Jau penktus metus vystomas Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis (www.archmap.lt) – gyvoji šiuolaikinės Lietuvos architektūros enciklopedija, kurią vysto Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas Lietuvos kultūros tarybos, Exterus, Wienerberger, Knauf (partneris – Lietuvos architektų sąjunga). Joje pristatomi nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios (nuo 1991 m.) menininkų sukurti darbai: visuomeniniai ir administraciniai, individualūs gyvenamieji ir daugiabučiai, tiltai ir skverai, – visa, kas mus supa ir kas mums svarbu. Lankytojai gali virtualiai susipažinti su objektu per nuotraukas ir brėžinius, perskaityti glaustą informaciją. Informacinė bazė nuolatos pildoma: šiais metais ji praplėsta dar keturiasdešimčia objektų.
Tinklapis naudingas, nes čia telkiasi informacija apie mūsų miestus, jų kūrėjus – architektus. Jis aprėpia jau ne vieną dešimtmetį, ir galima stebėti tam tikrus pokyčius gimtojo krašto architektūroje, iš laiko perspektyvos vertinti Nepriklausomos Lietuvos architektūrą.
Šiais metais Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis žengė technologiškai naują žingsnį – per mobiliąją svetainę (www.archmap.lt) pasiekė ir išmaniuosius įrenginius mėgstančius lankytojus. Tad be nuolatinio informacijos pildymo, patobulėjo ir jo techniniai parametrai: nuo šiol www.archmap.lt lengvai pasiekiamas ir patogus visiems, draugaujantiems su informacinėmis technologijomis. Ir itin pravartus, ypač tais atvejais, kai paliekamos darbo, namų vietos ir iškeliaujama po Lietuvą. Tam sukurtos visos priemonės: lojalus, t. y. prisiregistravęs tinklapio lankytojas gali susikurti mėgstamų architektūrinių objektų sąrašą, o labiausiai patikusius sudėlioti į maršrutus po visą Lietuvą ir nuosekliai juos aplankyti… vietoj GPS imtuvo pasitelkęs išmanųjį telefoną ar planšetę ir, suprantama, www.archmap.lt tinklapį.
Savo dvasia Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis – tai akstinas domėtis, keliauti, pažinti šiuolaikinę Lietuvos architektūrą ir susidraugauti su ja.
Konkurso organizatorius: Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius.
Konkurso tikslas: Sukurti fizinį ženklą, turintį išliekamąją vertę, įamžinantį architekto Karolio Reisono veiklą Šiaulių mieste.
Konkurso pradžia: 2014-11-27.
Konkurso pabaiga: 2014-12-22.
Registracija dalyvauti konkurse: Nemokama. Registracija elektroniniu paštu k.reisonokonkursas@gmail.com privaloma, kad būtų galimybė susisiekti su dalyviais ir teikti jiems informaciją.
Karolis Reisonas (1894–1981) – tarpukario Lietuvos architektas, latvis, atidavęs Lietuvai savo kūrybinės veiklos metus ir padaręs jos labui daug prasmingų darbų.
1920 m. K. Reisonas Petrograde (dabar Sankt Peterburgas, Rusija) baigė inžinerijos ir architektūros mokslus. Kurį laiką dirbo Sibiro geležinkelio linijų statybose, kol galiausiai atvyko į Lietuvą ir 1922 m. pradėjo dirbti Šiaulių miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju. K.Reisonui teko ne tik rūpintis atstatyti per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjusį miestą, bet ir užsiimti įvairia visuomenine veikla. Jis suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, įsteigė miesto braižyklą, įkūrė vieną iš pirmųjų Lietuvoje amatų mokyklą ir jai vadovavo. 1926 m. parašė vadovėlį „Žemės ūkio statyba“, 1928 m. – „Molio statyba“. 1922–1930 m. K. Reisonas Šiauliuose parengė ir įgyvendino daugiau negu dvidešimt pastatų projektų. K. Reisono suprojektuoti pastatai pasižymi istorizmo formomis, juose pritaikyti orderiniai elementai, frontonai, dekoruotos tarpaukštinės juostos.
1930 m. K. Reisonas buvo pakviestas tapti Kauno miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju, kur dirbo iki 1938 m. Kaune jis suprojektavo daug reikšmingų pastatų, iš kurių žinomiausi Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus (kartu su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Kriščiukaičiu), Žemės ūkio rūmai, Žemės banko rūmai. Jo suprojektuotų pastatų yra Tauragėje, Jurbarke, Marijampolėje ir kitur.
