Paskelbtas Dainų slėnio atnaujinimo supaprastinto atviro projekto konkursas. Konkursą, Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliota organizuoja VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.
Konkurso tikslas – atrinkti geriausią Dainų slėnio atnaujinimo projektą, kuriame būtų pateikti šiuolaikiški, tvarios architektūros principais paremti šios viešosios erdvės atnaujinimo sprendiniai. Geriausio projekto pagrindu bus rengiami projektiniai pasiūlymai ir techninis projektas.
LAS Kauno skyriaus informacija
Susipažinti su viešojo pirkimo sąlygomis galima internete adresu: http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=view&tender_id=246973.
Šiuo metu viešųjų pirkimų informacinėje bazėje paskelbtas Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro pastato Danės g. 19, Klaipėdoje, rekonstravimo techninio projekto parengimo paslaugos viešas pirkimas (toliau – viešas pirkimas). Perkančioji organizacija arba projekto valdytojas – VĮ “Lietuvos paminklai”.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus (toliau – LAS Klaipėdos skyrius) valdyba, įvertinusi šio viešo pirkimo aplinkybes, pirkimo sąlygas, Klaipėdos Valstybinio muzikinio teatro pastato svarbą urbanistiniam kontekstui, konstatuoja jog:
- Pasirengimo šiam viešam pirkimui procesas vyko skubotai ir atvirkštine seka. Parengta teatro pastato techninė plėtros studija (utilitarus lygmuo), kurios pagrindu vis dar rengiamas teritorijos detalaus plano koregavimas (urbanistiniai sprendiniai), lygiagrečiai buvo atliekama Atgimimo aikštės su gretimybėmis[1] plėtros galimybių studija ir teatro pastato vertinimas paveldosaugos aspektu. Visas šis procesas nedavė aiškaus, koordinuoto rezultato[2]. Todėl techninio projekto rengimo paslaugos pirkimo procedūros, tikėtina, negalės užtikrinti ir kokybiškiausio architektūrinio sprendimo.
- Statinio (-ių) ar statinių grupės projektavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijose[3] (toliau – rekomendacijos), kurios taikomos visų rūšių statinių projektavimo paslaugų pirkimams, numatyta, jog perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, turi parengti ir (ar) pateikti turimų dokumentų, sudarančių sąlygas teikti projektavimo paslaugas, kopijas. Tame tarpe teritorijų planavimo dokumentus, bei projektinius pasiūlymus[4]. O pirkdama projektavimo paslaugas, kaip sudėtinę pirkimo dokumentų dalį teikėjams pateikti projektinius pasiūlymus[5]. Tuo tarpu šio viešo pirkimo (atviro konkurso sąlygų priedas 3) techninėje specifikacijoje numatyta, jog vykdant pirkimo procedūras, projektiniai pasiūlymai tampa ne vienu iš išeities duomenų elementų, bet pačiu paslaugų objektu (6.1. punktas). Manome, jog geriausio projektinio pasiūlymo šio pastato rekonstravimui paieška privalėjo prasidėti nuo viešo konkurso geriausiai architektūrinei koncepcijai išrinkti[6], bet ne nuo viešo pirkimo techninio projekto rengimo paslaugai.
- Toks viešas pirkimo būdas negali būti vadinamas nei geriausios architektūrinės sprendinių kokybės parinkimo būdu (architektūros kokybę nusakantys vertinimo kriterijai nėra pagrindiniai), nei ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo parinkimo būdu (energetinės ir eksploatacijos sąnaudos šiame ikiprojektiniame etape yra tik deklaratyvūs teiginiai). Skelbime apie pirkimą nėra aiškus ir pirkimą vertinsiančių atitinkamos srities specialistų komisijoje skaičius, o tuo labiau kompetencija.
- Nėra suprantamos nuostatos dėl atitikimo detalaus plano sprendiniams laikymosi[7], nes skelbimo apie šį viešą pirkimą metu teritorijos tarp H.Manto, Liepų, J.Karoso ir Danės gatvių detalaus plano koregavimo procedūros dar nebuvo baigtos[8].
