėjos ir projekto konkursas.
Pirmuoju etapu renkama urbanistinė koncepcija ir sudaroma geriausiai įvertintų pasiūlymų eilė. Geriausiai įvertintų pasiūlymų autoriai bus kviečiami detalizuoti pasiūlymus antrame etape. Tas pats dalyvis gali teikti tik vieną pasiūlymą. Į antrą etapą pakviestas dalyvis toliau vysto ir detalizuoja pirmame etape pateiktą savo pasiūlymą – urbanistinę koncepciją.
Užbaigus pirmą Konkurso etapą, Konkurso sąlygos galės būti tikslinamos vadovaujantis Nuostatų 42 p., taip pat, pagal gautus Konkurso vertinimo komisijos pasiūlymus bus patikslinta Konkurso antro etapo užduotis.
Numatoma skirti premijas kiekvieno iš etapų nugalėtojams. Premijos išmokamos užbaigus Konkurso antrą etapą (paskelbus Konkurso nugalėtojus). Antrojo etapo nugalėtojas (-ai) bus kviečiami sudaryti projektavimo paslaugų sutartį.
Prizinis fondas, jo paskirstymas ir išmokėjimo tvarka:
Konkurso prizinis fondas – 65000 EUR. Pirmame etape prizai bus padalinti po lygiai pirmos – šeštos vietos nugalėtojams (po 4000 Eur) ir paskatinamoji premija (1000 Eur.), skiriama Vertinimo komisijos nuožiūra, iš viso 25 000 EUR. Konkurso nugalėtojai išrenkami antrame etape, I –os vietos laimėtojui skiriant 16000 Eur., II-os vietos laimėtojui skiriant 14000 Eur., III-ios vietos laimėtojui skiriant 10000 Eur.
Piniginius prizus dalyviams išmoka organizatorius per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo Konkurso II-o etapo rezultatų ir nugalėtojo (-ų) paskelbimo.
Į išmokamas aukščiau paminėtas prizinių vietų sumas įskaičiuoti visi mokesčiai, kuriuos privaloma sumokėti už piniginius prizus laimėtojams, pagal LR teisės aktų reikalavimus.
Pridedami dokumentai
Konkurso sąlygos pasiekiamos adresu: https://dangus.architektams.lt/s/WCmPJoXo2BxkaHL
Konkurso užduotis ir jos priedai bus atsiųsti žemiau nurodyta tvarka užsiregistravusiems dalyviams.
Konkurso paskelbimas, dalyvių registravimas
Kvietimas dalyvauti Konkurse paskelbiamas LAS tinklapyje https://www.architektusajunga.lt/, LAS Klaipėdos skyriaus tinklapyje www.architektams.lt
Dalyviai, norintys dalyvauti Konkurse ir atitinkantys Konkurso sąlygų 5 punkto reikalavimus, turi užsiregistruoti, atsiųsdami laisvos formos prašymą, elektroninio pašto adresu: P9@architektams.lt. Prašyme negali būti nurodyti dalyvio identifikavimo duomenys, tik elektroninio pašto adresas, kuriuo bus siunčiama informacija apie Konkurso vykdymo eigą bei atsakymai į paklausimus.
Siekiant išvengti dalyvio identifikavimo iš pateikiamų dokumentų ar elektroninių laiškų adresų, dalyviui privaloma susikurti atskirą, išskirtinai tik šiam Konkursui skirtą, elektroninio pašto adresą. Šiuo pašto adresu bus siunčiama tik Konkurso klausimams skirta informacija.
Konkurso dalyvių registracija vyks nuo 2026- 01- 09 d. iki 2026 – 03 – 30 d. 12 val. Registruodamasis dalyvis sukuria savo identifikacinį kodą – raidžių ir(ar) skaitmenų junginį. Kodas turi būti sudarytas taip, kad iš jo sandaros nebūtų galima nustatyti tikrosios dalyvio tapatybės.
Konkurso dalyvis visą architektūrinės ir (ar) urbanistinės idėjos projektą (pasiūlymą), kurį sudaro Konkurso sąlygose nustatyti dokumentai, pateikia arba atsiunčia iki 2026-03-31 12:00 val. Dokumentai pateikiami Organizatoriaus nurodytu adresu: Bažnyčių g. 6-1, Klaipėda ir siunčiami elektroninio pašto adresu: P9@architektams.lt
Konkurso organizatorius
Lietuvos architektų sąjunga, toliau – Konkurso organizatorius arba organizatorius).
Konkurso organizatoriaus paskirtas atstovas (kontaktinis asmuo): Mantas Daukšys, LAS Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas, telefono numeris +37068248190, elektroninis paštas: mantas.dauksys@gmail.com
Sparčiausiai Klaipėdos rajone augančios Sendvario seniūnijos laukia reikšmingi pokyčiai. Čia iškils naujas ir modernus visuomeninės paskirties kompleksas, kuriame gyventojai galės gauti ne tik visas reikalingas viešąsias paslaugas, bet ir dalyvauti bendruomeninėse veiklose. Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija jau paskelbė atvirą architektūros projekto konkursą, kuriuo siekiama, kad Mazūriškiuose atsirasiantis paslaugų centras būtų estetiškai patrauklus, maksimaliai funkcionalus, darniai įsilietų į aplinkinį urbanistinį ir gamtinį kontekstą bei atspindėtų šiuolaikinės architektūros kokybę.
Per pastaruosius penkerius metus Sendvario seniūnijoje gyventojų skaičius išaugo dvigubai ir šiuo metu siekia daugiau nei 22 tūkstančius. Jiems kasdien reikalingos sveikatos, socialinės bei kitos viešosios paslaugos, kurios šioje teritorijoje nėra teikiamos arba teikiamos privačiai ir maža apimtimi, o seniūnija patalpas savo veiklai apskritai nuomojasi. Tad Klaipėdos rajonas, siekdamas spręsti šias problemas, statys viešųjų paslaugų centrą, kuriame įsikurs ir paslaugas teiks pirminės sveikatos priežiūros centras, Sendvario socialinių paslaugų centras, Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro ir J. Lankučio viešosios bibliotekos padaliniai, Sendvario seniūnija, taip pat čia atsiras ir patalpos seniūnijoje veikiančioms bendruomenėms. Investicijos į šį projektą sieks per 8,3 mln. eurų.
„Iš tiesų džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajone jau ne pirmą kartą taikome, mano manymu, labai gerą ir sveikintiną praktiką – viešąsias erdves formuoti skelbiant architektūrinius konkursus. Tai leidžia į teritoriją bei joje statomą pastatą pažvelgti kompleksiškai, profesionalų žvilgsniu, kai galvojama ne tik apie patį statinį, bet ir visumą – erdvę, kurioje jis statomas, privažiavimo kelius, poilsio zonas, gretimybes, statinių, pastatų tarpusavio sąveiką. Be to – taip skatiname atsižvelgti ir į teritorijos vystymo perspektyvą. Architektūriniai konkursai, tikiu, yra vienas iš būdų garantuoti architektūros kokybę, o tai itin svarbu, nes mūsų siekis − ne tik užtikrinti paslaugų prieinamumą, skatinti bendruomeniškumą, bet ir pastatyti kompleksą, tapsiantį Sendvario seniūnijos identiteto dalimi. Tad tikiuosi, kad architektų bendruomenė aktyviai įsitrauks ir dalyvaus konkurse, kad būtų išrinktas geriausias architektų pasiūlymas ir šis pastatas taptų traukos centru“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Architektūrinis konkursas apima:
- beveik 8 tūkst. kv. m ploto sklype statomą modernų, daugiafunkcį ir prieinamą ne didesnį nei 2,4 tūkst. kv. m Sendvario viešųjų paslaugų centrą (pastatą ar pastatų grupes, besijungiančias bendromis erdvėmis), kuris taptų kokybiškų socialinių, sveikatos, visuomenės sveikatos ugdymo ir sveikos gyvensenos skatinimo, informacijos sklaidos ir kultūros, administracinių paslaugų branduoliu bei bendruomenės susitelkimo vieta;
- maždaug 160 kv. m garažą su stogine;
- automobilių ir dviračių stovėjimo aikštelę;
- susisiekimo infrastruktūrą, numatant du įvažiavimus į sklypą;
- meninį akcentą ir poilsio erdves lauke;
- želdynus ir mažąją architektūrą;
- prieinamumo visoms visuomenės grupėms užtikrinimą;
- tvarios statybos kriterijų taikymą.
Tai galimybė prisidėti prie visiškai naujos erdvės, kuri atspindės šiuolaikinės architektūros kokybę Sendvario seniūnijoje sukūrimo. Tai bus pirmas pastatas šioje teritorijoje, kuriame bus teikiamos tokio pobūdžio viešosios paslaugos bei pirmieji Sendvario seniūnijos ir bendruomenių namai, nes iki šiol nei seniūnija, nei bendruomenės savo patalpų neturėjo.
Numatytos piniginės premijos:10 000 eurų – I vietai, 6000 eurų – II vietai, 4000 eurų – III vietai.
Architektūrinių pasiūlymų vertinamo kriterijai:
- Išraiškos darna ir estetika – 35 proc.;
- Racionalumas – 35 proc.;
- Ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis tvarumas – 20 proc.;
- Kaina – 10 proc.
Dalyvavimo sąlygos
Dalyvauti konkurse gali tiek individualūs architektai, tiek architektų biurai.
Visus konkurso dokumentus rasite čia https://viesiejipirkimai.lt/epps/cft/viewContractNotices.do?resourceId=6037608&isContract=.
Pasiūlymų laukiama iki 2026 m. kovo 3 d. 9.30 val.
Vieša Sendvario seniūnijos viešųjų paslaugų centro atviro architektūros projekto konkurso konsultacija vyks sausio 19 d. 13 val. Gyvai kviečiame atvykti į Gargždų kultūros centrą (Klaipėdos g. 15, Gargždai) arba į konsultaciją jungtis nuotoliu. Susitikimo nuoroda TEAMS platformoje – https://bit.ly/45Ji4WJ.
Architektūriniai konkursai – geroji Klaipėdos rajono praktika
Klaipėdos rajono savivaldybė kryptingai renkasi architektūrinius konkursus kaip kokybiškos viešosios architektūros garantą. Tai – ne pavieniai eksperimentai, o sąmoningas kelias, kuriuo siekiama viešas erdves ir pastatus formuoti per konkurencinį architektūrinės idėjos atrankos principą.
