Urbanizacija – istorinis gyventojų koncentracijos miestuose reiškinys nuo pat miesto atsiradimo laikų. Šiandienė urbanizacija yra fenomenas: iš dalies nevaldomas, kartu su pramonės, susisiekimo, informacinių technologijų raida įgyjantis vis naujas – suburbanizacijos, miesto ir kaimo asimiliacijos ir kitas formas, keičiantis gyvenimo sąlygas ir būdą, žmonių santykius, sėslumą.
Urbanistika šiandien suprantama kaip mokslas ir praktinė veikla – priemonė, padedanti paveikti urbanizacijos raidą tinkama kryptimi. Urbanistika susijusi su miesto sociologijos, demografijos, ekonomikos, taikomosios matematikos ir informatikos, inžinerijos ir kitokiomis žiniomis, metodais, idėjomis; didelė visuomenės ir politikų įtaka.
Acta Academiae Artium Vilnensis
Terra urbana: urbanistinės kaitos žemėlapiai
Tai Vilniaus dailės akademijos periodinio mokslinio leidinio numeris, pateikiantis Klaipėdoje praėjusių metų birželio mėnesį vykusios mokslinės konferencijos pranešimus.
P. Juškevičius, M. Burinskienė, G.M. Paliulis, K. Gaučė
Urbanizacija: procesai, problemos, planavimas, plėtra
VGTU leidyklos Technika leidinys skirtas tų universitetų studentams, kurių studijos susijusios su urbanizacijos ir urbanistikos problematika, taip pat planavimo ir projektavimo įmonių bei savivaldybių darbuotojams, politikams.
Renginio vieta – Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas Daržų g. 18.
Renginio pradžia – sausio 24 d. (penktadienis) 15 val.
Maloniai kviečiame į susitikimą su leidinių tekstų autoriais ir leidėjais
Kontaktai: tel. 8686 23601, uadi@vda.lt
Kviečiame į Teritorijos nuo Audros g. tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie šiaurinio molo, Klaipėdoje detaliojo plano koncepcijos viešą aptarimą su visuomene.
Planavimo tikslas – teritoriją pritaikyti rekreacinėms reikmėms, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, tvarkymo ir naudojimo režimą; suformuoti žemės sklypus, žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms, žvejybos prieplaukoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; nustatyti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išdėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus.
Susitikimas įvyks Klaipėdos miesto savivaldybės patalpose – Liepų g. 11, III aukšto posėdžių salėje 2014-01-16 13.00-14.00 val.
Planavimo organizatorius- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, Liepų g. 11, LT-91502 Klaipėda, tel. (8 46) 39 60 24, el. paštas: planavimas@klaipėda.lt, internetinio tinklo adresas: www.klaipeda.lt
Plano rengėjas- UAB „NOARCHITECTS”, Šiaulių g. 3, LT-01133 Vilnius, mob. Tel. 8 604 159 20, el. paštas: info@noarchitects.lt, internetinio tinklalapio adresas: www.noarchitects.lt
Detaliojo plano rengimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-24 įsakymas Nr. AD1-387 „Dėl detaliojo plano rengimo“, 2012-04-03 planavimo sąlygų sąvadas Nr. AR10-17, 2013-02-08 planavimo užduotis Nr. AD1-341 ir 2013-03-08 planavimo darbų programa Nr. AD1-583.
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Interaktyvus Lietuvos architektūros žemėlapis (www.archmap.lt) plečiasi ir tobulėja. Nepriklausomos Lietuvos gyvosios architektūros enciklopedijos vaidmenį atliekantis tinklapis 2013 metais pasipildė dar 100 objektų, o jų autorių draugija – dar septyniomis dešimtimis architektų. Plečiasi ir pristatomų architektų darbų geografija – šiais metais ji perkopė 40 šalies vietovių.
Patobulėjo ir tinklapio naršymas, valdymas: nuo šiol galima ne tik susidaryti savo mėgstamų objektų sąrašą, bet ir – kilus norus juos aplankyti – paprastai ir patogiai pasiruošti lankytinų objektų sąrašą su jų adresais ir tiksliomis koordinatėmis, bei atsispausdinti jį ir maršruto žemėlapį – keliauti bus tikrai lengva.