- Dėl savo viešumo stokos[9] šis pirkimas negali būti vadinamas kaip tinkamai atliepiantis visuomenės interesus, nes nėra galimybės suinteresuotai visuomenei (visuomenės grupėms) dalyvauti, ar kokiu nors kitu būdu susipažinti su pirkimui pateiktais pasiūlymais ir išreikšti savo poziciją.
- Iki šio viešo pirkimo paskelbimo LAS Klaipėdos skyrius nebuvo supažindintas su sąlygomis, tuo pačiu su informacija apie konkurso formatą, vertinimo kriterijus ir eigą, komisijos kompetenciją, medžiagos pateikimą, reikalavimus dalyviams ir kitomis konkurso kokybę nusakančiomis nuostatomis ir reikalavimais. Iš rengėjų gautas tik prašymas įvertinti viešo pirkimo techninės specifikacijos projektą[10], kuriame pateiktas technologinis aprašymas, perkamo techninio projekto sudėtis bei jo rengimo tvarka, tačiau tai nėra kokybiškus architektūrinius sprendinius lemiantys viešo pirkimo duomenys.
Todėl, matydami tokią pasiruošimo Klaipėdai reikšmingo statinio[11] rekonstravimui eigą bei suprasdami, jog architektų asociacijos dalyvavimas šiuose procedūriniuose veiksmuose prieštarauja LAS veiklos tikslams ir Lietuvos architektų sąjungos architektūrinių konkursų nuostatams[12], kuriuose išdėstytais principais yra siekiama aukščiausios architektūros kokybės, LAS Klaipėdos skyrius (tuo pačiu ir LAS) atsisakė dalyvauti viešame pirkime ir skirti savo atstovus vertinti pirkimui pateiktus pasiūlymus.
Jei dar suvokiame[13], kad architektūra yra mūsų kultūros dalis, tokios reikšmės statinių, urbanistinių kompleksų esminio keitimo siūlymų, taip pat svarbiausių visuomenei naujų pastatų projektų konkursai ir pasiruošimas jiems turi būti rengiami nuoseklia tvarka, nesumenkinant planuojamo rekonstruoti pastato ir urbanistinės struktūros vertingųjų savybių, užtikrinant viešą visuomenės dalyvavimą, profesionalią vertinimo eigą ir rezultatą.
LAS Klaipėdos skyriaus valdybos vardu
Pirmininkas Vaidotas Dapkevičius
[1] Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas turėjo būti integrali šios studijos dalis, tačiau studijoje nepateikta jokių išvadų dėl teatro pastato plėtros urbanistinėje struktūroje išvadų.
[2] Tai konstatuota Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio nutarime (protokolas 2015-06-25 Nr. PT-15-08).
[3] Patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. Gruodžio 31d. Įsakymu Nr. 1S-266..
[4] Rekomendacijų 7.4. punktas.
[5] Rekomendacijų 14.1. punktas.
[6] Toks reikalavimas yra Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose (8.2.8. punktas).
[7] Viešo pirkimo sąlygų 10.9 punktas.
[8] 2015 m. Birželio 25 d. Teritorijos detalaus plano koregavimo sprendiniai buvo svarstomi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje.
[9] Su tokiam pirkimui pateiktais pasiūlymais gali susipažinti tik juos pateikę tiekėjai, jų įgalioti atstovai ir viešuosius pirkimus koordinuojančių institucijų atstovai (viešo pirkimo sąlygų 8.2 punktas). Komisijos posėdžiai numatyti Vilniuje.
[10] LAS Klaipėdos skyriaus valdyba 2015-06-08 raštu Nr. KS-15-01 VĮ “Lietuvos paminklai” atsisakė vertinti pateiktą techninę specifikaciją atskirai nuo viešo pirkimo konkurso sąlygų.
[11] Pastatas yra vienas pirmųjų pokario modernizmo statinių Klaipėdoje, tapęs vienu svarbiausiu susiklosčiusios Naujamiesčio urbanistinės struktūros ir miesto įvaizdžio dalimi.