1940 m. K. Reisonas persikėlė į Panevėžį, kur dirbo miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju, vėliau tapo miesto burmistru. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, iš kur 1949 m. emigravo į Australiją.
Už nuopelnus Lietuvai K. Reisonas apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu ir III laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.
LAS Šiaulių skyriaus informacija
-scaled.jpg)
Lapkričio 24 – 28 d. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakultetas, įgyvendindamas tęstinį projektą „Dizaino ir architektūros kūrybinė laboratorija jauniesiems profesionalams“, kviečia jaunuosius miesto kūrėjus į dizaino paskaitų ir kūrybinių dirbtuvių ciklą.
Laboratorijos metu jaunieji kūrėjai galės išklausyti paskaitų „Interaktyvus dizainas. Kūrybinis žmogaus ir kompiuterio dialogas“ ciklą ir praktiškai dalyvauti skaitmeninio piešimo užsiėmimuose.
Skaitmeninio piešimo užsiėmimus ves dizaineris-iliustratorius Edgaras Straukas. Jų metu dalyviai bus supažindinti su technologija, idėjų generavimo būdais, spalvų ir tekstūrų principais, kt.
Edgaras Straukas jau septynerius metus dirba iliustracijos ir dizaino srityje, iš kurių tris kaip laisvai samdomas kūrėjas (freelancer’is). Nors kūrybinės šaknys yra dizaino sferoje, tačiau labiau praktikuoja iliustravimą. Bendradarbiaudamas su tokiais užsakovais, kaip „Naisių vasara“ ir „Gera dovana“, yra iliustravęs keletą knygučių vaikams.
Praktiniai užsiėmimai vyks lapkričio 24-28 d. nuo 10 val. VDA Klaipėdos fakultete (Daržų g. 18), 22 auditorijoje (II aukštas). Trukmė 4 akademinės valandos. Norintieji dalyvauti užsiėmime turėtų atsinešti savo planšetes, skirtas skaitmeniniam piešimui. Registracija į kūrybinių užsiėmimų ciklą el. paštu: lidija.kukliene@vda.lt
Trijų dalių architektės Gerdos Antanaitytės paskaita kvies susipažinti su interaktyviu dizainu skirtingais pjūviais, pažvelgti į žmogaus ir kompiuterio dialogo raidą ir socialinį – kultūrinį paveikumą šiandien, pristatys kertinius kūrybinius principus bei pritaikomumą kūrybinėse industrijose.
Architektė Gerda Antanaitytė pažangios architektūros institute Barselonoje (Institute for Advanced Architecture of Catalonia) studijavo interaktyvų dizainą, kur gilinosi į negirdimo miesto triukšmo, esančio virš žmogaus ausies juntamo diapazono ribų, problematiką ir įtaką. Studijų projektai buvo pristatyti SONAR market lab festivalyje (Barselona). Šiemet G. Antanaitytė kuravo parodą „Klaipėdos architektūra 2013“. Daugiau informacijos: gerdaantanaityte.tumblr.com
Paskaitos vyks lapkričio 26-28 d. nuo 17.30 val. VDA Klaipėdos fakultete (Daržų g. 18), 12 auditorijoje (I aukštas). Registracija į paskaitų ciklą el. paštu: vaidotas.dapkevicius@vda.lt
Maloniai kviečiame visus dalyvauti.
Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje „Klaipėdos miesto urbanistinės plėtros apžvalga ir perspektyvos“, kuris vyks š.m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje (III aukšte). Dalyvių registracijos pradžia – 10.00 val.
Renginio tikslas – pristatyti visuomenei bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo ataskaitą ir pateikti informaciją apie Klaipėdoje vykstančius planavimo procesus. Dalyviai turės galimybę susipažinti su rengiamais projektais, užduoti klausimus jų rengėjams bei dalyvauti diskusijose.
Klaipėdos miesto savivaldybė atnaujino savo tinklapio skiltį, kurioje pateikiama informacija apie teritorijų planavimą. Renginio metu bus supažindinama, kokia informacija yra pasiekiama, kaip visuomenė gali aktyviai prisidėti prie bendrojo plano ir kitų planų rengimo.
Po renginio numatomas atskiras Klaipėdos miesto probleminių situacijų aptarimas ekspertų darbo grupėse, kurio rezultatai bus viešinami www.monitoringas.tk puslapyje.