Klaipėdos rajone jau įvyko architektūrinės idėjos konkursas, skirtas dviejų miesto aikščių – Savivaldybės ir Rinkos – sutvarkymui. Gautos penkios koncepcijos, kuriose pabrėžiamos aikščių reprezentacinės, bendruomeninės bei rekreacinės funkcijos. Šiuo metu projektus vertina pirkimo komisija.
Taip pat jau įvyko ir naujo Gargždų turgaus pastato ir aikštės architektūrinis konkursas. Sulaukta 5 architektų darbų, kuriuose kuriamas šiuolaikiškas ir gyvybingas miesto turgus bei greta jo esanti aikštė. Darbus jau įvertino ekspertai, vykdomos tolesnės konkurso procedūros.
Sendvario viešųjų paslaugų centro architektūrinis konkursas – dar vienas žingsnis, siekiant užtikrinti kokybišką ir tvarų viešųjų erdvių bei pastatų formavimą Klaipėdos rajone.
Parengta pagal konkurso perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją.
Konkurso koordinatorius architektas Mantas Daukšys,+37068248190, mantas.dauksys@gmail.com
Pasibaigus architektūrinio Gargždų turgaus ir aikštės šalia jo pertvarkymo konkurso pasiūlymų priėmimo terminui, Klaipėdos rajono savivaldybė turi 5 architektų pasiūlymus, kaip galėtų atrodyti atnaujintas turgus ir aikštė. Visi konkursiniai darbai jau eksponuojami viešai, suteikiant galimybę kiekvienam gyventojui susipažinti su pateiktomis idėjomis.
Konkursas, kurį Savivaldybė organizavo kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, buvo skirtas surasti geriausią architektūrinę idėją Gargždų turgui ir šalia esančiai aikštei atnaujinti. Siekiame, kad ši vieta taptų ne tik šiuolaikiška ir patogi prekybos erdvė, bet ir jauki miesto bendruomenės susitikimų, renginių bei laisvalaikio vieta. Architektams buvo keliami uždaviniai sujungti istorinio turgaus tradicijas su naujais poreikiais – kad erdvė darniai įsilietų į miesto centrą, būtų funkciškai patogi turguje prekiaujantiems, gyventojams bei miesto svečiams.
Visi konkursiniai darbai jau eksponuojami viešai, tad gargždiškiai ir miesto svečiai turi galimybę susipažinti su architektų pasiūlymais, palyginti skirtingas vizijas ir iš arčiau pamatyti, kokių pokyčių sulauks miesto širdis.
„Architektūriniai konkursai – tai būdas ne tik pasirinkti geriausią idėją, bet ir kelti architektūros kokybės kartelę. Džiaugiamės, kad Gargždai tampa pavyzdžiu, kaip galima įtraukti architektų bendruomenę į miesto formavimo procesą. Viešas darbų pristatymas – svarbus žingsnis, nes miestas kuriamas žmonėms ir kartu su jais“, – sako Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius.
Pamatyti konkursinius darbus bus galima iki š.m. gruodžio 5 dienos daugiafunkciame sporto ir laisvalaikio centre Gargžduose (Dariaus ir Girėno g. 4), pirmadieniais–penktadieniais 6.30–22.00 val., šeštadieniais 8.00–22.00 val., sekmadieniais 8.00–21.00 val.
Konkursiniai darbai:
01 Gargždo turgus
02 Gargždų gijos
03 HALĖHALĖ
04 KIEMAS
05 Sambūris
Daugiau informacijos apie konkursinius darbus : https://klaipedos-r.lt/kvieciame-susipazinti-su-gargzdu-turgaus-ir-aikstes-architekturinio-konkurso-darbais/
Gruodžio pradžioje (preliminariai planuojama 02d.) vyks ir viešas darbų aptarimas, recenzijų pristatymas. Į jį miesto bendruomenė bus kviečiama atskiru viešu pranešimu.
Konkursinius darbus vertins komisija, sudaryta iš architektūros, urbanistikos ir Savivaldybės atstovų. Architektūriniai pasiūlymai bus vertinami pagal keturis lygiaverčius kriterijus: architektūrinę ir urbanistinę darną, estetiką; inovatyvumą ir tvarumą; funkcinį ir ekonominį racionalumą; socialinį, ekologinį poveikį ir vietos identiteto raišką.
Susumavus komisijos balus bus išrinkta geriausiai konkurso reikalavimus atitinkanti vizija, kurios autoriai bus kviečiami į tolimesnes derybas dėl techninio projekto rengimo.
Parengta pagal konkurso perkančiosios organizacijos pateiktą informaciją.
Konkurso koordinatorius architektas Mantas Daukšys, +37068248190, mantas.dauksys@gmail.com
Turto bankas pasirašė sutartį su MB „Studija Heima“, laimėjusia Klaipėdos teismų pastato architektūrinio projekto konkursą. Ši studija konkurse pripažinta pirmosios vietos laimėtoja už pasiūlytą architektūrinę idėją, kuri geriausiai atitiko vertinimo komisijos nustatytus kriterijus – integralumą, kokybę, funkcionalumą, tvarumą ir ekonomiškumą.
Sutarties kaina – 500 tūkst. eurų be PVM.
Architektūrinio konkurso prizinis fondas siekė 33 tūkst. eurų, kurie išdalinti trims geriausius pasiūlymus pateikusiems architektų biurams:
- MB „Studija Heima“ – 15 000 eurų (I vieta),
- UAB „DO architects“ – 10 000 eurų (II vieta),
- UAB „Viltekta“ – 8 000 eurų (III vieta).
Projektas vykdomas pagal 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 72, kuriuo pritarta naujo Klaipėdos teismų pastato statybai Kauno g. 8. Preliminari projekto vertė – apie 10,23 mln. eurų.
Rangos konkursas numatomas 2026 m. trečiąjį ketvirtį. Statybos darbų pradžia planuojama 2027 m. pirmąjį ketvirtį, pabaiga – 2029 m. ketvirtąjį ketvirtį.
Rugsėjo 5–6 dienomis Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyko „Zavišinės“, kurias inicijuoja architekto A. Zavišos fondas.
Į renginį susirinkusius dalyvius pasveikino Neringos savivaldybės vicemeras Narūnas Lendraitis. Renginio partneriams ir rėmėjams buvo padėkota už reikšmingą indėlį, kuris leido tradicija tapusiai iniciatyvai įvykti ir šiais metais.
Fondo pirmininkas architektas Aurimas Baužys pasidžiaugė ilgamete tradicija, atiduodamas pagarbą a.a. architektui A. Zavišai ir akcentavo, kad šių metų renginio temai „Gamta šaukia. Neringa“ impulsą davė naujas požiūris į nepelnytai pamirštas sanitarijos technologijas. Viešosios erdvės bei krantinės, viešieji tualetai, yra ne mažiau svarbūs Kuršių nerijos gyventojams bei lankytojams nei jos gamtos stebuklai. Šiuolaikiškas, saugomų rekreacinių teritorijų specifiką atitinkantis požiūris į utilitarius, infrastruktūrinius dalykus lemia, ar pavyks sukurti vietos išskirtinumą atspindinčią viešąją infrastruktūrą.
Forume-diskusijoje „Gamta Šaukia. Neringa“ buvo inicijuojamas architektų, tyrėjų, vietos bendruomenės ir skirtingų institucijų atstovų dialogas, atkreipiant dėmesį į gamtinėje aplinkoje esančių architektūrinių ir infrastruktūrinių elementų reikšmę, ir galimybę jais kurti darnų ryšį tarp esamos ir žmonių kuriamos aplinkos. Įžvalgomis ir praktinėmis rekomendacijomis pasidalino:
Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, architektai-urbanistai. PUPA / Life over space. „Gyvybingi miestai: žaliųjų erdvių vaidmuo urbanistikoje“. Laimonas Bogušas, architektas-urbanistas. Neringos vyriausiasis architektas. „Neringa. Miestas miške ar miškas mieste?“. Lina Dikšaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. „Gamtos architektūra”. Karolina Čiplytė, Julija Čiapaitė-Jurevičienė, architektės. Case Studio for Architecture. „Viešasis lauko tualetas Kuršių nerijoje“. Aurimas Baužys, architektas. Vietos. Zavišos fondo pirmininkas. „[Pa]krantės“.
Daiva Gasiūnienė, architektė. Anykščių rajono vyriausioji architektė, negalėjusi dalyvauti forume ir pristatyti planuoto pranešimo „Kai gamta niekada neišeina iš mados. Anykščiai“, atsiuntė susirinkusiems linkėjimus iš Europos šiaurinio taško, akcentuodama: Kaip gamta veikia žmogaus psichologiją architektūriniame kontekste? Kaip humaniška gamtiška architektūra gali spręsti šiuolaikinio miesto problemas? Ar galima suderinti šiuolaikinį stilių ir organišką (gamtinį) dizainą? Tai šiandien patys aktualiausi klausimai ir temos architekto darbe ir gyvenime. Gamtos įtraukimas į architektūrą, sukuriant tikrą ryšį su gamta, vietinės medžiagos, ekosistemų išsaugojimas, žmogaus mastelis ir emocinis ryšys, jautru, draugiška, saugu. Architektūra kaip tęsinys, o ne įsiveržimas.
„Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys“ – tai jau nuo 2003 metų Zavišos fondo organizuojamas konkursas, vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Tarybos patvirtintais konkurso dokumentais. Konkurso (toliau konkursas) pagrindinis tikslas ir uždaviniai metų eigoje nežymiai kito, bet esmė išliko – konkurso būdu išrinkti 2024 metais realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas. Dėkingi autoriams aktyviai teikusiems kūrinius konkursui. Konkursui pateikiamos ir atrenkamos konkursinės medžiagos pagrindu sudarytas ir viešinamas nominantų skaitmeninis leidinys [Sudarytojai: Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė]: https://issuu.com/laskao/docs/2024_nominantai
Konkursui pateiktus ir atrinktus kūrinius, atitinkančius konkurso sąlygas, pristatė ir vertino architektai: Gintaras Balčytis (LAS deleguotas); Ramunė Staševičiūtė (A. Zavišos fondo deleguota); Asta Prikockienė (2008-2009 m. konkurso laureatė); Gustė Kančaitė (2016 m. konkurso laureatė); Lukas Rekevičius (2013 m. ir 2022 m. konkurso laureatas). Pristatymo metu akcentuotos projektų realizacijos, sulaukusios daugiausia komisijos narių vertinimų: Stasys museum Panevėžyje; Kauno rotušė; Buriavimo mokykla Kaune; Senovinių automobilių ekspozicija Klaipėdoje; Tyzenhauzų memorialas Rokiškyje; Aksominės kopos Nidoje; Tauro kalno viadukas Vilniuje; Šnipiškių skveras Vilniuje.