[12] Patvirtinti Lietuvos architektų sąjungos tarybos 2014 m. Rugsėjo mėn. 4 d. sprendimu.
[13] Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano nuostata: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo 36,11 punktu., patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554, turėtų būti rengiami atviri projektavimo konkursai, siekiant geriausios ir pavyzdinės viešosios paskirties pastatų architektūros kokybės, skelbtini tarptautiniai didelės visuomeninės reikšmės ar fizinės apimties viešosios paskirties objektų projektavimo konkursai.“
2015 m. liepos 09 d., MB GREENMATERIALS LT kviečia Jus į seminarą, kuris vyks Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos salėje (Bažnyčių g. 6 -1, Klaipėda).
– Ekologiškų medžio apsaugos priemonių (alyvų, beicų, dažų) PAINTECO pristatymas.
– Konkursas, prizai ir vyno degustacija.
Lietuvos architektų rūmai kviečia į Architektų kvalifikacijos kėlimo kursus „Inovatyvių „Paroc“ produkcijos gaminių taikymo galimybės statinių projektavime“.
Programa:
- Pastatų energinis naudingumas KTU, prof. Raimonadas Bliūdžius
- Efektyvūs vėdinamų sienų sprendimai, Paroc Cortex sistema. Paroc, Giedrius Gelusevičius
- Paroc Air sistema- plokštiesiems stogams. Paroc, Aurimas Matulionis
- Paroc energiškai efektyvios statybos ir renovacijos praktika. Paroc, Giedrius Gelusevičius
- Sandarinimas ir A klasės vėdinamas fasadas. Exterus, Vytautas Narutavičius
AB “Hanner” kartu su Lietuvos architektų sąjunga organizuoja naujo verslo ir administracinio centro Žalgirio stadiono teritorijoje Vilniuje kūrybines dirbtuves.
Kviečiame teikti paraiškas dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse!
APIE NAUJĄ VERSLO IR ADMINISTRACINĮ CENTRĄ VILNIUJE
6,38 ha ploto AB “Hanner” priklausantis sklypas yra tarp Rinktinės ir Šeimyniškų gatvių ir tęsiasi iki dabartinių Sporto rūmų sklypo.
Čia ketinama sukurti naują verslo ir administracinį centrą, kuris kol kas neaktyviai lankomą, į miestą neintegruotą teritoriją paverstų Naujojo miesto centro dešiniajame Neries krante dalimi. Naujasis verslo ir administracinis centras turėtų taip pat kurti sinergiją su kitoje Šeimyniškių gatvės pusėje būsiančiu Lietuvos teismų kompleksu (planuojamu greta LR Prokuratūros).
Apie 50 % būsimųjų centro pastatų planuojama skirta valstybinėms institucijoms (pvz., ministerijoms), likusi dalis – viešbučiams ir biurams. Naujų pastatų architektūra turėtų atitikti šiuolaikinių biuro, administracinių, viešbučių pastatų vartotojų poreikius.
Pagal galiojantį detalųjį planą, sklype galioja tokie reglamentai: užstatymo intensyvumas 2,2; užstatymo tankis 60%; aukštingumas 9 aukštai; bendras naujų statinių plotas iki 141000 kv.m. Kultūros paveldo departamento apribojimas pietinėje sklypo dalyje: maždaug 1700 kv. m ploto užima senosios žydų kapinės, jose statyti nieko negalima.
Atsižvelgiant į sklypo lokaciją, miestui svarbias gretimybes bei prioritetą planuoti miesto teritorijas kompleksiškai, kūrybinėse dirbtuvėse bus nagrinėjama platesnė teritorija, apimanti ir būsimojo kongresų centro (Sporto rūmuose) sklypą, Neries upės pakrantės fragmentą, taip pat sklypus teritorijos pietrytinėje dalyje, kur projektuojami gyvenamieji namai.