Mirė profesorius, habilituotas daktaras Vladas Stauskas. Tai viena aktyviausių personų Lietuvos kraštovaizdžio ir rekreacinėje architektūroje, palikusi ryškų pėdsaką nacionalinėje erdvėje per 57 profesinės veiklos metus.
Beto, per 21-erius metus Vytauto Didžiojo universitete paleista į Lietuvą aibė profesoriaus mokinių, paženklintų „stauskine“ formule – AAA.
Tad nenuostabu, jog pernai profesorius įvertintas ir Vyriausybės kultūros ir meno premija. Ji vainikuoja ilgą V.Stausko įvertinimo ženklų rinkinį.
1968 _ LTSR Valstybinė premija už kompleksinį mokslo ir projektinį darbą „Lietuvos poilsio zonų perspektyvinio išvystymo schema“ (su kitais).
1972 _ LTSR Valstybinė premija už Juliaus Janonio (dabar Vienybės) aikštės Kaune architektūrinį ansamblį (su kitais).
1995 _ V.Adamkaus specialus diplomas – už Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo projektą.
2003 _ Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ su Riterio kryžiumi.
2003 _ Architektūros Riterio garbės vardas ir LAS ordinas (LAS).
2005 _ Garbės žymuo „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ (LKAS).
2008 _ Kauno miesto Kultūros ir meno premija.
2010 _ Santakos garbės ženklas (Kauno savivaldybė).
TRUMPA VLADO STAUSKO BIOGRAFIJA
Vladas Stauskas gimė 1932-ųjų gruodžio 21 d. Kaune, savivaldybės tarnautojo šeimoje. Iki 1945-ųjų gyveno Dusetų miestelyje (Zarasų raj.). 1940 m. pradėjo lankyti Dusetų progimnaziją. Karui baigiantis tėvai siekdami išvengti represijų (buvo aktyvūs Šaulių sąjungos vietos vadovybės nariai) nutarė trauktis į Vakarus. Tačiau 1945 m. Raudonajai armijai apsupus pabėgėlius jau už Gdansko, teko grįžti į Kauną. V.Stausko tėvą KGB galiausiai vis tiek surado ir įkalino 10 metų Šiaurės Uralo lageriuose.
V.Stauskas mokėsi „Komjaunimo“ gimnazijoje (dabar „Aušros“) ir nuo 14 metų dirbo braižytoju architektūrinėse dirbtuvėse, kad padėtų išlaikyti 4 asmenų šeimą. 1947 m. V.Stauskas įstojo į Kauno politechnikumą, kurį baigė su pagyrimu, įgydamas techniko–architekto kvalifikaciją. Vėliau V.Stauskas taip pat su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą (dabar KTU) 1957 metais, įgydamas architekto diplomą.
V.Stauskas 1956-aisiais vedė. Žmona Aina – inžinierė, baigusi KPI. Šeimai 1959 m. gimė duktė Eglė (dabar Janušaitienė) – dailininkė, dėsto Birštono vaikų dailės mokykloje.
ARCHITEKTŪRINĖ VEIKLA
1957 – 1960 V.Stauskas dirbo architektu Kauno „Miestprojekte“. Projektai: J.Janonio aikštės (dabar Vienybės) Kaune ir architektūrinio ansamblio konkursinis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (I vieta) ir baigiamasis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (1961-1964); Pramprojekto rūmai (su A.Sprindžiu) (1967); Etninės kuršių sodybos restauracijos projektas, Neringa (1971).
Urbanistiniai projektai: Gyvenamasis kvartalas Nidoje (1970); Vanagupės poilsio komplekso I etapas, Palanga (1967); Kauno miesto ir priemiesčio zonos plėtros planai (dalis) (1981;2001); Neringos, vėliau Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniai planai (1968; 1994); pirmojo Lietuvos nacionalinio parko „Aukštaitija“ planas (1971).
Ekspozicijų projektai: Lietuvos ekspozicijos parengimas ir pristatymas Pasaulinėje parodoje EXPO 88 (Brisbanas, Australija). Lietuvos ekspozicija Pasaulinėje apželdinimo ir gėlininkystės parodoje FLORIADE–92 Nyderlanduose (VDU Kauno Botanikos sodas) (bronzos medalis) (1992).