Vadovaujantis Konkurso sąlygomis ir Konkurso komisijos darbo reglamentu, komisija turėjo atrinkti tris kandidatus į laureato apdovanojimus. Komisijos narių apibendrinti pasisakymai apie daugiausiai dėmesio bei vertinimo balų surinkusius kūrinius:
Stasys museum Panevėžyje [Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Viktoras Gricius, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Aurelija Kniukštaitė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė, Ričardas Bertašius].
„Tai yra įspūdingas ir ikoniškas šiuolaikinės architektūros kūrinys, įgyvendintas su didžiule precizika. Jis jau tapo visos Lietuvos (ir ne tik) traukos objektu ir tapo tikru Panevėžio magnetu. Tai grąžina Panevėžį į lankytinų Lietuvos vietų pirmąjį dešimtuką, o čia pritraukti žmonės padeda gaivinti ir kitus rekreacinius šio miesto resursus – parką, senvagę, sporto objektus. Atvykstantys žmonės tarsi deguonis padeda gyvuoti visai svetingumo ekosistemai – apgyvendinimo, maitinimo, kitoms kultūros paslaugoms“ (L.R.).
„Viešieji pastatai gali iš esmės pakeisti miesto gyvenimą – taip nutiko Panevėžiui. Stasys Museum tapo kultūrine dominante, įtvirtinusia miestą tarptautiniame kontekste. Muziejus organiškai įsilieja į urbanistinę struktūrą, sukuria naują miesto kultūrinę ašį. Jo forma – novatoriška, monumentalumu ir tektonika atspindi Stasio Eidrigevičiaus kūrybos dvasią, išlaiko vientisą estetiką ir kartu pasižymi subtiliu humoru (pvz., mažosios architektūros elementai – triūbos dūmų šalinimui /suoliukai- „pabėgęs” kubas aikštės erdvėje). Funkcija – aiški, lankytojui patogi struktūra, lengvai skaitoma ir naudojama; ryšys tarp vidaus ir išorės sustiprina muziejaus vaidmenį miesto gyvenime – t. y. panoramos- atvykęs į muziejų susipažįsti ir su Panevėžiu. Net ir interjero navigacija kurta su meile Stasio Menui – detalėse juntamas ieškojimas ir pastangos padaryti patirtį asmenišką. Tai objektas, kuris Panevėžį pakeitė iš esmės ir tapo jo naujuoju identiteto simboliu“ (G.K).
Kauno rotušė [Vytautas Biekša, Adelė Dovydavičiūtė, Loreta Janušaitienė, Aistė Galaunytė, Justinas Malinauskas, Justina Stefanovič, Viktorija Rimkutė, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius].
„Kruopštus, sąžiningas darbas visuomenei reikšmingame objekte. Kita vertus, originali interpretacija fragmentuose, kūrybiškai pritaikyta aplinka ir funkcija. Žavi preciziška restauracija suderinta su šiuolaikiško architektūrinio mąstymo viražais, neprarandant pastato istorinės dvasios. Kriterijai: 1. Aplinka: geriausių rekreacinės aplinkos savybių tinkamas panaudojimas; objekto kontekstualumas su susiklosčiusia urbanistine situacija; kultūros paveldo respektavimas. 2. Forma: originali, novatoriška formos raiška ir jos dermė su aplinka; originali tektonikos išraiška; medžiagų ir technologijų panaudojimas atsižvelgiant į vietos specifiką; medžiagų ir aplinkos ryšys (formos paieška labiau susijusi su vidaus restauracija – pritaikymu). 3. Funkcija: suplanavimo struktūros ir funkcijos harmonija; objekto vidinių ryšių ir jų santykio su aplinka komfortiškumas“ (R.S.).
„Kauno rotušė šiandien atspindi Kauno identitetą – miestą, kuris nuo tarpukario garsėja kaip modernistinės architektūros centras. Jos rekonstrukcija yra išskirtinis pavyzdys: prikelta miesto ikona – „gulbė“ – tapo vizitine kortele svečiams ir šiuolaikine reprezentacine erdve. Tai geriausia, kas šiam pastatui galėjo nutikti – taip vertina dauguma Kauno architektų. Rotušės fasadai išsaugo daugiasluoksnį istorinį ansamblį, o ypatingas šiuolaikinis interjeras sukurtas aiškiai pabrėžiant senosios ir naujosios architektūros kontrastą. Tai derinys, kurio siekia šiuolaikiniai architektai – parodyti praeities vertę dabarties kalba ir suteikti pastatui naują aktualumą miesto gyvenime“ (G.K.).
Buriavimo mokykla Kaune [Šarūnas Kiaunė, Asta Kiaunienė, Vytis Obolevičius, Antanas Pipiras].
„Geriausiai atitinka beveik visus vertinimo kriterijus ir respektuoja rekreacinės architektūros sampratą (A.P.).
„Buriavimo mokykla – ne tik sporto bazė, bet ir viešas edukacinis centras, jungiantis miestiečius su Kauno marių regioniniu parku. Kompleksas organiškai įsilieja į pakrantės peizažą, stiprina miesto ryšį su gamta ir vandens sporto tradicijomis. Forma – šiuolaikiška, bet santūri. Kubai iš rudinto metalo atrodo tarsi daugiasluoksniai – jų faktūros persimaino su medžių šešėliais, sukuria kamufliažo efektą ir dar labiau priartina architektūrą prie gamtos aplinkos. Pagrindinis pastatas su sporto sale ir kavine primena burių tektoniką. Funkcija – vidaus erdvės aiškios edukacijai ir treniruotėms, išorinės jungiasi su prieplauka, objektas tampa prieinamas ne tik sportininkui, bet ir plačiajai bendruomenei. Man asmeniškai patinka, kad tai nėra VIP, menui ar prabangai skirtos erdvės, o veikiau – skirtas kiekvienam. Mano akimis, tai lavina jauną pilietį būti šalia šiuolaikinės architektūros, nesureikšminant jos, bet kartu – nematomai ugdant. Užlipus į apžvalgos aikštelę atsiveria ne tik marių panorama, bet ir naujas santykis su architektūra – ji tampa patirtimi, atradimu: „eik, lipk, atrask“. Tai kasdieniam gyvenimui skirtas kokybiškos architektūros rūbas“ (G.K.).
Tenka pažymėti, kad minimaliu vertinimo skirtumu ketvirtoje pozicijoje liko Senovinių automobilių ekspozicija Klaipėdoje. [Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Rolandas Rakevičius (PV). Tvarkybos projekto autoriai: Irena Tilvikienė, Juozapas Tilvikas]. „Priešingai nei kiti sąraše buvę kultūros paveldo pritaikymo projektai (Kauno Rotušė, Pilininko namas) – šis projektas yra gerokai daugiau nei paveiki ekspozicija ir interjeras istoriniame pastate. Atiduodant visą pagarbą paveldo tvarkybai, čia taip pat įterpta nemažai sudėtingos inžinerijos, kas neabejotinai reikalavo aukšto profesinio meistriškumo. Šis projektas Klaipėdoje vysto dar vieną rekreacinį resursą – muziejinį – ko Klaipėdoje šiandien neabejotinai trūksta“ (L.R.).
„Buv.Gazholderių išskirtinumas – neįtikėtino dydžio raudonų plytų aštuonkampė edvė, kadaise pripildyta dujų. Autorių sugebėjimas įkomponuoti muziejų su eksponatais „nenuskriaudžiant” šios didingos erdvės – neabejotina sėkmė: išsaugota tai, kas vertingausia, sukurta nauja, pridėtinė vertė, atverianti naujas kryptis istorinių pastatų pritaikymo koncepcijoms: tiesiog, įstatant grandiozinį „baldą” į dar didingesnę erdvę. Kriterijai: 1. Aplinka: geriausių rekreacinės aplinkos savybių tinkamas panaudojimas; kultūros paveldo respektavimas. 2. Forma: kompozicinės stilistikos vientisumas (tūrių, plastikos, spalvų, elementų kompozicinė darna); originali tektonikos išraiška; medžiagų ir technologijų panaudojimas atsižvelgiant į vietos specifiką; medžiagų ir aplinkos ryšys; racionali formos ir funkcijos dermė (formos paieška labiau susijusi su vidaus restauracija – pritaikymu). 3. Funkcija: suplanavimo struktūros ir funkcijos harmonija“( R.S.).
Diskusijų metu komisijos nariai nagrinėjo, vertino, palygino atrinktus 3 darbus ir priėmė sprendimą dėl „Geriausias 2024 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ laureato. Nutarta: už (3), susilaikė (2) apdovanojimą „Geriausias 2024 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ skirti Stasys museum Panevėžyje. Autoriams buvo įteiktas A.Zavišos fondo pirmininko architekto Aurimo Baužio kūrinys.
Renginio antros dienos rytą (rugsėjo 6 d.) svečiai po tradicinės žuvienės pakviesti pasivaikščioti marių [pa]krant[in]ėmis ir pasiklausyti bei sukurti istorijų apie Nidos krantinių santykį su gamta ir gyvenviete. Dėkingi ir antrą dieną taip aktyviai susibūrusiai bendruomenei, ypač padėjusiems papasakoti ar vizualiai sukurti istorijas: Gražinai Žemaitienei, architektei Gustei Kančaitei, kraštovaizdžio architektei Godai Characiejienei, architektui Egidijui Vidrinskui ir kitiems aktyviai įssitraukusiems.
Dėkodami už šį kartu sukurtą įvykį, tikimės kitų susitikimų Neringoje!
Renginio organizatoriai: Architekto A. Zavišos fondas; Lietuvos architektų sąjunga; Neringos savivaldybės administracija.
Renginio rėmėjai ir partneriai: Neringos savivaldybės administracija; LAS; LASKAO; AGILA; KNNP; PAROC; LEMORA
Parengė renginio kuratorė Jurgita Raišutienė, +370 620 76857.
Daugiau informacijos ir akimirkų iš renginio: www.facebook.com/zavisosfondas
.png)
Jau šį savaitgalį į Klaipėdą atvyksta architektūros festivalis „Pastatai kalba“. Artėjant renginiui, pristatome dar vieną interviu su architektais, pasakojančiais apie miesto išskirtinumą, architektūros sluoksnius ir tai, kaip Klaipėda kuriasi šiandien.