Kūrybinių dirbtuvių dalyviai bus kviečiami panagrinėti galimus erdvinės struktūros variantus, AB „Hanner“ sklypo ryšius su miestu bei gretimais svarbiais objektais: Neries upe, Sporto rūmais, gyvenamaisiais kvartalais, planuojamu teismų kvartalu, žydų kapinėmis; transporto, pėsčiųjų ryšius nagrinėjamoje teritorijoje ir patekimą į ją privačiu ir viešuoju transportu, automobilių parkavimo variantus: automobilių parkavimo teritorijoje klausimas yra vienas svarbiausių klausimų.
Teritorijoje turėtų būti projektuojamos lokalios reikšmės viešos erdvės, skirtos centro darbuotojams, lankytojams ir miestiečiams. Šios erdvės turėtų būti sujungtos su miesto viešųjų erdvių sistema, turėti ryšį su paupiu bei būsimojo kongresų centro (Sporto rūmuose) erdve. Sklype neturėtų būti projektuojama tranzitinių gatvių, prioritetas teikiamas pėstiesiems, su galimybe patekti į teritoriją aptarnaujančiam transportui.
APIE KŪRYBINES DIRBTUVES
2015 m. liepos 14-17 d. (datos bus tikslinamos) vyksiančios architektūrinės kūrybinės dirbtuvės bus skirtos programos turiniui ir apimtims, teritorijos planavimo urbanistiniams, erdviniams principams patikslinti, nekeičiant detaliojo plano (UAB „Formatas A1“, bendradarbiaujant su „a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo biuras“). Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus 5 architektų komandos, iš kurių dvi – kviestinės.
Likusias komandas, dalyvausiančias dirbtuvėse, išrinks komisija. Preliminarus komisijos sąrašas:
– arch. Sigitas Kuncevičius;
– arch. Linas Naujokaitis;
– arch. Mykolas Kurtinaitis
– arch. Edgaras Neniškis;
– Vilniaus miesto vyriausias architektas Artūras Blotnys;
– Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis;
– AB “Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių atrankos kriterijai:
– Profesionalumas
– Kūrybinė patirtis
– Darbo su panašiomis užduotimis patirtis (privalumas, tačiau nebūtinas)
– Aktyvumas Lietuvos architektų sąjungos veikloje (privalumas, tačiau nebūtinas).
Iki 2015 liepos 8 d. 9:00 val. el. paštu info@architektusajunga.lt atsiųsti kūrybinės grupės portfolio (grupės narių vardai, pavardės, kūrybinė patirtis). Laikmena – .pdf, iki 5 Μb dydžio. Temos laukelyje nurodykite „Paraiška del kūrybinių dirbtuvių – verslo ir administracinis centras Žalgirio stadiono teritorijoje“.
Kūrybinių dirbtuvių dalyvių komandoms bus skiriama po 1500 Eurų.
PRELIMINARUS KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PLANAS
Liepos 14 d. (antradienis)
Pranešimai, supažindinantys su užduotimi
Vietos lankymas.
Liepos 15-16 d. (trečiadienis-ketvirtadienis)
Darbas savose (dalyvių) patalpose.
Liepos 17 d. (penktadienis)
Darbų pristatymas ekspertams (LAS patalpose, uždaras posėdis).
Liepos 23 d. (ketvirtadienis)
Viešas darbų ir ekspertų išvadų pristatymas (LAS patalpose).
APIE NAGRINĖJAMĄ TERITORIJĄ
(paremta 2008 m. rengto detalaus plano informacija)
Planuojama teritorija yra centrinėje miesto dalyje, Žirmūnuose. Teritorija ribojama Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių.
Vilniaus miesto Bendrasis planas iki 2015 metų teritoriją apibrėžia kaip vieną iš svarbiausių miesto centro teritorijų, jai keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūros kokybei.