MOKSLINĖ IR PEDAGOGINĖ VEIKLA
1961 m. V.Stauskas pradėjo dirbti moksliniu bendradarbiu Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (LSAMTI). 1967 m., baigęs doktorantūrą (buv. aspirantūrą), apgynė architektūros mokslų daktaro disertaciją tema „Pajūrio atostogų poilsio rajonų urbanistinis organizavimas (Pabaltijo sąlygomis)“. Šio mokslo darbo rezultatai bei anksčiau pradėti darbai LSAMTI kolektyve sudarė pagrindą įkurti naują mokslo tyrimo padalinį – Rekreacinės ir landšafto architektūros sektorių. V.Stauskas 1968 m. išrinktas jo vadovu. Sektoriaus veikla buvo orientuota į mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą projektiniams ar programiniams siūlymams.
1985 m. V.Stauskas apgynė architektūros habilituoto daktaro (buv. mokslų daktaro) disertaciją tema: „Rekreacinės aplinkos formavimo urbanistiniai principai (Pabaltijo sąlygomis)“. (Nostrifikuotas 1993 m. Lietuvos Mokslo taryboje). 1987 m. V.Stauskui suteiktas profesoriaus vardas.
Prasidėjus nacionaliniam Sąjūdžiui V.Stauskas dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo Kaune procese. 1989 m. išrinktas VDU Atkūrimo tarybos nariu, Atkuriamojo Senato nariu (1989 – 1996). VDU Senato nariu buvo renkamas iki 2005 m.
V.Stauskas atkurtajame VDU dirbo nuo pirmojo semestro (1989 m.) profesoriaus pareigose. Dvi kadencijas (1992–2000) ėjo Menų fakulteto dekano pareigas. Parengė 7 dėstomų dalykų programas (visose pakopose).
Lygiagrečiai dėstė Oslo, Trondheimo (Norvegija), Drezdeno, Neubrandenburgo (Vokietija), Linčiopingo ir Alnarpo (Švedija), Graco (Austrija), Tel-Avivo (Izraelis) ir Tamperės (Suomija) universitetuose. Fragmentiškai dėstė Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės institute, Kauno Politechnikos institute (dabartiniame KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitete (buv. VISI) ir Klaipėdos universitete.
V.Stauskas yra 9 apgintų mokslo daktaro disertacijų vadovas (3 šalyse).
1972-2010 V.Stauskas skaitė pranešimus 19 Pasaulinių architektūrinės krypties kongresų (dauguma publikuoti).
V.Stauskas paskelbė apie 200 publikacijų 5 kalbomis (monografija, 2 brošiūros, 5 autoriniai skyriai kitose knygose, moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai specialiuose žurnaluose). Dirbo indeksuojamo mokslinio leidinio „Urbanistika ir architektūra“ redkolegijos nariu (MA ir VGTU).
VISUOMENINĖ VEIKLA
Politinių partijų veikloje V.Stauskas nedalyvavo nei Lietuvos respublikos, nei SSRS laikais. 1958 m. V.Stauskas įstojo į Lietuvos Tarybinių architektų sąjungą (dabar LAS). Tarpais buvo renkamas LAS valdybos ar atestacinės komisijos nariu.
1988 m. V.Stauskas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio I suvažiavimo dalyvis.
1995 m. V.Stauskas tapo įkurtos Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) valdybos pirmininku (dvi kadencijas).
V.Stauskas iki mirties dalyvavo įvairių tarptautinių visuomeninių organizacijų, ir ekspertų tarybų veikloje: Tarptautinės landšafto architektų federacijos (IFLA) Pasaulinė tarybos narys, Lietuvos delegatas; Europos jūrų krantų apsaugos ir tvarkymo sąjungos (EUCC) narys, Lietuvos delegatas; Tarptautinės statybos ir architektūros mokslo ir inovacijų tarybos (C.I.B.) sekcijos „Architektūros vadyba“ ekspertas, Lietuvos atstovas; Tarptautinės „Rotary“ organizacijos narys.
Visuomeninė V.Stausko veikla buvo aktyvi ir Lietuvoje: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys – ekspertas; Kauno miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys; Neringos savivaldybės architektūrinės tarybos narys; Kuršių nerijos nacionalinio parko konsultacinės tarybos narys. V.Stauskas buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos nariu.
MENINĖ VEIKLA
Personalinė akvarelių, grafikos ir foto darbų paroda (2003, Kauno architektų namai); Personalinės akvarelių, grafikos ir foto darbų parodos „Romantika“ ir „Romantika 2“ (2008 ir 2009, Kauno Architektų namai ir VDU Meno galerija „101“).