Informacijos liūne paskendusios žinios apie pastarųjų kelių dešimtmečių architektūrą neretai lieka neprieinamos ne tik eiliniam vartotojui, bet tyrinėtojui – stinga bent pradinės informacijos apie reikiamo pastato, statinio ar viešosios erdvės autorius, jų įgyvendinimo metus ir pan. Ši informacija it kyburiuoja vakuume, stinga istorinio konteksto. Fragmentuotos žinios veda į trūkinėjančią atmintį. Galbūt vos keletas objektų taps mūsų dienų paveldu ateities kartoms, tačiau šiandien mums svarbu matyti aiškų naujausių laikų architektūros diskursą. Tik tada galime lyginti, vertinti ir išlaikyti istorinę tąsą. Šio tinklapio nauda jau spėjo įsitikinti ne tik architektūra besidomintys atvykstantys svečiai iš užsienio, bet ir mūsų mokslininkai (pvz., juo aktyviai naudojosi Algimantas M. Mačiulis, rengęs daktaro disertaciją „Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės tendencijos“, 2013).
Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras” stengiasi užpildyti šią spragą ir vienoje vietoje nuosekliai kaupti kuo išsamesnes žinias apie nepriklausomoje Lietuvoje statytus objektus. www.archmap.lt galima rasti informacijos ir apie nepriklausomybės aušros objektus, tai yra, atgautos laisvės pradžios artefaktus. Čia randami objektai – įvairios paskirties ir apimties: tinklapio lankytojų laukia skverai, aikštės, parkai, pastatai ar jų kompleksai; išskirtiniai visuomeniniai objektai ar maži, jų šeimininkams brangūs, privatūs namai.
Savo ruožtu, internetinė terpė pavertė šią informaciją pasiekiamą visų – tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek kitose šalyse, juk www.archmap.lt galima skaityti lietuvių ir anglų kalbomis.
Auditorija, kuriai tinklapis gali būti naudingas, įdomus, reikalingas – plati, pradedant architektūros profesionalais, kitais statybos dalyviais, baigiant žmonėmis, ketinančiais statytis namą ar architektūros mylėtojais, norinčiais leistis į kelionę po mūsų architektūros pasaulį (tinklapyje žvalgomasi po visą Lietuvos teritoriją: didmiesčius, miestelius, atokias vietoves).
Projektas atitinka kelis iš Kultūros ministerijos užsibrėžtų prioritetų: regionų kultūros ir viešųjų erdvių infrastruktūros plėtrą bei viešumą visuomenėje. Jis užtikrintų kultūros – architektūros – sklaidą ir jos prieinamumą visoje šalies teritorijoje, kurtų gyvybingą informacinę viešąją erdvę. Ateityje Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ pasiryžęs ne tik didinti pristatomų objektų ratą, bet ir aktyvinti jo populiarumą užsienyje, pateikti daugiau informacijos apie pačius kūrėjus- architektus.
Projektą remia Kultūros rėmimo fondas, UAB „Exterus“, UAB „Knauf“, partneris – Lietuvos architektų sąjunga.
KIP „Architektūros centras“ infor.
Ne vienas iš svečių, gausiai lankiusių šiais metais Lietuvoje, užsukęs į Lietuvos architektų sąjungą, teiravosi, kur rasti Lietuvos architektūros muziejų. Reikia pripažinti, kad nors mūsiškis muziejus ir ne dėl architektų kaltės buvo uždarytas po veik 40 metų gyvavimo, buvo gėda prisipažinti, kad tokio dalyko nėra visoje šalyje. Jo fondai (apie 56 tūkst. eksponatų), uždarius muziejų 2006 m., pasklido po įvairias institucijas.
Virtualus architektūros muziejus (VAM, www.archmuziejus.lt) sukurtas siekiant kompensuoti praradimus, svarbiausia – kiek įmanoma prisidėti prie dabarties fiksavimo ateities kartoms, nors skaitmeniniu formatu.
Toliau kaupiama informacija apie asmeniniuose archyvuose esančią medžiagą, nes kyla reali grėsmė ją prarasti amžiams: viena vertus, pastaraisiais metais mūsų gretas palieka vieni iškiliausių Lietuvos architektūros XX amžiaus kūrėjų, pelnę tarptautinį pripažinimą (pernai Anapilin išėjo architektūros akademikas V. E. Čekanauskas, architektūros profesorė E. N. Bučiūtė); kita vertus, per daug pasitikima šiuolaikinėmis technologijomis ir net regis neseni projektai, už kuriuos jų autoriai pelnė apdovanojimus, spėjo pranykti.