Iš pietų teritorija ribojasi su Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilies kompleksu – Vilniaus pilių rezervato teritorija. Planuojamas užstatymas (pastatų tūriai, jų aukštis ir išdėstymas) turi darniai įsilieti i Vilniaus panoramas ir gatvių ir viešųjų erdvių perspektyvas, nekonfliktuodamas su istorinių pilių siluetu miesto panoramose.
Rytuose teritorija ribojasi su gyvenamuoju kvartalu tarp Šeimyniškiu, Rinktinės gatvės ir Neries upės. Po Antrojo Pasaulinio karo šis rajonas formuotas kaip monofunkcinė viso miesto sporto ir rekreacinė teritorija. Tuo tarpu pastaruoju dešimtmečiu šis rajonas sparčiai užstatomas gyvenamaisiais namais.
Šiaurinėje dalyje, kitoje Šeimyniškių gatvės pusėje, greta prokuratūrų pastato planuojam kurti Lietuvos teismo kvartalą.
Vakarinėje pusėje teritorija ribojasi su teritorija, kurioje kol kas vyrauja mažaaukštis užstatymas, tačiau šiai teritorijai rengiamas atskiras detalusis planas, pagal kurį numatoma daugiafuncinis užstatymas. Numatoma, kad čia dominuos gyvenamoji paskirtis ir įsikurs aukštos klasės viešbutis.
Pietinėje planuojamos teritorijos dalyje yra žydų kapinės, uždarytos carinės valdžios įsakymu statant fortą1831 m., išmokant kompensaciją bendruomenei.
Taip pat pietinėje dalyje stovi Vilniaus koncertų ir Sporto rūmai (įtraukti į Kultūros paveldo registrą), kuriuose numatoma įrengti Kongresų centrą.
Teritorija yra Vilniaus senamiesčio apsaugos zonose A ir B bei Vilniaus senamiesčio griežto apsaugos reglamento zonose.
Teritorijai tarp Šeimyniškių, Rinktinės g. ir Neries upės 2008 m. buvo rengiamas architektūrinis-urbanistinis konkursas. 2008 m. pagal konkursą laimėjusio projekto („a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo biuras“) sprendinius rengtas detalusis planas (SĮ „Vilniaus planas“), kuris 2014 m. patikslintas (UAB „Formatas A1“, bendradarbiaujant su „a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo biuras“).
2014 m. Vyriausybė išreiškė ketinimus Sporto rūmuose įrengti Kongresų centrą. Šiuo metu dviems sklypams teritorijos pietrytinėje dalyje rengiami gyvenamųjų namų kvartalų projektai.
2015 m. sklypą teritorios šiaurinėje dalyje įsigijus AB „Hanner“, pakito būsima sklypo programa, todėl iškilo poreikis įvertinti užstatymo struktūras, nekeičiant detaliojo plano.
Kontaktinis asmuo: Kūrybinių dirbtuvių kuratorė Rūta Leitanaitė (Lietuvos architektų sąjunga), info@architektusajunga.lt, +37061572309
LASKAO – ERGOLAIN 2015 metų stipendijos konkurso darbų parodos “Klaipėda. Aktuali architektūra” pristatymas ir nugalėtojų apdovanojimas
Padėkos draugams, partneriams
Įėjimas į pikniko teritoriją su LAS nario pažymėjimu arba LAS nario rekomendacija
Renginį organizuoja LASKAO
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
el.p. archsajunga@architektams.lt
Mūsų draugai – MONIER SCHIEDEL PAROC KNAUF ERGOLAIN DOLETA VELUX ROCKWOOL DURISOL ŽYBARTUVA
Birželio 26 d. Klaipėdoje vyks jau antroji mokslinė konferencija skirta miestų kaitai kodiniu pavadinimu TERRA URBANA. Šįkart renginys skirtas miesto (urbanistinei) architektūrai, jos fenomeno pasireiškimams visuose didžiausiose Lietuvos miestuose. Daugelis pranešimų iliustruoti itin aktualiais šalies didžiųjų miestų pagrindinių aikščių tyrimais. Renginyje bus pristatytas naujas, miesto architektūrai skirtas straipsnių rinkinys “Miesto architektūra. Erdvės, formantai, akcentai”
Konferencijos ir ją lydinčio leidinio tikslas – reabilituoti architektūrą ir urbanistiką kaip meno ir mokslo sritį, akcentuojant kūrybinius, meninius miesto formavimo aspektus.
Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyksiančioje konferencijoje pranešimus skaitys ir urbanistinės architektūros klausimais diskutuos žymiausi Lietuvos teoretikai ir praktikai.
Organizatoriai į konferenciją kviečia universitetų darbuotojus ir studentus, kultūros ir meno sričių atstovus. Miestų kaitos klausimai turėtų būti aktualūs nekilnojamojo turto, miestų statybos ir inžinerijos verslo įmonėms, taip pat Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių ir kitų valstybės institucijų darbuotojams, atsakingiems už miestų aplinkos formavimą.
Konferencijos dalyvių registracija čia
Mob. 8 686 23 601
Partneris – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LAS KAO).
Konferencijos programa 
Pastaraisiais metais architekto A.Zavišos fondo organizuojama veikla paskatino praktinį eksperimentą-pilotinį projektą, kurio tikslas nuo pirmų kūrybos stadijų įtraukiant skirtingų sričių profesionalus, viešinant procesą ir formuojant visuomenės estetinį pojūtį, sukurti unikalius, Kuršių nerijos dvasią atspindinčius mažosios architektūros kūrinius – autobusų stoteles. Kodėl autobusų stotelės?
Autobusų stotelė – mažosios architektūros elementas, apsaugantis nuo atmosferos poveikio, užtikrinantis komfortiškas transporto laukimo sąlygas. Šiame taške prasideda pažintis arba atsisveikinama su vieta, susitinka arba išlydimi žmonės, pradedamos ir baigiamos kelionės.
Šiuo metu Kuršių Nerijoje esančios stotelės neatspindi vietos charakterio išskirtinumo. Tai masinės gamybos objektai, kuriuos galima sutikti kiekviename Lietuvos ar pasaulio mieste. Tačiau be šios utilitarios funkcijos autobusų stotelės gali virsti vietos vizitinėmis kortelėmis, itin kokybiškos, vienetinės mažosios architektūros objektais, interpretuojančiais tradicines vietos ir jos architektūros vertybes, su kuriomis susipažįsta autobusais keliaujantys vietiniai ir turistai.
Pagrindinę, laukimo ir apsisaugojimo nuo atmosferos poveikio funkciją minimaliomis priemonėmis galima nesunkiai papildyti, taip šiam viešam objektui suteikiant naują, netikėtą, kultūrinę funkciją.
Kuršių nerijoje yra šešios gyvenvietės – Smiltynė, Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida. Kiekvienoje gyvenvietėje planuojama įkurti savitas, jos charakterį atspindinčias, stoteles. Daugiau informacijos apie projektą www.archstoteles.lt
Pirmąkart [2015 05 22] susitikę Smiltynėje, kūrybinių dirbtuvių dalyviai architektai [Aketuri architektai, Ambraso architektų biuras, DO architects, Simona Kazakauskaitė su Aiste Aleksandroviene, Vaiva Andriušytė] drauge su vietos bendruomenių atstovais keliavo po Neringos stoteles ir susipažino su jų aktualijomis, problematika.
Antras susitikimas vyks š.m. birželio 22 d. [pirmadienis] 17 – 19 val. Šiuolaikinio meno centre [Vokiečių g. 2, Vilnius]. Dirbtuvių dalyviai pristatys pirmąsias idėjas – bendrą stotelių maršruto viziją. Architektų mintis aptars ir įvairiais rakursais kvies pažvelgti skirtingų sričių tyrėjai, specialistai.
18:20 Įžvalgos ir diskusijos
Partneris: VĮ Architektūros fondas
Kviečiame visus norinčius dalyvauti
Parengta pagal Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo informaciją
Registracija el. paštu laskao.klaipeda@gmail.com
Laukiame Jūsų renginiuose !
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