(parengta pagal PILOTAS.LT archyvinę medžiagą ir Vlado Stausko 2010.04.28. rankraštį)
VLADO STAUSKO LAIDOTUVĖS
Urna su velionio palaikais lapkričio 21 d., penktadienį, nuo 10:00 bus pašarvota laidojimo namuose Perlojos g. 37, Kaunas. Laidotuvės – lapkričio 22 d., šeštadienį, 14:00, Panemunės kapinėse, Kaune.
2014 m. lapkričio 6 d. 17.15 val. kviečiame į atnaujintos Klaipėdos miesto kvartalų schemos pristatymą.
Renginio vieta: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija Bažnyčių g. 4, Klaipėda (III aukštas).
Schemos rengimo organizatorius: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius
Schemos rengėjai: UAB „Nemuno deltos projektai”, tel. 868248190
Su schemomis galite susipažinti čia.
Jau trečius metus vykstantis „Mano EKOnamai“ konkursas spalio paskelbė ir apdovanojo tris draugiškiausius aplinkai ir energiškai taupiausius pastatų projektus,
dar 5 projektai nominuoti ir apdovanoti nominacijų globėjų dovanomis.
Renginys vyko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pastato II aukšte, kur fojė galima apžiūrėti ir visus konkursinius darbus.
Paroda čia veiks iki spalio 31 dienos.
Pasiruošimas šiam konkursui tradiciškai prasidėjo dar pavasarį, kuomet architektams buvo organizuojami seminarai apie draugiškų aplinkai ir energiškai taupių pastatų projektavimą,
buvo išdalintos konkurso sąlygos, dalyviai vyko apžiūrėti konkursui atrinktų sklypų.
Šių metų darbus vertino Lietuvos architektų rūmų pirmininko, architekto Juozo Vaškevičiaus vadovaujama komisija.
Jam padėjo architektai Gintaras Klimavičius ir Sigitas Kuncevičius. Projektų energines klases ir energijos suvartojimą nustatė UAB „Pastatų sertifikavimo biuras“,
o energinių sistemų inovatyvumą ir praktiškumą vertino UAB „Vilpra“ atsinaujinančios energijos įrangos projektų vadovas Simonas Sabeckas.
Renkant nugalėtoją buvo atsižvelgta ne tik į pastato architektūrinius ir jo dermės su supančia aplinka sprendimus, bet ir į tai, iš kokių medžiagų pastatas kuriamas,
ar išnaudojama aplinka (saulė, vėjas, šešėliai) gaunat ir vartojant energiją, ar naudojami inovatyvūs ir energiją taupantys sprendimai.
Tačiau bene svarbiausias konkursinių ir svetainėje www.manoekonamai.lt publikuojamų projektų išskirtinumas yra energinės klasės nustatymas, t.y. matavimai,
leidžiantys palyginti kiek vienas ar kitas pastatas suvartos energijos.
Konkurso „Mano EKOnamai‘14“ nugalėtojai
I vieta. Projektas „Miškinis“. Autoriai Sigita Martinkienė ir Dominykas Marcinonis.
II vieta. Projektas „Chameleonas“. Autoriai Andrius Keizikas, Laimis Keizikas, Juozas Bielskis, Monika Grimailaitė.
III vieta. Projektas „Juoda prie balto“. Autorius architektūros studija „Logos“ (Algis Motūza ir Arūnas Andrašiūnas).
I-III vietos nugalėtojai pasidalino 9000 Lt (2606,58 €) konkurso prizinį fondą.
Konkurso „Mano EKOnamai‘14“ nominantai
Už langų sprendimus nominacijos globėjas UAB „Rehau“ apdovanojo projekto „Zaraso vila“ autorių UAB „Architektas“
(Gitaną Šukaitytę, Darių Visockį, Kristiną Masytę, Aistę Vainiūtę).
Išmaniausias EKOnamu tapo ir UAB „JUNG“ bei UAB,,Penkių kontinentų komunikacijos centras“ su intelektinių pastatų sprendimais SMART HOUSE prizą pelnė
projektas „Chameleonas“. Autoriai Andrius Keizikas, Laimis Keizikas, Juozas Bielskis, Monika Grimailaitė.
Labiausiai pasyvaus namo reikalavimus atitinkantis projektas Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos sprendimu yra „Domus medis“
(Autoriai Egidijus Mozūras, Ugnė Judickaitė, Vytautas Silevičius).