Šįkart apie Klaipėdos architektūrą ir miesto savitumus kalbame su architektu Aurimu Baužiu, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos nariu. Jo įžvalgos padės atrasti miestą per skirtingus sluoksnius – nuo santykio su vandeniu ir istorija iki dabarties iššūkių bei ateities galimybių.
Klaipėda – miestas (ne) prie vandens
Dažnai sakoma, kad Klaipėda – miestas prie vandens. Kaip Jūs pats apibrėžtumėte šį santykį?
Klaipėda – miestas prie trijų vandenų: Baltijos jūros, Kuršių marių ir Dangės upės. Visi vandenys skirtingi ir visi kuria kitokį santykį su miestu ir miestiečiais. Klaipėdiškiai kasdien jaučia vandens artumą, tačiau, kaip dažnoje anekdotiškoje situacijoje, retai prie jo būna, o dar rečiau naudojasi jo privalumais. Paradoksalu, tačiau upę, mažiausią vandens telkinį, bent akies kraštu mes matome ir prie jos būname dažniausiai. Pačiame centre tvarkomos ir pritaikomos krantinės. Nuo marių miestą skiria uosto teritorija ir tvoros. O jūrai skirti proginiai apsilankymai.
Kokias unikalias galimybes miestui suteikia jo geografinė padėtis ir istorija?
Klaipėda įsikūrusi unikalioje geografinėje vietoje, kur visas Nemuno baseino vanduo per siaurus Kuršių marių vartus, suformuotus žemyno ir unikalios Kuršių nerijos, išteka į Baltijos jūrą. Čia nuo pat miesto įkūrimo atsirado neužsąlantis uostas, sutraukiantis artimų ir tolimų teritorijų krovinius ir keliautojus. Tai mūsų vartai į pasaulį. Kartu šie mainai sukūrė Baltijos jūros regiono uostamiesčių bruožų turintį miestą, kurio senosios dalies urbanistika ir architektūra gerokai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų.
Klaipėda turi stichišką, net šiek tiek sunkiai prisijaukinamą istoriją. Ką tai reiškia naujakuriams ir miesto tapatumui?
Urbanistiškai ir architektūriškai didžiausi pokyčiai ištiko po Didžiojo gaisro – mūrinio miesto atsiradimas ir plėtra už savo funkcijos netekusių miesto įtvirtinimų ir po Antrojo Pasaulinio karo – visomis prasmėmis naujos Klaipėdos atsiradimas. Paskutinis virsmas iš esmės pakeitė natūralią miesto raidą. Priverstinai išvykus seniesiems gyventojams, apsigyvenę naujakuriai, kartu su itin sparčia pramoninio miesto plėtra, sukūrė atotrūkį tarp senosios ir naujosios Klaipėdos. Taip buvo prarastas tiesioginis ryšys su pačiu miestu ir vandens naudojimo tradicijomis, gebėjimais. Norėdami tapti tikraisiais miesto ir jo vandenų šeimininkais – turime stengtis suprasti, iš kur atėjo, ir nuspręsti, kur link eina šis miestas.
Žvelgiant optimistiškai, kokias didžiausias galimybes šis miestas dar slepia savyje?
Atsigręžti į žmones, kurie kuria ir kurs šį miestą. Visas vandenų, kopų, pajūrio miškų, seno ir naujo pagrindas yra, jis nuolat pagal galimybes prižiūrimas ir niekur nedings. Manau, turėtume parašyti šių dienų Gedimino laiškus sau ir pasauliui, kviečiant kurti šį įdomų miestą ir naująsias jo tradicijas, investuojant į geriausias idėjas ir jų paieškas. Žmones traukia žmonės ir vietos, kuriose jie mielai renkasi. Tai sukuria naujas galimybes.
Memel … Klaipėda … Memel … Klaipėda
Klaipėdos identitetas susideda iš daugybės sluoksnių. Kaip Jūs juos matote?
Klaipėda – tarsi didelė dėlionė – uostamiestis su Dangės, Žiemos ir marių uostu; piliamiestis su piliaviete ir bastionų žiedu aplink senamiestį; žaliamiestis su pajūrio miškais, miesto parkais ir skverais; kurortinės teritorijos Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose ir tikėkimės ateityje Stariškėje ar bent miestas prie jūros. Šių sluoksnių atsiradimo istorija, raida ir savybės sukuria įvairius naratyvus ir tradicijas, kurias mes galime ir turime pasitelkti kuriant šio miesto pastatus, viešąsias erdves, įstaigas, tradicijas ir t.t. Vietos tapatumo – genius loci – paieškos leidžia atrasti naujas idėjas ir išsaugoti senas vertybes, kurios aktualios ir įdomios tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.
Ar, Jūsų akimis, Klaipėda vis dar yra „uostamiestis“ kaip pagrindinis identiteto ženklas?
Tikrai taip. Klaipėda yra ir bus uostamiesčiu. Esminis klausimas – kokiu: industriniu ar kūrybiniu. Pats uostas per tiek metų gerokai pasikeitė. Šiuolaikinės technologijos savo efektyvumu išstūmė daugelį istorinių atviručių atributų – krovą karučiais atvirose ir prieinamose miesto centro krantinėse, jūreivius baruose, gausybę kranų miesto panoramoje, besisukančią švyturio lempą ir t.t. Nors dauguma vizualių ir tradicinių identiteto ženklų išnyko, tačiau miestas yra ir bus susijęs su uostu, o mes atrasime naujus sąlyčio taškus.
Kokia piliavietės, bastionų ir kitų istorinių vietų reikšmė šiandieniniam miestui?
Istorinės vietos svarbios kaip materialus ir nematerialus paveldas. Viena – tai, ką matome ir apčiuopiame, kaip jos veikia kasdienį miesto gyvenimą, kaip jos pagarbiai pritaikomos šių dienų poreikiams. Kita – tai, ką mes suvokiame kaip miesto tapatybę ir savitumą. Piliavietė po truputį atrandama kaip svarbi miestui erdvė, kuri, pavyzdžiui, atkūrus visą žemės pylimų žiedą – bastioną – galėtų tapti ne vien muziejine vertybe, tačiau unikalia vieta miesto renginiams. Bastionų žiedas aplink senamiestį vis labiau atrandamas kaip rekreacinė erdvė. Tačiau pilno jos potencialo mes dar neatrakinome, nes dalis bastionų su poliklinika, Žaliakalnio mokykla yra uždari ir neveikia miesto viešųjų erdvių sistemoje. Darome ir kitas klaidas, pavyzdžiui, geriausias erdves prieš piliavietę skirdami negyvoms automobilių aikštelėms nors alternatyva galėjo būti naujas užstatymas, gyvos krantinės ir kitos žmones traukiančios erdvės ir pastatai. Automobilius galima talpinti ir koncentruotose daugiaaukštėse antžeminėse ar tinkamose vietose įrengtose požeminėse aikštelėse.
Kartais sakoma, kad egzistuoja „trys Klaipėdos“ – uosto, piliavietės ir žaliojo miesto. Ar Jums artimas toks skirstymas?
Toks skirstymas apimantis ekonomiką, istoriją ir rekreaciją yra taiklus. Jis matomas tiek plika akimi, tiek iš paukščio skrydžio ar paieškos sistemų rezultatuose. Iš urbanistinės ir sociologinės pusės tikslingiau išskirti ir nagrinėti kitas „tris Klaipėdas“ – istorinę, centrinę Klaipėdą, naująją, pietinę Klaipėdą bei naujausių laikų rytinius Klaipėdos priemiesčius. Šie „trys miestai“ charakteringi su sava raidos dinamika, savais ritualais, sava kasdiene rutina, tačiau bendrai sudarantys vieną miestą, kurį vadiname Klaipėda.
Kiek Klaipėda gali būti „žaliasis miestas“ – ar miškai, upės slėnis ir kitos gamtinės erdvės yra pakankamai išnaudojamos?
Klaipėda jau yra žalias miestas. Dažnai atrodo, kad mes patys tuo negalime patikėti. Pandemija padėjo atsigręžti į žaliąsias viešąsias erdves. Miestas atgaivino Ąžuolyno, Trinyčių, Skulptūrų parkus bei sukūrė Melnragės kopų parką. Kitos erdvės laukia savo eilės ir kokybiškų idėjų. Kartu labai svarbu vystyti jungtis tarp šių erdvių. Tam reikia ilgalaikio plano ir valios jo laikytis. Jungčių svarbą patvirtino laikinas pėsčiųjų tiltas per Dangę. Anksčiau buvusios tuščios paupio erdvės šiais metais lūžta nuo lankytojų. Žvelgiant į ateitį – miestui reikia apie 9 naujų tiltų ir kitų jungčių, ypač dviračiams. Tai išjudintų miestiečius taip, kaip mes net neįsivaizduojame. Būtina nepamiršti ir pietinės Klaipėdos žaliojo centro, kuris galėtų virsti Klaipėdos centriniu parku. Tokiu pat kokybišku kaip New York’e. Tam reikia atvirų diskusijų, gerų idėjų ir laiko jas įgyvendinti.
Miesto sluoksniai ir architektūrinės detalės. Mūsų santykis su jais
Kaip, Jūsų nuomone, Klaipėdai sekasi derinti istorinį paveldą ir šiuolaikinę architektūrą?
Sekasi sunkiai. Gaila, bet nenorime skirti laiko ir išteklių diskusijoms, idėjoms, kurios padėtų surasti sąlyčio taškus bei sutarti, kokiomis priemonėmis mes tvarkysime senamiestį ir naujamiestį bei kursime naujus pastatus šiose teritorijose. Tam labai pagelbėtų atviri architektūriniai konkursai.
Ar mieste jaučiamas sistemingas požiūris į architektūrą, ar vis dar yra remiamasi pavienių specialistų sprendimais?
Manau paskutiniai dešimtmečiai parodė, kad miestų negalima planuoti mažiausios vertės viešaisiais pirkimais. Klaipėdoje ypač trūksta vadinamos institucinės atminties, kurią ankstesniais laikais įprasmino miestų planavimo institutai bei paminklų konservavimo institutas. Pavieniai specialistai turėtų išpildyti aiškius miesto plėtros bei išsaugojimo planus, tačiau šiuo metu kiekvienas projektas dažnai kuriamas kaip naujas ir unikalus. Pritrūkstame bendrų vardiklių.
Kiek svarbu ugdyti institucinę atmintį ir sistemiškai gilintis į miesto architektūros charakterį?