Šiuo metu Virtualiame Lietuvos architektūros muziejuje sukaupta veik 700 eksponatų iš devynių architektų privačių archyvų. Tarp jų galima rasti iškilių Lietuvos architektų darbų, realizuotų pastatų nuotraukų skaitmeniniu formatu: architektūros akademiko V. E. Čekanausko, architektūros prof. E. N. Bučiūtės, architektūros prof. V. J. Dičiaus, architektūros prof. A. Mačiulio, architektūros prof. V. Brėdikio, architektūros prof. J. Šeiboko ir kitų.
Įvairaus pobūdžio, turinio ir atlikimo technikos dokumentai viešai prieinami adresu www.archmuziejus.lt. Užsiregistravę lankytojai gali formuoti savo rinkinį, prisireikus, pavyzdžiui, norint panaudoti dalį medžiagos rengiamoje knygoje, gali kreiptis dėl geresnės rezoliucijos eksponatų gavimo (tinklapyje yra prašymo-sutarties šablonas).
2013 m. VAM kolekciją papildė naujas eksponatų formatas – vaizdo įrašai su žymių architektų interviu (V. J. Dičiaus, A. Mačiulio, V. Brėdikio). Jų gyvos mintys, originalus požiūris ir faktai iš praeities įdomūs visiems, ne vien šios srities profesionalams. Suprantama, ši medžiaga bus itin vertinga tyrėjams, besigilinantiems į mūsų šalies modernizmo architektūrą.
Dar viena naujiena – nuo šių metų Virtualus architektūros muziejus pradedamas versti ir į anglų kalbą (pradėta nuo biografijų), tad jo šaltiniais galės naudotis ir mūsų šalies architektūra besidomintys lankytojai iš kitų šalių. Tai teikia vilčių, kad praturtinsime savo architektūros istorijos lauką naujomis įžvalgomis, gal net mūsų architektų darbai ras savo vietą tarptautiniame diskurse.
Projektą Virtualus architektūros muziejus parengė Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga, remiant LR kultūros rėmimo fondui ir Lietuvos architektų rūmams.
Nuotrauakoje viešbučio „Turistas” eskizas. Arch. J.Šeibokas.
KIP „architektūros centras“ infor.
Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Klaipėdos kūrybos inkubatorius „Kultūros fabrikas“ (Bangų g. 5A) rengia kalėdinį mediumą šiuo metu pastate šeimininkaujantiems statybininkams ir ateinančių metų pavasarį čia įsikursiantiems uostamiesčio meno bei kūrybinių industrijų atstovams.
Klaipėdos jaunimo teatras, kurio aktoriai sugeba sukurti žaismingą, jaukią ir įkvepiančią atmosferą bet kokioje erdvėje nuo plyno lauko iki turgaus halės, renginio dalyviams ruošia proginę programą. Be kita ko, svečių laukia neįprasta estafetė. Organizatoriai sufleravo, kad į uostamiestį jau atkeliavo būsimoji „Kultūros fabriko“ iškaba, tiksliau, ją sudarysiančios tūrinės raidės, kurios taip pat „dalyvaus“ šventėje.
„Galėsime įvertinti, kaip seksis dirbti komandomis, perprasti ir susidraugauti su inkubatoriaus „abėcėle“, generuoti naujas mintis čia ir dabar. Būtent tokia bus „Kultūros fabriko“ kasdienės veiklos specifika, tad tikimės, kad šis krikštas įkvėps dalyvius ir nudžiugins rezultatais“, – sakė mediumo organizatoriai.
Renginio metu finišuos ir VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) drauge su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru surengtos proginės „Dizaino manufaktūros“ kūrybinės dirbtuvės. Jų dalyviai ieškojo netradicinių interpretacijų įgrisusiai kalėdinei atributikai. Dirbtuvių metu pagaminti alternatyvūs kalėdiniai žaislai papuoš neįprastą „Kultūros fabriko“ kalėdinę eglutę.
Šventinis renginys nužymės ir potencialių rezidentų paraiškų įsikurti „Kultūros fabrike“ teikimo termino pradžią. Informacija apie paraiškų teikimo tvarką, terminus bei paraiškos forma pateikta interneto svetainėje www.kulturosfabrikas.lt.