„Juoda prie balto“.projekto autoriai iš architektūros studijos „Logos“ Algis Motūza ir Arūnas Andrašiūnas pelnė net dviejų nominacijų globėjų dėmesį.
Už praktiškiausius aprūpinimo energija sprendimus juos apdovanojo UAB „Vilpra“, o už projekto pateikimo kūrybiškumą ir kokybę – UAB ,,Menų kalvė“.
Dar vienas nelauktas apdovanojimas įteiktas konkurso „maratono dalyviams“, t.y. architektams, kurie dalyvavo visuose trijuose konkursuose:
Andriui Keizikui, Ugnei Judickaitei ir Egidijui Mozūrui. Šiuos kūrėjus už ištvermę apdovanojo Ajurvedos centras „SPA SHANTI“.
Per tris metus konkurse „Mano EKOnamai“ dalyvavo per 100 architektų, kurie, susijungę į įvairias kūrybines grupes sukūrė per 40 draugiškų aplinkai ir
energiškai taupių pastatų priešprojektinių pasiūlymų, iš kurių 13 sukurta šiemet.
Šie darbai neguli stalčiuose – po apdovanojimų ceremonijos jie keliauja į įvairias ekspozicines erdves skleisdami draugiško aplinkai ir energiškai taupaus būsto idėjas,
o kai kurie iš jų jau rado ir užsakovus.
Darbai eksponuojami ir svetainėje www.manoekonamai.lt. Čia užsukę statybas planuojantys asmenys, gali palyginti architektų galimybes ir taip sau palengvinti pastatų kūrėjų pasirinkimą.
Konkursas taip pat yra tapęs gera tokio pastatų projektavimo įgūdžių formavimo platforma, nes architektams leidžia išbandyti ir palyginti jėgas kuriant pasiūlymus realioms,
dažnai sudėtingoms erdvėms.
Bent kiek prisilietusiems prie šio VšĮ „Aplink tave“ EKOcentro vykdomo projekto sklypų savininkams ir pastatų kūrėjams žinia, kad nuo 2016 m. visi pastatai turės būti ne žemesnės nei A klasės,
o nuo 2018 m. visi naujai statomi pastatai turės būti nulinės arba beveik nulinės energijos, jau nėra neįveikiamas iššūkis.
VŠĮ ,,Aplink tave” informacija
Konkursas „Mano EKOnamai‘14“ kviečia į baigiamąjį renginį – geriausių energiškai taupaus ir darnaus būsto projektų autorių apdovanojimų ceremoniją bei darbų parodą.
Vieta: Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salė (II aukštas), Konstitucijos pr. 3, Vilnius.
Renginio pradžia: 2014 m. spalio mėn. 17 d. 17 val. 30 min.
Konkurso darbų paroda II aukšto fojė veiks nuo 17 val.
Aprangos stilius – laisvas.
Dalyvavimo patvirtinimui: ekocentras@interjeras.lt.
Trumpai apie renginį ir parodą:
Šiemet konkursas vyksta jau trečius metus. Per šį laiką sukurta per 40 draugiškų aplinkai ir energiškai taupių pastatų projektų.
Renginio metu bus apdovanoti šių metų konkurso nugalėtojai ir nominantai, o svečiai bus pakviesti apžiūrėti konkurso dalyvių darbų parodą.
Paroda Vilniaus miesto savivaldybės II aukšto fojė veiks iki 2014 m. spalio 31 d.
Šioje parodoje bus eksponuojama 13 trims realiems sklypams sukurtų privačių namų projektų,
galinčių pavirsti techniniais, t. y. statyboms paruoštais, ar kitai panašiai vietovei adaptuotais projektais.
Lankytojai galės praktiškai susipažinti su draugiško aplinkai būsto principais,
su įvairių alternatyvių energijos šaltinių bei kitomis energijos taupymo idėjomis.
Daugiau informacijos apie projekto organizatorių – EKOcentrą rasite čia: http://www.interjeras.lt/eko_centras , www.manoekonamai.lt
Minint Lietuvos architektų sąjungos 90-metį architektui Sauliui Manomaičiui bus įteiktas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklas.
Apdovanojimas garsiam Klaipėdos architektui skirtas už nuopelnus Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei architektūros veiklos srityje.
Apdovanojimų vakaras 2014 spalio 10 d. 18:00 val. Kalvarijų g. 1, Vilniuje.