Itin svarbu. Ypač kalbant apie kokybišką bei naujausiomis tendencijomis paremtą miesto plėtrą bei istorinių miesto dalių išsaugojimą, vieningo miesto įvaizdžio kūrimą, renovacijos procesų suvaldymą. Visas projektavimas atsiremia į kokybiškas užduotis, kurios paremtos ilgalaikėmis strategijomis bei esamos būklės stebėjimais ir vertinimais.
Kokias žaizdas, likusias po Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio, Klaipėda vis dar „nešiojasi“ savo architektūroje?
Pradžiai norėčiau paminėti, kad sovietmečiu buvo sukurta labai daug įdomių ir unikalių pastatų bei miesto kvartalų, kurių nesurasime kituose Lietuvos miestuose. Miestas garsėjo savo raudonų plytų architektūra. Manau, kad pagrindinės žaizdos, likusios po Antrojo pasaulinio karo bei chaotiškos sovietmečio pradžios, susijusios su dingusiais senaisiais gyventojais ir jų puoselėtais šiaurietiško uostamiesčio miestietiškais atributais. Turiu omeny siauras gatveles, uždarus privačius kiemus, aktyvius fasadus su gausybe vitrinų, parduotuvių ir įvairiausius mažosios architektūros elementus prie ir ant pastatų. Dabartinė Klaipėdos istorinė dalis – kiaura, kaip rėtis, su galimybe vaikščioti per privačiais turinčius būti kiemus, pirmųjų miesto architektų naujai projektuoti ir perstatyti pastatai, panaikinant vitrinas ir aktyvius pirmuosius aukštus, išgriautos įvairios tvorelės ir kiti gatvių elementai pakeisti plytelių ir asfalto plokštumomis ir t.t. Buvo prarasta aiški skirtis tarp privačios ir viešos erdvės, aktyvūs prekybiniai fasadai ir kiti smulkūs, bet gyvą miestą kuriantys, elementai. Šios pasekmės dar ilgai bus jaučiamos.
Ar pastebite, kokių vertingų elementų, Jūsų akimis, esame praradę ar vis dar prarandame? Ar tai susiję tik su tarpukariu, ar ir su sovietmečio palikimu?
Labai gaila, bet prarandame savo įvaizdį, kuris pasireiškė per raudonų plytų naujųjų kvartalų architektūrą bei įvairių medžiagų istorinių pastatų paviršius. Per mažos investicijos į mechaniškus renovacijos procesus sugadina pastatų architektūrą, o kartu ir miesto įvaizdį. Kaip tik neseniai pastebėjau, kaip Tilžės gatvėje pradingo dar vienas ochros spalvos istorinio plėšyto tinko fasadas po lygiu rausvu nano tinko sluoksniu. Net nekalbu apie giliai sienoje paliekamus langus taip sudarkant fasadų proporcijas, ypač istoriniuose pastatuose. Tradicinė renovacija negailestinga vertingiems fasadų elementams, senosioms medžiagoms.
Jeigu galėtumėte išskirti vieną svarbiausią užduotį Klaipėdai šiandien – kas tai būtų?
Kurti atvirą diskusijoms ir idėjoms miestą, kuriame miesto savivalda ne tik moderuotų ūkinius klausimus, bet imtųsi aktyvaus kūrybinio vaidmens. Visa tai galima apibendrinti kaip institucinę atmintį bei specialistus, kurie aktyviai kuria miestą kartu su jo bendruomene. Visa kita, manau, yra tik ūkiniai klausimai. Kartu noriu pridurti, kad turime unikalų savo geografija ir galimybėmis miestą, kuriame galime sukurti įdomias ir įtraukias erdves. Investuokime į geriausias idėjas ir viskas susitvarkys savaime.
Ir pabaigai, ką rekomenduotumėte aplankyti „Pastatai kalba. Klaipėda“ metu? Ir ar pats planuojate atvykti į ekskursijas?
Planuoju. Sąraše – ne vienas įdomus pastatas, kurio per tiek metų Klaipėdoje nėra tekę aplankyti. Rekomenduoju aplankyti tiek naują medinės architektūros pastatą Minijos gatvėje kaip naujosios architektūros šauklį, tiek istorinį Švedijos konsulo namą, buv. kolegijos pastatą. Šis pastatas įdomus tuo, kad tai – vienas iš retų Klaipėdoje išlikusių istorinių interjerų su įdomiomis medžiagomis bei pastato elementais.
Ačiū Jums už pokalbį ir dalijimąsi patirtimi.
Atraskite Klaipėdos architektūrą, kuri prabils, rugsėjo 13–14 dienomis vyksiančio renginio „Pastatai kalba. Klaipėda“ metu. Visos renginio metu vykstančios ekskursijos – nemokamos ir atviros visiems.
Projektą „Pastatai kalba. Klaipėda“ įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“.
Pastatai kalba. Klaipėda komanda
Andrius Pakulis, Gintarė Kabalinė, Julija Antanavičiūtė, Kristina Vitkauskaitė, Laimonas Grauslys, Lina Butkevičiūtė, Miglė Rybelė, Rasa Ceplaitė, Vita Soltonaitė-Puslienė. Nuotr. Domas Rimeika
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneris – Klaipėdos turizmo informacijos centras. Renginio nuoroda – https://fb.me/e/6pCIeGHFV . Daugiau informacijos galite rasti www.pastataikalba.lt.
Jau šį savaitgalį „Pastatai kalba. Klaipėda“, kviečia pažinti miesto atspindžius. Jo metu rugsėjo 13-14 dienomis visuomenei bus atverta 18 unikalių objektų, kurie įprastai visuomenei prieinami dalinai arba visai neprieinami. Renginio organizatoriai ne tik kviečia atrasti architektūros pasakojamas istorijas, bet ir rekomenduoja ypatingus pastatus, kuriuos verta aplankyti.
Projektas „Pastatai kalba“ – tai atviros architektūros savaitgaliai, vykstantys mažesniuose Lietuvos miestuose. Jis sukurtas remiantis tarptautine „Open House“ iniciatyva, kai vieną savaitgalį visuomenei atveriamos organizatorių komandos atrinktų pastatų durys. „Pastatai kalba“ šią idėją pritaiko Lietuvos regionams ir kviečia pažinti ir istorinę, ir šiuolaikinę architektūrą miestuose, kurie dažniausiai lieka už didžiųjų kultūrinių iniciatyvų ribų.
Architektūrinių ekskursijų metu lankytojams atveriami pastatai, interjerai, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami. Tai gali būti tiek istoriniai, tiek šiuolaikiniai, pastatai įvairios paskirties pastatai ir interjerai. Svarbiausia – galimybė pažvelgti į architektūrą iš vidaus ir ją patirti gyvai.
Projekto vadovė, architektė Vita Soltonaitė-Puslienė pabrėžia, kad „Pastatai kalba“ pirmiausia yra edukacinė iniciatyva:
„Architektūra mus supa kiekvieną dieną, tačiau dažnai jos nepastebime. Šiuo renginiu per ekskursijas, kvietimą užeiti vidun, gyvą patirtį siekiame supažindinti visuomenę su pastatais ir juos supančia aplinka, kad žmonės taptų sąmoningesni bei kritiškesni jos vartotojai ir galiausiai, susipažinę su jais, dar labiau pamiltų savo miestą.“
Pasak architektės, projektas skatina į architektūrą pažvelgti ne tik kaip į miesto foną, bet kaip į gyvą pasakojimą, kuris formuoja mūsų santykį su erdve, aplinka ir bendruomene. „Pastatai kalba“ kviečia miestų gyventojus ir svečius atrasti savo aplinką naujai – ne vien pro langą ar praeinant gatve, bet įžengiant vidun ir išgirstant, ką pastatai nori papasakoti savanorių lūpomis.
Atviros architektūros savaitgalio metu siūloma atrasti kalbančius pastatus. Visų 18 visuomenei atveriamų pastatų istorija ir architektūra kupina detalių, kurias tikrasis smalsuolis atras tik apžiūrėdamas jas iš arčiau. Todėl mūsų turinio kuratoriai paruošė specialias rekomendacijas, kurios padės lankytojams atrasti svarbiausias erdves ir patirti jas iš naujos perspektyvos.
Projekto vadovė Vita Saltonaitė-Puslienė rekomenduoja aplankyti Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką / buv. pirklio Hermanno Gerlacho rezidenciją
Kuo pastatas vertingas?
Pastatas yra tarsi gyvas Klaipėdos istorijos liudytojas. Skirtingos epochos paliko savo pėdsakus, tačiau pastatas išliko ir vis iš naujo buvo pritaikomas bendruomenės reikmėms. Šiandien jis atlieka bibliotekos funkciją – čia yra knygų namai, vyksta parodos, koncertai, susitikimai, edukacijos. Tokiu būdu pastatas tampa ne tik architektūriniu paveldu, bet ir gyva, atvira erdve, kurioje dabarties miestiečiai gali kurti naujas patirtis. Tai simbolizuoja Klaipėdos gebėjimą saugoti praeitį ir ją organiškai įjungti į šiuolaikinį miesto gyvenimą.
Kuo pastatas išskirtinis?
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji bibliotekos pastatas išskirtinis dėl kelių priežasčių: istorinės vertės, skirtingų epochų architektūros elementų, taip pat ir dėl funkcijų kaitos. Jis ne tik reprezentuoja XIX a. architektūrą, bet ir atspindi miesto istorines permainas – nuo medienos pirklio H. Gerlacho namo iki šiandien čia įsikūrusios bibliotekos.
Kodėl verta apsilankyti?
Tai unikali galimybė apsilankyti bene vieninteliame išlikusiame neorenesansinio stiliaus pastate visoje Klaipėdoje ir patirti architektūrinę kelionę tarsi būtume atsidūrę ne bibliotekoje, o to meto medienos pirklio H. Gerlacho namuose. Čia bus galima pajusti ano meto dvasią, pasigrožėti autentiškais interjero elementais, sužinoti daugiau apie miesto istoriją bei pirklių gyvenimo kultūrą. Lankytojai kviečiami atrasti šį pastatą kaip gyvą miesto atminties ženklą, jungiantį praeitį su dabartimi.
Organizatorė, turinio kuratorė architektė Kristina Vitkauskaitė rekomenduoja aplankyti Klaipėdos universitetą / buv. kareivinių pastatų kompleksą
Kuo jis vertingas?