Anot buvusio tabako fabriko Klaipėdoje pritaikymo kūrybinių industrijų plėtrai projektą įgyvendinančios KEPA vadovės Raimondos Laužikienės, inkubatoriaus statybų darbai išėjo į finišo tiesiąją: rekonstruotas senas pastatas, pastatytas naujas priestatas, sutvarkyta būsimojo kūrybos centro aplinka, tad šiuo metu visi darbai vyksta viduje – įrengiamos salės, rezidentų darbui skirtos studijos ir biurai, bendrojo naudojimo patalpos. Planuojama, jog kūrybos inkubatorius pradės funkcionuoti ir priims kūrėjus 2014 m. gegužę.
Penktadienį Šilutės r. savivaldybėje įvyko darbo grupės miesto istorinio Šilokarčemos senamiesčio pastatų ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos bei renovacijos darbų programos projektui parengti posėdis, kurio metu buvo apdovanoti Šilokarčemos kvartalo architektūrinės – urbanistinės idėjos konkurso prizininkai, aptarti jų parengti projektai.
Su visais konkursui pateiktais darbais galima susipažinti Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos, organizavusios konkursą, interneto svetainėje („Šilokarčemos kvartalo architektūrinės – urbanistinės idėjos konkursas“).
Vėliau neformalioje aplinkoje darbo grupės nariai tarėsi su architektais dėl tolesnio bendradarbiavimo rengiant Šilokarčemos senamiesčio pastatų ir viešosios infrastruktūros rekonstrukcijos bei renovacijos darbų programos projektą.
Programos projektas turi būti parengtas iki 2014 m. sausio 1 d. Tačiau ir pats darbo grupės vadovas, Savivaldybės tarybos narys A. Jakas pripažįsta, kad dėl užsitęsusių procedūrų darbo grupė jai pavestos užduoties nespės laiku įvykdyti. Todėl, anot Tarybos nario, bus prašoma pratęsti terminą bent jau iki kitų metų sausio pabaigos.
Primename, kad konkurso nugalėtoju ir pirmosios premijos laimėtoju vertinimo komisija pripažino projektą „Ant bangos“ parengusį autorių kolektyvą iš Klaipėdos – Mantą Daukšį, Tadą Sviderską, Aurimą Baužį, Šarūnę Bagdonaitę, Gintautą Tamošaitį ir Šarūną Verbų. Daugiau apie tai str. “Ant bangos”.
(Oresto Lidžiaus nuotr.)
Šį šeštadienį, gruodžio 7-ąją, 12 val. į Klaipėdos senamiesčio turgų atėję miestiečiai halėje ras ne vien įprastą savaitgalio asortimentą: čia vyks urbanistikos kūrybinės dirbtuvės bei jau tradicija tapusi turgaus šventė su linksmybėmis ir vaišėmis.
VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA), Klaipėdos jaunimo teatras, kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus su mokiniais ir Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacija (IKRA) šia proga rengia linksmą muzikinį-teatrinį šurmulį, būsimieji dizaineriai iš Eduardo Balsio menų gimnazijos puošia išskirtinę Kalėdų eglutę, kūrybinių amatų atstovai šventei ruošia teminius suvenyrus bei vaišes.
Nuolatiniai Senamiesčio turgaus švenčių dalyviai – „Ūkininkų ir valgytojų sambaris“, kurio nariai atvyks iš įvairių Žemaitijos vietų, kviečia į baltąją pieno pasaką. Kol urbanistai plušės prie turgaus ateities vizijų, gardumynų meistrai surengs sūrio dirbtuves: gamins rikotą, virs gardžiąją grietinėlės karamelę, dideliame puode maišys fermentinį sūrį, siūlys ragauti jau subrandintų bei tradicinių sūrių ir diskutuoti, kuo jie skiriasi. Garuos cinamonu kvepianti arbata, o mažieji bus pakviesti lipdyti stebuklingo sniego gniūžčių. Beje, turguje išvirtą fermentinį sūrį dirbtuvių šeimininkai po mėnesio kvies ragauti nuolatinėje jų susibūrimų vietoje – Klaipėdos alinėje „Herkus Kantas“ (Kepėjų g. 17), kur „Ūkininkų ir valgytojų sambaris“ renkasi kiekvieną ketvirtadienį, 16–19 val.