Klaipėdos universiteto pastatas itin vertingas savo architektūrine išraiška. Prūsijos valdžios statytos kareivinės dažniausiai buvo vienodos ir monotoniškos, o šis kompleksas jau tada išsiskyrė dekoratyviniais elementais: šviesiai tinkuotomis nišomis, laiptuotais frontonais, kitokios spalvos plytomis išskirtu cokoliui, pirmam aukštui pabrėžti naudota glazūruotų plytelių apdaila bei kitais originaliais fasado elementais. Tai vienas ryškiausių karinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje, kuris besikeičiant laikmečiams visiškai pakeitė savo funkciją. Svarbu paminėti ir tai, kad šiuo metu pastatų kompleksas yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą ir saugomas kaip kultūros paminklas.
Kuo šis kompleksas išskirtinis?
Didžiausias išskirtinumas – pastato funkcinė transformacija. Tai vienas puikių pavyzdžių Europoje, kaip karinis objektas, anksčiau ruošęs karius karui, šiandien virto mokslo ir žinių vieta – universitetu. Jis puikiai iliustruoja kaip, iš esmės keičiant pastatų funkcijas, galima įveiklinti apleistus ar nenaudojamus pastatus.
Kareivinių kompleksas buvo pritaikytas universiteto miesteliui, kuriame šiandien veikia senatas, rektoratas, įvairūs fakultetai bei visa studentų gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Dar įdomiau tai, kad daugelis patalpų išlaikė sąsajas su savo istorine praeitimi: pastate, kur kadaise buvo pulko vado „tvirtovė“, dabar įsikūręs rektoratas, o karių valgyklą šiandien kasdien užpildo studentai ir dėstytojai. Yra ir daugiau pasikeitimų, tad jei įdomu, kas įsikūrė, pavyzdžiui, buvusioje daboklėje ar kuo virto miegamieji – būtinai atvykite į ekskursiją, kur galėsite patys atrasti, kas šiandien įsikūrę vietose, kuriose anuomet virė karių kasdienybė. Minėtos transformacija ne vien iš esmės pakeitė pastatų paskirtį, bet ir sukūrė intriguojantį ryšį tarp praeities ir dabarties.
Kodėl verta apsilankyti?
Pastatų kompleksą verta aplankyti, nes tai nėra tik muziejus ar paminklas – tai gyva erdvė, kurioje istorija virsta šiuolaikine kultūros ir mokslo patirtimi, atvira edukaciniams atradimams. Ekskursiją ruošę mentoriai privers lankytojus bent trumpai pakeliauti tarp epochų: bus galima nusikelti į laikus, kai čia veikė kareivinės, sužinoti apie gyvavusius karinius padalinius, to meto svarbius veikėjus ir pamatyti, kaip ši vieta pamažu transformavosi į universitetą bei koks gyvenimas čia vyksta šiandien. Ekskursijos metu galėsite aplankyti net penkis pastatus bei bus atskleista intriguojanti bokštelio su laikrodžiu paslaptis, kuri prideda dar daugiau žavesio šiai pažinimo kelionei.
Turinio kuratorė, architektė Gintarė Kabalinė rekomenduoja aplankyti „Klaipėdos energijos“ šiluminės elektrinės kompleksą
Kuo jis vertingas?
Pirmoji viešoji elektrinė Klaipėdoje pradėjo veikti dar 1900 m., o augant miesto poreikiams 1929 m. prie Danės buvo pastatyta nauja šiluminė elektrinė, kuriai panaudota 20 tūkst. ąžuolinių polių. Tuo metu tai buvo didelis industrinis proveržis ir vienas moderniausių pastatų, kurio autentiškos detalės išlikusios iki pat šių dienų. Vėlesniems rekonstrukcijų projektams vadovavo žymus bauhauzo stiliaus architektas Herbertas Reissmannas, kuris kartu su Alfredu Nixdorfu tarpukariu Klaipėdoje suprojektavo apie 140 objektų. Jo sukurtoje modernios architektūros Danės gatvės dalyje buvo įrengta elektrinės kontora ir darbuotojų butai. Tokiu būdu elektrinė tapo technologiniu ir urbanistiniu miesto plėtros centru. Pastatas yra vertingas kaip pramoninio paveldo liudijimas, atskleidžiantis, kaip energetikos infrastruktūra formavo miesto raidą nuo XX a. pradžios.
Kuo kompleksas išskirtinis?
Šiluminės elektrinės kompleksas išskirtinis savo monumentalumu ir istorine kaita. Po Antrojo pasaulinio karo vyko intensyvus atstatymas. 6-ajame dešimtmetyje elektrinė tapo pirmuoju Klaipėdoje termofikacijos objektu – pradėjo tiekti ir šilumą. Vėliau iškilo įspūdingas 120 m aukščio kaminas, o šilumos tinklai sujungė ją su kitomis miesto katilinėmis. Čia vis dar galima pamatyti anuomet netikėtus sprendimus, kurie išsaugoti iki šių dienų, pavyzdžiui, skirstyklos pastate išlikę pusapskričiai laiptinių rizalitai. Šiandien elektrinė veikia rezerviniu režimu, o visa didžiulė teritorija vis labiau atsiveria ir integruojasi į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą.
Kodėl verta apsilankyti?
Festivalio „Pastatai kalba. Klaipėda“ lankytojai turės progą patekti į uždaras komplekso patalpas, kurios įprastai neprieinamos lankytojui. Bus galima iš arti pamatyti elektrinės erdves, lipti metaliniais laiptais ir judėti siaurais techniniais takais. Tai patirtis, leidžianti pajusti industrinės architektūros mastą ir atrasti, kaip pramoniniai pastatai saugo miesto istoriją bei tapatybę. Svarbus įspėjimas: ekskursija tikrai ekstremali ir įdomi su daug siaurų praėjimų. Primename, kad šiame pastate apsilankymai griežtai N-18. Taip pat labai rekomenduojama įvertinti savo baimes – bijantiems aukščio ir tamsos nerekomenduojama lankytis „Klaipėdos energijos“ šiluminės elektrinės ekskursijose.
Turinio kuratorius, architektas Andrius Pakulis rekomenduoja aplankyti Biurų ir logistikos centrą „Minijos 181“
Kuo pastatas vertingas?
„Minijos 181“ yra modernus biurų ir logistikos centras, sukurtas patenkinti šiuolaikinio verslo poreikius. Jo vertę sukuria šiuolaikiškos darbo erdvės, efektyvūs logistikos sprendimai bei tvari architektūra. Projektas yra pelnęs prestižinį „Metų interjero“ apdovanojimą ir buvo nominuotas Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose „Tvarios inovacijos architektūroje“, o tai tik patvirtina jo išskirtinę kokybę ir pripažinimą.
Kuo pastatas išskirtinis?
„Minijos 181“ išsiskiria inovatyviu dizainu, architektūriniais sprendimais ir tvarumu. Taip pat, tai pirmas Lietuvoje biuras, statytas vien iš medienos konstrukcijų. Pastatas išsiskiria funkcionalumu bei yra įvertintas profesionalų už estetiką ir darną su aplinka.
Kodėl verta apsilankyti?
Mentorės kruopščiai parengė turiningą ekskursiją, todėl lankytojai turės progą pažinti vieną įdomiausių ir tvariausių pastarųjų metų Klaipėdos statinių. Apsilankymo metu bus galima iš arti pamatyti, kaip atrodo modernus verslo centras, sužinoti apie architektūros bei interjero sprendimus, tvarumo principus ir įkvepiančią projekto istoriją. Tai bene vienintelė galimybė patiems apsilankyti tokiame pastate, į kurį įprastai nepatenkama, ir patirti, kaip modernios industrinės architektūros pavyzdys gali būti ne tik efektyvus, bet ir draugiškas aplinkai.
Atraskite Klaipėdos architektūrą, kuri prabils, rugsėjo 13–14 dienomis vyksiančio renginio „Pastatai kalba. Klaipėda“ metu. Visos renginio metu vykstančios ekskursijos – nemokamos ir atviros visiems.
Projektą „Pastatai kalba. Klaipėda“ įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“.
Pastatai kalba. Klaipėda komanda
Andrius Pakulis, Gintarė Kabalinė, Julija Antanavičiūtė, Kristina Vitkauskaitė, Laimonas Grauslys, Lina Butkevičiūtė, Miglė Rybelė, Rasa Ceplaitė, Vita Soltonaitė-Puslienė. Nuotr. Kęstutis Meliauskas
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneris – Klaipėdos turizmo informacijos centras. Renginio nuoroda – https://fb.me/e/6pCIeGHFV . Daugiau informacijos galite rasti www.pastataikalba.lt.
Rugsėjo 13–14 dienomis į Klaipėdą atvyksta architektūros festivalis „Pastatai kalba“, kviesiantis miestiečius ir svečius pažinti uostamiestį per architektūros prizmę. Artėjant renginiui, pristatome antrą interviu su uostamiesčio architektais, kurie dalijasi savo įžvalgomis apie miesto erdves, architektūrą ir tai, kuo Klaipėda ypatinga.
Klaipėda per pastaruosius metus išgyvena reikšmingų pokyčių – miesto centre formuojasi naujos erdvės, atsiveria piliavietė, vystomi krantinių projektai. Kaip šiuos procesus mato savo srities profesionalai, kokias galimybes jie įžvelgia ir kur slypi dar neišnaudotas potencialas? Pristatydami šį interviu kartu su LASKAO – organizacija, aktyviai prasidedančia miesto kūrimo ir architektūros kultūros sklaidos Klaipėdoje – kviečiame pažvelgti, kaip keičiasi mūsų miestas ir kokių galimybių jame dar slypi. Apie tai kalbamės su architekte, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) nare Mante Černiūte-Amšiejiene.
Kaip vertinate pastarųjų metų pokyčius Klaipėdos centre – ypač piliavietės teritorijoje ir jos prieigose?
Pokyčiai tikrai džiugina. Klaipėdos centre pajudėjo ne vienas ilgai lauktas projektas – jau matome ir besiformuojantį naują vaizdą. Ypač miesto centrą pakeitė pilies bokštas bei atsiverianti Memelio miesto teritorija su naujais tūriais, prieigomis prie vandens. Bokšto iškilimas suteikė ilgai lauktą įprasminimą piliavietei: dabar ji yra pilis, o ne tik pilies vieta.
Skeptiškai žiūrėjau į pilies atstatymą, nes esu mačiusi tikrai nekokybiškų pavyzdžių, kuriais sudarkomi senamiesčiai. Mano požiūriu, geriau saugoti tikrai autentiškus išlikusius objektus, nei imituoti tai, kas buvo. Tačiau Klaipėdos pilies atveju pasiektas teigiamas efektas. Pilies bokštas tapo pagrindine Senamiesčio ir prieigų dominante – istoriniu centru. Tiesa, pati teritorija yra vis dar mažai patraukli, joje trūksta gyvybės ir įveiklinimo. Didelė dalis piliavietės yra tik pravažiavimas ir praėjimas. Pilies atkūrimo projektas sudėtingas ir vystomas palaipsniui. Šiuo etapu įspūdis tikrai didelis. Tikiuosi, kad tolimesni etapai sulauks dėmesio ir bus įgyvendinti.
Ar, Jūsų nuomone, miesto centro pertvarkos vyksta tinkama kryptimi – tiek urbanistine, tiek architektūrine prasme?
Miestas yra gyvas organizmas, todėl jo vystymasis yra sudėtingas ir nevienareikšmis procesas. Didelę įtaką reguliuoti plėtrą turi savivalda, bet, norint gyvybingo miesto, būtina sudaryti palankias sąlygas verslui, girdėti jo poreikius.
Klaipėda išskirtinė tuo, kad dalį miesto planuoja ir valdo valstybė. Tai yra uosto teritorija, kuri užima beveik visas miesto prieigas prie Kuršių marių. Klaipėdos centras ir gyvenamieji kvartalai netenka daug potencialo dėl to, kad neturi tiesioginio ryšio su mariomis, nors yra visai netoli nuo jų. Mūsų miestui trūksta Europos uostamiesčių jausmo, kai gyveni, pramogauji, ilsiesi ir lankai teatrus prie pat vandens.
Pokyčiai šia linkme vyksta, tik ne taip sparčiai ir ne taip plačiai kaip norėtųsi. Miesto istorinis centras turi išėjimą prie marių, jis plečiamas pilies ir buvusios „Laivitės“ teritorijose. Akivaizdu, kad to nepakanka. Tikiuosi, kad išvysčius šiuos projektus ir augant Klaipėdos patrauklumui, bei kuriantis naujoms uosto teritorijoms pietinėje dalyje, bus sudarytos galimybės ir daugiau miesto erdvių prie vandens panaudoti visų miestiečių poreikiams, o krovą perkelti į ne tokias patrauklias vietas.
Kaip mieste siekiama geriausių rezultatų erdvių pertvarkymui ir patrauklumo didinimui?
Architektūrine prasme pasiekti geriausių rezultatų kol kas nėra sugalvoto geresnio varianto kaip architektūriniai konkursai. Kai dėl svarbių pastatų ar erdvių projektavimo rungiasi kolegos architektai ir siūlo geriausius variantus. Memelio miesto administracinis pastatas yra puikus to pavyzdys. Iš daugelio gerų variantų buvo pasirinktas geriausias, kuris ne tik įsilieja į urbanistinį kontekstą, rodo deramą pagarbą istorijai, bet ir papildo erdvę nauja kokybe, kuria viso kvartalo įvaizdį.
O kodėl nėra organizuojama daugiau konkursų?
Architektūrinių konkursų organizavimo dažnai vengiama dėl daugelio priežasčių, o ypač dėl tam reikalingo laiko. Vis skubama greičiau parengti projektus ir pereiti prie įgyvendinimo. Suprantamas noras. Tačiau dažnai nutinka taip, kad skubant nepavyksta pagreitinti procesų, jie kaip tik užsitęsia kur kas ilgiau, o ir nežinant, kokie galėjo būti variantai, neišdiskutuojant, neįtraukiant visuomenės į procesą, rezultatas nuvilia.
Kokie elementai, Jūsų nuomone, reikalingi Klaipėdai ir kokios teritorijos potencialiai gali tapti gyvybinga miesto centro ašimi?
Stebiu kaip Klaipėdoje atgyja teritorijos, kuriose sutvarkomos krantinės. Manau tai akivaizdžiai parodo, kad miesto gyventojams ir svečiams Klaipėdoje norisi daugiau vietų prie vandens. Sutvarkyta pietinė upės krantinė atgaivino erdvę tarp Pilies ir Biržos tiltų. Tai tapo turbūt judriausia vieta miesto centre. Sutvarkytas skveras ir krantinės kitoje upės pusėje sukūrė aktyviai naudojamą poilsio zoną.
Turėtų greitai pajudėti Šiaurinio rago krantinės projektas, kurio įgyvendinimas, manau, miestą atneš naują kokybę ir kartu su greta vystomu kvartalu pagaliau įpūs į Klaipėdos centrą daugiau europietiško uostamiesčio jausmo.
Kur matytumėte didžiausią Klaipėdos miesto centro potencialą?
Pagrindinis Klaipėdos centro potencialas yra marių ir upės prieigos. Mūsų upė yra pačioje miesto širdyje. Prie jos žiočių ir kūrėsi miestas. Todėl istoriškai taip palankiai susiklostė, kad Klaipėdoje upė betarpiškai siejasi su gyvenamosiomis ir viešosiomis erdvėmis, aikštės, skverai ir pastatai prieina prie pat vandens. Kad upės krantai būtų intensyviau išnaudojami reikia tiltų. Dabar abu krantus centre jungia Biržos ir Pilies tiltai. Tarp jų ir yra intensyviausiai naudojama pakrantės dalis. Link Šiaurinio rago ir kruizinių laivų terminalo krantinės naudojamos labiau epizodiškai – dažniausiai žmonės čia patenka į keltą arba renginių metu. Link elektrinės pastato erdvė labiau monofunkcinė – ją dažniausiai naudoja šeimos su vaikais dėl čia esančios žaidimų aikštelės. Tuo tarpu link Jono kalnelio judėjimas pastaruoju metu tikrai atgijęs. Tai įvyko ne tik dėl vieno iš miesto simbolių – Meridiano, bet ir dėl sutvarkytos bastioninių įtvirtinimų teritorijos su naujomis poilsio erdvėmis ir takais.
O kur ir kokius pokyčius dar siūlytumėte?
Šiemet netoli elektrinės teritorijos vienai iš miesto švenčių pastatytas laikinas pėsčiųjų tiltas leido pasitikrinti ilgai miesto planuose puoselėtą idėją. Tiltu žmonės noriai naudojosi. Abu krantus sujungiančios gijos šioje vietoje įgyvendinimas leistų praplėsti intensyviai naudojamas upės krantines. Tiltas sujungtų jau atnaujintas teritorijas ir pastūmėtų naujų vystymąsi. Be to, Klaipėdos elektrinės kompleksas su istoriniais pastatais laukia konversijos. Jo panaudojimas viešosioms funkcijoms galėtų papildyti Klaipėdos miesto kultūrinį gyvenimą ir pasiūlyti naujų pramogų atvykstantiems svečiams. Naujai vystomo Bastionų namų kvartalo gyventojai galėtų sklandžiau įsijungti į miesto centro gyvenimą ir kurti paklausą naujoms veikloms abiejose upės pusėse.
Kita vieta pėsčiųjų jungčiai per upę, numatyta miesto bendrajame plane, yra tarp Šiaurinio rago ir Kruizinių laivų terminalo. Ji padėtų spręsti šių teritorijų panaudojimo sezoniškumą. Naujai statomo Memelio miesto kvartalo gyventojai galėtų užpildyti pietinės krantinės ir piliavietės poreikį lankytojams. Naujos jungtys sujungia tik du krantus, bet sukuria žymiai daugiau nei dvi naujas galimybes. Todėl tikiuosi, kad šie miesto planai neliks užmarštyje.
Klaipėdoje kalbama apie grįžimą prie vandens. Ar iš tiesų jau judame šia kryptimi, ar tai vis dar išlieka tik deklaracija?
Judame, bet nedaug, jei matuosime viso miesto masteliu. Didžioji dalis Klaipėdos išlieka už uosto tvoros. Tai nulemta miesto raidos etapo, kai uostas plėtėsi į pietus, o greta jo gyvenamieji kvartalai. Pagrindinis judesys link marių yra miesto centre. Čia nuo sovietmečio pokyčiai akivaizdūs. Atverta piliavietė ir veriasi buvusi „Laivitės” teritorija. Upės krantus atranda naujų gyvenamųjų kvartalų vystytojai. Tiek centre, tiek šiaurinėje dalyje statomi gyvenamieji namai patraukliose vietose prie upės. Tačiau kol kas stringa pramoninių teritorijų konversija.
Kuriose miesto vietose, Jūsų nuomone, prieiga prie upės ar uosto galėtų būti sustiprinta ar labiau įveiklinta?
Upės pakrantėse judesys neatpažįstamai padidėjo nutiesus naują dviračių taką nuo Senamiesčio iki Tauralaukio tilto. Takas kol kas eina tik viena ar kita upės puse. Sutvarkius abi – pokyčiai aplinkinėse teritorijose būtų neišvengiami. Prie marių reikėtų labiau atverti prieigas istoriniam miesto centrui ir pietinėje Klaipėdos dalyje esantiems gyvenamiesiems kvartalams. Ten gyvena didžioji dalis miestiečių. Tikriausiai pagrindinė vieta, kurioje galėtų būti kuriamas pilnavertis patekimas prie marių yra Stariškių vietovė. Tai teritorija, kurioje yra daug neišnaudoto potencialo ir galimybė prie marių sukurti patrauklias poilsio ir pramogų vietas.
Ar yra kitų miestų pavyzdžių, kurie, Jūsų nuomone, galėtų būti pritaikyti Klaipėdoje, siekiant sukurti gyvas ir traukiančias pakrantes? Ar tos idėjos galėtų pasiteisinti uostamiestyje?
Prie Baltijos jūros yra puikių pavyzdžių, iš kurių galime pasisemti idėjų, tačiau nukopijavus nebūtinai pasieksime tą patį efektą. Kiekvienas miestas yra savaip unikalus. Klaipėdoje tikrai turime puikių galimybių plėtoti prieigas prie vandens, ir tai būtina daryti siekiant didinti miesto patrauklumą. Svarbiausia yra nepamiršti, kad gyvos erdvės yra tos, kurios jungia įvairias paskirtis. Vien gyvenamas ar vien ofisų kvartalas bus aktyvus tik dalį laiko. Sinergija tarp skirtingų veiklų kuria daugiau galimybių.
Kokias galimybes matote, kad Klaipėda urbanistiškai „atsigręžtų“ į upę ir uostą? Ar kažkas, Jūsų manymu, stabdo šį procesą?