Ragauti karamelę ar dėlioti turgaus ateities raidos planus? Konflikto neturėtų kilti, nes urbanistikos kūrybinės dirbtuves ves klaipėdiečiams iš technologijų ir verslo festivalio „InNovaCamp“, rugsėjį vykusio Atgimimo aikštėje, puikiai pažįstama ir jų simpatijas pelniusi komanda: Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis bei Martynas Marozas, atlikę namų darbus ir išgryninę kelias Senojo turgaus kvartalo plėtros vizijas. Tad artėjančios dirbtuvės turėtų būti dar įdomesnės už pirmąsias.
Tuomet urbanistų kvietimą dalyvauti diskusijose dėmesingai sutikę miestiečiai – nuo uostamiestyje studijuojančio jaunimo iki Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko – pažėrė daugybę įvairių minčių bei siūlymų. Atėjo metas išsirinkti vieną viziją, kuri ne tik deramai atspindėtų interesų įvairovę, bet ir suteiktų kryptį senamiesčio raidai. Vizijos pagrindu bus rengiamas veiksmų planas, kuris numatys investicijų prioritetus, įgyvendinimo etapus, infrastruktūros poreikį.
Praėjusį renginių sezoną, rudenį bei pavasarį, KEPA drauge su Klaipėdos jaunimo teatru, IKRA bei gausiu partnerių būriu inicijavo dvi menines provokacijas, pavadintas Senamiesčio turgaus naktimis ir atkreipusias dėmesį į neišnaudojamas kvartalo galimybes. Galutinės turgaus kvartalo vizijos pagrindu bus rengiamas veiksmų planas, kuris numatytų investicijų prioritetus, įgyvendinimo etapus, infrastruktūros poreikį.
Renginys – nemokamas. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Vytauto Petriko nuotrauka.
2013 m. gruodžio 5d. 15:00
Vieta: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija
Daržų g. 10/ Bažnyčių g.4, Klaipėda (3 aukštas)
Organizatorius : UAB „DALU“
Pristatomi medžiagų gamintojai:
Statybinės medžiagos iš perlito.
Nauji mūro blokai pasyvių ir mažai energijos naudojančių namų statybai be apšiltinimo medžiagų ir.kt.
Daugiafunkcinės aukštų technologijų paviršiaus dangos.
Maloniai lauksime Jūsų atvykstant.
Pageidautina išankstinė registracija: archsajunga@architektams.lt
Asmuo kontaktams:
Šių metų lapkričio pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė miesto mero Vytauto Grubliausko nuomonė dėl “Memelio miesto” teritorijos perspektyvos. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija sveikina miesto valdžios žingsnius viešai išsakyti poziciją dėl miestui svarbių objektų. Manome, kad tik nuoseklūs, vieši ir nedviprasmiški žingsniai turėtų tapti pagrindu, norint susitarti dėl miesto vystymosi scenarijaus. Miestą kuriančiai visuomenei – valdžios, verslo, mokslo ir kitų sričių atstovams labai svarbu girdėti ir suprasti vieniems kitus, sugebėti savo profesionalią įžvalgą pateikti kiekvienam Klaipėdos miestu besidominčiam žmogui. To, deja, iki šiol dažnai pasigendama.
LAS Klaipėdos apskrities organizacija ne kartą viešai buvo pasisakiusi už minėtos “Memelio miesto” teritorijos svarbą puoselėjant Klaipėdos kaip Lietuvos jūros vartų įvaizdį. Iki šiol manome, kad tokio objekto, kaip Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas, atsiradimas šioje vietoje galėtų tapti stipriu impulsu vystant likusią teritorijos dalį.
Ši teritorija privalo tapti viešos miesto erdvinės sistemos dalimi, tokia pozicija įtvirtinta ir miesto bendrajame plane. Prašome šią poziciją, šį miestiečių apsisprendimą aiškiau ir nedviprasmiškai deklaruoti.
Valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius
Lapkričio 29 d. 16 val. I.Simonaitytės bibliotekos (H.Manto g. 25) konferencijų salėje vyks vieša diskusija „Įpaminklinimo strategijos“ pratęsianti diskusijų ciklą dėl Atgimimo aikštės ateities.
Diskusijoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas, renginį moderuoja rašytojas Vytautas Čepas.
Kviečiame dalyvauti.