Kad Klaipėdoje labiau jaustume vandens artumą reikia priartinti miesto gyventojus prie marių ir prie upės. Tam akivaizdžiai reikalinga pramoninių ir dalies uosto teritorijų konversija. Miesto centrinėje dalyje vykstanti uosto veikla yra sunkiai suderinama su gyvenamosios aplinkos artumu. Triukšmas ir tarša nesukuria palankios gyvenimui terpės. Normos gal ir neviršijamos, bet jausmas ne tas. Plečiantis uosto teritorijoms pietinėje dalyje būtų puiki galimybė taršias veiklas iškelti iš centro.
Uostas šiais metais pradėjo įgyvendinti naujo administracinio pastato su krantinėmis projektą. Jam pasirinko vietą miesto centre prie marių. Galbūt ši plėtra paskatins planuoti dalies krovos teritorijos konversiją į palankesnes miesto centrui veiklas. Prie upės taip pat dar yra daug galimybių efektyviau panaudoti teritorijas ir atverti jas gyventojams. Pramonė gali keltis į mažiau patrauklias miesto dalis, o prie upės atsirastų nauji gyvenamieji kvartalai, viešos erdvės, parkai, vietos ir infrastruktūra vandens sportui, poilsiui ir laisvalaikiui, naujos galimybės smulkiam verslui.
Kaip galėtų atrodyti Klaipėdos pakrančių vizija per artimiausius 10–20 metų?
Jei būtų įgyvendinti dabar pradėti projektai ir tęsiami suplanuoti, tai upės pakrantės pokyčiams tęsiantis miesto centras juntamai padidėtų. Įgyvendintas Bastionų namų kvartalas, nutiesta Danės gatvės tąsa link Mokyklos gatvės, elektrinės konversija, krantinių sutvarkymas su naujais dviračių takais ir viešosiomis erdvėmis bei įgyvendintos naujos jungtys tarp upės krantų praplėstų naujas erdves, paskatintų verslą investuoti į pokyčius gretimose teritorijose. Tokiu būdu galėtų patraukliausios Klaipėdos centro teritorijos išsitęsti iki pat Liepų gatvės tilto. Marių krante pamatytume Memelio miesto konversijos visų etapų įgyvendinimą. Kol kas statomas tik pirmasis. Iškiltų uosto administracinis pastatas ir būtų pastatytos naujos krantinės. Šie projektai leistų miesto istoriniam centrui priartėti prie marių Naujamiesčio dalyje. Senamiesčio pusėje vystomas Pilies projektas galėtų būti aktyviau įveiklintas jei pajudėtų pokyčiai uosto dalyje. Į pietus nuo pilies, uosto ir miesto planuose numatyta, dalies teritorijos konversija. Ji galėtų įgauti pagreitį atveriant teritoriją ir įleidžiant įvairias naujas veiklas.
Dažnai teritorijos pokyčiai pradedami ne nuo griovimo ar naujų statybų, bet suteikiant erdves menininkams, smulkiam verslui ar pramogoms. Panašiai Klaipėdoje buvo prisijaukinta buvusi „Laivitės” teritorija, o šiuo metu kultūriniai renginiai po truputį vyksta elektrinės pastatuose. Tad tokį modelį galima būtų pritaikyti pilies gretimybėse. Deja, dėl suformuotos gatvių struktūros, pėstiesiems Klaipėdos pilis yra atskirta nuo Senamiesčio. Tai labai pablogina šių teritorijų darnią sąveiką.
Ar būtų galima įvardinti, kam piliavietė labiausiai pritaikyta dabar?
Šiuo metu piliavietė ir jos gretimybės labiausiai išnaudojamos pramogoms su automobiliu. Tokia aplinka nėra patraukli smulkiam verslui ir kuriamas įvaizdis gan skurdus. Būtina spręsti šią situaciją. Pėsčiųjų jungtims per Pilies gatvę paprastų sprendimų nėra, bet per artimiausius 10-20 metų, manau, galima juos rasti ir įgyvendinti.
Kaip galima įtraukti bendruomenę į šių erdvių kūrimą ir pritaikymą kasdieniams miesto gyvenimo poreikiams?
Aktyvus gyventojų įsitraukimas į miesto raidos procesus yra labai reikalingas. Tik patys miestiečiai žino geriausiai ko jiems trūksta. Klaipėdos bendruomenės ir dabar yra labai įvairios ir tikrai aktyvios. Netrukus Klaipėdos centras pasipildys naujais gyventojais dabar vystomuose kvartaluose ir labai tikėtina, kad jie turės naujų pasiūlymų. Kai viskas gerai- nepastebime, bet trūkumai labai „bado akis“. Kad bendruomenė aktyviai dalyvautų plėtros procesuose turi būti poreikis, problemos, idėjos. Su naujais įgyvendintais projektais, manau bendruomenės aktyvumas padidės ir tai atneš daugiau teigiamų pokyčių.
– Ačiū už nuoširdų pokalbį, skirtą laiką ir įžvalgas apie Klaipėdos miesto pokyčius ir urbanistinę raidą.
Atraskite Klaipėdos architektūrą, kuri prabils, rugsėjo 13–14 dienomis vyksiančio renginio „Pastatai kalba. Klaipėda“ metu. Visos renginio metu vykstančios ekskursijos – nemokamos ir atviros visiems.
Projektą „Pastatai kalba. Klaipėda“ įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“.
Pastatai kalba. Klaipėda komanda
Andrius Pakulis, Gintarė Kabalinė, Julija Antanavičiūtė, Kristina Vitkauskaitė, Laimonas Grauslys, Lina Butkevičiūtė, Miglė Rybelė, Rasa Ceplaitė, Vita Soltonaitė-Puslienė
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneris – Klaipėdos turizmo informacijos centras. Renginio nuoroda – https://fb.me/e/6pCIeGHFV . Daugiau informacijos galite rasti www.pastataikalba.lt.
KSADEK projektas aktualus kaip pastanga kurti miesto architektūros archyvą. Renkant medžiagą svarbus ir dar išlikusios autentiškos medžiagos fiksavimas natūroje – darant apmatavimus, perpiešiant ir fotogrametrijos būdu perkeliant vaizdus į skaitmeninį pavidalą. Pasiektas projekto tikslas – surinkta ir sisteminta Klaipėdos senamiesčio būdingiausių architektūrinių detalių ekspozicija.
SURINKTA IR PUBLIKUOJAMA MEDŽIAGA: https://dangus.architektams.lt/s/gM3Md7F4o6kjNRD
PROJEKTO REZULTATŲ TRUMPA APŽVALGA. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2024 m. sausio mėn. 24 d. iki 2024 m. lapkričio mėn. 24 d.
I etapo 1 dalies veiklos: 1. Medžiagos paieška valstybiniuose, privačiuose archyvuose . 2. Medžiagos paieška bibliotekose ir muziejuose. 3. Pokalbiai su tyrėjais ir projektuotojais. 4. Apsibrėžus tyrimo lauką vykdyti natūriniai tyrimai. I etapo 2 dalyje vykdytos veiklos: 5. Surinkta medžiaga patalpinta šiam projektui atnaujintame LASKAO serveryje, adresu: https://dangus.architektams.lt/.
Klaipėdos senamiestis – milžiniškos apimties, didelių laiko, žmogiškų ir finansinių resursų reikalaujantis objektas. Atliktas mokslinis-meninis tyrimas – pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, kurį būtina tęsti, vėliau išplečiant detalių paieškas į gylį – renkant viešųjų erdvių ir interjero detales ir į plotį – šiaurinę miesto dalį – Naujamiestį, pasižymintį dar didesne architektūrinių formų gausa ir įvairove. Kokybiškiems rezultatams pasiekti, reikalinga kiekybinė prieiga – tik disponuojant dideliu informacijos kiekiu, galima susidaryti bendrą vaizdą, atrinkti vertingiausias architektūrines detales, identifikuoti charakteringiausius senamiesčio meninės raiškos aspektus. Išanalizavus preliminarią medžiagą, buvo prieita išvados, kad KSADEK pagrindą I etape sudarys CTO – Pastatas ir jo detalės, o eksterjero ir interjero medžiaga pernelyg fragmentiška ir jos nepakanka. Iš viso į preliminarią katalogo struktūrą buvo atrinktos 260 detalių. Archyviniai ir bibliografiniai tyrimai parodė, kad nėra vienos duomenų bazės, kurioje būtų galima susipažinti su Klaipėdos senamiesčio senaisiais pastatais ir jų detalėmis.
Didžiausiomis ir reikšmingiausiomis ikonografinės medžiagos ekspozicijomis disponuoja Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA) ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM). Šią medžiagą būtina viešinti, daryti prieinamesne visuomenei rengiant parodas, ekskursijas, organizuojant kūrybines dirbtuves ir simpoziumus.
Natūriniai tyrimai atskleidė, kad nors ir daugėja profesionaliai rekonstruotų istorinių pastatų, kitose vietose autentiškos ir vertingos detalės ir toliau nyksta jas renovuojant, rekonstruojant ir naujinant. Preliminariais vertinimais, daugiausiai vertingų detalių išsaugota Klaipėdos senamiesčio pastatų sieninėje dalyje.
Ateityje rengiamas katalogas galėtų būti naudojamas ne tik edukaciniais, bet ir praktiniais tikslais – tiek rekonstruojant, renovuojant konkrečius pastatus senamiestyje, tiek kuriant naujų namų masyvus užmiestyje, Klaipėdos rajone. Surinkta medžiaga praverstų formuojant išsivysčiusio, technologiškai pažangaus ir urbanistiškai brandaus miesto įvaizdį – kiekvienas senamiesčio pastatas galėtų turėti savo ID kortelę, išgraviruotą barkodo pavidalu ir suteikiančią vertingos informacijos apie šią vietą tiek turistui, tiek miestiečiui (tokia idėja siūlyta Europos sostinės iniciatyvos metu, buvo parengta Urbanistikos muziejaus koncepcija). Svarbiausias aspektas – KSADEK projektas galėtų tapti atskaitos tašku tolesniam miesto vystymuisi ir pradėti diskusijas apie naują senamiesčio – miesto branduolio – regeneracijos etapą, bandant jam sugrąžinti pirminį vaizdą ir originalią struktūrą.
Projekto iniciatorius LASKAO, projekto vadovas – dr. Tomas S. Butkus, projekto darbo grupė: Egidijus Vidrinskas, Valdas Jencius, Laimonas Grauslys, Rolandas Rakevičius, Miglė Rybelė, Kęstutis Mickevičius, Mantas Daukšys, Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba; Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Projekto partneriai: VARIO BURNOS; DOLETA; VELUX
Parengė Jurgita Raišutienė pagal projekto ataskaitos informaciją.
